Valstybës valdþios esmë ir struktûra juridiðkai paprastai átvirtinta Konstitucijoje ir ástatymuose. Ji ágyvendinama remiantis ástatymø leidyba, valstybës aparatu, materialiniais resursais, finansinëmis lëðomis, átikinimo ir prievartos mechanizmais. Demokratinë valstybës valdþia iðreiðkia gyventojø daugumos interesus ir ágyvendinama sutinkamai su valdþiø padalijimo, pagarbos þmogaus teisëms, vietos savivaldos pripaþinimo, teisinës valstybës kûrimo ir kitais principais. Ið minëtø principø demokratinëse ðalyse valstybës valdþios esmæ bei jos realizavimo procesà geriausiai atskleidþia valdþiø padalijimo teorija, nes istorinë patirtis rodo, kad valstybës valdþià bûtina padalinti.

Pasaulio visuomenei valdþiø padalijimo principas þinomas nuo senø laikø. Jo esmë ta, kad valstybës valdþia priklauso tautai, ji vieninga ir nedaloma, savarankiðka ir nepriklauso nuo kitos valdþios. Kadangi suvereniteto ðaltiniu laikoma tauta, vadinasi jai turi priklausyti ir visa valdþia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnyje átvirtinta, kad "Lietuvos valstybæ kuria tauta. Suverenitetas priklauso Tautai". Tai reiðkia, kad Tauta deleguoja valstybës valdþià valstybës valdþios institucijoms, kurios sudaro valstybës aparatà.

Ádomus ir svarbus Lietuvos teisinës minties istorijai ir tas faktas, jog dar XVI amþiuje Lietuvoje buvo kalbama apie valdþiø padalijimà. Þymus to meto veikëjas, mokslininkas A. Volanas jau tada tvirtino, kad "ástatymai negali apsaugoti vieðosios laisvës, jei nebus valdþios, kas juos vykdo". Iðanalizavus jo teiginius, darytina iðvada, kad juose galima áþvelgti valdþiø padalijimo idëjos uþuomazgas, tik jinai nebuvo pakankamai aiðkiai iðsikristalizavusi, neturëjo tam tikrø sisteminiø rëmø, bet tos mintys tuo metu aiðkiai buvo novatoriðkos ir savalaikës, jos atspindëjo senovës graikø idëjas ir buvo ðaukliai tø idëjø, kurios vëliau pasklido po Vakarø Europà. Vëliau ðá principà savo darbuose átvirtino kitas þymus tarpukario Lietuvos teisininkas P. Leonas: "Kiekvienoje valstybëje esama trijø valdþios rûðiø: a) ástatymø leidþiamoji valdþia; b) valdþia, kuri vykdo dalykus priklausanèius tautø teisei; c) valdþia, kuri vykdo dalykus, priklausanèius civilinei teisei". Taip pat reikðmingos yra garsaus Lietuvos teisës apologeto M. Riomerio mintys valdþiø padalijimo doktrinos aspektu, kurià jis vadina valdþios funkciniu suskirstymu: "kartais yra kalbama apie valdþios ar valdþiø suskirstymà. Bet mes þinome, kad valstybëje yra ir gali bûti tik viena valdþia. Taigi, galima kalbëti apie valdþios funkcijø suskirstymà, arba, kitaip sakant funkcionaliná valdþios suskirstymà", kuris yra "toks: ástatymø leidimas, administracija ir teismas".

Valdþiø padalijimas objektyviai iðreiðkiamas nustatant valstybës institucijø specializacijà pagal veiklos rûðis, kurioms suteikiama atitinkama kompetencija. Konstitucinis Teismas ne kartà yra paþymëjæs, jog valdþiø padalijimo principas reiðkia, kad kiekvienai valdþios institucijai nustatyta jos paskirtá atitinkanti kompetencija, kurià lemia tos valstybës valdþios vieta tarp kitø valdþios institucijø, jos ágaliojimø santykis su kitø institucijø ágaliojimais. Taigi, kiekviena jø turi apibrëþtà veiklos sritá, vykdo tam tikras konstitucines funkcijas.

Valstybës valdþios kartu yra savarankiðkos ir nepriklausomos realizuodamos savo ágaliojimus. Kaip minëta anksèiau, në viena ið valstybës valdþiø negali vykdyti kitos funkcijø Konstitucijoje tiesiogiai nustaèius konkreèios valstybinës valdþios institucijos ágaliojimus, viena valstybës valdþios institucija negali ið kitos perimti tokiø ágaliojimø, jø perduoti ar atsisakyti bei, kad tokie ágaliojimai negali bûti apriboti ar pakeisti ástatymu, bet jos taip pat negali funkcionuoti viena nuo kitos izoliuotos. Todël jos nuolat sàveikauja, sudarydamos vieningà valstybës aparatà.

Valstybës valdþià realizuoja valstybës institucijos, kurias galima traktuoti kaip vieno medþio ðakas. Neþiûrint to, valdingø funkcijø ir kompetencijos tarp jø diferencijavimas neiðvengiamas, todël atitinkamai egzistuoja trys valstybës institucijø rûðys. Ið esmës tai bûdinga ir sovietinio laikotarpio valstybës aparato organizavimui darbo padalijimo principu. Buvo skiriamos valstybës valdþios (taip vadinosi visø lygiø Tarybos), valstybinio valdymo ir teisminës institucijos. Po Nepriklausomybës atkûrimo pereita prie valdþiø padalijimo doktrinos.

Vykdomosios valdþios sàvoka

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti teisës aktai nepateikia kategorijos "vykdomoji valdþia" definicijos. Mokslinëje literatûroje teoretikai labai diferencijuotai jà apibrëþia. Rusø teoretikas D.N. Bachrach vykdomàjà valdþià apibûdina kaip "pilietinës visuomenës ir atskirø jos nariø interesø uþtikrinimo ir apsaugos instrumentà". Kitas rusø mokslininkas A.B. Agapov pateikia toká vykdomosios valdþios apibrëþimà: "Vykdomoji valdþia sudaro vieningà hierarchiðkai pavaldþiø valstybës institucijø sistemà, ágyvendinanèià vykdomàjà - tvarkomàjà veiklà realizuojant ástatymus ir poástatyminius teisës aktus bei jø realizavimo kontrolæ". Pasak D.M. Ovsianko "Kalbant apie vykdomàjà valdþià, tai ðiai valstybës valdþios rûðiai priskirta organizacinë, vykdomoji - tvarkomoji veikla, kurià ástatymø pagrindu ir juos vykdant ágyvendina valstybës nustatytos institucijos ir pareigûnai, su tikslu uþtikrinti kasdieniná valstybës ir jos aparato funkcionavimà". J.M. Kozlovas mano, kad "Vykdomoji valdþia kaip ir valstybinis valdymas - tai ne atitinkamø valstybës institucijø sistema, o jø ágyvendinama tam tikros srities veikla, kurios rëmuose atsiranda, keièiasi ir pasibaigia administracinës teisës reguliuojami visuomeniniai santykiai". I.L. Baèilo teigia, kad "vykdomoji valdþia - valstybës valdþios rûðis, iðreikðta vykdomosios valdþios institucijø sistema, kuri ágyvendina visuomenës reikalø valdymà, uþtikrina jos vystymà ástatymø pagrindu ir savarankiðkà vykdomojo - tvarkomojo pobûdþio valstybiniø valdingø ágalinimø realizavimà". Anot prof. S. Vancevièiaus "vykdomoji valdþia yra antrinë valstybës valdþios ðaka, esanti universali, dalykinë, organizacinë ir skirta ástatymø ir kitø teisës aktø vykdymui uþtikrinti".

Paminëtø mokslininkø suformuluotos definicijos visapusiðkai ir objektyviai neapibrëþia kategorijos "vykdomoji valdþia". Ðie teoretikai vykdomosios valdþios sàvokà pagrinde sieja su viena jos vykdoma funkcija, kuri artimai susijusi su jos pavadinimu. Taèiau kaip rodo atlikta funkcijø analizë vykdomosios valdþios funkcijø spektras gana platus. Jos definicija taip pat turëtø apimti ir vykdomosios valdþios poþymius. Todël galima sakyti, kad vykdomoji valdþia - tai savarankiðka ir nepriklausoma, antraeilë, organizacinë, sisteminga, poástatyminë, atstovaujamøjø institucijø kontroliuojama valstybës valdþios rûðis, kuri pasireiðkia vykdomosios valdþios institucijø veikla ágyvendinant vieðosios tvarkos ir visuomenës saugumo uþtikrinimo, valdymo, þmogaus teisiø ir laisviø apsaugos, teisëkûros, vykdymo ir jurisdikcinæ funkcijas, kuriø realizavimo ribas bei vykdomosios valdþios organizavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus nustato administracinës teisës normos.

Vykdomosios valdþios poþymiai

Kuriant teisinæ valstybæ labai svarbu iðsiaiðkinti ne tik valstybës valdþios, 929k1013j bet ir kiekvienos jos rûðies, pirmiausia labiausiai sudëtingos ir maþiausiai Lietuvos mokslinëje literatûroje iðtyrinëtos - vykdomosios valdþios esmæ. Valdþiø padalijimo principas sudaro prielaidas naujam valdymo praktikoje socialinio reiðkinio, vadinamo vykdomoji valdþia, analizei. Jos analizæ reikëtø pradëti nuo ðio objektyvaus socialinio reiðkinio poþymiø ir funkcijø iðskyrimo. Bûtent poþymiø ir funkcijø visuma leis pilnutinai já apibûdinti. Ðios valdþios poþymius iðsamiai analizuoja rusø profesorius J. M. Kozlovas. Jis skiria ðiuos vykdomosios valdþios poþymius:

1) vykdomoji valdþia charakterizuojama kaip savarankiðka valstybës valdþios rûðis, glaudþiai susijusi su jos ástatymø leidþiamàja ir teismine rûðimis. Valdþiø padalijimà negalima suabsoliutinti, pripaþástant kiekvienos valdþios rûðies pilnutinæ ir visapusiðkà nepriklausomybæ. Visos jos tarpusavyje susijusios ir negali egzistuoti viena be kitos, taèiau negalima sukoncentruoti dvi valdþios rûðis vienose rankose;

2) vykdomoji valdþia nepriklausoma, bet tik funkcine ir kompetencijos prasmëmis. Jos funkcijos susijusios su teisës aktø ágyvendinimu praktikoje valstybës mastu, dël ko panaudojama dalis jai skirtø valstybës valdingø ágalinimø. Kita dalis tokiø ágalinimø suteikiama ástatymø leidþiamajai ir teisminei valdþioms;

3) vykdomoji valdþia - neatskiriamas valstybës aparato, sukurto valdþiø padalijimo doktrinos pagrindu, atributas. Ji visada egzistuoja kartu su ástatymø leidþiamàja ir teismine valdþiomis bei artimai su jomis bendradarbiauja ágyvendinant valstybës uþdavinius ir funkcijas;

4) vykdomoji valdþia, kaip bet koks kitas valdingø ágalinimø pasireiðkimas, uþtikrina galimybæ daryti atitinkamà poveiká asmenø veiklai, elgesiui bei priversti savo valiai paklusti kitus. Jos skiriamasis bruoþas yra tas, kad ji turi specifiná vykdomosios funkcijos pobûdá;

5) vykdomoji valdþia kaip valstybës valdþios rûðis negali bûti tapatinama su valstybine veikla. Atitinkama tokios veiklos rûðis - ne pati vykdomoji valdþia, o jos praktinës realizacijos forma. Vadinasi, vykdomoji valdþia nesutampa su vykdomàja veikla. Valdþia esminis tokios veiklos apibûdinimas, jos funkcinio nukreipimo ir kompetencijos nustatymo, t. y. bazinio pobûdþio kategorija. Todël vykdomoji valdþia negali bûti tapatinama ir su vieðuoju valdymu (administravimu), kuris visada charakterizuojamas kaip tam tikra valstybinës veiklos rûðis;

6) vykdomoji valdþia apibûdinama kaip ypatinga valstybës valdþios rûðis, kuri savo esme yra teisës taikomoji. Tai - jos principinis poþymis ir paskirtis. Vis dëlto ðiuo atveju turima omenyje ypatingo pobûdþio teisës taikymà. Teisminei valdþiai taip pat bûdingas teisës taikymas, bet teismai taiko teisës aktus tik atsiradus negatyviems reiðkiniams, t. y. tada, kai paþeidþiami tø teisës aktø reikalavimai ir iðkyla teisminës prievartos bûtinybë. Vykdomajai valdþiai pagrinde bûdingas pozityvus teisës taikymo pobûdis, t. y. tiesioginis teisës aktø nurodymø vykdymas, siekiant uþtikrinti jos kompetencijoje esanèiø institucijø normalø ir efektyvø darbà ekonomikos, socialinës - kultûrinës ir kitose vieðojo gyvenimo sferose;

7) vykdomoji valdþia turi teisës aktø nustatytà subjektinæ iðraiðkà. Tai reiðkia, kad jà ágyvendina specialûs subjektai, kuriems suteikiama vykdomojo pobûdþio kompetencija. Tai vienas ið valdþiø padalijimo doktrinai bûdingø bruoþø. Vykdomàjà valdþià valstybës aparate atstovauja vykdomosios valdþios institucijos. Akivaizdu, jog jomis negali bûti nei ástatymø leidþiamosios, nei teisminës valstybës valdþios institucijos. Vykdomosios valdþios subjektai sudaro vieningà vykdomosios valdþios subjektø sistemà;

8) vykdomoji valdþia organizuojama ir ágyvendinama vadovaujantis konstitucija. Pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje átvirtinta, kad "valdþios galias riboja Konstitucija". "Ðià nuostatà plëtoja Konstitucijos 84, 94, 105 ir 108 straipsniai, nustatantys atitinkamai Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybës ágaliojimus bei Teismo funkcijas". Taigi, ástatymai ir kiti teisës aktai detalizuoja veiklos kryptis, funkcijø ir kompetencijos diferencijavimà ne tik tarp valstybës valdþiø, bet ir tarp vykdomosios valdþios institucijø;

9) vykdomosios valdþios realizacijos procesui bûdingas organizacinis aspektas. Organizavimas reiðkia, kad visas vykdomosios valdþios aparatas uþtikrina ástatymø vykdymà praktikoje. Taip pat ðis aparatas turi bûti ypatingu bûdu organizuotas (pavyzdþiui, nustatyta vykdomosios valdþios institucijø sistema, kiekvieno jos lygmens kompetencija ir t. t.);

10) vykdomajai valdþiai bûdinga tai, kad jos tiesioginiame pavaldume randasi visi esminiai valstybës valdþios atributai: finansai, svarbiausios komunikacijos priemonës, kariuomenë ir kitos jëgos struktûros.

Mokslinëje literatûroje vykdomoji valdþia kartu apibrëþiama ir kaip administracinë valdþia. Rusø mokslininko D.N.Bachrach darbuose vartojama kategorija "administracinë (vykdomoji) valdþia". Adekvaèià kategorijà vartoja ir rusø mokslininkø - V. M. Manochin, J. S. Aduðkin, Z.A. Bagiðajev - kolektyvas. Jø darbuose sutinkama formuluotë "vykdomoji valdþia (arba kitaip - administracinë)". Toks ðiø kategorijø traktavimas inicijuoja klausimà: ar sàvoka "administracinë valdþia" nëra tapati terminui "vykdomoji valdþia".

Norint atsakyti á ðá klausimà reikia iðanalizuoti, kokie poþymiai bûdingi administracinei valdþiai. D. N. Bachrach jà charakterizuoja sekanèiai:

1) administracinei valdþiai bûdingas antraeiliðkumas, pavaldumas, priklausomybë nuo aukðèiausios valdþios (ástatymø leidþiamosios);

2) kitas administracinës valdþios poþymis - jos organizacinis pobûdis. Ji uþtikrina valstybës funkcijø ir uþdaviniø realizavimà socialinëje - kultûrinëje, ekonominëje ir administracinëje - politinëje sferose. Administracinës valdþios pagalba politinës problemos transformuojamos á organizacines. Jinai privalo apjungti pilieèiø pastangas uþtikrinti tvarkà tiek normaliomis, tiek ekstremaliomis sàlygomis;

3) administracinë veikla - tai sisteminga, nepertraukiama organizacija, nukreipta á socialinës sistemos iðsaugojimà, jos stiprinimà bei vystymà;

4) administracinë valdþia turi universalø pobûdá laike ir erdvëje, t. y. ágyvendinama visur, kur funkcionuoja þmoniø kolektyvai. Jinai tiesiogiai organizuoja kraðto apsaugà, garantuoja valstybës saugumà ir vieðàjà tvarkà, atlieka bendro pobûdþio nevyriausybiniø organizacijø valdymà (jø registracija, licencijavimas, mokesèiai, kontrolë) bei teisës normø pagalba daro átakà asmenims ir organizacijoms. Vykdydama aukðtesniøjø institucijø priimtus teisës aktus jinai dar ágyvendina teisëkûros ir jurisdikcinæ funkcijas ( skiria administracines nuobaudas, nagrinëja asmenø praðymus, skundus, pareiðkimus ir pan.). Administracinë valdþia naudodama teisës aktø nustatytus þmoniø valios poveikio bûdus, uþtikrina jø veiklos organizavimà bei tvarkà visuomenëje;

5) esminis administracinës valdþios poþymis - jos tiesioginiame pavaldume esantys milþiniðki ávairiø resursø kiekiai - teisiniai, informaciniai, ekonominiai, techniniai, ideologiniai, organizaciniai. Joje sukoncentruota faktinë valstybës galia, nes tik jinai suteikia konkretiems subjektams atitinkamas teises bei skiria jiems resursus;

6) turëdama savo þinioje didþiulius iðteklius, administracinë valdþia tiesiogiai jø nenaudoja, nes ji negamina produkcijos, negydo ir nemoko. Jinai disponuoja þmoniø veiksmais, gamtiniais ir kitais resursais, kad organizuoti gamybà, ðvietimà, sveikatos apsaugà ir pan;

7) tiesioginiame administracinës valdþios valdyme randasi kraðto apsaugos pajëgos, policija, valstybës saugumas bei specialios prievartos ástaigos. Administracinës valdþios subjektai naudoja jø kompetencijai priskirtà neteisminæ administracinæ prievartà. Prievarta - galimybë administracine tvarka savarankiðkai ágyvendinti fizines, organizacines ir kitas prievartos priemones - svarbus administracinës valdþios poþymis;

8) þinoma, kad ir ástatymø leidþiamoji, ir teisminë valdþios ne disponuoja organizacine vienybe, hierarchija, þemesniøjø valdymo lygmenø pavaldumu aukðtesniesiems. Skirtingai nuo kitø valdþiø, administracinë valdþia organizaciðkai vieninga, jos þemesnieji lygmenys pavaldûs aukðtesniesiems, jinai dalinama á hierarchinius lygmenis;

9) tiesioginë kasdieninë ávairiø socialiniø ryðiø organizacija, realus prievartos ágyvendinimas reikalauja didelio aparato darbuotojø skaièiaus. Neabejotina, kad administracinio aparato sudëtis, skaièius asmenø, uþsiimanèiø administracine veikla, kartu paëmus þymiai virðija bendrà visø kitø valstybës institucijø darbuotojø skaièiø. Administracinës valdþios realizavimas reikalauja didelio specialistø skaièiaus ir racionalaus darbo organizavimo. Pagrindinë administracijos figûra - valstybës tarnautojas. Administracinë valdþia - valstybës tarnautojø valdþia;

10) administracinë valdþia traktuojama kaip antraeilë lyginant su ástatymø leidþiamàja, kadangi atstovaujamoji valdþia nustato jos struktûrà, jos institucijø ágaliojimus, net jeigu vykdomosios valdþios neðëjus tiesiogiai renka tauta (pavyzdþiui, Respublikos Prezidentà). Vykdomosios valdþios institucijø leidþiami teisës aktai yra poástatyminiai, nes jie tikslina, detalizuoja, taiko konkreèiu atveju ástatymà. Administracijos veiksmai negali prieðtarauti ástatymui, nes ji yra jo vykdytoja;

11) teisinës valstybës sàlygomis pastebimai keièiasi vykdomosios valdþios veiklos apimtis ir kontrolë. Ji nepavaldi kitoms valdþioms, savarankiðka, taèiau jà turi teisæ kontroliuoti visos funkcionuojanèios valstybës valdþios: ir parlamentas, ir teismai, ir kitos institucijos, nepriklausanèios nei vienai ið trijø valstybës valdþios rûðiø (pavyzdþiui, prokuratûra, Valstybës kontrolë ir kt.). Lietuvoje didþiuliai kontrolës ágaliojimai priklauso Lietuvos Respublikos Seimui, taip pat ir Respublikos Prezidentui, uþimanèiam ypatingà vietà Lietuvos valdþiø padalijimo sistemoje.

Kaip matyti, administracinë valdþia pasiþymi analogiðkais poþymiais kaip ir vykdomoji valdþia, taèiau D.N. Bachracho nuomone administracinei valdþiai bûdingi pirmi devyni poþymiai, o paskutiniai du priklauso jos brandþiai atmainai - teisinës valstybës vykdomajai valdþiai. Tai suponuoja mintá, kad teisinës valstybës kûrimo procese administracinë valdþia transformuojama á vykdomàjà valdþià, nes jos poþymiø spektras papildomas dviem naujais poþymiais, bûtent, ji tampa poástatyminë ir kontroliuojama. V.S.Èetverikov paþymi, jog "vykdomoji valdþia netapati administracinei, kadangi pastaroji - tai, visø pirma, neteisminës, t.y. administracinës prievartos realizavimas". Nors minëti autoriai ið dalies diferencijuotai apibûdina ðias dvi kategorijas, taèiau vis dëlto galima daryti bendrà iðvadà, jog terminas "administracinë valdþia" nëra tapatus sàvokai "vykdomoji valdþia".

Vykdomosios valdþios funkcijos

Norint visapusiðkai ir objektyviai charakterizuoti vykdomàjà valdþià bei suformuluoti jos apibrëþimà vien tik poþymiø iðskyrimo ir jø analizës nepakanka, - bûtinas ir vykdomosios valdþios funkcijø tyrinëjimas. Visuotinai pripaþinta, kad ástatymø leidþiamoji valdþia atlieka koordinavimo ir kontrolës funkcijas, o vykdomoji valdþia - vykdomàjà ir poástatyminæ. Taèiau ávairiapusiðka vykdomosios valdþios veikla rodo, kad jos esmæ neámanoma sutalpinti á þodþio "vykdymas" rëmus.

Vykdomosios valdþios funkcijos - tai vykdomosios valdþios veiklos tikslai, kuriuos valstybë kelia vykdomajai valdþiai, ir svarbiausios jos veiklos kryptys, ir teisinës priemonës (pareigos ir ágaliojimai), kurios naudojamos iðkeltiems tikslams pasiekti. Kiekviena vykdomosios valdþios funkcija turi savo veiklos sferà ir kaip taisyklë ágyvendinama remiantis atitinkamais metodais. Joms bûdingas savarankiðkumas, giminiðkumas ir pakartotinumas. Funkcijos atspindi vykdomosios valdþios veiklos turiná bei jos esmæ. Vykdomosios valdþios struktûra ir ypatumai tokie, kad detali jø analizë duoda pagrindà kalbëti apie du jos funkcijø lygmenis - pagrindiná ir papildomà.

Pagrindinis vykdomosios valdþios funkcijø lygmuo apima svarbiausias jos funkcijas, turinèias globalinæ reikðmæ visuomenës gyvenimui ir kylanèias ið substancinës jos prigimties.

Pagrindinis lygmuo apima tris svarbiausias vykdomosios valdþios funkcijas. Pirmoji funkcija - vieðosios tvarkos ir visuomenës saugumo uþtikrinimo funkcija - nustato svarbiausias jà realizuojanèiø institucijø veiklos kryptis. Tiesiogiai ði funkcija reglamentuota Konstitucijoje, Vyriausybës ir Policijos veiklos ástatymuose bei kituose teisës aktuose. Vieðoji tvarka ir visuomenës saugumas sudaro visø asmenø normalaus socialinio gyvenimo bei valstybiniø, nevyriausybiniø ir privaèiø organizacijø veiklos fundamentà. Ðios funkcijos nepakankamas vykdymas pasireiðkia administraciniø nusiþengimø, sanitariniø, ekologiniø ir kitø taisykliø paþeidimø skaièiaus didëjimu, valstybës ir savivaldybiø turto vieðosiose vietose gadinimu ir pan. Vykdomosios valdþios vieðosios tvarkos apsaugos ir visuomenës saugumo uþtikrinimo funkcija vaidina svarbø vaidmená, nes netinkamas jos vykdymas neigiamai atsiliepia kitø valstybës veiklos srièiø, bûtent, ekonomikos, finansø, kultûros, ðvietimo, socialinio aprûpinimo ir pan. valdymui.

Kità nagrinëjamos funkcijos pusæ sudaro nacionalinio saugumo uþtikrinimas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindø ástatymo 1 straipsnio 2 dalimi apibrëþiamas kaip "Tautos ir valstybës laisvos ir demokratinës raidos sàlygø sudarymas, Lietuvos valstybës nepriklausomybës, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinës santvarkos apsauga ir gynimas". Ji apima þmogaus ir pilieèio teises, laisves ir asmens saugumà, valstybës nepriklausomybæ, konstitucinæ santvarkà ir kitus nacionalinio saugumo objektus. Ðià funkcijos pusæ uþtikrina valstybë, jos nacionalinio saugumo bei gynybos ir kitos institucijos, o taip pat pilieèiai, jø bendrijos ir organizacijos.

Antroji vykdomosios valdþios pagrindinë funkcija - valdymo. Ji nustato vieðøjø institucijø veiklà vadovaujant ekonomikai, finansams, kultûrai, ðvietimui, sveikatos apsaugai, kraðto gynybai bei vidiniams ir iðoriniams valstybës reikalams. Konstitucijos 94 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës (toliau - Vyriausybë) ástatymo 22 straipsniuose nustatytos kai kurios sritys, kuriuose valdymà ágyvendina Vyriausybë. Pavyzdþiui, Vyriausybës ástatymo 22 straipsnio 3 ir 11 punktai gana aiðkiai pabrëþia aukðèiausios vykdomosios valdþios institucijos valdymo aspektà: Vyriausybë "koordinuoja ministerijø ir kitø Vyriausybës ástaigø veiklà bei organizuoja valdymà aukðtesniuosiuose administraciniuose vienetuose". Ði Vyriausybës veikla yra valdymo pobûdþio, ágyvendinama nepertraukiamai vykdant ástatymus.

Vieðajam administravimui kaip vykdomosios valdþios institucijø veiklai kartu bûdinga ir tvarkomojo pobûdþio veikla. Vykdomosios valdþios institucijos charakterizuojamos ne kaip pasyvios ástatymø, atstovaujamøjø arba aukðtesniøjø vykdomosios valdþios institucijø valios vykdytojos, bet ir kaip institucijos, disponuojanèios valdingais ágalinimais, savo iniciatyva priimanèios valdingus sprendimus bei valdingø sprendimø pagalba reaguojanèios á valdymo aplinkos pasikeitimus.

Vykdomosios valdþios institucijø tvarkomàjà veiklà negalima prieðpastatyti vykdomajai. Vieðajame administravime vykdymà ir paliepimus (ásakymus) tenka analizuoti kaip dvi vieno reiðkinio puses: vykdydamos ástatymus, vykdomosios valdþios institucijos savo paliepimais (ásakymais) paleidþia á judëjimà visà administracinæ maðinà. Todël teisinëje literatûroje vieðasis administravimas traktuojamas kaip vykdomoji - tvarkomoji veikla. Kategorija "vykdomoji - tvarkomoji veikla" absoliuèiai charakterizuoja vykdomàjà valdþià ágyvendinant jai valdymo funkcijà.

Treèia, svarbia vykdomosios valdþios funkcija laikoma þmogaus teisiø ir laisviø apsaugos funkcija. Þmogaus teisës ir laisvës yra aukðèiausia vertybë, kuriø apsauga - pagrindinë valstybës ir jos institucijø pareiga. Ði funkcija átvirtinta Konstitucijoje ir kituose teisës aktuose, kurie reguliuoja atitinkamø vykdomosios valdþios veiklos srièiø valdymà. Vykdomoji valdþia, realizuodama valstybës politikà, turi sudaryti sàlygas, uþtikrinanèias tinkamà þmogaus teisiø ir laisviø apsaugà. Jai ágyvendinant ðià funkcijà svarbiausia þmogaus teisiø apsaugos mechanizmo dalis yra policija.

Antràjá vykdomosios valdþios funkcijø lygmená sudaro papildomos funkcijos, kurios artimai susijusios su pagrindinëmis funkcijomis. Antrojo lygmens vykdomosios valdþios funkcijos - teisëkûros, vykdomoji ir jurisdikcinë - naudojamos kaip organizacinës - techninës funkcijos, realizuojant ðios valdþios rûðies pagrindines funkcijas.

Vykdomosios valdþios papildoma funkcija visuotinai pripaþástama teisëkûros funkcija, kuri pasireiðkia ðios valdþios rûðies institucijø valdymo aktø leidyba. Jeigu ástatymus priima Seimas, tai poástatyminius teisës aktus leidþia vykdomosios valdþios institucijos. Sutinkamai su Konstitucijos 95 straipsnio bei Vyriausybës ástatymo 37 straipsnio 1 dalyse reglamentuotomis nuostatomis "Lietuvos Respublikos Vyriausybë valdymo reikalus sprendþia posëdþiuose visø Vyriausybës nariø balsø dauguma priimdama nutarimus". Tendencija tokia, jog pastaruoju metu daugumos vykdomosios valdþios institucijø leidþiamø valdymo aktø skaièius didëja aritmetine progresija. Leisdamos teisës aktus vykdomosios valdþios institucijos savo kompetencijos ribose faktiðkai pratæsia ástatymø leidþiamosios valdþios veiklà.

Kita turinti svarbià praktinæ reikðmæ vykdomosios valdþios papildoma funkcija - vykdomoji. Ji pasireiðkia tuo, kad vykdomosios valdþios institucijos uþtikrina teisës normø, átvirtintø ástatymuose ir poástatyminiuose teisës aktuose, realizavimà. Vykdomosios valdþios institucijos savo ágaliojimø pagalba uþtikrina normatyviniø paliepimø (ásakymø) taikymà arba reikalui esant juos dar papildomai konkretizuoja. Svarbiausiu teisës taikymo veiklos elementu pripaþástamas valdymo sprendimas - valdingas individualus aktas (þodinis arba raðytinis), adresuotas asmeniui ir iðsprendþiantis konkreèià problemà. Vykdomosios valdþios teisës taikymas yra nuolatinë, kasdieninë, praktinë veikla, turinti kûrybiná, organizaciná pobûdá. Ðis aspektas charakterizuoja vykdomosios valdþios vykdomàjà funkcijà kaip funkcijà, kuri tiesiogiai susijusi su kiekvienos pagrindinës vykdomosios valdþios funkcijos realizavimu.

Ypatingas vaidmuo realizuojant vykdomosios valdþios pagrindines funkcijas tenka jurisdikcijai, kurià ágyvendina jos institucijos. "Vykdomosios valdþios jurisdikcinë funkcija suprantama kaip jos institucijø veikla, taikant pilieèiams ir valstybinio valdymo aparato darbuotojams administracines, drausmines ir materialines sankcijas uþ padarytus paþeidimus". Tokiø jurisdikciniø poveikio priemoniø sistema uþtikrina operatyvø, savalaikiðkà, objektyvø ir efektyvø vieðosios tvarkos arba þmogaus teises ir laisves paþeidusiø asmenø nubaudimà. Svarbià reikðmæ vykdomosios valdþios jurisdikcinë funkcija turi uþtikrinant þmogaus teises ir laisves. Vykdomosios valdþios jurisdikcinë funkcija uþtikrina efektyvià vieðosios tvarkos apsaugà, labiau kokybiðkà ir disciplinuotà vieðojo administravimo institucijø darbà, operatyvià ir patikimà þmogaus teisiø ir laisviø apsaugà.

Administracinës teisës teorijoje pateikiamos ir kitos vykdomosios valdþios funkcijø klasifikacijos. V.P. Salnikov skiria tris vykdomosios valdþios funkcijø grupes, kategorijas: bendras, uþtikrinanèias ir specialias. Bendroms funkcijoms priskiriamos tokios kaip organizavimas, koordinavimas, planavimas, prognozavimas, informacija, teisinis reguliavimas ir kontrolë. Vykdomosios valdþios uþtikrinimo funkcijoms reikëtø, pirmiausia, priskirti tas, kurios ne tiesiogiai, o tarpiðkai padeda pasiekti bei iðspræsti joms keliamus tikslus ir uþdavinius. (materialinis - techninis ir finansinis aprûpinimas, resursø paskirstymas, personalo valdymas, ávairios aptarnavimo rûðys ir t. t.). Specialiomis vykdomosios valdþios funkcijomis reikëtø laikyti ðias: teisëkûros, valdymo, uþtikrinanèias pilieèiø bei valstybës tarnautojø teisiø ir laisviø socialinæ - teisinæ apsaugà, vieðosios tvarkos palaikymo ir kt.

Rusø administracinës teisës teoretikai (D.M.Bachrach ir L.V.Truchanoviè) dar skiria bendras vykdomosios valdþios funkcijas, kurios diferencijuojamos á sistemà orientuojanèias (prognozavimo, planavimo, norminio reguliavimo, metodinio vadovavimo), sistemos uþtikrinimo (personalo, materialines - technines, finansines, organizacines - struktûrines, informacines, teisës taikymo uþtikrinimo) ir sistemos operatyvaus vadovavimo (tiesioginës veiklos reguliavimo, apskaitos, kontrolës, ávertinimo ir poveikio priemoniø taikymo).

D.M.Ovsianko nuomone, vykdomosios valdþios struktûroms bûdingos ðios funkcijos: prognozavimas, planavimas, valdanèiosios ir valdomosios posistemiø organizavimas, teisinis reguliavimas, bendras vadovavimas ir operatyvinë - tvarkomoji veikla; iðankstinë ir einamoji koordinacija; kontrolë; materialiniø - finansiniø ir kitokiø priemoniø apskaita; informacinis aprûpinimas ir informacinë - analitinë veikla; metodinis vadovavimas, materialinis - techninis, finansinis aprûpinimas ir t. t. Taigi, galima teigti, jog ðiø tyrinëtojø (V.P.Salnikov, D.M.Bachrach ir L.V.Truchanoviè, D.M.Ovsianko) pateiktos vykdomosios valdþios funkcijø klasifikacijos ið dalies sutampa.

Vykdomoji valdþia ir administracinë teisë

Pateikta trumpa vykdomosios valdþios poþymiø ir funkcijø analizë leidþia spræsti apie jos veiklos apimtá, jos átakà visuomenei ir socialiniams procesams, taip pat apie tai, kad vykdomosios valdþios ágaliojimai diferencijuoti, atsiþvelgiant á reguliavimo sferas.

Valdþiø padalijimo doktrinos evoliucijos procesas susiklostë taip, kad kiekviena ið ðiø valdþiø siejama su atitinkama teisës ðaka. Tenka pastebëti, jog su vykdomàjà valdþia ypaè glaudþiai susijusi administracinë teisë, kuri nustato ðios valdþios rûðies teisiná reglamentavimà. Tai patvirtina ir mokslinëje literatûroje skirtingø mokslininkø pateikiami administracinës teisës apibrëþimai. Pavyzdþiui, J.A. Tichomirov raðo, jog "Bûtent administracinë teisë reguliuoja specialaus aparato - vykdomosios valdþios institucijø - organizavimà ir veiklà [.]". Analogiðkai mano ir kitas rusø mokslininkas A. P. Korenev: "Administracinë teisë yra viena ið pagrindiniø teisës sistemos ðakø, kadangi ji skirta reguliuoti ávairius visuomeninius santykius paèioje ávairiaspusiðkiausioje socialinëje sferoje - vykdomosios valdþios veiklos sferoje". Anglø konstitucinës ir administracinës teisës tyrinëtojas John Adler teigia, kad "Administracinë teisë siejama su vykdomàja valdþia ir gali bûti skirstoma á konkreèias sritis, pavyzdþiui, sveikatos apsauga, apsirûpinimas bûstu, ðvietimas, kiekviena ið kuriø gali bûti studijuojama atskirai".

Taigi, administracinë teisë yra viena ið pagrindiniø valstybës teisës sistemos ðakø, o administracinë teisëkûra tarnauja paèios gausiausios valdþios rûðies - vykdomosios valdþios sudarymo ir funkcionavimo teisiniu pagrindu bei ji kaip teisës ðaka reguliuoja ypatingà grupæ visuomeniniø santykiø, kurie reglamentuoja asmenø teises ir pareigas santykiuose su vykdomosios valdþios atstovais, savivaldybiø institucijomis, su ámoniø, ástaigø ir organizacijø administracija, nustato vykdomosios valdþios institucijø sistemà, struktûrà, ágaliojimus, principus bei jos veiklos metodus ir formas.

Paskutiniajame XX amþiaus deðimtmetyje ávykæ socialiniai pasikeitimai turëjo atitinkamà poveiká ir administracinës teisës reguliuojamiems visuomeniniams santykiams. Sumaþëjo tiesioginis kai kuriø vieðojo gyvenimo sferø valstybinis reguliavimas, visø pirma ekonominiø procesø. Vykdomos ekonominës reformos, orientacija á rinkos santykiø vystymà turëjo átakos paèiø valdymo santykiø reguliacijos formø pasikeitimui. Radikaliø politiniø ir socialiniø - ekonominiø reformø, susijusiø su rinkos santykiø vystymu, privatizacijos, vietos savivaldos plëtros bei kiti procesai reikalauja ne tik valstybës paramos ir apsaugos, bet ir valstybinio reguliavimo, todël administracinës teisës vaidmuo ne tik iðlieka, bet darosi vis reikðmingesnis.

Administracinës teisës kaip vykdomosios valdþios teisinio "palydovo" paskirtis iðsaugoma ir valstybës institutø reorganizavimo etape. Negalima tvirtinti, kad bendrame kontekste sumaþëjo jos apimtis. Prieðingai laikas nuo laiko pastebima tendencija iðplësti poástatyminiø administracinës teisës normø bazæ Vyriausybës ir centriniø vykdomosios valdþios institucijø lygmenyje. Ið principo staigus valstybinio sektoriaus sumaþinimas (ypaè ekonomikos sferoje) nereiðkia atsisakymo nuo administracinio - teisinio reguliavimo. Keièiasi jos turinys, metodai, taèiau administracinë teisë nepraranda vieno ið svarbiausiø visuomeniniø santykiø teisinio reguliatoriaus vaidmens. Apie tai liudija, pavyzdþiui, ávairiø programø rengimas, administracinë teritorinë reforma, regioninë politika ir pan. Bûtina pabrëþti aktyvø administracinës teisës vaidmená stiprinant teisinio reþimo apsaugos mechanizmà nuo paþeidimø vykdomosios valdþios funkcionavimo sferoje, dël ko tobulinami administracinës atsakomybës ir administracinio proceso institutai.

Ðiuolaikinë administracinë teisë iðsaugo savarankiðkos teisës ðakos poþymius, kuri glaudþiai susijusi su viena ið valstybës valdþios rûðiø. Vykdomoji valdþia kaip ir bet koks valstybës valdþios pasireiðkimas reikalauja atitinkamo teisinio reguliavimo, kurio paieðkos neiðvengiamai siejamos su administracine teise. Ji praktiðkai realizuojama visuomeniniø santykiø rëmuose, kuriuos reguliuoja administracinës teisës normos. Administracinë teisë nustato vykdomosios valdþios pasireiðkimo ribas iðorëje. Tokia pozicija liudija apie tai, kad ir ðiuolaikinëmis sàlygomis administracinio - teisinio reguliavimo tiesioginis objektas - vykdomojo pobûdþio veikla.

Kaip jau minëta anksèiau administracinë teisë kartu su konstitucine, baudþiamàja ir civiline teise yra viena ið pagrindiniø Lietuvos teisës sistemos ðakø. Tai pirmiausia paaiðkinama tuo, kad administracinë teisë - "tai bûtent ta teisës ðaka, kuri reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandanèius vykdomosios valdþios realizavimo procese (kartais jà vadina administracine valdþia)", kuri yra viena ið Lietuvos Respublikos valstybës valdþios rûðiø. Taigi, vykdomoji valdþia yra svarbiausiu anksèiau minëtos Lietuvos teisës ðakos fundamentu.

Vykdomosios valdþios veiksmingumo pagrindinës problemos

1993 m. gruodþio 14 d. Seimas priëmë nutarimà Nr. I-331 "Dël teisinës sistemos reformos metmenø ir jø ágyvendinimo", kuriame akcentuojama, kad Lietuvoje funkcionuojanti teisinë sistema neatitinka Europos ðaliø teisës standartø, o ið dalies - valdþiø pasidalijimo principo". Nuo ðio nutarimo priëmimo praëjus penkeriems metams, per kuriuos nebuvo pasiekta norimø rezultatø teisinës sistemos reformø srityje, 1998 m. birþelio 25 d. Seimas priëmë naujà Teisinës sistemos reformos metmenø redakcijà, taèiau nei pirmojoje, nei vëlesnëje Teisinës sistemos reformos metmenø redakcijose nenumatyta aiðkiau reglamentuoti valstybës valdþios ir jos struktûros ne tik konstitucinius, bet ir kitus jos legitimacijos klausimus.

Konstitucijoje tiesiogiai neátvirtinta valdþiø padalijimo doktrina bei kaip savarankiðkos valstybës valdþios rûðys nëra iðskirta në viena valstybës valdþia. Visos jos pateikiamos kaip institucijos, kurias charakterizuoja atitinkami Konstitucijos skirsniai. Jeigu Konstitucijos V skirsnis "Seimas" pakankamai aiðkiai reglamentuoja jo sudëtá ir kitus Seimo kaip atstovaujamosios bei ástatymø leidþiamosios institucijos teisinës padëties klausimus, tai Konstitucijos VII skirsnis "Lietuvos Respublikos Vyriausybë" netiesiogiai skirtas tik vienai vykdomosios valdþios institucijai ir visiðkai nereglamentuoja vykdomosios valdþios kaip savarankiðkos valdþios rûðies paskirties ir struktûros.

Respublikos Prezidento teisinës padëties neaiðkumas vykdomosios valdþios atþvilgiu riboja galimybæ diferencijuoti jo ágaliojimus valdþiø padalijimo doktrinos aspektu. Ið vienos pusës "Prezidento kontrolë per daug silpna ir sporadiðka", ið kitos - Prezidentui tenka pernelyg didþiulë reikalø vykdomosios valdþios sferoje apimtis, kas neiðvengiamai siaurina Vyriausybës funkcijas.

Konstitucijos 94 ir Vyriausybës ástatymo 22 straipsniuose nepaminëti Vyriausybës ágaliojimai ðalies ekonomikos, technologijø, gamybos bei rinkos vystymo sferose. Pagrindinis dëmesys sukoncentruotas ties valstybës biudþetu, atskirø pareigûnø skyrimo bei institucijø steigimo nustatymu. Kokius ágaliojimus Vyriausybë turi nacionalinio saugumo ir kraðto apsaugos, gamtos iðtekliø naudojimo, aplinkos apsaugos, mokslo bei kitose sferose, o taip pat kokiais tikslais vykdoma finansø, kreditø ir pinigø politika, kokios ekonominës politikos kryptis realizuoja Vyriausybë nei Konstitucijoje, nei Vyriausybës ástatyme nenurodyta. Vyriausybës ágaliojimus ðiose srityse paprastai reglamentuoja atitinkami ástatymai (pavyzdþiui, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindø, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir kiti ástatymai). Todël jos kompetencija labai iðdarkyta, pakrikusi, nevieninga ir silpnai iðvystyta.

Vyriausybës santykiuose su Seimu nëra reikiamo suderinamumo ástatymø leidybos procese. Nors Vyriausybë teikia pasiûlymus dël ástatymø leidimo ir Seimo sesijos darbø programos projektø, taèiau jà tvirtina Seimo valdyba. Prioritetiniø krypèiø nustatymo ir bendro ástatymø leidimo plano neturëjimas bei Seimo nariø tiesiogiai teikiami ástatymø projektai, kurie nebuvo aprobuoti Vyriausybëje ir suderinti su kitomis vykdomosios valdþios institucijomis, veda prie to, jog komplikuojamas ástatymø taikymas praktikoje, nes vykdomosios valdþios institucijos nespëja nustatytu laiku parengti ir priimti jø ágyvendinimui reikalingus poástatyminius teisës aktus.

Viena ið aktualiausiø problemø - iki ðiol teisiðkai nesureguliuoti santykiai tarp Vyriausybës ir kitø vykdomosios valdþios institucijø. Ðiame kontekste neiðspræsti centriniø vykdomosios valdþios institucijø metodinio vadovavimo, koordinavimo, kontrolës, priimamø teisës aktø panaikinimo, jø tarpusavio bendradarbiavimo klausimai bei neapibrëþtos ðiø institucijø veiklos reguliavimo ribos.

Tobulintinas Seimo priimtø ástatymø, Vyriausybës nutarimø ir kitø teisës aktø ágyvendinimo bei vykdymo kontrolës mechanizmas, nes svarbiausia lieka visos vykdomosios valdþios institucijø sistemos principinë orientacija á ástatymø realizavimà. Nors Vyriausybë per ministrus, Vyriausybës ástaigø vadovus ir apskrièiø virðininkus kontroliuoja, kaip ministerijose, Vyriausybës ástaigose ir apskrièiø virðininkø administracijose ágyvendinami ástatymai, Vyriausybës nutarimai ar kiti teisës aktai, taèiau tokia kontrolës forma akivaizdþiai nëra visiðkai efektyvi. Teisës aktø taikymo praktikoje daþnai pasitaiko atvejø, kai nuo ástatymo ar Vyriausybës priimto teisës akto ásigaliojimo momento jisai negali bûti vykdomas, kadangi Vyriausybë arba centrinës vykdomosios valdþios institucijos nustatytu laiku nepriima jø ágyvendinimui reikalingus lydinèiuosius teisës aktus. Jie juridiðkai laikomi ásigaliojæ, taèiau realiai praktikoje negali bûti taikomi.

Prezidento, Seimo, Vyriausybës, ministerijø ir kitø vykdomosios valdþios struktûrø "apaugimas" komitetais, komisijomis bei tarybomis veda prie vienø institucijø hipertropfijos ir baziniø institucijø realaus vaidmens maþinimo. Labiau produktyvi vykdomosios valdþios institucijø koordinavimo funkcijos uþtikrinimo forma - ministerijø ir Vyriausybës ástaigø koordinavimo vaidmens didinimas, kas leistø sumaþinti Vyriausybës komitetø, komisijø ir tarybø prie Vyriausybës arba kitø vykdomosios valdþios institucijø skaièiø. Taip pat reikëtø spræsti komisijø ir tarybø, kurios savo funkcine paskirtimi ir vidine organizacine struktûra yra artimos Vyriausybës ástaigoms arba ástaigoms prie ministerijø, reorganizavimo klausimus.

Administracinës teisës esmë, socialinë prigimtis, samprata, dalykas ir reguliavimo metodas

Teisë - sudëtingas visuomeninis reiðkinys, kurá sàlygiðkai galima suskirstyti á tris elementus: pirmasis - teisinës idëjos, teisinë sàmonë, antrasis - teisës normos ir treèiasis - visuomeniniai santykiai, kuriuos reguliuoja ðios normos, tam tikra teisinë tikrovë. Ðie trys elementai glaudþiai susijæ, lemia vienas kità, taèiau ávairiose teisës teorijose kiekvieno vaidmuo ir reikðmë vertinama skirtingai.

Lietuvoje teisës mokslas daþniausiai remiasi normatyvistiniu poþiûriu á teisæ - yra teisës ðakos, ðios sudarytos ið teisës institutø, o ðie jungia teisës normas. Taèiau ypaè pastaruoju metu, kai vyksta norminiø teisës aktø kaita, atrandama nemaþai spragø ir kolizijø, teisininkas neturëtø apsiriboti vien ástatymø studijavimu, o remtis ir teisës teorija bei atsiþvelgti á tikràjà padëtá.

Valstybës teisës skirstymo á teisës ðakas pagrindas yra:

1) teisinio reguliavimo objektas (dalykas);

2) teisinio reguliavimo metodas.

Pagal ðiuos poþymius skiriama ir administracinës teisës ðaka. Taigi, siekiant apibrëþti administracinës teisës sàvokà, pirmiausiai reikia nustatyti, kokius visuomeninius santykius reguliuoja ðios teisës normos ir kaip pasiekiama teisinio reguliavimo tikslø.

Teisinio reguliavimo objektas - tai tas socialinis þmoniø elgesys, kuriam daromas poveikis teisës normomis. Socialinis elgesys - tai þmoniø tarpusavio santykiai, kuriø pagrindu þmonës siekia apsaugoti ir ágyvendinti savo teises ir interesus. Ðiuo atþvilgiu socialinis elgesys, visuomeniniai santykiai arba þmoniø santykiai ið esmës yra sinonimiðkos sàvokos, todël jas vartosime atsiþvelgdami á tai, kuri ið jø informatyvesnë konkretaus konteksto poþiûriu.

Teisës normos reguliuoja ne visus þmoniø santykius, o tik reikðmingiausius apsaugoti ar ágyvendinti þmogaus teises.

Administracinë teisë reguliuoja:

1) þmoniø santykius, atsirandanèius valdant valstybæ.

Tai daþniausiai valdþios institucijø, pareigûnø, pilieèiø ar jø susivienijimø tarpusavio santykiai. Kadangi valdþios pareigûnai yra gavæ ið tautos apibrëþtus ágaliojimus veikti tautos vardu ir tautos interesais, tai, vykdydami juos, ágyja teisæ leisti visiems privalomus paliepimus ir kartu reikalauti, kad ðie bûtø visø besàlygiðkai vykdomi. Kita vertus, pats tokiø ágaliojimø turëjimas sudaro galimybæ jais piktnaudþiauti, t. y. naudoti juos ne pagal tikràjà jø paskirtá ir ðitaip kelti grësmæ pilieèiø teisëms. Todël valdiniø ágaliojimø ágijimas, naudojimasis jais turi bûti grieþtai reglamentuojamas teisës normomis, taip pat kuriamas teisinis mechanizmas, kad pilieèiai galëtø kontroliuoti valstybinæ valdþià ir gintis nuo jos savivalës. Ið èia - bûtinybë reguliuoti visà valdiniø ágaliojimø naudojimo sritá, t. y. grieþtai iðvardyti pareigûnø ir valstybës institucijø kompetencijà, kad bûtø uþkertamas kelias savavaliðkai plësti pareigûnø, valstybës institucijø teises - kelti grësmæ pilieèiø teisëms.

2) teisësaugos santykius, atsirandanèius uþkertant kelià visuomeninës tvarkos paþeidimams, patraukiant teisës paþeidëjus teisinën atsakomybën ir ágyvendinant jiems paskirtas teisinio poveikio priemones.

Tai santykiai, atsirandantys policijai, prokuratûrai, valstybës saugumui vykdant operatyvinæ veiklà, administraciná persekiojimà, teismams sprendþiant administracines bylas, bausmiø vykdymo institucijoms taikant administracines nuobaudas, taip pat vykdant ðioms institucijoms ávairias teisës paþeidimø prevencijos operacijas.

Administracinës teisës dalykas - tai visuomeniniai valdymo santykiai, kurie atsiranda, pasikeièia ir pasibaigia valstybës valdymo srityje vieðojo administravimo subjektams realizuojant vykdomàjà veiklà, skirtà ástatymams, kitiems teisës aktams, vietos savivaldos institucijø sprendimams ágyvendinti, numatytoms vieðosioms paslaugoms administruoti.

Teisinio reguliavimo objektas rodo, kokius socialinius santykius reguliuoja konkreti teisë, o teisinio reguliavimo metodas - kaip, kokiu bûdu ji ðitai daro.

Metodo pobûdá lemia reguliuojamo objekto specifika: vienaip reikia reguliuoti turtinius santykius ir kitaip - valdymo ar teisësaugos santykius. Teisinio reguliavimo metodas - tai teisinio poveikio þmoniø elgesiui bûdø ir priemoniø sistema. Jis atsako á klausimà, kaip, kokiu bûdu ir kiek reguliuojami visuomeniniai santykiai.

Ástatymø leidëjas neturi daug teisinio poveikio priemoniø. Siekdamas sukurti naujus visuomeninius santykius ar pakreipti juos kuria nors vertybine linkme, jis gali suformuluoti visuomeninio santykio dalyviams vienà ið trijø paliepimø arba ávairiai derinti juos tarpusavyje.

1) ápareigojimas elgtis tik nurodytu bûdu

2) draudimas - tai ápareigojimas susilaikyti nuo tam tikrø veiksmø, kuriais gali bûti paþeidþiamos kitø asmenø teisës

3) ágalinimas - tai leidimas visuomeninio santykio dalyviams savo nuoþiûra nusistatyti teises ir pareigas

Ðiø teisiniø bûdø tarpusavio derinimas kaip tik ir sudaro teisinio reguliavimo metodà, kuris administracije teisëje vadinamas administraciniu - teisiniu arba imperatyviuoju reguliavimo metodu, kadangi èia dominuoja ápareigojimo elementas.

Iðskiriami du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai: imperatyvusis (direktyvinis) ir dispozityvusis (autonominis). Ðie metodai skiriasi vienas nuo kito priklausomai nuo to, kuris ið minëtø trijø teisinio poveikio bûdø vyrauja formuojant ðá poveiká.

Be to, administracinëje teisëje veikia subordinacijos ir valdingo ásakymo metodas, leidþiantis operatyviai reguliuoti administracinæ (tvarkomàjà), tarnybinæ, operatyvinæ ir kitokià valstybës institucijø ir pareigûnø veiklà. Vykdomoji disciplina, grieþtas vienø subjektø pavaldumas kitiems, aukðtesniø institucijø sprendimø ir potvarkiø privalomumas þemesnëms yra bûdingi ðios rûðies metodo poþymiai.

Galimas administracinëje teisëje pagyrimas kaip teisinio reguliavimo metodas. Pavyzdþiui, normos, nustatanèios pilieèiø apdovanojimo ordinais ir medaliais, garbës vardø suteikimo tvarkà, taip pat laikomos skatinamosiomis.

Ðaliø lygiateisiðkumo ir autonomijos metodas bûdingas administraciniam procesui, kur ðaliø, kitø teisminio tyrimo dalyviø teisinë padëtis vienas kito atþvilgiu yra tokia pati.

Administracinës teisës funkcijos

Socialinë teisës paskirtis yra ágyvendinama teisës funkcijomis. Teisës funkcijos - tai teisës poveikio þmoniø elgesiui kryptys ar bûdai. Skiriamos tokios pagrindinës administracinës teisës funkcijos:

1) Reguliavimo funkcija. Tai pagrindinis teisës poveikio þmoniø santykiams bûdas, kai asmens teisës (vertybës) saugomos nustatant vienam teisinio santykio dalyviui teisæ á tam tikrà vertybæ (gyvybæ, sveikatà, laisvæ, turtà ir t.t.), o kitiems asmenims uþdedama pareiga susilaikytø nuo þalingo elgesio tø vertybiø turëtojo atþvilgiu arba atlikti jo atþvilgiu pozityvius veiksmus. Ðios funkcijos turiná sudaro teisiniai imperatyvai - leisti (teisës suteikimas), ápareigoti, drausti (pareigos vykdymo bûtinybë). Tai reiðkia, kad reguliavimo funkcija siekiama apsaugoti asmens teises tokiu bûdu, kad, leidþiant asmeniui naudotis tam tikru gëriu, jis kartu ápareigojamas tai daryti nevarþydamas kito asmens teisiø ir kartu jam leidþiama reikalauti ið kitø asmenø elgesio, nedaranèio þalos jo gëriui.

2) Prieðingø interesø derinimo, arba socialinio kompromiso, funkcija. Tai demokratinës teisës funkcija, kuri nusako reguliavimo funkcijos pobûdá: siekiant apsaugoti teises visø visuomenës nariø, turinèiø daþnai prieðingus interesus; socialiniai santykiai reguliuojami ne bet kaip, o derinant prieðingø teisës subjektø interesus, neleidþiant në vienam ið jø per daug ásigalëti kitø socialiniø grupiø interesø ignoravimo, siaurinimo sàskaita. Tokiu reguliavimu pasiekiamas prieðingø interesø kompromisas ir ðitaip garantuojama vienoda visø visuomenës nariø teisiø apsauga.

3) Valstybës prievartos (sankcijø) legalizavimo ir normavimo (represinë) funkcija. Ji iðplaukia ið bûtinybës garantuoti teisës normomis nustatomø pareigø ásakmumà (reguliavimo funkcijos veiksmingumà). Ði funkcija nustato pobûdá ir mastà valstybës prievartos (sankcijos), kurià leidþiama taikyti uþ reguliaciniø teisës normø nustatomø ápareigojimø, draudimø nevykdymà. Jos esmæ sudaro imperatyvas - bausti.

Kitos teisës funkcijos: informavimo, auklëjamoji, yra technologinio pobûdþio ir iðplaukia ið trijø pirmøjø, yra jas aptarnaujanèios.

4) Informavimo funkcija nurodo, kokio teisinio santykio dalyviø elgesio reikalauja konkreti teisës norma ir kokios sankcijos bus taikomos tiems, kurie nevykdys tos normos nustatytø pareigø. Ðia funkcija teisë orientuojasi á þmogaus protà ir valià.

5) Auklëjamoji, arba teisës paþeidimo prevencijos, funkcija - yra tarsi visø teisës funkcijø apibendrinimas, ji skatina asmená apmàstyti tà þalà, kurià jis patirs nepaklusdamas teisës imperatyvams, taip pat tà bendràjà naudà, kurià garantuoja teisëtas elgesys. Tai skatina asmená elgtis teisëtai, ugdo jo gebëjimà gyventi santarvëje su artimu, ne tik jaustis asmenybe, bet ir matyti kità þmogø ja esant.

Teisës funkcijos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro sistemà: teisinio reguliavimo funkcija yra centrinë, integruoja, palenkia savo reikmëms visas kitas teisës funkcijas; ðios tik padeda reguliavimo funkcijai ir uþtikrina jos veiksmingumà.

Administracinës teisës principai

Konkretizuojant administracinës teisës esmæ, reikia jà iðskirstyti á atskiras, jà sudaranèias pagrindines idëjas arba poþymius, kuriais ji gali prisiderinti prie konkreèiø santykiø specifikos ir pasirinkti, kuria dalimi (poþymiu) patogiau juos veikti.

Lotyniðkai principium - pradþia, pagrindas, pirminis ðaltinis. Tai svarbiausi teisës esmës konkretëjimo, reiðkimosi bûdai, arba pagrindinës teisinës idëjos, vertybinës orientacijos, kurios nurodo, kaip konkreèiomis teisës normomis turi bûti reguliuojami þmoniø santykiai.

Teisës literatûroje tradiciðkai nurodomi principai: demokratiðkumas, humanizmas, lygiateisiðkumas.

A.Vaiðvila nurodo, kad tai universalûs þmogiðko sugyvenimo principai, galiojantys ne tik teisei. Bet jie yra ir teisës principai ðalia kitø, jau grynai teisës principø: ástatymui ir teisei visi lygûs; visu asmens subjektiniø teisiu santykinumas; privilegijø ir absoliuèiø teisiø neleistinumas; socialinio kompromiso, arba saiko, principas; padarytà þalà bûtina atlyginti. Jo nuomone, ið ðiø penkiø principø galëtume toliau iðvesti visus teisës teorijoje ir praktikoje sutinkamus labiau specializuotus tarpðakinius, ðakinius ir teisës institutø principus

Administracinës teisës teorijoje nurodomi ðie principai:

1) demokratiðkumas;

2) teisëtumas;

3) asmenø lygybë prieð ástatymà;

4) humanizmas;

5) asmenø teisiø ir laisviø apsauga;

6) valstybës ir asmens tarpusavio atsakomybë.

Administracinës teisës principø paskirtis:

1) nustato administracinës teisës teisinæ prigimtá;

2) yra vykdomosios valdþios sistemos veiklos teisinis pagrindas;

3) átvirtina administraciniø - teisiniø visuomeniniø santykiø objektyvius dësningumus;

4) tarnauja pagrindu teisingai taikant administracinës teisës normas, priimant pagrástus ir teisëtus sprendimus;

5) sàlygoja administraciniø - teisiniø visuomeniniø santykiø pobûdá.

Administracinës teisës sistema

Kalbant apie administracinës teisës sistemà, ji tradiciðkai skirstoma á dvi dalis, t.y.:

1) vienà grupæ normø, taikomø visoje valstybës valdymo sferoje, kurios yra universalios, bendro pobûdþio, ir jø visuma sudaro Bendràjà administracinës teisës dalá;

2) normas, taikomas konkreèiose valstybës valdymo srityse, ðakose bei sferose. Ðiø normø taikymo mastas yra siauresnis, jos atspindi valdymo organizavimo ir bei veiklos ypatumus konkreèiose valstybinio valdymo ðakose, srityse bei sferose. Ðiø normø visuma sudaro Ypatingàjà administracinës teisës dalá.

Bendrosios dalies normos yra iðskiriamos á ðias grupes:

1) normos, átvirtinanèios valstybës valdymo principus;

2) normos, reglamentuojanèios administracinës teisës subjektø teisinæ padëtá;

3) normos, reguliuojanèios valdymo institucijø formavimo tvarkà bei valstybës tarnybà;

4) normos, reglamentuojanèios valstybës valdymo veiklos formas;

5) normos, reglamentuojanèios valstybës valdymo metodus;

6) normos, nustatanèios administracinës procesinës veiklos pagrindus;

7) normos, átvirtinanèios teisëtumo valstybës valdymo sferoje uþtikrinimo bûdus ir tvarkà.

