STANDARTIZACIJA

STANDARTIZACIJA

E.Demingo nuostatos

E.Demingo nuostatas atstovauja jo paties pasiūlyti keturiolika vadovavimo punktų. Keturiolika punktų tinka visur, tiek mazose, tiek didelėse gamybos bei patarnavimo industrijos įmonėse. Juos galima taikyti net ir atskiruose kompanijos skyriuose.

1.Islaikyti nuolatinį tikslą - nuolat tobulinti gaminį ar paslaugą.

Organizacijos tikslas - kokybė. Tam turi būti skiriamos lėsos tyrimams, svietimui ir

kitiems ilgalaikiams projektams, kurie, gerindami sistemą, duos ilgalaikės naudos.

2.Įsisavinti naują filosofiją.

Gyvename ekonomikos amziuje. Vadovai privalo salinti trūkumus. Atsiakyti

blogesnių medziagų, prastų darbininkų, nekokybiskų 616h718g ; gaminių ir paslaugų, Keisti sistemą. Naujas poziūris į kokybę - defektai ir klaidos yra nepriimtini.

3.Atsisakyti 100 procentų kontrolės

Galutinė kontrolė yra per vėlu. Reikia siekti atlikti darbą is karto teisingai.

4.Baigti rinkti tiekėjus tik pagal kainą

Kokybės klaidos ir defektai kainuoja

5.Tobulinti gamybos bei paslaugų sistemą.

Tobulinti pačią sistemą. Jei sprendziama viena sistemos dalis, o kita dalis paliekama

neperziūrėjus, tai tokia sistema save zlugdo. Patobulintos sistemos pranasumai, smarkiai persvers visas islaidas.

6.Siuolaikinių mokymo metodų įdiegimas.

Organizuoti mokymą darbovietėje.

7.Naudoti modernius kontrolės metodus.

8.Atsikratyti baimės.

Baimė klausti, baimė keistis. Vadovybė turi sukurti tokią kultūrą, kurioje nebūtų baimės.

9.Lauzyti uztvaras tarp skyrių.

Firmos skyriai turi dirbti, kaip viena komanda. Tarpusavyje negali būti varzovų. Visi

turi suvokti, kad vienas kitam turi padėti nasiai veikti.

10.Salinti lozungus, pamokymus, smulkų nurodinėjimą darbuotojams.

Kompanijos, kurios skatina darbuotojus oratorių kalbomis, brosiūromis gerų rezultatų negaus. Uzuot taip darę, vadybininkai turi pasirūpinti sistema, kur darbuotojai yra laisvi, gali pranokti save.

11.Salinti darbo kiekybines kvotas.

Kvotos, tikslai ir skaitmeninės uzduotys nepadeda geriau dirbti. Zmonių dėmesys

skirtas kiekybei daznai yra kokybes sąskaita (Stachanovo judėjimas ir t.t.). Tai pakeisti vadovavimu.

12.Salinti kliūtis, kurios atima teisę didziuotis savo meistriskumu.

Keisti nuostata - nuo darbo kiekybinio įvertinimo pereiti prie kokybinio.

13.Taikyti mokymų programą.

14.Auksčiausioji vadovybė turėtų sukurti struktūrą, skatinančią diegti 13 punktų.

Pokyčiai - tai kiekvieno darbas.Visi isvardinti punktai yra lygiaverčiai. Jų seka neteikia jokių prioritetų. Jų įgyvendinimas praktikoje pasireiskia veiklos efektyvumo didėjimu.

Joseph Moses Juran trilogija

Jurano trilogija - pagrindiniai tarpfunkcinės vadybos procesai susideda is 3 vadybos funkcijų: planavimo, kontrolės ir gerinimo.

Kokybės planavimas susideda is sių etapų: nustatyti kas yra klientai, nustatyti jų reikalavimus, isvystyti produkto savybes, atitinkančias kliento reikalavimus, isvystyti procesus, gebančius pasiekti reikiamas produkto savybes, perduoti planus vykdytojams.

Kokybės valdymo etapai - įvertinti faktinę kokybę, palyginti faktinę kokybę su tikslais, salinti nukrypimus.

