AUDITO SAMPRATA

Siandien rinkos ekonomikos sąlygomis pagrįstoje visuomenėje audito vaidmuo ir svarba nuolat auga, nes vis labiau auga poreikis turėti tikslią informaciją apie ūkinių subjektų veiklą. Taip pat svarbu, kad teikiama informacija būtų tikra, tiksli, objektyvi, nes visa tai turi didelę reiksmę įmonės vidaus kontrolės sistemai, vidaus rezervams bei leidzia geriau planuoti ir prognozuoti įmonės veiklą. Visa tai lemia audito, kaip vieno is pagrindinio rinkos elemento. svarbumą, nes be audito negali būti perspektyvi joki 828t1921i a veikla, jos nekontroliuojant susidaro didesni nuostoliai, negu tie, kurie atsiranda pazeidus kitas valdymo sistemos funkcijas.

Nors auditas yra vienas is svarbiausių ir patikimiausių ekonominės informacijos saltinių, tačiau nepaisant to, iki siol nėra vieningo audito apibrėzimo, todėl pasaulinėje praktikoje tokių apibrėzimų galima rasti labai įvairių.

Vieni autoriai teigia, kad auditas isplečia finansinės apskaitos funkcijas ir garantuoja jos rezultatų patikimumą. Kiti - kad tai isorinės apskaitos rūsis, kai atliekamas periodiskas ir nepriklausomas įmonės finansinių apskaitų patikrinimas ir suformuluojama nuomonė dėl jų tikrumo ir teisingumo. [1]

Taip pat galima rasti ir audito sąvoką vartojant kontrolinei veiklai apibrėzti ir apibūdinti tiek valstybinės, tiek nepriklausomų auditorių veiklą. Tuo tarpu TAS pateikia tokį audito apibrėzimą "auditas - tai nepriklausomas įmonės finansinės atskaitomybės ir su ja susijusios finansinės informacijos tyrimas uzbaigiamas nuomonės apie ją isreiskimų." [2]

Tuo tarpu remiantis LR Audito įstatyme nurodytais audito tikslais galima suformuluoti tokią sąvoką, kad auditas - tai nepriklausomo auditoriaus vykdomas oficialus įmonės finansinės būklės patikrinimas, siekiant įvertinti jos finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktos informacijos tikrumą ir tikslumą bei atitikimą galiojantiems apskaitos norminiams aktams. [3]

Be to, svarbu suvokti ir tai, kad auditas yra pakankamai dinamiskas, sudėtingas ir nevienalytis procesas, kuris susidedantis is kelių vidinių struktūrinių elementų. Todėl galima teigti, kad tai kryptingas procesas, suvokiamas kaip logiskai isbaigta grandinė, visuma vienų ar kitų nuosekliai sekančių tam tikrų veiksmų ir operacijų.

AUDITO RAIDA IR ATSIRADIMO PRIEZASTYS

Vakarų Europoje auditas atsirado apie XIX a. vidurį. Tai nulėmė Europos valstybių vyriausybių siekis uzkirsti kelią nesąziningiems sandėriams ir pradėti reguliuoti apskaitos darbuotojų profesinę veiklą.

Taigi audito tėvyne laikoma Didzioji Britanija, kai XIX a. viduryje pradėjo steigtis įvairios akcinės bendrovės. Apsukriausi sių bendrovių vadovai, su pasamdytais buhalteriais sąmoningai apskaičiuodavo didelius pelnus ir dividendus. Tuo "pakeldami" akcijų kainą birzoje ir vėliau jas parduodavo uz zymiai didesnę kainą. Tad tai ir buvo vienas is veiksnių reikalingų auditui atsirasti.

Taip pat audito atsiradimo uzuomazgos tiesiogiai siejamos ir su įmonių vadovų ir jų akcininkų tarpusavio santykiais. Taip yra dėl to, kad vadovų ir akcininkų interesai nesutampa. Pirmųjų pagrindinis tikslas yra gauti kuo didesnį pelną ir jį panaudoti savo tikslams, antrųjų - dividendus t.y. atlyginimą uz investuotą kapitalą. Tad vadovai savo interesus pradėjo derinti su buhalteriais, kurių pagrindinis uzdavinys buvo garantuoti, kad visi apskaitos duomenys būtų tikri ir patikimi, kad pelnas, dividendai ir kiti rodikliai apskaičiuoti tiksliai. Todėl vienas pagrindinių nepriklausomo audito tikslų - nuomonės pareiskimas apie finansinės atskaitomybės, kuri charakterizuoja kompanijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus, objektyvumą ir atitikimą bendriesiems apskaitos principams.