Administracinës teisës Ypatingosios dalies normos suskirstytos á keturias pagrindines grupes:

1) normos, reguliuojanèios valdymo organizavimà ir valstybës valdymo ypatumus administracinëje politinëje srityje (kraðto apsaugos, valstybës saugumo, vidaus reikalø, teisingumo, uþsienio reikalø valdymas);

2) normos, reguliuojanèios valdymo organizavimà ir valstybës valdymo ypatumus ûkio srityje (transporto ir keliø, ryðiø ir informatikos, statybos ir urbanistikos, pramonës, prekybos ir energetikos, þemës ûkio, aplinkos, materialiniø iðtekliø naudojimo valdymas);

3) normos, reguliuojanèios valdymo organizavimà ir valstybës valdymo ypatumus socialinëje - kultûrinëje srityje (socialinës apsaugos, sveikatos apsaugos, ðvietimo ir mokslo, kultûros valdymas);

4) normos, reguliuojanèios tarpðakiná valstybës valdymà (finansø, kredito, mokesèiø, muitø, apskaitos ir statistikos, kainø ir konkurencijos, licenzijavimo ir sertifikavimo valdymà)

Administracinës teisës sisteminimas

Administracinës teisës aktu sisteminimas - tai ávairiø teisës subjektø (valstybës institucijø, firmø, pareigûnø, pilieèiø) veikla, kuria siekiama sugrupuoti administracinës teisës normø aktus á vientisà sistemà siekiant palengvinti jø paieðkà, operatyviai ir tiksliai ágyvendinti jø nurodymus.

Teisës aktø sisteminimas reiðkiasi tokiais pavidalais: apskaita, inkorporacija, konsolidacija ir kodifikacija.

Apskaita - tai valstybës institucijø, ámoniø, privaèiø firmø veikla, kuria yra kaupiami, apdorojami, tam tikra tvarka iðdëstomi ir saugomi galiojantys norminiai teisës aktai. Ðia veikla pirmiausia siekiama patenkinti paèiø sistemintojø poreikius, ir ji administracinëje teisëje nevaidina reikðmingo vaidmens.

Inkorporacija (lot. in corpore - visi drauge) - tai tokia sisteminimo forma, kai tam tikri teisës aktai chronologine, abëcëline, sistemine dalykine tvarka yra iðtisai ar ið dalies sujungiami á rinkinius. Inkorporacija yra nuolatinë valstybës institucijø, firmø, pilieèiø veikla, kuria siekiama uþtikrinti galiojanèiø teisës akrø veiksmingumà, jø prieinamumà ir greità apþvalgà, operatyviai aprûpinti gyventojus patikima informacija apie teisës aktus ir galiojanèià jø redakcijà.

Inkorporacijos ypatumas, kad jà atliekant nekeièiamas jungiamø á rinkiná teisës aktø turinys. Tai skiria jà nuo kodifikacijos ir konsolidacijos.

Inkorporacija pagal leidþiamø rinkiniø juridinæ galià yra skirstoma á: 1) oficialiàjà; 2) oficiozinæ (pusiau oficialià); ir 3) neoficialiàjà.

Oficialioji inkorporacija atliekama kompetentingø teisëkûros institucijø pavedimu (arba jø pritarimu) ir jø vardu. Ja remiantis sudarytas teisës aktø rinkinys laikomas oficialiu, jis prilyginamas oficialiems á rinkiná ádëtø teisës aktø tekstams. Juo galima remtis taikant esamus, taip pat leidþiant naujus teisës aktus.

Oficiozinë (pusiau oficiali) inkorporacija yra tokia inkorporacijos rûðis, kai teisës aktø rinkiná parengia ir iðleidþia institucija, turinti teisëkûros institucijos ágaliojimà, (pvz., Teisingumo ministerijos iðleistas ástatymø sàvadas). Bet toks rinkinys nëra oficialiai teisëkûros institucijos tvirtinamas ir todël jame spausdinamø teisës aktø tekstas nëra oficialus.

Neoficialiàjà inkorporacijà atlieka ávairios þinybos, organizacijos, valstybinës ar privaèios leidyklos, mokslo ástaigos, firmos, pareigûnai, privatûs asmenys, kurie neturi specialiø teisëkûros institucijø ágaliojimø leisti tokius rinkinius ir daro tai savo iniciatyva. Tokie rinkiniai nëra oficiali teisës normø raiðkos forma ir jais negalima remtis kuriant ar taikant teisæ.

Konsolidacija - tai tokia teisës aktø sisteminimo forma, kai daugelis teisës aktø reguliuojanèiø tà paèià socialiniø santykiø sritá, sujungiami á vienà apibendrintà (sustambintà) norminá teisës aktà. Toká naujai sukurtà aktà teisëkûros institucija tvirtina kaip savarankiðkà teisës normø iðraiðkos formà kartu pripaþindama, kad ankstesni pavieniai ðios srities teisës aktai neteko galios. Èia á naujà teisës aktà sujungiami vienos juridinës galios teisës aktai (pvz., tik ástatymai arba tik Vyriausybës nutarimai).

Konsolidacija, skirtingai nei inkorporacija, yra tam tikra teisëkûros rûðis. Jos savitumas tas, kad naujas, sustambintas teisës aktas nekeièia teisinio reguliavimo turinio, galiojanèios teisës. Tai techninio (formos) pobûdþio teisëkûra.

Teisës aktø konsolidacija - tai parengimas ir priëmimas sustambinto akto, kuris sujungia á vienà aktà anksèiau iðleistus teisës aktus, reguliuojanèius kurià nors atskirà socialiniø santykiø sritá.

Kodifikacija - tai esminis tam tikrà socialiniu santykiø sritá reguliuojanèiø teisës aktø turinio ir formos perdirbimas. Lotyniðkai codificatio - tai tam tikros teisës srities ástatymø sujungimas á vientisà sistemà - kodeksà.

Ðitaip sudarytojas siekia susisteminti pasiteisinusias teisës normas, ið esmës perdirbti jø turiná, suteikti norminiams nurodymams aiðkesnæ loginæ struktûrà, juos ið vidaus suderinti ðalindamas tarpusavio nedarnà ir prieðtaravimus, iðvalyti norminæ medþiagà nuo pasenusiø, nepasiteisinusiø teisës normø, uþtikrinti maksimalø tam tikros santykiø srities teisinio reguliavimo iðsamumà. Kodifikacija - tai teisëkûros tobulinimo ið esmës forma.

Kodifikacijai bûdingi tokie poþymiai:

1) kodifikuojant formuluojamos normos, kurios reguliuoja svarbiausius, esminius visuomeninio gyvenimo klausimus, nustato tam tikros teisës ðakos norminius pagrindus;

2) kodifikuojant sukurtas teisës aktas reguliuoja plaèià arba gana plaèià santykiø sritá;

3) bûdamas teisëkûros tobulinimo rezultatas, kodifikacijos aktas yra suvestinis aktas, sutvarkantis tarpusavyje susijusius teisinius nurodymus;

4) kodifikuojant siekiama sukurti pastovesnes teisës normas, skirtas ilgai galioti;

5) kodifikacinis aktas visada yra reikðmingas teisinës kûrybos aktas, o apimties atþvilgiu - sudëtingos struktûros.

Teisës literatûroje ir praktikoje skiriamos kelios kodifikacijos rûðys: 1) visuotinë kodifikacija, kuria siekiama susisteminti visø pagrindiniø teisës ðakø teisës normø aktus; 2) ðakinë kodifikacija, apimanti vienos teisës ðakos ástatymus; 3) speciali kodifikacija - tai iðleidimas aktø, reguliuojanèiø tam tikram teisës institutui bûdingus socialinius santykius. Administracinei teisei bûdinga speciali kodifikacija.

Taigi kodifikacija, skirtingai nei inkorporacija ir konsolidacija, yra turiningas sisteminimas. Skirtingai nei inkorporacijà, jà atlieka tik valstybës institucijos. Pavyzdþiui, Teisingumo ministerijos nuostatuose numatyta, kad ði ministerija kodifikuoja ir sistemina vieðosios ir privaèios teisës aktus, rengia pasiûlymus dël jø pakeitimo ar pripaþinimo netekusiais galios.

Kodifikacijos reikðmingumas paþymimas ir teisës aktuose. Lietuvos respublikos vyriausybës 2001 - 2004 metø programoje numatoma susisteminti galiojanèius teisës aktus ir parengti Lietuvos Respublikos ástatymø sàvadà, siekti konsoliduoti teisës aktus ir kodifikuoti atskiras teisës ðakas, iðlaikyti kodifikuotø aktø turinio stabilumà, o tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001-2004 metø programos ágyvendinimo priemoniø teisës kûrimo srityje numatyta ir Teisingumo ministerijai pavedama 2002 metø IV ketvirtyje parengti naujo Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodekso projektà.

Juridinës technikos poþiûriu tik vientisas kodifikuotas teisës aktas gali uþtikrinti geresná teisiná reguliavimà nei atskiri ástatymai, taip pat toks teisës aktas sudaro galimybæ pasiekti geresnæ atskirø teisës normø sàveikà bei jø tarpusavio suderinamumà. Vienas ir suderintas kodeksas yra tinkamiausia ir patogiausia naudotojams teisës akto forma, kuri yra priimtina daugelyje Europos valstybiø.

Administracinës teisës santykis su kitais socialiniais mokslais, kitomis teisës ðakomis jos vieta teisës ir teisinëje sistemoje

Administracinë teisë glaudþiai sàveikauja su kitomis teisës ðakomis, neretai pasireikðdama savo reguliuojanèiu poveikiu ir tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurios priskiriamos kitø teisës ðakø reguliavimo dalykui. Savo poveikio priemonëmis ji taip pat uþtikrina ðiose srityse atsirandanèiø visuomeniniø santykiø apsaugà (pavyzdþiui, administracinës atsakomybës priemoniø pagalba). Tuo pasireiðkia administracinio - teisinio reguliavimo taikymo platus pobûdis, kurá savo ruoþtu sàlygoja vykdomosios valdþios mechanizmo ávairiapusiðkumas, jos vaidmuo uþtikrinant vieðojo intereso prioritetà besivystanèiuose rinkos santykiuose. Valstybinio valdymo sritis, kurios ribose pasireiðkia administracinës teisës reguliacinis vaidmuo, liudija, kad daugelis valdymo pobûdþio santykiø aptinkami ten, kur reiðkiasi kitø teisës ðakø (darbo, finansø, civilinës, ámoniø ir pan.) normos. Visa tai daro þenklø poveiká administracinës teisës santykiui su kitomis teisës ðakomis.

Administracinës teisës ir kitø teisës ðakø pagrindiniai atribojimo kriterijai yra teisinio reguliavimo dalukas ir metodas ir bûtent ðiø atskirø teisës ðakø kategorijø tarpusavio sulyginimas padeda atskleisti teisës ðakø panaðumus bei skirtumus. Taèiau teisës ðakos gali bûti lyginamos tiek minëtuoju, tirk ir kitais aspektais.

Administracinës teisës santykis su konstitucine teise:

Konstitucinë teisë yra kitø teisës ðakø pagrindas. Tai siejama su Konstitucijos, kaip aukðèiausios juridinës galios ðaltinio, reikðmingumu. Konstitucinës ir administracinës teisës reguliavimo mastas yra skirtingi - administracinës teisës normos detalizuoja, konkretizuoja konstitucinës teisës normas, yra jø iðvestinës dalys, nes negali joms prieðtarauti. Konstitucinë teisë átvirtina valstybës institucijø organizavimo principus, nustato valstybinës valdþios institucijø ir vykdomojo aparato vietà valstybës mechanizme, jø tarpusavio santykiø pagrindus. Konstitucinë teisë átvirtina bendrus, vieningus principus, tuo tarpu administracinë teisë nurodytus principus konkretizuoja, numato, kaip jie ágyvendinami valstybinio valdymo institucijø sistemoje.

Administracinës teisës santykis su civiline teise:

Administracinës ir civilinës teisës santyká tiksliausiai atskleidþia ðiø teisës ðakø teisinio reguliavimo metodø - administracinio teisinio bei civilinio teisinio, skirtingumas. Tiek administracinë teisë, tiek ir civilinë teisë reguliuoja panaðius savo pobûdþiu visuomeninius santykius, kurie daþniausiai yra priskiriami civilinës teisës reguliavimo srièiai, t.y. turtinius ir asmeninius neturtinius santykius, taèiau civilinës teisës reguliavime dominuoja ðaliø lygybës metodas, kai tuo tarpu administracinës teisës reguliavimo metodas pagrástas ðaliø nelygybe.

Administracinës teisës santykis su darbo teise:

Ðios teisës ðakos artimos pagal savo reguliavimo dalykà. Darbo teisë reguliuoja darbo bei kai kuriuos su jais susijusius visuomeninius santykius (socialinio draudimo srityje, darbo ginèø nagrinëjimà, kolektyviniø sutarèiø sudarymà.) Pagrindinis tokiø santykiø turinys yra pilieèiø teisës á darbà ágyvendinimas (darbo sutartis, atlyginimas uþ darbà, teisë á poilsá ir t.t.). Darbo teisë reguliuoja visuomeninius santykius tiesiogiai susijusius su asmenybës teisiniu statusu . Administracijos ágaliojimus nustato ir realizuoja, priëmimo á darbà, atleidimo, drausminës atsakomybës taikymo tvarkà - administracinë teisë.

AT santykis su finansø teise

Finansø teisë skiriasi nuo administracinës teisës daugiau teisinio reguliavimo objekto specifika (piniginiø pajamø surinkimo ir paskirstymo procesas). Faktiðkai valstybës finansinë veikla yra vykdomosios tvarkomosios veiklos rûðis; finansiniø santykiø realizavimo metodai ið esmës yra administracinio teisinio pobûdþio, kas yra administracinës teisës reguliuojamo dalyko elementas. Tokius procesus kaip kreditavimas, mokesèiø rinkimas reguliuoja finansø teisës normos

Administracinës teisës vieta teisës ir teisinëje sistemoje pasireiðkia ðiais ypatumais:

1) Administracinë teisë savo reguliuojamuoju poveikiu apima platø visuomeniniø santykiø ratà, kà sàlygoja ávairiapusiðkas vykdomosios valdþios sistemos mechanizmo pasireiðkimas.

2) Administracinës teisës turiná átakoja procesai, vykstantys visuomenës ir valstybës gyvenime.

3) Administracinë teisë susijusi ir sàveikauja su konstitucine teise, kurioje yra administracinës teisës iðtakos, detalizuoja ir konkretizuoja ðià teisës ðakà, nustatydama ávairiø institutø teisiná mechanizmà.

4) Administracinë teisë susijusi ir sàveikauja su savivaldos teise, reguliuojanèia eilës administraciniø - teisiniø santykiø savivaldos dariniuose organizavimà.

5) Civilinë ir administracinë teisë daþnai reguliuoja iðoriðkai panaðius turtinio pobûdþio visuomeninius santykius.

6) Baudþiamosios ir administracinës teisës normø galiojimo ribos nustatomos atitinkamø draudimø pobûdþiu ir kryptingumu.

Administracinës teisës mokslo samprata, jos dalykas ir funkcijos, metodai

Mokslai skirstomi á humanitarinius (socialinius) ir tiksliuosius (techninius).

Humanitariniai: filosofija, istorija, ekonomikos teorija, politologija, sociologija, teisë ir kt.

Tikslieji: fizika, astronomija, chemija, biologija, matematika ir kt.

Teisës mokslai skirstomi á teorijos - istorinius, teisës ðakø, specialiuosius, tarpðakinius teisës mokslus bei tirianèius uþsienio valstybæ ir teisæ.

Teorijos istoriniai mokslai: 1) valstybës ir teisës teorija, 2) valstybës ir teisës istorija, 3) politiniø ir teisës teorijø istorija ir kt.

Teisës ðakø mokslai: 1) konstitucinës teisë, 2) administracinë teisë, 3) civilinë teisë, 4) baudþiamoji teisë, 5) darbo teisë ir kt.

Specialieji teisës mokslai: 1) kriminalistika, 2) teismo medicina, 3) teismo psichologija, 4) apskaitos teisë, 5) vidaus reikalø sistemos administracinë veikla, 6) operatyvinë - paieðkos veikla ir kt.

Tarpðakiniai teisës mokslai: 1) kriminologija, 2) teisësaugos institucijos, 3) valdymas ir kt.

Tiriantys uþsienio valstybæ ir teisæ mokslai: 1) romënø teisë, 2) uþsienio ðaliø konstitucinë teisë, 3) uþsienio ðaliø valstybës ir teisës istorija ir kt.

Administracinës teisës mokslas yra Lietuvos teisës mokslo ðaka, tirianti administracinës teisës teorines ir praktines problemas. Administracinës teisës mokslas skiriasi nuo administracinës teisës, kaip teisës ðakos, visuomenine paskirtimi, nagrinëjamu dalyku ir metodais. Administracinæ teisæ, kaip teisës ðakà, sudaro sistema teisës normø, reguliuojanèiø specifinæ grupæ visuomeniniø santykiø. Tuo tarpu administracinës teisës mokslas yra sistema idëjø ir paþiûrø á galiojanèias administracinës teisës normas, jø reguliuojamus visuomeninius santykius, ðiø visuomeniniø santykiø istorinæ raidà ir jos perspektyva.

Taigi, administracinës teisës mokslo funkcija yra iðtiri Lietuvos valstybës valdymo efektyvumo plëtojimo tendencijas, egzistuojanèiø administracinës teisës institutø veiksmingumà ir tuo pagrindu teikti rekomendacijas, kaip tobulinti vykdomosios valdþios realizavimà, o kartu ir administracinæ teisæ.

Administracinës teisës mokslui bûdingi viso Lietuvos teisës mokslo metodai ir principai, tarp jø paminëtini statistiniai ir sociologiniai teisëtyros metodai, lyginamosios teisëtyros metodas.

Uþsienio ðaliø administracinës teisës bendroji charakteristika

Teisës literatûroje skiriamos keturios pagrindinës teisiniø sistemø rûðys:

1) romanø-germanø; jai bûdinga statutinës teisës vyravimas ir ástatymo vyrðenybë,, èia vyrauja valstybës institucijø leidþiami teisës normø aktai ir jø sistemos (kodeksai);

2) anglosaksø, arba bendrosios, teisës tradicija, kur statutinë teisë derinama su plaèios kompetencijos precedentø teise pripaþástant teisëkûros ad hoc teisæ ir bendriesiems teismams;

3) musulmonø, judëjø, induistø teisës sistema, kur pozityvioji (pasaulietinë) teisë glaudþiai susipynusi su religinëmis normomis ir institucijomis;

4) iki 1991 m. funkcionavusi socialistinë teisinë sistema, kuri ið esmës nelaikytina atskira teisinës sistemos rûðimi, nes ji teisës principø atþvilgiu savo turiniu buvo romanø-germanø teisës tradicijos modifikacija.

Dabar pasaulyje ásigalëjusios dvi teisinës sistemos, t.y. kontinentinë (Prancûzija, Vokietija, Italija ir kt.) ir anglosaksø (Anglija, JAV).

Uþsienio ðaliø administracinë teisë, t. y. visuma teisei normø, reguliuojanèiø santykius valstybinio valdymo srityje ir ypaè santykius tarp valstybës ir jai pavaldþiø subjektø valstybinio valdymo srityje, atsirado kartu su burþuazine valstybe. Taèiau valstybinio valdymo klausimai ilgà laikà buvo nagrinëjami bendrame konstitucinës teisei kurse, o uþsienio administracinës teisës mokslas pradëjo formuotis tik antroje XIX amþiaus pusëje, vakarø Europos valstybëse susiformavo pramoninës revoliucijos laikotarpiu, todël laikoma, kad administracinë teisë yra sàlyginai jauna teisës ðaka. Administracinës teisës gimtine laikoma Prancûzija. Administraciniø ástatymø ankstyvam formavimuisi átakos turëjo doktrina, pagal kurià valdymo institucijos turi bûti besàlygiðkai atskirtos nuo teismø, kuriais nepasitikëjo prancûziðkoji burþuazija.

Kontinentinës sistemos valstybiø administracinë teisë sudaro visumà teisës normø, reglamentuojanèiø visø pirma valstybinio valdymo sistemos organizacijà, sistemos subjektø tarpusavio santykius, vidinæ struktûrà ir teisinæ padëtá. Be to, administracinës teisës normos reguliuoja santykius tarp administravimo ástaigø ir atskirø asmenø.

Anglosaksø teisinës sistemos ðalyse administracinë teisë vystësi kaip savarankiðka teisës ðaka vëliau nei kontinentinëse valstybëse. Ilgà laikà Anglijoje valdymo institucijoms buvo taikomos bendrosios teisës (common law) normos. Pleèiantis valstybës kiðimuisi á ekonomikà ir kitas visuomeninio gyvenimo sritis buvo vystoma administracinë veikla ir stiprinamas administracinës valdþios aparatas. Ðis procesas sàlygojo ir specifiniø normø, skirtø iðimtinai valdymo institucijø veiklai reguliuoti, atsiradimà.

Anglosaksø sistemoje administracinë teisëkûra susikoncentravo ties privaèiø asmenø procesiniø garantijø prieð valstybës ástaigø neteisëtà savivalæ formavimu. Anglijos ir JAV administracinis teisinis reguliavimas pasiþymi tuo, kad administracinë teisë nereglamentuoja valstybës aparato organizavimo ir struktûros, taèiau detaliai nustato praktiðkai visus privaèiø asmenø ir administravimo subjektø santykiø aspektus.

Skiriamos dvi pagrindinës uþsienio ðaliø administracinës teisës mokyklos - kontinentinë (Prancûzijoje, Vokietijoje Italijoje ir kt.) ir anglosaksø (Anglijoje, JAV). Þymiausiais kontinentinës mokyklos atstovais laikomi ðie: Prancûzijoje - L. Diugi, G. Þez, M. Oriju, D. Bertelem R. Bonaras, Z. Vedelis ir kt.; Vokietijoje - V. Jelinekas O. Mejeris; anglosaksø (JAV) - F. Gudnou, Dþ. Hartas Dþ. Lendis, B. Ðvarcas, H. Ueid, K. Deivis ir kt.

Bûdingiausiu kontinentinës mokyklos pavyzdþiu laikoma Prancûzijos administracinë teisë, kuri turëjo nemaþà átakà kitø Europos valstybiø administracinës teisës vystymuisi (áskaitant ir carinæ Rusijà). Þymus prancûzø administratyvistas prof. Þorþas Vedelis administracinæ teisæ apibrëþia kaip visumà teisës normø, reglamentuojanèiø valstybinës administracijos, t. y. valstybës vykdomøjø institucijø veiklà. Svarbiausieji Prancûzijos administracinës teisës institutai yra ðie: administracinis reþimas, administracinis teismas ir administracijos struktûra.

Administraciná reþimà atskleidþia keturi principai: 1) administracinës ir teisminës valdþiø padalijimo principas (èia ið esmës nagrinëjami administracinio teismo jurisdikcijos klausimai); 2) administraciniø aktø ypatingo reþimo principas (t. y. administracijos teisë leisti privalomus vykdyti normatyvinius aktus bei sudaryti administracines sutartis. Tai mokymas apie normatyvinius administracinius aktus, jø rûðis, elementus, galiojimà bei priverstiná vykdymà; administraciniø sutarèiø poþymius, atsiradimà, rûðis bei jø ginèijimà); 3) teisëtumo principas (jo sàvoka, turinys, iðimtys, teisminë kontrolë); 4) administracijos ir jos atstovø atsakomybës principas (èia nagrinëjami ávairûs atsakomybës pagrindai, reþimai ir iðimtys). Pirmieji du principai traktuojami kaip administracijos prerogatyva ar privilegija, o kiti - kaip administracijos pareiga.

Administracinis teismas (administracinë justicija) yra vienas ið bûdingiausiø Prancûzijos administracinës teisës institutø. Þemutinei administracinës justicijos grandþiai priklauso bendrieji (administraciniai tribunolai) ir Specialûs administraciniai teismai. Administraciniai tribunolai (jø yra apie 30) sudaryti tarpteritoriniu principu ir jie nepavaldûs jokioms vietinëms institucijoms. Tai pirmos instancijos teismai, nagrinëjantys skundus dël vykdomøjø institucijø bei jø atstovø veiksmø, taip pat administracinius ieðkinius dël þalos (nuostoliø) atlyginimo ir t. t. Prie specialiø administraciniø teismø priskiriami ávairiø susivienijimø (korporacijø) drausminiai teismai, teismas biudþetinës drausmës klausimams ir kt. Aukðèiausia Prancûzijos administracinës justicijos institucija yra Valstybinë taryba, kuriai vadovauja teisingumo ministras, o jos narius skiria respublikos prezidentas. Ji vykdo ne tik teismines, bet ir administracines funkcijas.

Valstybinë taryba yra apeliacinë instancija visose bylose, kurias nagrinëja administraciniai tribunolai, ir kasacine instancija specialiø administraciniø teismø nagrinëjamose bylose. Be to, svarbiausias administracines bylas Valstybinë taryba nagrinëja kaip pirmos instancijos teismas.

Valstybinë taryba vykdo taip pat svarbias administracines funkcijas - ji konsultuoja ministrà pirmininkà ir kitus ministrus ðalies vadovavimo, finansø, socialiniais ir kitais klausimais, teikia iðvadas dël vyriausybës aktø projektø, duoda vyriausybei pasiûlymø dël ástatymø pakeitimo ir t. t.

Prancûzijos valstybiniai valdymo institucijos skirstomos á centrines ir vietines. Prie centriniø valdymo institucijø priskiriami prezidentas, ministras pirmininkas, vyriausybë, ministerijos ir þinybos. Prancûzijoje V Respublikoje (t. y. pagal 1958 m. Konstitucijà) ypaè iðaugo prezidento vaidmuo. Prezidentui suteikti plaèiausi ágalinimai visose valstybinio gyvenimo srityse. Administracinës veiklos sferoje svarbiausi prezidento ágalinimai yra ðie: jis pirmininkauja ministrø tarybos posëdþiams, pasiraðo ministrø tarybos priimamus ordonansus ir dekretus, skiria ministrà pirmininkà, vyriausybës narius, kitus aukðèiausius civilinius bei karinius pareigûnus ir vadovauja ginkluotosioms pajëgoms. Platûs ágalinimai suteikti ir ministrui pirmininkui. Ið to prancûzø administratyvistai daro iðvadà, jog V Respublikoje nëra vieningos (t, y. vienos) aukðèiausiosios administracinës valdþios, nes ji paskirstyta tarp dviejø pareigûnø - prezidento ir ministro pirmininko.

Administraciniuose-teritoriniuose vienetuose - departamentuose, apygardose ir komunose funkcionuoja vietinës valdymo institucijos. Prancûzijos centralizuoto valdymo sàlygomis atsakingus vietinius pareigûnus skiria centras; kitos institucijos formuojamos rinkimø bûdu vietose. Svarbiausias vietinës administracinës valdþios atstovas yra departamento prefektas, skiriamas respublikos prezidento dekretu. Jis tiesiogiai pavaldus vyriausybei ir yra jos ágaliotinis bei kiekvieno ministro atstovas departamente. Prefektas duoda kryptá visø departamento valdymo institucijø veiklai, jà koordinuoja ir vykdo administracinæ þemesniø valdymo institucijø globos funkcijà. Apygardose prefekto vardu bendro vadovavimo funkcijas vykdo suprefektai. Komunoje administracinës valdþios atstovas yra meras, kurá 6 metams renka municipalinë taryba ið savo nariø.

Prancûzijos valdymo organizavimui bûdinga grieþta centralizacija, o valdymo subjektø rankose sutelkti platûs ágalinimai, kuriø dëka jie faktiðkai yra nepriklausomi nuo atstovaujamosios valstybinës valdþios institucijos - parlamento.

Laikomasi nuomonës, kad tipiðkas anglosaksø mokyklos pavyzdys yra JAV administracinë teisë. Skirtingai nuo kontinentinës, JAV administracinës teisës mokslas valdymo institucijos sistemos nelaiko administracinës teisës objektu. Ðá institutà JAV administracinës teisës specialistai priskiria valstybinio valdymo mokslui. Todël administracinë teisë apibrëþiama kaip teisës ðaka, fiksuojanti administraciniø ástaigø ágalinimus ir veiklos tvarkà. Prie JAV administracinës teisës objektø priskiriamos dvi pagrindinës administraciniø ástaigø veiklos sritys: 1) administracinë normø leidyba ("deleguota ástatymø leidyba") ir 2) administracinë kvaziteisminë veikla (administracinë justicija) bei teisminë administracinës veiklos kontrolë (áskaitant administracijos atsakomybæ uþ þalà, padarytà jos tarnautojø). JAV administracinëje teisëje vyrauja procedûriniai klausimai, todël ði JAV teisës ðaka apibûdinama kaip administracinë procesinë teisë.

JAV egzistuoja bendra federacinë administracinë teisë ir kiekvienos valstijos administracinë teisë. Pagrindiniai JAV administracinës teisës ðaltiniai yra federacinë ir valstijø konstitucijos, ástatymai, teismø sprendimai ir administraciniø ástaigø aktai. Svarbiausi ið minëtø ðaltiniø yra federacinis Ástatymas dël administracinës procedûros (1946 m.) ir Pavyzdinis valstijø ástatymas dël administracinës procedûros (1970 m.).

JAV administracinës teisës subjektai yra ne visos vykdomosios valdþios institucijos, o tik vadinamosios administracinës ástaigos. Tai ástaigos ar pareigûnai, kurie turi teisæ priimti galutinius ir privalomus vykdyti sprendimus privaèiø asmenø (t. y. pilieèiø ir privaèiø organizacijø) atþvilgiu. Administraciniø ástaigø veiklai paprastai bûdingos dvi formos: administraciniø aktø leidimas ir sprendimø dël administraciniø ginèø priëmimas (vykdomoji ir kita administraciniø ástaigø bei kitø valdymo institucijø veikla á administracinës teisës normomis reguliuojamø santykiø sferà neáeina).

Nors federaciniø administraciniø ástaigø yra palyginti nedaug (ið viso apie 50; jø tarpe prezidentas, 9 vykdomieji departamentai, 28 reguliuojanèios nepriklausomos agentûros ir t. t.), jø reikðmë valstybës aparatui labai didelë. Kaip tik ðios institucijos leidþia administracinius normatyvinius aktus (t. y. vykdo deleguotà ástatymø leidybà), adresuotus pilieèiams ir privaèioms organizacijoms bei priima sprendimus dël konkreèiø privaèiø asmenø teisiø ir pareigø. Panaðios administracinës ástaigos funkcionuoja ir valstijose. Ðiø ástaigø administracinæ veiklà reguliuoja minëti procesiniai ástatymai. Jie taip pat nustato tam tikras privaèiø asmenø teisiø garantijas bei numato teisminæ administracijos veiklos kontrolæ.

TEMA. ADMINISTRACINËS TEISËS NORMOS

Administracinis teisinis reguliavimo mechanizmas ir jo elementai

Siekiant perkelti teisës sampratà ið þmoniø sàmonës á jø veiksmus, paversti jà tø veiksmø norminimo priemone, susiduriama su teisinio reguliavimo sàvoka. Teisinis reguliavimas - tai praktiðkai funkcionuojanti (veikianti) teisës samprata. Jis yra reikðmingas tuo, kad tampa idëjiniu visos teisinës sistemos "uþsakovu": ið jo poreikiø kyla atitinkamos orientacijos teisinës idëjos, teisës normos, teisinës organizacinës procedûros. Visos teisës sàvokos ásiprasmina kaip teisinio poveikio þmoniø elgesiui priemonës, o pati teisëkûra - kaip tokiø priemoniø gamyba.

Todël teisinis reguliavimas yra viena ið svarbiausiø ir pradiniø teisës teorijos kategorijø, nuo kurios paþinimo ir natûralu pradëti teisinio màstymo sàvokø aparato paþinimà.

Administracinis teisinis reguliavimas - tai tokia socialinio reguliavimo rûðis, arba forma, kai teisinis poveikis þmoniø elgesiui yra daromas administracinës teisës normomis.

Reguliuoti þmoniø elgesá - tai já modeliuoti subjektinëmis teisëmis (leidimais) ir pareigomis (draudimais, ápareigojimais). Ðiuo modeliavimu kaip tik ir daromas tiesioginis poveikis þmoniø elgesiui, jø santykiams, kreipiant tà elgesá ir visà visuomenës raidà ástatymø leidëjui norimø vertybiø linkme. Teisinis poveikis yra platesnë sàvoka negu teisinis reguliavimas, nes teisinis poveikis daromas ne tik teisës normomis, bet ir teisinëmis idëjomis.

Administracinio teisinio reguliavimo mechanizmas - tai administraciniø - teisiniø poveikio reguliuojamiems visuomeniniams santykiams priemoniø visuma, kuriø pagalba valstybë pripaþásta, laikosi ir gina asmenø teises ir laisves, nuosavybæ bei sudaro sàlygas ámoniø, ástaigø, organizacijø, susivienijimø normaliam funkcionavimui ir subjektiniø asmenø teisiø ágyvendinimui.

Administracinio teisinio reguliavimo elementais laikomi:

1) administracinio - teisinio reguliavimo objektas (dalykas),

2) administracinio - teisinio reguliavimo metodas,

3) administracinio - teisinio reguliavimo stadijos.

arba

1) administracinës teisës norma,

2) administraciniai - teisiniai santykiai,

3) administraciniø teisiniø normø aiðkinimo aktai,

4) administraciniø teisiniø normø taikymo aktai.

Laiko poþiûriu galima iðskirti dvi administracinio teisinio reguliavimo stadijas:

1) administracinës teisës subjektø teisinës padëties pirminis nustatymas;

2) asmens átraukimas á administracinius teisinius santykius, nulemiant asmens teisinæ padëtá.

Administracinio teisinio reguliavimo stadijos pagal jø turiná atskleidþiamos administracinës teisë normø taikymo procese.

Administracinës teisës normos sàvoka ir struktûra

Administracinës teisës norma - valstybës nustatyta privaloma elgesio taisyklë, kuri administracinio - teisinio metodo pagalba reguliuoja valdymo pobûdþio santykius, atsirandanèius valdymo srityje.

Administracinës teisës normos ypatumai:

a) reguliuoja visuomeninius santykius valdymo srityje, atsirandanèius valstybinio bei vidinio valdymo procese, taip pat susiklostanèius visuomeninëms organizacijoms ágyvendinant joms pavestas vieðo valdymo funkcijas;

b) nustatydamos reguliuojamø visuomeniniø santykiø subjektø t&p, valstybinius valdingus ágalinimus suteikia tik v.v. institucijoms;

c) yra savotiðkai imperatyvios, kà sàlygoja v.v. pobûdis. Ðis imperatyvumas gali reikðtis trejopai:

- kaip tiesioginis paliepimas, ápareigojantis subjektus elgtis tik nurodytu bûdu;

- kaip galimybë pasirinkti vienà ið normose numatytø variantø;

- kaip suteikimas subjektui teisës elgtis savo nuoþiûra, taèiau neperþengiant t.n. apibrëþtø elgesio ribø.

Teisës normos struktûra - tai vidiniø normos elementø organizacija, apibûdinanti teisës normà kaip vientisà, bet struktûringà elgesio taisyklæ. Ji nulemta teisës normos vykdomø funkcijø, yra vidinis, techninis teisës normos gebëjimas jas vykdyti.

Administracinës teisës normos vidinæ struktûrà sudaro tokie elementai:

1) elgesio taisyklë (dispozicija);

2) teisës normoje apraðyti realaus gyvenimo atvejai, nurodantys, kada teisës subjektai gali ar privalo elgtis pagal ðià taisyklæ (hipotezë);

3) padariniai, atsirandantys teisës subjektui, nepaklususiam teisës normos reikalavimams (sankcija).

Ðià struktûrà galima iðreikðti formule: "jei..., tai..., prieðingu atveju": Jei ávyksta tam tikri teisiniai faktai - gyvenimo aplinkybës (hipotezë), tai santykio dalyviai turi elgtis taip ir taip (dispozicija), prieðingu atveju jø teisës bus atitinkamai siaurinamos ar likviduojamos (sankcija).

Hipotezë - tai graikø kalbos terminas, reiðkiantis tam tikrø reiðkiniø, faktø egzistavimo prielaidà (spëjimà). Teisinë hipotezë - tai spëjimas, kad ávyks tokie gyvenimo faktai, kuriø atþvilgiu reikës elgtis pagal dispozicijoje apraðytà elgesio taisyklæ. Todël hipotezë yra tas teisës normos elementas, kuris sujungia teisës normà su realiu gyvenimu, jo dinamika. Tai elgesio taisyklës veikimo, taikymo sàlyga.

Hipotezë yra bûtinas kiekvienos teisës normos elementas. Jeigu jos nebûtø, visa teisës norma netektø prasmës, ji taptø negyva - niekada netaikoma ir nenaudojama, nes bûtø neaiðku, kokiais atvejais ir kam reikia jà taikyti.

Administraciniø teisës paþeidimø kodekso normø hipotezës yra labiausiai iðplëtotos ir apibrëþtos todël, kad èia turi bûti tiksliai apraðytos, suformuluotos visos tos veikos (bûdai), kuriomis paþeidþiami reguliaciniø teisës normø nustatyti draudimai ir kurios uþtraukia atsakomybæ.

Vidinës struktûros poþiûriu hipotezës gali bûti: paprastos, sudëtinës ir alternatyvios.

Paprastos hipotezës sieja teisës normos galiojimà tik su vienos aplinkybës buvimu. Sudëtinës hipotezës formuluoja kelias aplinkybes, kuriø visuma yra teisës normos galiojimo sàlyga. Alternatyvi hipotezë sieja konkreèios normos galiojimà su viena ið keliø teisës normoje nurodytø aplinkybiø.

Lotyniðkai dispositio - iðdëstymas. Joje formuluojama pati elgesio taisyklë. Dispozicijoje apraðomas teisës subjektø leidþiamo ir privalomo elgesio mastas atsiradus hipotezëje apraðytoms aplinkybëms.

Dispozicijos pagal apibrëþtumo laipsná skirstomos á: absoliuèiai, arba vienareikðmiðkai, apibrëþtas; ir santykiðkai_apibrëþtas.

Absoliuèiai apibrëþtos dispozicijos aiðkiai ir tiksliai nurodo reguliuojamo visuomeninio santykio dalyviø teises ir pareigas, kuriø jie savo nuoþiûra negali pakeisti. Tokios dispozicijos kitaip dar vadinamos imperatyviomis.

Santykiðkai apibrëþtos dispozicijos yra tokios, kurios leidþia ir patiems reguliuojamo santykio dalyviams nustatyti kai kurias savo teises ir pareigas, konkretu jø turiná. Bet jeigu patys dalyviai jø nenusistato, tai galioja dispozicijos nustatytos dalyviø teisës ir pareigos.

Pagal raiðkos bûdus dispozicijos yra: 1) paprastosios, 2) apraðomosios, 3) nukreipiamosios; ir 4) blanketinës.

Paprastosios dispozicijos nurodo reguliuojamo santykio dalyviø teises ir pareigas, taèiau jø neaiðkina. Tai dispozicijos, kuriø turinys aiðkus ið paties teksto ir nereikalingas papildomo aiðkinimo.

Apraðomosios, arba aiðkinamosios, dispozicijos ne tik nustato elgesio taisykles, bet dar ir paaiðkina jas, nurodo esminius jø poþymius.

Nukreipiamosios dispozicijos sudaromos remiantis paprastosiomis ir apraðomosiomis dispozicijomis. Jos nurodo (formuluoja) tik bendrà elgesio taisyklæ, o norintájá tiksliau suþinoti, kokios ðioje taisyklëje nustatomos teises ar pareigas, nukreipia á kità to paties teisës normø akto straipsná arba á kità to paties straipsnio dalá, kurioje ta taisyklë aiðkiai ir iðsamiai suformuluota.

Blanketinës dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklës, bet jos konkreèiai neiðdësto nei ðioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisës normø akto straipsniuose ar straipsniø dalyse. Tokios taisyklës konkretinimo siûlo ieðkoti kito teisës akto normø dispozicijose.

Nukreipiamøjø ir blanketiniø dispozicijø skirtumas yra tas, kad nukreipiamosios dispozicijos atveju trûkstamø þiniø apie teises ir pareigas santykio dalyviai ápareigojami ieðkoti kituose to paties norminio teisës akto straipsniuose ar jø dalyse, o blanketinës dispozicijos atveju - kito teisës akto normø dispozicijose.

Nukreipiamosios ir blanketinës gali bûti ne tik dispozicijos, bet ir hipotezës.

Nukreipiamosios, blanketinës hipotezës ir dispozicijos vartojamos siekiant iðvengti formuluoèiø kartojimosi ástatymuose - nereikalingo teisës normø sunkinimo tekstu.

Sankcija - tai teisinio poveikio priemonë, kuria susiaurinamos teisës paþeidëjo teisës uþ reguliacinës teisës normos reikalavimø nevykdymà (bauda, administracinis areðtas, specialios teisës atëmimas ir t. t.), arba skatinamoji priemonë uþ teisëtà elgesá (pagyrimas, premija, atleidimas tam tikram laikui nuo mokesèiø ir kita) (lot. sanctio - bausmës nustatymas (ástatymais).

Sankcija nëra sudedamasis kiekvienos teisës normos - teksto elementas, bet ji, matysime, yra bûtinas kiekvienos normos loginës struktûros elementas. Reguliaciniø teisës normø tekstai neturi sankcijø, kas ypaè bûdinga administracinei teisei, kurios pagrindinë funkcija yra reguliacinë.

Bet tai nereiðkia, kad jos neturi sankcijø apskritai; be sankcijø jos net nebûtø teisës normos, nes bûtø negarantuotos valstybës prievarta. Sankcijas tiesiogiai apima tekstas tik tø teisës normø, kurios konkretina teisinæ valstybës prievartà, nustato jos apimtá ir rûðá. Tokios teisës normos yra Administraciniø teisës paþeidimø kodekso, kitø specialiøjø ástatymø normos.

Pagal tikslø pobûdá visos sankcijos skirstomos á asmens teises siaurinanèias, likviduojanèias ir pleèianèius - skatinanèias teisëtà elgesá. Siaurinanèios, likviduojanèios asmens teises sankcijos yra teisingumo vykdymo (ágyvendinimo) priemonës.

Administracinëje teisëje prie jø priskiriamos administracinës nuobaudos.

Struktûros poþiûriu baudþiamosios sankcijos yra paprastos, sudëtinës ir alternatyvios.

Paprastos sankcijos - tai viena kuri nors poveikio priemonë (pvz., bauda).

Sudëtinës sankcijos nustato kelias poveikio priemones, kurios turi bûti taikomos teisës paþeidëjui visos kartu (pvz., bauda ir turto konfiskavimas).

Alternatyvios sankcijos taip pat numato kelias poveikio priemones, taèiau realiai taikoma tik viena ið jø: bauda arba specialios teisës atëmimas.

Administracines sankcijas taiko tam ágaliotos valstybës institucijos (teismai, policija, mokesèiø ir kitokios inspekcijos), pareigûnai. Administraciniø sankcijø rûðys: áspëjimas, bauda (gal reikëtø sakyti nuobauda - A. V.), pataisos darbai, praradimas teisës vairuoti transporto priemonæ, administracinio teisës paþeidimo priemoniø konfiskavimas (neteisëtos þvejybos priemoniø konfiskavimas), nuðalinimas nuo pareigø, administracinis areðtas ir kita.

Administraciniø sankcijø specifika yra ta, kad jos gali bûti tiek turtinio, tiek asmeninio pobûdþio, t. y. nukreiptos ne tik á teisës paþeidëjo turtà, bet ir á jo asmená.

Asmens teisëtà elgesá skatinanèios sankcijos. Terminas sankcija ðiandien vartojamas ne tik negatyviuoju, bet ir pozityviuoju aspektu. Pastaruoju aspektu sankcija - tai tam tikros lengvatos gauti verslo licencijà, importuoti tam tikras prekes be muito mokesèio arba atleidimas kuriam laikui nuo verslo mokesèio, taip pat apdovanojimai, premijos, garbës vardø suteikimas ir kitos. Tokias sankcijas valstybë gali taikyti siekdama paskatinti asmenis imtis valstybei ar visuomenei ypaè reikðmingos veiklos arba pagerbti pilieèius uþ jø atliktus tautai ir valstybei darbus, kai tos paskatos neáeina á darbo santykius, arba uþ parodytà pasiaukojimà gelbstint asmenis, valstybës, pilieèiø, korporacijø turtà, patekusius á ekstremalià padëtá, kai toks gelbëjimas neáëjo á gelbëtojo tarnybines pareigas arba pranoko jas.

Administracinës teisës normø rûðys

AT normø rûðys:

1. Pagal reguliavimo dalykà:

1) materialinës, 2) procesinës.

2. Pagal poveikio metodà:

1) ápareigojanèios, 2) draudþianèios, 3) ágalinanèios, 4) skatinanèios, 5) rekomendacinës.

3. Pagal tikslinæ paskirtá:

1) reguliacinës, 2) apsauginës.

4. Pagal teisinæ galià:

1) ástatyminës, 2) poástatyminës.

5. Pagal galiojimà laike:

1) terminuotos, 2) neterminuotos.

6. Pagal galiojimà erdvëje:

1) bendravalstybinës (visoje Lietuvoje), 2) teritorinës (apskrityse, apygardose), 3) vietinës (savivaldybëse), 4) tarpteritorinës (geleþinkelyje, jûros laivyne ir pan.).

7. Pagal reguliavimo kryptingumà (adresatà):

1) reglamentuojanèios vykdomosios valdþios mechanizmo organizacijà ir veiklà, 2) reglamentuojanèios valstybës tarnautojø administracinæ - teisinæ padëtá, 3) reglamentuojanèios vieðøjø asmenø organizacijos ir veiklos klausimus, 4) reglamentuojanèios nevyriausybiniø organizacijø administracinæ - teisinæ padëtá, 5) reglamentuojanèios privaèiø juridiniø asmenø administracinæ - teisinæ padëtá, 6) reglamentuojanèios fiziniø asmenø administracinæ - teisinæ padëtá.

Administraciniø teisës normø klasifikavimo kriterijø sàraðas nëra baigtinis.

Administracinës teisës normø iðraiðkos formos, jø rûðys

Administracinës teisës normos savo paskirtá gali atlikti tik tuo atveju, kai administracinës teisës subjektas apie jà þino ir ði norma galioja, todël administracinës teisës norma privalo turëti tam tikrà objektyvizuotà formà, tam tikrà iðraiðkà. Teisës normos iðraiðkos priemonë, bûdas teisës teorijoje yra laikomas teisës ðaliniu, atitinkamai administracinës teisës normø iðraiðkos formos yra administracinës teisës ðaltiniai.

Administracinë teisë kaip teisës ðaltiniais daugiausia remiasi norminiais aktais, taèiau paþymëtina, kad administracinës teisës ðaltiniu laikomas tik tas teisës aktas, kurio sudëtyje yra administracinës teisës normø.

Labai platus administracinës teisës dalykas, reguliuojamø visuomeniniø santykiø ávairovë sàlygoja ir administracinës teisës normø gausumà, jø hierarchijà bei formas.

Administracinës teisës ðaltiniø rûðys:

1. Pagal subjektus, leidþianèius teisinius aktus su administracinës teisës normomis:

1) valstybinës valdþios norminiai aktai, 2) valstybinio valdymo institucijø norminiai aktai, 3) kitø vieðojo administravimo subjektø teisës aktai.

2. Pagal teisës aktø pobûdá:

1) Referendumu priimami ástatymai ir kiti teisës norminiai aktai, 2) Seimo priimami ástatymai ir kiti teisës norminiai aktai, 3) tarptautinës sutartys, 4) Prezidento dekretai, 5) Vyriausybës nutarimai, 6) Konstitucinio Teismo nutarimai, iðvados, taip pat sprendimai priimti nagrinëti Konstitucijoje numatytus praðymus ar teikimus, 7) ministrø, Vyriausybës ástaigø, kitø valstybës valdymo institucijø vadovø ásakymai ir ásakymais patvirtinti kiti norminiai teisës aktai bei Lietuvos banko valdybos nutarimai, kuriuose nustatomos, keièiamos ar pripaþástamos netekusiomis galios administracinës teisës normos, 8) aukðtesniøjø administraciniø vienetø valdymo institucijø, savivaldybiø ir jø vykdomøjø organø priimti teisës aktai, kuriuose nustatomos, keièiamos ar pripaþástamos netekusiomis galios administracinës teisës normos.

2. Pagal galiojimo erdvæ:

1) tarptautinës sutartys, 2) nacionaliniai teisës aktai.

3. Pagal teisinæ galià:

1) konstitucija ir konstituciniai ástatymai, 2) kiti ástatymai, tarptautinës sutartys, 3) poástatyminiai norminiai aktai.

Administracinës teisës normos teisinë galia pasireiðkia kaip normø pirminës ir antrinë kuriamosios veiklos rezultatas. Pirminë administracinës teisës normø kuriamoji veikla suprantama kaip ástatymø leidþiamosios valdþios galiø realizavimo iðraiðka, tuo tarpu antrinë - skirta pirminei ágyvendinti vykdomosios valdþios ar vieðojo administravimo subjektø veikloje. Ðiuo atveju gali kilti klausimas, kaip suderinamas konstitucinis valdþiø padalijimo principas ir vykdomosios valdþios vykdomas administracinës teisës normø kûrimas. Toks suderinamumas pasiekiamas esant ðioms prielaidoms:

1) ástatymai tiesiogiai numato tokià galimybæ;

2) teisës kûrimas numatytas valstybinës valdþios institucijø kompetencijoje, be to, ne tiesiog konstatuotas, bet aiðkiai ir konkreèiai apibrëþtas, aptariant klausimus, kuriais tokia veikla galima;

3) administracinës teisës normø kûrimas naudojamas valdymo sistemos vidaus poreikiams tenkinti;

4) naudojamas "deleguotas" ástatymø leidybos mechanizmas.

Paþymëtina, kad administracinës teisës normø kûrimas tarnauja teisës normø taikymo tikslams.

Iðskirtinë tarp administracinës teisës ðaltiniø yra teismø praktika. Nëra iki galo aiðku, ar Lietuvoje galioja teismo precedentas ir kokia apimtimi Lietuvos Respublikos teismø ástatymo 9 straipsnyje átvirtinta ásiteisëjusiø teismø sprendimø privalomumo nuostata bei ðio ástatymo 23 straipsnyje aptarta Aukðèiausiojo Teismo kompetencija formuojant vienodà teismø praktikà aiðkinant ir taikant ástatymus ir kitus teisës aktus siejamas su administracinës teisës normø iðraiðka. Sistemiðkai aiðkinant Lietuvos Respublikos teismø ástatymà darytina iðvada, kad Aukðèiausiojo Teismo nutartys turi legalaus ástatymø aiðkinimo reikðmæ, kadangi Aukðèiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esanèius ástatymø ir kitø teisës aktø taikymo iðaiðkinimus atsiþvelgia teismai, valstybës ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos paèius ástatymus ir kitus teisës aktus.

Administracinës teisës normø ágyvendinimas, ágyvendinimo formos

Administracinës teisës normos savo socialinæ paskirtá atlieka tada, kai jos ágyvendinamos, t.y. kai teisës subjektø elgesys atitinka jomis átvirtintus reikalavimus. Atsiþvelgiant á administracinës teisës normos turiná ir joje átvirtintos elgesio taisyklës formulavimà (jos iðraiðkos bûdà), skiriamos keturios ðiø normø ágyvendinimo formos 1) laikymasis, 2) vykdymas, 3) panaudojimas, 4) taikymas.

Administraciniø teisës normø laikymasis - tai teisës subjekto savanoriðkas paklusimas normos reikalavimams, paliepimams. Ðia forma daþniausiai ágyvendinamos draudþianèios normos - subjektas susilaiko nuo veiksmø, kuriuos norma draudþia.

Administraciniø teisës normø vykdymu ágyvendinamos ápareigojanèios normos, tai atliekama tik aktyviais teisëtais veiksmais, atitinkanèiais normos paliepimà, joje átvirtintas pareigas.

Ágalinanèios administracinës teisës normos ágyvendinamos jas panaudojant. Tai subjektyviniø teisiø ágyvendinimo forma. Normos panaudojamos aktyviais teisëtais subjekto veiksmais, skirtais jam priklausanèioms subjektyvinëms teisëms ágyvendinti. Skirtingai nuo kitø administracinës teisës normø ágyvendinimo formø, panaudojimas yra fakultatyvinë forma, kadangi teisës subjektai ja naudojasi savo nuoþiûra.

Administraciniø teisës normø taikymas - sudëtingiausia ágyvendinimo forma. Skirtingai nuo kitø ágyvendinimo formø, administracinës teisës normas taiko tik kompetentingos valstybës institucijos ir pareigûnai, o ástatymø numatytais atvejais - ir kiti atitinkamus ágalinimus turintys vieðojo administravimo subjektai, nes ðià formà naudoti galima tik turint valstybinius valdingus ágalinimus. Be to, ji ágyvendinama tam tikra ástatymo reguliuojama procesine tvarka.

Administracinës teisës normø taikymas, taikymo formos, stadijos

Administracinës teisës normø taikymas - tai ástatymo sureguliuota kompetentingø institucijø, jø pareigûnø ar ástatymo ágalintø kitø asmenø valstybinë valdinga veikla sprendþiant pagal administracinës teisës normas konkreèias valdymo bylas.

Taikydami administracinës teisës normas kompetentingi subjektai pagal jas priima sprendimus dël individualiø valdymo bylø. Ðia forma ágyvendinamos ávairios administracinës teisës normos. Be to, normø taikymu uþtikrinamos ir kitos normø ágyvendinimo formos - jø laikymasis, tinkamas vykdymas ir panaudojimas. Pavyzdþiui, kad bûtø ágyvendintos subjektyvinës teisës, paprastai nepakanka vien tik normos panaudojimo (ðia forma daþniausiai tik iðreiðkiama subjekto valia, jo apsisprendimas pasinaudoti jam suteikta teise), o kompetentingi subjektai turi atlikti tam tikrus veiksmus ir priimti atitinkamà sprendimà, t.y. administracinës teisës norma turi bûti pritaikyta konkreèiam atvejui.

Iðskiriamos ðios administracinës teisës normø taikymo stadijos:

1. faktiniø bylos aplinkybiø nustatymas,

2. atitinkanèios ðias aplinkybes teisës normos parinkimas,

3. normos prasmës ir turinio iðaiðkinimas,

4. sprendimo (individualaus taikymo akto) dël bylos priëmimas,

5. priimto sprendimo vykdymo uþtikrinimas

Iðskiriamos dvi pagrindinës administracinës teisës normø taikymo kryptys: reguliacinë ir teisës apsaugos. Reguliacinë administracinës teisës normø taikymo kryptis - tai pozityvi kûrybiðka veikla taikant normas ir tokio taikomo rezultate sprendþiami konkretûs valdymo klausimai, ágyvendinamos pilieèiø ir kitø administracinës teisës subjektø teisës valdymo srityje. Teisës apsaugos administracinës teisës normø taikymo kryptis - tai subjektiniø teisiø gynimas, ginèø, kylanèiø valdymo srityje sprendimas, valstybinës prievartos priemoniø taikymas asmenims, paþeidusiems administracinës teisës normas ir pan.

Administracinës teisës normø galiojimas tam tikroje teritorijoje, taip pat laiko ir asmenø atþvilgiu

Administracinëje teisëje tinkamam normø ágyvendinimui svarbûs klausimai yra jø galiojimas laiko, erdvës ir asmenø atþvilgiu.

Administracinës teisës normos ásigalioja kartu su tesës aktu, kuriame jos suformuluotos. Teisës aktø ásigaliojimo momentas apibrëþiamas nevienodai ir ðiuo atveju pirmiausia bûtina vadovautis 1993 m. balandþio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos ástatymu "Dël ástatymø ir kitø teisës aktø ásigaliojimo tvarkos" (atkreiptinas dëmesys, kad 2002 m. gruodþio 10 d. Lietuvos Respublikos ástatymu Nr.IX-1270 pakeista minëto ástatymo redakcija, kuri ásigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.). Pagal minëto ástatymo 3 straipsnio 2 dalá teisës aktø skelbimà gali taip pat nustatyti ir kiti ástatymai bei Vyriausybës nutarimai. (Teisës aktø galiojimas laiko atþvilgiu detaliai reglamentuojamas ástatymu, todël bûtina susipaþinti su ástatymu savarankiðkai).

Teisës teorijoje neabejojama, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklë lex retro non agit, t. y. teisës aktas neturi atgalinio veikimo galios. Taigi teisës aktai paprastai netaikomi tiems ávykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisës akto ásigaliojimo. Tai ne kartà savo nutarimuose yra pabrëþæs ir Konstitucinis Teismas (pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d., balandþio 21 d., liepos 15 d., gruodþio 1 d. nutarimai).

Taisyklë lex retro non agit - svarbus ir bûtinas veiksnys uþtikrinant teisës, ástatymø, teisinës tvarkos stabilumà ir tvirtumà, teisiniø santykiø subjektø teises, pasitikëjimà valstybëje priimtais teisës aktais. Teisës subjektas turi bûti ásitikinæs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojanèius teisës aktus, ir vëliau bus laikomas teisëtu ir nesukelianèiu jam neigiamø teisiniø padariniø.

Paþymëtina, kad iðimtis daroma tada, kai administracinëje teisëje panaikinamas veikos baudþiamumas ar suðvelninama administracinë atsakomybë. Tokie ástatymai turi ir atgalinio veikimo galià. Tai atitinka teisës doktrinos taisyklæ lex benignior retro agit.

Norminiø aktø galiojimas gali baigtis keliais bûdais:

1) nuo paèiame norminiame akte nurodytos datos;

2) kai kompetentinga institucija panaikina galiojantá norminá aktà. Ásigaliojus naujam norminiam aktui (naikinanèiam senàjá), iki tol galiojæs aktas netenka galios;

3) kai norminis aktas ar jo dalis netenka galios, nors oficialiai nebuvo panaikinti, bet naujas ástatymas nustato kitokià normà, t. y. esant normø kolizijai, galioja naujausia norma.

Norminiø aktø galiojimà erdvës atþvilgiu apibrëþia valstybës teritorija. Lietuvos Respublikos norminiai aktai galioja Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jie yra privalomi ir tiems uþsienio subjektams, kurie veikia mûsø valstybës teritorijoje. Nacionaliniams subjektams su uþsienio elementu (pvz., ámonëms, kuriø ástatinio kapitalo dalis priklauso uþsienio investuotojui) irgi taikomi Lietuvos Respublikos ástatymai, iðskyrus tarptautiniø sutarèiø numatytus atvejus. Lietuvos Respublikos ástatymai taip pat taikomi subjektams, esantiems uþ Lietuvos Respublikos teritorijos ribø, bet priklausanèiø mûsø valstybës jurisdikcijai.

Pagal galiojimà erdvës atþvilgiu norminiai aktai yra skirstomi taip:

1) galiojantys visoje valstybës teritorijoje;

2) galiojantys atskirose valstybës teritorijos dalyse.

Pagal galiojimà subjektams norminius aktus galima suskirstyti á:

1) bendruosius norminius aktus, nustatanèius visø (ar bent daugumos) administracinës teisës subjektø teises ir pareigas;

2) norminius aktus, nustatanèius tik tam tikrø kategorijø administracinës teisës subjektø teises ir pareigas.

TEMA. ADMINISTRACINIAI TEISINIAI SANTYKIAI

Administracinio teisinio santykio sàvoka

Administracinës teisës teorijoje pateikiami tokie administraciniø teisiniø santykiø apibrëþimai:

1. Administracinëmis teisinëmis normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai. (Nikitinas A.M., Lapinskas K., Petkevièius P., Manochin V.M., Aduðkin J.S., Bagiðaev Z.A., Ovsianko D.M.)

2. Administracinës teisës normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, susiformuojantys vykdomosios valdþios veiklos srityje. (Bachrach D.N.)

3. Administracinës teisës normø sureguliuoti visuomeniniai valdymo santykiai, kuriø ðalys veikia kaip administracinës teisës normø nustatomø ir garantuojamø abipusiø pareigø ir teisiø turëtojai. (Kozlov J.M.)

4. Administracinës teisës normø pagrindu susiklostantys valdymo santykiai, kuriø dalyviai turi subjektines teises ir teisines pareigas. (Makareiko N.V., Èerenkov E.A.)

Administraciniø teisiniø santykiø sàvoka taip pat pateikiama ir teisës aktuose, pavyzdþiui Administraciniø bylø teisinos ástatymo 2 straipsnio 16 punkte aptariama, kad administraciniai-teisiniai santykiai - ástatymais ir kitais teisës norminiais aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant vieðàjá administravimà, taip pat vidaus administravimà.

Administraciniø teisiniø santykiø ypatumai

1.Administraciniai teisniai santykiai susiklosto specifinëje socialinio gyvenimo srityje - valdyme (santykiai, atsirandantys ágyvendinant vieðàjá ir vidiná administravimà), administravimo subjektams vykdant vieðojo arba vidaus administravimo funkcijas.

2.Administraciniai teisniai santykiai turi privalomàjá subjektà - vieðojo administravimo sistemos subjektà, kuriuo gali bûti:

1)valstybinio administravimo subjektas.

2)savivaldybiø administravimo subjektas.

3)kitas administravimo subjektas, kuriam ástatymai ar jø pagrindu priimti kiti teisës aktai

suteikia vieðojo administravimo ágaliojimus.