Gerinimo metodikos zingsniai įdiegti infrastruktūrą, reikalingą uztikrinti metinį kokybės gerinimą, nustatyti specifinius gerinimo tikslus - gerinimo projektus, kiekvienam projektui sudaryti projekto komandą aiskiai apibrėziant komandos narių darbą, projekto komandai suteikti reikiamus resursus, motyvaciją ir mokymus.

Kokybė turi būti kontroliuojama, t.y. valdoma.

Philip Bayardas Grosby

Crosby koncepcijos ,,Nulis defektų" ir ,,Geras pirmu pateikimu". Jis nustatė 4 klaidingus teiginius ir suformulavo 4 vadybos aksiomas.

Keturi klaidingi teiginiai: Kokybė yra prabanga ir daiktų vertė (kokybė - atitiktis nustatytiems reikalavimams), kokybės negalima pamatuoti (matas - kokybės sąnaudos), kokybės problemos, kyls dėl darbininkų kaltės (problemos dėl sistemos klaidų), kokybę uztikrina kokybės skyrius (visų darbuotojų atsakomybė).

Keturios vadybos aksiomos: is karto teisingai, kokybės sistema - problemų prevencija (kokybės problemų prevencija - efektyviau nei jų aptikimas ir koreliacija), veiklos standartas - 0 defektų (gerai niekada nėra pakankamai gerai), kokybės matas - neatitikimų kaina, kokybės sąnaudos (kokybė turi būti matuojama ne indeksais ir gali būti įvertinta finansiskai).

STANDARTIZACIJOS LYGMENYS

Ūkio sakų Tarptautinės Asociacijos:

• JAV Automobilių inzinierių draugija (SAE Pvz., 10w30, 5w40)
• Pienininkystės Federacija (IDF)
• JAV testavimo ir medziagų draugija (ASTM)

Kas tai yra ISO? Tai yra tarptautine standartų organizacija (International Standartization Organization). Ir lietuvių kalboje naudojama angliska santrumpa ISO. ISO - Nacionalinių standartų tinklas is 133 salių su centrine būstine Zenevoje (Sveicarija). Ji koordinuoja ir isleidzia (spausdina) uzbaigtus standartus. Visi svarbūs sprendimai priimami ISO narių kasmetinėje generalinėje asamblėjoje.

ISO funkcijos

1.Tvirtinti tarptautinius standartus. Jų projektus rengia ISO padaliniai (komitetai),

regioninės arba nacionalinės (atskirų valstybių) standartizacijos organizacijos. Svarsto projektus ISO taryba. Jeigu patvirtina, ISO spaustuvėje spausdina, daugina ir siunčia pagal paraiskas nacionalinės standartizacijos organizacijoms. ISO nariai įsigyja siuos standartus su nuolaida. ISO standartai turi zymenį ,,ISO". Kiekvienas standartas yra registruojamas, todėl turi savo numerį.

2.Rengti standartizacijos nuostatus ir rekomendacijas standartizacijos klausimais ir

juos siųsti regioninėms bei nacionalinėms standartizacijos institucijoms (ISO nariams ir ne nariams).

3.Konsultuoti įvairių salių nacionalines standartizacijos institucijas.

4.Organizuoti atitikties įvertinimo procesą, rengti jo metodikas ir rekomendacijas dėl kokybės sistemų diegimo.

ISO nariai yra 2 kategorijų: tikrieji nariai ir nariai korespondentai. Nario korespondento statusas leidzia is ISO gauti visus isleidziamus standartus ir informacinę literatūrą, dalyvauti stebėtoju komitetuose, diskutuoti, bet neturi balsavimo teisės.

ISO organizacinė struktūra

1.Generalinė Asamblėja Auksčiausias vadovaujantis organas. Joje visų valstybių -ISO narių - atstovai. Saukiama ne rečiau kaip kartą į 3 metus sesija. Sprendzia pagrindinius klausimus ir nustato bendrą politiką.

2.Taryba. Vadovauja ISO tarp Generalinės Asamblėjos sesijų. Tarybos nariai: ISO prezidentas, viceprezidentas, izdininkas ir 18 komitetų. Renkama - 3 metams. Posėdziauja 2-3 kartus per metus.