Taigi audito atsiradimas taip pat tiesiogiai susietas ir su interesų issiskyrimu tų, kurie tiesiogiai valdo įmonę, (administracija) ir tų, kurie nori investuoti savo pinigus į įmonę. Investitoriai nenorėjo ir negalėjo pasitikėti informacija, kurią pateikia administracija, todėl reikėjo, kad sią informaciją patvirtintu nepriklausomas ekspertas gerai nusimanantis apskaitoje. [1]

Tuo tarpu siandien rinkos ekonomikos sąlygomis auditas yra būtinas dėl keleto svarbių priezasčių, tokių kaip:

• siekiant patikrinti finansinę atskaitomybę, ar ji teisingai parengta;
• norint įsitikinti įmonės finansinės būklės tikrumu ir jos veiklos patikimumu;
• sprendziant turtinius ginčus tarp įmonių;
• vykdant operacijas, susijusias su turto padalijimu;
• bankrutuojant įmonei;
• siekiant geriau sutvarkyti apskaitą, vidaus kontrolę, patobulinti valdymo sistemą. [1]

Taigi pagrindiniai veiksniai lėmęs audito atsiradimą yra salių vyriausybinė politika ir įmonės vadovų ir akcininkų tarpusavio santykiai. Be to, ir siandien auditas yra viena is siuolaikinės ekonominės kontrolės sistemos grandzių, o audito būtinumo aspektai taip pat rodo labai didelę audito reiksmę kiekvienos įmonės sėkmei..

AUDITO KLASIFIKAVIMAS

Priklausomai nuo uzdavinių siandien literatūroje galima sutikti įvairius audito klasifikavimo būdus. Pavyzdziui, daugelyje salių auditas skirstomas pagal privalomumą į privalomą ir laisvą. Sių dviejų audito pobūdis ir apimtis priklauso nuo kliento norų. [4] taip pat galima rasti auditą skirstant ir pagal atlikimo laiką, t.y. į periodinį ir nuolatinį.

Vis dėlto dazniausiai auditas klasifikuojamas pagal du pagrindinius kriterijus:

pagal veiklos sferas ir funkcijas;

pagal apimtį ir atlikėjus;

Siame skyriuje labai trupai, bendrais bruozais bus pateiktas supazindinimas su pagrindinėmis audito rūsimis skirstant auditą pagal funkcinį pozymį, nes pagrindinis sio darbo tikslas yra parodyti ar yra rysys tarp vidaus ir isorės audito. Todėl kituose skyriuose bus plačiau aptartos audito rūsys pagal apimtį ir atlikėjus.

Taigi pagal veiklos sferas ir funkcijas klasifikuojant auditą galima isskirti tokios svarbiausias audito rūsis:

finansinių ataskaitų auditas, kurio metu tikrinamas finansinių ataskaitų tikrumas pagal bendruosius apskaitos principus bei pateikiama isvada;

valdymo auditas tikrina personalo veiksmus remiantis įstatymais, kodeksu ir nuostatomis bei pateikia ataskaitą apie valdymo būklę;

veiklos audito metu tikrinama visos įmonės ar jos padalinių veikla remiantis pačios įmonės specifiniais tikslais ir pateikiamos rekomendacijos jos veiklai tobulinti.

Svarbu ir tai, kad auditoriai gali dirbti įmonėje kaip tos įmonės darbuotojai arba gali dirbti valstybės kontrolės organuose arba gali būti nepriklausomi. Dėl sios priezasties auditas pagal atlikėjus ir audito apimtį dar yra skirstomas į tokias pagrindines tris rūsis:

isorinį dar vadinamą viesajį auditą;

vidinį auditą;

vyriausybės arba valstybės auditą. [1]

Tad is sių kvalifikacijų galima teigti, kad auditas apima ne tik įmonių apskaitos ir finansinės atskaitomybės tikrinimą ir įvertinimą, bet ir valstybės, personalo valdymo kontrolę bei pateikia rekomendacijos veiklos tobulinimui.