3.Administracinio teisinio santykio ðalis, kuriai suteikti valdingi ágalinimai, turi teisæ leisti teisës norminius aktus.

4.Administraciniai teisniai santykiai atsiranda paprastai vienos ðalies iniciatyva (kurià pareikðti gali bet kuris administracinës teisës subjektas).

5.Administraciniø teisniø santykiø ðalys yra nelygiateisës: viena santykio ðalis, turinti jai su-teiktus valdingus ágalinimus, priima sprendimus ir gali taikyti poveikio priemones kitos ðalies atþvilgiu.

6.Administraciniø teisniø santykiø objektas yra valdomøjø ðiø santykiø pasireiðkimo srityje, apimanèioje visas administracinës - politinës, ûkio ir socialinës - kultûrinës srities valdymo kryptis, valia, sàmonë ir jø átakojamas elgesys.

7.Administraciniø teisniø santykiø ginèai daþniausiai sprendþiami administracine tvarka.

8.Administraciniø teisniø santykiø ðalis, paþeidusi normos reikalavimus, atsako ne antrajai ðaliai, bet valstybei.

Administraciniø teisiniø santykiø struktûra ir poþymiai

Administraciniø teisiniø santykiø struktûra apibrëþiama kaip tarpusavyje susijusiø teisinio santykio bûtinø elementø visuma.

Daþniausiai administraciniø teisiniø santykiø struktûrai priskiriami subjektai, turinys, objektas.

1. Subjektai

1) valstybës institucijos, ástaigos, tarnybos bei valstybës tarnautojai (pareigûnai), kuriems ástatymas suteikia vieðojo administravimo teises

2) savivaldybës taryba, savivaldybës kontrolierius, meras, valdyba, jiems pavaldþios ástaigos, tarnybos, savivaldybës tarnautojai (pareigûnai), kuriems ástatymai ar savivaldybës tarybos sprendimai suteikia vieðojo administravimo teises

3) vieðosios ástaigos bei nevyriausybinës organizacijos, kurioms ástatymo nustatyta tvarka suteikti vieðojo administravimo ágaliojimai

4) fizinis asmuo ar jø grupë, juridinis asmuo, kitas asmuo, ne-turintis juridinio asmens teisiø

2. Turinys - subjektyvinës teisës ir teisinës pareigos (kuriomis konkreèiame teisiniame santykyje tampa teisës normoje nustatytos teisës ir pareigos. Vienos ðalies teisæ reikalauti tam tikro elgesio atitinka kitos ðalies analogiðkà pareigà)

1) materialioji pusë - subjektø elgesys

2) teisinë pusë - subjektinës teisës ir pareigos

3. Objektas - veiksmai, elgesys (nes bûtent jais administraciniø teisiniø santykiø dalyviai ágyvendina teisës normoje nustatytas teises ir pareigas)

Kai kurie administratyvistai (Lapinskas K., Petkevièius P., Bachrach D.N.) administraciniø teisiniø santykiø sistemai priskiria papildomà elementà - dalykà, kuris apibrëþiamas kaip materialus ar dvasinis pagrindas, subjektyvûs interesai, dël kuriø teisës subjektai sueina á administraciná teisiná santyká.

Taèiau administracinës teisës teorijoje (Nikitin A.M., Rossinskij B.V., Makarejko N.V, Èerenkov E.A) kartais pateikiama ir kitokia administraciniø teisiniø santykiø struktûra, kurià sudaro ðie elementai:

1.Subjektai

2.Objektai

3.Juridiniai faktai (aplinkybës, kurioms esant atsiranda, keièiasi ir pasibaigia administraciniai teisiniai santykiai):

1) teisëti veiksmai

2) neteisëti veiksmai

3) ávykiai

4.Administracinio teisinio santykio turinys

1) materialioji pusë - subjektø elgesys

2) teisinë pusë - subjektinës teisës ir pareigos

Administraciniø teisiniø santykiø subjektai:

1. Vieðojo administravimo sistemos subjektai:

1.1. Valstybinio administravimo subjektai - valstybës institucijos, ástaigos, tarnybos bei valstybës tarnautojai (pareigûnai), kuriems ástatymai suteikia vieðojo administravimo teises

1) Centriniai valstybinio administravimo subjektai (institucijos, ástaigos, tarnybos, jø tarnautojai (pareigûnai) - subjektai, kurie administravimà vykdo visoje valstybës teritorijoje

2) Teritoriniai valstybinio administravimo subjektai (institucijos, ástaigos, tarnybos, jø tarnautojai (pareigûnai) - subjektai, kurie administravimà vykdo nustatytoje teritorijoje

1.2. Savivaldybiø administravimo subjektai - savivaldybës taryba, savivaldybës kontrolierius, meras, valdyba, jiems pavaldþios ástaigos, tarnybos, savivaldybës tarnautojai (pareigûnai), kuriems ástatymai ar savivaldybës tarybos sprendimai suteikia vieðojo administravimo teises savivaldybës teritorijoje

Kiti vieðojo administravimo subjektai - vieðosios ástaigos bei ne vyriausybinës organizacijos, kurioms ástatymø nustatyta tvarka suteikti vieðojo administravimo ágaliojimai

2. Asmenys - fizinis asmuo ar fiziniø asmenø grupë, juridinis asmuo, kitas asmuo, neturintis juridinio asmens teisiø (taryba, valdyba, komisija, visuotinis nariø susirinkimas, nuolat veikiantis pasitarimas ir t. t.)

Administraciniø teisiniø santykiø poþymiai:

1) teisiniø santykiø rûðis;

2) susiklosto administracinës teisës normø pagrindu;

3) susiklosto vykdomosios valdþios veiklos srityje;

4) pagal savo esmæ yra organizaciniai;

5) privalomojo subjekto buvimas;

6) dalyviai turi subjektines teises ir teisines pareigas;

7) subjektiniø teisiø ir teisiniø pareigø ágyvendinimas uþtikrintas valstybës prievartos galimybe.

Administraciniø teisiniø santykiø rûðys

1. Pagal ryðiø tarp santykio ðaliø pobûdá:

1) vertikalûs (subordinaciniai), 2) horizontalûs .

2. Pagal tikslinæ paskirtá:

1) pozityvûs, 2) deliktiniai.

3. Pagal konkretø turiná:

1) turtinio pobûdþio, 2) neturtinio pobûdþio.

4.Pagal subjektø pobûdá:

1) tarp vieðojo administravimo sistemos subjektø, 2) tarp vieðojo administravimo sistemos subjektø ir asmenø.

5. Pagal teisiná pobûdá:

1) materialiniai, 2) procesiniai.

6. Pagal gynimo bûdà:

1) ginami administracine tvarka, 2) ginami teismine tvarka.

7. Pagal susiklostymo pagrindus:

1) susiklostantys teisëtø veiksmø pagrindu, 2) susiklostantys neteisëtø veiksmø pagrindu, 3) susiklostantys ávykiø pagrindu.

8. Pagal santykiø pobûdá:

1) reguliuojamieji, 2) apsauginiai, 3) atstatomieji.

9. Pagal tikslus:

1) iðoriniai, 2) vidiniai.

Administraciniø teisiniø santykiø atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai

Administraciniø teisiniø santykiø atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindais laikomi juridiniai faktai - administracinës teisës normoje numatytos aplinkybës, sukelianèios tam tikrus teisinius padarinius.

Juridiniai faktai skirstomi:

1. Ávykiai - reiðkiniai, kurie ávyksta be þmoniø valios

2. Veiksmai (neveikimas) - þmoniø valingos veiklos rezultatas

1) teisëti

a. juridiniai aktai - kuriais tiesiogiai (sàmoningai) siekiama teisiniø rezultatø

b. juridiniai poelgiai - kurie neturi tokio aiðkaus kryptingumo, subjektas tiesiogiai nepretenduoja á tam tikrus teisinius rezultatus, taèiau veiksmø rezultatai teisiðkai reikðmingi

2) neteisëti (deliktai)

Administraciniø teisiniø santykiø atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo prielaidos:

1) atitinkamos administracinës teisës normos buvimas

2) subjektø teisnumas ir veiksnumas

3) juridiniai faktai

II. SKYRIUS

VIEÐOJO ADMINISTRAVIMO SÀVOKA IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI

TEMA. VIEÐOJO ADMINISTRAVIMO SÀVOKA IR ESMË

Bendroji valdymo sàvoka

Valdymas istoriðkai susiformavo þmogaus veikloje kaip stichiniø poveikiø atsvara á veiklos objektà. Ðis procesas tobulëjo ir vystantis visuomeniniams santykiams visuomenës darbo pasidalijimo sàlygomis iðsiskyrë á savarankiðkà veiklà.

Pagrindiniai bendrosios valdymo sampratos bruoþai (Kozlov J.M.):

1. Valdymas yra ávairios kilmës organizuotø sistemø (biologiniø, socialiniø, techniniø) funkcija, uþtikrinant jø vientisumà, t.y. jiems keliamø tikslø ágyvendinimà, jø struktûros iðsaugojimà, jø veiklos tinkamo reþimo palaikymà

2. Valdymas tarnauja vienà ar kità sistemà formuojanèiø ir sudaranèiø visumà elementø, turinèiø bendrus tikslus, tarpusavio sàveikai

3. Valdymas - vidinë savybë vieningos sistemos, kurios pagrindiniais nuolat tarpusavyje sàveikaujanèiais saviorganizacijos pagrindu elementais yra subjektas (valdantysis elementas) ir objektas (valdomasis elementas)

4. Valdymas sàlygoja tiek vidaus sistemos, tiek ir tarpsisteminio pobûdþio valdymo funkcijø ágyvendinimà

5. Valdymas pagal savo esmæ yra subjekto valdingas poveikis objektui, ir tokio poveikio turinys pasireiðkia sistemos sutvarkymu bei sistemos funkcionavimo pagal jos gyvavimo ir vystymosi dësningumus uþtikrinimu. Tai yra betarpiðkai valdymo subjekto ágyvendinamas tikslingas tvarkomasis poveikis, realizuojamas santykiuose tarp subjekto ir objekto

6. Valdymas yra realus esant objekto paklusimui valdymo objektui

Tokiu bûdu valdymas suprantamas kaip ávairios kilmës organizuotø sistemø (biologiniø, socialiniø, techniniø) elementas, funkcija, uþtikrinanti tam tikros struktûros iðsaugojimà, tam tikrà veiklos reþimo palaikymà, veiklos programø ir tikslø ágyvendinimà.

Valdymas yra viena ið pagrindiniø visuomeninio gyvenimo sàlygø. Valdymo bûtinumas kyla esant bendrai þmoniø veiklai. Ðiose sàlygose reikalingas pastangø sujungimas, koordinacija, reguliavimas ir kontrolë, uþtikrinantys svarbiausià valdymo uþdaviná - individualiø veiklos formø suderinamumà. Tuo paèiu pasiekiamas ir antras valdymo svarbiausiø uþdaviniø - bendrø funkcijø visiems bendros veiklos dalyviams ávykdymas. Tai reiðkia, kad valdymo procese nustatomos þmoniø elgesio taisyklës, apibrëþianèios jø tarpusavio santykius.

Valdymo procese kyla ávairiø rûðiø visuomeniniai santykiai. Pagal savo pobûdá jie yra organizaciniai santykiai, nes susijæ su valdymo organizacine esme apskritai. Kadangi ðie santykiai vystosi valdymo procese, jie yra - valdymo santykiai. Tokia organizacinio pobûdþio veikla laikoma valdymu. Valdymà vykdo ávairûs subjektai, bet kuriame þmoniø kolektyve, kuriø veikla nukreipta siekiant bendrø tikslø. Ðia prasme bûtina atkreipti dëmesá á þmoniø veiklos schemà: tikslai - motyvai - priemonës - rezultatai.

Apibûdinant valdymà kaip visuomenei bûtinà kategorijà, svarbu tai, kad:

a) valdymas esti ten, kur vykdoma bendra þmoniø veikla;

b) valdymas turi uþtikrinti bendros veiklos tiksliná kryptingumà;

c) valdymas atlieka bendros þmoniø veiklos bendras funkcijas, uþtikrindamas individualiø veiksmø sàveikà;

d) valdymas vyksta pajungiant bendrus þmoniø veiklos dalyvius vieningai valiai, dël ko pasiekiamas ðios veiklos vienodumas ir atitikimas keliamiems uþdaviniams (tikslams);

e) valdymas realizuojamas organizaciniais santykiais. Pagal tai valdymas - organizaciniø funkcijø ágyvendinimas, uþtikrinantis þmoniø bendros veiklos procese iðkeltø tikslø pasiekimà.

Valdymas bendràja prasme - tai sistemoje pasireiðkiantis subjekto valdingas poveikis objektui, siekiant atitinkamø tikslø.

Pagrindinës valdymo kategorijos(sistema, subjektas, objektas, funkcijos, valdymo ciklas) ir sisteminio poþiûrio reikðmë organizuojant administraciná teisiná valdymà

Nagrinëjant valdymo problemas, daþniausiai vartojamos ðios sàvokos: sistema, subjektas, objektas, funkcijos, valdymo ciklas.

Sistema - graikiðkos kilmës þodis, reiðkiantis visumà, sudarytà ið daliø (elementø). Ðios dalys (elementai) tarpusavy susietos ir iðdëstytos tam tikra tvarka, bûdinga konkreèiai visumai, pvz.: grieþta darbo tvarka, visuma principø, kurie moko kurio nors mokslo pagrindø ir t.t.

Mokslotyroje, kibernetikø átakoje, plaèiai naudojami sisteminës analizës metodai. Sisteminis poþiûris daþniausiai nagrinëjamas kaip pirminis problemos kiekybinës analizës ir uþdaviniø iðkëlimo etapas. Jos poþiûriu sistema yra tikslo siekimo priemonë. Pagrindinëmis sistemø savybëmis yra vientisumas, santykinis izoliuotumas nuo supanèios jà aplinkos, ryðiø su aplinka ir atskirø sistemos daliø buvimas (struktûriðkumas). Be to, visos sistemos organizavimas pavaldus tam tikram tikslui.

Teisinëje literatûroje sistema daþnai suvokiama kaip elementø visuma, tam tikru bûdu sutvarkyta, tarpusavyje susijusi ir sàveikaujanti, dël ko sudaranti vientisà dariná, turintá specifinius sisteminius poþymius. Sisteminiu analizës poþiûriu kiekvienoje sistemoje galima matyti atskiras kitas visumas, t.y. daugelá maþesnio rango posistemiø. Kiekviena ið jø, savaime tampa vël sistema.

Vientisas sistemas bûtina skirti nuo taip vadinamø suminiø (suvestiniø) dariniø, tokiø pavyzdþiui, kaip krûva akmenø ar pësèiøjø masë gatvëje. Ið pirmo þvilgsnio iðvardinti dariniai (akmenys ir pëstieji) turi sistemø poþymius, nes susideda ið atskirø elementø, kurie yra kaþkokiuose tai ryðiuose vienas su kitu. Taèiau ádëmiau paanalizavus, nesunku pastebëti, kad ðie santykiai nëra sàveikos ir tarpusavio priklausomybës santykiai, kas bûdinga sisteminiams dariniams. Jie neformuoja tam tikros struktûros ir nesudaro sistemø, kurios turëtø kokius tai naujus poþymius, skirtingus nuo jas sudaranèiø elementø poþymiø. Todël elementø santykiai akmenø krûvoje ir pësèiøjø masëje neformuoja darinio, turinèio sistemos poþymius. Ið tikrøjø akmuo, besirandantis kitø akmenø krûvoje, lieka pats savimi, neásigydamas nieko naujo, þmonës, einantys gatve, kiekvienas savo reikalu, ne ágyja naujø savybiø ir funkcionuoja visiðkai savarankiðkai, nepriklausomai vienas nuo kito. Ir vieni ir kiti - tiesiog yra fiziniø elementø sumos sudëtinëms dalims, nesudaranèioms sistemos. Tuo tarpu, akmenys sudëti tam tikra tvarka ir tam tikru tikslu sudaro jau sisteminá dariná, pvz.: akmenø vitraþas. Èia kiekvienas elementas turi savo vaidmená sistemos tiksluose ir ágyja naujà kokybæ. Jis (akmuo) tampa tam tikros konstrukcijos elementu. Þmones gi sujungus á tam tikrà socialinæ - psichologinæ bendrijà, turinèià bendrus interesus, nuotaikas ir tikslus, galësime ávardinti kaip sistemà.

Sistemos gali bûti valdomos ir nevaldomos.

Nevaldomomis sistemomis laikomos tos, kurios sunkiai áveikiamos kryptingais ir sutelktais poveikiais, siekiant tam tikrø visuomeniniai reikðmingø rezultatø. Nevaldomose sistemose vyrauja stichiniai veiksniai arba jie pasireiðkia tokia jëga, jog þymiai apsunkina sàmoningà valdymà. Ðiuo poþiûriu sunkiai valdoma sistema galima bûtø laikyti nusikalstamumà. Tik geras ðios sistemos þinojimas, tinkamø poveikio priemoniø parinkimas gali ðalinti stichinius ðios sistemos veiksnius. Be to, sistema "policijos pajëgos" gali tapti santykinai nevaldoma, jei jø vadovai neþinos ástatymø ar juos dalinai vykdys, neþinos nusikalstamumo ar teisëtvarkos pagrindiniø bruoþø. Ðiuo atveju, galimai valdomas sistemas galima santykinai paversti nevaldomomis sistemomis.

Sistemos, áveikiamos kryptingais ir sutelktais poveikiais, vadinamos valdomom. Þmonës tokiø sisteminiø dariniø funkcionavimo ir vystymosi objektyvius dësningumus iðanalizavæ gali ið anksto reguliuoti objektø "elgesá" norima kryptimi. Valdomos sistemos yra keliø rûðiø: mechaninës (kompiuteris), biologinës (augalas veikiamas selekcijos), socialinës sistemos (policijos komisariatas). Visos socialinës sistemos ið esmës yra valdomos. Valdymo efektas gali bûti pasiektas gerai þinant valdymo sistemà (valdymo objektà, subjektà).

Socialinëse sistemose, kurios yra sudëtingos (valstybë, jos institucijos), o taip pat jø funkcionavimo srityje, aiðkiai pasireiðkia visuomenës objektyviø dësniø veikimas. Efektyvus valdymas bus toks, kuris panaudos ðiuos dësningumus modeliuojant valdymo sprendimus. Kalbant apie vieðojo administravimo subjektø sistemas, mes galime, paþindami objektyvius dësnius, naudotis savæs reguliavimo dësningumais (autoreguliacija). Kuo geriau ir giliau paþástame autoreguliacijos dësningumus, tuo didesnë galimybë sumaþinti stichinius veiksnius, nesuvaldomumà.

Socialiniø sistemø valdymas, sakykim, vidaus reikalø ministerijos, visuomet ateina iki tam tikros ribos, saiko. Tiek riba, tiek saikas yra paslankus ir ávaldþius naujas mokslo þinias ir patobulinus valdymo ágûdþius, ribos susiaurëja (maþiau stichiniø veiksniø). Apie ðias ribas, valdant jokiu bûdu negalima uþmirðti.

Kaip jau minëta, pagrindiniai valdymo sistemos elementai yra valdymo subjektas ir objektas. Valdymo procesas yra bet kokios savæs valdanèiosios sistemos savybë. Jame aiðkiai ryðkëja tokie bendri elementai, kaip subjektai ir objektai, tiesioginiai ir tarp jø susidarantys gráþtamieji ryðiai, socialinë aplinka. Subjektas (tas, kas valdo) ir objektas (tas, kuris yra valdomas), atsirandantys tarp jø ryðiai ir santykiai sukuria tokià dinaminæ sistemà, kurià sudaro pagrindinës dvi dalys: valdanèioji ir valdomoji sistemos. Tarp subjekto ir objekto yra koreliacinis ryðys, dël ko jie negali izoliuotai egzistuoti vienas nuo kito.

Valdymo objektø ir subjektø sàvoka yra daugiamatë. Galima nagrinëti subjektus, kurie valdo visuomenæ ar valstybës reikalus, ûká, kultûrà, ðvietimà ir t.t. Jais yra arba tauta, arba atskiri jos junginiai, tam tikru bûdu politinëmis - teisinëmis formomis organizuoti á valstybiniø ir visuomeniniø organizacijø sistemas.

Administracinëje teisëje subjektø ir objektø sàvoka susijusi su þmonëmis. Konkreèiu valdymo subjektu yra tam tikru bûdu organizuoti þmoniø kolektyvai (valstybiniai ar visuomeniniai dariniai) arba atskiri þmonës (valdytojai). Valdymo objektu daþniausiai yra laikoma þmoniø veikla. Kitais þodþiais pabrëþiant - tai þmoniø elgesys, jø veiksmai ir galutiniame rezultate - þmogaus valia, jo sàmonë.

Tarp valdanèiosios sistemos (valdymo subjekto) ir valdomosios sistemos (valdymo objekto) yra sàvokos ryðiø sistema, kuria cirkuliuoja informacija. Valdymo sistemoje yra tiesioginio ir gráþtamojo ryðio kanalai. Tiesioginio ryðio kanalais (nuo subjekto á objektà) nukreipiama informacija valdymui (komandos); gráþtamojo ryðio kanalais (nuo objekto prie subjekto) nukreipiama informacija apie valdymo objekto bûklæ, valdymo komandø vykdymà.

Ði elementari valdymo sistemos schema kartu yra ir valdymo veiklos schema. Ji pateikia tik bendrà principiná poþiûrá á valdymo sistemà. Bet kuri valdymo sistema funkcionuodama tam tikroje aplinkoje kartu yra dalimi kitos sistemos. Todël reikia suvokti, kad tiesioginio ir gráþtamojo ryðio kanalai veikia ir su ta sistema supanèia socialine aplinka.

Kitas ne maþiau reikðmingas valdymo sistemos elementas yra valdymo funkcijos. Per funkcijas kuris nors objektas iðreiðkia savo savybes. Valdymo funkcijos pasireiðkia tikslingais poveikiais á socialinius procesus, tikslu pasiekti norimà galutiná rezultatà. Funkcijos daugiamatës, jose pasireiðkia valdymo esmë, turinys tikslai ir uþdaviniai. Tiriant funkcijas, kyla prielaidos sudaryti konkreèios valdymo sistemos struktûrà, nustatant jos struktûros padaliniø kompetencijà ir pavaldumo santykius. Funkcijos vietà valdymo sistemoje galima pavaizduoti schema: tikslai - uþdaviniai - funkcijos - struktûra. Per funkcijas pasiekiami valdymo sistemos tikslai, nes bûtent per funkcijø atlikimà, kurios yra skirtingos turiniu, bet tarpusavy susijusios, realizuojama socialinës sistemos esmë. Tuo bûdu, valdymo veikla susideda ið tam tikrø valdymo funkcijø, kiekviena ið kuriø yra valdymo turinio autonomine dalimi.

Valdymo funkcijos - valdymo darbø savarankiðkos ir izoliuotos rûðys, tiesiogiai iðeinanèios ið valstybinio valdymo tikslø ir jø apibrëþtos.

Funkcijø esmei ir valdymo praktikai patyrinëti didelæ reikðmæ turi valdymo funkcijø klasifikavimas. Tam reikia parinkti klasifikavimo kriterijø (pagrindà). Labiausiai paplitæs klasifikavimo pagrindas - atliekamø darbø turinys. Pagal tai skiriamos pagrindinës, bendros, specialiosios ir pagalbinës funkcijos.

Pagrindinës funkcijos - tokios valdymo veiklos rûðys, kurios organiðkai susijusios su valstybinio valdymo esme, kryptingo poveikio turiniu á tam tikrus objektus. Pagrindinë funkcija rodo tiriamo objekto iðorinæ paskirtá. Ði paskirtis, kaip pagrindinës funkcijos ávardijimas, daþnai sutinkama ástaigø, organizacijø pavadinimuose. Tuo bûdu, vidaus reikalø institucijø sistemos iðorinë funkcija - kova su nusikalstamumu ir teisëtvarkos uþtikrinimas, kartu yra ir pagrindinë funkcija. Analogiðkai automobiliø, laivø, lëktuvø, traukiniø iðorinë funkcija - daiktø transportavimas. Pagrindinë funkcija parodo valdymo sistemos tikslo esmæ, ji yra arèiau jo.

Bendros funkcijos - uþtikrina valdymo srities bûtinà suderinamumà ir tvarkos palaikymà. Tai tipinës sàveikos rûðys tarp valdymo subjektø ir objektø. Kiekviena bendra valdymo funkcija objektyviai bûtina ir iðsiskiria stabilumu. Visos jos yra nenutrûkstamos (iðtisinës), ágyvendinamos visomis aparato grandimis.

Bendros valdymo funkcijos skiriasi viena nuo kitos betarpiðku tikslu, turiniu, operacijø procedûromis, panaudota informacija. Kiekviena turi savo principus (planavimo, apskaitos, darbo su kadrais ir kt.), formà, struktûrà. Bendrosiomis valdymo funkcijomis yra: informacija, prognozavimas, planavimas, norminis reguliavimas, metodinis vadovavimas, struktûros (organizacinë) funkcija, darbas su kadrais, operatyvus reguliavimas, apskaita, kontrolë. Kiekviena ið vardintø funkcijø, savo ruoþtu, gali bûti dalijamos á rûðis ir nagrinëjamos kaip sudëtinga pofunkcijø ir operacijø sistema. Pavyzdþiui, planavimas esti ilgalaikis, vidutinis, trumpalaikis, operatyvus ir t.t. Bendros funkcijos konkretizuojasi atskirø institucijø, struktûriniø padaliniø pareigybiø funkcijose. Ði aplinkybë yra pagrindas atskirti struktûriniø vienetø kompetencijà.

Valdymo dalijimas á funkcijas atspindi jo sudëtingø procesø specializacijà, diferencijavimà á labiau paprastus. Funkcinis darbo pasidalijimas átvirtinamas struktûriðkai, t.y. sudaromos ypatingos grandys, kurios uþsiima planavimu, apskaita, kontrole ir t.t.

Svarbi problema yra kadrø valdymo funkcijø klasifikavimas. Valdymo funkcijos - sudëtingas socialinis fenomenas, turintis daugelá poþymiø. Todël galimas jø grupavimas pagal ávairius kriterijus. Turinio poþiûriu jas galima suskirstyti á ðias funkcijas:

1) valdymo sistemà orientuojanèias (planavimas, norminis reguliavimas ir t.t.);

2) valdymo sistemà uþtikrinanèias (struktûrinë, finansavimas, tiekimas, darbas su kadrais);

3) valdymo sistemos operatyvaus vadovavimo;

4) valdymo sistemos suvestinës (suminës) funkcijos (apskaita, kontrolë).

Priklausomai nuo ágyvendinimo lygio skiriamos centralizuotos ir decentralizuotos funkcijos.

Valdymo hierarchijos laiptelá, kuriame turi bûti sprendþiami tie ar kiti klausimai, nulemia konkreèios aplinkybës (technikos bûklë, kadrø kvalifikacija, tarptautinë padëtis ir t.t.) ir paties proceso turinys. Matomai norminá reguliavimà (ir jo sudëtinæ dalá standartizacijà), prognozavimà, darbà su vadovaujanèiais kadrais, tikslinga centralizuoti, tuo tarpu buhalterinæ apskaità, raðtvedybà, operatyviná planavimà - decentralizuoti, nors ir bendrø taisykliø pagrindu.

Priklausomai nuo valdymo poveikio pobûdþio á objektus yra bendro vadovavimo ir betarpiðko valdymo funkcijos. Pirmajai grupei priklauso prognozavimas, norminis reguliavimas, metodinis vadovavimas ir dalinai kontrolë.

Bendras vadovavimas susideda ið veiklos tikslø ir ribø nustatymo.

Betarpiðkas valdymas - kadrø parinkimas, finansavimas, apskaita ir kitos kasdieninio, operatyvaus, betarpiðko paskirstymo þmoniø veiksmais, materialiniais ir finansiniais resursais rûðys.

Priklausomai nuo organizacinio poveikio kryptingumo yra iðorinës ir vidinës funkcijos.

Iðorinës funkcijos nukreiptos á nepavaldþius objektus.

Vidinës funkcijos - vidinis organizacinis darbas, organizaciniai pavaldþiø objektø valdymas vieningos sistemos ribose. Vidinës funkcijos skirtos savo sistemos veiklos reguliavimui, iðorinës - kitø sistemø.

Savo ruoþtu, vidinë organizacinë veikla dalijama á dvi rûðis: sistemos valdymà ir jos subjekto valdymà. Pavyzdþiui, vidaus reikalø ministerija valdo kovos su nusikalstamumu ir teisëtvarkos uþtikrinimo problemas, o ministras vadovauja tiek administracinës - politinës veiklos ðakai (nusikalstamumas, teisëtvarka), tiek ir paèios ministerijos aparatui. Tuo bûdu, galima áþiûrëti iðorinæ, vidinæ sistemos ir vidinæ aparato funkcijas.

Specialiosios (specializuotos) valdymo funkcijos - atspindi specifinius objekto ir valdomojo poveikio á já ypatumus. Specialiøjø funkcijø rûðys ir turinys sàlygojamas tam tikra valdymo sritis. Beje, vidaus reikalø srityje specialiomis funkcijomis yra: vieðosios tvarkos, nuosavybës, pilieèiø tiesiø ir teisiø interesø, ámoniø, organizacijø, ástaigø apsaugos uþtikrinimas nuo nusikaltimø ir kitø teisës paþeidimø; keliø eismo saugumo uþtikrinimas ir t.t.

Pagalbinës (aprûpinamosios) funkcijos skirtos valdymo proceso aptarnavimui bendrø ir specialiøjø funkcijø ribose. Prie jø priskiriamos: kadrø, finansø, raðtvedybos ir kitos.

Visos funkcijos yra sàveikaujanèios. Be to, jø paskirstymas yra sàlyginis, jos gali keistis vietomis priklausomai nuo ástaigos, organizacijos veiklos pobûdþio.

Paskutinis valdymo sistemos elementas yra valdymo ciklas. Valdymo veikla, neþiûrint ávairiø nukrypimø, paklusta tam tikram ritmui. Tai esti pastoviai kartojantis vienoms ir toms paèioms proceso stadijoms. Subjektas, siekdamas tikslo, ið esmës, panaudoja vieno tipo, standartinius darbo bûdus atitinkama seka atlikdamas eilæ operacijø: situacijos analizæ, uþdaviniø këlimà (formulavimà), vykdymo organizacijà. Valdymas vyksta aiðkiu cikliðkumu. Jis susidaro ið santykinai uþdarø ciklø tikslo siekimo procese.

Ciklai susideda ið tam tikrø sekanèiø viena paskui kità valdymo operacijø - stadijø (etapø), kiekviena ið jø yra bûtina prielaida kitai. Ciklo stadija - valdymo uþdavinio sprendimo santykinai apibrëþta dalis, darbo su informacija tam tikras etapas.

Paèiø ciklo stadijø skaièius, teoriniu poþiûriu esmës nekeièia. Praktikoje, atsiþvelgiant á valdymo tikslus, gali bûti ávairus ciklo stadijø skaièius.

Paprasèiausiomis reikëtø laikyti tokias ciklo stadijas:

a) valdymo sprendimas,

b) valdymo sprendimo vykdymas,

c) vykdymo kontrolë ir patikrinimas,

d) ávertinimas.

Valdymo sprendimas - valdymo ciklo pradinë stadija. Ji yra valdymo subjekto valdþios organizaciniu aktu, kuriame nustatoma pagrindinë kryptis, bendras tikslas bei valdymo objekto tarpiniai uþdaviniai, nustatomi duoto objekto konkreèiø uþduoèiø vykdymo priemonës, bûdai ir laikas. Ið apibrëþimo galima teigti, kad valdymo sprendimas savo organizaciniu poveikiu yra nukreiptas á valdymo objektà.

Valdymo sprendimas turi ávairià formà: raðytinæ, þodinæ (verbalinæ), skirtingus pavadinimus: nutarimus, potvarkius, ásakymus ir t.t., taèiau pajungtas vieningam tikslui.

Kita valdymo sprendimo stadija - valdymo sprendimo vykdymas (realizavimas). Ðioje stadijoje santykinai galima matyti ðiuos etapus:

a) valdymo sprendimo tikslo, uþdaviniø bei turinio detalus tyrimas,

b) sprendimo vykdymo programos paruoðimas,

c) paties sprendimo vykdymas.

Tiriant vykdymo sprendimà, nustatomos konkreèios aplinkybës, sàlygojusios sprendimo bûtinumà. Tuo paèiu patikslinamas sprendimo tikslas, realizavimu laukiamas rezultatas. Ðis poþiûris padeda rengti subalansuotà realià veiksmø programà.

Vykdymo kontrolës ir patikrinimo stadija pradedama valdymo sprendimo tyrimu ir lydi konkreèios veiksmø programos nurodymo procesà. Svarbiausiu dalyku èia yra faktinio sprendimo nustatymas.

Ávertinimas yra paskutinioji valdymo ciklo stadija. Joje nustatomas ávykdymo efektyvumas (rezultatyvumas), pamatuojamas subjekto organizacinis poveikis á objektà.

Socialinio valdymo sàvoka, poþymiai

Teorijoje iðskiriamos trys valdymo rûðys: mechaninis, biologinis, socialinis. Prie save valdanèiø visuminiø ir dinaminiø sistemø, kuriose kibernetikos poþiûriu vyksta valdymo procesai, priskiriamos ir socialinës sistemos. Þmoniø visuomenëje ðie procesai iðsiskiria sudëtingumu. Tai todël, kad èia veikia þmonës, turintys valià ir sàmonæ. Þmonës reiðkiasi valdanèiøjø ir valdomøjø vaidmenyje, valdymo poveikis veikia á þmones, jø elgesá. Socialinio pobûdþio sistemose pats valdymas pasireiðkia þmoniø sàmoninguose - valiniuose ryðiuose. Todël visos pagrindinës kategorijos, apibudinanèios valdymà, aplamai (subjektas, objektas, poveikis ir t.t.) ágyja èia ne abstrakèià, o konkreèià iðraiðkà, materializuojasi þmoniø, jø kolektyvø veiksmuose, jø tarpusavio ryðiuose.

Socialinis valdymas ið esmës yra valdymas visuomenëje, kuri yra kaip save valdanti dinaminë sistema. Turinio poþiûriu, jis yra poveikis á visuomenæ, turint tikslà sutvarkyti visuomeninius ryðius tarp jà sudaranèiø elementø, o taip pat jos nariø. Tokio pastovaus sutvarkymo poreikis yra vienas ið objektyviø visuomenës egzistavimo ir vystymosi dësningumø. Tai galima paaiðkinti tuo, kad visuomenës gyvenime bûtinas þmoniø bendradarbiavimas. Pati organizuoèiausià visuomenë, þinia, yra bendros þmoniø veiklos bendradarbiavimo rezultatas. Tai reiðkia, kad valdyti visuomenëje ar valdyti visuomenæ, aplenkiant þmoniø bendros veiklos ávairaus pobûdþio formas, neámanoma. Ði aplinkybë objektyviai skatina valdymo reikmæ. Tuo bûdu, pastovi þmoniø tarpusavio sàveika, jø bendra veikla yra pagrindu atsirasti socialiniam valdymo poreikiui. Akivaizdus valdymo ir bendros þmoniø veiklos ryðys.

Nurodytos iðeities pozicijos leidþia apibûdinti labiausiai esmines socialinio valdymo puses:

1. Socialinis valdymas, kaip visuomeniniai bûtina funkcija, visuomet esti ten, kur yra akivaizdi þmoniø bendra veikla, ten, kur stebima jø "kombinuota" bendradarbiavimo veikla.

2. Socialinis valdymas, kaip visuomeniniai bûtina funkcija, turi savo svarbiausià paskirtá - sutvarkomàjá poveiká á bendros dalyviø veiklos elgesá. Tai susijæ su tuo, kad valdymas nukreiptas sutvarkyti ir palaikyti tam tikrà tvarkà, þmoniø tarpusavio ryðiø organizuotumà. Aiðku, kad ðis tikslas gali bûti pasiektas tam tikru poveikiu á tarpusavio ryðiø dalyviø elgesá.

3. Socialinis valdymas. bûdamas þmoniø elgesio reguliatoriumi, pasiekia ðá tikslà tam tikrose visuomeniniø santykiø ribose, esanèiø savo esme valdymo santykiais atsirandanèiais praktiðkai realizuojant socialinio valdymo funkcijas. Taigi, ðiø funkcijø ávykdymas uþtikrinamas per þmoniø santykius.

4. Socialinis valdymas objektyvizuojasi ypatingos rûðies visuomeniniuose santykiuose - valdymo santykiuose, esanèiuose viena ið valiniø santykiø forma. Pats valdymas gali bûti nagrinëjamas kaip santykis; subjekto ir objekto buvimas tai liudija.

5. Socialinis valdymas yra tam tikros rûðies veikla. Ji yra þmoniø veiklos rûðis. Greta to reikia atsiþvelgti á tai, kad "veiklos" kategorija reiðkia þmoniðkàjà aktyvaus santykiavimo su supanèiu pasauliu, formà, jungianèià savyje tikslà, priemonæ, procesà ir rezultatà. Ði forma gali bûti priskirta tiek socialinio valdymo subjektu, tiek ir objektu. Todël, pateikiant bendrà valdymo, kaip socialinio reiðkinio charakteristikà, taip pat domina jo subjekto veikla.

6. Socialinis valdymas þmoniø socialiniø interesø susidûrimo sritis.

Socialinis valdymas - tai visuomenei reikðminga veikla, kuri vykdoma uþtikrinant þmoniø bendrø veiksmø suderinimà ir sutvarkymà, efektyviai vykdant iðkeltus jiems uþdavinius.

Socialinio valdymo rûðys, vieðojo ir visuomeninio valdymo santykis

Valstybinis valdymas (vieðasis administravimas) - ástatymais ir kitais teisës aktais reglamentuojama valstybës ir vietos savivaldos institucijø, kitø ástatymais ágaliotø subjektø vykdomoji veikla, skirta ástatymams, kitiems teisës aktams, vietos savivaldos institucijø sprendimams ágyvendinti, numatytoms vieðosioms paslaugoms administruoti

Visuomeninë savivalda (visuomeninis valdymas) - savanoriðkumo principu susikûrusiø nevyriausybiniø organizacijø organizacinë veikla, skirta jø steigimo dokumentuose numatytø tikslø ágyvendinimui

Ðiø valdymo rûðiø skirtumai:

1) skirtingi subjektai

2) visuomeninis valdymas vykdomas ne valstybës, o atitinkamø asmenø, susivienijusiø á nevyriausybinæ organizacijà, vardu

3) visuomeninis valdymas vykdomas savaveiksmiðkumo pagrindu

4) visuomeninio valdymo subjektai atlyginimà gauna ne ið valstybës

5) visuomeninis valdymas vykdomas neteisinëmis formomis, kurios privalomos tik nevyriausybinës organizacijos nariams

6) visuomeninio valdymo valdingas pobûdis pasireiðkia autoriteto galia, nevyriausybinës organizacijos nariø savanoriðku paklusimu valdymo subjekto valiai

7) visuomeninis valdymas uþtikrinamas moralinio - visuomeninio pobûdþio poveikio priemonëmis

Vieðojo administravimo sàvoka, struktûra ir pagrindiniai bruoþai

Vieðasis administravimas - ástatymais ir kitais teisës aktais reglamentuojama valstybës ir vietos savivaldos institucijø, kitø ástatymais ágaliotø subjektø vykdomoji veikla, skirta ástatymams, kitiems teisës aktams, vietos savivaldos institucijø sprendimams ágyvendinti, numatytoms vieðosioms paslaugoms administruoti.

Valstybinis administravimas - valstybës institucijos, ástaigos, tarnybø bei valstybës tarnautojø (pareigûnø) vykdoma veikla, skirta ástatymams, kitiems teisës aktams, vietos savi-valdos institucijø sprendimams ágyvendinti, numatytoms vieðosioms paslaugoms administruoti visos valstybës arba nustatytoje teritorijoje.

Savivaldybiø administravimas - savivaldybës tarybos, savivaldybës kontrolieriaus, mero, valdybos, jiems pavaldþiø ástaigø, tarnybø, savivaldybës tarnautojø (pareigûnø) vykdoma veikla, skirta ástatymams ar savivaldybës tarybos sprendimams ágyvendinti, numatytoms vieðosioms paslaugoms administruoti savivaldybës teritorijoje.

Vidaus administravimas - administravimo veikla, kuria uþ-tikrinamas valstybës ar vietos savivaldos konkreèios institucijos, ástaigos, tarnybos ar organizacijos savarankiðkas funkcionavimas (struktûros tvarkymas, personalo valdymas, turimø materialiniø-finansiniø iðtekliø valdymas ir naudojimas, raðtvedybos tvarkymas), kad jos galëtø tinkamai vykdyti joms priskirtus vieðojo administravimo ar kitos valstybinës veiklos uþdavinius.

Administracinis reglamentavimas - nuostatø, taisykliø, reglamentø ir kitø teisës aktø priëmimas ástatymams ágyvendinti.

Vieðojo administravimo rûðys:

1. Pagal veiklos pobûdá

1) vykdomoji veikla, kuria ágyvendinami ástatymai, kiti teisës aktai

2) vykdomoji veikla, kuria ágyvendinami vietos savivaldos institucijø sprendimai

3) vykdomoji veikla, kuria administruojamos vieðosios pa-slaugos

Pagal veiklos subjektus

1) vykdomas valstybinio administravimo subjektø

2) vykdomas savivaldybiø administravimo subjektø

3) vykdomas kitø vieðojo administravimo subjektø

3. Pagal veiklos sritis

1) vykdomas administracinëje - politinëje srityje

2) vykdomas ûkio srityje

3) vykdomas socialinëje - kultûrinëje sityje

4) vykdomas tarpðakinëje srityje

Vieðojo administravimo pagrindiniai bruoþai:

1. Vieðàjá administravimà ágyvendina ne visos valstybës institucijos, o tik specialûs subjektai.

2. Vieðasis administravimas yra vykdomojo pobûdþio veikla, skirta ástatymams, kitiems teisës aktams, vietos savivaldos institucijø sprendimams ágyvendinti, numatytoms vieðosioms paslaugoms administruoti.

3. Vieðasis administravimas yra tvarkomojo pobûdþio veikla, kuriai bûdingi pavaldumo ir subordinacijos santykiai.

4. Vieðasis administravimas yra poástatyminë veikla, vykdoma remiantis ástatymu ir kitais jø pagrindu priimtais teisës aktais. Vieðojo administravimo eigoje leidþiami valdymo aktai taip pat yra poástatyminiai aktai.

5. Vieðasis administravimas apima labai plaèià veiklos sritá, t.y. visas svarbiausias (valstybës poþiûriu) visuomeninio gyvenimo sritis - administracinæ - politinæ, ûkio, socialinæ - kultûrinæ.

6. Vieðojo administravimo eigoje pasireiðkia jo praktiðkai organizuojantis pobûdis, t.y. jo procese mobilizuojamos, sujungiamos ir nukreipiamos kolektyviniø ir individualiø teisës subjektø pastangos valdymo uþdaviniams spræsti, reguliuojama ir koordinuojama jø veikla.

7. Vieðasis administravimas yra nuolatinë veikla, sàlygojama socialiniø procesø nepertraukiamumo.

TEMA. VIEÐOJO ADMINISTRAVIMO PRINCIPAI

Vieðojo administravimo principø sàvoka, sistema ir santykis su teisinës sistemos nuostatomis

Principu (lot. principum - pradþia, pagrindas) paprastai suprantama pagrindinë idëja, nuostata ir poþiûris, besiremiantis objektyviais procesø ir reiðkiniø gamtoje bei visuomenëje vystymosi dësningumais. Vieðojo administravimo principai - tai pagrindinës idëjos bei nuostatos, kuriomis remiantis nustatoma, sudaroma ir funkcionuoja vykdomosios valdþios institucijø sistema.

Vieðais administravimas ágyvendinamas remiantis tam tikrais principais. Kitaip sakant, tai visa eilë teisës normø, kurios organizaciðkai uþtikrina valstybinio valdymo sistemos vienybæ ir vientisumà. Galima skirti dvi vieðojo administravimo principø grupes: teisinius ir organizacinius.

Teisiniams principams, kurie laikomi pagrindiniais, priskiriami:

1) demokratiðkumo,

2) teisëtumo,

3) vienybës,

4) teisinio reguliavimo,

5) vieðumo,

centralizacijos ir decentralizacijos derinimo.

Organizaciniams principams priskiriami:

1) objektyvumo,

2) funkcijø ir ágaliojimø diferencijavimo,

4) mokslinis,

5) vienvaldiðkumo derinimo su kolegialumu,

6) teritorinis,

7) ekonomiðkumo.

Dauguma ið minëtøjø principø átvirtinti Konstitucijoje, ástatymuose ir kituose teisës aktuose bei jie pabrëþia mûsø valstybëje funkcionuojanèios vykdomosios valdþios demokratiná pobûdá.

Pateikta vieðojo administravimo principø sistema yra sàlygiðka, kadangi Konstitucija ir kiti teisës aktai tiesiogiai jos nereglamentuoja. Kai kurie - teisëtumo, demokratiðkumo ir vieðumo - principai kaip vieni ið svarbiausiø reglamentuoti Vyriausybës ástatymo 4 straipsnyje. Kiti iðvedami ið teisës aktø turinio. Ði principø klasifikacija sudaro galimybæ naujai paþvelgti á ðià problemà, taip pat á principø sistemà, jø specifikà ir pobûdá, kurie bûdingi, bûtent, valstybinio valdymo sistemos kûrimui.

Be minëto vieðojo administravimo principø skirstymo, teisinëje literatûroje pateikiamos ir kitos, savo turiniu ið esmës nesiskirianèios nuo pateiktosios, vieðojo administravimo principø sistemos. Vienà plaèiausiai taikomø sistemø sudaro:

1. Politiniai-teisiniai principai:

1) atskaitomybës (aukðèiausia valdymo institucija atskaitinga atstovaujamajai institucijai, þemesnë- aukðtesnei ir pan.);

2) teisëtumo (valstybinis valdymas turi bûti pagrástas ástatymais);

3) kolegialumo derinimo su vienvaldiðkumu (svarbiausi valdymo sprendimai priimami kolegialiai, ne tokie svarbûs - vienasmeniðkai, strateginiai - pasitariant, vykdymo - vienvaldiðkai ir pan.);

4) apskaitos ir kontrolës (visi valdymo procesai turi bûti kontroliuojami ir apskaitomi);

5) objektyvumo (valdymas turi bûti objektyvus bei remtis realiomis galimybëmis);

6) skatinimo (naudinga veikla turi bûti skatinama);

7) demokratiðkumo (vadovavimas turi vykti remiantis demokratinio valdymo principais);

8) optimalumo (rezultatai turi bûti pasiekti per kuo trumpesná laikà bei maþiausiomis sànaudomis).

2. Organizaciniai - techniniai:

1) teritorinis (valstybës institucijos, jø veiklos sfera yra iðdëstomi atsiþvelgiant á valstybëje susiklosèiusià teritorinæ struktûrà (apskritys, vietos savivaldybës, t.t.));

2) bendrojo vadovavimo (iðreiðkia bûtinumà formuoti administraciniuose teritoriniuose vienetuose valstybës valdymo institucijas, kurios savo ruoþtu duoda kryptá kitø atitinkamoje teritorijoje esanèiø valdymo institucijø veiklai, jas koordinuoja ir kontroliuoja);

3) ðakinio valdymo (svarbiausia idëja yra valdymo veiklos pagrástos visuomeninio darbo pasidalijimo specializacija);

4) funkcinis (remiantis valstybës valdymo institucijø specializacija, bet funkciniu pagrindu).

Kiti autoriai vieðojo administravimo (arba valstybës valdymo) principus skirsto á keturias grupes: politinius, ekonominius, organizacinius - teisinius ir techninius, arba á tris grupes: organizacinius - politinius, valdymo aparato sudarymo organizacinius - techninius ir valdymo aparato veiklos organizacinius - techninius. Plaèiau neanalizuojant ðiø ir kitø nuomoniø, reikëtø atkreipti dëmesá á tai, kad jog vieðojo administravimo praktika rodo esant dviejø rûðiø vieðojo administravimo principus: pagrindinius (teisinius arba politinius - teisinius) ir vadinamuosius organizacinius arba organizacinius - techninius.

Pagrindiniaiarba politiniai - teisiniai vieðojo administravimo principai

Demokratiðkumo principas átvirtintas Konstitucijos 1 straipsnyje: "Lietuvos valstybë yra nepriklausoma demokratinë respublika". Tai konstitucinis, platus ir gilus pradas, kuris sàlygoja ne tik valstybës valdymo sistemà, bet ir visos ðiuolaikinës Lietuvos valstybës organizacinës - teisinës struktûros ir jos veiklos pobûdá ir specifikà. Ðis principas pasireiðkia tiek formuojant vykdomosios valdþios institucijø sistemà, tiek ir ágyvendinant vieðàjá administravimà. Tauta yra suvereniteto turëtoja ir vienintelis valdþios ðaltinis. Ji realizuoja savo valdþià betarpiðkai ir per valstybës valdþios institucijas, nes visas svarbiausias vykdomosios valdþios institucijas formuoja Vyriausybæ bei steigia ir naikina ministerijas Seimas. Vykdomosios valdþios institucijø sudarymo ir veiklos kontrolë vykdoma tiek ið atstovaujamosios valdþios, tiek tiesiogiai ir ið tautos pusës. Ðio principo realizacija ið esmës ágyvendinama dviem pagrindinëmis formomis: tiesiogiai - organizuojant referendumus, susirinkimus, konferencijas, ágyvendinant peticijos teisæ , ir atstovaujamàja - per renkamas valstybës valdþios institucijas (ðiuo atveju Seimà). Nesiremiant ðiuo principu formuojant vykdomosios valdþios institucijø sistemà, ji funkcionuotø neefektyviai, spræsdama siauro asmenø rato uþdavinius ir problemas.

Teisëtumo principas vykdomosios valdþios kontekste analizuotinas dviem aspektais: kaip vykdomosios valdþios institucijø sistemos formavimo ir kaip vykdomosios valdþios institucijø sistemos veiklos pagrindas. Teisëtumo principas labai glaudþiai susijæs su Konstitucijoje reglamentuotais demokratiðkumo ir valdþiø padalijimo principais. Tai universalus principas, be kurio demokratinëje valstybëje negalëtø realiai bûti ágyvendinti daugelis kitø vykdomosios valdþios institucijø sistemos formavimo principø. Kaip paþymi A. Vaiðvila "[...] jis yra demokratijos pagrindas. Demokratijos stiprumas - tai pirmiausiai teisëtumo tvirtumas". Kartu paëmus jie visi suponuoja savotiðkà trikampá: demokratiðkumas - valdþiø padalijimas - teisëtumas. Teisëtumo principas esmë pasireiðkia tuo, jog visa vykdomosios valdþios institucijø sistema turi bûti sudaroma ir ágyvendinti savo kompetencijà vadovaujantis Konstitucija ir ástatymais, kuriø rëmuose jinai funkcionuoja. Teisës aktai yra tas instrumentas, kurio pagalba tauta steigia (netiesiogiai) vykdomosios valdþios institucijas ir nustato jø ágaliojimø bei valdþios apimtá.

Teisëtumo principui bûdinga tai, kad visos vykdomosios valdþios institucijos ir valstybës tarnautojai lygûs prieð ástatymus bei savo veikloje privalo laikytis Konstitucijos ir kitø teisës aktø. Jokia vykdomosios valdþios institucija negali priimti teisës akto tais klausimais, kurie Konstitucijos arba ástatymø nëra priskirti jos kompetencijai. Reikiamos valdþios daugumoje valdymo srièiø nebuvimas - tai visø pirma teisëtumo principo nesilaikymo pasekmë. Dël ðios prieþasties ypatingas dëmesys vykdomosios valdþios institucijø funkcionavimo sferoje turi bûti skiriamas teisëtumo uþtikrinimui. Kaip raðo D. M. Ovsianko "teisëtumo laikymasis - svarbiausia vykdomosios valdþios institucijø veiklos efektyvumo, rezultatyvumo sàlyga". Jo uþtikrinimas vieðojo administravimo srityje sudaro atskirà administracinës teisës institutà. Be paèiø vykdomosios valdþios institucijø teisëtumà ðioje sferoje padeda uþtikrinti ir kitos institucijos: teismai, Seimo kontrolieriai, Administraciniø ginèø komisijos ir t.t.

Vientisumo principas. Vienu ið vieðojo administravimo organizavimo ir veiklos principø yra tai, kad vykdomosios valdþios institucijos sudaro vientisà vykdomosios valdþios institucijø sistemà. Tai reiðkia, kad vykdomosios valdþios institucijø sistema formuojama ir vieðasis administravimas ágyvendinamas sutinkamai su Konstitucija ir bendraisiais principais, kuriuos nustato atitinkami ástatymai. Visus vieðojo administravimo subjektus pagal tikslinæ paskirtá ir santykius su kitomis valstybës valdymo institucijomis jis sujungia á vienà dariná. Vieðojo administravimo vientisumas taip pat reiðkia ir Vyriausybës sprendimø privalomumà visiems vieðojo administravimo sistemà sudaranèioms institucijoms. Ðios sistemos vientisumà ðakiniame ir tarpðakiniame lygmenyje uþtikrina ministerijos ir kitos vykdomosios valdþios institucijos. Jos garantuoja vykdomosios valdþios sistemos vientisumà atitinkamose valdymo srityse.

Teisinio reguliavimo principas. Kaip ir atskiros vykdomosios valdþios institucijos, taip ir visa vieðojo administravimo sistema reikalauja atitinkamo ir efektyvaus teisinio reguliavimo, t. y. tam tikro teisinio pagrindo buvimo. Pradinës, fundamentalios nuostatos ðiuo aspektu átvirtintos paèioje Konstitucijoje, o dinamiðkas reguliavimas, lieèiantis vieðàjá administravimà, - ástatymuose bei daugumoje kitø teisës aktø. Teisës aktais netiesiogiai nustatoma vieðojo administravimo sistema, vieðojo administravimo subjektø teisinë padëtis, organizavimo tvarka ir kompetencijos teisiniai pagrindai.

Vieðumo principà sàlygoja Konstitucijos dvasia ir turinys. Jis apima visas tris valstybës valdþios rûðis, tame tarpe ir vykdomosios valdþios institucijas. Vieðumo principui bûdingas ne tik informacijos atvirumas ir jos prieinamumas, bet ir vykdomosios valdþios institucijø ir jos pareigûnø atskaitomybë klausimais, susijusiais su pilieèiø interesais. Bet kokie teisës norminiai aktai, lieèiantys þmogaus ir pilieèio teises, laisves ir pareigas, negali bûti vykdomosios valdþios institucijø priimami ir taikomi, jeigu jie nebuvo oficialiai publikuoti visuotiniam svarstymui. Be atvirumo, vieðumo negalima rimtai kalbëti apie demokratinæ ir teisinæ valstybæ. Pagal vieðumo principà bet kokie pasikeitimai vykdomosios valdþios institucijø sistemoje yra vieði ir laisvai prieinami visuomenei. Vykdomosios valdþios institucijø formavimas ir veikla turi bûti aiðkûs ir suprantami gyventojams bei sudaromos jiems sàlygos gauti visà informacijà, kas ir kodël daroma. Ðis principas padeda uþtikrinti visuomenës pasitikëjimà vykdomosios valdþios ir apskritai valstybës institucijomis.

Centralizacijos ir decentralizacijos principas turi didelæ átakà visos vieðojo administravimo sistemos funkcionavimui. Formuojant vykdomosios valdþios institucijø sistemà bûtina protingai ir subalansuotai panaudoti centralizacijos ir decentralizacijos derinimà. Siekiant efektyviai valdyti visuomeninius procesus (ekonominius, politinius, socialinius), organizuojant valdymà neiðvengiamai bûtina taikyti tiek centralizacijos, tiek ir decentralizacijos elementus, kas apskritai ágalina uþtikrinti efektyvø vykdomosios valdþios institucijø sistemos valdymà.

Centralizacijos principas vieðajame administravime reiðkia þemesniøjø institucijø pavaldumà aukðtesniosioms, remiantis sistemos vientisumu bei vadovavimà þemesniosioms institucijoms ið centro. Centralizacija - tai didþiosios dalies valstybës funkcijø priskyrimas centriniø vykdomosios valdþios institucijø kompetencijai.

Decentralizavimas reiðkia ástatymø leidybos tvarka nustatymà kompetencijos ir ágaliojimø tai arba kitai institucijai, kuriuos jos turi ágyvendinti savarankiðkai, nesikiðant á jø veiklà aukðtesniosioms institucijoms. Decentralizacijos procese kompetencija ir ágaliojimai atskiriami, nes jie ágyja aukðtà nepriklausomumo laipsná nuo valdingø aukðtesniøjø vykdomosios valdþios institucijø ágaliojimø.

Ypatinga decentralizavimo forma laikoma vykdomosios valdþios institucijø savo ágaliojimø dalies delegavimas pavaldþioms institucijoms valdymo efektyvumo tikslais bei siekiant já priartinti prie valdymo objektø, pavyzdþiui, Vyriausybës steigiamoms teritorinëms vykdomosios valdþios institucijoms (apskrièiø virðininkø institucijoms). Ðiuo atveju decentralizacija ágyvendinama ágaliojimø dekoncentravimo bûdu, perduodant juos ið aukðtesniøjø (centriniø) þemesniosioms institucijoms. Ágyvendinant dekoncentruotus ágaliojimus rimtà poveiká gali daryti aukðtesnioji institucija. Panaðiø institucijø sudarymas tarnauja patogia organizacine - teisine priemone sprendþiant bendranacionalinius ir teritorinius uþdavinius, kuriø pagrindu valdymo sunkumai perkeliami ið centro á vietas.

Organizaciniai - techniniai vieðojo administravimo principai

Objektyvumo principas. Tiek formuojant vykdomosios valdþios institucijø ar vieðojo administravimo sistemà, tiek ágyvendinant vieðàjá administravimà, bûtina atlikti jø faktinës bûklës ir vystymosi procesø bei reiðkiniø, sàlygø, egzistuojanèiø socialinëje aplinkoje analizæ ir ávertinti demografiniø, geografiniø ir kitø faktoriø jiems átakà, o taip pat atsiþvelgti á visuomenës ir gamtos sàveikos dësningumus. Vis dëlto objektyvûs ástatymai be þmoniø sàmoningos veiklos negali uþtikrinti aukðtà vieðojo administravimo efektyvumà. Tokiu bûdu, ðio principo turiná sudaro vieðojo administravimo dësningumø tyrimas ir mokslinis jø apibrëþtumas, siekiant uþtikrinti optimalø valstybiná valdymà.

Funkcijø ir ágaliojimø diferencijavimo principas. Kiekvienam vieðojo administravimo subjektui suteikiami aiðkûs, tik jam tipiðki ágaliojimai, o kartu nustatyta ir jo kompetencija, t. y. funkcijos, teisës ir pareigos, kurios turi bûti juridiðkai tiksliai reglamentuotos atitinkamuose teisës aktuose. Kiekvienas vieðojo administravimo subjektas turi savo teisiná statusà, (uþdavinius, funkcijas ir ágaliojimus), kuris uþfiksuojamas ávairiuose teisës aktuose: pavyzdþiui, Vyriausybës ágaliojimai átvirtinti Konstitucijoje, Vyriausybës ir daugelyje kitø ástatymø; ministerijø ir kitø centriniø vykdomosios valdþios institucijø - nuostatuose ir t. t. Vieðojo administravimo subjektø funkcijø ir ágaliojimø apibrëþtumas, jø subalansavimas ir suderinimas nepaprastai svarbus visos vieðojo administravimo sistemos optimaliai organizacinei sàrangai, ko rezultate iðvengiama funkcijø ir ágaliojimø dubliavimo instituciniame lygmenyje.

Mokslinis principas apima moksliniø metodø taikymà ir informacijos apie vieðàjá administravimà surinkimo, apdorojimo priemones bei jos apibendrinimà ir analizæ, o taip pat vieðojo administravimo sistemos struktûros ir veiklos aktualiø problemø atskleidimà, prioritetiniø jos tikslø ir uþdaviniø suformavimà, jø sprendimo efektyviø bûdø ir priemoniø nustatymà. Ðio principo realizavimas realybëje uþtikrina vieðojo administravimo tobulinimà ir valstybës valdymo veiklos moksliná organizavimà.

Vienvaldiðkumo derinimo su kolegialumu principas pagrinde susijæs su vykdomosios valdþios institucijø sistemos veikla. Ðio principo esmë tame, kad svarbiausius valstybës valdymo klausimus vykdomosios valdþios institucijos sprendþia kolegialiai, pavyzdþiui, Vyriausybë posëdþiuose; ministerijose ir kitose vykdomosios valdþios institucijose sudaromos kolegijos ir kitos patariamosios institucijos, kurios svarsto atitinkamos valdymo srities esminius klausimus. Kasdieniniai ir operatyvinio valdymo klausimai sprendþiami vienvaldiðkai, pavyzdþiui, Ministras Pirmininkas, ministrai ir t. t.

Teritorinis principas ágalina uþtikrinti kompleksiná valdymo ðakø ir srièiø vystymà tiek visoje respublikos teritorijoje, tiek atskiruose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, atsiþvelgiant á vietos tradicijas ir ypatumus. Be to, teritorinis principas sàlygoja vieðojo administravimo sistemà, struktûrà, iðdëstymà ir teritorines veiklos ribas. Unitarinëse valstybëse vykdomoji valdþia priklauso jos centrinëms institucijoms (prezidentui, vyriausybei, ministerijoms ir kt.), o federacinëse jà sudaro du lygmenys: federalinës vykdomosios valdþios institucijos ir federacijos subjektø vykdomosios valdþios institucijos, kurios pagal vertikalæ pavaldþios federalinei vykdomajai valdþiai.