3.Vykdomasis biuras Konsultacinis organas visais klausimais, kurie sprendziami Tarybos, parengti. Biuras priima sprendimus tais klausimais, kuriuos paveda Taryba.

4.Komitetai Jie specializuojasi tam tikrai veiklos sričiai. Vienas jų - atitikties įvertinimo (CASCO), kuris sukurtas produkcijos sertifikavimo organizavimo klausimams spręsti.

Europos standartus tvarko Europos standartų komitetas CEN (pranc. Comité Européen de Normalisation).

Jo sukurtų standartų pavadinimai prasideda raidėmis EN. Komiteto CEN nariai yra sios Europos valstybės: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Svedija, Sveicarija ir Vokietija. Asocijuoti nariai yra: Bulgarija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Turkija ir Vengrija.

Nacionalinė standartizacijos institucija - vienintelė Lietuvoje nacionaliniu lygmeniu pripazinta standartizacijos institucija, turinti teisę būti tarptautinės ar Europos standartizacijos organizacijos nare.

Zodis standartizacija yra kilęs is anglų kalbos ir reiskia pavyzdį, etaloną. Anksčiau juo buvo laikomas daiktas, su kuriuo buvo lyginami daiktai. Tai nepatogu, nes standartizacija apima ne tik daiktus, procesus, bet ir paslaugas.

Standartizacija - veikla, kurios tikslas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje, nustatant bendrąsias nuostatas. Jos gali būti daug kartų panaudotos esamiems ir galimiems uzdaviniams spręsti.

Standartizacija - tai procesas, kurio metu kuriami normatyviniai techniniai dokumentai.

1841 metais Anglijoje buvo įvestas etalono įstatymas. Tai buvo standartizacijos pradzia. 1918 - 1940 m. pasirodė pirmieji saviti Lietuvos standartai. 1924 m. buvo įkurtas Standartizacijos departamentas. Produktyviausias standartų rengimo laikotarpis  -1935 - 1940 metai. Tais metais buvo parengti 37 standartai, pav. Plytų, muilo, čerpių, linų aliejaus, odos ir kt.

1940 - 1989 m Lietuvoje standartizacijos procesą tvarkė Maskva. Lietuvos teisės buvo ribotos.

1991 m. pabaigoje Lietuvos standartizacijos departamentas buvo atkurtas.

Lietuvos respublikoje galioja nacionaliniai, įmonių uzsienio salių ir tarptautiniai standartai, jei jie įteisinti.

NORMATYVINIAI DOKUMENTAI

Civilizuotoje visuomenėje kokybė valdoma rengiant normatyvinius dokumentus.

Normatyviniai dokumentai - dokumentai, kurie reglamentuoja gaminių gamybos, atliekamų procesų, paslaugų teikimo, rastvedybos tvarką.

Lietuvoje gali būti rengiami sie dokumentai:

Standartas - susitarimo pagrindu parengtas ir pripazintas institucijos priimtas dokumentas, kuriame nustatomos bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančios taisyklės, bendrieji principai ar charakteristikos ir kuris skirtas pasiekti optimalią tvarką tam tikroje srityje.

Uzsienio valstybės standartas - bet kurios uzsienio valstybės standartizacijos institucijos parengtas ir paskelbtas standartas

Tarptautinis standartas - tarptautinės standartizacijos organizacijos priimtas, paskelbtas ir visuomenei skirtas standartas

Regioninis standartas - regioninės standartizacijos organizacijos priimtas, paskelbtas ir visuomenei skirtas standartas

Europos standartas - Europos standartizacijos organizacijos priimtas, paskelbtas ir visuomenei skirtas standartas

Lietuvos standartas - nacionalinės standartizacijos institucijos priimtas, paskelbtas ir visuomenei skirtas standartas.

Darnusis Lietuvos standartas - Europos Komisijos pavedimu Europos standartizacijos organizacijų parengtas darnusis Europos standartas, paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ir perimtas kaip Lietuvos standartas.

Įmonės standartas - juridinio asmens parengtas ir patvirtintas dokumentas, kuriame nurodyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti juridinio asmens gaminiai, procesai ar paslaugos.