3.1. AUDITAS PAGAL APIMTĮ IR ATLIKĖJUS

. VIDAUS AUDITAS

Siandien tarptautiniai vidaus audito standartai pateikia tokį apibrėzimą:    

Vidaus auditas - tai nepriklausoma, objektyvi tyrimo ir konsultavimo veikla, skirta pridėtinei vertei kurti ir organizacijos veiklai gerinti. Vidaus audito funkcija - sistemingai ir visapusiskai vertinti ir skatinti gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir prieziūros procesų veiksmingumą ir taip padėti įgyvendinti organizacijai keliamus tikslus.  [6]   

Tuo tarpu uzsienio literatūroje galima rastis vidinį auditą priklausomai nuo kontrolės sferos dar skirstomą į atskiras grupes:

finansinį auditą, kurio metu siekiama nustatyti, ar visi finansiniai sandėriai buvo teisingi ir ar jie atitinka įmonės politiką;

veiklos nasumo auditą, kuris padeda nustatyti, ar efektyviai buvo panaudojami istekliai, jei ne, tai atskleidzia ne efektyvaus naudojimo priezastis;

efektyvumo auditą. Nagrinėja alternatyviosios veiklos variantus;

programos ir politikos apzvalgos auditą, kurio metu įvertinami įmonės ir programos tikslai.[4]

Todėl galima isskirti tokius vidaus audito sprendziamus uzdavinius:

tikrina ir vertina apskaitą, finansines ataskaitas bei kitas operacija, taip pat nustato jų logiskumą;

iesko būdų kaip sumazinti kompanijos nuostolius ir isplėsti jos veiklą;

seka ar viskas įmonėje atliekama pagal įmonės vykdomą politiką ir procedūras;

įvertina atliekamų darbų kokybę;

tikrina dokumentų patikimumą ir numato jų panaudojimo galimybes

pateikia įmonės veiklos tobulinimo rekomendacijas.[4]

Taigi kaip matyti is pagrindinių uzdavinių vidinis auditas yra nepriklausoma veikla įmonės viduje. Kadangi jo metu tikrinama įmonės kontrolės sistema, veiklos kokybė, todėl siekiama vidaus audito pagalba apsaugoti įmonės turtą bei padėti isvengti klaidų arba jas iki minimumo sumazinti. Be to, vidaus auditas padeda uztikrinti, kad organizacija galėtų efektyviai siekti savo verslo tikslų bei valdyti savo rizikas.

Kaip matyti is 1 paveikslo vidaus auditui sioje įmonės valdomumo schemoje tenka itin svarbi ir atsakinga uzduotis - stebėti, informuoti ir teikti pasiūlymus dėl bendrovės valdomumo svarstyklių pusiausvyros. Nors siuo metu vis dar įprasta is vidaus audito tikėtis tik pasiūlymų dėl papildomų kontrolės priemonių įdiegimo. Vis dėlto toks poziūris gerokai supaprastinta vidaus audito įtakos organizacijų valdomumui. Taip yra dėl to, kad pilnavertiskai veikianti vidaus audito sistema gali teikti rekomendacijas dėl tam tikrų kontrolės priemonių panaikinimo.

Taigi vidaus auditas būdamas nepriklausomas nuo bendrovės veiklos ir valdomas įmonės Tarybos, vidaus auditas tarnauja įmonės savininkų interesams. Be to, vidaus auditas apima visa bendrovę, visų lygių vadovus ir priklausomai nuo rizikos, vidaus audito dėmesys koncentruojamas į konkrečias bendrovės veiklos grandis. Todėl galima teigti, kad vidaus auditas ne kontroliuoja, o vertina, kaip bendrovės Vadovai kontroliuoja bendrovę. [5]

Taigi apibendrinat galima daryti isvadą, kad vidaus auditas - tai lyg kontrolė, kurią vykdo specialūs skyriai ir padaliniai. Taip pat vidaus auditoriai yra atskaitingi tik įmonės vadovybei. Vidaus auditas yra kur kas platesnis negu buhalterinė apskaita ar finansinė apskaita, nes vidaus auditoriai kontroliuoja ir vertina valdymo ir ūkines operacijas, siekdami įvertinti klaidas.

. ISORĖS AUDITAS

Isorinis auditas apibrėziamas kaip nepriklausomas finansinių ataskaitų patikrinimas ir nuomonės apie jas suformulavimas. Todėl isorės auditorių pagrindinis tikslas - atestuoti finansinių ataskaitų teisingumą. Isorinį auditą atlieka nepriklausoma auditinė organizacija. Jo metu tikrinama ir įvertinama buhalterinė apskaita, atskaitomybė bei finansinė padėtis.[1]

Taigi pagrindinis isorės audito tikslas nustatyti finansinių ataskaitų tikrumą ir apie tai pareiksti savo asmeninę nuomonę, surasant auditoriaus isvadą. Isorės auditas atliekamas remiantis bendraisiais apskaitos principais.