Ekonomiðkumo principas taip pat turi svarbià reikðmæ vieðojo administravimo sistemos organizacijai ir veiklai. Ji turi bûti formuojama ir funkcionuoti taip, kad valdymo tikslai ir uþdaviniai bûtø ágyvendinami su maþiausiomis finansiniø, materialiniø resursø ir laiko sànaudomis. Efektyvumo kriterijai gali bûti uþdaviniø sprendimo laikas, iðlaidos, atsiperkamumo laikas ir kt. Vieðojo administravimo ekonomiðkumo principas turëtø bûti grindþiamas moksliðkai pagrástø sprendimø suformavimu, jø palyginimu ir pasirinkimu ið jø geriausio. Kadangi vykdomosios valdþios realizavimo mechanizmas daugiastruktûriðkas ir pasiþymintis dideliu tarnautojø skaièiumi, kurie kasdien vykdo jo funkcijas, todël iðlaidos tokio mechanizmo iðlaikymui apsunkina valstybës biudþetà. Ryðium su tuo nuolatos ágyvendinamos organizacinës - teisinës priemonës, nukreiptos á valstybës lëðø ekonomijà valdymo sferoje.

Vieðojo administravimo principai vieðojo administravimo institucijø veikloje

Vieðojo administravimo principai vieðojo administravimo institucijø veikloje átvirtinti Lietuvos Respublikos vieðojo administravimo ástatyme, kuris numato, kad vieðojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi ðiais demokratinio valstybës administravimo principais:

1) ástatymo virðenybës, reiðkianèio, kad vieðojo administravimo subjektø kompetencija turi bûti nustatyta ðio ástatymo, o veikla atitikti ðiame ástatyme iðdëstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susijæ su asmenø teisiø ir pareigø ágyvendinimu, visais atvejais turi bûti pagrásti ástatymais;

2) objektyvumo, reiðkianèio, kad sprendimo priëmimas ir kiti oficialûs vieðojo administravimo subjekto veiksmai turi bûti neðaliðki ir objektyvûs;

3) proporcionalumo, reiðkianèio, kad administracinio sprendimo mastas bei grieþtumas turi bûti proporcingi administravimo tikslui;

4) nepiktnaudþiavimo valdþia, reiðkianèio, kad vieðojo administravimo institucijoms draudþiama vykdyti veiklà neturint tam suteiktø ágaliojimø arba priimti sprendimus pagal savo kompetencijà siekiant kitø, negu ástatymø nustatyta, tikslø;

5) tarnybinio bendradarbiavimo, reiðkianèio, kad vieðojo administravimo institucijos, rengdamos administracinius aktus, prireikus teikia viena kitai reikalingà informacinæ ir kitokià pagalbà.

Be to, vieðojo administravimo ástatyme paþymima, kad vieðojo administravimo sistema reformuojama vadovaujantis subsidiarumo principu, t. y. reikalavimu, kad aukðtesnëms institucijoms nebûtø priskiriamos funkcijos, kurias gali atlikti þemesniosios institucijos ar kiti asmenys.

Papildomais vieðojo administravimo principais vieðojo administravimo institucijø veikloje galima bûtø nurodyti privalomø reikalavimø ástatyminio reglamentavimo, administraciniø galiø apribojimo ir vienodø teisiniø sàlygø principais.

Pirmasis principas reiðkia, kad privalomus reikalavimus turi teisæ nustatyti tik ástatymas ar kitø institucijø priimti teisës aktai, jeigu tai pavesta ástatymu. Be to, áteisinama nuostata, kad privalomø reikalavimø nustatymas negali bûti pavestas institucijai, kuri kontroliuos jø laikymàsi. Ði nuostata leis atskirti valdymo ir kontrolës funkcijas, paðalins piktnaudþiavimo valdþia galimybæ.

Administraciniø galiø apribojimo principas nustato, kad vieðojo administravimo institucijoms privaèiø asmenø atþvilgiu yra draudþiama viskas, kas nëra leidþiama ástatymø. Tai svarbus principas, uþkertantis galimybæ pasireikðti savivalei ir korupcijai. Be to, institucijoms uþdraudþiama pleèiamai, t.y perþengiant ástatymo paskirtá ir taikymo ribas, taikyti ástatymus ir naudoti teisinës atsakomybës priemones - administracines baudas, ekonomines sankcijas.

Vienodø teisiniø sàlygø principas reiðkia, kad teisiø apribojimai, iðskirtinës teisës ar specialios taisyklës vienodo teisinio statuso subjektams negali bûti nustatomos priklausomai nuo jø veiklos apimties ar kitø individualiø poþymiø, jeigu ástatymai nenustatys kitaip. Ðios nuostatos teigiamai paveiks verslà, paskatins jo plëtojimà.

III. SKYRIUS

ADMINISTRACINËS TEISËS SUBJEKTAI

TEMA. ADMINISTRACINËS TEISËS SUBJEKTØ SISTEMA

Administracinës teisës subjektø samprata, jø teisinë padëtis

Teisës subjektas bet kurioje teisës ðakoje - tai turëtojas, neðëjas bûtinø jo gyvybiniø poreikiø ar galiø ágyvendinimui teisiø ir pareigø, suteikiamø atitinkamu teisës aktu, dalyvavimu visuomenës, kolektyvo ar valstybës gyvenime.

Administracinëje teisëje jà sudaranèias normas ágyvendina atitinkami subjektai - pilieèiai, jø susivienijimai, valstybës ástaigos ir kt., kurie ir laikomi ðiuo atveju administracinës teisës subjektais, t.y. konkreèiø, administracinës teisës normose átvirtintø teisiø bei pareigø turëtojais.

Ágalinimai, kurie priskiriami administracinës teisës subjektams, turi apibrëþtø skirtumø pagal savo pobûdá, apimtá, iðraiðkos formas. Taip, pavyzdþiui, valstybës valdymo institucijø ágalinimai turi sudëtingà struktûrà - uþdavinius, funkcijas, teises ir pareigas, kas átvirtinama jø organizavimà ir veiklà reglamentuojanèiuose administracinës teisës aktuose.

Be to, administracinës teisës subjektø ágalinimai, jø apibrëþto privalomumo poþiûriu, gali iðreikðti tik teises, pavyzdþiui, pilieèiø teisë uþsiimti ûkine veikla ir pan., arba tik pareigas, pavyzdþiui, laikytis visuomeninës tvarkos ir t.t.. Yra taip pat ágalinimai, susidedantys tiek ið teisiø, tiek ir jas atitinkanèiø pareigø, pavyzdþiui, teisë ágyti iðsilavinimà ir ðiai teisei taikytina atitinkama pareiga privalomai mokytis asmenims iki 16 metø. Dar vienas administracinës teisës subjekto ypatumas pasireiðkia tuo, kad atitinkami ágalinimai jam vienais atvejais suteikiami paties subjekto pasirinkimu, pavyzdþiui, pilietis kreipiasi á valstybës ástaigà, kitais atvejais - nepriklausomai nuo jo valios, pavyzdþiui, administracinën atsakomybën patrauktas asmuo privalo vykdyti jam paskirtà administracinæ nuobaudà.

Administracinës teisës subjekto teisës ir pareigos (jo ágalinimai) visumoje nulemia jo teisinæ padëtá. Teisinë padëtis - tai kompleksinë kategorija, atspindinti asmens ir visuomenës, pilieèio ir valstybës, individo ir kolektyvo santyká.

Administracinës teisës subjektai yra potencialûs administraciniø teisiniø santykiø dalyviai, turintys vieðojo administravimo srityje suteiktas teises ir pareigas ir sugebantys jas ágyvendinti. Bendra jø ásijungimo á administracinius teisinius santykius sàlyga yra administracinis teisnumas ir veiksnumas.

Administracinis teisnumas suprantamas kaip galëjimas turëti administracines teises ir pareigas, o administracinis veiksnumas - kaip gebëjimas savo veiksmais ágyti administracines teises ir susikurti administracines pareigas.

Apibendrinant paþymëtina, kad administracinës teisës subjektai yra fiziniai, juridiniai ir kiti asmenys, kuriems administracinës teisës normos suteikia administracines teises ir pareigas bei kuriø dalyvavimo administraciniuose teisiniuose santykiuose apimtá nustato jø administracinë teisinë padëtis.

Administracinës teisës subjektø sistema

Administracinës teisës subjektas bendriausia prasme suprantamas kaip administraciniø teisiniø santykiø dalyvis. Administracinei teisei, dël jos reguliuojamø visuomeniniø santykiø platumo, bûdingas platus subjektø ratas, ir ðie subjektai pasiþymi daþnai labai skirtingais ágalinimai tiek jø apimtini, struktûra, tiek ir jø teisinëmis savybëmis. Todël teisinio reguliavimo praktikos prasme tikslinga klasifikuoti administracinës teisës subjektus pagal grupes, kuriø kiekviena turi savo administracinæ teisinæ padëtá. Paþymëtina, kad klasifikuojant administracinës teisës subjektus, turime atsiþvelgti á teisines realijas, atsispindinèias ir kitose teisës ðakose, pavyzdþiui, Civiliniame kodekse pateikiamà asmenø skirstymà, kadangi ðio teisës akto nuostatos átakoja ir administracinës teisës aktø kaità.

Administracinës teisës subjektai, pirma, skirstomi á dvi grupes: individualûs subjektai arba fiziniai asmenys ir kolektyviniai subjektai arba juridiniai asmenys. Tokio skirstymo pagrindas yra subjektø valios ir intereso iðraiðkos bei subjektø ágalinimø sudëties skirtumas - daugelis fiziniø asmenø ágalinimø bûdingi tik jiems ir visiðkai nebûdingi juridiniams asmenims, bei atvirkðèiai, pavyzdþiui, rinkimø, ásitikinimø teisës, teisë ir pareiga turëti steigimo dokumentus ir pan.

Individualûs administracinës teisës subjektai yra bendrinë kategorija ir apima 4 subjektø rûðis: pilieèius, uþsienieèius, asmenis be pilietybës (apatridus), asmenis, turinèius specialø administraciná teisiná statusà. Kai kurie autoriai iðskiria ir penktà rûðá - asmenis su dviguba (Lietuvos ir uþsienio valstybës) pilietybe (bipatridus). Toks iðskyrimas galëtø bûti teisiðkai pagrástas Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies iðlyga dël dvigubos pilietybës bei 56 straipsnio 1 dalies sàlyga, kad Seimo nariu renkamas pilietis, kuris nesusijæs priesaika ar pasiþadëjimu uþsienio valstybei (pasiþadëjimas ar priesaika uþsienio valstybëse gali bûti privaloma sàlyga pilietybei ágyti, pavyzdþiui, JAV), taèiau, manau, tokie subjektai priskirtini asmenims, turintiems specialø administraciná teisiná statusà.

Individualiø subjektø skirstymo pagrindu yra asmens ryðys su valstybe ir ið to iðplaukianèiø teisiø bei pareigø apimtimi: Lietuvos pilieèio teisinës apimtis vienokia, Lietuvoje esanèio ar gyvenanèio asmens be pilietybës kitokia, ir vëlgi skirtinga teisinë padëtis Lietuvoje esanèio ar gyvenanèio uþsienio valstybës pilieèio ir t.t.

Kolektyviniai administracinës teisës subjektai taip pat skirstomi rûðimis bei grupëmis. Pirmiausia, visi kolektyviniai subjektai skirstytini á: vykdomosios valdþios institucijas, savivaldybës institucijas, ámones ástaigas ir organizacijas bei visuomeninius susivienijimus. Jø skirtumas reiðkiasi tuo, kiek kiekvieni jø vykdo valstybës jiems pavestus uþdavinius, funkcijas ir ágalinimus, jø veikla grindþiama valstybës nuosavybe ir yra valdomi valstybës, t.y. kiek jie tenkina vieðuosius interesus. Vykdomosios valdþios institucijos savo ruoþtu gali bûti klasifikuojamos detaliau, iðskiriant aukðèiausias, centrines, teritorines.

TEMA. VYKDOMOSIOS VALDÞIOS INSTITUCIJOS

Vykdomosios valdþios institucijos sàvoka ir pagrindiniai poþymiai

Vykdomosios valdþios institucijos yra valstybës institucijø rûðis, todël jie pasiþymi bendrais bruoþais:

1) jos yra valstybës organizacijos rûðis, sudëtinë valstybës aparato dalis;

2) jos disponuoja valstybës jiems suteiktais valdingais ágalinimais;

3) veikia nustatytais metodais ir vykdo valstybës uþdavinius ir funkcijas;

4) turi atitinkamà kompetencijà bei teritorines veiklos ribas.

Taèiau vykdomosios valdþios institucijos turi ir tik valstybës valdymo institucijos joms bûdingø skiriamøjø poþymiø:

1) jos ágyvendina konkreèià valstybinës veiklos rûðá, bûtent valstybiná valdymà. Tiesa, be valdymo funkcijø, vykdomosios valdþios institucijos neretai atlieka ir kitokià veiklà, pavyzdþiui, pagal civilinës teisës normas sudaro ir vykdo sutartis, bûna ieðkovais ir atsakovais teisme ir pan. Tokiais atvejais reikia atsiþvelgti á pagrindinæ veiklà ir jos pobûdá, á pagrindinius atitinkamø institucijø uþdavinius. Svarbiausias vykdomosios valdþios institucijø uþdavinys ir pagrindinë jø valstybinës veiklos rûðis - valstybinis valdymas;

2) ðios institucijos yra pavaldþios ir daþniausiai atskaitingos (tiesiogiai arba ne) atstovaujamosioms valstybinës valdþios institucijoms. Pirmiausia tai atsispindi vykdomosios valdþios institucijø formavimo tvarkoje - svarbiausias vykdomosios valdþios institucijas steigia atstovaujamosios valdþios institucijos, pavyzdþiui, ministerijas steigia Seimas. Antra, tà bruoþà apsprendþia ir vykdomosios valdþios institucijø paskirtis - atstovaujamosios valdþios institucijø priimtiems teisës aktams ágyvendinti bei jø vykdymui organizuoti;

3) vykdomosios valdþios institucijø veikla yra ávairiapusë ir ágyvendinama ávairiomis formomis: teisës kûrimo, teisës taikymo ir teisës apsaugos. Paþymëtina, kad teisës kûrimo veikla nëra tolygi ástatymø leidþiamosios valdþios veiklai. Vykdomosios valdþios institucijos kuria teisës normas remdamosios ir vadovaudamosios ástatymais bei kitais atstovaujamosios valdþios priimtais norminiais teisës aktais, todël vykdomosios valdþios priimami teisës aktai visada yra poástatyminiai. Be to, atsiþvelgiant á ðiø institucijø veiklos sritá bei ypatumus, jø priimami teisës aktai vadinami poástatyminiais;

4) vykdomosios valdþios institucijos savo veikloje naudoja specifinius metodus. Valdymo veikoje dominuoja "valdþios - pavaldumo" santykiai, kurie reguliuojami administraciniais metodais. Be to, valstybës valdymo srityje, be átikinimo, naudojamos ávairiarûðës ir specifinës prievartos priemonës, kurias paprastai taiko kompetentingos vykdomosios valdþios institucijos ar jø pareigûnai. Ði neteisminë prievartos priemoniø taikymo tvarka vadinama administracine prievarta. Palyginti su kitomis prievartos rûðimis, administracinei prievartai bûdingas operatyvumas bei supaprastinta ðiø prievartos priemoniø taikymo tvarka;

5) vykdomosios valdþios institucijoms bûdinga ávairi ir neretai sudëtinga vidinë organizacinë struktûra. Tai sàlygoja jø veiklos srièiø ypatumai;

6) vykdomosios valdþios institucijoms bûdingi tam tikri jø teisinës padëties ypatumai ir ypaè jos teisinio reguliavimo specifiniai bruoþai.

Pagal minëtus poþymius ar atsiþvelgiant á valstybinio valdymo ypatumus, formuluotinas vykdomosios valdþios institucijø apibrëþimas. Vykdomosios valdþios institucija - tai valstybinës valdþios subjektas, kurio paskirtis yra atstovaujamosios valstybinës valdþios bei aukðtesniøjø vykdomosios valdþios institucijø priimtø teisës aktø ágyvendinimas kasdien ir nepertraukiamai atliekant vykdomosios - tvarkomosios veiklos funkcijas suteiktos kompetencijos ribose.

Vykdomosios valdþios institucijø teisinë padëtis

Vykdomosios valdþios institucijø teisinë padëtis fiksuojama teisës aktuose: pavyzdþiui, Vyriausybës ágaliojimai átvirtinti Konstitucijoje, Vyriausybës ir daugelyje kitø ástatymø; ministerijø ir kitø centriniø vykdomosios valdþios institucijø - nuostatuose ir t.t.

Svarbiausias vykdomosios valdþios institucijø teisinës padëties komponentas yra kompetencija. Teisës teorijoje kompetencijos sàvoka traktuojama ávairiai, taèiau pripaþástama jos teisinë - norminë prigimtis ir tai, kad kompetencija apima vykdomosios valdþios institucijø administraciná teisnumà ir veiksnumà. Pagrindiniai kompetencijos elementai yra: uþdaviniai, funkcijos, teisës ir pareigos, veiklos formos ir metodai.

Svarbiausi vykdomosios valdþios institucijø uþdaviniai yra nurodymas, kà institucija turi pasiekti arba uþtikrinti savo praktine veikla. Kalbant apibendrintai, pagrindiniais vykdomosios valdþios institucijø uþdaviniais, pavyzdþiui, laikytini ðie: uþtikrinti tinkamà vadovavimà pavaldiems objektams,, organizuoti ástatymø bei poástatyminiø aktø vykdymà, kontroliuoti, kaip atitinkami subjektai laikosi specialiø taisykliø ir pan. Atitinkamø vykdomosios valdþios institucijø nuostatuose bei kituose teisës aktuose pagrindiniai uþdaviniai visada sukonkretinami priklausomai nuo institucijos paskirties ir jos veiklos srities.

Vykdomosios valdþios institucijos funkcijos - tai pagrindinës institucijos veiklos kryptys ágyvendinant jai iðkeltus uþdavinius. Funkcijos parodo, ið kokiø daliø susideda institucijos valdymo veikla, t.y. jos atspindi valdymo veiklos turiná. Be to, vykdomosios valdþios institucijos funkcijos atspindi valdymo veiklos specializacijà ir todël jos neretai sàlygoja institucijos organizacinæ struktûrà. Vykdomosios valdþios institucijø valdymo funkcijos skirstomos ávairiai, taèiau daþniausiai klasifikuojamos á 3 grupes: bendras arba universaliàsias - jos bûdingos visoms vykdomosios valdþios institucijoms (planavimas, organizacija, taisykliø nustatymas, operatyvinis tvarkymas, koordinavimas, kontrolë ir pan.), specialias - bûdingos tik kai kurioms institucijoms ir atskleidþia jø specifinæ paskirtá (metodinis vadovavimas, inspektavimas, mokslo ir technikos laimëjimø propagavimas bei jø diegimo organizavimas ir pan.), pagalbines - skirtos uþtikrinti tinkamas institucijø veikos sàlygas (raðtvedyba, apsaugos organizavimas, ûkinis aptarnavimas ir kt.).

Vykdomosios valdþios institucijos teisës ir pareigos parodo jos funkcijø apimtá ir realizavimo ribas. Institucijos valdymo funkcijø ágyvendinimo ribø (t.y. teisiø ir pareigø) nustatymas padeda iðvengti painiavos ir dubliavimo, arba kitaip tariant - disfunkcijos, vykdomosios valdþios institucijø veikloje.

Vykdomosios valdþios institucijos veiklos forma - tai uþdaviniø ir funkcijø ágyvendinimo bûdas, t.y. jos valdymo veiklos iðorinë apraiðka. Ágyvendindamos joms pavestus uþdavinius ir funkcijas, vykdomosios valdþios institucijos atlieka konkreèius veiksmus, kurie, atsiþvelgiant á jø bendrus poþymius, jungiami á tam tikras grupes, kurias priimta vadinti valdymo formomis. Svarbiausios teisinës valdymo formos yra norminiø ir individualiø aktø priëmimas. Teisës aktuose, reglamentuojanèiuose vykdomosios valdþios institucijos teisinæ padëtá, visada tiksliai nurodomos jos veiklos teisinës formos bei apibûdinamos svarbiausios organizacinës veiklos formos.

Vykdomosios valdþios institucijos veiklos metodai - tai priemonës, kuriomis ji ágyvendina pavestus uþdavinius ir funkcijas. Tai tam tikros poveikio administracinës teisës subjektams priemonës, turinèios uþtikrinti valdymo sprendimo ágyvendinimà. Ðios priemonës klasifikuojamos ávairiai: átikinimo ir prievartos metodai, administraciniai, ekonominiai metodai ir pan.Svarbiausi institucijos veiklos metodai fiksuojami atitinkamuose teisës aktuose.

Vykdomosios valdþios institucijø teisinës padëties ypatumas yra tai, kad ji daþniausiai apibrëþiama atitinkamø aukðtesniøjø vykdomosios valdþios institucijø norminiais teisës aktais, ástatymuose fiksuojant tik bendriausius ðiø institucijø teisinës padëtis elementus (iðimtá sudaro aukðèiausio lygmens vykdomosios valdþios institucijos - Prezidentas ir Vyriausybë). Tai sàlygoja vykdomosios valdþios institucijø veiklos apimtis ir ávairovë, dël ko negalima jà detaliai reglamentuoti aukðèiausià teisinæ galià turinèiais aktais.

Vykdomosios valdþios institucijø vieta kitø valstybës institucijø sistemoje. Vykdomosios valdþios institucijø sistema

Sisteminiu aspektu vykdomosios valdþios institucijø sistemos nustatymo ir organizavimo normatyviniu pagrindu yra Konstitucija, kurios 5 straipsnio 1 dalyje netiesiogiai átvirtinta tradicinë valdþiø padalijimo doktrina.

Atkreiptinas dëmesys á tai, kad Konstitucija taip pat tiesiogiai nereglamentuoja institucijø, kurios ágyvendina atitinkamà valstybës valdþios rûðá, bei nepateikia vykdomosios valdþios institucijø sistemos, o skiria dëmesá tik aukðèiausiøjø valstybës valdþios institucijø - Seimo (Konstitucijos V skirsnis), Respublikos Prezidento (Konstitucijos VI skirsnis), Vyriausybës (Konstitucijos VII skirsnis) bei teismø (Konstitucijos VIII ir IX skirsniai) teisinio statuso pagrindams átvirtinti. Taigi, galima konstatuoti, kad pakankamai detalaus vykdomosios valdþios institucijø sisteminio - struktûrinio apibrëþimo Konstitucijoje nëra.

Vadovaujantis lingvistiniu teisës normø aiðkinimo metodu, Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalies analizë leidþia aiðkiai tvirtinti, kad Respublikos Prezidentas ir Vyriausybë siejami su vykdomàja valdþia. Tai patvirtina ir Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas "Dël Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodþio 10 d. nutarimo "Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës programos" atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai". Ðio nutarimo konstatuojamojoje dalyje pasakyta: "[.] Respublikos Prezidentas, bûdamas vykdomosios valdþios dalis [.]" ir "Lietuvos vykdomosios valdþios institucijø sistemoje Vyriausybë [.] uþima iðskirtinæ vietà". Taigi, kad Vyriausybë áeina á vykdomosios valdþios institucijø sistemà, abejoniø nekyla, taèiau nevisiðkai aiðki Respublikos Prezidento padëtis vykdomosios valdþios, o ypaè jos institucijø sistemos, atþvilgiu.

Ði problema analizuotina Respublikos Prezidento statuso kontekste. Jo statusà nustato Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentare pasakyta, kad "Respublikos Prezidentas pagal Konstitucijos 77 straipsná yra valstybës vadovas, bet kartu nëra vykdomosios valdþios galva kaip, pavyzdþiui, JAV. Prezidentas, kaip leidþia teigti jo vykdomø funkcijø ir ágaliojimø analizë, yra valstybës stabilumo garantas ir uþtikrina darnø valstybës valdþios institucijø funkcionavimà ir sàveikà [.]". Pasak L.Talat - Kelpðos "Teisiniu poþiûriu Prezidentas yra valstybës vadovas ir nevadovauja Vyriausybei". Vadinasi, jis nëra jos formalus vadovas, taèiau faktiðkai jà ágyvendina bei tiesioginio ir netiesioginio (per Vyriausybæ) poveikio formomis aktyviai átakoja vykdomosios valdþios institucijø veiklà.

Tai suponuoja prielaidà, jog Respublikos Prezidentas ágyvendina valstybës valdþià kaip valstybës vadovas, iðkildamas virð ástatymø leidþiamosios, vykdomosios ir teisminës valdþiø (nors apie tai Konstitucijoje tiesiogiai neminima), nes disponuoja atitinkamais ágaliojimais kiekvienoje anksèiau minëtø valdþiø veikimo sferoje. Ádomi ir dr. E.Ðileikio nuomonë apie Respublikos Prezidento vietà valdþiø padalijimo doktrinos aspektu: "Respublikos Prezidentas, bûdamas susijæs tiek su ástatymø leidþiamàja, tiek su vykdomàja ir teismine valdþia, nëra klasikinë (áprasta) vykdomosios valdþios institucija, t. y. priskirtinas specifinei - "miðriajai" ar "ketvirtajai" - valdþiai". Vadinasi, galima teigti, kad Respublikos Prezidentas, bûdamas vykdomosios valdþios dalis, organizaciðkai neáeina á jokià valstybës valdþios institucijø sistemà. Be to, jo ágaliojimø svarba ir pobûdis leidþia priskirti já prie ypatingø vykdomosios valdþios subjektø, galinèio átakoti visø svarbiausiø vieðojo gyvenimo - administracinës - politinës, ûkio ir socialinës - kultûrinës - sferø valdymà.

Kadangi Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, vadinasi, teisingai suprasti konkreèios konstitucinës normos prasmæ galima tik aiðkinant jà su kitomis tos paèios Konstitucijos normomis. Jos VII skirsnis "Lietuvos Respublikos Vyriausybë" skirtas tik vienai vykdomosios valdþios institucijai ir ið dalies nepateikia jokio supratimo apie vykdomosios valdþios institucijø sistemà. Pagal Konstitucijos 91 straipsná á Vyriausybës sudëtá áeina ministrai, o sutinkamai su jos 94 straipsnio 3 dalimi, ji taip pat koordinuoja ministerijø ir kitø Vyriausybës ástaigø veiklà. Tai leidþia teigti, jog vykdomosios valdþios institucijø sistema uþsibaigia ministerijomis ir Vyriausybës ástaigomis. Vis dëlto taip nëra. Tikrovëje ðiø institucijø sistema yra pakankamai sudëtinga ir ðiandien gana komplikuota jà tiksliai identifikuoti. Taigi, tik Konstitucijos sisteminës ir loginës analizës dëka ðiame skirsnyje galima áþvelgti tik preliminarià vykdomosios valdþios institucijø sistemà, kurià be anksèiau minëtos - Vyriausybës - papildytø ministerijos ir Vyriausybës ástaigos.

Be Konstitucijos valstybës institucijø diferenciacijà pagal valstybës valdþios rûðis nustato ir kiti teisës aktai. Vienas ið tokiø teisës aktø, kuriame formaliai nurodytos institucijos, ágyvendinanèios atitinkamà valstybinës valdþios rûðá, yra 1999 m. liepos 1 d. priimtas Valstybës tarnybos ástatymas. Ðio ástatymo 2 straipsnio 21 dalyje reglamentuota, kad vykdomosios valdþios institucijos yra Vyriausybë, ministerija, apskrities virðininkas, valdyba (meras). Tokia nuostata áneða ðiek tiek neaiðkumo nustatant, kokios institucijos sudaro vykdomosios valdþios institucijø sistemà lyginant jà su Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalies nuostata.

Analizuojant vykdomosios valdþios institucijø sistemà tikslinga paminëti ir vienà ið svarbiausiø (po Konstitucijos) teisës aktø, kuris nustato vykdomosios valdþios institucijø formavimo ir veiklos pagrindus -Vyriausybës ástatymà. Nors ðiame teisës akte taip pat tiesiogiai neátvirtinta vykdomosios valdþios institucijø sistema, taèiau jo analizë (Vyriausybës ástatymo 22 straipsnio 7, 8, 11 ir 15 punktai, 26 straipsnio 3 dalies 7, 8 ir 10 punktai, 27 straipsnis bei ðio ástatymo aðtuntasis skirsnis) suponuoja prielaidà, kad á jà áeina Vyriausybë, ministerijos, Vyriausybës ástaigos, Vyriausybës komisijos ir komitetai, ástaigos prie ministerijø bei apskrièiø virðininkø institucijos.

Kitas teisës aktas, kuris sietinas su vykdomosios valdþios institucijø sistemos nustatymu - Vieðojo administravimo ástatymas. Jo 3 straipsnio 4 dalyje pateikta vieðojo administravimo subjektø sàvoka, kuri sietina su praktiniu vykdomosios valdþios ágyvendinimu: "vieðojo administravimo subjektai - institucijos, ástaigos, tarnybos, valstybës tarnautojai (pareigûnai), turintys ástatymø suteiktas vieðojo administravimo teises ir praktiðkai ágyvendinantys vykdomàjà valdþià ar atskiras vykdomosios valdþios funkcijas". Kadangi be institucijø, ástaigø ir tarnybø, valstybës tarnautojus ðis apibrëþimas taip pat sieja su vykdomàja valdþia, tai kyla klausimas: ar jie nëra vykdomosios valdþios subjektai ir jø nereikëtø átraukti á vykdomosios valdþios institucijø sistemà.

Ið to, kas iðdëstyta seka, jog ðiuo metu dël elementaraus aiðkumo nebuvimo galima skirti keturias vykdomosios valdþios institucijø sistemos rûðis: pirma - Vyriausybë, ministerijos ir Vyriausybës ástaigos; antra - Vyriausybë, ministerijos, apskrièiø virðininkai ir savivaldybiø valdybos (merai); treèia - Vyriausybë, ministerijos, Vyriausybës ástaigos, Vyriausybës komisijos ir komitetai, ástaigos prie ministerijø bei apskrièiø virðininkø institucijos; ketvirta - Vyriausybë, ministerijos, Vyriausybës ástaigos, Vyriausybës komisijos ir komitetai, ástaigos prie ministerijø, apskrièiø virðininkai ir savivaldybiø valdybos (merai) plius valstybës tarnautojai.

Vertinant anksèiau nurodytas vykdomosios valdþios institucijø sistemas formaliu aspektu, abejoniø kyla dël savivaldybës institucijø (valdybos, mero) ir valstybës tarnautojø kaip sudëtiniø vykdomosios valdþios institucijø sistemos daliø. Remiantis Konstitucijos ir kitø ástatymø nuostatø sistemine ir logine analize, savivaldybës institucijos vis dëlto nëra valstybës valdþios, 929k1013j tame tarpe ir vykdomosios valdþios institucijos, nors jø administracijos struktûros ir atitinkami pareigûnai be iðlygø ágyvendina svarbias vykdomojo ir tvarkomojo pobûdþio funkcijas bei jiems suteikti valdingi administraciniai ágaliojimai. Vadinasi, jos nëra valstybës formuotës (dariniai), todël ir neáeina á vykdomosios valdþios institucijø sistemà, nes Konstitucijoje savivalda nëra tapatinama su valstybës valdymu.

Analogiðkos pozicijos reikëtø laikytis ir valstybës tarnautojø atþvilgiu. Mokslinëje literatûroje valstybës tarnautojai kaip ir vykdomosios valdþios institucijos traktuojami kaip administracinës teisës subjektai. Jie yra valdymo ir kitø valstybës funkcijø vykdymo, valstybës institucijø kompetencijos ágyvendinimo subjektai, t. y. realizuoja vykdomàsias ir tvarkomàsias funkcijas visose valstybinæ valdþià ágyvendinanèiose institucijose. Kadangi vykdomosios valdþios praktinë realizavimo forma (iðraiðka) yra vieðasis valdymas (administravimas), vadinasi, jos ágyvendinimo procese valstybës tarnautojai tampa vieðojo valdymo (administravimo), o ne vykdomosios valdþios subjektais. Taigi, valstybës tarnautojai yra vykdomosios valdþios institucijø sudëtinë dalis, uþtikrinanti tø institucijø funkcionavimà. Tai suponuoja mintá, kad ne visi administracinës teisës subjektai gali bûti vykdomosios valdþios subjektais.

Ið kitos pusës, vykdomosios valdþios institucijø sistemà sudaro visuma valstybës institucijø, kurios teisinëje literatûroje dar vadinamos vykdomosios valdþios subjektais. Atitinkamai jie visi kartu sudaro tam tikrus vieðojo valdymo (administravimo) sistemos lygmenis. Taèiau ne visi vieðojo valdymo (administravimo) subjektai gali bûti vykdomosios valdþios subjektais jos konstitucine prasme. Prieðingu atveju, vadovaujantis anksèiau minëta vieðojo administravimo ástatymo nuostata, kaip tokius tektø pripaþinti ámones, nevyriausybines organizacijas ir vietos savivaldos institucijas, t. y. tokias vieðojo valdymo (administravimo) sistemos institucijas, kurios randasi uþ valdþiø padalijimo principo galiojimo ribø, nes pagal Konstitucijà jos nelaikytinos institucijomis, ágyvendinanèiomis vykdomàjà valdþià, nors vykdo vykdomàsias - tvarkomàsias funkcijas. Vadinasi, vieðojo valdymo (administravimo) sistema apima daug platesná ávairiø subjektø spektrà nei vykdomosios valdþios institucijø sistema.

Realiausia vykdomosios valdþios institucijø sistemos sudëtis netiesiogiai átvirtinta Konstitucijoje ir preliminariai detalizuota Vyriausybës ástatyme. Jà be Konstitucijoje nurodytø Vyriausybës, ministerijø ir Vyriausybës ástaigø sudarytø anksèiau minëtos Vyriausybës komisijos ir komitetai, ástaigos prie ministerijø bei apskrièiø virðininkø institucijos.

Nors Vyriausybës komisijas ir komitetus sudaro Vyriausybë, taèiau abejoniø kyla dël jø átraukimo á vykdomosios valdþios institucijø sistemà. Ðiuo atveju atkreiptinas dëmesys á Vyriausybës komisijø ir komitetø funkcionavimo laikà. Jie klasifikuojami á laikinuosius ir nuolatinius. Vyriausybës laikinieji komitetai ir laikinosios komisijos sudaromi atitinkamiems organizaciniams klausimams spræsti. Kadangi jos ágyvendina organizacinius klausimus ir nerealizuoja vykdomosios valdþios funkcijø, Vyriausybës laikinuosius komitetus ir laikinàsias komisijas netikslinga átraukti á vykdomosios valdþios institucijø sistemà. Taigi, pagal vykdomas funkcijas vykdomosios valdþios institucijø sistemai ið dalies galima priskirti tik Vyriausybës nuolatinius komitetus ir nuolatines komisijas. Tai valdymo pobûdþio funkcijas ágyvendinanèios Vyriausybës sudaromos institucijos, kurios savo esme nepriklauso vykdomosios valdþios institucijoms. Apie jas kaip vykdomosios valdþios institucijas galima kalbëti tik sàlygiðkai, t. y. logiðkai suvokiant jø priklausomybæ ðiai valdþiai arba jø priskyrimà vykdomosios valdþios institucijoms lemia tai, jog jas sudaro aukðèiausioji vykdomosios valdþios institucija

Organizaciniu aspektu nuolat funkcionuojanèia pripaþástama bendros kompetencijos vykdomosios valdþios institucija - Vyriausybë. Kitos ðios sistemos institucijos (specialios kompetencijos) maþiau stabilios (pavyzdþiui, ministerijos, Vyriausybës ástaigos), nes gali ið vis nustoti egzistuoti arba funkcionuoti (pavyzdþiui, likviduojama arba reorganizuojama). Taip pat nereikëtø pamirðti ir kitø vykdomosios valdþios institucijø struktûriniø padaliniø, jø teritoriniø skyriø, o taip pat ir valstybës tarnautojø vaidmens realizuojant vykdomàjà valdþià.

Tenka paþymëti, jog iðanalizavus teisës aktus (Konstitucijà, Vyriausybës ir kitus ástatymus) negalima vienareikðmiðkai atsakyti á klausimà, kokia institucija turi teisæ tvirtinti vykdomosios valdþios institucijø sistemà. Ðitas klausimas Lietuvos Respublikos teisës aktuose apskritai nereglamentuojamas.

Atsiþvelgiant á tai, kas iðdëstyta bei remiantis galiojanèia Konstitucija ir jos pagrindu priimtu Vyriausybës ástatymu, vykdomosios valdþios institucijø sistemà sudaro ðios institucijos ir sekantys lygmenys:

1) Vyriausybë ( aukðèiausioji vykdomosios valdþios institucija);

2) Ministerijos (centrinës vykdomosios valdþios institucijos);

3) Vyriausybës ástaigos (centrinës vykdomosios valdþios institucijos);

4) Vyriausybës komisijos ir komitetai (centrinës vykdomosios valdþios institucijos);

5) Ástaigos prie ministerijø (centrinës vykdomosios valdþios institucijos);

6) Apskrities virðininko institucija (teritorinës vykdomosios valdþios institucijos).

Vykdomosios valdþios institucijø sistemos pertvarkymas po Nepriklausomybës atkûrimo

Naujas Lietuvos valstybingumo raidos etapas prasidëjo Lietuvos Respublikos Aukðèiausiajai Tarybai 1990 m. kovo 11 d. priëmus istorinës reikðmës dokumentà "Dël Lietuvos nepriklausomos valstybës atstatymo". Nuo to laiko kartu pastebimi ir esminiai pasikeitimai valstybës valdymo sistemoje. Paskelbusi Nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkûrimà tuometinë Aukðèiausioji Taryba ëmësi ir visos valstybës valdymo institucijø sistemos pertvarkymo darbø. Tà paèià dienà priimamas ir kitas ne maþiau reikðmingas dokumentas - Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Ástatymas. Tai laikinoji Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri áneðë fundamentinius pakeitimus á valstybës valdþios organizavimo legitiminá pagrindà, lyginant su 1978 m. Lietuvos Tarybø Socialistinës Respublikos Konstitucija. Neþiûrint to, kad respublikos valdymo sistema turëjo visus vykdomosios valdþios atributus (Ministrø Tarybà, ministerijas, valstybinius komitetus ir t. t.), ji netiesiogiai átvirtino valdþiø padalijimo principà (2 straipsnio 2 dalis), ið esmës pakeitë Vyriausybës formavimo tvarkà ir jos ágaliojimus. Reikia paþymëti, jog ðio teisës akto 11 skirsnis, bûtent, skirtas tik vienai vykdomàjà valdþià ágyvendinanèiai institucijai (Vyriausybës teisinio statuso pagrindams reglamentuoti) ir visiðkai nepateikia jokio supratimo apie vykdomosios valdþios institucijø sistemà.

Anksèiau minëto Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio ástatymo 100 straipsnyje buvo reglamentuota, kad "Vyriausybës sudëtá, kompetencijà ir veiklos principus nustato Vyriausybës ástatymas". Vadinasi, turëjo bûti priimtas specialus teisës aktas, nustatantis ðios vykdomosios valdþios institucijos teisinæ padëtá. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Tarybø Socialistinës Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos nutarimu Nr. I-7 "Dël Lietuvos TSR Ministrø Tarybos pareiðkimo" Lietuvos Tarybø Socialistinës Respublikos Aukðèiausioji Taryba nutarë priimti Lietuvos TSR Ministrø Tarybos pareiðkimà dël savo ágaliojimø gràþinimo naujai iðrinktai Lietuvos TSR Aukðèiausiajai Tarybai bei pavesti Lietuvos TSR Ministrø Tarybai toliau vykdyti savo ágaliojimus, kol Respublikos Aukðèiausioji Taryba sudarys naujà Vyriausybæ.

Kitø valstybës valdymo institucijø likimas taip pat buvo iðspræstas tà paèià dienà. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba priëmë ástatymà Nr. I-8 "Dël buvusiø Lietuvos TSR sàjunginio - respublikinio pavaldumo valstybës valdymo organø statuso pakeitimo", kuriuo nustatë, kad visos buvusios Lietuvos TSR sàjunginio - respublikinio pavaldumo ministerijos, valstybiniai komitetai ir þinybos pavaldþios tik Lietuvos Respublikai.

Gana operatyviai buvo parengtas Vyriausybës ástatymo projektas ir Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 22 d. aprobuotas. Ðis ástatymas jau netiesiogiai átvirtino Lietuvos Respublikos vykdomosios valdþios institucijø sistemà. Pagal 1990 m. kovo 22 d. priimtà Vyriausybës ástatymo redakcijà, vykdomosios valdþios institucijø sistemà sudarë du lygmenys: Vyriausybë kaip aukðèiausia vykdomosios valdþios institucija (Vyriausybës ástatymo 1 straipsnio 1 dalis - "ji yra aukðèiausias Lietuvos valstybës valdymo organas") ir ministerijos kaip centrinës vykdomosios valdþios institucijos (Vyriausybës ástatymo 21 straipsnio 1 dalis - "Lietuvos Respublikos ministerijos yra centriniai vykdomosios valdþios organai"). Kartu prie centrinio vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmens taip pat reikëtø priskirti ir valstybines inspekcijas bei tarnybas, kurios paminëtos Vyriausybës ástatymo 22 straipsnyje.

Tolimesni pasikeitimai vykdomosios valdþios institucijø sistemos struktûroje susijæ su 1992 m. spalio 25 d. tautos referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Naujoji Konstitucija taip pat átvirtino vienà ið kertiniø demokratinës valstybës pamatø - valdþiø padalijimo principà. Konstitucijos 5 straipsnyje netiesiogiai reglamentuota tradicinë valdþiø padalijimo principo konstrukcija, lyginant su Laikinuoju Pagrindiniu Ástatymu, leidþia daryti prielaidà, jog vykdomàjà valdþià taip pat ágyvendina ir Respublikos Prezidentas.

Konstitucijos priëmimas sudarë bûtinas teisines prielaidas pradëti naujà - sisteminá vykdomosios valdþios institucijø kûrimà. Konstitucija tapo ðio proceso pagrindu, nes joje átvirtintos svarbiausios vykdomosios valdþios institucijos bei apibrëþta jø kompetencija. Ið esmës Konstitucijoje nebuvo visiðkai suprojektuota vykdomosios valdþios institucijø sistema, tiesiogiai jas iðvardijant.

Be Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytø Respublikos Prezidento ir Vyriausybës institucijø, joje taip pat paminëtos ministerijos bei savo pavadinimu nauja institucijø grupë - Vyriausybës ástaigos. Be ðiø institucijø, Konstitucijos 123 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad "Aukðtesniuosiuose administraciniuose vienetuose ástatymo nustatyta tvarka valdymà organizuoja Vyriausybë". Tik priëmus Lietuvos Respublikos apskrities valdymo ástatymà paaiðkëja, kad èia buvo turima omenyje apskrities valdytojo (vëliau apskrities virðininko) institucijà kaip teritoriná vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmená. Taigi, sisteminiu - struktûriniu aspektu Konstitucija nustatë tris vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmenis (Respublikos Prezidentas ir Vyriausybë, ministerijos ir Vyriausybës ástaigos, apskritys), kurie funkcionuoja ir ðiandien. Konstitucijos nuostatoms ágyvendinti buvo priimti atitinkami ástatymai bei kiti teisës aktai, kurie detalizavo atitinkamas vykdomosios valdþios institucijas.

Ryðium su naujos Vyriausybës sudarymu reorganizuojamas ir centrinis vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmuo. Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1990 m. birþelio mën. 1 d. buvo pavesta pertvarkyti iki ðiol veikusias ministerijas ir þinybas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës ástatymo nustatytà ministerijø ir tarnybø sàraðà bei pavaldumà. Tuo metu Respublikoje funkcionavo 18 ministerijø (Ekonomikos ministerija; Energetikos ministerija; Finansø ministerija; Kraðto apsaugos ministerija; Kultûros ir ðvietimo ministerija; Materialiniø iðtekliø ministerija; Miðkø ûkio ministerija; Pramonës ministerija; Prekybos ministerija; Ryðiø ministerija; Statybos ir urbanistikos ministerija; Susisiekimo ministerija; Socialinës apsaugos ministerija; Sveikatos apsaugos ministerija; Teisingumo ministerija; Uþsienio reikalø ministerija; Vidaus reikalø ministerija; Þemës ûkio ministerija). Visoms veikianèioms vykdomosios valdþios struktûroms buvo pavesta vykdyti savo funkcijas tol, kol bus atlikti nustatyti pertvarkymai. Per vienuolika dienø po ðio ástatymo priëmimo buvo paskirti nauji ministrai, iðskyrus Kraðto apsaugos ministrà, ir pirmoji Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybë (po 1940 m.) pradëjo savo veiklà.

Pirmieji pertvarkymai pagal valdþiø padalijimo principà naujai suformuotos vykdomosios valdþios institucijø sistemos pradëti netrukus po Nepriklausomybës atkûrimo. 1990 m. balandþio 3 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba priëmë jau minëta ástatymà Nr. I-108, kurio iðdavoje ið ministerijø sàraðo buvo iðbraukta Kraðto apsaugos ministerija. Tuo paèiu ástatymu Vyriausybei pavedama ásteigti Kraðto apsaugos departamentà prie Vyriausybës ir paskirti jo direktoriø. Taigi, ministerijø skaièius sumaþëjo iki 17.

1991 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba panaikino Lietuvos Respublikos pramonës ministerijà ir nustatë, kad pramonës ámoniø steigëjo funkcijas vykdo Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerija, o jø materialinio ir kito aprûpinimo funkcijas - Lietuvos Respublikos materialiniø iðtekliø ministerija. Atitinkamai pakoreguojamas ir Vyriausybës ástatymo 25 straipsnis, iðbraukiant ið ministerijø sàraðo Lietuvos Respublikos pramonës ministerijà.

Tenka pastebëti, jog þymesnës reformos ministerijø sistemoje atliktos 1991 m. rudená. 1991 m. spalio 3 d. Aukðèiausioji Taryba nutarë ásteigti Kraðto apsaugos, Ryðiø ir informatikos, Tarptautiniø ekonominiø santykiø bei panaikinti Prekybos ir Ryðiø ministerijas. Taèiau faktiðkai buvo ásteigta tik viena nauja ministerija - Tarptautiniø ekonominiø santykiø ministerija. Kiti pertvarkymai daugiau susijæ su ministerijø arba tam tikrø institucijø pavadinimø pakeitimu, neþymiai iðpleèiant joms priskirtø vykdyti funkcijø spektrà. Panaikintos Prekybos ministerijos funkcijos perduotos vykdyti Materialiniø iðtekliø ministerijai, kuri pavadinta Prekybos ir Materialiniø iðtekliø ministerija. Ryðium su informacinës infrastruktûros kûrimu papildytos Ryðiø ministerijos funkcijos ir jos pavadinimas pakeistas á Ryðiø ir informatikos ministerijos. Naujai ásteigta Kraðto apsaugos ministerija perëmë iki ðiol funkcionavusio Kraðto apsaugos departamento funkcijas ir materialinæ - techninæ bazæ. Atlikus nustatytus pertvarkymus, ministerijø skaièius iðliko tas pats - 17.

Ásteigtai Prekybos ir Materialiniø iðtekliø ministerijai nebuvo lemta ilgai funkcionuoti. 1992 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba priëmë ástatymà Nr. I-2814 "Dël Lietuvos Respublikos prekybos ir materialiniø iðtekliø ministerijos pertvarkymo á Lietuvos Respublikos pramonës ir prekybos ministerijà". Ðiuo atveju faktiðkai buvo pakeistas tik ministerijos pavadinimas, nes jos vykdomos funkcijos iðliko tos paèios. Po ðio pertvarkymo ministerijø skaièius taip pat nepakito.

1993 m. sausio 5 d. Seimas, atsiþvelgdamas á Vyriausybës siûlymà, panaikino Lietuvos Respublikos tarptautiniø ekonominiø santykiø ministerijà. Ministerijø skaièius sumaþëjo iki 16.

Sutinkamai su Konstitucijos priëmimu buvo parengta ir 1994 m. geguþës 19 d. priimta nauja Vyriausybës ástatymo redakcija. Svarbiausi pertvarkymai numatomi atlikti centriniame vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmenyje. 1994 m. geguþës 31 d. ástatymu Nr. I-486 "Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës ástatymo ágyvendinimo" Vyriausybei iki 1994 m. liepos 1 d. buvo pasiûlyta pertvarkyti veikusias ministerijas ir Vyriausybës ástaigas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës ástatymo nuostatas.

Pagal ðá ástatymà buvo numatyta ásteigti dvi naujas ministerijas - panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentà ir jo pagrindu ásteigti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijà, taip pat ásteigti Lietuvos Respublikos Valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministerijà bei reorganizuoti Lietuvos Respublikos kultûros ir ðvietimo ministerijà á Lietuvos Respublikos kultûros ministerijà ir Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijà, o Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ministerijà - á Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministerijà. Po reformos centriniame vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmenyje funkcionavo didþiausias per visus Nepriklausomybës metus ministerijø skaièius - 19 ministerijø.

Svarbûs pertvarkymai centriniame vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmenyje sietini su 1996 m. gruodþio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos Europos reikalø ministerijos, Ûkio ministerijos, Þemës ir miðkø ûkio ministerijos ásteigimo, Ekonomikos ministerijos, Energetikos ministerijos, Miðkø ûkio ministerijos, Pramonës ir prekybos ministerijos, Þemës ûkio ministerijos panaikinimo ir Vyriausybës ástatymo 27 straipsnio pakeitimo ástatymu. Ásteigtai Ûkio ministerijai pavedamos vykdyti tos funkcijos, kurias anksèiau ágyvendino panaikintos Ekonomikos, Energetikos bei Pramonës ir prekybos ministerijos. Þemës ûkio ministerijai perduotos vykdyti Miðkø ûkio ministerijos funkcijos ir atitinkamai pakeistas pavadinimas á Þemës ir miðkø ûkio ministerijà. Ryðium su integraciniais procesais á Europos Sàjungà, ásteigiama Europos reikalø ministerija.

1997 m. rudená Vyriausybë vël ëmësi pertvarkyti vykdomosios valdþios institucijø sistemà. Ávykius paspartino naujai iðrinktas Respublikos Prezidentas, kuris nuolat ragino vengti nereikalingo funkcijø dubliavimo. Galiausiai buvo nuspræsta ávykdyti Vyriausybës struktûros reformà, sumaþinant ministerijø skaièiø nuo septyniolikos iki dvylikos. Ji turëjo bûti atliekama dviem etapais. Pirmajame etape ministerijø skaièiø planuota sumaþinti trimis, o antrajame - dar dviem.

Numatyta Vyriausybës struktûros reforma uþsitæsë iki 1998 m. pavasario. Ji pradëta ágyvendinti reorganizuojant Þemës ir miðkø ûkio bei Aplinkos apsaugos ministerijas. Vyriausybë, siekdama kuo geriau valdyti ðalies gamtos iðteklius, 1998 m. kovo 30 d. priëmë nutarimà Nr. 366 "Dël kai kuriø Þemës ir miðkø ûkio ministerijos funkcijø perdavimo Aplinkos apsaugos ministerijai ir Miðkø ir saugomø teritorijø departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos ásteigimo", kuriuo Aplinkos apsaugos ministerijai perduodamas miðkø valstybinio valdymo koordinavimas, steigiamas Miðkø ir saugomø teritorijø departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos (reorganizuojant Þemës ir miðkø ûkio ministerijos Miðkø ûkio departamentà ir Generalinæ miðkø urëdijà prie Þemës ir miðkø ûkio ministerijos), reorganizuojama Valstybinë miðkø inspekcija prie Þemës ir miðkø ûkio ministerijos (prijungiant prie Valstybinës aplinkos apsaugos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos). Atitinkamai pakoreguoti ir ðiø ministerijø pavadinimai - á Þemës ûkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos.

Reformos eigoje ypaè daug diskusijø kilo dël Europos reikalø ministerijos likimo. 1998 m. balandþio 28 d. Seimas priëmë Vyriausybës ástatymo pakeitimo ástatymo ágyvendinimo ástatymà, kuriuo po kelis mënesius trukusiø dvejoniø galiausiai panaikino Europos reikalø ministerijà ir pasiûlë vietoj jos prie Vyriausybës ásteigti institucijà, atsakingà uþ Lietuvos integracijos á Europos Sàjungà klausimø sprendimà. Kartu Seimas panaikino Statybos ir urbanistikos bei Ryðiø ir informatikos ministerijas. Statybos ir urbanistikos ministerijos funkcijos iðskaidytos Aplinkos, Finansø, Kultûros, Valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministerijoms, o Ryðiø ir informatikos ministerija padalinta á dvi dalis: ryðiø sektorius teko Susisiekimo ministerijai, o informatikos - Valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministerijai. Tokiu bûdu Vyriausybëje liko 14 ministerijø ið anksèiau buvusiø 17.

Paskutiná kartà reforma ministerijø lygmenyje atlikta 2000 m. rudená. Siekiant efektyviau naudoti valstybës vidaus reikalams tvarkyti skiriamas lëðas bei optimizuoti ir modernizuoti valstybës vidaus reikalø valdymo sistemos struktûrà ir funkcijø atlikimà, 2000 m. spalio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos Valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministerijos panaikinimo ir Vidaus reikalø ministerijos reorganizavimo ástatymas. Vyriausybei iki 2000 m. lapkrièio 15 d. pasiûlyta patvirtinti panaikinamos Valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministerijos funkcijø, teisiø, pareigø ir turto perdavimo reorganizuotai Vidaus reikalø ministerijai ir kitoms valstybës institucijoms tvarkà. Pagal Vyriausybës 2000 m. lapkrièio 8 d. nutarimu Nr. 1388 patvirtintà planà dauguma Valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministerijos reguliavimo srièiai priskirtø funkcijø (valstybës tarnybos organizavimo, vieðojo administravimo, regioninës ir vietos savivaldos plëtros, informatikos bei tarptautiniø ryðiø ir Europos integracijos srityse) perduodamos vykdyti reorganizuotai Vidaus reikalø ministerijai. Kai kurios funkcijos pavestos vykdyti ir kitoms valstybës institucijoms: Aplinkos ministerijai - butø ir komunalinio ûkio paslaugø valstybinio reguliavimo, Lietuvos standartizacijos departamento, Valstybinës metrologijos tarnybos ir Nacionalinio akreditacijos biuro steigëjo, valstybës ir savivaldybiø turto efektyvaus naudojimo politikos vykdymo; Teisingumo ministerijai - dalyvavimo organizuojant asmens duomenø teisinæ apsaugà bei Lietuvos metrologijos inspekcijos steigëjo; Ûkio ministerijai - turizmo valstybinis reguliavimas. Po reformos ministerijø skaièius sumaþëjo iki 13.

Kartu reformuojama ir kita centrinio vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmens sudedamoji dalis - Vyriausybës ástaigos. Po Nepriklausomybës atkûrimo (1990 m. kovo 22 d. Vyriausybës ástatymo 22 straipsnis) valstybinius komitetus pakeitë valstybinës tarnybos ir inspekcijos, o 1992 m. spalio 25 d. priimtoje Konstitucijoje jos ávardijamos kaip Vyriausybës ástaigos.

Anksèiau minëtas 1994 m. geguþës 19 d. priimtas Vyriausybës ástatymas nustatë, jog Vyriausybës ástaigas sudaro departamentai, tarnybos ir inspekcijos, kurie pavaldûs Vyriausybei. 1998 m. balandþio 28 d. Vyriausybës ástatymo pakeitimo ástatymas iðplëtë Vyriausybës ástaigø ratà ir átvirtino, kad Vyriausybës ástaigoms priskiriami departamentai, kontrolës ar apskaitos funkcijas vykdanèios tarnybos, inspekcijos, agentûros ir kitos ástaigos. Be to, pagal abu anksèiau minëtus ástatymus prie ministerijø taip pat gali bûti steigiamos ástaigos - departamentai, tarnybos ir inspekcijos. Vadinasi, centrinis vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmuo buvo papildytas dar viena pavadinimø aspektu analogiðka kaip Vyriausybës ástaigos institucijø grupe, kuri áneðë tik dar daugiau neaiðkumø ir painiavos á anksèiau minëto lygmens struktûrà.

Be ministerijø, Vyriausybës ástaigø ir ástaigø prie ministerijø centriniame vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmenyje ðiandien funkcionuoja Vyriausybës komitetai ir komisijos. Vyriausybës komitetai pagrinde pradëti sudaryti nuo 1999 m., kai 1998 m. balandþio 28 d. priëmus Vyriausybës ástatymo pakeitimo ástatymà buvo nustatytas jø steigimo juridinis pagrindas, nors Vyriausybë dar 1997 m. balandþio 16 d. nutarimu Nr. 371 "Dël specializuotø Lietuvos Respublikos Vyriausybës komitetø steigimo" buvo ásteigusi Teisës ir teisësaugos, Uþsienio politikos, Finansø ir Ekonomikos komitetus, nesant tam ástatyminio pagrindo. Jie paprastai vykdo patariamàsias arba koordinavimo funkcijas.

Pirmà kartà Vyriausybës komisijos paminëtos 1994 m. geguþës 19 d. Vyriausybës ástatyme ir Vyriausybës 1994 m. rugpjûèio 11 d. nutarimu Nr. 728 patvirtintame Vyriausybës darbo reglamente. Iki 1999 m. pradþios jos buvo sudaromos tik organizaciniams klausimams spræsti ir ástatymø projektams rengti. Kadangi jø sudarymo tvarkà nustato minëtas Vyriausybës darbo reglamentas, tai Vyriausybës 1999 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1188 patvirtintoje naujoje jo redakcijoje ið esmës keitësi ir jø veiklos pobûdis, nes nuo 1999 m. Vyriausybës komisijos pagrinde taip pat steigiamos tik koordinavimo funkcijoms ágyvendinti.

Dël gausaus centriniame vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmenyje funkcionuojanèiø kitø institucijø skaièiaus neámanoma paminëti visø reformø ir reorganizacijø, kurios buvo ávykdytos. Dalis reformø susijæ su naikinamomis arba reorganizuojamomis ministerijomis, ko rezultate keièiamas jø pavadinimas, pavaldumas arba ásteigiama nauja Vyriausybës ástaiga ar ástaiga prie ministerijos. Vykdant valdymo reformas, kai kuriø ministerijø departamentai kaip vidinës organizacinës struktûros (ministerijos administracijos padaliniai) buvo pertvarkyti á Vyriausybës ástaigas arba ástaigas prie ministerijø. Èia ypaè pasiþymëjo Vidaus reikalø ministerija, ko iðdavoje buvo ásteigtas Policijos departamentas prie Vidaus reikalø ministerijos, Prieðgaisrinës apsaugos ir gelbëjimo departamentas prie Vidaus reikalø ministerijos, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalø ministerijos, Valstybës sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalø ministerijos. Per laikotarpá nuo 1990 m. iki 2002 m. sausio 1 d. Vyriausybës ástaigø skaièius iðaugo nuo 8 iki 14, o ástaigø prie ministerijø - nuo 3 iki 40.

Realizuojant anksèiau paminëtà Konstitucijos 123 straipsnio 1 dalyje reglamentuotà nuostatà, 1994 m. gruodþio 15 d. Seimas priëmë Apskrities valdymo ástatymà, kuriuo netiesiogiai ásteigiamas treèiasis vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmuo - apskrities valdytojo (vëliau virðininko) institucija.

Apskrièiø steigimas tikslingumo aspektu sukëlë daug ginèø visuomenëje ir tarp specialistø. Jas kuriant siekta dekoncentruoti valdymà, priartinti valdymà prie vietos sàlygø, sumaþinti valdymo iðlaidas. Valdymas ið tiesø buvo ðiek tiek dekoncentruotas, taèiau abejotina, ar pagerëjo valdymo kokybë. Atrodo, viskas aiðku ir suprantama, kai gremëzdiðkas valdymo modelis transformuojamas á paprastesná ir tobulesná, o ne atvirkðèiai. Ásteigtas naujas vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmuo kuriamas ministerijø ir savivaldybiø sàskaita. Pirmajame etape dalá savo funkcijø apskritims turëjo atiduoti savivaldybës, o po to (antrajame etape) ir ministerijos. Ypaè sunkiai vyko derybos dël Apskrities valdymo ástatymu nustatytø ministerijø funkcijø perdavimo apskritims. Tendencija tokia, jog palaipsniui ûkio valdymas ir konkreèiø programø vykdymas turëjo bûti perduotas apskritims, o ministerijos privalës rûpintis priskirtos valdymo srities politikos vykdymo ir strategijos ágyvendinimo, jai pavaldþiø ástaigø veiklos koordinavimo, metodinio vadovavimo ir kontrolës funkcijomis. Apskrities reformà prognozuota baigti iki 1998 m. sausio 1 d. Ðiandien vis dëlto tenka konstatuoti, jog apskrièiø steigimo pradþioje numatyti tikslai nëra pasiekti, kadangi ne visos ministerijos joms perdavë planuotas funkcijas, ko rezultate atskirais atvejais neámanoma iðvengti funkcijø dubliavimo. Tà patvirtina ir Vyriausybës 1995 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1378 "Dël Lietuvos Respublikos ministerijø ir kitø Vyriausybës institucijø funkcijø perdavimo apskrièiø valdytojams programos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui", kurios Seimas taip ir nepatvirtino.