Standartai: Pamatiniai, Bendrieji, Terminų, Produktų - gaminių, Bandymų - tyrimų, Procesų, Paslaugų, Suderinamumo, Teiktinų duomenų ir kt.

Techninis reglamentas - teisės aktas, kuriame techniniai reikalavimai pateikiami tiesiogiai arba nuorodomis į standartą, techninę specifikaciją ar praktikos nuostatas arba kuriame pateikiamas minėtų dokumentų tekstas.

Techninių reglamentų, kitaip negu standartų taikymas, yra privaloma.s

Techniniame reglamente gali būti pateikiama nuoroda į Lietuvos standartą (standartus). Nuorodos gali būti: teikiamoji, kurioje pazymima, kad vienas is galimų būdų pasiekti tam tikrų techninio reglamento reikalavimus yra taikyti nurodytus standartus; isskirtinė, kurioje pazymima, kad vienintelis būdas pasiekti tam tikrų techninio reglamento reikalavimų yra taikyti nurodytus standartus.

Lietuvoje  kai kurių sričių reglamentai turi specifinius pavadinimus (Pvz., higienos normos HN, aplinkosaugos normatyviniai dokumentai LANDai, farmakopėjos straipsniai FS ir kt.)

Techninės specifikacijos - dokumentai, kuriuose pateiktus kokybės reikalavimus turi atitikti produktas, procesas arba paslauga.

Specifikacijos yra rengiamos atskirų įmonių, įmonių grupių, atskirų verslo sakų organizacijų, ir daznai jos yra komercinio kontrakto sudedamoji dalis.

Taisyklės -dokumentas, kuris reglamentuoja įrenginių, konstrukcijų ar gaminių

projektavimo, montavimo, techninio aptarnavimo procedūras ir tvarką. Taisyklės gali būti standartas ar savarankiskas dokumentas.

Norma, normatyvas - gamybos, technikos, eksploatacijos normų rodiklis, į kurį

orientuojamasi atliekant kokį nors darbą, siekiant kokio nors tikslo, vykdant programą.

Sveikatos apsaugos ministerija rengia, tvirtina ir tikrina medicinos ir higienos normas. Aplinkos apsaugos ministerija - gamtos isteklių naudojimo, aplinkos apsaugos normatyvus. Ūkio ministerija - statybos normas ir taisykles.

Instrukcija - normatyvinio valdymo aktas, apimantis normas ir taisykles,

reguliuojantis tam tikros veiklos tvarką ir sąlygas, taip pat normas, nustatančias aukstesnio lygio normatyvinių aktų valdymo tvarką.

Nuostatai - rekomendacinio pobūdzio dokumentas. Nuostatai svarstomo

organizacijos, įmonės narių susirinkime. Galimos pataisos. Po to kai susirinkimo nariai juos priima balsuojant, jie įgauna privalomąją galią.

Direktyva - aukstesniojo organo vadovaujamasis, orientuojamasis nurodymas

zemesniems organams. Ją paprastai konkretina kiti teisės aktai.

Metodika (metodiniai nurodymai) - dokumentai, nurodantys būdus kuriam nors

darbui gerai atlikti, veiklos tvarka, naudojama kokiam nors tikslui pasiekti.

Standartizacijos srityje yra leidziami standartizacijos dokumentai (jų indeksas SD).

Nacionalinė standartizacijos institucija - vienintelė Lietuvoje nacionaliniu lygmeniu pripazinta standartizacijos institucija, turinti teisę būti tarptautinės ar Europos standartizacijos organizacijos nare.

NACIONALINĖS STANDARTIZACIJOS TIKSLAI

Apsaugoti zmonių bei gyvūnų sveikatą, gyvybę, aplinką, materialines gėrybes, vartotojų interesus ir uztikrinti jų saugą;

Sudaryti sąlygas laisvam prekių ir paslaugų judėjimui;

Gerinti gaminių ir paslaugų kokybę, siekiant jų konkurencingumo vidaus ir uzsienio rinkose;

Atstovauti nacionalinės ekonomikos interesams tarptautinėje ir Europos standartizacijoje;

Sudaryti sąlygas efektyviam valstybės isteklių naudojimui ir taupymui.