Vis dėlto yra nemazai veiksnių, kurie daro įtaką isorinio auditoriaus veiklai. Pagrindiniai veiksniai gali būti suskirstyti i tokias tris grupes:

veiksniai, kurie turi įtakos įmonės viduje. Tai daugiau asmeninio pobūdzio veiksniai;

veiksniai, kurie turi įtakos uz įmonės ribų, pvz., visuomenės nuomonė, valstybės ekonominė politika;

biurokratiniai veiksniai, kurie vienaip ar kitaip reguliuoja visą darbo veiklą ir aplinką. [1]

Nors isorės auditoriaus darbą lemia labai daug veiksnių, tačiau jis visais atvejais lieka nepriklausomas. Taip yra todėl, kad isorės audito svarbiausia ypatybė yra nepriklausomybė.

Taigi isorės auditas apibrėziamas kaip nepriklausomas finansinės atskaitomybės patikrinimas ir nuomonės apie ją isreiskimas. Isorės auditą atlieka nepriklausomi ekspertai remdamiesi audituojamos įmonės apskaitos sistema ir finansine atskaitomybe. Isorės auditorių santykius su uzsakovu reglamentuoja audito sutartis.

VIDAUS IR ISORĖS AUDITO RYSYS

Vidaus auditas įmonėje yra artimas isorės auditui. Taip yra dėl to, kad tvirtindama vidaus audito darbų apimtis ir sritis įmonės vadovybė turi nustatyti vidaus ir isorės auditorių bendradarbiavimo galimybes, tą lauką, kurį turi tirti vidaus ir isorės auditoriai.

2 pav. Vidaus ir isorės audito tarpusavio santykiai

Is 2 paveikslo matyti, kad vidaus ir isorės auditas turi nemazą bendrą tyrimų lauką, kuriame yra bendradarbiaujama, siekiant gauti abipusę naudą. Kitaip tariant, surasti daugiau įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų tam tikro dalyko būklę. Be to, isorės auditorius turi įvertinti vidaus auditoriaus darbą ir jo įtaką finansinės atskaitomybės audito procedūroms. Dėl sios priezasties įmonės vadovybė turėtų siekti uztikrinti vidaus ir isorės audito rysius kuo ankstesnėje audito stadijoje.

Kaip jau buvo minėta 3 skyriuje, pagrindinis isorės auditoriaus tikslas yra nepriklausomybė, todėl aptardami bendradarbiavimo galimybes isorės auditoriai turi įsitikinti vidaus auditorių patikimumu. Todėl isorės auditoriai turi nustatyti vidaus auditorių:

statusą;

nepriklausomybę;

kvalifikaciją;

darbo kokybę ir kt.

Taip pat remiantis 10-uoju Nacionaliniu audito standartu vidaus auditorius padeda atlikti isorės audito procedūras. Taip yra tuomet, kai isorės auditorius vienas atsako uz nuomonės apie finansinę atskaitomybę pareiskimą ir audito procedūrų pobūdzio, laiko ir apimties nustatymą. Visa tai reiskia, kad jis gali pasinaudoti vidaus audito atliekamo darbo dalimi.

Be to, 10-ame Nacionalinio audito standarte aprasomi vidaus ir isorės auditorių santykiai. Vidaus audito funkcijas nustato įmonės vadovybė, tačiau jo tikslai skiriasi nuo vadovybės reikalavimų bei isorės audito tikslų. Isorės auditas siekia pareiksti nepriklausomą nuomonę apie finansinę atskaitomybę, bei isorės auditoriai pirmiausia įvertina ar finansinėje atskaitomybėje nėra reiksmingų informacijos iskraipymų.

Kai kurios priemonės siekiant audito tikslų yra labai panasios, todėl kai kuriuos vidaus audito aspektus galima panaudoti isorės auditoriaus darbui, pavyzdziui, nustatant audito pobūdį, laiką ir apimtį.

Vidaus auditas yra įmonės dalis. Atsizvelgiant į vidaus audito autonomiją bei objektyvumą, neįmanoma pasiekti to nepriklausomumo laipsnio, kuris reikalingas isorės auditoriui, kad isreikstų nuomonę apie finansinę atskaitomybę. Isorės auditorius visiskai atsako uz nuomonės apie finansinę atskaitomybę pareiskimą ir si atsakomybė nesumazėja nuo to, kad naudojamasi vidaus audito atliktu darbu. Visa profesinė atsakomybė, liečianti finansinės atskaitomybės auditą, tenka isorės auditoriui.

Svarbu ir tai, kad isorės audito rysiai su vidaus auditu yra efektyvesni, kuomet isorės auditorius turi galimybę konsultuotis ir naudotis susijusiomis vidaus audito ataskaitomis bei gauti informaciją apie visus svarbius dalykus, atkreipusius vidaus auditoriaus dėmesį ir galinčius turėti įtakos isorinio auditoriaus darbui. Panasiai isorės auditoriai informuoja vidaus auditorius apie svarbius dalykus, kurie gali veikti vidaus auditą.[7]