Aukðèiausiosios, centrinës ir teritorinës vykdomosios valdþios institucijos

Vykdomosios valdþios institucija laikoma pirminiu ir pagrindiniu vykdomosios valdþios sistemos struktûriniu vienetu. Institucija kaip struktûrinis vienetas turi sudëtingà vidinæ struktûrà, apimanèià struktûrinius padalinius, taip pat ir valstybës tarnautojus kaip specialø valstybës valdþios institutà.

I.L. Baèilo, charakterizuodamas vykdomosios valdþios institucijø sistemos struktûrà, skiria jos bazinius struktûros elementus, antrines sistemos struktûras ir struktûriniø vienetø tipus. Baziniu struktûros elementu yra vykdomosios valdþios institucija. Vykdomosios valdþios institucijø sistemos antrinëms struktûroms jis priskiria institucijø rûðis sistemoje, t. y. taip vadinamos grandys. Be vykdomosios valdþios institucijø rûðiø, jis mini ir ðiø institucijø tipus. Pagal savo esmæ - tai institucijø lygmenys sistemoje, t. y. stambiausi vykdomosios valdþios institucijø sistemos struktûros elementai.

Vykdomosios valdþios institucijø sistema susideda ið daliø, kurias kaip minëta anksèiau priimta vadinti lygmenimis. Jeigu pati sistema sudaroma remiantis suvienijamø institucijø bendrumu, tai jos diferencijavimas á lygmenis grindþiamas skirtinga institucijø kompetencijos apimtimi, formavimo tvarka, institucijø struktûra, teritoriniais veiklos mastais bei kai kuriais kitais pagrindais. Ið visø paminëtø poþymiø esminiais laikomi tik du - kompetencijos apimtis ir teritorinis veiklos mastas, kadangi tik jie tiesiogiai iðreiðkia institucijos veiklos valdymo pobûdá. Kiti poþymiai pripaþástami organizaciniais ir betarpiðkai nesusijæ su valdymo ágaliojimø ágyvendinimu.

Abu anksèiau minëti poþymiai artimai tarpusavyje susijæ. Institucijos veiklos teritorinis mastas nustato ir jos kompetencijos apimtá. Ið kitos pusës, kompetencijos apimtis gali apibrëþti institucijos teritoriná veiklos mastà.

Vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmeniu laikoma tokia institucijø grupë, kuri turi vieningà pagal savo apimtá kompetencijà ir apimà vienodà teritorinës veiklos mastà. Kartais lygmená gali sudaryti ir viena vykdomosios valdþios institucija (pavyzdþiui, Vyriausybë).

Organizaciniu - struktûriniu aspektu skiriami ðie Lietuvos Respublikos vykdomosios valdþios institucijø sistemos struktûros lygmenys: aukðèiausiasis, centrinis ir teritorinis. Aukðèiausiam vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmeniui priskiriama Vyriausybë, kuriai pavaldûs visi kiti lygmenys. Tai bendros kompetencijos institucija, pavaldþioje teritorijoje vadovaujanti visoms arba daugumai valdymo ðakø ir sferø bei uþtikrinanti ðalies ekonominá, socialiná - kultûriná vystymàsi.

1992 m. Konstitucija, o taip pat ir kiti teisës aktai nepalieèia vykdomosios valdþios institucijø sistemos ir struktûros klausimø. Ðiandien nëra ástatymo, specialiai skirto tiek visos vykdomosios valdþios institucijø sistemos, tiek ir centrinio vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmens struktûroms. Per pastaruosius deðimt metø centrinis vykdomosios valdþios institucijø lygmuo ne kartà buvo reformuotas su tikslu nustatyti racionalià jo struktûrà, sumaþinti valdymo iðlaidas bei padidinti jo vaidmená vykdomosios valdþios ágyvendinimo procese. Dabar neformaliai pastarasis lygmuo diferencijuojamas á 4 grandis, kuriuos sudaro ministerijos, Vyriausybës ástaigos, Vyriausybës komitetai ir komisijos bei ástaigos prie ministerijø.

Ðiuo metu Lietuvos Respublikoje funkcionuoja keletas anksèiau minëtø centriniø vykdomosios valdþios institucijø organizaciniø - teisiniø formø. Tai pats gausiausias institucijø skaièiumi ir formomis vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmuo.

Kaip taisyklë centrinio lygmens institucijoms suteikta speciali kompetencija ir jie realizuoja ðakines, tarpðakines arba koordinacines funkcijas bei jos disponuoja teise ágyvendinti savo ágaliojimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Centrinës vykdomosios valdþios institucijos tiesiogiai pavaldþios Vyriausybei (kai kurios Vyriausybës pavedimu pavaldþios ministrams) ir veikia ástatymø bei Vyriausybës priimtø teisës aktø pagrindu. Jø veiklos teisinis pagrindas yra specialûs nuostatai.

Centrinio lygmens institucijø nuostatus tvirtina Vyriausybë, iðskyrus ástaigas prie ministerijø, nes Vyriausybë gali pavesti juos tvirtinti ministrui, kurio valdymo srièiai ji priskirta. Vyriausybë taip pat nustato centriniø vykdomosios valdþios institucijø maksimalø leistinà etatø skaièiø, iðskyrus kai kurias ástaigas prie ministerijø, taip pat jø iðlaikymui ið biudþeto skirtø asignavimø dydá. Ji taip pat skiria jø vadovus, ágyvendina jø veiklos kontrolæ ir turi teisæ panaikinti jø ir visø joms pavaldþiø institucijø teisës aktus.

Vertinant vykdomosios valdþios institucijø sistemà hierarchiniu aspektu þemiausià jos struktûros lygmená sudaro teritorinës vykdomosios valdþios institucijos. Sutinkamai su Konstitucijos 123 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybë savo ágaliojimams aukðtesniuosiuose administraciniuose vienetuose ágyvendinti steigia, reorganizuoja ir likviduoja savo teritorines vykdomosios valdþios institucijas. Teritorinio lygmens institucijos - tai vykdomosios valdþios institucijø sistemos þemiausi struktûriniai padaliniai, kurie ágyvendina valdþià tam tikrame administraciniame teritoriniame vienete (apskrityje) ir tiesiogiai pavaldûs Vyriausybei. Tai apskrièiø virðininkø institucijos, nors tiesiogiai jokiame teisës akte nenustatyta, kad jos áeina á vykdomosios valdþios institucijø sistemà.

Teritoriniø vykdomosios valdþios institucijø vykdoma veikla ágyvendinama keliø savivaldybiø teritorijø ribose. Jø veiklai vadovauja Vyriausybë arba jos ágaliota institucija (ðiuo atveju Vidaus reikalø ministerija) sàveikoje su kitomis centrinëmis vykdomosios valdþios institucijomis. Teritorinio lygmens institucijø veikla grindþiama Konstitucija, Apskrities valdymo bei kitais ástatymais ir teisës aktais.

Teritorinio lygmens vykdomosios valdþios institucijø sudarymo tvarka priskiriama Vyriausybës kompetencijai. Jø vadovus skiria á pareigas ir atleidþia ið jø Vyriausybë. Savo ágaliojimams ágyvendinti jie formuoja administracijas, kuriø maksimalø leistinà etatø skaièiø, tipinæ organizacinæ struktûrà ir darbo uþmokesèio fondà tvirtina Vyriausybë. Jø finansavimas vykdomas ið valstybës biudþeto lëðø. Vyriausybë taip pat jiems skiria patalpas ir sudaro bûtinas sàlygas jø darbui.

Vykdomosios valdþios institucijos priskirtinos konkreèiam vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmeniui remiantis jø administracine teisine padëtimi (kompetencijos apimtimi) bei teritoriniais veiklos mastais.

I. Aukðèiausios vykdomosios valdþios institucija: Vyriausybë.

II. Centrinës vykdomosios valdþios institucijos:

1. Ministerijos:

1) Aplinkos ministerija;

2) Finansø ministerija;

3) Kraðto apsaugos ministerija;

4) Kultûros ministerija;

5) Socialinës apsaugos ir darbo ministerija;

6) Susisiekimo ministerija;

7) Sveikatos apsaugos ministerija;

8) Ðvietimo ir mokslo ministerija;

9) Teisingumo ministerija;

10) Ûkio ministerija;

11) Uþsienio ministerija;

12) Vidaus reikalø ministerija;

13) Þemës ûkio ministerija.

2. Vyriausybës ástaigos:

1) Statistikos departamentas;

2) Lietuvos archyvø departamentas;

3) Kûno kultûros ir sporto departamentas;

4) Ginklø fondas;

5) Valstybinë atominës energetikos saugos inspekcija;

6) Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba;

7) Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentas;

8) Valstybinë tabako ir alkoholio kontrolës tarnyba;

9) Valstybinë duomenø apsaugos inspekcija;

10) Vieðøjø pirkimø tarnyba;

11) Europos teisës departamentas;

12) Europos komitetas;

13) Ryðiø reguliavimo tarnyba;

14) Informacinës plëtros komitetas.

3. Vyriausybës komisijos ir komitetai:

1) Daugiaðalës ir dviðalës pagalbos koordinavimo komitetas;

2) Vyriausybës komitetas uþimtumo programoms ágyvendinti;

3) Transporto tranzito komitetas;

4) Pensijø sistemos reformos prieþiûros komitetas;

5) Nacionalinës þemës ûkio ir kaimo plëtros 2000-2006 metø programos komitetas;

6) Strateginio planavimo komitetas;

7) Finansø ir ekonomikos komitetas;

8) Socialiniø reikalø komitetas;

9) Valdymo reformø komitetas;

10) Kriziø valdymo komitetas;

11) Kriziø prevencijos komitetas;

12) Antidempingo komisija;

13) Vyriausybinë narkotikø kontrolës komisija ir kt.

4. Ástaigos prie ministerijø:

1) Lietuvos geologijos tarnyba;

2) Lietuvos standartizacijos departamentas;

3) Generalinë miðkø urëdija;

4) Valstybinë teritorijø planavimo ir statybos inspekcija;

5) Nacionalinis akreditacijos biuras;

6) Valstybinë meteorologijos tarnyba;

7) Muitinës departamentas;

8) Valstybinë mokesèiø inspekcija;

9) Valstybinës dokumentø technologinës apsaugos tarnyba;

10) Revizijø departamentas;

11) Valstybinë draudimo prieþiûros tarnyba;

12) Mobilizacijos departamentas ir kt.

III. Teritorinës vykdomosios valdþios institucijos:

1. Alytaus apskrities virðininko institucija;

2. Kauno apskrities virðininko institucija;

3. Klaipëdos apskrities virðininko institucija;

4. Marijampolës apskrities virðininko institucija;

5. Panevëþio apskrities virðininko institucija;

6. Ðiauliø apskrities virðininko institucija;

7. Tauragës apskrities virðininko institucija;

8. Telðiø apskrities virðininko institucija;

9. Utenos apskrities virðininko institucija;

10. Vilniaus apskrities virðininko institucija.

Vykdomosios valdþios institucijø vidinë organizacinë struktûra, jø formavimo teisiniai pagrindai ir tvarka

Norint suprasti, kà reiðkia sàvoka "vykdomosios valdþios institucijø struktûra" pirmiausia reikëtø iðsiaiðkinti þodþio "struktûra" semantinæ prasmæ. Tarptautiniø þodþiø þodynas já apibrëþia taip: "Struktûra (lot. Structura) - daikto daliø tarpusavio iðsidëstymas, ryðys; sandara; objekto arba reiðkiniø sistemos sandara, atsieta nuo jø kilmës, funkcijø, elementø, poþymiø". Dabartinës lietuviø kalbos þodynas pateikia toká ðios sàvokos apibûdinimà: "Struktûra - sandara". Taigi, darytina iðvada, jog abu þodynai pateikia analogiðkas þodþio "struktûra" reikðmes.

Sutinkamai su pagrásta ir plaèiai specialiojoje literatûroje paplitusia koncepcija, atsiþvelgiant á ðio termino filologinæ semantikà, vykdomosios valdþios institucijø struktûra - jø vidinë organizacija, tuo tarpu kai sistema - tai jø visuma ir tarpusavio ryðiai. Sistemos turinys atskleidþiamas per jà sudaranèiø organizaciniø ir funkciniø elementø struktûrà. Terminai "sistema" ir "struktûra" subordinuoti. Sistema yra jà sudaranèiø struktûriniø vienetø vienybës ir vientisumo suvienijimo rezultatas.

Vykdomosios valdþios institucijø vidinës organizacinës struktûros problema nëra nauja valdymo moksle. Taèiau, bûtent, ðiandien jø organizacinës struktûros klausimai nëra tinkamai iðspræsti. Jos pagrinde traktuojamos kaip administracijos, kurias sudaro vadovybë, departamentai, skyriai ir kiti ávairûs padaliniai. Kiekvienos vykdomosios valdþios institucijos administracija savo struktûra skiriasi nuo identiðkos institucijos administracijos struktûros. Tos paèios rûðies institucijø struktûriniuose padaliniuose dirba ne tik diferencijuotas valstybës tarnautojø skaièius, taèiau jie skirtingi savo struktûra ir vykdomø funkcijø spektru. Tenka konstatuoti, kad vykdomosios valdþios institucijø administracijø struktûra nëra teisiðkai reglamentuota, iðskyrus tai, jog Vyriausybë 1998 m. sausio 13 d. priëmë nutarimà Nr. 34 "Dël etatø skaièiaus ministerijose, Lietuvos Respublikos Vyriausybës ástaigose ir kitose valstybës institucijose bei ástaigose", kuriuo nustatë maksimalø leistinà etatø skaièiø, taèiau visiðkai neaiðku kokie faktoriai já lemia. Minëtas Vyriausybës nutarimas nustato maksimalø leistinà etatø skaièiø tik ministerijose, Vyriausybës ástaigose, kai kuriose komisijose ir apskrièiø virðininkø administracijose. Nëra nustatytas etatø skaièius daugumoje ástaigø prie ministerijø, nes jø etatai neáeina á ministerijos, kurios reguliavimo srièiai jos priskirtos, etatø skaièiø.

Vyriausybë 2001 - 2004 metø programos ágyvendinimo priemonëse 2003 m. II ketvirtyje numatë standartizuoti valdymo institucijø vidinæ struktûrà. Realizuojant numatytà priemonæ, vykdomosios valdþios institucijø organizacinës struktûros projektavimas turëtø bûti grindþiamas funkcine analize. Svarbiausiu dokumentu èia turëtø tapti konkreèios institucijos arba jos sistemos funkcijø klasifikatorius, kuriuo remiantis turëtø bûti suvienodinta (unifikuota) visø vykdomosios valdþios institucijø vidinë struktûra. Gaila, bet ðitas vykdomosios valdþios institucijø organigramø tobulinimo principas mûsø valstybëje dar kol kas nesusilaukë reikiamo dëmesio ir netaikomas praktikoje. Vyriausybës ástatymas bendrais bruoþais nustato tik ministerijø administracijø struktûras, o Apskrities valdymo ástatymas - apskrièiø virðininkø administracijø struktûras. Visø kitø vykdomosios valdþios institucijø sistemos vidinës organizacinës struktûras bendrais bruoþais reglamentuoja jø nuostatai. Todël egzistuoja pavadinimø ir tarnautojø skaièiumi ávairiausiø organizaciniø vienetø.

Ypaè reikëtø atkreipti dëmesá á departamentus kaip administracijø struktûrinius padalinius. Ðiuo atveju svarbus tas poþymis, kuris siejamas su departamentø veiklos mastu. Pastarasis turëtø bûti sudaromas koordinuoti ir reguliuoti stambias valdymo, ekonominës arba socialinës - ekonominës veiklos sferas bei spræsti bendro pobûdþio respublikinës reikðmës problemas. Atkreiptinas dëmesys á tai, jog daugelio praktiniø darbuotojø teigimu, tai yra bereikalingas valdymo lygmuo, kuris sukuria papildomas problemas - sulëtina sprendimø priëmimà. Anot jø, administracijos turëtø bûti diferencijuojamos tik á skyrius, nes per daug sudëtinga vidinë hierarchinë struktûra.

Dël tinkamo valdymo modelio organizacinëje struktûroje parinkimo stokos vykdomosios valdþios institucijose paplitæs reiðkinys, kada vienam vadovui tenka 2 - 3 vykdytojai. Pavyzdþiui, Vidaus reikalø ministerijos Vieðojo administravimo departamentà sudaro 4 skyriai, kuriuose dirba 21 valstybës tarnautojas: vienas direktorius, du jo pavaduotojai, 4 skyriø virðininkai ir 14 vykdytojø, ko rezultate vienam vadovui tenka 2 vykdytojai. Dar "geriau" suprojektuota Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës vidinë organizacinë struktûra. Já sudaro 6 struktûriniai padaliniai, kuriuose dirba 23 valstybës tarnautojai: vienas generalinis direktorius, du jo pavaduotojai, ðeði skyriø virðininkai ir 14 vykdytojø, t. y. bendrame kontekste vienam vadovui tenka maþiau nei du vykdytojai. Panaði padëtis ir kitose vykdomosios valdþios institucijose. Taip sukuriama "aukðta hierarchija" su daugeliu valdymo lygiø, ne tik lëtinanèiø sprendimø priëmimà, bet ir didinanèiø valdymo iðlaidas. Todël reikëtø pasirinkti optimalø vidinës organizacinës struktûros modelá, kuris uþtikrintø efektyvø ir ekonomiðkà vykdomosios valdþios institucijø funkcionavimà, nes ðiandien jø organigramø projektavimas vyksta chaotiðkai.

Detaliau atskirø vykdomosios valdþios institucijø vidinë organizacinë struktûra apþvelgiama kitose temose.

TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Respublikos Prezidento teisinë padëtis vykdomosios valdþios institucijø sistemoje

Nors pagal Konstitucijà Respublikos Prezidentas nëra vykdomosios valdþios vadovas, taèiau jo vaidmuo, funkcijos ir ágaliojimai ðioje sferoje gana reikðmingi ir ávairiapusiðki. Apie tai átikinamai liudija Konstitucija, ástatymai ir Respublikos Prezidento teisës aktai (dekretai).

Konstitucijos VI skirsnyje "Respublikos Prezidentas" reglamentuoti jo teisinës padëties pagrindai. Kituose Konstitucijos skirsniuose ir straipsniuose taip pat átvirtintos normos ir nuostatos, kurios iðpleèia ir papildo Respublikos Prezidento legitiminá fundamentà (pavyzdþiui, 5, 58, 65, 68 ir kiti straipsniai). Vadovaujantis Konstitucijos 77 straipsnio 1 dalimi "Respublikos Prezidentas yra valstybës vadovas", nors ðios nuostatos nei Konstitucija, nei kiti ástatymai nedetalizuoja. Kaip valstybës vadovas jis yra þmogaus bei pilieèiø teisiø ir laisviø, daugiausia realizuojamø vieðojo valdymo (administravimo) sferoje, garantas, uþtikrinà koordinuotà valstybës valdþios institucijø funkcionavimà ir bendradarbiavimà, sprendþia pagrindinius valstybës vidaus ir uþsienio politikos klausimus, kuriø ágyvendinime aktyviai dalyvauja ir vykdomosios valdþios institucijos.

Respublikos Prezidento teisinës padëties vykdomosios valdþios institucijø sistemoje buvo aptarti VII temoje.

Vykdydamas savo ágaliojimus, Respublikos Prezidentas leidþia dekretus, kurie átakoja vykdomosios valdþios institucijø funkcionavimà. Jie yra poástatyminio pobûdþio ir negali prieðtarauti ástatymams. Dauguma jo dekretø turi valdymo pobûdá ir jø turiná daþniausiai sudaro administracinës teisës normos. Pavyzdþiui, dekretas dël Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavadavimo, dekretas dël pirmojo karininko laipsnio suteikimo ir pan. Respublikos Prezidento dekretai konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais valdymo klausimais turi bûti kontrasignuojami Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro, kuriam tenka visa atsakomybë uþ akto turiná.

Respublikos Prezidentas - vienasmenë institucija. Ypatingà vaidmená organizuojant Respublikos Prezidento darbà atlieka jo suformuoti já aptarnaujantys padaliniai. Lietuvos Respublikos Prezidento ástatymo 13 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad "Respublikos Prezidentas savo rezidencijos, já aptarnaujanèiø padaliniø struktûros, etatø ir vidaus darbo organizavimo klausimais leidþia potvarkius". Taèiau minëtas ástatymas nekonkretizuoja aptarnaujanèiø padaliniø.

Respublikos Prezidento institucijà aptarnauja visuma ávairios paskirties aptarnaujanèiø padaliniø, kuriø tikslas - uþtikrinti Respublikos Prezidento veiklà ir sudaryti sàlygas jam realizuoti Konstitucijos priskirtus ágaliojimus. Respublikos Prezidentui ágyvendinti suteiktus ágaliojimus padeda 21 aptarnaujantys padalinys, kuriuose dirba 53 valstybës tarnautojai. Daugumoje aptarnaujanèiø padaliniø (Ûkio, Transporto, Personalo, Vertimø, Informaciniø sistemø skyriuose ir buhalterijoje) dirba tik vienas valstybës tarnautojas.

Pastaraisiais metais ástatymuose ir Respublikos Prezidento institucijà aptarnaujanèiø padaliniø veiklà reglamentuojanèiuose teisës aktuose pradëta vartoti Prezidentûros sàvoka. Ji átvirtinta Valstybës tarnybos ástatymo 2 straipsnio 22 dalyje ir Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovo 1999 m. gruodþio 09 d. patvirtintoje Pilieèiø ir kitø asmenø praðymø, pareiðkimø, pasiûlymø ir skundø nagrinëjimo bei gyventojø priëmimo Lietuvos Respublikos Prezidentûroje tvarkos pavadinime ir jos nuostatose.

Nevisiðkai aiðkus Respublikos Prezidento institucijà aptarnaujanèiø padaliniø arba Prezidentûros organizacinis - teisinis statusas. Problema ta, kad Valstybës tarnybos ástatymo anksèiau nurodytame straipsnyje Respublikos Prezidentà aptarnaujantys padaliniai arba Prezidentûra traktuojama kaip valstybës ástaiga. Konstitucijos 67 straipsnio 5 punkte átvirtinta, kad Seimas steigia ástatymo numatytas valstybës institucijas bei skiria ir atleidþia jø vadovus. Konstitucinio Teismo 1998 m. balandþio 21 d. nutarime "Dël Lietuvos Respublikos visuomenës informavimo ástatymo 29 straipsnio pakeitimo ástatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. vasario 25 d. nutarimo "Dël V. Nikitino atleidimo ið generalinio prokuroro pareigø" atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai" konstatuota: "Teisës doktrinoje valstybës institucija paprastai traktuojama kaip valstybës ástaiga, per kurià ágyvendinama valstybës valdþia. Taigi valstybës institucija yra valstybës funkcijø ágyvendinimo mechanizmo sudedamoji dalis". Vadinasi, Respublikos Prezidentà aptarnaujantys padaliniai arba Prezidentûra negali bûti priskirta prie valstybës ástaigø, kadangi neágyvendina valstybës valdþios, 929k1013j o atlieka tik pagalbinio, aptarnaujanèio pobûdþio funkcijas, t. y. aparatas aptarnaujantis valstybës vadovà. Deja, identiðka situacija bûdinga ir kitø valstybës valdþià realizuojanèiø institucijø organizacinëms valdymo struktûroms (Seimo ir Vyriausybës kanceliarijoms).

Be to, verta analizës ir Respublikos Prezidento institucijà aptarnaujanèiø padaliniø arba Prezidentûros vidinë organizacinë struktûra. Respublikos Prezidento potvarkis, kuriuo bûtø detalizuotas jo institucijà aptarnaujanèiø padaliniø arba Prezidentûros struktûra, vieðai skelbtas nebuvo. Todël jà analizuodami galime naudosimës tik interneto tinklapyje pateikta informacija ir Pilieèiø ir kitø asmenø praðymø, pareiðkimø, pasiûlymø nagrinëjimo bei gyventojø priëmimo Lietuvos Respublikos Prezidentûroje tvarka. Taigi, jokio norminio teisës akto, kuriame bûtø reglamentuota Respublikos Prezidento institucijà aptarnaujanèiø padaliniø arba Prezidentûros organizacinë struktûra bei jø teisinis statusas nëra.

Respublikos Prezidentà aptarnaujanèius padalinius arba Prezidentûrà sudaranèius struktûrinius vienetus galima klasifikuoti á tris grupes: Prezidento patarëjø grupës atskirais klausimais, kurias pagrinde sudaro asmeninio (politinio) pasitikëjimo valstybës tarnautojai; jø yra dvi - Nacionalinio saugumo ir uþsienio politikos bei Ekonomikos; departamentai - Teisës departamentas; tarnybos - Prezidento spaudos tarnyba; ávairûs skyriai, kuriuos sudaro karjeros valstybës tarnautojai.

Ádomi ir specifinë Prezidentûros kanceliarija, kuriai nebûdinga klasikinë kanceliarijos struktûra. Jà sudaro Malonës ir Pilietybës grupës, biblioteka, archyvas ir Ordinø reikalø grupë. Joms vadovauja kanceliarijos vadovas. Be to, jis tvarko apdovanojimo reikalus, Respublikos Prezidento dovanø, suvenyrø bei pastatø interjero ir statybos reikalus, atstovauja Prezidentûrai santykiuose su heraldikos komisija bei vykdo kitas ástatymø nustatytas funkcijas.

Respublikos Prezidento ágaliojimai formuojant vykdomàjà valdþià

Administracinës teisës subjektu Respublikos Prezidentas tampa penkeriems metams, remiantis visuotinais, lygiais ir tiesioginiais rinkimais. Prieð pradëdamas eiti pareigas jis prisiekia. Konstitucija suteikia Respublikos Prezidentui plaèius ágaliojimus, tiesiogiai susijusius su vykdomosios valdþios organizavimu ir funkcionavimu.

Respublikos Prezidentas vykdomosios valdþios srityje turi ðiuos ágaliojimus: Seimo pritarimu skiria ir atleidþia Ministrà Pirmininkà, paveda jam sudaryti Vyriausybæ ir tvirtina jos sudëtá; priima Vyriausybës atsistatydinimà ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam ið ministrø eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybë; taip pat priima ministrø atsistatydinimà ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras; Vyriausybei atsistatydinus ne vëliau kaip per 15 dienø teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatûrà; kartu su Vyriausybe vykdo vidaus ir uþsienio politikà; Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidþia ministrus; nustatyta tvarka skiria ir atleidþia ástatymø numatytus valstybës pareigûnus (Lietuvos Respublikos generaliná prokurorà, policijos generaliná komisarà, specialiøjø tyrimø tarnybos direktoriø), t. y. asmenis aktyviai dalyvaujanèius uþtikrinant teisëtumà vykdomosios valdþios sferoje; teikia Seimui Valstybës kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatûrà bei gali teikti Seimui pareikðti nepasitikëjimà jais; ástatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybæ; Vyriausybës teikimu skiria ir atðaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus uþsienio valstybëse ir prie tarptautiniø organizacijø; priima uþsienio diplomatiniø atstovø ágaliojamuosius ir atðaukiamuosius raðtus; teikia diplomatinius rangus ir specialius vardus.

Respublikos Prezidentas vadovauja Valstybës gynimo tarybai, Seimo pritarimu skiria ir atleidþia kariuomenës vadà ir saugumo tarnybos vadovà bei suteikia aukðèiausius karinius laipsnius. Bûdamas vyriausiasis valstybës ginkluotojø pajëgø vadas, Respublikos Prezidentas ginkluoto uþpuolimo, gresianèio valstybës suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dël gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padëties ávedimo, taip pat mobilizacijos ir pateikia ðiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posëdþiui.

Iðanalizavus Respublikos Prezidento ágaliojimus vykdomosios valdþios srityje galima teigti, jog jis ðioje sferoje turi plaèiausius ágaliojimus lyginant su kitomis valstybës valdþios rûðimis. Taèiau daugumos svarbiausiø ágaliojimø minëtoje srityje Respublikos Prezidentas negalëtø savarankiðkai ágyvendinti be Seimo pritarimo ir palaikymo, t. y. kai kuriuos ágaliojimus neformaliai dalijasi su Seimu. Daugiausia laisvës realizuodamas ágaliojimus vykdomosios valdþios sferoje Respublikos Prezidentas turi uþsienio politikos srityje. Èia jis yra centrinë figûra, nes kiti politikos dalyviai yra tiesiogiai arba netiesiogiai nuo jo priklausomi. Vadinasi, Respublikos Prezidentas, realizuodamas savo ágaliojimus vykdomosios valdþios sferoje, yra netiesiogiai priklausomas nuo daugumos Seime.

Kitose valstybës valdþios srityse jis disponuoja þymiai siauresniu ágaliojimø spektru: ástatymø leidþiamosios valdþios - turi ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ Seime bei pasiraðo ir skelbia Seimo priimtus ástatymus arba gràþina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka; teisminës valdþios - teikia Seimui skirti Aukðèiausiojo teismo teisëjø kandidatûras, o paskyrus visus Aukðèiausiojo Teismo teisëjus, ið jø teikia Seimui skirti Aukðèiausiojo Teismo pirmininkà; Seimo pritarimu skiria Apeliacinio Teismo teisëjus bei skiria apygardø ir apylinkiø teismø teisëjus ir pirmininkus, keièia jø darbo vietas; taip pat teikia Seimui trijø Konstitucinio Teismo teisëjø kandidatûras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisëjus, ið jø teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatûrà.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje átvirtintø Respublikos Prezidento ir Vyriausybës funkcijø, ágyvendinant vykdomàjà valdþià, santykis

Respublikos Prezidento funkcijos formuluojamos Konstitucijos 84 straipsnyje, tuo tarpu Vyriausybës - Konstitucijos 94 straipsnyje. Ðiø Konstituciniø normø analizë leidþia daryti iðvadà, kad Prezidento funkcijos ágyvendinant vykdomàjà valdþià nëra visiðkai atskirtos nuo Vyriausybës. Prezidentas kartu su Vyriausybe vykdo uþsienio politikà, skiria ir atðaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus uþsienio valstybëse ir prie tarptautiniø organizacijø tik Vyriausybës teikimu, skiria ir atleidþia ministrus Ministro Pirmininko teikimu. Konstitucijos 85 straipsnis numato, kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turëtø galià, jie privalo bûti pasiraðyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro ir atsakomybë uþ toká dekretà tenka já pasiraðiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui. Kita vertus, Konstitucijoje átvirtintos Vyriausybës funkcijos vykdomosios valdþios srityje tiesiogiai nesiejamos su Respublikos Prezidento ágalinimais. Tai leidþia daryti iðvadà, kad Respublikos Prezidentui Konstitucija numato daugiau politinio - organizacinio, o Vyriausybei - kasdienio vykdomojo - tvarkomojo pobûdþio funkcijas vykdomosios valdþios srityje.

Paþymëtina, kad Prezidentas turi teisæ imtis iniciatyvos sprendþiant valstybës valdymo klausimus. Konkreèiø jo bendradarbiavimo su Vyriausybe formø ðioje srityje Konstitucija, ástatymai ir kiti teisës aktai nenustato. Bendro pobûdþio nuostata minëtu klausimu átvirtinta Vyriausybës darbo reglamento 133 punkte: "Respublikos Prezidento iniciatyva Ministras Pirmininkas ir ministrai (Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui ar ministrams pavaldûs, atskaitingi ar atsakingi tarnautojai) kartu su Respublikos Prezidentu (taip pat jam pavaldþiais asmeninio ar politinio pasitikëjimo Prezidentûros tarnautojais, atsakingais ir atskaitingais tarnautojais) nagrinëja ir sprendþia valstybës valdymo klausimus Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko suderintais bendradarbiavimo bûdais ir formomis". Tokiu bûdu, Respublikos Prezidentas daro átakà Vyriausybës ir visos vykdomosios valdþios institucijø sistemos veiklai, taèiau jisai negali pakeisti vykdomosios valdþios institucijø, kurios sudaro ðios valdþios institucijø sistemos savarankiðkus lygmenis.

Visa, kas iðdëstyta rodo tai, kad valstybës vadovo funkcijos ir ágaliojimai vykdomosios valdþios sferoje gana svarbûs. Suteiktø ágaliojimø pagalba jis uþtikrina nepertraukiamà vykdomosios valdþios funkcionavimà. Nors Respublikos Prezidentui Konstitucija paveda vykdyti svarbius ágaliojimus vykdomosios valdþios srityje, taèiau jis pats tiesiogiai nevadovauja ðià valstybës valdþios rûðá ágyvendinanèioms institucijoms. Jis nustato bendràsias vidaus ir uþsienio politikos kryptis, tuo tarpu kasdieniniu vykdomosios valdþios realizavimu uþsiima Vyriausybë.

TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBË

Vyriausybës paskirtis ir jos teisinë padëtis ágyvendinant vykdomàjà valdþià

Svarbiausià vietà vykdomosios valdþios institucijø sistemoje uþima Vyriausybë. Ji yra aukðèiausioji valstybës valdþios vykdomoji institucija Lietuvos Respublikoje, ágyvendinanti vykdomàjà valdþià ðalyje ir vadovaujanti ðios sistemos institucijoms bei koordinuojanti jø veiklà. Vyriausybës veikla nukreipta á jai priskirtø ágaliojimø ágyvendinimà: Konstitucijos, ástatymø, tarptautiniø susitarimø ir Respublikos Prezidento dekretø ágyvendinimo organizavimà bei jø vykdymo sistemingà kontrolæ.

Vyriausybës galias ir jos veiklos teisiná pagrindà apibrëþia Konstitucija (91-101 straipsniai) ir Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. geguþës 19 d. priimtas Vyriausybës bei kiti ástatymai ir teisës aktai. Vyriausybë savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinëmis sutartimis, ástatymais, Vyriausybës programa, Vyriausybës ilgalaikiu strateginiu veiklos planu ir kitais teisës aktais. Vyriausybë savo veiklà grindþia kolegialumo, demokratijos, teisëtumo ir vieðumo principais.

Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta: "Valstybës valdþià Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybë, Teismas". Kaip jau minëta, ðia norma, kurios turinys detaliau atskleidþiamas kituose Konstitucijos straipsniuose, átvirtintas valstybës valdþiø padalijimo principas, reiðkiantis, kad ástatymø leidþiamoji, vykdomoji ir teisminë valdþios turi bûti atskirtos, pakankamai savarankiðkos, bet kartu turi bûti jø pusiausvyra. Kiekvienai valdþios institucijai suteikiama jos paskirtá atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kitø valdþios institucijø, jos ágaliojimø santykio su kitø institucijø ágaliojimais.

Vyriausybë yra vykdomoji tvarkomoji ðalies institucija, vykdanti ástatymus ir kitus teisës aktus, tvarkanti kraðto reikalus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytà valdþios institucijø kompetencijà Lietuvos valstybës valdymo modelis priskirtinas parlamentinës respublikos valdymo formai. Lietuvos konstitucinëje sistemoje yra átvirtintas Vyriausybës atsakingumo Seimui principas, lemiantis atitinkamà Vyriausybës sudarymo bûdà. Seimas, pritardamas Vyriausybës programai, Vyriausybei suteikia ágaliojimus veikti. Taip ágyvendinamos Vyriausybës veiklà reguliuojanèios Konstitucijos normos, átvirtinanèios Vyriausybës atsakomybës Seimui principà. Konstitucinëje valdþiø struktûroje átvirtinta, kad tik Seimo pasitikëjimà turinti Vyriausybë gali vykdyti savo ágaliojimus. Teisinë tokiø ágaliojimø suteikimo forma - balsavimas Seime pritariant Vyriausybës programai.

Lietuvos vykdomosios valdþios institucijø sistemoje Vyriausybë, ágyvendinanti valstybiná valdymà, uþima iðskirtinæ vietà. Kai mes kalbame apie vykdomosios valdþios institucijas, mes turime omenyje ir ministerijas ir ávairius departamentus bei tarnybas, taèiau visas jas apjungia bei jø veiklà koordinuoja ir priþiûri Vyriausybë. Vyriausybë - kolegiali bendros kompetencijos institucija, kuri solidariai atsako Seimui uþ bendrà Vyriausybës veiklà. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldûs Ministrui Pirmininkui.

Vyriausybæ charakterizuojanèius poþymiais gali bûtø nurodyti ðiuos:

1) Vyriausybës formavimo tvarkà ir ágaliojimus nustato Konstitucija ir specialus ástatymas;

2) Vyriausybë ágyvendina vykdomàjà valdþià ir vadovauja ðios valdþios rûðies institucijoms;

3) Vyriausybë yra bendros kompetencijos institucija;

4) Vyriausybë - kolegiali institucija;

5) Vyriausybë solidariai atsako Seimui uþ bendrà savo veiklà.

Vyriausybë - Respublikos Prezidento ir Seimo sudaroma aukðèiausioji, kolegiali vykdomosios valdþios institucija, kuri organizuoja valstybës vadovo priimtø dekretø ir Seimo ástatymø ágyvendinimà bei valstybës valdþios institucijø sistemoje uþimanti hierarchiná lygmená po Respublikos Prezidento ir Seimo.

Vyriausybës sudëtis ir formavimo tvarka

Vyriausybë - kolegiali, bendros kompetencijos vykdomosios valdþios institucija. Pagal Vyriausybës ástatymo 1 straipsná Vyriausybæ sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministrà Pirmininkà Seimo pritarimu skiria ir atleidþia Respublikos Prezidentas.

Vyriausybës formavimas sudëtingas procesas, kuriam bûdingas politinis aspektas. Jo ypatumas tame, kad Vyriausybës kaip kolegialios institucijos formavime dalyvauja dvi Lietuvos Respublikos aukðèiausios valdþios institucijos - Respublikos Prezidentas ir Seimas - kur esminis vaidmuo sudarant Vyriausybæ vis dëlto tenka Seimui, nors ið pirmo þvilgsnio atrodo atvirkðèiai. Vadinasi, "Ji priklausoma tiek nuo Prezidento, tiek gerokai didesniu mastu nuo Seimo".

Vyriausybës formavimo procesas prasideda nuo Ministro Pirmininko kandidatûros parinkimo, taèiau nei Konstitucija, nei Vyriausybës ástatymas nenustato kandidato á Ministrus Pirmininkus parinkimo procedûros. Praktikoje susiformavo tvarka, kai Respublikos Prezidentas teikia Seimui pretendento á Ministrus Pirmininkus kandidatûrà, atsiþvelgdamas á politiniø partijø ar politiniø partijø koalicijos siûlymus, sudaranèios Seime daugumà, nes kitaip nebus suformuota valstybës funkcionavimà uþtikrinanti vykdomosios valdþios institucija. Kaip pabrëþta anksèiau paminëtame Konstitucinio Teismo nutarime "Respublikos Prezidentas gali Seimui siûlyti bet kokià Ministro Pirmininko kandidatûrà, taèiau jeigu jai nepritars Seimo dauguma, toks siûlymas nesukels teisiniø padariniø ir Vyriausybë nebus pradëta formuoti".

Apsvarstæs ir suderinæs siûlomo Ministro Pirmininko kandidatûrà su Seime daugumà sudaranèià politine partija ar politiniø partijø koalicija bei iðklausæs kitø politiniø partijø nuomonæ, Respublikos Prezidentas teikia jà Seimui. Gavæs Respublikos Prezidento teikimà dël Ministro Pirmininko kandidatûros, Seimas artimiausiame posëdyje suteikia galimybæ jam pristatyti pretendentà. Klausimai Respublikos Prezidentui po to, kai jis pristato Ministro Pirmininko kandidatûrà neuþduodami. Po kandidatûros pristatymo, suteikiamas þodis pretendentui, po kurio jis atsako á Seimo nariø klausimus. Po to, Ministro Pirmininko kandidatûra svarstoma Seimo frakcijose. Jos turi teisæ su pretendentu suderintu laiku pakviesti já á savo posëdþius ir uþduoti jam klausimø. Frakcijos privalo apsvarstyti Ministro Pirmininko kandidatûrà ne vëliau kaip per dvi darbo dienas.

Kitas Seimo posëdis sprendimui dël pateiktos kandidatûros priimti turi bûti surengtas ne vëliau kaip per 5 darbo dienas nuo Ministro Pirmininko kandidatûros pristatymo dienos. Ðiame posëdyje pirmiausia iðklausomos frakcijø iðvados, pradedant didþiausia ir uþbaigiant maþiausia frakcija. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas þodis pretendentui, taip pat galimybë dar kartà atsakyti á Seimo nariø klausimus. Respublikos Prezidentui suteikta teisë atðaukti pristatytà Ministro Pirmininko kandidatûrà bet kuriuo metu iki balsavimo dël pritarimo jai pradþios. Ministro Pirmininko kandidatûrai laikoma pritarta, jeigu uþ jà balsavo dauguma Seimo nariø, dalyvaujanèiø posëdyje.

Pagal Konstitucijà ir Vyriausybës ástatymà, Ministrà Pirmininkà Seimo pritarimu atleidþia Respublikos Prezidentas. Juridiðkai tai nustatyta, taèiau tokia Respublikos Prezidento teisë nëra detalizuota ir netaikoma praktikoje. Per vienuolika nepriklausomybës metø pasikeitë 11 Vyriausybiø, kuriø Ministrai Pirmininkai arba visa Vyriausybë paprastai atsistatydindavo. Teoriðkai atleisti Ministrà Pirmininkà ámanoma, bet praktiðkai neámanoma dël trijø prieþasèiø. Pirma, nekonkretizuota Ministro Pirmininko atleidimo tvarka. Taip pat neaiðku, ar atleidus Ministrà Pirmininkà Vyriausybë privalo atsistatydinti. Antra, Ministro Pirmininko atsistatydinimo procedûra paprastesnë, nes nereikia gauti Seimo pritarimà, kadangi Vyriausybës atsistatydinimà priima Respublikos Prezidentas. Treèia, etikos aspektu atsistatydinimas yra garbingesnis uþimamø pareigø netekimo bûdas (savo valia, noru), nei atleidimas ið pareigø bei juo neabejotinai iðreiðkiama pagarba valstybës vadovo institucijai. Vadinasi, Respublikos Prezidentas savo iniciatyva gali atleisti Ministrà Pirmininkà, taèiau praktikoje tai kol kas netaikoma. Be to, neturint Seimo daugumos pritarimo toks Respublikos Prezidento sprendimas nesukeltø teisiniø pasekmiø.

Paskirtas Ministras Pirmininkas privalo suformuoti Vyriausybæ. Sutinkamai su Konstitucijos 92 straipsnio 2 dalimi ministrus skiria ir atleidþia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vëliau kaip per 15 dienø nuo jo paskyrimo pristato Seimui sudarytà ir Respublikos Prezidento patvirtintà Vyriausybæ ir pateikia svarstyti jos programà. Ministrai taip pat skiriami atsiþvelgiant á Seimo daugumos nuomonæ, nes prieðingu atveju, Seimo dauguma gali pareikðti nepasitikëjimà Ministru Pirmininku, atskiru ministru, visa Vyriausybe arba du kartus ið eilës nepritarti Vyriausybës programai, ko rezultate jinai privalës atsistatydinti. Vyriausybë gauna ágaliojimus veikti, kai Seimas posëdyje dalyvaujanèiø balsø dauguma pritaria jos programai.

Vyriausybës kompetencija, funkcijos

Jeigu bet kokia valstybës valdþios institucija yra traktuojama kaip visuomenës naudingø tikslø pasiekimo priemonë, tai Vyriausybë - svarbiausias konstituciniø normø vykdymo, pagrindiniø valstybës vidaus ir uþsienio politikos krypèiø realizavimo instrumentas. Bûdama aukðèiausia vykdomosios valdþios institucija, ji disponuoja plaèiais ágaliojimais visose vieðojo valdymo (administravimo) sferose.

Teisës aktais Vyriausybei suteiktus ágaliojimus galima klasifikuoti á dvi grupes: bendruosius ir specialiuosius. Bendrieji ágaliojimai pagrinde reglamentuoti Konstitucijoje bei Vyriausybës ástatyme ir juos Vyriausybë ágyvendina visose vieðojo valdymo (administravimo) srityse. Specialieji - susijæ su atskiromis valdymo sferomis ir jie paprastai átvirtinti atitinkamuose ástatymuose.

Vienas ið pagrindiniø bendrøjø Vyriausybës ágaliojimø - ministerijø ir kitø vykdomosios valdþios institucijø veiklos koordinavimas bei kontrolë. Minëtos institucijos pavaldþios Vyriausybei ir jai atskaitingos uþ joms pavestø uþdaviniø ir funkcijø ágyvendinimà atitinkamoje valdymo srityje. Vyriausybë tvirtina ministerijø ir Vyriausybës ástaigø nuostatus, nustato jø etatø skaièiø ir asignavimø dydá jø iðlaikymui valstybës biudþete; ástatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymà aukðtesniuosiuose administraciniuose vienetuose; turi teisæ panaikinti ministrø, Vyriausybës ástaigø ir ástaigø prie ministerijø teisës aktus, jeigu ðie prieðtarauja Konstitucijai, tarptautinëms sutartims, ástatymams ir kitiems Seimo priimtiems teisës aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybës nutarimams ir Ministro Pirmininko potvarkiams.

Vyriausybë teikia Seimui siûlymus dël ministerijø steigimo ir panaikinimo, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybës ástaigas bei steigia ástaigas prie ministerijø ir gali pavesti ministerijoms vykdyti visas ar dalá steigëjo funkcijø, prireikus sudaryti nuolatines arba laikinàsias komisijas ir komitetus.

Prie bendrø Vyriausybës ágaliojimø dar galima priskirti ðiuos: vykdo ástatymus ir Seimo nutarimus dël ástatymø bei ilgalaikiø valstybiniø programø ágyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, ágyvendina Vyriausybës programà, kuriai pritarë Seimas; rengia ir teikia Seimui svarstyti ástatymø ir kitø teisës aktø projektus; vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei nustato Konstitucija ir ástatymai.

Specialieji Vyriausybës ágaliojimai pasireiðkia ávairiose vieðojo valdymo (administravimo) sferose: ekonomikos; biudþeto, finansø, kreditø ir pinigø politikos; socialinëje; mokslo, kultûros ir ðvietimo; aplinkos apsaugos ir gamtos iðtekliø naudojimo; pilieèiø teisiø ir laisviø, teisëtumo bei kovos su nusikalstamumu uþtikrinimo; nacionalinio saugumo ir kraðto apsaugos; uþsienio politikos ir tarptautiniø santykiø.

Ekonomikos sferoje Vyriausybë: reguliuoja ekonominius procesus; sudaro sàlygas laisvai verslo plëtrai, prognozuoja Lietuvos Respublikos socialiná - ekonominá vystymàsi, rengia ir ágyvendina prioritetiniø ekonomikos ðakø vystymo programas; remdamasi ástatymais disponuoja valstybës turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarkà; nustato valstybës investicijø politikà ir imasi priemoniø jai realizuoti; vykdo bendràjá muitinës reikalø valdymà; imasi priemoniø Lietuvos gamintojø bei paslaugø teikëjø interesams apsaugoti ir t. t.

Biudþeto, finansø, kreditø ir pinigø politikos sferoje Vyriausybë: rengia ir teikia Seimui valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimo ástatymo projektà; organizuoja valstybës biudþeto vykdymà ir teikia Seimui jo ávykdymo apyskaità; taip pat teikia Seimui valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo biudþetø rodikliø patvirtinimo ástatymo projektus bei jø ávykdymo apyskaitas; uþtikrina valstybës biudþetinës sistemos tobulinimà; vadovauja finansinei veiklai su uþsienio valstybëmis; valdo valstybës vidaus ir uþsienio skolà; leidþia vertybinius popierius; tobulina ir reguliuoja mokesèiø administravimo politikà; nustato konkretø valstybës rinkliavos objektø sàraðà, jø mokëjimo tvarkà ir dydþius; vykdo valiutos reguliavimà ir valiutos kontrolæ; vykdo valstybiná kainø reguliavimà ir t. t.

Socialinëje sferoje Vyriausybë: uþtikrina vieningos socialinës politikos ágyvendinimà, konstituciniø pilieèiø teisiø ir laisviø socialinëje srityje realizavimà, vysto socialiná aprûpinimà; rengia nedarbo maþinimo ir likvidavimo programas ir uþtikrina jø realizavimà; imasi priemoniø uþtikrinant pilieèiø teisæ á sveikatos apsaugà; rengia valstybinës socialinës politikos kryptis; tobulina socialinës ir sveikatos apsaugos sistemas; tvarko sveikatinimo reikalus ir reguliuoja sveikatinimo veiklà; tvirtina ir uþtikrina valstybiniø sveikatos programø ágyvendinimà; nustato ministerijø, Vyriausybës ástaigø ar kitø valstybës institucijø kompetencijà sveikatinimo veiklos klausimais; uþtikrina tarpþinybinës sveikatinimo veiklos koordinavimà valstybiniu lygiu; rengia ir teikia Seimui svarstyti sveikatinimo veiklos ástatymø ir kitø teisës aktø projektus; steigia valstybines tarnybas ir inspekcijas ar kitas valstybës institucijas ir vykdo jø steigëjo funkcijas; rûpinasi, kad Lietuvos valstybës sienos ir teritorija bûtø apsaugotos nuo uþkreèiamøjø ligø áveþimo, jø paplitimo; uþtikrina, turizmo, sanatorijø bei kurortø vystymà ir t. t.

Mokslo, kultûros ir ðvietimo sferoje Vyriausybë: rengia ir ágyvendina valstybines mokslo vystymo priemones; nustato mokslo laipsniø, pedagoginiø vardø suteikimo ir nostrifikavimo tvarkà; tvirtina doktorantûros ir habilitacijos bei valstybiniø mokslo ir studijø fondo valdybos ir veiklos nuostatus, kvalifikacinius bakalauro, magistro arba kitø kvalifikaciniø laipsniø suteikimo reikalavimus; organizuoja valstybiniø mokslo programø sudarymà ir jø vykdymà; paskirsto biudþetines subsidijas mokslo ir studijø institucijoms, asignavimus valstybinëms mokslo programoms, mokslo ir studijø fondams, mokslo ir studijø infrastruktûrai bei kitoms mokslo ir studijø reikmëms; tvirtina valstybiniø mokslo institutø statutus; nustato kvalifikacinius reikalavimus aukðtosioms mokykloms ir mokslo institutams; iðduoda licencijas nevalstybinëms aukðtosioms mokykloms steigti; teikia Seimui steigti valstybines aukðtàsias mokyklas; vykdo aukðtøjø mokyklø valstybiná reguliavimà, uþtikrina kultûros vystymà ir t. t.

Aplinkos apsaugos ir gamtos iðtekliø naudojimo sferoje Vyriausybë: ágyvendina aplinkos apsaugos valstybës politikà; tvirtina aplinkos apsaugos strategijos veiksmø programà, valstybines gamtos iðtekliø naudojimo ir aplinkos apsaugos programas ir schemas; formuoja valstybës institucijø, ágyvendinanèiø aplinkos apsaugos ir gamtos iðtekliø naudojimo politikà, sistemà; koordinuoja valstybës ir vietos savivaldos institucijø veiklà aplinkos apsaugos ir gamtos iðtekliø naudojimo srityje; sudaro ir ágyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir gamtos iðtekliø naudojimo tarpvalstybines sutartis ir t. t.

Pilieèiø teisiø ir laisviø, teisëtumo ir kovos su nusikalstamumu uþtikrinimo sferoje Vyriausybë: dalyvauja rengiant ir realizuojant valstybinæ politikà valstybës, visuomenës ir asmens saugumo uþtikrinimo srityje; ágyvendina teisëtumo, pilieèiø teisiø ir laisviø uþtikrinimo, nuosavybës ir vieðosios tvarkos apsaugos, kovos su nusikalstamumu ir kitais pavojingais visuomenei reiðkiniais priemones, uþtikrina teisësaugos institucijø kadrø politikos ir materialinës - techninës bazës vystymà bei stiprinimà; imasi priemoniø uþtikrinti teismø ir kvaziteisminiø institucijø veiklà ir t. t.

Nacionalinio saugumo ir kraðto apsaugos sferoje Vyriausybë: saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieèiamybæ ir garantuoja valstybës saugumà ir vieðàjà tvarkà bei koordinuoja ministerijø ir kitø valstybës ástaigø, ágyvendinanèiø ðias garantijas veiklà; vadovauja visø nacionalinio saugumo priemoniø ágyvendinimui bei pilieèiø rengimui pilietiniam pasiprieðinimui; rengia ir teikia Seimui tvirtinti ilgalaikiø valstybiniø nacionalinio saugumo stiprinimo projektus ir vadovauja jø ágyvendinimui; atsakinga uþ strateginá nacionalinio saugumo planavimà ir ágyvendina specialø ekonominio saugumo uþtikrinimo veiksmø programà; atsakinga uþ valstybinës informacijos valdymo ir jos apsaugos sistemos uþtikrinimo sukûrimà ir funkcionavimà; uþtikrina, kad visos civilinës valstybës institucijos ir Lietuvos infrastruktûros objektai bûtø parengti privalomiems gynybos bei civilinës saugos uþdaviniams vykdyti; teikia Seimui metinæ ataskaità apie nacionalinio saugumo sistemos plëtrà; atsako Seimui uþ ginkluotojø pajëgø tvarkymà ir vadovavimà joms; priima sprendimus dël kariuomenës aprûpinimo, ginkluotës ásigijimo ir kraðto apsaugos materialinës bazës plëtros; tvirtina valstybës, kariuomenës mobilizaciná ir gynybos planus bei atsako uþ valstybës mobilizacinio plano ágyvendinimà; tvirtina ministerijø, Vyriausybës ástaigø, savivaldybiø bei apskrièiø virðininkø sudarytus mobilizacinius planus ir skiria joms valstybines mobilizacines uþduotis; nustato materialiniø ir finansiniø iðtekliø mobilizacinio rezervo kieká, kaupimo, atnaujinimo, apskaitos ir panaudojimo tvarkà bei subjektus, kurie tai atlieka; mobilizacijai ir mobilizaciniam rezervo rengimui organizuoti bei kontroliuoti ásteigia nuolatinæ institucijà arba paveda ðá darbà atlikti kuriai nors ministerijai ir t. t

Uþsienio politikos ir tarptautiniø santykiø sferoje Vyriausybë: kartu su Respublikos Prezidentu vykdo uþsienio politikà; uþmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryðius su uþsienio valstybinëmis bei tarptautinëmis organizacijomis; atsiþvelgdama á Seimo Uþsienio reikalø komiteto rekomendacijas teikia Respublikos Prezidentui siûlymus dël Lietuvos Respublikos diplomatiniø atstovø uþsienio valstybëse ir prie tarptautiniø organizacijø skyrimo bei atðaukimo; ágyvendina valstybiná reguliavimà ir valstybinæ kontrolæ, tarptautinio ekonominio, finansinio ir investicinio bendradarbiavimo sferoje; rengia ir ágyvendina priemones moksliniam - techniniam ir kultûriniam bendradarbiavimui su uþsienio valstybëmis ir tarptautinëmis organizacijomis plëtoti ir kt.

Vyriausybës ágaliojimø laikas, ágaliojimø gràþinimas ir atsistatydinimas

Konstitucija nenustato Vyriausybës funkcionavimo laiko, taèiau átvirtina dvi jos veiklos pasibaigimo formas - atsistatydinimà ir ágaliojimø gràþinimà. Konstitucinis Teismas pabrëþë, kad nëra pagrindo sàvokas "Vyriausybës atsistatydinimas" ir "Vyriausybës ágaliojimø gràþinimas" laikyti tapaèiomis. Jos susijusios su skirtingomis teisinëmis situacijomis, kurios lemia ir skirtingus teisinius padarinius".

Vyriausybës ágaliojimø gràþinimà ir atsistatydinimà konkretizuoja Vyriausybës ástatymas. Skirtumas tarp ðiø sàvokø yra tas, kad ágaliojimø gràþinimas dar nereiðkia Vyriausybës veiklos pasibaigimà (iðskyrus vienà atvejá), o Vyriausybei atsistatydinus - jos veikla galutinai pasibaigia.

Koks tai atvejis? Po Seimo rinkimø Vyriausybë turi gràþinti ágaliojimus ir kartu privalo atsistatydinti. Ðiuo atveju ágaliojimø gràþinimas yra pirmas þingsnis á privalomà, Konstitucijoje ásakmiai nurodytà Vyriausybës atsistatydinimà. Akivaizdu, kad po Seimo rinkimø nebelieka subjekto, ið kurio Vyriausybë gavo pasitikëjimà veikti, todël ji privalo atsistatydinti. Vyriausybë pirma gràþina ágaliojimus, o atsistatydina tik po to, kai sudaroma nauja Vyriausybë.

Be to, ágaliojimø gràþinimas siejamas su Respublikos Prezidento arba Seimo ágaliojimø pasibaigimu. Vyriausybë taip pat privalo gràþinti ágaliojimus, kai pasikeièia daugiau kaip pusë ministrø. Ji ágaliojimus gràþina Respublikos Prezidentui, kuris paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybë ið naujo gaus Seimo ágaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybë. Taigi, galima teigti, jog ágaliojimø gràþinimas po Respublikos Prezidento rinkimø arba pasikeitus daugiau kaip pusei ministrø yra tik formalumas, nes esant Seime tai paèiai daugumai nauja Vyriausybë nebus pradëta formuoti.

Vyriausybës atsistatydinimas - tai politinio pobûdþio atsakomybë, kai Vyriausybë uþ bendrà savo veiklà atsako solidariai. Tokiu atveju atsistatydina visa Vyriausybë. Jos solidarinës atsakomybës atvejai reglamentuoti Konstitucijoje (101 straipsnis) ir Vyriausybës ástatyme (9 straipsnio 1 dalis). Vyriausybës atsistatydinimà priima Respublikos Prezidentas. Apie tai Respublikos Prezidentas informuojamas raðytiniu praneðimu, kuris prieð tai paskelbiamas Vyriausybës posëdyje. Vyriausybë taip pat gali atsistatydinti Ministro Pirmininko siûlymu priimdama nutarimà, kurá Ministras Pirmininkas tà paèià dienà áteikia Respublikos Prezidentui. Ji laikoma atsistatydinusia nuo Respublikos Prezidento dekreto ásigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos Prezidentas paveda Ministrui Pirmininkui toliau eiti pareigas arba vienam ið ministrø gali pavesti eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybë.

Vyriausybës atskaitomybë ir atsakomybë

Vyriausybës atskaitomybæ ir atsakomybæ reglamentuoja Vyriausybës ástatymo 5 straipsnis, nustatantis, kad:

1. Vyriausybë solidariai atsako Seimui uþ bendrà savo veiklà. Vyriausybë ne reèiau kaip kartà per metus pateikia Seimui Vyriausybës programos ágyvendinimo ataskaità.

2. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybë arba atskiri ministrai atsiskaito Seime uþ savo veiklà.

3. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldûs Ministrui Pirmininkui.

Vyriausybës atskaitomybë ir atsakomybë detaliau apþvelgiama aptariant Vyriausybës santykius su Seimu ir Respublikos Prezidentu.

Vyriausybës vykdoma ministerijø ir kitø jai pavaldþiø institucijø veiklos kontrolë

Vyriausybës kontrolinës funkcijos ágyvendinamos dviem kryptimis: realizuojant ástatymø, vyriausybës nutarimø ir kitø teisës aktø ágyvendinimo kontrolæ bei realizuojant pavedimø vykdymo kontrolæ.

Ástatymø, vyriausybës nutarimø ir kitø teisës aktø ágyvendinimo kontrolë.

Vyriausybë per ministrus, Vyriausybës ástaigø vadovus ir apskrièiø virðininkus kontroliuoja, kaip ministerijose, Vyriausybës ástaigose ir apskrièiø virðininkø administracijose ágyvendinami ástatymai, Vyriausybës nutarimai ar kiti teisës aktai. Prireikus ministerijas, Vyriausybës ástaigas ir apskrièiø virðininkus kontroliuoja pagal kompetencijà Ministras Pirmininkas, Vyriausybës sudaromos komisijos, Ministro Pirmininko sudaromos darbo grupës. Ministrai, Vyriausybës ástaigø vadovai ir apskrièiø virðininkai, vykdydami Vyriausybës kontrolës funkcijas, pagal savo kompetencijà privalo:

1) uþtikrinti, kad atitinkamai ministerijose, Vyriausybës ástaigose ir apskrièiø virðininkø administracijose, joms pavaldþiose institucijose, ástaigose ir organizacijose, jø reguliavimo srièiai priskirtose valstybës ámonëse bûtø deramai ágyvendinami ástatymai, Vyriausybës nutarimai ir kiti teisës aktai, operatyviai imtis atitinkamø priemoniø, jeigu suþino apie ðiø teisës aktø paþeidimus arba nevykdymà, numatyti atsakingus uþ atitinkamo teisës akto ágyvendinimà bei ðio darbo kontrolæ skyrius ir konkreèius valstybës tarnautojus (ðie tarnautojai privalo ágyvendinti teisës aktø nuostatas ar kontroliuoti, kaip jos vykdomos, prireikus - nedelsdami teikti pasiûlymus dël atitinkamø teisës aktø priëmimo, galiojanèiø teisës aktø pakeitimo ar papildymo, naujø pavedimø davimo arba darbø koordinavimo);

2) nustatyti atitinkamai viceministrø, Vyriausybës ástaigø vadovø pavaduotojø ir apskrièiø virðininkø pavaduotojø personalinæ atsakomybæ uþ ástatymø, Vyriausybës nutarimø, kitø teisës aktø ágyvendinimo organizavimà ir koordinavimà.

Kiekviename ministerijos, Vyriausybës ástaigos ir apskrities virðininko administracijos padalinyje turi bûti kontroliuojamø teisës aktø sàraðas ir konkreti informacija apie jø ágyvendinimo eigà.