NACIONALINĖS STANDARTIZACIJOS PRINCIPAI

Savanoriskas ir lygiomis teisėmis visų suinteresuotų salių dalyvavimas standartizacijoje

Standartų rengimas ir priėmimas sutarimu

Savanoriskas standartų taikymas

Standartizacijos skaidrumas ir viesumas

Pirmenybės teikimas tarptautinei ir Europos standartizacijai

Salies ekonomikos ir visuomenės poreikių tenkinimas

Naujausių mokslo laimėjimų ir technologijų taikymas

Nuoseklus nacionalinių standartų fondo sudarymas

NACIONALINĖS STANDARTIZACIJOS NAUDA

Standartai padeda ekonomiskiau spręsti uzdavinius

Standartai padeda sveikatos, nuosavybės apsaugai, uztikrina vartojimo ir veiklos saugą ir kt.

Standartai sudaro pagrindą produktų ir paslaugų kokybės vertinimui

ISO 9000, ISO 14000, ISO 22000 standartai ir jų nacionaliniai atitikmenys - tai modeliai vadybos sistemoms sukurti ir įgyvendinti

Standartai skatina ir palengvina bendravimą ir bendradarbiavimą veiklos srityse

SRITYS: Technika, gamyba, informacinės technologijos, maistas, produktų sauga ir higiena, sveikatos apsauga, vadyba, kokybė ir aplinkosauga, tekstilė, statyba, transportas, chemijos produktai, zaliavos, pakavimas, platinimas, prekyba.

TIPOLOGIJA:Terminai ir apibrėzimai, grafiniai simboliai, bandinių atranka ir kokybės kontrolė, bandymų ir tyrimų metodai, kokybės rūsys ir klasifikavimas, techninės specifikacijos, gerosios praktikos, pakavimas ir zenklinimas.

Nacionalinių standartų zymėjimas:

Vokietijos - DIN

Didziosios Britanijos - BS

Prancūzijos - NF

Italijos - UNI

Rusijos ir NSV salių - GOST, GOST- R arba , -Р

Lietuvos (LST 2997:1998, ĮST 2467282 - 38:1998)

LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTAS

Lietuvos SD funkcijos:

Koordinuoja visų veiklos sričių standartizacijos darbus

Organizuoja Lietuviskos terminijos standartų rengimą

Nustato standartų ir normatyvinių dokumentų taikymo Lietuvoje tvarką

Pagal kompetenciją dalyvauja diegiant ES Direktyvas

Dalyvauja organizuojant kokybės bei aplinkosaugos vadybos sistemų kūrimą (Normatyviniai dokumentai, specialistų kvalifikacija, konsultavimas)

Palaiko tarptautinius rysius ir nustatyta tvarka atstovauja LR  (Tarptautinėse, Regioninėse ir uzsienio salių atitinkamose institucijose)

Tobulina standartizacijos informacijos sistemą, LR vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras

LIETUVOS SD teisės: Leisti ir platinti, rengti ir tvirtinti, spręsti, tvarkyti.

Standartų zymėjimas: Lietuvių kalba -,,lt", Anglų - ,,en", okiečių - ,,de", Prancūzų - ,,fa".

Pvz., LST EN 45011:1995

1.Europos standartas, perimtas Lietuvos nacionaliniu standartu, 2. Europos standarto numeris, 3.Standarto leidimo metai Lietuvoje

LST L I-ETS 1889:98

1.Laikinasis Europos telekomunikacijos standartas, priimtas laikinuoju Lietuvos standartu (lot.interim-laikinai), 2.Europos standarto numeris

LST ISO 9001:2000 lt

1.Lietuvos standarto santrumpa, 2.Tarptautinio standarto santrumpa, 3.Tarptautinio standarto numeris, 4.Standarto leidimo metai Lietuvoje, 5.Lietuvių kalbos pavadinimo kodas

LST EN ISO 9004:2001 lt

1.LST EN - Europos standartas perimtas Lietuvos standartu, 2.EN ISO - tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) parengtas standartas perimtas Europos standartu, 3.9004 - standarto numeris, 4.2001 - standarto leidimo Lietuvoje metai.