Keièiantis valstybës tarnautojams, atsakingiems uþ atitinkamo ástatymo, Vyriausybës nutarimo ar kito teisës akto ágyvendinimà bei tokio ágyvendinimo kontrolæ, reikalø perdavimo-priëmimo akte (jeigu jis nesuraðomas - ministro, Vyriausybës ástaigos vadovo ar apskrities virðininko ásakyme ar kitame dokumente) turi bûti nurodoma, kam pavedama toliau ágyvendinti atitinkamà Vyriausybës nutarimà ar kità teisës aktà ir kontroliuoti jo ágyvendinimà.

Vyriausybë turi teisæ panaikinti ministrø ir ministerijoms pavaldþiø ástaigø, taip pat Vyriausybës ástaigø teisës aktus, jeigu ðie prieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ástatymams, Lietuvos Respublikos tarptautinëms sutartims, kitiems Seimo priimtiems teisës aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybës nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams. Pasiûlymus ðiais klausimais Ministrui Pirmininkui teikia Teisingumo ministerija, Ministro Pirmininko aparatas ar Vyriausybës kanceliarija.

Per Vyriausybës atstovus Vyriausybë ástatymo nustatyta tvarka vykdo savivaldybiø administracinæ prieþiûrà.

Pavedimø vykdymo kontrolë.

Ministerijø, Vyriausybës ástaigø tarnautojai ir apskrièiø virðininkai privalo uþtikrinti, kad deramai ir laiku bûtø ávykdomi Vyriausybës, Ministro Pirmininko, Vyriausybës kanclerio ir Vyriausybës sekretoriaus pavedimai. Nepriklausomai nuo to, kokiame dokumente (Vyriausybës nutarime, Ministro Pirmininko potvarkyje, Vyriausybës kanclerio ar Vyriausybës sekretoriaus pavedime-rezoliucijoje) yra ðie pavedimai, jie (iðskyrus pavedimus parengti atitinkamo teisës akto projektà) turi bûti ávykyti per 10 darbo dienø nuo jø gavimo, jeigu nenurodytas konkretus ávykdymo laikas.

Jeigu pavedimas duodamas keletui institucijø (tarnautojø), pagrindine pavedimo vykdymo organizatore laikoma ta institucija (tarnautojas), kuri pavedime nurodyta pirmoji. Kitos pavedimà vykdanèios institucijos (tarnautojai) yra vienodai atsakingos uþ pavedimo ávykdymà nustatytuoju laiku ir pagrindinës pavedimà vykdanèios institucijos (tarnautojo) reikalavimu turi pateikti visà bûtinà medþiagà bei atitinkamus pasiûlymus ne vëliau kaip per 5 darbo dienas.

Laikoma, kad pavedimas ávykdytas, jeigu iðspræsti visi jame pateikti klausimai arba á juos atsakyta ið esmës. Jeigu pavedimas ávykdomas netinkamai, visa medþiaga nustatytàja tvarka gràþinama rengëjams tobulinti, taèiau pavedimo ávykdymo terminas paprastai nepratæsiamas. Vyriausybës pavedimø ávykdymo terminas negali bûti pratæstas. Ministerija, Vyriausybës ástaiga ar apskrities virðininkas, negalintys laiku ávykdyti Vyriausybës pavedimo, privalo ið anksto teikti suderintà Vyriausybës nutarimo, kuriame duodamas neávykdytasis pavedimas, pakeitimo projektà. Ministro Pirmininko pavedimø ávykdymo terminas gali bûti pratæstas tik iðimtiniais atvejais argumentuotu ministro, Vyriausybës ástaigos vadovo, apskrities virðininko praðymu. Vyriausybës kanclerio pavedimø ávykdymo terminas gali bûti pratæstas argumentuotu viceministro, departamento prie Vyriausybës vadovo, apskrities virðininko praðymu. Vyriausybës sekretoriaus pavedimø ávykdymo terminas gali bûti pratæstas argumentuotu ministerijos sekretoriaus, tarnybos (ar inspekcijos, kitos ástaigos prie Vyriausybës) vadovo praðymu. Praðymai pratæsti Ministro Pirmininko, Vyriausybës kanclerio ir Vyriausybës sekretoriaus pavedimø ávykdymo terminà turi bûti pateikiami ne vëliau kaip prieð 3 darbo dienas iki ávykdymo termino pabaigos.

Vyriausybës kanceliarija tvarko Vyriausybës, Ministro Pirmininko, Vyriausybës kanclerio ir Vyriausybës sekretoriaus pavedimø apskaità, apibendrina jø vykdymà. Ið apskaitos pavedimai iðbraukiami ne vëliau kaip per vienà darbo dienà nuo atitinkamo ministerijos, Vyriausybës ástaigos ar apskrities virðininko raðto gavimo Vyriausybës kanceliarijoje dienos.

Vyriausybës kanceliarijos struktûriniø padaliniø vadovai ir patarëjai atskirais klausimais turi nuolat kontroliuoti, kaip ministerijose, Vyriausybës ástaigose, apskrièiø virðininkø administracijose vykdomi Vyriausybës, Ministro Pirmininko, Vyriausybës kanclerio bei Vyriausybës sekretoriaus pavedimai ir prireikus imtis atitinkamø priemoniø minëtiems pavedimams ávykdyti.

Vyriausybës veiklos organizavimas. Vyriausybës posëdþiai

Vyriausybës ástatymas pakankamai daug dëmesio skiria jos veiklos organizavimui. Jo 24 straipsnyje reglamentuoti Ministro Pirmininko ágaliojimai. Jis atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai, sprendþia Vyriausybës veiklos organizavimo klausimus; kvieèia Vyriausybës posëdþius ir jiems pirmininkauja, pasiraðo posëdþio darbotvarkæ; skiria ir atleidþia ið pareigø Vyriausybës kanclerá, jo pavaduotojus, kitus Ministro Pirmininko aparato darbuotojus; skiria ir atleidþia Vyriausybës sekretoriø; sudaro Vyriausybæ ir teikia jos sudëtá tvirtinti Respublikos Prezidentui; teikia siûlymus Respublikos Prezidentui dël ministrø skyrimo ir atleidimo; skiria ir atleidþia ið pareigø Vyriausybës ástaigø vadovus bei skiria jiems ir kitiems pavaldiems valstybës tarnautojams tarnybines nuobaudas bei juos skatina; sudaro Vyriausybës delegacijas oficialiems vizitams á kitas ðalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose; suteikia ágaliojimus derëtis ir pasiraðyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; suteikia ágaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; vykdo kitas pareigas, kurias paveda Ministrui Pirmininkui Konstitucija ir kiti ástatymai. Nepaisant egzistuojanèio Vyriausybës kolegialumo, Ministras Pirmininkas uþima ypatingà padëtá tarp kitø Vyriausybës nariø, kuri pasiþymi tuo, kad jo atsistatydinimas kartu reiðkia ir visos Vyriausybës veiklos pabaigà.

Pagrindinë Vyriausybës veiklos organizacinë forma yra posëdþiai, kurie vyksta Vyriausybës rûmuose kartà per savaitæ, paprastai treèiadieniais, Ministro Pirmininko paskirtu laiku. Posëdis laikomas teisëtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusë Vyriausybës nariø. Juose Vyriausybë sprendþia svarbiausius valstybës valdymo klausimus, visø Vyriausybës balsø dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybës nariai, kurie negali dalyvauti posëdyje, privalo apie tai informuoti Ministrà Pirmininkà ir gauti jo sutikimà. Jie gali raðtu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonæ, kuri turi bûti paskelbta posëdyje.

Vyriausybës posëdþiuose be Vyriausybës nariø dalyvauja Ministro Pirmininko aparato ir Vyriausybës kanceliarijos valstybës tarnautojai, taip pat Vyriausybës ástaigø ir kitø valstybës institucijø vadovai, apskrièiø virðininkai bei Vyriausybës atstovai. Be atskiro kvietimo Vyriausybës posëdþiuose gali dalyvauti Seimo ir Respublikos Prezidento atstovai. Asociacijø, profesiniø sàjungø, visuomeniniø, politiniø ar kitokiø nevalstybiniø organizacijø atstovø dalyvavimo Vyriausybës posëdþiuose klausimus sprendþia Ministras Pirmininkas. Pavyzdþiui, Vyriausybës posëdþiuose kaip nevyriausybinë organizacija nuolat dalyvauja Lietuvos savivaldybiø asociacija, kurià atstovauja savivaldybiø merai ir jos administracija.

Atskirus klausimus Vyriausybë gali nagrinëti uþdaruose posëdþiuose.

Vyriausybës posëdþiø organizavimo tvarkà nustato Vyriausybës darbo reglamentas, patvirtintas Vyriausybës 1994 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 728 "Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës darbo reglamento patvirtinimo", kurio nauja redakcija patvirtinta Vyriausybës 1999 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1188 "Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës darbo reglamento patvirtinimo". Darbo reglamente detaliai reglamentuota Vyriausybës posëdþio darbotvarkës sudarymo, teikiamø teisës aktø projektø bei priimamø sprendimø ávertinimo tvarkos ir kiti klausimai.

Vyriausybës spaudos tarnyba po kiekvieno Vyriausybës posëdþio turi parengti ir paskelbti oficialø praneðimà visuomenës informavimo priemonëms apie posëdyje priimtus sprendimus ir jø esmæ. Be to, Vyriausybei teikiamø svarbesniø ir kitø aktualiausiø teisës aktø projektai skelbiami "Interneto" tinkle. Èia taip pat skelbiami priimti Vyriausybës nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai, ministrø, Vyriausybës ástaigø vadovø ásakymai ir kiti ásakymais patvirtinti norminio pobûdþio teisës aktai.

Nuo 2000 m. spalio mën. ne tik Vyriausybës, bet ir kitø vykdomosios valdþios institucijø sistemos veikla organizuojama remiantis ilgalaikiais strateginiais veiklos planais. Pagal Vyriausybës ástatymo 29 straipsnio 11 dalá ir 33 straipsnio 7 dalá, strateginis planavimas vykdomas Vyriausybës ir institucijø lygiuose. Ministerijø ir Vyriausybës ástaigø strateginiai veiklos planai rengiami vieneriems, trejiems, penkeriems ir deðimèiai metø. Ministerijø strateginiai veiklos planai kartu nustato ir jø reguliavimo srièiai priskirtø ástaigø prie ministerijø veiklos organizavimo pagrindines kryptis. Strateginio planavimo nuostata ðiandien dar nëra visiðkai realizuota, kadangi strateginis planavimas ið dalies vykdomas tik ministerijose ir Vyriausybës ástaigose. Pastarosios institucijos ágyvendina tik trumpalaiká planavimà, nes savo veiklà pagrinde planuoja tik vieneriems metams.

Ministrà pirmininkà ir Vyriausybæ aptarnaujanèios institucijos

Svarbus vaidmuo uþtikrinant Vyriausybës veiklà ir jos priimtø sprendimø ágyvendinimà bei kontrolæ tenka Ministro Pirmininko aparatui ir Vyriausybës kanceliarijai.

Ministro Pirmininko aparatà sudaro politinio (asmeninio) pasitikëjimo pagrindu skiriami valstybës tarnautojai. Jie atsakingi Ministrui Pirmininkui ir tiesiogiai pavaldûs Vyriausybës kancleriui. Pastarasis jam ir vadovauja. Já skiria pareigoms ir atleidþia ið jø bei aparato organizacinæ sudëtá ir darbuotojø funkcijas tvirtina Ministras Pirmininkas. Ministro Pirmininko aparato paskirtis - padëti Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybës vadovui, priimti ir ágyvendinti sprendimus. Jis nediferencijuojamas á struktûrinius vienetus, kadangi Ministro Pirmininko aparatà sudaro Ministro Pirmininko patarëjai atskirais klausimais, kuriø skaièius po kiekvieno Vyriausybës pasikeitimo Ministro Pirmininko potvarkiu nustatomas naujai. Vadinasi, Ministro Pirmininko aparato valstybës tarnautojø skaièiø nustato Ministras Pirmininkas savo iniciatyva.

Vyriausybës 1998 m. rugpjûèio 27 d. nutarimu Nr. 1034 patvirtintø Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko aparato nuostatø 1 punkte nustatyta, jog "Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko aparatas yra valstybës institucija [.]". Toks Ministro Pirmininko aparato apibrëþimas nëra visiðkai tikslus ir kelia abejoniø. Valstybës teorijoje vyrauja nuomonë, jog valstybës aparatà sudaro valstybës institucijos, ágyvendinanèios valstybës valdþià: valstybës valdþios, 929k1013j valstybës valdymo ir teismo institucijos. Kadangi valstybës valdymo institucijos yra viena ið valstybës aparato sudëtiniø daliø, tai jos valdþiø padalijimo doktrinos aspektu atitinkamai siejamos su vykdomàja valdþia. Tai suponuoja mintá, kad Ministro Pirmininko aparatas negali bûti traktuojamas kaip valstybës valdymo institucija, nes neágyvendina vykdomosios valdþios funkcijø ir neáeina á vykdomosios valdþios institucijø sistemà, nes vykdo aptarnaujanèio, pagalbinio pobûdþio funkcijas. Tai tipiðka Ministro Pirmininko darbo organizavimo parengiamoji institucija, todël jà reikëtø priskirti prie Vyriausybës kaip institucijos vidinës organizacinës struktûros vieno ið padaliniø.

Vyriausybës kanceliarija aptarnauja Vyriausybæ, Ministrà Pirmininkà ir Ministro Pirmininko aparatà. Ji sudaro sàlygas Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui ir Ministro Pirmininko aparatui vykdyti savo funkcijas. Taigi, Vyriausybës kanceliarija aptarnauja platesná subjektø ratà, nei Ministro Pirmininko aparatas. Todël jame dirba daug didesnis valstybës tarnautojø skaièius bei sudëtingesnë jos organizacinë struktûra, kuri skirstoma á struktûrinius padalinius.

Vyriausybës kanceliarijà sudaro struktûriniai padaliniai - departamentai (pavyzdþiui, Teisës ir teisëtvarkos bei Bendrøjø reikalø departamentai), skyriai (pavyzdþiui, Strateginio planavimo, Biudþeto ir finansø, Aplinkos, Kaimo plëtros ir kiti skyriai), Vyriausybës spaudos tarnyba ir Vyriausybës priimamasis.

Vyriausybës kanceliarijai vadovauja Vyriausybës sekretorius, kuri skiria pareigoms ir atleidþia ið jø Ministras Pirmininkas. Jis turi du pavaduotojus, kuriuos skiria ir atleidþia Vyriausybës sekretorius Ministro Pirmininko pritarimu. Vyriausybës sekretorius ir jo pavaduotojai, Vyriausybës kanceliarijos padaliniø vadovai ir patarëjai atskirais klausimais yra atsakingi Ministrui Pirmininkui. Vyriausybës kanceliarijos karjeros valstybës tarnautojai yra tiesiogiai pavaldûs Vyriausybës sekretoriui. Vyriausybës kanceliarijos organizacinæ sudëtá tvirtina Ministras Pirmininkas Vyriausybës sekretoriaus teikimu.

Vyriausybës ir Ministro Pirmininko priimami teisës aktai, jø parengimo, priëmimo ir ásigaliojimo tvarka

Realizuodama savo ágaliojimus Vyriausybë priima atitinkamus teisës aktus. Remiantis Konstitucija, ástatymais ir Respublikos Prezidento dekretais Vyriausybë leidþia nutarimus ir uþtikrina jø vykdymà.

Vyriausybës nutarimus galima klasifikuoti á dvi grupes: norminio (kuriuose nustatomos, keièiamos ar pripaþástamos netekusiomis galios teisës normos) ir nenorminio (kuriuose nëra nustatomos, keièiamos ar pripaþástamos netekusiomis galios teisës normos) pobûdþio. Priimtus nutarimus pasiraðo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras. Kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, já pasiraðo Ministras Pirmininkas ir ministras, vadovaujantis nutarimà pateikusiai ministerijai ar vizavæs projektà. Vyriausybës nutarimai, kuriais keièiami ar pildomi anksèiau priimti nutarimai pasiraðo Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasiraðæs ankstesnájá nutarimà, nepaisant to, kas pateikë Vyriausybei svarstyti naujàjá nutarimo projektà. Nutarimai pasiraðomi per 3 darbo dienas nuo jø priëmimo, jeigu Vyriausybë nenustato kitaip.

Ástatymø nustatytais atvejais Vyriausybë leidþia bendrus su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis nutarimus. Jiems paprastai suteikiamas dvigubas numeris.

Vyriausybës nutarimai, iðskyrus tuos, kuriuose yra valstybës ar tarnybinæ paslaptá sudaranèiø þiniø, skelbiami "Valstybës þiniose". Nenorminio pobûdþio Vyriausybës nutarimai ðiuos aktus pasiraðiusiø asmenø nuoþiûra "Valstybës þiniose" gali bûti neskelbiami. Nepaisant to, ar ðie aktai paskelbti "Valstybës þiniose", jie turi bûti iðsiunèiami juose minimoms valstybës institucijoms, ámonëms, ástaigoms ir organizacijoms, juridiniams bei fiziniams asmenims. Vyriausybës nutarimus oficialiai skelbti "Valstybës þiniose" pateikia Vyriausybës sekretorius. Skelbtini Vyriausybës nutarimai turi bûti pateikti "Valstybës þiniø" redakcijai ne vëliau kaip per 3 darbo dienas nuo jø pasiraðymo. Jie taip pat per 3 dienas nuo ásigaliojimo dienos turi bûti paskelbti ir interneto tinklapyje.

Skirtinga ir anksèiau minëtø Vyriausybës nutarimø ásigaliojimo tvarka. Norminio pobûdþio Vyriausybës nutarimai ásigalioja kità dienà po to, kai jie Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasiraðyti paskelbiami "Valstybës þiniose", jeigu paèiuose nutarimuose nenustatyta vëlesnë jø ásigaliojimo data. Nenorminio pobûdþio - ásigalioja jø pasiraðymo dienà, nors jie ir paskelbti "Valstybës þiniose", jeigu paèiuose nutarimuose nenustatyta vëlesnë jø ásigaliojimo data.

Ministras Pirmininkas jo kompetencijai priskirtais organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidþia potvarkius ar priima operatyvius sprendimus - pavedimus, áforminamus rezoliucijomis. Jo potvarkiai áforminami jø pasiraðymo data ir ne vëliau kaip kità darbo dienà iðsiunèiami juos vykdyti nurodytiems adresatams. Ministro Pirmininko potvarkiai ásigalioja jø pasiraðymo dienà, atsiþvelgiant á tai, ar jie bus paskelbti "Valstybës þiniose", jeigu paèiuose potvarkiuose nenustatyta vëlesnë jø ásigaliojimo data.

Vyriausybë turi teisæ priiminëti ir ne teisinio pobûdþio aktus. Jos nuomonë ar pavedimas ministerijai, Vyriausybës ástaigai, apskrities virðininkui gali bûti áforminami protokoliniais áraðais. Protokoluose áforminti sprendimai prireikus siunèiami atitinkamiems adresatams kaip protokolo iðraðai.

Vyriausybës programa, jos rengimas ir ágyvendinimas

Vyriausybës programa - teisinis dokumentas, atitinkamai Vyriausybei visà jos ágaliojimø laikà privalomas veiklos planas, kuriame iðdëstytos tam tikro laikotarpio Vyriausybës veiklos gairës ir kuriam yra pritaræs Seimas. Paþymëtina, kad Seimas, pritardamas Vyriausybës programai, Vyriausybei suteikia ágaliojimus veikti. Taip ágyvendinamos Vyriausybës veiklà reguliuojanèios Konstitucijos normos, átvirtinanèios Vyriausybës atsakomybës Seimui principà. Konstitucinëje valdþiø struktûroje átvirtinta, kad tik Seimo pasitikëjimà turinti Vyriausybë gali vykdyti savo ágaliojimus. Teisinë tokiø ágaliojimø suteikimo forma - balsavimas Seime pritariant Vyriausybës programai.

Vyriausybës programos pagrindas yra parlamento rinkimus laimëjusiø politiniø jëgø programos, taèiau jø nuostatos tik per Vyriausybës programà ágyja teisinæ reikðmæ ápareigodamos tiek Vyriausybæ, tiek jà palaikanèià Seimo daugumà atitinkamai veikti. Toks Vyriausybës programos teisinës reikðmës pripaþinimas - bûdingas parlamentinës demokratijos ypatumas. Jis átvirtintas Konstitucijos 67 straipsnio 7 punkto ir 92 straipsnio penktosios dalies normose.

Bûtent dël to Respublikos Prezidentui tenka skirti Seimo daugumos palaikomà Ministrà Pirmininkà ir tvirtinti tokià Vyriausybæ, kurios programai Seimas gali pritarti posëdyje dalyvaujanèiø nariø balsø dauguma. Kitaip nebus suformuota valstybës funkcionavimà uþtikrinanti vykdomosios valdþios institucija. Vyriausybë, siekdama ágyti Seimo pasitikëjimà, numatydama savo veiklos kryptis tam tikram laikotarpiui, privalës atsiþvelgti á galimà Seimo nariø pritarimà ar nepritarimà. Seimas, iðreikðdamas pasitikëjimà Vyriausybës programa, ásipareigoja priþiûrëti, kaip Vyriausybë veiks ágyvendindama programà. Vyriausybës programa - Vyriausybës politinës-teisinës atsakomybës Seimui pagrindas, nes ji solidariai atsako Seimui uþ bendrà savo veiklà. Vyriausybei ágaliojimus veikti suteikæs Seimas gali pareikðti nepasitikëjimà Vyriausybe ar Ministru Pirmininku. Nepasitikëjimo pareiðkimo padarinys - Vyriausybës atsistatydinimas.

Taigi Vyriausybës programa vertintina kaip teisinis dokumentas, kuriame iðdëstytos tam tikro laikotarpio valstybës veiklos gairës. Jis skelbtinas "Valstybës þiniose". Kartu ne maþiau svarbi yra jos, kaip teisinës formos, sàlygojanèios Vyriausybæ formuojanèiø institucijø veiksmus ir uþtikrinanèios Vyriausybës bei ðiø institucijø tarpusavio sàveikà, reikðmë.

Vyriausybës programos rengimui vadovauja Ministras Pirmininkas. Vyriausybës kanceliarija, ministerijos, Vyriausybës ástaigos, apskrièiø virðininkai teikia paskirtiems ministrams jø praðymu medþiagà, kurios reikia Vyriausybës programai parengti, ir atitinkamai prisideda prie jos rengimo.

Seimui pritarus Vyriausybës programai, Vyriausybë per 3 mënesius parengia ir patvirtina konkreèias priemones ðiai programai ágyvendinti, numatydama priemoniø ávykdymo terminus ir uþ ávykdymà atsakingas ministerijas, Vyriausybës ástaigas, kitas valstybës valdymo institucijas. Vyriausybës programos ágyvendinimo priemoniø rengimui vadovauja Ministras Pirmininkas arba Vyriausybës kancleris Ministro Pirmininko pavedimu.

Vyriausybë ne reèiau kaip kartà per metus pateikia Seimui Vyriausybës programos ágyvendinimo ataskaità. Ministerijos, Vyriausybës ástaigos, apskrièiø virðininkai kaupia informacijà ir kità medþiagà, kurios reikia Vyriausybës programos ágyvendinimo ataskaitai parengti. Ðios ataskaitos rengimà organizuoja ir atitinkamà medþiagà apibendrina Ministro Pirmininko aparatas kartu su Vyriausybës kanceliarija. Ataskaitos projektas svarstomas ir aprobuojamas Vyriausybës posëdyje.

Vyriausybës nustatyta tvarka ministerijos ir Vyriausybës ástaigos iki einamøjø metø kovo 1 d. pateikia praëjusiø kalendoriniø metø veiklos ataskaitas: Vyriausybei - ministerijos, Vyriausybës kancleriui - departamentai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Vyriausybës sekretoriui - tarnybos, inspekcijos, kitos valdymo institucijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Ministrai, bûdami tiesiogiai atsakingi uþ Vyriausybës programos ágyvendinimà ministerijos kompetencijai priklausanèiais klausimais, paskiria viceministrà Vyriausybës programos ágyvendinimui koordinuoti ir kontroliuoti. Vyriausybës ástaigø vadovai, apskrièiø virðininkai nustato atitinkamai Vyriausybës ástaigø vadovø pavaduotojø, apskrièiø virðininkø pavaduotojø asmeninæ atsakomybæ uþ Vyriausybës programos ágyvendinimo organizavimà ir koordinavimà.

Ministro Pirmininko aparatas teikia Ministrui Pirmininkui iðvadas apie tai, ar Vyriausybës posëdþiui teikiami teisës aktø projektai atitinka Vyriausybës programà.

Vyriausybës santykiai su Seimu, Respublikos Prezidentu ir vietos savivaldos institucijomis

Pagal Konstitucijà Vyriausybë turi ástatymø leidybos iniciatyvos teisæ. Ágyvendindama ðià teisæ Seime, Vyriausybë teikia Seimui ástatymø, prireikus - kitø Seimo teisës aktø projektus. Vyriausybë taip pat teikia Seimui pasiûlymus dël ástatymø leidimo ir Seimo sesijos darbø programos projektø. Ðiø pasiûlymø projektus teikia Vyriausybei svarstyti Ministro Pirmininko aparatas, atsiþvelgdamas á ministerijø, Vyriausybës ástaigø, Vyriausybës kanceliarijos struktûriniø padaliniø ir patarëjø atskirais klausimais pageidavimus. Vyriausybës aprobuotus pasiûlymus Seimui pasiraðo Ministras Pirmininkas. Vyriausybë prireikus gali teikti pasiûlymus dël Seimo savaitës posëdþiø darbotvarkës projektø rengimo, siûlyti papildomai átraukti á Seimo savaitës posëdþiø darbotvarkæ Vyriausybës praneðimà svarbiu klausimu.

Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu ministras ar ministro ágaliotas tarnautojas (Vyriausybës ástaigos vadovas ar kitas tarnautojas) Seimo statuto nustatyta tvarka privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posëdyje ir informuoti, kaip vykdomi ástatymai ir kiti Seimo priimti teisës aktai, teikti paaiðkinimus kitais svarstomais klausimais. Vyriausybës narys, Vyriausybës ástaigos vadovas ar apskrities virðininkas, gavæs jam adresuotà Seimo komiteto pirmininko praneðimà apie Seimo komiteto sprendimà iðklausyti atitinkamà informacijà, ne vëliau kaip po dviejø savaièiø (jeigu Seimo komitetas nepageidauja kitaip) privalo dalyvauti Seimo komiteto posëdyje. Ministerijos, Vyriausybës ástaigos ir apskrièiø virðininkø administracijos, gavusios Seimo komiteto (komisijos) rekomendacijas ir pasiûlymus, privalo juos apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus arba priemones, kuriø imtasi, praneðti komitetui (komisijai) ne vëliau kaip per dvi savaites nuo rekomendacijø ar pasiûlymø gavimo arba per kità Seimo komiteto (komisijos) nustatytà laikà. Finansø ministerija teikia Vyriausybei valstybës biudþeto vykdymo apyskaità (su aiðkinamuoju raðtu, prireikus - ir kita medþiaga). Ði apyskaita iðnagrinëjama Vyriausybës posëdyje ir aprobuota pateikiama Seimui jo nustatytu laiku. Seimo statuto nustatyta tvarka Ministras Pirmininkas arba ministrai turi atsiskaityti Seime atitinkamai uþ Vyriausybës ar savo veiklà, taip pat per Vyriausybës valandà Seime atsakyti á Seimo nariø klausimus.

Seimo nariø raðytiniai klausimai ir paklausimai, adresuoti Vyriausybës nariui, registruojami Vyriausybës kanceliarijos nustatyta tvarka ir perduodami atitinkamam Vyriausybës nariui. Vyriausybës nariai privalo á raðytiná klausimà ir paklausimà atsakyti já pateikusiø Seimo nariø pageidaujama forma Seimo statuto nustatyta tvarka. Vyriausybës narys, negalintis nustatytuoju laiku atsakyti á raðytiná klausimà ir paklausimà, privalo tai raðtu motyvuoti ir pasiûlyti kità laikà, bet ne vëliau kaip mënuo nuo raðytinio klausimo ir paklausimo gavimo, taèiau jeigu raðytiná paklausimà pateikæs Seimo narys ar jø grupë su ðiais motyvais nesutinka, paklausimas nagrinëjamas numatytu laiku. Nagrinëjant paklausimà Seime, turi dalyvauti atitinkamas Vyriausybës narys.

Operatyvius ryðius su Seimu Vyriausybë palaiko per ryðiø su Seimu ir Prezidentûra atstovà. Ryðiø su Seimu ir Prezidentûra atstovas, laikydamasis Seimo statuto nustatytos tvarkos, privalo dalyvauti Seimo, Seimo valdybos ir Seniûnø sueigos posëdþiuose (stebëtojo teisëmis), palaikyti nuolatinius ryðius su Seimo komitetais (komisijomis), nedelsdamas informuoti Ministrà Pirmininkà, Vyriausybës kanclerá ir Vyriausybës sekretoriø, taip pat atitinkamus ministrus ir Vyriausybës ástaigø vadovus apie Seimo patvirtintà darbotvarkæ bei jos pakeitimus, Vyriausybei pareikðtas Seime pastabas, jai duotus pavedimus. Ryðiø su Seimu ir Prezidentûra atstovas kartu su atitinkamø Vyriausybës kanceliarijos struktûriniø padaliniø vadovais ir patarëjais atskirais klausimais taip pat turi reguliariai domëtis, kada numatomi svarstyti Vyriausybës pateikti Seimui ástatymø ir kitø Seimo teisës aktø projektai, kokie jø svarstymo rezultatai, kuriø ástatymø ir kitø Seimo teisës aktø projektø apskritai nenumatoma svarstyti, ir teikti informacijà ðiais klausimais Vyriausybës kancleriui ir Vyriausybës sekretoriui.

Ypatinguosius Vyriausybës ir Respublikos Prezidento santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vyriausybës ástatymas (penktasis skirsnis), kiti ástatymai. Operatyvius ryðius su Respublikos Prezidentu Vyriausybë palaiko per Vyriausybës ryðiø su Seimu ir Prezidentûra atstovà.

Respublikos Prezidento iniciatyva Ministras Pirmininkas ir ministrai (Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui ar ministrams pavaldûs, atskaitingi ar atsakingi tarnautojai) kartu su Respublikos Prezidentu (taip pat jam pavaldþiais asmeninio ar politinio pasitikëjimo Prezidentûros tarnautojais, atskaitingais ar atsakingais tarnautojais) nagrinëja ir sprendþia valstybës valdymo klausimus Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko suderintais bendradarbiavimo bûdais ir formomis.

Prireikus Respublikos Prezidento iniciatyva Ministras Pirmininkas sudaro darbo grupes, á kurias Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko sutarimu átraukiami jiems pavaldûs (atskaitingi ar atsakingi) tarnautojai.

Vyriausybë svarsto ir teikia Respublikos Prezidentui atitinkamus dokumentus dël tarptautiniø sutarèiø teikimo Seimui ratifikuoti (ðiuos dokumentus, suderintus su Uþsienio reikalø ministerija, ðio reglamento nustatyta tvarka Vyriausybei teikia atsakinga institucija), Lietuvos Respublikos diplomatiniø atstovø uþsienio valstybëse ar prie tarptautiniø organizacijø skyrimo ir atðaukimo. Kartu su teikimu Respublikos Prezidentui siunèiamas atitinkamas Vyriausybës sprendimas ir Respublikos Prezidento dekreto projektas. Dokumentø projektus ir su jais susijusià medþiagà Respublikos Prezidentui teikia Ministras Pirmininkas, pasiraðydamas teikimà - lydraðtá.

Ministrai, Vyriausybës ástaigø vadovai, Ministro Pirmininko aparato ir Vyriausybës kanceliarijos tarnautojai privalo atitinkamai uþtikrinti, kad Respublikos Prezidento pavedimai bûtø deramai ávykdyti per 10 darbo dienø, jeigu pavedime nëra nustatytas kitas terminas. Pratæsti ávykdymo terminà (kai jis konkreèiai nenurodytas gautame dokumente) gali tik Ministras Pirmininkas (prireikus suderinæs su Respublikos Prezidentu), ið anksto gavæs pavedimà vykdanèios institucijos (tarnautojo) argumentuotà raðtiðkà praðymà. Atsakymus Respublikos Prezidentui á jo pavedimus pasiraðo Ministras Pirmininkas.

Ypatingi Vyriausybës santykiai ir su savivaldybëmis. Kadangi savivaldybës tiesiogiai nepavaldþios valstybës institucijoms, ar savivaldybës laikosi Konstitucijos ir ástatymø, ar vykdo Vyriausybës nutarimus ir sprendimus priþiûri Vyriausybës skiriami atstovai.

Vyriausybës ástatyme nëra átvirtinta jokiø nuostatø, kurios nustatytø Vyriausybës ir savivaldybiø bendradarbiavimà, iðskyrus tai, kad Vyriausybë ir kitos vykdomosios valdþios institucijos teikia rekomendacijas savivaldybëms atitinkamais klausimais ir per Vyriausybës atstovus kontroliuoja kaip jos laikosi Konstitucijos ir ástatymø, ar vykdo Vyriausybës nutarimus ir sprendimus. Kiek plaèiau ðie santykiai reglamentuoti naujos redakcijos Vietos savivaldos ástatyme, taèiau nepakankamai. Daugelyje Europos Sàjungos valstybiø, turinèiose senas vietos savivaldos tradicijas, minëti bendradarbiavimo klausimai aiðkiai nustatyti.

2000 m. spalio 12 d. Seimo priimtame Vietos savivaldos ástatymo pakeitimo ástatymo 38 straipsnio 9 dalyje átvirtinta, jog Vyriausybës ir Lietuvos savivaldybiø asociacijos interesams bei pozicijoms derinti ðaliø susitarimu sudaroma dviðalë komisija. Vadovaujantis ðia nuostata, Vyriausybë ir Lietuvos savivaldybiø asociacija 2000 m. birþelio 2 d. bendru susitarimu sudarë dviðalæ komisijà savivaldybiø probleminiams klausimams, kuriø jos negali iðspræsti be valstybës institucijø pagalbos, taip pat klausimams, kylantiems dël santykiø tarp valstybës ir savivaldybiø institucijø nagrinëti bei teikti nurodytais klausimais suderintas iðvadas ir pasiûlymus Vyriausybei ir patvirtino jos nuostatus. Kaip paþymëta Europos Tarybos Europos regionø ir vietos valdþios kongreso Institucinio komiteto ataskaitoje apie demokratijà vietose ir regionuose Lietuvoje ðiø konsultacijø pagrindus ir tvarkà reikëtø nustatyti ástatymais arba nutarimais.

Vyriausybës ir visuomenës santykiai

Vyriausybës ir visuomenës santykiø reglamentavimas átvirtintas Vyriausybës darbo reglamente ir pasireiðkia dviem kryptimis: visuomenës informavimu bei praðymø ir peticijø priëmimu bei nagrinëjimu.

Visuomenës informavimas.

Vyriausybei teikiamø svarbesniø ir kitø aktualiausiø teisës aktø projektai nustatytàja tvarka skelbiami "Interneto" tinkle. Ðiame tinkle nustatytàja tvarka taip pat skelbiami priimti Vyriausybës nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai, ministrø, Vyriausybës ástaigø vadovø ásakymai ir ásakymais patvirtinti kiti teisës aktai, kuriuose nustatomos, keièiamos ar pripaþástamos netekusiomis galios teisës normos.

Vyriausybës vykdomos politikos nuðvietimu visuomenës informavimo priemonëse rûpinasi Ministro Pirmininko atstovas spaudai, Vyriausybës spaudos tarnyba, ministerijø, Vyriausybës ástaigø atstovai spaudai ir spaudos (informacijos) tarnybos. Atstovø spaudai darbo tvarkà nustato atitinkamai Ministras Pirmininkas, ministrai, Vyriausybës ástaigø vadovai.

Ministro Pirmininko atstovas spaudai duoda leidimà rengti radijo ir televizijos reportaþus ið Vyriausybës posëdþio (suderinæs ðá klausimà su posëdþio pirmininku), rengia Ministro Pirmininko spaudos konferencijas. Prireikus Vyriausybës spaudos tarnyba rengia ministrø, Vyriausybës ástaigø vadovø spaudos konferencijas.

Vyriausybës spaudos tarnyba:

1) po kiekvieno Vyriausybës posëdþio turi parengti ir paskelbti oficialø praneðimà visuomenës informavimo priemonëms apie posëdyje priimtus sprendimus ir jø esmæ (ðiuos praneðimus pasiraðo Vyriausybës spaudos tarnybos vadovas);

2) akredituoja prie Vyriausybës visuomenës informavimo priemoniø atstovus ir aprûpina juos darbui reikalinga informacija bei dokumentais, "Internete" informuoja apie rengiamus priimti svarbiausius Vyriausybës nutarimus ir sprendimus, Vyriausybës sudëties pokyèius;

3) koordinuoja (kartu su atitinkamu valstybës konsultantu) uþsienio valstybiø þurnalistø vizitus á Lietuvà, aprûpina juos reikiama informacija, siûlo galimø praneðimø apie Lietuvà tematikà ir teikia paramà juos rengiant, sudaro vieðnagës Lietuvoje programà;

4) sudaro galimybes pristatyti visuomenei aktualiø Vyriausybës nutarimø projektus per radijà ar televizijà (praneðimus apie tokiø nutarimø projektus parengia Vyriausybës kanceliarijos struktûriniø padaliniø vadovai ar patarëjai atskirais klausimais);

5) koordinuoja (kartu su Ministro Pirmininko atstovu spaudai) ministerijø ir Vyriausybës ástaigø atstovø spaudai ir spaudos (informacijos) tarnybø darbà.

Ministro Pirmininko atstovo spaudai ir Vyriausybës spaudos tarnybos praneðimø visuomenës informavimo priemonëms kopijos pateikiamos Vyriausybës kancleriui ir Vyriausybës sekretoriui. Ministro Pirmininko atstovas spaudai ir Vyriausybës spaudos tarnyba fiksuoja spaudoje, per radijà ar televizijà skelbiamà klaidingà informacijà bei kritinæ medþiagà, susijusià su Vyriausybës veikla, jos priimtais sprendimais, ir apie tai nedelsdami praneða Ministrui Pirmininkui, Vyriausybës kancleriui ir Vyriausybës sekretoriui. Remdamiesi Ministro Pirmininko, Vyriausybës kanclerio ir Vyriausybës sekretoriaus nurodymais, Ministro Pirmininko atstovas spaudai arba Vyriausybës spaudos tarnyba rengia ir teikia visuomenës informavimo priemonëms pareiðkimus, aiðkinimus, klaidingos informacijos paneigimà.

Ministerijø bei Vyriausybës ástaigø atstovai spaudai ir spaudos (informacijos) tarnybos kiekvienos darbo dienos pradþioje privalo praneðti visuomenës informavimo priemonëms apie rengiamus svarbesnius ministerijø ar Vyriausybës ástaigø sprendimus, renginius, ministerijø ar Vyriausybës ástaigø vadovus supaþindinti su visa vieðai paskelbta (áskaitant poilsio bei ðvenèiø dienas) informacija apie ministerijø ar Vyriausybës ástaigø veiklos sritá; kai bûtina patikslinti paskelbtus faktus arba pateikti papildomà informacijà, vadovams pateikia konkreèius reagavimo siûlymus, o apie institucijø priimtus sprendimus dël faktø tyrimo ar pavedimus tà padaryti skelbia praneðimus visuomenës informavimo priemonëms, kopijos nedelsiant perduodamos ir Vyriausybës spaudos tarnybai.

Praðymø ir peticijø priëmimas bei nagrinëjimas.

Asmenø, pareiðkëjø (pilieèiø, kitø asmenø, ið jø - uþsienieèiø, nuolat gyvenanèiø Lietuvos Respublikoje) praðymai ir peticijos, adresuoti Vyriausybei (ar Ministrui Pirmininkui), nagrinëjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieðojo administravimo ástatymu, Lietuvos Respublikos peticijø ástatymu, kitais ástatymais ar Seimo priimtais teisës aktais, Vyriausybës nutarimais, taip pat Ministro Pirmininko, Vyriausybës kanclerio, Vyriausybës sekretoriaus pavedimais.

Asmenø praðymus priima Vyriausybës kanceliarijos Priimamasis. Pagal kiekvienø metø ketvirèio grafikus, kuriuos tvirtina Ministras Pirmininkas, asmenø praðymus Vyriausybës rûmuose taip pat priima Ministras Pirmininkas, ministrai, atitinkami Ministro Pirmininko aparato, ministerijø, Vyriausybës ástaigø, kitø valstybës valdymo institucijø tarnautojai ar valstybës ámoniø darbuotojai, dalyvaujant Vyriausybës kanceliarijos Priimamojo tarnautojams. Priëmæs praðymà, Vyriausybës kanceliarijos Priimamasis pareiðkëjui iðduoda (áteikia arba iðsiunèia paðtu) praðymo priëmimo faktà patvirtinantá dokumentà, kuriame nurodoma praðymo priëmimo data, Vyriausybës kanceliarijos Priimamojo tarnautojo, nagrinësianèio praðymà, vardas, pavardë, telefono numeris, praðymo registracijos numeris. Jeigu Vyriausybë pagal savo kompetencijà negali priimti sprendimo asmens praðomu klausimu, Vyriausybës kanceliarijos Priimamasis ne vëliau kaip per 5 darbo dienas perduoda praðymà kompetentingai ministerijai, Vyriausybës ástaigai ar kitai valdymo institucijai, apie tai praneðdamas pareiðkëjui. Kai praðymà nagrinëja teismas, praðymas gràþinamas pareiðkëjui, pateikiama ir reikiama informacija. Þodiniai praðymai, taip pat raðtu pateikti anoniminiai praðymai (ar anoniminë korespondencija) paprastai nenagrinëjami, iðskyrus ypatingus atvejus, kai siekiant, kad nenukentëtø pareiðkëjø ar valstybës interesai, atitinkamà pavedimà priima Ministras Pirmininkas, Vyriausybës kancleris ar Vyriausybës sekretorius. Iðsamià praðymø priëmimo ir nagrinëjimo Vyriausybës kanceliarijos Priimamajame tvarkà nustato Vyriausybës sekretorius.

Peticijos (kreipimaisi), ástatymo nustatyta tvarka teikiamos tiesiogiai ar siunèiamos paðtu Vyriausybei pagal jos kompetencijà, priimamos Vyriausybës kanceliarijos Priimamajame ir áregistruojamos peticijø registravimo þurnale. Apie peticijos (kreipimosi) áregistravimà Vyriausybës kanceliarijos Priimamasis pareiðkëjui (ar jo atstovui) praneða nedelsdamas, bet ne vëliau kaip per 3 darbo dienas, nurodomas áregistravimo numeris ir data. Áregistruotà peticijà (kreipimàsi) Vyriausybës kanceliarijos Priimamasis nedelsdamas perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybës peticijø komisijos (toliau vadinama - Vyriausybës peticijø komisija), kurios sudëtá ir nuostatus tvirtina Vyriausybë, pirmininkui (jo nesant - pirmininko pavaduotojui). Anoniminës peticijos (kreipimaisi) atmetamos.

Vyriausybës peticijø komisija, pripaþinusi kreipimàsi peticija ir jà iðnagrinëjusi ástatymo nustatyta tvarka, ne vëliau kaip per 10 darbo dienø pateikia Vyriausybei iðvadas (prireikus - projektus galimø sprendimø dël komisijos ar darbo grupës teisës aktui parengti sudarymo arba pavedimo atitinkamai ministerijai parengti teisës akto projektà) dël peticijoje iðdëstytø reikalavimø ir siûlymø tenkinimo. Vyriausybës peticijø komisijà ûkiðkai ir techniðkai aptarnauja Vyriausybës kanceliarija.

TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTERIJOS IR KITOS CENTRINËS VYKDOMOSIOS VALDÞIOS INSTITUCIJOS

Lietuvos Respublikos ministerijos, jø steigimo ir panaikinimo tvarka

Antrà vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmená sudaro centrinës vykdomosios valdþios institucijos. Joms priskiriamos ministerijos. Daugumoje pasaulio valstybiø jos yra seniai nusistovëjusios, tradicinës institucijos vykdomosios valdþios institucijø sistemoje.

Ministerijos - tai svarbiausia centrinio vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmens grandis po Vyriausybës. Jos vykdo ástatymø ir kitø teisës aktø joms pavestø srièiø valstybës valdymo funkcijas ir ágyvendina ðioje srityje valstybës politikà, taip pat koordinuoja kitø ðios srities vykdomosios valdþios institucijø veiklà, daþniausiai ágyvendindamos ðakinio valdymo funkcijas. Kai kurioms ministerijoms, pavyzdþiui Teisingumo, Finansø, be ðakinio valdymo, pavesta vykdyti tarpðakinio valdymo funkcijas. Pastaruoju metu nuolat akcentuojama idëja, kad visos ministerijos turi atlikti kaip ámanoma labiau tarpðakinës, koordinuojanèios kitø subjektø veiklà, institucijos vaidmená. Todël nuolat akcentuojama valdymo reformos (ministerijø funkcijø perskirstymo, apjungimo ir pan.) idëja.

Ministerija yra juridinis asmuo, turintis sàskaità banke ir antspaudà su valstybës herbu bei savo pavadinimu. Ministerija yra biudþetinë ástaiga, finansuojama ið valstybës biudþeto, jai vadovauja ministras.

Ministerija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, ástatymais, tarptautinëmis sutartimis, Vyriausybës nutarimais bei kitais teisës aktais. Ministerijø teisinës padëties pagrindai átvirtinti 1994 m. geguþës 12 d. priimtame Vyriausybës ástatyme, o jø uþdavinius, funkcijas, teises ir pareigas detalizuoja konkreèios ministerijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybë. Jø nuostatuose pirmiausia nurodoma sfera (ðaka), kurios valdymà ir koordinavimà vykdo konkreti ministerija. Pavyzdþiui, Vyriausybës 2001 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 291 patvirtintø Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos nuostatø 1 punkte nustatyta, kad "Vidaus reikalø ministerija vykdo ástatymø ir kitø teisës aktø jai pavestas vidaus reikalø srities valstybës valdymo funkcijas ir ágyvendina ðioje srityje valstybës politikà". Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybës aprobuotais vieðai paskelbtais strateginiais veiklos planais, kuriuose apibûdinami pagrindiniai ministerijos uþdaviniai ir bûdai juos ágyvendinti. Ministerijos strateginiai veiklos planai rengiami vieneriems, trejiems, penkeriems ir deðimèiai metø atsiþvelgiant á Vyriausybës ilgalaiká strateginá veiklos planà. Seimui pritarus naujos Vyriausybës programai, ministerijos savo parengtus arba atnaujintus strateginius veiklos planus per tris mënesius pateikia Vyriausybei aprobuoti. Jeigu ásteigta nauja ministerija, ji ilgalaikius ministerijos strateginius veiklos planus pateikia Vyriausybei aprobuoti per tris mënesius nuo ásteigimo dienos.

Ministerijas Vyriausybës siûlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas ástatymà.

Ministerijø kompetencija ir svarbiausios funkcijos

Ministerija ágyvendina valstybës politikà atitinkamoje valdymo ðakoje arba sferoje. Jokiame teisës akte neátvirtintos valstybës valdymo ðakos arba sritys bei kriterijai, kuriais remiantis valstybës valdymas diferencijuojamas á tam tikras sferas. Vyriausybës ástatymo 29 straipsnyje nurodyti tik ministerijø pavadinimai, taèiau nenustatytos valdymo ðakos arba sritys bei jø identifikavimo kriterijai, todël atitinkamø ministerijø vykdomø funkcijø spektras ið esmës skiriasi. Kaip paþymi doc. dr. A. Ðakoèius, "ministerijø teisinio statuso neapibrëþtumas teisës aktais suteikia galimybæ Vyriausybei skirstyti valdymo sritis, naudojantis diskrecija. Vyriausybës ástatyme ministerijos tik iðvardijamos, o jø valstybinio valdymo srities, vadinasi ir funkcijø sistemos, nustatymas pavedamas Vyriausybei". Pavyzdþiui, vykdomø funkcijø spektru ypaè iðsiskiria Vidaus reikalø ministerija, kurios funkcijos skirstomos á aðtuonis poðakius ir bendrai apjungia 50 funkcijø bei Ûkio ministerija - keturi poðakiai ir 72 ágyvendinamos funkcijos. Kitø ministerijø funkcijos á poðakius neklasifikuojamos: Aplinkos ministerija - 45, Finansø ministerija - 35, Kraðto apsaugos ministerija - 19, Kultûros ministerija - 24, Socialinës apsaugos ir darbo ministerija - 33, Susisiekimo ministerija - 33, Sveikatos apsaugos ministerija - 27, Ðvietimo ir mokslo ministerija - 23, Teisingumo ministerija - 42, Uþsienio reikalø ministerija - 20, Þemës ûkio ministerija - 47.

Aplinkos ministerijos kompetencijai priskiriama: 1) uþtikrinti aplinkos formavimà pagal subalansuotosios plëtros principus, formuoti ðalies tvarkymo regioninës politikos principus bei nuostatas ir uþtikrinti jø taikymà; 2) siekti uþtikrinti sveikà ir ðvarià aplinkà, racionalø gamtos iðtekliø naudojimà, apsaugà ir atkûrimà; 3) iðsaugoti Lietuvos Respublikai bûdingà kraðtovaizdá, ekosistemas, gamtos vertybes, biologinæ ávairovæ, genofondus; 4) uþtikrinti racionalià miðkø ûkio raidà bei miðkotvarkà; 5) skatinti urbanistikos, architektûros ir statybos paþangà; 6) sukurti aplinkos apsaugos, teritorijø planavimo bei statybos ir bûsto teisinæ sistemà, atitinkanèià Europos Sàjungos reikalavimus bei ðalies poreikius.

Finansø ministerijos: 1) rengti pasiûlymus dël fiskalinës politikos tikslø bei ágyvendinimo priemoniø; 2) rengti pasiûlymus dël mokesèiø politikos; 3) valdyti Lietuvos Respublikos valstybës biudþeto ir kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybës disponuojamus pinigø iðteklius ir valstybës skolà; 4) kaupti valstybës iþdo sàskaitose pinigø iðteklius, kuriø reikia valstybës funkcijoms vykdyti, tvarkyti ðiø iðtekliø naudojimà ir kontroliuoti jø naudojimo procesus valstybës iþdo procedûrø metu; 5) ágyvendinti mokesèiø ástatymus; 6) rengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiûlymus dël Lietuvos Respublikos valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø tarpusavio santykiø pagal galiojanèius ástatymus; 7) atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei valdant valstybës skolà; 8) metodiðkai vadovauti buhalterinei apskaitai; 9) rengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiûlymus dël bankø, draudimo ámoniø, kitø finansiniø institucijø bei ûkio subjektø, organizuojanèiø loðimus, veiklos, taip pat valstybës dokumentø technologinës apsaugos bei tauriøjø metalø ir brangakmeniø valstybinës prieþiûros; 10) rengti Lietuvos Respublikos valstybës biudþeto vykdymo apyskaità.

Kraðto apsaugos ministerijos: 1) plëtoti kraðto apsaugos sistemà ir kariuomenës gynybiná pajëgumà, parengti kariuomenæ ir kitas sistemos institucijas kraðto gynybai; 2) uþtikrinti kraðto apsaugos ir gynybos uþduoèiø vykdymà taikos ir karo sàlygomis; 3) organizuoti informacijos ir þvalgybos bei kontrþvalgybos duomenø apie veiklos ir reiðkiniø, kelianèiø grësmæ kraðto apsaugai ir valstybës gynybiniam pajëgumui, rinkimà bei apdorojimà; 4) rengti ir vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo gynybos srityje planus ir programas; 5) kartu su kitomis valstybës ir vietos savivaldos institucijomis vykdyti karo prievolininkø ir atsargos kariø ðaukimà á privalomàjà karo tarnybà, atsargos personalo mobilizavimà; 6) formuoti valstybës mobilizacinius iðteklius ir tvarkyti jø apskaità; 7) kontroliuoti kariniø ir pavojingø kroviniø transportavimà per Lietuvos Respublikos teritorijà.

Kultûros ministerijos: 1) sudaryti sàlygas nacionalinës kultûros tæstinumui, profesinës kultûros plëtrai bei sklaidai, laisvai visuomenës kultûros raiðkai ir dalyvavimui kultûrinëje veikloje; 2) remiantis Lietuvos kultûros ir meno tarybos bei ávairiø meno srièiø ekspertø komisijø pasiûlymais, bendradarbiaujant su kitomis valdymo ir savivaldybiø institucijomis ir perimant naudingà pasaulio valstybiø kultûros organizavimo patirtá, formuoti ir ágyvendinti valstybës kultûros politikà profesinio bei tradicinio meno, teatro, muzikos, dailës, kino, muziejø, bibliotekø, leidybos, autoriø teisiø ir gretutiniø teisiø bei kultûros vertybiø apsaugos srityse.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos: 1) formuoti darbo rinkos, darbo rinkos profesinio mokymo, sveikatai nekenksmingø sàlygø ir saugos darbe, darbo apmokëjimo ir jo garantijø politikà; 2) formuoti ir ágyvendinti valstybinæ socialinës paramos bei socialiniø garantijø maþas pajamas gaunantiems gyventojams politikà; 3) formuoti vaikø, jaunimo, ðeimos bei moterø ir vyrø lygiø galimybiø socialinës paramos ir darbo politikà; 4) numatyti pagrindines invalidø socialinës integracijos kryptis ir koordinuoti invalidø socialinës integracijos procesà; 5) formuoti valstybinio socialinio draudimo politikà; 6) uþtikrinti valstybinio socialinio draudimo, socialinës paramos ir darbo sistemø funkcionavimà, reguliavimà bei tobulinimà; 7) analizuoti vykdomà socialinës apsaugos ir darbo, socialiniø grupiø politikà, jos ekonominá pagrindimà, prognozuoti pagrindinius socialinius rodiklius.

Susisiekimo ministerijos: 1) formuoti ir ágyvendinti bendrà valstybës transporto bei ryðiø strategijà ir politikà; 2) nustatyti Lietuvos transporto sistemos bendrosios infrastruktûros plëtojimo pagrindines kryptis, kad geriau bûtø veþami keleiviai ir kroviniai; 3) koordinuoti visø rûðiø transporto bei visø ryðiø tinklø ir sistemø sàveikà; 4) formuoti visø rûðiø transporto saugaus eismo, transporto bei ryðiø sistemø neigiamo poveikio aplinkai maþinimo politikà bei koordinuoti ðià veiklà)

Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priskirta rûpintis Lietuvos Respublikos gyventojø sveikata, jos iðsaugojimu, gràþinimu ir stiprinimu.

Ðvietimo ir mokslo ministerijos: 1) formuoti ir ágyvendinti valstybinæ ikimokyklinio ugdymo, vaikø ir jaunimo bendrojo bei specialiojo lavinimo, pagrindinio profesinio bei aukðtesniojo mokymo ir suaugusiøjø ðvietimo politikà, laiduojanèià ugdymui palankias visuomenës nuostatas ir sudaranèià sàlygas visà gyvenimà mokytis kintanèioje demokratinëje visuomenëje; 2) formuoti valstybinæ mokslo ir studijø (aukðtojo mokslo, mokslininkø rengimo ir aukðtàjá iðsimokslinimà turinèiø specialistø tobulinimo bei perkvalifikavimo) politikà.

Teisingumo ministerijos: 1) tirti Lietuvos Respublikos ástatymø leidybos problemas, dalyvauti kuriant ðiø ástatymø sistemà, dalyvauti nacionalinës teisës harmonizavimo su Europos Sàjungos teisës aktais procese; 2) rengti Lietuvos Respublikos ástatymø ir kitø teisës aktø projektus, teikti dël jø juridines iðvadas; 3) sisteminti ir kodifikuoti Lietuvos Respublikos ástatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimus bei kitus teisës aktus; 4) organizuoti teisëtyrà ir teisinæ informatikà Lietuvos Respublikoje, kurti kompiuterines teisinës informacijos sistemas; 5) uþtikrinti teismø veiklà; 6) ástatymo nustatyta tvarka priþiûrëti notariato veiklà; 7) metodiðkai vadovauti hipotekos registro tvarkymo ástaigoms.

Vidaus reikalø ministerijos: 1) uþtikrinti vieðàjà tvarkà ir asmenø saugumà; 2) kovoti su nusikaltimais ir kitais teisëtvarkos paþeidimais, taip pat organizuoti ðá darbà; 3) uþtikrinti Lietuvos Respublikos valstybës sienos apsaugà sausumoje ir teritoriniuose vandenyse; 4) uþtikrinti Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, oficialiø sveèiø apsaugà, taip pat su ðio darbo atlikimu susijusiø pastatø apsaugà; 5) teikti skubià pagalbà nukentëjusiems nuo nelaimingø atsitikimø ir teisëtvarkos paþeidimø, taip pat atsidûrusiems vieðosiose vietose pagalbos reikalingiems asmenims; 6) vadovauti valstybinei prieðgaisrinei apsaugai ir vykdyti pirminius gelbëjimo darbus; 7) vykdyti valstybiná migracijos reguliavimà, ágyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymo ir Lietuvos Respublikos pilieèio paso nuostatø reikalavimus, kontroliuoti uþsienieèiø buvimo Lietuvos Respublikoje teisëtumà.

Ûkio ministerijos: 1) numatyti Lietuvos ûkio plëtros strategines (ilgalaikes) bei vidutinës trukmës laikotarpio kryptis, taip pat kai kuriø ûkio ðakø - pramonës, energetikos, prekybos - prioritetus ir tikslus; 2) rengti Nacionalinæ energetikos strategijà, organizuoti jos ágyvendinimà; 3) numatyti kartu su kitomis ministerijomis pagal savo kompetencijà valstybës ekonomikos reguliavimo politikos kryptis (ekonomikos reformos, uþsienio ir vidaus prekybos reguliavimo kryptis, smulkaus ir vidutinio verslo plëtojimo, bankroto ágyvendinimo priemones); 4) rûpintis Lietuvos Respublikos valstybës materialiniø iðtekliø rezervu (toliau vadinama - valstybës rezervas); 5) koordinuoti pagal savo kompetencijà teikiamos uþsienio techninës pagalbos politikà bei prioritetus, analizuoti pagalbos naudojimà, teikti rekomendacijas energetikos, pramonës ir prekybos ðakø finansavimo klausimu; 6) uþtikrinti valstybës interesus atstovaujant ministerijai patikëjimo teise priskirtoms valstybës akcijoms bendrovëse ir likviduojamose, bankrutuojanèiose ir bankrutavusiose ámonëse.

Uþsienio reikalø ministerijos: 1) ágyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybës programà Lietuvos Respublikos uþsienio politikos klausimais; 2) atstovauti Lietuvos Respublikai uþsienyje; 3) ginti Lietuvos Respublikos, jos juridiniø ir fiziniø asmenø teises bei teisëtus interesus uþsienyje.

Þemës ûkio ministerijos: 1) formuoti racionalià þemës, maisto, þuvininkystës ûkio politikà; 2) formuoti Lietuvos Respublikos þemës fondo valstybinio valdymo, þemës reformos, þemëtvarkos, þemës kadastro ir þemës apskaitos politikà; 3) sudaryti teisines ir ekonomines sàlygas sparèiai restruktûrizuoti þemës, maisto, þuvininkystës ûká; 4) kartu su kitomis valdymo institucijomis formuoti ir ágyvendinti integruotà kaimo plëtros, regioninæ ir struktûrinæ politikà þemës, maisto, þuvininkystës ûkio srityse; 5) iðsaugoti þemës ûkio gyvuliø, paukðèiø, þuvø ir kultûriniø augalø genofondus, rengti ir tvirtinti þuvivaisos programas, nustatyti þuvø gaudymo þuvivaisai ir þuvø áveisimo tvarkà; 6) nustatyti þemës, maisto, þuvininkystës ûkio prioritetus, formuoti racionalià investicijø á ðias sritis politikà; 7) dalyvauti formuojant ir ágyvendinant mokslo, ðvietimo, tobulesniø technologijø taikymo þemës ûkyje, maisto pramonëje ir þuvininkystës ûkyje politikà; 8) formuoti ir ágyvendinti valstybinæ sëklininkystës, veislininkystës ir pagal kompetencijà - þuvivaisos politikà; 9) formuoti melioracijos ir melioracijos investicijø politikà; 10) formuoti valstybinæ augalø apsaugos ir karantino priemoniø ágyvendinimo politikà.

Visos ministerijos, ágyvendindamos joms pavestus uþdavinius, atlieka ávairias funkcijas. Daþniausios yra: ástatymø, kitø teisës aktø, programø, strategijø projektø rengimas ir ágyvendinimas; teikimas pasiûlymø dël institucijø sistemos sukûrimo; normø nustatymas ir t.t.

Lietuvos Respublikos ministerijø rûðys ir jø vidinë organizacinë struktûra

Atsiþvelgiant á jø funkcijø ir ágaliojimø ypatumus skiriamos ðakinio ir tarpðakinio valdymo ministerijos. Ðakinës kompetencijos ministerijos ágyvendina ávairias valdymo funkcijas, susijusias su atitinkamos valdymo ðakos funkcionavimu ir vystymu. Jos dalyvauja formuojant valstybës politikà ir uþtikrina jos realizavimà tam tikroje valdymo ðakoje bei rengia ir ágyvendina tikslines jos vystymo programas.

Tarpðakinës - be ðakinio valdymo vykdo koordinavimo ir valstybinio reguliavimo funkcijas keliose valdymo ðakose (pavyzdþiui, Finansø ministerija, Ûkio ministerija ir kt.), t. y. turi atitinkamus ágaliojimus nepavaldþiø objektø atþvilgiu.

Pagal Vyriausybës ástatymo 29 straipsnio 1 dalá ministerijø sistemà sudaro 13 ministerijø: Aplinkos ministerija, Finansø ministerija, Kraðto apsaugos ministerija, Kultûros ministerija, Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Ðvietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija, Ûkio ministerija, Uþsienio reikalø ministerija, Vidaus reikalø ministerija ir Þemës ûkio ministerija. Dauguma ðiø institucijø jau egzistuoja ne vienà deðimtá metø. Tai Finansø ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalø ministerija bei Teisingumo ministerija.

Kiekviena ministerija turi savo vadovybæ ir administracijà. Vadovybæ sudaro ministras, viceministrai ir ministerijos sekretorius. Ministerijos viceministrus skiria ir atleidþia ministras. Tai politinio (asmeninio) pasitikëjimo pagrindu skiriami valstybës tarnautojai, kuriø ágaliojimai baigiasi kartu su ministro ágaliojimais. Jie tiesiogiai atsakingi ministrui bei pastarasis vertina jo kompetencijà ir nustato ágaliojimus. Viceministrai per ministerijos sekretoriø ir atitinkamus ástaigø prie ministerijø vadovus organizuoja ir uþtikrina jo ágaliojimams paskirtose srityse ministro nustatytos politikos ágyvendinimà.

Teisiðkai nesureguliuotas viceministrø skaièiaus nustatymo ministerijose mechanizmas. Vyriausybës ástatyme átvirtinta jø skyrimo ir atleidimo tvarka bei jø teisinio statuso pagrindai. Vadinasi, galima daryti prielaidà, jog tokia teisë neformaliai suteikta ministrui savo nuoþiûra spræsti ðá klausimà. Atskirose ministerijose jø skaièius svyruoja nuo 2 (Teisingumo ministerija, Ðvietimo ir mokslo ministerija, Kultûros ministerija) iki 5 (Ûkio ministerija). Todël visiðkai neaiðku, kokie kriterijai apsprendþia viceministrø atitinkamoje ministerijoje skaièiø, nes Lietuvos Respublikos teisës aktai ðio klausimo nereglamentuoja.

Ministerijos administracijai vadovauja ministerijos sekretorius, kuris gali turëti pavaduotojà. Jos administracijos organizacinæ struktûrà sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai. Be jø, kai kuriø ministerijø (pavyzdþiui, Socialinës apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Ðvietimo ir mokslo, Teisingumo, Þemës ûkio ir kt.) administracijø struktûros susideda ið sekretoriatø, sektoriø, valdybø, tarnybø, poskyriø ir pan. Ádomiausia tai, jog tie patys organizaciniai vienetai atitinkamose ministerijose turi skirtingus pavadinimus. Pavyzdþiui, daugumoje ministerijø kaip administracijos struktûrinis vienetas nurodyta Vidaus audito tarnyba, kuri kitose ministerijose traktuojama kaip Vidaus audito skyrius (Ðvietimo ir mokslo ministerija).

Administraciniu - teisiniu aspektu neaiðki administracijos padaliniø organizavimo tvarka. Vieningo teisës akto, kuris detalizuotø ministerijø administracijø struktûrø formavimo tvarkà nëra. Vyriausybës ástatymo 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuota bendro pobûdþio nuostata, jog "ministerijos administracija susideda ið departamentø, skyriø ir kitø padaliniø". Administracijos struktûrà ir etatø sàraðà, nevirðijant darbo uþmokesèiui nustatytø lëðø, ministerijos sekretoriaus teikimu tvirtina ministras. Vadinasi, ministerijoms suteikta teisë savarankiðkai spræsti organizacinës valdymo struktûros klausimus.

Stambiausias ministerijos administracijos organizacinis struktûrinis vienetas yra departamentas. Jø skaièius ávairiose ministerijose vidutiniðkai svyruoja nuo 5 iki 7. Lietuvos Respublikos kultûros ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracijø struktûros neskirstomos á departamentus. Jas sudaro tik skyriai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje atvirkðèiai - administracijà pagrinde sudaro tik departamentai. Daugiausiai departamentø turi Lietuvos Respublikos finansø ministerija (11) ir Vidaus reikalø ministerija (10). Kitose ministerijose departamentø skaièius kinta nuo 5 - 7 (Ðvietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija, Þemës ûkio ministerija, Ûkio ministerija, Socialinës apsaugos ir darbo ministerija ir t. t.).

Atlikta analizë rodo, kad kiekvienoje ministerijoje nusistovëjusi sava departamentø formavimo tvarka. Juos paprastai sudaro skyriai ir kiti padaliniai, kuriø skaièius siekia nuo 1 iki 8. Lietuvos Respublikos finansø (Nacionalinio fondo, Fiskalinës politikos, Apskaitos metodologijos ir Teisës departamentai), Susisiekimo (Keliø ir keliø transporto bei Vandens transporto departamentai), Teisingumo ir kai kuriose kitose ministerijose departamentai nediferencijuojami á skyrius ar kitus struktûrinius padalinius. Juose dirba nuo 7 iki 10 valstybës tarnautojø, tuo tarpu, kai kuriø ministerijø skyrius taip pat sudaro nuo 3 iki 10 darbuotojø.

Ministerijø ypatumas yra tas, kad jø kompetencijai priskirtø funkcijø ágyvendinimà uþtikrina gausi joms pavaldþiø institucijø grupë. Ministerijoms suteikta teisë steigti ne tik ámones, vieðàsias ástaigas, bet ir valstybines tarnybas, inspekcijas ir departamentus. Pavyzdþiui, Vyriausybës 1998 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 926 "Dël Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatø patvirtinimo" 6.9 punkte átvirtinta, jog "Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama jai pavestus uþdavinius, steigia, reorganizuoja ir likviduoja jai pavaldþias sveikatos prieþiûros bei farmacijos ámones, ástaigas ar tarnybas ir vykdo jø steigëjo funkcijas, steigia sveikatinimo veiklos sàlygø kontrolës valstybines tarnybas bei valstybines inspekcijas, vykdo jø steigëjo funkcijas".

Analogiðkos nuostatos reglamentuotos visø ministerijø veiklà reglamentuojanèiuose teisës aktuose. Todël atskirø ministerijø reguliavimo srityse funkcionuoja nuo keliø iki keliolikos arba keliasdeðimt ávairiø institucijø ir organizacijø (ámoniø, vieðøjø ástaigø, departamentø, tarnybø, inspekcijø, agentûrø, centrø, biurø ir pan.), kuriø vienodi pavadinimai, taèiau skirtinga steigimo tvarka. Vienos ið jø steigiamos sutinkamai su Vyriausybës ástatymu, kitos - remiantis specialiais ástatymais (pavyzdþiui, Farmacijos departamentas prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinës akreditacijos biuras ir t. t.), treèios - pagal Biudþetiniø ástaigø ástatymà, ketvirtos - vadovaujantis Vieðøjø ástaigø ástatymu, penktos - ministerijø nuostatais. Ðiuo atveju atkreiptinas dëmesys á tai, kad pagal Vyriausybës ástatymà (22 straipsnio 8 punktà ir 30 straipsnio 2 dalá) ástaigas prie ministerijø (departamentus, tarnybas ir inspekcijas) gali steigti tik Vyriausybë, pavesdama ministerijoms vykdyti steigëjo funkcijas. Taèiau ministerijos daþniausiai tiesiogiai steigia anksèiau minëtas institucijas ir vykdo jø steigëjo funkcijas, kas neatitinka Vyriausybës ástatyme nustatytos jø steigimo tvarkos. Taigi, aiðku, jog ministerijos sistema institucinës sàrangos aspektu labiausiai sudëtinga, iðsiðakojusi ir "apaugusi" ávairiomis ástaigomis vykdomosios valdþios institucijø sistemos struktûros sudëtinë dalis, ágyvendinanti valdymà, valstybiná reguliavimà, kontrolæ, apskaità ir prieþiûrà ministerijø kompetencijai priskirtose sferose.

Ministro teisinë padëtis, imunitetas, garantijos ir funkcijos

Ministerija yra vienvaldiðkumo principu sudaryta institucija. Jai vadovauja ministras, kurio statusas lyginant su kitø vykdomosios valdþios institucijø vadovais yra iðskirtinis. Tai politinë pareigybë, kurià uþimdamas asmuo ágyja dvejopà statusà: ið vienos pusës jis vadovauja ministerijai ir ágyvendina jam priskirtas funkcijas kaip ministras, o ið kitos - jis kartu yra ir Vyriausybës kaip kolegialios institucijos narys, todël vykdo ir jos kompetencijai priskirtus ágaliojimus, kas nebûdinga kitiems vykdomosios valdþios institucijø vadovams. Ministrai daþniausiai yra vienos politinës partijos ar politiniø partijø koalicijos nariai. Be to, jie gali suderinti Seimo nario mandatà ir Vyriausybës nario bei ministro darbà. Taigi, "ministras apibrëþiamas kaip politiðkai paskirtas ministerijos vadovas".

Ministrà Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidþia Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentà, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministro be Seimo sutikimo.

Ministras turi teisæ atsistatydinti. Ministras apie savo atsistatydinimà raðtu praneða Ministrui Pirmininkui. Ministras Pirmininkas ne vëliau kaip per 5 darbo dienas ðá ministro atsistatydinimà teikia Respublikos Prezidentui. Iki atsistatydinimo pateikimo Respublikos Prezidentui ministras Ministro Pirmininko siûlymu turi teisæ atðaukti savo atsistatydinimà. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikëjimà juo slaptu balsavimu pareiðkia daugiau kaip pusë Seimo nariø. Ministras apie atsistatydinimà tà paèià arba kità dienà raðtu praneða Ministrui Pirmininkui, o ðis tà paèià dienà, o jeigu tai neámanoma, - ne vëliau kaip kità dienà, ministro atsistatydinimà teikia Respublikos Prezidentui. Jeigu ministras neávykdo ðio reikalavimo, jis Respublikos Prezidento dekretu atleidþiamas ið pareigø. Ministro atsistatydinimà priima Respublikos Prezidentas. Ministras laikomas atsistatydinusiu nuo Respublikos Prezidento dekreto ásigaliojimo dienos. Respublikos Prezidentas gali pavesti ministrui eiti pareigas, kol Ministro Pirmininko teikimu bus paskirtas naujas ministras.

Ministras negali bûti patrauktas baudþiamojon atsakomybën ar suimtas, taip pat negali bûti kitaip suvarþyta jo laisvë be iðankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijø - be iðankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.

Ministro atlyginimo uþ darbà dydá nustato Lietuvos Respublikos valstybës politikø, teisëjø ir valstybës pareigûnø darbo apmokëjimo ástatymas. Atlyginimà jam moka Vyriausybës kanceliarija. Ministras draudþiamas valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo ástatymo nustatyta tvarka.

Nedidinant ministerijai skiriamø bendrø reprezentacijos lëðø, Vyriausybës nutarimu gali bûti sudaromi ministrø fondai, kuriø naudojimo tvarkà nustato Vyriausybë.

Pasibaigus ministro ágaliojimams po Seimo rinkimø sudarius naujà Vyriausybæ, ministrui iðmokama dviejø jo vidutiniø mënesiniø darbo uþmokesèiø dydþio kompensacija, o pasibaigus jo ágaliojimams dël Vyriausybës atsistatydinimo, kai Seimas du kartus ið eilës nepritaria naujos Vyriausybës programai, arba kai Seimas visø Seimo nariø balsø dauguma slaptu balsavimu pareiðkia nepasitikëjimà Vyriausybe ar Ministru Pirmininku, arba kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba mirðta, arba kai pasikeitus daugiau nei pusei ministrø ar po Respublikos Prezidento rinkimø Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio pritarimo, - vieno vidutinio mënesinio darbo uþmokesèio dydþio kompensacija. Ðios kompensacijos nemokamos ministrui, kai jis paskiriamas Ministru Pirmininku ar ministru naujai sudarytoje Vyriausybëje, taip pat jei jis yra iðrinktas Seimo nariu.

Paþymëtina, kad ministras negali turëti teisës aktuose nenustatytø socialiniø garantijø.

Ministras:

1) vadovauja ministerijai, sprendþia ministerijos kompetencijai priklausanèius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas uþ Vyriausybës programos ágyvendinimà ministerijos kompetencijai priklausanèiais klausimais;

2) uþtikrina ástatymø, Lietuvos Respublikos tarptautiniø sutarèiø, Respublikos Prezidento dekretø, Vyriausybës nutarimø, Ministro Pirmininko potvarkiø ir kitø teisës aktø vykdymà;

3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka ástatymø ir kitø teisës aktø projektus;

4) uþtikrina Vyriausybës ir Ministro Pirmininko pavedimø vykdymà;

5) leidþia ásakymus ir ásakymais patvirtintus kitus teisës aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidþiami ásakymai ir kiti teisës aktai registruojami Vyriausybës darbo reglamento nustatyta tvarka. Ásakymus ir kitus teisës aktus pasiraðo ministras. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus ásakymus arba ásakymu patvirtintus kitus teisës aktus;

6) teikia Vyriausybei ministerijos veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Vyriausybës programa bei jos ágyvendinimo priemonës, ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito uþ savo veiklà;

7) teikia Vyriausybei tvirtinti ástaigø prie ministerijos nuostatø projektus. Vyriausybei pavedus, tvirtina ástaigø prie ministerijos nuostatus;

8) tvirtina ministerijos administracijos struktûrà ir pareigybiø sàraðà, nevirðydamas darbo uþmokesèiui nustatytø lëðø;

9) tvirtina ministerijos administracijos padaliniø nuostatus;

10) koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos padaliniø veiklà, taip pat ástaigø prie ministerijos veiklà per ðiø ástaigø vadovus;

11) Valstybës tarnybos ástatymo nustatyta tvarka skiria á pareigas ir atleidþia ið jø ministerijos valstybës tarnautojus, ástaigø prie ministerijos vadovus;

12) nustato ministerijos valstybës sekretoriaus, ministerijos sekretoriø administravimo sritis;

13) vykdo kitas ástatymø ir Vyriausybës nutarimø jam suteiktas funkcijas.

Ministerijos veikloje ministro vienvaldiðkumas derinamas su kolegialumu. Joje sudaroma kolegija, kuri yra ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministrai, ministerijos sekretorius. Á jos sudëtá gali bûti átraukti ministerijos sekretoriaus pavaduotojas ir kiti ministerijos struktûriniø padaliniø, kitø institucijø atstovai. Á kolegijos posëdþius taip pat gali bûti kvieèiami ministerijø, valstybës ir kitø institucijø bei organizacijø atstovai ir mokslininkai ðiø sutikimu. Kolegijos nariø skaièiø ir personalinæ sudëtá bei darbo reglamentà tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus svarstyti kolegijai.

Kolegija svarsto svarbiausius, strateginius ministerijos veiklos klausimus, svarbiausiøjø ministro ásakymø ir kitø teisës aktø projektus, iðklauso ministerijos struktûriniø padaliniø, departamentø, tarnybø ir inspekcijø prie ministerijos, kitø jai pavaldþiø ástaigø bei organizacijø ir jos reguliavimo srièiai priskirtø valstybiniø ámoniø vadovø ataskaitas, svarsto kaip parenkami ir ugdomi darbuotojai, kaip tikrinamas sprendimø vykdymas. Kolegijos sprendimai ministrui vykdyti neprivalomi. Jie priimami posëdyje dalyvaujanèiø jos nariø balsø dauguma. Balsams pasiskirsèius po lygiai sprendþiamàjá balsà turi bei posëdþio protokolà ir kolegijos sprendimus pasiraðo kolegijos pirmininkas. Jie paprastai ágyvendinami ministro ásakymais. Kolegijos posëdþiai ðaukiami ne reèiau kaip kartà per ketvirtá.

Viceministras, ministerijos sekretorius, jø teisinë padëtis ir funkcijos

Viceministras yra ministro politinio asmeninio pasitikëjimo valstybës tarnautojas, padedantis ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos ágyvendinti. Viceministras yra tiesiogiai atsakingas ministrui. Ministras vertina jo kompetencijà ir nustato ágaliojimus. Viceministras per ministerijos sekretoriø ir atitinkamus ástaigø prie ministerijø vadovus organizuoja ir uþtikrina jo ágaliojimams priskirtose srityse ministro nustatytos politikos ágyvendinimà. Viceministro funkcijoms priskiriama:

1) kontroliuoja, ar ministerijos rengiami teisës aktai ir programø projektai atitinka ministro politines nuostatas jam pavestoje valdymo srityje;

2) koordinuoja ministro politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojø veiklà;

3) ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas bei aptardamas ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybës posëdþiuose;

4) dalyvauja derinant ministerijos rengiamø teisës aktø ir programø projektus su suinteresuotomis institucijomis;

5) atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas.

Ministerijos sekretorius yra aukðèiausias ministerijos karjeros valstybës tarnautojas, pavaldus ministrui. Ministerijos sekretorius:

1) atsako uþ ministerijos vadybà, teisës aktø (projektø) rengimà, organizuoja ir kontroliuoja visø ministerijos administracijos padaliniø veiklà vadovaudamasis Vyriausybës ar ministro patvirtintomis konkreèiomis priemonëmis Vyriausybës programai ágyvendinti;

2) atsako uþ ministerijos ûkinæ bei finansinæ veiklà;

3) teikia ministrui tvirtinti administracijos struktûrà ir etatø sàraðà;

4) organizuoja ministro ásakymø projektø rengimà, pagal savo kompetencijà leidþia vykdomojo pobûdþio potvarkius;

5) skiria ir atleidþia ið pareigø savo pavaduotojà, ministerijos administracijos padaliniø vadovus, kitus ministerijos valstybës tarnautojus, iðskyrus politinio (asmeninio) pasitikëjimo tarnautojus;

6) atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas.

Viceministrus ir ministerijos sekretoriø skiria ir atleidþia ministras.

Vyriausybës ástaigos

Antrà centrinio vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmens institucijø grupæ sudaro Vyriausybës ástaigos. Tai institucijos, skirtos ministerijø funkcijoms nepriskirtiems klausimams spræsti. Kaip taisyklë, tai funkcinës kompetencijos institucijos, kurioms suteikti valdingi tarpðakiniai ágaliojimai vykdyti valstybiná reguliavimà ir tarpðakinæ koordinacijà, kontrolæ ir kitas tarpðakines funkcijas. Ðiam vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmeniui priklauso departamentai, kontrolës ar apskaitos funkcijas vykdanèios tarnybos, agentûros, inspekcijos ir kitos ástaigos.

Vyriausybës ástaigø sistemà sudaro 14 Vyriausybës ástaigø: Statistikos departamentas, Kûno kultûros ir sporto departamentas, Ginklø fondas, Valstybinë atominës energetikos saugos inspekcija, Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentas, Lietuvos archyvø departamentas, Valstybinë tabako ir alkoholio kontrolës tarnyba, Vieðøjø pirkimø tarnyba, Europos teisës departamentas, Europos komitetas, Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba, Ryðiø reguliavimo tarnyba, Informacinës plëtros komitetas ir Valstybinë duomenø apsaugos inspekcija. Vyriausybës ástaigø sistemoje dominuoja departamentai (5), tarnybos (4), komitetai (2) ir inspekcijos (2).

Kaip matyti, Vyriausybës ástaigø sistemà sudaro ávairios institucijos (departamentai, tarnybos, inspekcijos, fondai, komitetai), kuriø skirtingas ne tik pavadinimas, bet ir vykdomos funkcijos. Dauguma ið jø ágyvendina valstybinio reguliavimo ir tarpðakinio koordinavimo, kitos - ûkines-komercines funkcijas. Todël kyla abejoniø, ar tas institucijas, kurios vykdo ûkines - komercines funkcijas galima traktuoti kaip Vyriausybës ástaigas, nes jos jokiø vykdomosios valdþios funkcijø nerealizuoja. Pavyzdþiui, Ginklø fondo nuostatø 1 punkte átvirtinta, kad "Ginklø fondas yra Vyriausybës ástaiga, turinti iðimtinæ teisæ aprûpinti valstybës institucijas ir kitus juridinius asmenis ginklais, ðaudmenimis, sprogmenimis, kovine technika ar specialiosiomis priemonëmis, taip pat iðimtinæ teisæ parduoti fiziniams asmenims pistoletus (revolverius) savigynai ir ðiø ginklø ðaudmenis".

Pagal valdymo paskirtá ir administraciná - teisiná statusà Vyriausybës ástaigos maþai kuo skiriasi nuo ministerijø. Kai kurios ið jø funkcionuoja atitinkamose valdymo sferose, kurios pagal ágyvendinamø funkcijø apimtá nëra siauresnës uþ ministerijø. Ið kitos pusës, ministerijos taip pat vykdo koordinuojanèià veiklà, kuri bûdinga ir Vyriausybës ástaigoms. Visa tai priartina Vyriausybës ástaigas prie ministerijø. Ið dalies tai patvirtina ir paplitusi praktika pertvarkyti ministerijas á Vyriausybës ástaigas ir atvirkðèiai. Vadinasi, darytina iðvada, jog Vyriausybës ástaigos sudaromos pagal ministerijø modelá.

Vyriausybës ástaigø steigimo tvarka

Specifinë ir Vyriausybës ástaigø steigimo tvarka. Vienodø jø steigimo teisiniø kriterijø nëra. Vienas Vyriausybës ástaigas steigia Vyriausybë vadovaudamasi ástatymu (pavyzdþiui, Statistikos departamentas, Valstybinë tabako ir alkoholio kontrolës tarnyba, Ginklø fondas, Ryðiø reguliavimo tarnyba ir kt.), kitos steigiamos panaikinus ministerijas (pavyzdþiui, 1998 m. balandþio 28 d. panaikinus Europos reikalø ministerijà buvo ásteigtas Europos komitetas bei Teisës biuras prie Europos reikalø ministerijos 1998 m. birþelio 5 d. reorganizuotas á Europos teisës departamentà), treèios steigiamos remiantis Vyriausybës programos ágyvendinimo priemoniø planu (pavyzdþiui, ágyvendindama Vyriausybës 2000 - 2004 metø programos ágyvendinimo priemoniø, patvirtintø Vyriausybës 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 "Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2000 - 2004 metø programos ágyvendinimo priemoniø patvirtinimo" IV skyriaus "Informacinës visuomenës plëtra" 2 punktà, Vyriausybë nuo 2001 m. liepos 1 d. ásteigë Informacinës plëtros komitetà) bei kitais pagrindais.

Tikrovëje kai kurios Vyriausybës ástaigos kaip ir ministerijos steigia ávairias joms pavaldþias ástaigas, nors Vyriausybës ástatymas tokios teisës joms nesuteikia. Pavaldþios ástaigos steigiamos paprastai remiantis Biudþetiniø ástaigø ástatymu. Pavyzdþiui, Valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ásakymais ásteigtos 54 pavaldþios ástaigos, vykdanèios jai priskirtas funkcijas: 10 apskrièiø valstybiniø maisto ir veterinarijos tarnybø, 4 miestø valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos, 34 rajonø valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinë veterinarijos laboratorija, Valstybinë maisto produktø inspekcija, Pasienio ir transporto valstybinë veterinarijos tarnyba, Lietuvos valstybinë veterinarijos preparatø inspekcija, Maisto ir veterinarijos audito tarnyba bei Kauno maisto ir veterinarijos tæstinio mokymo centras.

Vyriausybës ástaigø teisinës padëties ypatumai bei vidinë organizacinë struktûra

Ðios ástaigos atlieka specifines, ministerijoms nepriskirtas funkcijas. Jas steigia ir likviduoja vykdomosios valdþios institucija be atskiro valstybës atstovaujamosios valdþios pavedimo ar leidimo, todël jø padëtis nëra tokia stabili kaip ministerijø. Iðsprendus tos srities funkcijas, nebelieka ir poreikio egzistuoti tokioms Vyriausybës ástaigoms.

Ádomi ir Vyriausybës ástaigø organizacinë valdymo struktûra. Vyriausybës ástaigose egzistuoja didelë organizaciniø struktûrø ávairovë. Jokio teisës akto, kuris nustatytø jø organizaciniø struktûrø diferencijavimà á padalinius nëra, iðskyrus Ginklø fondo ástatymà. Jo 6 straipsnio 3 dalyje átvirtinta, jog Ginklø fonde sudaromos Ginklavimo bei Mokslo ir gamybos valdybos. Pagal Vyriausybës ástaigø veiklà reglamentuojanèius nuostatus, jø organizacines struktûras ir pareigybiø sàraðus tvirtina Vyriausybës ástaigø vadovai. Vadinasi, Vyriausybës ástaigø organizaciniø struktûrø projektavimo teisë suteikiama ástaigos vadovui. Taigi, esant tokiai neapibrëþtai situacijai jose yra daug struktûriniø padaliniø, kurie vienoje Vyriausybës ástaigoje skiriasi nuo struktûriniø padaliniø kitoje.

Vyriausybës ástaigoms kaip ir ministerijoms bûdinga tradicinë organizacinë struktûra. Jos turi vadovybæ ir administracijà. Vadovybæ sudaro ástaigos vadovas ir pavaduotojai, o administracijà - departamentai (pavyzdþiui, Europos komitetas), skyriai, sekretoriatai, biurai, tarnybos, grupës, valdybos ir poskyriai. Organizacinës struktûros ávairove labiausiai pasiþymi Statistikos departamentas, kuris susideda ið skyriø, tarnybø, grupiø ir biuro. Daþniausiai Vyriausybës ástaigø administracijø struktûrà sudaro tik skyriai (pavyzdþiui, Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba, Vieðøjø pirkimø tarnyba ir kt.). Kai kuriø Vyriausybës ástaigø (pavyzdþiui, Europos teisës departamentas, Valstybinë duomenø apsaugos tarnyba) administracijos nediferencijuojamos á organizacinius struktûrinius padalinius, nes jose dirba nedidelis valstybës tarnautojø skaièius.

Nuo pat valstybës susikûrimo pradþios vadovams rûpëjo, kiek þmoniø ir struktûriniø padaliniø galima valdyti efektingai. Deja ir ðiandien ðiam klausimui Lietuvoje nëra skiriamas pakankamas dëmesys. Steigiamos Vyriausybës ástaigos, kuriø administracijà sudaro keletas valstybës tarnautojø. Tokiai ástaigai vadovauja vadovas, kuris dar turi du pavaduotojus. Pavyzdþiui, Europos teisës departamente dirba 7 valstybës tarnautojai, kuriems vadovauja generalinis direktorius ir du jo pavaduotojai. Europos komiteto generalinis direktorius turi tris pavaduotojus. Kiekvienas ið jø koordinuoja vieno departamento veiklà (kartu su departamento direktoriumi ir skyriø virðininkais), kuriuose dirba nuo 11 iki 22 valstybës tarnautojø.

Vyriausybës ástaigø veikla

Departamentai ir komitetai ágyvendina funkciná reguliavimà atitinkamoje veiklos srityje, taip pat valstybiná reguliavimà ir tarpðakinæ koordinacijà jø kompetencijai priskirtais klausimais. Jø veiklos sritá atspindi Vyriausybës ástaigos pavadinimas (pavyzdþiui, Statistikos departamento nuostatø 1 punkte nustatyta, jog "Statistikos departamentas yra oficialiosios statistikos ástaiga, ágyvendinanti bendrà valstybës politikà statistikos metodologijos ir organizavimo sferoje").

Tarnybos, agentûros, inspekcijos paprastai vykdo specialias kontrolës, prieþiûros, leidimø, valstybinio reguliavimo ir kitas funkcijas nustatytose sferose (pavyzdþiui, Ryðiø reguliavimo tarnybos nuostatø 1 punkte átvirtinta, kad "Ryðiø reguliavimo tarnyba yra savarankiðka Vyriausybës ástaiga, vykdanti Lietuvos Respublikos telekomunikacijø ástatymu, kitais Lietuvos Respublikos ástatymais ir teisës aktais pavestas telekomunikacijø veiklos reguliavimo funkcijas [.]"). Nedidindama valstybës valdymui atitinkamø metø biudþete skirtø lëðø, anksèiau minëtas Vyriausybës ástaigas gali steigti, reorganizuoti ir likviduoti Vyriausybë.

Vyriausybës ástaigai vadovauja vadovas: departamentui, komitetui - generalinis direktorius; tarnybai, fondui - direktorius; inspekcijai - virðininkas. Departamentø, komitetø, tarnybø ir inspekcijø vadovus paprastai skiria pareigoms ir atleidþia ið jø Ministras Pirmininkas. Praktikoje pasitaiko atvejø, kada vienam departamentui arba komitetui vadovauja generalinis direktorius, o kitam - direktorius (Kûno kultûros ir sporto departamentas bei Informacinës plëtros komitetas). Vyriausybës ástaigø vadovai á Vyriausybës sudëtá neáeina.

Vyriausybës ástaigø vadovai yra pavaldûs Ministrui Pirmininkui. Departamentø vadovø veiklà koordinuoja Vyriausybës kancleris, o tarnybø ir inspekcijø vadovø - Vyriausybës sekretorius. Vyriausybës nutarimu Vyriausybës ástaiga gali bûti pavaldi ministrui, taèiau praktikoje kol kas tai netaikoma. Jos vadovas gali turëti pavaduotojà (pavaduotojus), kurá (kuriuos) skiria Ministras Pirmininkas arba Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybës kancleris (departamentø vadovø pavaduotojus) ar Vyriausybës sekretorius (tarnybø ir inspekcijø virðininkø pavaduotojus). Vyriausybës ástaigos vadovas leidþia ásakymus ir ásakymu patvirtintus kitus teisës aktus, tikrina, kaip jie vykdomi bei asmeniðkai atsakingas uþ Vyriausybës ástaigai pavestø uþdaviniø sprendimà.

Gana skirtinga Vyriausybës ástaigø patariamøjø institucijø formavimo tvarka. Daugumoje jø kaip ir ministerijose sudaromos vadovø patariamosios institucijos - kolegijos (pavyzdþiui, Statistikos departamentas, Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba ir kt.). Á jø sudëtá áeina Vyriausybës ástaigos vadovas (kolegijos pirmininkas), jo pavaduotojas (pavaduotojai) ir kiti jai pavaldþiø ir nepavaldþiø institucijø valstybës tarnautojai. Á kolegijos posëdþius gali bûti kvieèiami ministerijø ir kitø institucijø bei organizacijø atstovai ir mokslininkai ðiø sutikimu. Svarstyti klausimus kolegijai teikia Vyriausybës ástaigos vadovas, kuris taip pat nustato jos nariø skaièiø ir personalinæ sudëtá bei tvirtina darbo reglamentà.

Tenka pastebëti, jog taip pat sutinkama Vyriausybës ástaigø, kuriose patariamosios institucijos nesudaromos (Europos teisës departamentas, Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamentas, Valstybinë tabako ir alkoholio kontrolës tarnyba, Ginklø fondas).

Vyriausybës komitetø ir komisijø steigimo tvarka, jø teisinës padëties ypatumai

Ðiam centriniam vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmeniui priskiriami Vyriausybës nuolatiniai komitetai ir nuolatinës komisijos. Kaip minëta anksèiau, tai Vyriausybës formuojamos koordinacinës institucijos, kuriø sàlyginá priskyrimà vykdomosios valdþios institucijoms apsprendþia tas faktas, kad jas sudaro Vyriausybë arba logiðkai suvokiama apie jø priklausomybæ ðios valdþios institucijoms ir jos vykdo valdymo funkcijas (koordinavimas). Kadangi mokslininkø ir praktiniø darbuotojø nuomonës dël jø vietos vykdomosios valdþios institucijø sistemoje bei statuso skiriasi, tai panagrinësime ðias institucijas detaliau.

Vyriausybë komitetus gali sudaryti ið ministrø. Tai kolegialios patariamosios institucijos, kurios svarsto aktualius, prioritetinius ar ginèytinus (nesuderintus) atitinkamos valdymo srities klausimus ir teikia iðvadas bei pasiûlymus teisës aktø projektø rengëjams ir Vyriausybei.

Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybës komitetuose svarstomi svarbiausi ástatymø ir norminiø Vyriausybës nutarimø projektai, kurie yra átraukti á Vyriausybës posëdþio darbotvarkæ, o taip pat teisës aktø projektø, apimanèiø keliø ministrø valdymo sritis, derinimo metu iðkilæ nesutarimai. Ministrai gali siûlyti svarstyti komitete ir rengiamø teisës aktø koncepcijas, kitus probleminius klausimus. Atitinkamà klausimà aptarti Vyriausybës komitete Vyriausybës kancleriui prireikus taip pat gali siûlyti Vyriausybës kanceliarijos ir Ministro Pirmininko paskirti politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojai.

Vyriausybës komitetø posëdþius ðaukia, jø vietà ir laikà nustato bei jiems pirmininkauja jø pirmininkai. Posëdis laikomas teisëtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusë Vyriausybës komitetø nariø. Juose, be nariø, dalyvauja suinteresuotø ministerijø atstovai (ministrai ar jø ágalioti viceministrai ir kiti asmenys). Komiteto sprendimai priimami bendru posëdyje dalyvavusiø jo nariø sutarimu. Vyriausybës komitetø sprendimai áforminami protokolais, kuriuos pasiraðo jo pirmininkas. Jie iðsiunèiami visiems komiteto nariams ir kitoms suinteresuotoms institucijoms bei pridedami prie Vyriausybës posëdþiui teikiamo svarstyti klausimo.

Vyriausybës komitetø priimti sprendimai Vyriausybei yra rekomenduojamojo pobûdþio. Vyriausybës posëdyje svarstant teisës akto projektà, aptartà komitete, ðio komiteto pirmininkas trumpai informuoja apie svarstymo rezultatus.

Vyriausybës komitetus techniðkai aptarnauja Vyriausybës kanceliarija. Ji ne vëliau kaip prieð 3 dienas iki komiteto posëdþio iðsiunèia posëdþio medþiagà bei komiteto pirmininko pasiraðytà posëdþio darbotvarkæ komiteto nariams ir kitiems á posëdá kvieèiamiems asmenims.

Vyriausybës komitetø sistemà sudaro dvi jø grupës. Pirmajai grupei priskiriami Vyriausybës 2001 m. nutarimu Nr. 1187 "Dël nuolatiniø Lietuvos Respublikos Vyriausybës komitetø sudarymo ir kai kuriø Lietuvos Respublikos Vyriausybës pripaþinimo netekusiais galios" sudaryti 4 komitetai: Strateginio planavimo, Finansø ir ekonomikos, Socialiniø reikalø bei Valdymo reformø. Kiekvienas ministras yra bent vieno komiteto narys, o kai kurie ið jø 2, 3 ar net keliø (pavyzdþiui, socialinës apsaugos ir darbo ministras, ûkio ministras ir kt.) komitetø nariais. Ið minëtø komitetø didþiausias nariø skaièiumi yra Strateginio planavimo, kuriam pirmininkauja Ministras Pirmininkas. Kitø komitetø sudëtá sudaro 5 nariai. Jie sudaromi sutinkamai su Vyriausybës ástatymo ir jos darbo reglamento nuostatomis.

Antrajai grupei priklauso Vyriausybës komitetai, kurie savo struktûra ir ágyvendinamomis funkcijomis neatitinka Vyriausybës ástatymo nuostatø. Tai Vyriausybës komitetas uþimtumo didinimo programoms ágyvendinti, Daugiaðalës ir dviðalës pagalbos koordinavimo komitetas, Nacionalinës þemës ûkio ir kaimo plëtros 2000 - 2006 metø programos prieþiûros komitetas, Transporto komitetas, Pensijø sistemos reformos komitetas ir Kriziø prevencijos komitetas. Jie realizuoja koordinavimo, prieþiûros ar prevencijos funkcijas bei jø nariais yra ávairiø vykdomosios valdþios institucijø ir nevyriausybiniø organizacijø atstovai (pavyzdþiui, Vyriausybës 2001 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 357 "Dël nacionalinës þemës ûkio ir kaimo plëtros 2000 - 2006 metø programos prieþiûros komiteto sudarymo", Vyriausybës 1999 m. rugsëjo 20 d. Nr. 1032 "Dël transporto tranzito komiteto sudarymo" ir kt.). Visi jie ásteigti skirtingu laiku, todël kai kurie ðiandien nefunkcionuoja arba nefunkcionavo nuo sudarymo momento (pavyzdþiui, Vyriausybës komitetas uþimtumo didinimo programoms ágyvendinti). Juridiniu aspektu pabrëþtina, kad tokiø komitetø sudarymas neatitinka Vyriausybës ástatymo ir jos darbo reglamento nuostatø. Vadinasi, formaliai nustatyta tik viena Vyriausybës komitetø rûðis, taèiau realiai jø funkcionuoja dvi.

Vadovaujantis Vyriausybës ástatymo 39 straipsniu darytina prielaida, jog Vyriausybës komitetø svarbiausia paskirtis - suderinti teisës aktø projektø, apimanèiø keliø ministrø valdymo sritis, derinimo metu iðkilusius nesutarimus, kuriø nepavyko iðspræsti Ministro Pirmininko aparate. Taigi, pagal Vyriausybës ástatymo ir darbo reglamento nuostatas, Vyriausybës komitetø nariais gali bûti tik ministrai ir jie turëtø bûti sudaromi teisës aktø projektø derinimo Ministro Pirmininko aparate metu iðkilusiems nesutarimams suderinti.

Vyriausybë komisijas gali sudaryti ið Vyriausybës nariø, valstybës valdymo, savivaldybiø tarnautojø, mokslininkø ir specialistø. Prireikus á komisijos posëdþius kvieèiami suinteresuotø ministerijø, Vyriausybës ástaigø ir organizacijø, taip pat politiniø organizacijø atstovai. Komisijos darbui vadovauja Vyriausybës skiriamas ministras arba kitas asmuo (komisijos pirmininkas), iðskyrus Valstybinæ loðimø prieþiûros komisijà, kurios pirmininkà komisijos nariai iðsirenka ið savo tarpo. Vadinasi, Vyriausybës komisijas skirtingai negu Vyriausybës komitetus gali sudaryti ávairiø vykdomosios valdþios ir kitø institucijø bei organizacijø atstovai, ir jos steigiamos Vyriausybës iniciatyva..

Atskirai taip pat reikëtø paminëti tas komisijas, kurias Vyriausybë steigia remiantis atitinkamais ástatymais (pavyzdþiui, Valstybinë loðimø prieþiûros komisija, Administraciniø ginèø komisija, Mokestiniø ginèø komisija ir kt.). Jos savo struktûra ir vykdomomis funkcijomis ið esmës skiriasi nuo anksèiau minëtø (kurias Vyriausybë sudaro vadovaudamasi Vyriausybës ástatymu ir darbo reglamentu). Tokios komisijos paprastai vykdo kontrolës, prieþiûros ar jurisdikcines funkcijas ir joms suteikta teisë priimti kitoms valstybës institucijoms privalomus sprendimus. Taigi, funkcionuoja dvi kategorijos Vyriausybës komisijø, kuriø vienodi pavadinimai, bet jos skirtingos visais kitais aspektais (formavimo pagrindai, struktûra, funkcijos ir t. t.). Be to, abejotina, ar Vyriausybë gali steigti komisijas kuriø sudarymas pagal jos kompetencijà jai nepriskiriamas.

Vyriausybës komitetø ir komisijø vykdomosios funkcijos

Vyriausybës komisija - tai kolegiali vykdomosios valdþios institucija, ágyvendinanti tarpðakinio koordinavimo, kontrolës, prieþiûros ar jurisdikcines funkcijas. Pavyzdþiui, Valstybinës loðimø prieþiûros komisijos nuostatø 4 punkte átvirtinta, jog " svarbiausias prieþiûros komisijos tikslas - teisës aktø nustatyta tvarka priþiûrëti ir kontroliuoti azartiniø loðimø veiklos organizavimà [.]". Lietuvos integracijos á Ðiaurës Atlanto Sutarties Organizacijà (NATO) koordinavimo komisija yra Vyriausybës sudaroma tarpþinybinë institucija, svarstanti strateginius Lietuvos Respublikos pasirengimo narystei NATO klausimus, nustatanti pasirengimo jai planà, koordinuojanti Lietuvos Respublikos ministerijø, Vyriausybës ástaigø bei kitø valstybës institucijø veiklà, susijusiø su jo ágyvendinimu. Valstybinë sveikatos reikalø komisija prie Vyriausybës yra institucija, koordinuojanti sveikatos politikos priemoniø planavimà ir vykdymà ministerijose, kitose Vyriausybës ástaigose, sveikatinimo veiklos ástatymø ir kitø teisës aktø ágyvendinimà. Mokestiniø ginèø komisijos svarbiausias uþdavinys yra objektyviai iðnagrinëti mokesèio mokëtojo skundà ir priimti teisëtà bei pagrástà sprendimà.

Pagrindinë Vyriausybës komisijø veiklos forma yra posëdþiai. Jiems vadovauja komisijos pirmininkas, o jo nesant - jo pavaduotojas arba vienas ið pirmininko paskirtø komisijos nariø. Komisijø sprendimai jø kompetencijai priskirtais klausimais priimami kolegialiai, dalyvaujanèiø posëdyje komisijos nariø balsø dauguma. Balsams pasiskirsèius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas. Visumoje Vyriausybës komisijos svarstomais klausimais priima nutarimus, iðskyrus keletà, kuriø sprendimai áforminami posëdþiø protokolais.

Vyriausybës komisijas sudaro jos pirmininkas, sekretorius ir nariai, kurie nëra etatiniai darbuotojai ir uþ darbà jiems nemokama, iðskyrus Valstybinæ loðimø prieþiûros komisijà, Mokestiniø ginèø komisijà, Administraciniø ginèø komisijà. Paprastai komisijas ûkiðkai ir techniðkai aptarnauja Vyriausybës kanceliarija arba ministerijos bei Vyriausybës ástaigos, kuriø vadovai ar kiti tarnautojai paskirti komisijø pirmininkais.

Kai kuriø komisijø (Valstybinë loðimø prieþiûros komisija, Mokestiniø ginèø komisija, Administraciniø ginèø komisija ir kt.) funkcijoms atlikti formuojamos etatiniø darbuotojø administracijos. Jø struktûrà ir etatus, nevirðijant Vyriausybës nustatyto metinio darbo apmokëjimo fondo tvirtina tø komisijø pirmininkai.

Prie Vyriausybës bei kitø vykdomosios valdþios institucijø sudaromos ir ávairios tarybos (pavyzdþiui, Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Gyventojø registro taryba, Turizmo taryba prie Turizmo departamento, Statistikos taryba ir kitos). Vertinant jas pavadinimø kontekste, manytina, jog tai visiðkai skirtingos institucijos nei Vyriausybës komitetai ir komisijos. Taèiau jø nuostatø analizë suponuoja prieðingà nuomonæ, nes sprendþiant ið jø vykdomø funkcijø sunku tarp jø nustatyti esminius skirtumus. Jø realizuojamos funkcijos leidþia aiðkiai teigti, kad tarybos analogiðkai kaip ir Vyriausybës komitetai bei komisijos pagrinde ágyvendina ekspertines, konsultacines ar koordinavimo funkcijas. Jas taip pat sudaro Vyriausybë, taèiau jø ypatumas yra tas, kad jos steigiamos vadovaujantis ne Vyriausybës, o atitinkamais ástatymais (pavyzdþiui, Ðvietimo, Aukðtojo mokslo, Bibliotekø ir kitais), Seimo nutarimais (pavyzdþiui , ágyvendindama Seimo 1996 m. birþelio 27 d. nutarimà Nr. I - 1413 "Dël Valstybinës jaunimo politikos koncepcijos", Vyriausybë nutarë ásteigti Valstybinæ jaunimo reikalø tarybà) bei atitinkamomis programomis (pavyzdþiui, vadovaudamasi Nacionalinës kokybës programa, Vyriausybë ásteigë Kokybës tarybà). Realiai jos vykdo vykdomosios valdþios funkcijas, taèiau sudaromos remiantis skirtingais teisiniais pagrindais (jø steigimas Vyriausybës ástatyme nepriskirtas Vyriausybës kompetencijai), todël jos formaliai neáeina á vykdomosios valdþios institucijø sistemà.

Atskirai reikëtø paminëti Nacionalinæ vartotojø teisiø apsaugos tarybà prie Teisingumo ministerijos. Tai vienintelë taryba, kuri jos nuostatuose traktuojama kaip valstybës ástaiga, kà patvirtina ir jos vykdomos funkcijos, nes jai suteikti valstybës institucijoms bûdingi ágaliojimai (pavyzdþiui, priima teisës aktus, atlieka vartotojø skundø neteisminá nagrinëjimà, taiko poveikio priemones ir pan.).

Taryba - tai kolegiali institucija. Jeigu daugumà jø techniðkai aptarnauja tos institucijos, kuriø reguliavimo sferose jos funkcionuoja, tai kitose sudaromi sekretoriatai, kurie susideda ið etatiniø valstybës tarnautojø (pavyzdþiui, Valstybinë jaunimo reikalø taryba, Kokybës taryba, Nacionalinë vartotojø teisiø apsaugos taryba, ir Lietuvos invalidø reikalø taryba). Tarybos nariai savo pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais, iðskyrus, Nacionalinæ vartotojø teisiø apsaugos tarybà.

Pagrindinë organizacinë tarybos darbo forma - posëdþiai, kurie rengiami ne reèiau kaip kartà per mënesá (kai kuriø nustatyti kiti terminai). Sprendimai priimami dalyvaujanèiø posëdyje nariø balsø dauguma ir paprastai áforminami nutarimais. Kai kuriø tarybø sprendimai yra privalomi vykdyti adresatams.

Daugumos tokiø komitetø, komisijø ir tarybø steigimas rodo tai, kad ministerijos, Vyriausybës ástaigos ir kitos vykdomosios valdþios institucijos yra jø ágaliojimø devalvavimo stadijoje. Ið esmës tai galima traktuoti kaip netiesioginá funkcijø paëmimà ið tam tikrø vykdomosios valdþios institucijø ir jø perdavimà laikinai ir daþnai neatsakingai veikianèioms anksèiau minëtoms vykdomosios valdþios struktûroms. Kiek atstovaujami bebûtø Vyriausybës komitetai, komisijos ir tarybos jø priimami teisës aktai negali bûti prilyginami vykdomosios valdþios institucijø teisës aktams, nors kaip rodo atlikta analizë tokiø atvejø yra. Esti ir tokiø komisijø, kuriø ágyvendinamos funkcijos pakankamai plaèios, taèiau joms nesuteikiamos teisës priimti kokius nors sprendimus ar rekomendacijas. Taip pat yra komisijø, kurios kvalifikuojamos kaip "valstybës ástaigos arba institucijos" ir jos priima analogiðkus teisës aktus bei joms suteikti panaðûs ágaliojimai kaip ir kitoms vykdomosios valdþios institucijoms.

Apibendrinant reikia paþymëti, jog tai gana nestabili ir paini ávairiais aspektais centrinio vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmens sudëtinë dalis, kurios statusas labai siaurai ástatymiðkai sureguliuotas. Tai institucijos, kurios turëtø uþtikrinti centriniø vykdomosios valdþios institucijø nepakankamai vykdomas koordinavimo funkcijas. Kaip rodo praktika, tø komitetø, komisijø ir tarybø, kurias techniðkai aptarnauja atitinkamos vykdomosios valdþios institucijos, t. y. neturi savo sekretoriatø, veikla nëra efektyvi, nes jie daþniausiai funkcionuoja tik formaliai, o jø posëdþiai nevyksta. Todël jø veiklos efektyvumas yra minimalus arba lygus nuliui. Daþna to prieþastis ta, kad sudarant ðias institucijas kaip jø nariai nurodomi konkretûs asmenys. Pasikeitus vadovams (pirmininkams) ar kitiems asmenims jos nustoja funkcionuoti. Aiðkiai reikëtø atsisakyti konkreèiø asmenø (nariø) kaip tokiø ávardijimo, nes pilnai pakanka nurodyti pareigybæ, ko rezultate bûtø iðsaugotas Vyriausybës komitetø, komisijø ir tarybø prie Vyriausybës bei kitø vykdomosios valdþios institucijø veiklos tæstinumas dël vienokiø ar kitokiø prieþasèiø pasikeitus jos nariams. Vadinasi, ið esmës reikëtø spræsti klausimà dël ðiø struktûrø steigimo ir funkcionavimo tikslingumo. Be to, kvazi valdymo vykdomosios valdþios institucijos deformuoja jos sistemà, taip pat trukdo jos efektyviam darbui.

Ástaigø prie ministerijø rûðys, jø teisinë padëtis ir vykdomos funkcijos

Ketvirtà centrinio vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmens grandá sudaro ástaigos prie ministerijø. Tai funkcinës kompetencijos institucijos, kurios vykdo valstybiná reguliavimà ir tarpðakinæ koordinacijà, prieþiûrà, kontrolæ bei kitas tarpðakines funkcijas, priskirtas atitinkamø ministerijø reguliavimo srièiai. Prie ministerijø gali bûti ásteigti departamentai, kontrolës ar apskaitos funkcijas vykdanèios tarnybos ir inspekcijos.

Ástaigas prie ministerijø steigia Vyriausybë, priimdama nutarimà. Kaip taisyklë, steigëjo funkcijos pavedamos vykdyti atitinkamai ministerijai, kurios reguliavimo srièiai priskiriama ásteigta ástaiga. Ástaigø prie ministerijø veiklà per ðiø ástaigø vadovus koordinuoja ministras. Jos yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdþios institucijos, áeinanèios á tam tikros ministerijos sistemà bei turinèios finansiná, materialiná ir administraciná - teisiná savarankiðkumà.

Vyriausybës ástatymo 30 straipsnio 2 dalyje ásakmiai nurodyta, kokias ástaigas prie ministerijø Vyriausybë gali steigti (departamentus, tarnybas ir inspekcijas). Ágyvendinant ðià nuostatà praktikoje jos nesilaikoma, kadangi be anksèiau minëtø departamentø, tarnybø ir inspekcijø prie ministerijø Vyriausybë, vadovaudamasi kitais ástatymais, steigia agentûras ir biurus, nors Vyriausybës ástatyme jos nenustatytos. Vadinasi, turime kolizijà ir Vyriausybë dirbtinai iðpleèia ástaigø prie ministerijø spektrà.

Ástaigai prie ministerijos vadovauja ástaigos vadovas: departamentui, tarnybai, agentûrai, biurui - direktorius, inspekcijai - virðininkas. Inspekcijai gali vadovauti ir vyriausiasis valstybinis inspektorius (pavyzdþiui, Darbo inspekcijai vadovauja vyriausiasis darbo inspektorius). Juos skiria ir atleidþia ið pareigø ministras Valstybës tarnybos ástatymo nustatyta tvarka. Ástaigø prie ministerijø vadovai yra tiesiogiai pavaldûs ministrui ir asmeniðkai atsako uþ ástaigai pavestø uþdaviniø ir funkcijø vykdymà. Jie taip pat gali turëti pavaduotojus, kuriuos skiria á pareigas ir atleidþia ið jø ástaigø vadovai, suderinæ tai su ministerija, kurios reguliavimo srièiai priskirta jø vadovaujama ástaiga.

Bûtina paminëti Policijos departamentà prie Vidaus reikalø ministerijos, kuriam bûdinga ypatinga vadovo skyrimo, atleidimo ir atskaitomybës tvarka lyginant su kitø ástaigø prie ministerijø vadovais. Policijos departamentui vadovauja generalinis komisaras, kurá pagal Policijos veiklos ástatymo 12 straipsnio 5 dalá "vidaus reikalø ministro siûlymu ir Vyriausybës teikimu penkeriø metø kadencijai skiria ir atleidþia Respublikos Prezidentas". Jis tiesiogiai pavaldus vidaus reikalø ministrui bei atskaitingas Respublikos Prezidentui. Tuo tarpu vadovaujantis Vyriausybës ástatymo 26 straipsnio 3 dalies 10 punktu, ástaigø prie ministerijø vadovus skiria ir atleidþia ið pareigø ministras Valstybës tarnybos ástatymo nustatyta tvarka. Vadinasi, Vyriausybës ástatymas, be jokiø iðlygø, nustato vieningà ástaigø prie ministerijø vadovø skyrimo ir atleidimo ið pareigø tvarkà. Kadangi Policijos departamentas prie Vidaus reikalø ministerijos turi ástaigos prie ministerijos statusà (steigëjas Vyriausybë), tai suponuoja mintá, jog ðios dvi nuostatos prieðtarauja viena kitai. Todël kyla klausimas: ar teisëtai skiriamas Policijos generalinis komisaras ir kas ið tikrøjø já turëtø skirti.

Ástaigoms prie ministerijø kaip ir kitoms centrinëms vykdomosios valdþios institucijoms bûdingos tradicinës organizacinës valdymo struktûros. Dauguma jø susideda ið vadovybës ir administracijos. Keleto ástaigø prie ministerijø struktûrà sudaro valdybos arba centrinis aparatas (pavyzdþiui, Revizijø departamentas, Valstybinë darbo inspekcija) ir teritoriniai skyriai.

Vadovybæ sudaro ástaigos vadovas ir jø pavaduotojai, o administracijà - struktûriniai padaliniai (skyriai, poskyriai, grupës ir kt.), kuriems vadovauja padalinio vadovai. Administracijos struktûriniams padaliniams taip pat priskiriami teritoriniai padaliniai, kurie iðdëstyti pagal Lietuvos Respublikos administraciná teritoriná suskirstymà. Vienos ástaigos prie ministerijø turi teritorinius padalinius tik apskrityse (pavyzdþiui, Lietuvos metrologijos inspekcija), o kitos apskrityse ir savivaldybëse (pavyzdþiui, Valstybinë mokesèiø inspekcija), taèiau yra ir tokiø, kurios teritoriniø padaliniø neturi (pavyzdþiui, Teismø departamentas). Jø administracijø struktûras ir pareigybiø sàraðus, nevirðydamas darbo uþmokesèiui nustatytø lëðø, tvirtina ástaigos vadovas. Struktûriniø padaliniø vadovai tiesiogiai pavaldûs ástaigos vadovui arba jø padaliná kuruojanèiam ástaigos vadovo pavaduotojui. Struktûrinio padalinio vadovas atsako uþ padalinio uþdaviniø ir uþduoèiø sprendimà, padalinio darbo planavimà, organizavimà ir kontrolæ bei uþ kitø jam pavestø funkcijø vykdymà.

Ástaigose prie ministerijø sudaromos patariamosios institucijos, kurioms bûdingi ne tik skirtingi pavadinimai, bet ir diferencijuota jø sudarymo tvarka. Neþiûrint to, visi jø priimami pasiûlymai yra tik patariamojo arba rekomendacinio pobûdþio, t. y. ástaigos prie ministerijos vadovui arba kitos vykdomosios valdþios institucijos vadovui jie vykdyti neprivalomi.

Daugumoje ástaigø prie ministerijø sudaromos patariamosios institucijos - kolegijos (pavyzdþiui, Muitinës departamentas ir kt). Á jø sudëtá áeina ástaigos vadovas (kolegijos pirmininkas) ir jo pavaduotojai. Nariø teisëmis kolegijoje gali dalyvauti atitinkamos ministerijos atstovas, teritoriniø padaliniø vadovai, taip pat administracijos darbuotojai ir kiti asmenys. Kolegijos svarsto svarbiausius ástaigos kompetencijai priskirtus klausimus.

Kitose ástaigose prie ministerijø kaip patariamosios institucijos sudaromos tarybos (pavyzdþiui, Standartizacijos departamentas, Akreditacijos biuras, Valstybinë metrologijos tarnyba, Generalinë miðkø urëdija ir kt.), kurios svarsto strateginius ir tarpðakinius klausimus. Jø personalinæ sudëtá ir nuostatus tvirtina ástaigos vadovas (gali tvirtinti ir ministras).

Ástaigø prie ministerijø sistemà sudaro 40 ástaigø. Kiekvienais metais jø skaièius didëja. Be to, ástaigø prie ministerijø pasenæ nuostatai ir nebeatitinka ðiandienos ástatymø. Atskirø ministerijø reguliavimo srityse funkcionuoja analogiðkos institucijos, kurios ið dalies dubliuoja viena kità. Pavyzdþiui, Metrologijos inspekcija prie Teisingumo ministerijos ir Metrologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Taigi, funkciniu bei valdymo efektyvumo ir ekonomiðkumo aspektais ið esmës reikëtø ávertinti prie ministerijø funkcionuojanèiø ástaigø tikslingumà

Ástaigø prie ministerijø vidinë organizacinë struktûra ir apribojimo kriterijai nuo Vyriausybës ástaigø

Atsiþvelgiant á tai, kas iðdëstyta, gana problematiðka atriboti ástaigas prie ministerijø nuo Vyriausybës ástaigø. Ið pirmo þvilgsnio atrodo, kad tarp jø negalima áþvelgti jokiø esminiø skirtumø. Todël kyla klausimas: kokiais poþymiais remiantis ástaigas prie ministerijø atriboti nuo Vyriausybës ástaigø.

Svarbiausias jø atribojimo kriterijus yra jø funkcionavimo sfera. Ástaigos prie ministerijø steigiamos ministerijø kompetencijai priskirtoms funkcijoms realizuoti, o Vyriausybës ástaigos - ministerijø funkcijoms nepriskirtiems klausimams spræsti. Taip pat skiriasi jø vadovø skyrimo tvarka: ástaigø prie ministerijø vadovus skiria ir atleidþia atitinkamas ministras, o Vyriausybës ástaigø - Ministras Pirmininkas. Skirtinga ir jø pavaldumo tvarka: ástaigø prie ministerijø vadovai tiesiogiai pavaldûs ministrui, o Vyriausybës ástaigø - Ministrui Pirmininkui. Nors daugumos ástaigø prie ministerijø pavadinimai sutampa su Vyriausybës ástaigø pavadinimais (departamentai, tarnybos, inspekcijos, agentûros), taèiau kai kurie pavadinimai yra bûdingi tik Vyriausybës ástaigoms (pavyzdþiui, komitetai, fondai).

Ástaigø prie ministerijø administraciná - teisiná statusà nustatanèiuose teisës aktuose jos traktuojamos kaip biudþetinës ástaigos, vykdomosios valdþios institucijos, valstybës ástaigos, vieðojo administravimo ástaigos, valstybës valdymo institucijos, vieðojo administravimo biudþetinës ástaigos, valstybinës prieþiûros ir kontrolës ástaigos ir pan. Atkreiptinas dëmesys á tai, jog Vyriausybës ástatymo 22 straipsnio 8 punkte, 26 straipsnio 3 dalies 10 punkte, 29 straipsnio 1 dalyje ir 30 straipsnio 2 dalyje vartojama sàvoka "ástaigos prie ministerijø". Kadangi jø nuostatuose nevartojamas vieningas terminas, susiduriama su problema atribojant ástaigas prie ministerijø nuo kitø joms pavaldþiø biudþetiniø ástaigø, kurioms bûdingi identiðki pavadinimai.

Ástaigos prie ministerijø taip pat yra biudþetinës ástaigos, todël svarbiausias jø atribojimo kriterijus nuo kitø ministerijoms pavaldþiø ástaigø yra jø steigimo tvarka. Kaip jau minëta anksèiau, ástaigas prie ministerijø steigia Vyriausybë, o steigëjo funkcijos pavedamos vykdyti atitinkamai ministerijai. Kitø ministerijai pavaldþiø ástaigø steigëjas yra ministerija.

TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINIAI VIENETAI. REGIONINË PLËTRA

Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniø vienetø ir gyvenamøjø vietoviø sampratos

Taèiau racionalaus valdymo organizavimo sumetimais visø, taip pat ir vieningø unitariniø, valstybiø teritorija turi savo vidinæ struktûrà, t. y. valstybës teritorija bûna suskirstyta á tam tikrus administracinius vienetus, kuriuose formuojamos atitinkamos valdþios ástaigos. Tai yra numatyta ir Konstitucijos 11 straipsnyje: "Lietuvos valstybës teritorijos administracinius vienetus ir jø ribas nustato ástatymas." Paþymëtina, kad ðias konstitucines nuostatas patikslina ir iðplëtoja Konstitucijos X skirsnio "Vietos savivalda ir valdymas" normos. Pirma, minëtame skirsnyje yra átvirtintos ne maþiau kaip dvi administraciniø vienetø pakopos (grandys). Antra, skirtingø pakopø (grandþiø) administraciniams vienetams nustatyta skirtinga valdymo sistema: þemutiniams (t. y. pirmosios pakopos) vienetams Konstitucija laiduoja savivaldos teisæ, aukðtesniuosiuose (t. y. antrosios pakopos) administraciniuose vienetuose valdymà organizuoja Vyriausybë.

Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma á administracinius vienetus, kurie susideda ið gyvenamøjø vietoviø. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas yra teritorijos dalis, kurioje valdymà organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybë arba savivaldos institucijos. Teritorijos administracinis vienetas turi savo ribas, centrà ir pavadinimà.

Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybës.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovës skirstomos á miesto ir kaimo gyvenamàsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovëms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovëms priskiriami miesteliai ir kaimai. Gyvenamosioms vietovëms gali bûti suteiktas kurorto statusas.

Savivaldybë yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas, kurá valdo jos gyventojø bendruomenës iðrinktos savivaldos institucijos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymà ir kitus ástatymus. Savivaldybë sudaroma ið gyvenamøjø vietoviø. Pagrindiniai savivaldybës steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir priþiûrëti savo aplinkà, komunaliná ûká, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatyme.

Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukðtesnysis administracinis vienetas, kurio valdymà organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybë pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo ástatymà ir kitus ástatymus. Apskritis sudaroma ið savivaldybiø teritorijø, pasiþyminèiø socialiniø, ekonominiø ir etnokultûriniø interesø bendrumu.

Miestai yra kompaktiðkai uþstatytos gyvenamosios vietovës, turinèios daugiau kaip 3 tûkst. gyventojø, kuriø daugiau kaip 2/3 dirbanèiøjø dirba pramonëje, verslo bei gamybinës ir socialinës infrastruktûros srityse.

Maþiau kaip 3 tûkst. gyventojø turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonø miestai bei miesto tipo gyvenvietës, turëjæ miesto statusà, kaip gyvenamosios vietovës yra laikomi miestais ir ásigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniø vienetø ir jø ribø ástatymui.

Miesteliai yra kompaktiðkai uþstatytos gyvenamosios vietovës, turinèios nuo 500 iki 3000 gyventojø, kuriø daugiau kaip pusë dirbanèiøjø dirba pramonëje, verslo bei gamybinës ir socialinës infrastruktûros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai.

Kaimai yra kitos gyvenamosios vietovës, neturinèios miesto ir miestelio poþymiø.

Gyvenamosios vietovës, kuriose yra gamtiniø gydomøjø veiksniø (mineraliniø vandenø, gydomojo purvo, sveikatai palankus klimatas, rekreaciniø þeldiniø, vandens telkiniø) bei speciali infrastruktûra ðiems veiksniams naudoti gydymui, profilaktikai ir poilsiui, gali turëti kurorto statusà. Kurorto statusà turi Birðtonas, Druskininkai, Neringa, Palanga.

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis suskirstymas

Lietuvos Respublikoje pirmajame teritorijos administraciniø vienetø reformos etape buvo ásteigtos ðios savivaldybës: Vilniaus miesto, Alytaus miesto, Birðtono miesto, Druskininkø miesto, Kauno miesto, Klaipëdos miesto, Marijampolës miesto, Neringos miesto, Palangos miesto, Panevëþio miesto, Ðiauliø miesto, Visagino miesto, Akmenës rajono, Alytaus rajono, Anykðèiø rajono, Birþø rajono, Ignalinos rajono, Jonavos rajono, Joniðkio rajono, Jurbarko rajono, Kaiðiadoriø rajono, Kauno rajono, Këdainiø rajono, Kelmës rajono, Klaipëdos rajono, Kretingos rajono, Kupiðkio rajono, Lazdijø rajono, Marijampolës rajono, Maþeikiø rajono, Molëtø rajono, Pakruojo rajono, Panevëþio rajono, Pasvalio rajono, Plungës rajono, Prienø rajono, Radviliðkio rajono, Raseiniø rajono, Rokiðkio rajono, Skuodo rajono, Ðakiø rajono, Ðalèininkø rajono, Ðiauliø rajono, Ðilalës rajono, Ðilutës rajono, Ðirvintø rajono, Ðvenèioniø rajono, Tauragës rajono, Telðiø rajono, Trakø rajono, Ukmergës rajono, Utenos rajono, Varënos rajono, Vilkaviðkio rajono, Vilniaus rajono, Zarasø rajono.

Antrojo teritorijos administraciniø vienetø reformos etapo pirmojoje pakopoje:

1) steigiamos ðios savivaldybës: Elektrënø savivaldybë, Kalvarijos savivaldybë, Kazlø Rûdos savivaldybë, Pagëgiø savivaldybë, Rietavo savivaldybë;

2) ásteigus Kalvarijos ir Kazlø Rûdos savivaldybes panaikinama Marijampolës rajono savivaldybë;

3) pakeièiamos ðiø savivaldybiø teritorijos ir ribos: Birðtono miesto, Druskininkø miesto, Marijampolës miesto, Vilniaus miesto, Akmenës rajono, Kaiðiadoriø rajono, Lazdijø rajono, Maþeikiø rajono, Plungës rajono, Ðakiø rajono, Ðilutës rajono, Trakø rajono, Varënos rajono, Vilkaviðkio rajono;

4) pakeièiami ðie savivaldybiø pavadinimai: Birðtono miesto - á Birðtono, Druskininkø miesto - á Druskininkø, Marijampolës miesto - á Marijampolës, Neringos miesto - á Neringos.

Nustatomos savivaldybës ir jø centrai: Akmenës rajono (centras - Naujoji Akmenë), Alytaus miesto (centras - Alytus), Alytaus rajono (centras - Alytus), Anykðèiø rajono (centras - Anykðèiai), Birðtono (centras - Birðtonas), Birþø rajono (centras - Birþai), Druskininkø (centras - Druskininkai), Elektrënø (centras - Elektrënai), Klaipëdos rajono (centras - Gargþdai), Ignalinos rajono (centras - Ignalina), Jonavos rajono (centras - Jonava), Joniðkio rajono (centras - Joniðkis), Jurbarko rajono (centras - Jurbarkas), Kaiðiadoriø rajono (centras - Kaiðiadorys), Kalvarijos (centras - Kalvarija), Kauno miesto (centras - Kaunas), Kauno rajono (centras - Kaunas), Kazlø Rûdos (centras - Kazlø Rûda), Kelmës rajono (centras - Kelmë), Këdainiø rajono (centras - Këdainiai), Klaipëdos miesto (centras - Klaipëda), Kretingos rajono (centras - Kretinga), Kupiðkio rajono (centras - Kupiðkis), Lazdijø rajono (centras - Lazdijai), Marijampolës (centras - Marijampolë), Maþeikiø rajono (centras - Maþeikiai), Molëtø rajono (centras - Molëtai), Neringos (centras - Nida), Pagëgiø (centras - Pagëgiai), Pakruojo rajono (centras - Pakruojis), Palangos miesto (centras - Palanga), Panevëþio miesto (centras - Panevëþys), Panevëþio rajono (centras - Panevëþys), Pasvalio rajono (centras - Pasvalys), Plungës rajono (centras - Plungë), Prienø rajono (centras - Prienai), Radviliðkio rajono (centras - Radviliðkis), Raseiniø rajono (centras - Raseiniai), Rietavo (centras - Rietavas), Rokiðkio rajono (centras - Rokiðkis), Skuodo rajono (centras - Skuodas), Ðakiø rajono (centras - Ðakiai), Ðalèininkø rajono (centras - Ðalèininkai), Ðiauliø miesto (centras - Ðiauliai), Ðiauliø rajono (centras - Ðiauliai), Ðilalës rajono (centras - Ðilalë), Ðilutës rajono (centras -Ðilutë), Ðirvintø rajono (centras - Ðirvintos), Ðvenèioniø rajono (centras - Ðvenèionys), Tauragës rajono (centras - Tauragë), Telðiø rajono (centras - Telðiai), Trakø rajono (centras - Trakai), Ukmergës rajono (centras - Ukmergë), Utenos rajono (centras - Utena), Varënos rajono (centras - Varëna), Vilkaviðkio rajono (centras - Vilkaviðkis), Vilniaus miesto (centras - Vilnius), Vilniaus rajono (centras - Vilnius), Visagino miesto (centras - Visaginas) ir Zarasø rajono (centras - Zarasai).

Lietuvos Respublikos teritorijoje yra ðios apskritys: Alytaus - centras Alytaus miestas;

Kauno - centras Kauno miestas; Klaipëdos - centras Klaipëdos miestas; Marijampolës - centras Marijampolës miestas; Panevëþio - centras Panevëþio miestas; Ðiauliø - centras Ðiauliø miestas; Tauragës - centras Tauragës miestas; Telðiø - centras Telðiø miestas; Utenos - centras Utenos miestas; Vilniaus - centras Vilniaus miestas.

Apskrièiø teritorijas sudaro ðiø savivaldybiø teritorijos:

1) Alytaus - Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkø, Lazdijø rajono, Varënos rajono savivaldybës;

2) Kauno - Birðtono, Jonavos rajono, Kaiðiadoriø rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Këdainiø rajono, Prienø rajono, Raseiniø rajono savivaldybës;

3) Klaipëdos - Klaipëdos rajono, Klaipëdos miesto, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono, Ðilutës rajono savivaldybës;

4) Marijampolës - Kalvarijos, Kazlø Rûdos, Marijampolës, Ðakiø rajono, Vilkaviðkio rajono savivaldybës;

5) Panevëþio - Birþø rajono, Kupiðkio rajono, Panevëþio miesto, Panevëþio rajono, Pasvalio rajono, Rokiðkio rajono savivaldybës;

6) Ðiauliø - Joniðkio rajono, Kelmës rajono, Pakruojo rajono, Akmenës rajono, Radviliðkio rajono, Ðiauliø miesto, Ðiauliø rajono savivaldybës;

7) Tauragës - Jurbarko rajono, Pagëgiø, Ðilalës rajono, Tauragës rajono savivaldybës;

8) Telðiø - Maþeikiø rajono, Plungës rajono, Rietavo, Telðiø rajono savivaldybës;

9) Utenos - Anykðèiø rajono, Ignalinos rajono, Molëtø rajono, Utenos rajono, Visagino miesto, Zarasø rajono savivaldybës;

10) Vilniaus - Elektrënø, Ðalèininkø rajono, Ðirvintø rajono, Ðvenèioniø rajono, Trakø rajono, Ukmergës rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono savivaldybës.

Administraciniø vienetø ir gyvenamøjø vietoviø nustatymas ir jø ribø keitimas

Apskritis nustato ir panaikina, taip pat jø teritorijø ribas bei centrus nustato ir keièia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybës teikimu. Apskrities ribos turi bûti tikslinamos pasikeitus savivaldybiø skaièiui arba jø riboms. Savivaldybës teritorija apskrièiø ribomis nedaloma.

Savivaldybes steigia, esamas panaikina, taip pat jø teritorijø ribas bei centrus nustato ir keièia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybës teikimu. Prieð kreipdamasi á Seimà, Vyriausybë atsiþvelgia á gyvenamosios vietovës bendruomenës nuomonæ, savivaldybës tarybos siûlymus, organizuoja vietos gyventojø apklausà ir priima sprendimà dël teikimo. Rinkimai á savivaldybiø tarybas vyksta ástatymø nustatyta tvarka.

Gyvenamàsias vietoves panaikina, jø teritorijø ribas nustato ir keièia Lietuvos Respublikos Vyriausybë, atsiþvelgdama á savivaldybës tarybos teikimà bei gyvenamosios vietovës bendruomenës praðymà.

Pavadinimø suteikimas Lietuvos Respublikos teritorijø administraciniams vienetams ir gyvenamosioms vietovëms, jø keitimas

Apskritims pavadinimus suteikia ir juos keièia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybës teikimu.

Savivaldybëms pavadinimus Lietuvos Respublikos Vyriausybës teikimu suteikia ir juos keièia Lietuvos Respublikos Seimas, atsiþvelgdamas á savivaldybiø tarybø siûlymus.

Gyvenamosioms vietovëms pavadinimus savivaldybës tarybos teikimu suteikia ir keièia Lietuvos Respublikos Vyriausybë, atsiþvelgdama á vietos gyventojø siûlymus.

Gatvëms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybiø teritorijoje esantiems jø nuosavybës objektams pavadinimai suteikiami ir keièiami atitinkamø savivaldybiø tarybø sprendimais, pritarus Valstybinei lietuviø kalbos komisijai.

Valstybinës nuosavybës objektams pavadinimus suteikia ir juos keièia Lietuvos Respublikos Vyriausybë.

Gyvenamøjø vietoviø gatvëms priskirtø pastatø bei gyvenamøjø namø butø numerius suteikia ir keièia vietos savivaldos vykdomosios institucijos. Numeriø suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkà nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybë. Gatviø, pastatø, statiniø ir kitø objektø pavadinimai átraukiami á apskaità Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatyta tvarka.

Gyvenamosioms vietovëms, iðskyrus Birðtonà, Druskininkus, Neringà ir Palangà, kurorto statusà suteikia ir panaikina Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybës teikimu.

Regiono samprata. Regiono plëtros politikos tikslai

Regionas - valstybës teritorijos integrali dalis, kurioje ágyvendinama nacionalinë regioninë plëtros politika ir teikiama pagalba, atitinkanti regionø plëtros tikslus.

Pagrindinis teritorijos vienetas - regionas, kuriame ágyvendinama nacionalinë regioninë plëtros politika, yra apskrities teritorija. Atskiriems nacionalinës regioninës plëtros politikos tikslams ágyvendinti bei regionø plëtros planavimo dokumentams ar projektams rengti ir vykdyti Vyriausybë gali sudaryti regionus ið keliø bendras administracines ribas turinèiø apskrièiø ar savivaldybiø, nustaèius specifines ðiø regionø problemas ir sàlygas. Prieð sudarydama regionus, kuriø ribos nesutampa su apskrièiø teritorijø ribomis, Vyriausybë arba jos ágaliota institucija ðá klausimà derina su visø á toká regionà áeisianèiø apskrièiø virðininkais ir savivaldybiø merais.

Regioninë plëtra - visuomenei ir aplinkai palanki gamtinë, kultûrinë bei socialinë ir ekonominë raida, atitinkanti nacionalinæ regioninæ plëtros politikà. Nacionalinë regioninë plëtros politika - diferencijuota kraðto plëtros politika, siekianti gerinti gyvenimo kokybæ, racionaliai panaudoti teritorijos ypatumus bei esamà potencialà, sudaryti palankias sàlygas socialinei ir ekonominei bei ekologinei raidai.

Pagrindiniai nacionalinës regioninës plëtros politikos tikslai yra:

1) skatinti ûkio pertvarkymà ir modernizavimà regionuose;

2) spartinti subalansuotà atskirø regionø plëtrà;

3) maþinti socialinius ir ekonominius Lietuvos regionø skirtumus;

4) maþinti nedarbà;

5) plëtoti kaimiðkuosius regionus pertvarkant ir restruktûrizuojant jø ûká, reformuojant þemës ûkio gamybà, perdirbamàjà pramonæ ir rinkodaros struktûras, skatinti naujø verslø bei paslaugø kûrimàsi kaime.

Regiono plëtros planavimo dokumentai, jø rengimas, tvirtinimas ir ágyvendinimas

Nacionalinei regioninei plëtros politikai formuoti ir ágyvendinti rengiamas Nacionalinis regionø plëtros planas, regionø plëtros planai ir jø ágyvendinimo projektai.

Nacionalinio regionø plëtros plano, regionø plëtros planø ir jø ágyvendinimo projektø rengimo ir tvirtinimo tvarkà nustato Vyriausybë.

Visi regionø plëtros dokumentai rengiami vadovaujantis ðiais pagrindiniais principais:

1) suinteresuoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei juridinio asmens teisiø neturinèios ámonës Vyriausybës nustatyta tvarka informuojami apie Nacionalinio regionø plëtros plano ir regionø plëtros planø rengimà bei galimybæ teikti pastabø ir pasiûlymø;

2) suinteresuotoms valstybës valdymo institucijoms, savivaldybëms, socialiniams ir ekonominiams partneriams ir gyventojams sudaromos sàlygos aptarti Nacionalinio regionø plëtros plano ir regionø plëtros planø projektus ir juos ágyvendinanèius projektus;

3) Nacionalinio regionø plëtros plano ir regionø plëtros planø priemonës ir lëðos ðioms priemonëms ágyvendinti numatomos atsiþvelgiant á ûkio ðakø plëtros planavimo dokumentus, programas, projektus, kuriems ágyvendinti skiriamos valstybës, savivaldybiø lëðos, taip pat Europos Sàjungos struktûrinës lëðos.

Nacionalinis regionø plëtros planas rengiamas atlikus socialinës ir ekonominës regionø bûklës analizæ bei atsiþvelgus á ðios analizës iðvadas, taip pat atsiþvelgus á Teritorijø planavimo ástatymo nustatyta tvarka patvirtintà Lietuvos Respublikos teritorijos bendràjá planà, galiojanèius ûkio ðakø plëtros planavimo dokumentus, ðio ástatymo nustatyta tvarka rengiamus regionø plëtros planus.

Nacionaliniame regionø plëtros plane turi bûti nurodyta:

1) prioritetiniai ðalies ir regionø socialinës ir ekonominës bei fizinës infrastruktûros plëtros tikslai ir uþdaviniai;

2) priemonës nacionalinës regioninës plëtros politikos tikslams ir uþdaviniams ágyvendinti bei jø finansavimo ðaltiniai;

3) kitos dalys, kurias nustato Nacionalinë regionø plëtros taryba.

Regionø plëtros planai rengiami vadovaujantis patvirtintu Nacionaliniu regionø plëtros planu, atlikus regionø socialinës ir ekonominës bûklës analizæ, ávertinus apskrièiø ir savivaldybiø teritorijø bendruosius planus, atskirø ûkio ðakø ir kitus plëtros planus.

Regiono plëtros plane turi bûti nurodyta:

1) prioritetiniai regiono socialinës ir ekonominës bei fizinës infrastruktûros plëtros tikslai ir uþdaviniai;

2) priemonës prioritetiniams regiono plëtros tikslams ir uþdaviniams ágyvendinti bei jø finansavimo ðaltiniai;

3) kitos dalys, kurias nustato Nacionalinë regionø plëtros taryba.

Nacionaliná regionø plëtros planà tvirtina Vyriausybë.

Regiono plëtros planà tvirtina to regiono plëtros taryba visø tarybos nariø balsø dauguma, gavusi Nacionalinës regionø plëtros institucijos iðvadà dël regiono plëtros plano projekto ir Nacionalinio regionø plëtros plano atitikimo. Jeigu Nacionalinë regionø plëtros institucija nustato, kad regiono plëtros plano projektas prieðtarauja Nacionaliniam regionø plëtros planui, atitinkamo regiono plëtros taryba gali kreiptis á Nacionalinæ regionø plëtros tarybà, o ði atmeta arba patvirtina Nacionalinës regionø plëtros institucijos iðvadà. Jeigu Nacionalinë regionø plëtros taryba patvirtina Nacionalinës regionø plëtros institucijos neigiamà iðvadà, regiono plëtros planas negali bûti tvirtinamas.

Nacionalinis regionø plëtros planas ir regionø plëtros planai yra privalomi vykdyti valstybës ir vietos savivaldos institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims bei juridinio asmens teisiø neturinèioms ámonëms ir visiems, kurie gauna finansavimà Nacionalinio regionø plëtros plano ir regionø plëtros planø priemonëms ágyvendinti.

Nacionalinio regionø plëtros plano ir regionø plëtros planø bei jø ágyvendinimo projektø vykdymà priþiûri atitinkamai Nacionalinë regionø plëtros institucija ir regiono plëtros institucijos. Nacionalinë regionø plëtros taryba ir regionø plëtros tarybos gali sudaryti darbo grupes Nacionalinio regionø plëtros plano, regionø plëtros planø ir jø ágyvendinimo projektø ágyvendinimui priþiûrëti.

Nacionalinës regionø plëtros institucijos vadovas kiekvienais metais atsiskaito Vyriausybei uþ regioninës politikos ágyvendinimà.

Regioninës plëtros valdymo institucijos, jø funkcijos, struktûra ir veiklos organizavimas

Regioninës plëtros valdymo institucijos yra:

1) Nacionalinë regionø plëtros taryba;

2) Nacionalinë regionø plëtros institucija;

3) Regionø plëtros tarybos;

4) Regiono plëtros institucija.

Nacionalinë regionø plëtros taryba yra tarpþinybinë koordinacinë grupë, kurios sudarymà inicijuoja Nacionalinë regionø plëtros institucija, o sudëtá ir nuostatus tvirtina ir keièia Vyriausybë. Nacionalinës regionø plëtros tarybos nariais gali bûti ministerijø, kitø valstybës institucijø, Lietuvos savivaldybiø asociacijos, Pramonës, prekybos ir amatø rûmø, kitø socialiniø ir ekonominiø partneriø pasiûlyti atstovai.

Regionø plëtros tarybø pirmininkai pagal pareigas tampa Nacionalinës regionø plëtros tarybos nariais. Nacionalinës regionø plëtros tarybos pirmininkas yra Nacionalinës regionø plëtros institucijos vadovas.

Socialiniai ir ekonominiai partneriai (t.y. nevyriausybinës organizacijos) Nacionalinës regionø plëtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius á savo posëdþius kvieèia Nacionalinë regionø plëtros taryba.

Nacionalinës regionø plëtros taryba:

1) svarsto Nacionalinio regionø plëtros plano projektà ir, kai tarybos pirmininkas já pasiraðo, teikia Vyriausybei tvirtinti;

2) svarsto pasiûlymus ir teikia iðvadas dël ágyvendinimo projektø, bendrai finansuojamø ið Europos Sàjungos struktûriniø lëðø (t.y. Europos Sàjungos struktûriniø fondø skiriamø lëðø Europos Sàjungos valstybëms narëms ir struktûriniø paramos iniciatyvø skiriamos lëðos valstybëms kandidatëms) ir ið Lietuvos Respublikos valstybës ir (arba) savivaldybiø lëðø, jeigu jø ágyvendinimas numatomas daugiau nei vieno regiono teritorijoje;

3) nustato Nacionalinio regionø plëtros plano ir regionø plëtros planø struktûrà;

4) sudaro darbo grupes pagal Regionø plëtros ástatymà priimtø regionø plëtros planavimo dokumentø rengimui bei jø ágyvendinimui priþiûrëti ir ávertinti;

5) rengia ir tvirtina savo darbo reglamentà;

6) tvirtina regionø plëtros tarybø pavyzdinius nuostatus;

7) atlieka kitas ástatymø nustatytas funkcijas.

Nacionalinë regionø plëtros taryba sprendimus priima visø tarybos nariø balsø dauguma savo darbo reglamente nustatyta tvarka. Nacionalinës regionø plëtros tarybos sprendimai dël Nacionalinio regionø plëtros plano ir regionø plëtros planø struktûros, dël Nacionalinio regionø plëtros plano teikimo tvirtinti Vyriausybei, dël ágyvendinimo projektø bei kiti sprendimai, galintys turëti átakos ðalies arba atskirø regionø socialinei ir ekonominei plëtrai, priimami tik pasikonsultavus su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei darbo birþos atstovais. Ðiuo tikslu Nacionalinë regionø plëtros taryba sudaro konsultacinæ socialiniø ir ekonominiø partneriø darbo grupæ, kuri pateikia iðvadas dël numatomo priimti sprendimo. Priimdama sprendimà, Nacionalinë regionø plëtros taryba atsiþvelgia á ðios darbo grupës iðvadas.

Nacionalinës regionø plëtros tarybos sprendimai dël Nacionalinio regionø plëtros plano struktûros yra privalomi Nacionaliná regionø plëtros planà rengianèioms institucijoms. Nacionalinës regionø plëtros tarybos sprendimai dël regionø plëtros planø struktûros yra privalomi regionø plëtros planus rengianèioms institucijoms. Nacionalinës regionø plëtros tarybos iðvados dël regionø plëtros planø ir Nacionalinio regionø plëtros plano atitikimo yra privalomos regionø plëtros taryboms.

Nacionalinë regionø plëtros taryba gali ágalioti savo sudarytas darbo grupes nagrinëti ir teikti iðvadas atskirais ðios tarybos kompetencijai priskirtais klausimais.

Nacionalinæ regionø plëtros institucijà paskiria Vyriausybë, pavesdama atitinkamai ministerijai vykdyti ðiame ástatyme nustatytas atitinkamas funkcijas.

Nacionalinë regionø plëtros institucija:

1) kartu su kitomis ministerijomis ir Vyriausybës ástaigomis formuoja nacionalinæ regioninæ plëtros politikà ir priþiûri, kaip ji ágyvendinama;

2) kartu su kitomis ministerijomis ir Vyriausybës ástaigomis rengia Nacionalinio regionø plëtros plano projektà;

3) organizuoja Nacionalinio regionø plëtros plano ágyvendinimo prieþiûrà bei ávertinimà;

4) organizuoja Nacionalinio regionø plëtros plano, regionø plëtros planø ir ágyvendinimo projektø aptarimà su ministerijomis, Vyriausybës ástaigomis, kitomis valstybës valdymo ir vietos savivaldos institucijomis, pramonës, verslo organizacijomis bei kitais socialiniais ir ekonominiais partneriais bei teikia informacijà apie Nacionalinio regionø plëtros plano rengimà;

5) koordinuoja regionø plëtros planø rengimà ir teikia iðvadas regionø plëtros taryboms dël regionø plëtros planø ir Nacionalinio regionø plëtros plano atitikimo;

6) kaupia Nacionalinës regionø plëtros tarybos priimtus dokumentus ir jos sudarytø darbo grupiø iðvadas;

7) atlieka Nacionalinës regionø plëtros tarybos sekretoriato funkcijas;

8) atlieka kitas savo nuostatuose numatytas funkcijas, susijusias su nacionalinës regioninës plëtros politikos ágyvendinimu.

Regionø plëtros taryba - tai ið regione esanèiø valstybës valdymo ir vietos savivaldos institucijø atstovø sudaryta kolegiali institucija, kuri priima sprendimus ir atlieka ástatymø jai nustatytas funkcijas.

Regiono plëtros tarybos sudarymà inicijuoja ir pirmàjá posëdá ðaukia regiono plëtros institucijos vadovas - apskrities virðininkas, kuris vadovauja tarybos darbui, kol taryba iðsirenka pirmininkà ir patvirtina savo nuostatus. Regiono plëtros tarybà sudaro apskrities virðininkas, regiono savivaldybiø merai ir deleguoti savivaldybiø tarybø nariai. Savivaldybiø tarybø narius á regiono plëtros tarybà deleguoja savivaldybiø tarybos pagal kiekvienos savivaldybës gyventojø skaièiø:

1) nuo 200 000 gyventojø ir daugiau - 3 tarybos narius;

2) nuo 50 000 iki 200 000 gyventojø - 2 tarybos narius;

3) iki 50 000 gyventojø - 1 tarybos nará.

Socialiniai ir ekonominiai partneriai regiono plëtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius á savo posëdþius kvieèia regiono plëtros taryba.

Regiono plëtros taryba:

1) svarsto ir tvirtina regiono plëtros planà;

2) svarsto pasiûlymus ir teikia iðvadas dël ágyvendinimo projektø, bendrai finansuojamø ið Europos Sàjungos struktûriniø lëðø ir ið Lietuvos Respublikos valstybës ir (arba) savivaldybiø lëðø;

3) svarsto ir teikia pasiûlymus Nacionalinei regionø plëtros institucijai dël Nacionalinio regionø plëtros plano projekto;

4) rengia ir tvirtina regiono plëtros tarybos nuostatus ir darbo reglamentà;

5) sudaro darbo grupes regionø plëtros planams rengti ir ágyvendinimui ávertinti bei priþiûrëti;

6) renka regiono plëtros tarybos pirmininkà;

7) atlieka kitas ástatymø nustatytas funkcijas.

Regiono plëtros taryba sprendimus priima visø tarybos nariø balsø dauguma, savo darbo reglamente nustatyta tvarka. Kilus ginèø dël priimtø sprendimø, nesutinkantys su priimtu sprendimu regiono plëtros tarybos nariai gali kreiptis á Nacionalinæ regionø plëtros tarybà, kuri priima galutiná sprendimà.

Sprendimai dël regiono plëtros plano priëmimo, dël ágyvendinimo projektø bei kiti sprendimai, galintys turëti átakos atitinkamo regiono socialinei ir ekonominei plëtrai, priimami tik pasikonsultavus su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei darbo birþos atstovais. Ðiuo tikslu kiekviena regiono plëtros taryba sudaro konsultacinæ socialiniø ir ekonominiø partneriø darbo grupæ, kuri pateikia savo iðvadas dël numatomo priimti sprendimo. Priimdama sprendimà, regiono plëtros taryba ávertina darbo grupës iðvadas.

Regiono plëtros taryba gali ágalioti savo sudarytas darbo grupes nagrinëti ir teikti iðvadas atskirais tarybø kompetencijai priskirtais klausimais.

Regiono plëtros institucija yra apskrities virðininkas ir jo administracija. Kai Vyriausybë sudaro regionà, nesutampantá su apskrities teritorija, ji nustato tokio regiono plëtros tarybos sudarymo tvarkà bei paskiria regiono plëtros institucijà.

Regiono plëtros institucija:

1) rengia regiono plëtros planø projektus;

2) organizuoja regiono plëtros planø ágyvendinimo prieþiûrà bei ávertinimà;

3) koordinuoja savivaldybiø vieðojo administravimo institucijø, socialiniø ir ekonominiø partneriø veiklà jiems vykdant Vyriausybës nutarimus ir Nacionalinës regionø plëtros tarybos sprendimus, susijusius su nacionalinës regioninës plëtros politikos ágyvendinimu atitinkamame regione;

4) kaupia regiono plëtros tarybos priimtus dokumentus ir jos sudarytø darbo grupiø iðvadas;

5) organizuoja rengiamø dokumentø aptarimà su ministerijomis, Vyriausybës ástaigomis, kitomis valstybës valdymo ir vietos savivaldos institucijomis, pramonës, verslo organizacijomis ir kitais socialiniais ir ekonominiais partneriais bei Vyriausybës nustatyta tvarka teikia informacijà apie regiono plëtros planø rengimà ir ágyvendinimà;

6) atlieka regiono plëtros tarybos sekretoriato funkcijas;

7) atlieka kitas ástatymuose ir savo nuostatuose nustatytas funkcijas.

TEMA. TERITORINËS VYKDOMOSIOS VALDÞIOS INSTITUCIJOS

Apskrities valdymo institucijos

Vyriausybë formuoja ne tik centrines vykdomosios valdþios institucijas. Vykdomoji valdþia realizuoja savo funkcijas bei ágaliojimus ir per teritorines struktûras, todël savarankiðkà vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmená sudaro apskrièiø virðininkø institucijos. Tai bendros kompetencijos teritorinës vykdomosios valdþios institucijos, kurios uþtikrina valdymà aukðtesniuosiuose administraciniuose vienetuose - apskrityse. Sutinkamai su Konstitucijos 123 straipsnio ir Vyriausybës ástatymo 35 straipsnio 1 dalimis, "Vyriausybë valdymà apskrityse - Lietuvos Respublikos aukðtesniajame administraciniame vienete - organizuoja per apskrities virðininkà, ministerijas bei Vyriausybës ástaigas".

Apskrities valdymo ástatymo 1 straipsnio 1 dalyje pabrëþiama, jog "Apskrities valdymas yra sudëtinë valstybës valdymo dalis". Kadangi teisës doktrinoje valstybës valdymo reiðkëja yra vykdomoji valdþia, tai suponuoja iðvadà, kad apskrities virðininko institucija kartu yra vykdomosios valdþios institucija.

Apskrities virðininko institucija - tai vienintelë institucija vykdomosios valdþios institucijø sistemoje, kuriai vadovauja politinio (asmeninio) pasitikëjimo pagrindu skiriamas vadovas. Tokia apskrièiø virðininkø ir jø pavaduotojø skyrimo tvarka yra ydinga, nes daro neigiamà átakà ðio vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmens funkcionavimui. Siekiant uþtikrinti valdymo stabilumà ir harmonijà teritoriniame vykdomosios valdþios institucijø sistemos lygmenyje reikëtø vengti jø vadovø skyrimo politinio (asmeninio) pasitikëjimo pagrindu.

Valstybës valdymo institucijos pagal savo veiklos pobûdá Lietuvos Respublikos Seimui arba Vyriausybei leidus gali steigti apskrityje sau pavaldþias valdymo ástaigas ir organizacijas. Valstybës valdymo institucijoms pavaldþios valdymo ástaigos ir organizacijos apskrityje veikia pagal ðiø institucijø patvirtintus nuostatus.

Prie apskrities virðininko sudaroma taryba. Á jà pagal pareigas áeina apskrities virðininkas, kuris yra ðios tarybos pirmininkas, apskrities virðininko pavaduotojas (pavaduotojai), apskrityje esanèiø savivaldybiø merai. Taryba svarsto apskrities raidos kryptis, apskrities gyventojø sveikatos problemas ir jø sprendimo bûdus, socialinës ekonominës raidos ir aplinkos apsaugos bei sveikatos programø, teritorijos bendrojo planavimo dokumentø, sàlygø teritorijos specialiajam planavimui ir apskrities lëðø sàmatos projektus bei kitus klausimus.

Yra laikomasi nuomonës, kad vietos valdymas - tai valstybinio valdymo (vykdomosios valdþios) organinë dalis, jo tæsinys teritorijose. Daþnai tai apibûdinama kaip valdþios dekoncentracija, t. y. centrinës valdþios ágaliojimø dalinis perkëlimas á teritorijas - administracinius vienetus. Daugelyje Europos valstybiø vietos valdymas organizuojamas aukðtesniuosiuose administraciniuose vienetuose - regionuose, departamentuose, provincijose, prefektûrose ir pan., suteikiant jiems nemaþà savarankiðkumà. Tokiuose administraciniuose vienetuose centrinei valdþiai atstovauja vyriausybës (o kai kur - valstybës vadovo) skiriami ir jai tiesiogiai atsakingi pareigûnai: prefektai, gubernatoriai, komisarai ir pan. Ðie pareigûnai vietose vadovauja daugumai valstybës ástaigø, vykdo koordinavimo ir kontrolës funkcijas. Toks vietos valdymo organizavimas stambiuose administraciniuose vienetuose, ypaè kai yra iðpleèiamas jø savarankiðkumas, paprastai vadinamas regionalizmu.

Apskrities virðininkas, jo kompetencija ir leidþiami teisës aktai

Apskrities virðininko institucijai vadovauja apskrities virðininkas (1996 m. gruodþio 12 d. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo ástatymo pakeitimo ir papildymo bei Vyriausybës atstovo ástatymo pripaþinimo netekusiu galios ástatymu þodþiai "apskrities valdytojas" pakeisti á "apskrities virðininkas"). Já skiria pareigoms ir atleidþià ið jø Vyriausybë, Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities virðininku gali bûti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukðtàjá iðsilavinimà. Jis turi pavaduotojà, kuri taip pat skiria ir atleidþia Vyriausybë Ministro Pirmininko teikimu. Pretendentui á apskrities virðininko pavaduotojus taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir apskrities virðininkui. Jeigu apskrities teritorijoje yra daugiau kaip 500 tûkst. gyventojø, apskrities virðininkas turi du pavaduotojus (pavyzdþiui, Vilniaus ir Kauno apskritys). Dël apskrièiø virðininkø ir jø pavaduotojø skyrimo arba atleidimo ið pareigø Vyriausybë priima nutarimà.

Trejus metus (1998 - 2001) egzistavo apskrièiø virðininkø ir jø pavaduotojø skyrimo ir atleidimo ið pareigø tvarkos problema, nes skirtingi ástatymai nevienodai tai reglamentavo. Vadovaujantis Vyriausybës ástatymo 22 straipsnio 14 punktu, juos skiria ir atleidþia ið pareigø Vyriausybë. Tuo tarpu pagal anksèiau galiojusià Apskrities valdymo ástatymo 4 straipsnio 5 dalá, apskrièiø virðininkø pavaduotojus skirdavo pareigoms ir atleisdavo ið jø Ministras Pirmininkas apskrities virðininko teikimu. Ðiuo atveju susiduriame su teisës normø kolizija. Realiai skiriant á pareigas ir atleidþiant ið jø buvo vadovaujamasi Vyriausybës ástatymu, taèiau neaiðku kodël. Pagal teisës teorijà, esant kolizijai vis dëlto reikëtø taikyti specialiojo ástatymo nuostatas. Tik 2001 m. lapkrièio 27 d. Seimas priëmë Lietuvos Respublikos apskrities valdymo ástatymo 4, 5, 10, 13, 16, 18, 19 straipsniø ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo ástatymà, kuriuo apskrièiø virðininkø pavaduotojø skyrimo ir atleidimo tvarkà suderino su Vyriausybës ástatymo nuostatomis.

Be to, apskrities virðininkø ir jø pavaduotojø skyrimo ir atleidimo tvarkai bûdingas politinis aspektas, kuris Apskrities valdymo ástatyme nëra reglamentuotas. Remiantis Valstybës tarnybos ástatymu apskrièiø virðininkai yra politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojai, priimti á Vyriausybës ágaliojimø laikotarpiui. Vadinasi, vienas ið apskrièiø virðininkø ir jø pavaduotojø atleidimo ið pareigø pagrindø yra siejamas su Vyriausybës ágaliojimø pasibaigimo momentu. Pagal dabar galiojanèio Valstybës tarnybos ástatymo 44 straipsnio 2 dalá apskrities virðininkas, kaip politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojas, ið pareigø atleidþiamas paskutinæ já Vyriausybës ágaliojimø dienà ar naujai sudarytos Vyriausybës pirmajame posëdyje.

Apskrities virðininkui ástatymai suteikia plaèius ágaliojimus ávairiose valdymo srityse, bûtent: ðvietimo, kultûros, sveikatos prieþiûros, farmacijos, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, þemëtvarkos, þemës ûkio, gamtos iðtekliø naudojimo, aplinkos apsaugos ir kitose. Be Apskrities valdymo ástatymo, jo ágaliojimai iðdëstyti ir konkretizuoti daugelyje kitø teisës aktø (pavyzdþiui, Civilinës saugos, Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo bei kituose).

Pagrindiniai apskrities virðininko uþdaviniai yra:

1) ágyvendinti valstybës politikà regioninës plëtros, socialinio aprûpinimo, ðvietimo, kultûros, sveikatos prieþiûros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, þemës naudojimo ir apsaugos bei þemës ûkio, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;

2) koordinuoti apskrityje esanèiø ministerijø ir kitø Vyriausybës institucijø struktûriniø padaliniø veiklà, taip pat derinti savivaldos vykdomøjø institucijø veiklà, ágyvendinant regionines programas;

3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.

Ágyvendindamas jo kompetencijai priskirtus klausimus apskrities virðininkas leidþia ásakymus ir kitus teisës aktus (potvarkius, sprendimus) ir tikrina kaip jie vykdomi. Ásakymai privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

Vyriausybë turi teisæ panaikinti apskrities virðininko ásakymus ir kitus teisës aktus, jeigu jie neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, ástatymø, kitø Lietuvos Respublikos Seimo priimtø teisës aktø, Respublikos Prezidento dekretø ir Vyriausybës nutarimø bei kitø teisës aktø.

Apskrities virðininko administracija

Priskirtoms funkcijoms realizuoti apskrities virðininkas formuoja administracijà ir jai vadovauja. Pagal Apskrities valdymo ástatymo 18 straipsnio 3 dalá, "apskrities virðininko administracijos struktûrà ir jos nuostatus tvirtina apskrities virðininkas pagal Vyriausybës patvirtintus apskrities virðininko administracijos tipinæ struktûrà ir jos tipinius nuostatus". Tai reiðkia, kad apskrities virðininkui suteikta teisë paèiam projektuoti savo administracijos struktûrà ir tvirtinti jos nuostatus.

Vadovaujantis anksèiau minëto ástatymo nuostata, Vyriausybë 2002 m. kovo 27 d. priëmë nutarimà Nr.402 "Dël tipinës apskrities virðininko administracijos struktûros patvirtinimo". Pagal ðá Vyriausybës nutarimà nuo 2003 m. sausio 1 d. apskrièiø virðininkø administracijà sudaro tokie struktûriniai padaliniai:

1. Apskrities sekretorius

2. Regioninës plëtros departamentas

2.1. Regiono ekonomikos ir socialinio vystymo skyrius

2.2. Teritorijø planavimo skyrius

2.3. Aplinkos, kultûros vertybiø apsaugos ir paminklosaugos skyrius

3. Þemës tvarkymo departamentas

3.1. Þemëtvarkos vadybos skyrius

3.2. Þemës reformos skyrius

3.3. Teritoriniai þemëtvarkos skyriai

4. Socialiniø reikalø, ðvietimo ir kultûros departamentas

4.1. Socialiniø reikalø skyrius

4.2. Ðvietimo skyrius

4.3. Kultûros, sporto ir turizmo skyrius

5. Civilinës saugos departamentas

5.1. Civilinës saugos priemoniø planavimo skyrius

5.2. Perspëjimo ir ryðiø skyrius

5.3. Parengimo skyrius

5.4. Pavojingø objektø registro skyrius

6. Teisës departamentas

6.1. Juridinis skyrius

6.2. Turto valdymo skyrius

7. Apskaitos ir finansø departamentas

7.1. Finansø skyrius

7.2. Apskaitos ir biudþeto skyrius

7.3. Informatikos skyrius

8. Apskrities gydytojo tarnyba

9. Kaimo reikalø tarnyba

10. Valstybinës ðvietimo prieþiûros skyrius (tarnyba)

11. Teritorijø planavimo ir statybos valstybinës prieþiûros departamentas (skyrius)

12. Vidaus audito tarnyba

13. Personalo ir ûkio skyrius (tarnyba)

Minëtu Vyriausybës nutarimu nustatyta, kad apskrities virðininkas, tvirtindamas apskrities virðininko administracijos struktûrà, priklausomai nuo apskrities dydþio, gyventojø skaièiaus, administracijos darbo masto gali nustatyti jà maþesnæ uþ Vyriausybës patvirtintà tipinæ apskrities virðininko administracijos struktûrà. Be to, apie visus apskrities virðininko administracijos struktûros pakeitimus apskrities virðininkai ápareigoti informuoti Vidaus reikalø ministerijà per 15 dienø po atliktø pakeitimø.

Apskrities virðininko santykiai su vietos savivaldos ir valstybës valdymo institucijomis

Greta su apskrièiø virðininkø institucijomis apskrityse funkcionuoja centriniø vykdomosios valdþios institucijø teritoriniai padaliniai ir joms pavaldþios valdymo ástaigos, organizacijos, kurios nepavaldþios apskrities virðininkui. Dar 1994 m. steigiant apskritis buvo siekiama decentralizuoti valdymà - ûkio valdymà perduoti apskritims, o ministerijoms pavesti rûpintis patikëtos valdymo srities politika ir strategija. Taèiau ministerijos prieðinosi funkcijø perdavimui ir ðios nuostatos nepavyko ágyvendinti iki pabaigos, todël ðiandien apskrityse egzistuoja daug ávairiø centrinëms vykdomosios valdþios institucijoms pavaldþiø padaliniø, ástaigø ir organizacijø.

Taip pat iðkyla apskrièiø virðininkø atsakomybës ir atskaitomybës problema. Sutinkamai su Apskrities valdymo ástatymo 4 straipsnio 4 dalimi, "apskrities virðininkas atskaitingas Vyriausybei ir jos nustatyta tvarka jos ágaliotoms institucijoms". Nors minëtas ástatymas nustato dvigubà atskaitomybæ (Vyriausybei ir jos ágaliotoms institucijoms), taèiau nekonkretizuotos atsiskaitymo formos ir nedetalizuota pati tvarka. Faktiðkai apskrièiø virðininkai Vyriausybei ir jos ágaliotai institucijai jokiø raðytiniø ataskaitø apie savo veiklà neteikia. Minëta ástatymo nuostata egzistuoja tik formaliai, nes praktikoje nerealizuojama.

Problematiðkas ir apskrièiø virðininkø atskaitomybës realizavimo praktinis aspektas. Problemos esmë tame, jog pasikeitus Vyriausybei, paprastai tyliai ir be jokiø ataskaitø Vyriausybë ið pareigø atleidþia ir apskrièiø virðininkus. Atsakomybës uþ nuveiktus ar nenuveiktus darbus pareikalauti nebëra kam - Vyriausybës, kuri tuos apskrièiø virðininkus skyrë nebëra, o naujajai rûpi kuo greièiau á savo vietas pasodinti savuosius.

Apskrities virðininkas, ágyvendindamas jam priskirtas funkcijas ir vykdydamas Lietuvos Respublikos ástatymus kitus teisës aktus, bendradarbiauja su savivaldos ir valstybës valdymo institucijomis, joms pavaldþiomis valdymo ástaigomis bei organizacijomis apskrityje.

Valstybës valdymo institucijos, ásteigtos apskrityje, nëra pavaldþios apskrities virðininkui. Ðios ástaigos ir organizacijos privalo praneðti apskrities virðininkui apie savo veiklà apskrityje. Vyriausybës institucijos, skirdamos sau pavaldþiø valdymo ástaigø ir organizacijø apskrityje vadovus, iðklauso apskrities virðininko nuomonæ.

Apskrities virðininkas praneða atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimui ar Vyriausybei apie valstybës valdymo institucijø padaliniø apskrityje veiklà ir sprendimus, jei jie neatitinka Lietuvos Respublikos ástatymø, Vyriausybës nutarimø arba paþeidþia pilieèiø ar organizacijø teises. Jei ginèijamo sprendimo nepanaikina ar nepakeièia já priëmæs valstybës valdymo institucijos padalinys ar aukðtesnioji valstybës valdymo institucija, galutiná sprendimà priima Vyriausybë.

Be to, Apskrities virðininkas inicijuoja regiono plëtros tarybos sudarymà. Regiono plëtros tarybos sudarymo tvarkà bei funkcijas nustato Regioninës plëtros ástatymas.

TEMA. VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJOS

Savivaldybiø institucijos

Konstitucijos 10 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybës teritorija yra vientisa ir nedalijama á jokius valstybinius darinius. Bûtent ðioje nuostatoje yra unitarinës valstybës santvarkos konstitucinis átvirtinimas, iðreiðkiantis vieningos ir nedalomos valstybës idëjà. Taèiau racionalaus valdymo organizavimo sumetimais visø, taip pat ir vieningø unitariniø, valstybiø teritorija turi savo vidinæ struktûrà, t. y. valstybës teritorija bûna suskirstyta á tam tikrus administracinius vienetus, kuriuose formuojamos atitinkamos valdþios ástaigos. Tai yra numatyta ir Konstitucijos 11 straipsnyje: "Lietuvos valstybës teritorijos administracinius vienetus ir jø ribas nustato ástatymas." Paþymëtina, kad ðias konstitucines nuostatas patikslina ir iðplëtoja Konstitucijos X skirsnio "Vietos savivalda ir valdymas" normos. Pirma, minëtame skirsnyje yra átvirtintos ne maþiau kaip dvi administraciniø vienetø pakopos (grandys). Antra, skirtingø pakopø (grandþiø) administraciniams vienetams nustatyta skirtinga valdymo sistema: þemutiniams (t. y. pirmosios pakopos) vienetams Konstitucija laiduoja savivaldos teisæ, aukðtesniuosiuose (t. y. antrosios pakopos) administraciniuose vienetuose valdymà organizuoja Vyriausybë.

Ðios konstitucinës nuostatos yra detalizuotos 1994 m. liepos 19 d. priimtame Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniø vienetø ir jø ribø ástatyme, kurio 1 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybës. Minëto ástatymo 2 straipsnyje átvirtinta: "Savivaldybës yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas, kurá valdo jos gyventojø bendruomenës iðrinktos savivaldos institucijos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymà ir kitus ástatymus. Savivaldybë sudaroma ið gyvenamøjø vietoviø. Pagrindiniai savivaldybës steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir priþiûrëti savo aplinkà, komunaliná ûká, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatyme".

Savivaldybë teisës aktuose apibrëþiama kaip valstybës teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusà bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotà savivaldos teisæ, ágyvendinamà per savivaldybës tarybà. Paþymëtina, kad savivaldos modelis Lietuvoje grindþiamas daugiaamþe europine savivaldos kultûros tradicija, kuri vëliau pasipildë administracinës prieþiûros institutu, susiformavusiu valstybinio valdymo vietose (regionuose) pagrindu.

Pagal Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalá Lietuvos Respublikos ástatymams, Vyriausybës bei savivaldybës tarybos sprendimams tiesiogiai ágyvendinti savivaldybës taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus. Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalis numato, kad savivaldos institucijø organizavimo ir veiklos tvarkà nustato ástatymas, o pagal 120 straipsnio 2 dalá savivaldybës veikia laisvai ir savarankiðkai pagal Konstitucijos bei ástatymø apibrëþtà kompetencijà. Konstitucinis teismas yra konstatavæs, kad tais atvejais, kai konstitucinës normos tiesiogiai neapibrëþia atitinkamos institucijos organizacinës formos, jos parinkimas ir nustatymas yra ástatymø leidëjo prerogatyva.

Savivaldybiø institucijø sistemos teisiniai pagrindai átvirtinti Vietos savivaldos ástatyme. Savivaldybiø institucijø sistemà sudaro:

1) atstovaujamoji institucija - savivaldybës taryba, ágyvendinanti savivaldos teisæ;

2) vykdomosios institucijos - savivaldybës valdyba, savivaldybës meras.

Savivaldybës institucijos turi vietos valdþios ir vieðojo administravimo teises bei pareigas. Savivaldybës institucijos yra atsakingos uþ savivaldos teisës ir savo funkcijø ágyvendinimà bendruomenës interesais.

Savivaldybës kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybës biudþeto naudojimà bei atliekantis savivaldybës vidaus audito funkcijas, iðskirtinas kaip savarankiðka savivaldybës kontrolës institucija.

Savivaldybiø institucijø ypatumai vykdomosios valdþios institucijø sistemoje

Kaip jau buvo minëta, savivaldybiø institucijos nëra valstybës formuotës (dariniai), jos neáeina á vykdomosios valdþios institucijø sistemà, todël laikomos savarankiðka vieðojo administravimo sistemos institucijø grandimi.

Vietos savivaldos organizavimo ir veiklos pagrindiniai principai yra átvirtinti Konstitucijoje. Tai derinasi ir su Europos vietos savivaldos chartijos 2 straipsnio nuostata, kad vietos savivaldos principas turi bûti pripaþintas ðalies ástatymuose ir, jei yra galimybë, ðalies konstitucijoje.

Konstitucijos 120 straipsnyje nustatyta, kad valstybë remia savivaldybes, kad savivaldybës pagal Konstitucijos bei ástatymø apibrëþtà kompetencijà veikia laisvai ir savarankiðkai. Ðioje Konstitucijos nuostatoje átvirtintas savivaldybiø savarankiðkumas, taèiau Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybës veikia laisvai ir savarankiðkai, negali bûti atsiejama nuo toje paèioje dalyje átvirtintos nuostatos, kad savivaldybiø veikimo laisvë ir savarankiðkumas yra saistomi Konstitucijoje bei ástatymuose apibrëþtos jø kompetencijos.

Konstitucijoje vietos savivalda átvirtinama kaip savaveiksmiðkumo pagrindais veikianti vietinë vieðojo administravimo sistema, kuri tiesiogiai nëra pavaldi valstybës valdþios institucijoms. Konstituciniø normø analizë leidþia iðskirti ðiuos konstitucinius vietos savivaldos principus: atstovaujamosios demokratijos, vykdomøjø institucijø atskaitingumo atstovybei, savivaldybiø veiklos laisvës ir savarankiðkumo pagal ástatymo apibrëþtas ribas, savivaldybës ir valstybës interesø derinimo.

Jau buvo minëta, kad priëmus Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniø vienetø ir jø ribø ástatymà Lietuvos Respublikos teritorija buvo suskirstyta á administracinius vienetus - apskritis ir savivaldybes. Savivaldybë traktuojama kaip decentralizuota, t. y. palyginti savarankiðka, valdymo sistema. Apskrities valdymas yra sudedamoji valstybës valdymo dalis. Apskrities valdymà Vyriausybë organizuoja per apskrities virðininko administracijà, ministerijas ir kitas Vyriausybës institucijas. Taigi per apskritis yra vykdomos centralizuoto valstybës valdymo funkcijos. Skirstant valstybës teritorijà á administracinius vienetus siekiama sukurti reikiamas prielaidas optimaliai organizuoti valdymà, geriau aptarnauti gyventojus ir tenkinti jø administracinius poreikius. Ðiuo poþiûriu apskrities ir savivaldybiø institucijas, nepaisant minëtø skirtumø, vienija bendri tikslai. Tai sàlygoja ir jø bendradarbiavimo bûtinumà, kaip ir bûtinumà derinti centralizuotà valstybës valdymà su decentralizacija. Bendradarbiavimas yra universalus konstitucinis principas. Jo ágyvendinimas sudaro prielaidas tiek valstybës institucijoms, tiek savivaldybëms vykdant ástatymuose átvirtintus ágaliojimus siekti bendro tikslo - uþtikrinti efektyvø visuomenës ir valstybës reikalø tvarkymà. Taigi apskrities ir savivaldybiø institucijø savarankiðkos funkcijos valdymo srityje nepaneigia jø bendradarbiavimo.

Ne maþiau svarbus yra savivaldybiø ir valstybës interesø derinimo principas. Vienu atveju tai reiðkiasi valstybei ávairiais bûdais ir formomis remiant savivaldybes, kitu - vykdomosios valdþios ir savivaldybiø institucijoms koordinuojant bendrus veiksmus, kai siekiama reikðmingø socialiniø tikslø, treèiu - valstybei ástatymo apibrëþtomis formomis priþiûrint savivaldybiø veiklà.

Lyginamoji konstitucinë teisë skiria du pagrindinius istoriðkai susiformavusius savivaldybiø veiklos prieþiûros ir kontrolës modelius: administracinæ prieþiûrà ir teisminæ kontrolæ. Kontinentinës teisës sistemos ðalyse susiformavo ir dominuoja administracinë savivaldybiø veiklos prieþiûra. Tai reiðkia, kad savivaldybiø institucijas priþiûri tam tikros valstybës vykdomosios valdþios institucijos. Laikomasi nuomonës, kad teisminë kontrolë bûdinga anglosaksø teisës sistemos ðalims. Sàvoka "teisminë kontrolë" ðiuo atveju vartojama sàlygiðkai ir reiðkia tik pasyviàjà kontrolæ, t. y. patys teismai savo iniciatyva nieko nekontroliuoja, taèiau jie nagrinëja skundus dël savivaldos institucijø ar jø pareigûnø priimtø aktø bei veiksmø. Kita vertus, teismai nagrinëja ir savivaldos institucijø skundus, kai valstybës institucijos paþeidþia savivaldybiø teises. Bûtent tai konstitucinës teisës doktrinoje ir vadinama teismine savivaldybiø veiklos kontrole.

Ágyvendinant demokratines valstybës valdymo reformas Vakarø Europos ðalyse, yra pastebimas savivaldybiø veiklos administracinës prieþiûros (kontrolës) taikomø poveikio priemoniø ðvelnëjimas bei tendencija administracinæ prieþiûrà derinti su teismine kontrole.

Bûtina paþymëti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat numato galimybæ savivaldybiø veiklos administracinæ prieþiûrà derinti su teismine kontrole. Bûtent be savivaldybiø veiklos administracinës prieþiûros, nustatytos Konstitucijos 123 straipsnio antrojoje ir treèiojoje dalyse, Konstitucijos 124 straipsnis átvirtina ir teisminæ savivaldybiø institucijø bei jø pareigûnø veiklos kontrolæ.

Pagal turiná ir reikðmæ ypaè svarbi yra Konstitucijos 123 straipsnio antroji dalis. Bûtent joje yra uþfiksuota savivaldybiø veiklos administracinës prieþiûros instituto esmë: 1) prieþiûros objektai - savivaldybës; 2) prieþiûros dalykai - ar laikomasi Konstitucijos ir ástatymø, ar vykdomi Vyriausybës sprendimai; 3) prieþiûros subjektai - Vyriausybës skiriami atstovai.

Konstitucijos 123 straipsnio treèiosios dalies pagrindinë paskirtis - nustatyti minëto instituto átvirtinimo formà ir pagrindinius turinio elementus. Formos reikalavimas reiðkia, kad savivaldybiø veiklos administracinës prieþiûros institutas turi bûti reglamentuotas ástatymu. Pagrindiniai reikalavimai turiniui - tai prieþiûros ágaliojimai (jø ribos, apimtis) bei jø vykdymo tvarka.

Konstitucijos 123 straipsnio ketvirtoje dalyje átvirtinta, kad ástatymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldybës teritorijoje Seimas gali laikinai ávesti tiesioginá valdymà. Taigi Konstitucijoje yra nustatyta ávairios formos ir ávairûs bûdai, kuriais valstybinës valdþios institucijos, jø pareigûnai (taip pat apskrièiø virðininkai bei Vyriausybës atstovai), taip pat pilieèiai ir organizacijos gali reaguoti, jeigu savivaldybës institucijos nevykdo ástatymø priskirtø funkcijø.

Aptariant savivaldybiø institucijø ypatumus vykdomosios valdþios institucijø sistemoje, bûtina paminëti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodþio 24 d. nutarimà dël kai kuriø Vietos savivaldos ástatymo nuostatø atitikties Konstitucijai. Á Konstituciná Teismà kreipësi Seimo nariø grupë, praðydama iðtirti, ar Konstitucijai neprieðtarauja ástatymo nuostatos, kad savivaldybës valdyba sudaroma ið savivaldybës tarybos nariø, kad meras vadovauja ir savivaldybës tarybai, ir valdybai. Buvo ginèijami ir ástatyme nustatyti kai kurie savivaldybës valdybos bei mero ágaliojimai.

Pagal Konstitucijà savivaldos teisë ágyvendinama per savivaldybiø tarybas. Ástatymams, Vyriausybës bei savivaldybës tarybos sprendimams tiesiogiai ágyvendinti tarybos sudaro joms atskaitingus vykdomuosius organus. Vietos savivaldos ástatyme nustatyta, kad valdyba ir meras yra savivaldybës vykdomosios institucijos.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijoje skiriamos dvi vieðosios valdþios sistemos: valstybës valdymas ir vietos savivalda. Konstitucijoje átvirtinti savivaldybiø tarybø virðenybës vykdomøjø organø atþvilgiu, vykdomøjø organø atskaitingumo atstovybei principai. Savivaldybiø veikimo laisvæ ir savarankiðkumà saisto Konstitucijoje bei ástatymuose apibrëþta jø kompetencija.

Pagal Konstitucijà savivaldybiø tarybø nariais negali bûti asmenys, atliekantys tikràjà karo arba alternatyviàjà tarnybà, neiðëjæ á atsargà kraðto apsaugos sistemos policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai, liktiniai, sukarintø, saugumo tarnybø apmokami pareigûnai. Savivaldybiø tarybø nariais negali bûti Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, Vyriausybës nariai, teisëjai, t. y. asmenys, kurie vykdo funkcijas ágyvendinant valstybës valdþià ir kuriems Konstitucijoje yra nustatytas ypatingas teisinis statusas: darbo, atlyginimo, politinës veiklos apribojimai, ypatinga paðalinimo ið uþimamø pareigø ar mandato panaikinimo tvarka bei imunitetai (asmens nelieèiamybë, ypatinga patraukimo baudþiamojon ir administracinën atsakomybën tvarka). Pagal Konstitucijà negali bûti tokios teisinës situacijos, kai savivaldybiø tarybø nariai yra minëtus imunitetus turintys asmenys; pagal Konstitucijà savivaldybiø tarybø nariai savo teisiniu statusu negali bûti nelygûs. Konstitucija draudþia dvigubà mandatà. Savivaldybiø tarybø nariais negali bûti ir valstybës pareigûnai, kontroliuojantys ar priþiûrintys savivaldybiø veiklà. Jeigu susidaro tokia teisinë situacija, kai minëti asmenys iðrenkami savivaldybiø tarybø nariais, jie iki naujai iðrinktai savivaldybës tarybai susirenkant á pirmàjá posëdá privalo apsispræsti, ar eiti savo ankstesnes pareigas, ar bûti savivaldybës tarybos nariu.

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog savivaldybiø taryboms atskaitingi vykdomieji organai negali pakeisti arba pajungti sau savivaldybiø tarybø, diktuoti joms, vykdomøjø organø ágaliojimai negali dominuoti savivaldybiø tarybø ágaliojimø atþvilgiu, vykdomøjø organø ágaliojimai negali varþyti tarybø ágaliojimø. Visi jø sprendimai savivaldybiø kompetencijai priskirtais klausimais yra subordinuoti tarybø sprendimams. Savivaldybiø tarybos turi ágaliojimus kontroliuoti vykdomuosius organus. Ástatyme nustaèius, jog savivaldybiø valdyba sudaroma ið savivaldybës tarybos nariø, iðtrinamas Konstitucijoje átvirtintas esminis skirtumas tarp savivaldybiø tarybø, kaip atstovaujamøjø institucijø, ir joms atskaitingø vykdomøjø organø, paþeidþiami vykdomøjø organø atskaitingumo taryboms bei tarybø virðenybës vykdomøjø organø atþvilgiu principai.

Konstitucinis Teismas pripaþino, kad minëtus principus paþeidþia ir ástatymo nuostatos, pagal kurias meras, kuris Vietos savivaldos ástatyme apibrëþiamas kaip vykdomoji institucija, sudaro savivaldybës tarybos posëdþiø darbotvarkes, ðaukia savivaldybës tarybos posëdþius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetø ir komisijø veiklà, pasiraðo savivaldybës tarybos sprendimus ir posëdþiø protokolus, t. y. ið esmës vadovauja savivaldybës tarybai. Ðiomis nuostatomis nepagrástai iðpleèiamos mero, kaip vietos valdþios vykdomosios institucijos, galios ir paþeidþiamas Konstitucijos 5 straipsnis, pagal kurá valdþios galias riboja Konstitucija.

Tà paèià dienà, kai buvo priimtas Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo ástatymas, buvo priimtas Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo ástatymo taikymo tvarkos konstitucinis ástatymas, pagal kurá nuostatos dël kitø nuolatiniø administracinio vieneto gyventojø dalyvavimo pagal ástatymà savivaldybiø tarybø rinkimuose turi bûti taikomos nuo Seimo nutarimo, kuriuo bus paskirti ketveriø metø kadencijos savivaldybiø tarybø antrieji rinkimai, ásigaliojimo dienos, ði data negali bûti kita, negu ta, kuri iðplaukia ið paèios Konstitucijos.

Konstitucinis Teismas pabrëþë, kad Konstitucijos pataisø nuostatø ásigaliojimo ir taikymo pradþios data turi bûti nustatyta paèiame ástatyme dël Konstitucijos keitimo; jei ji ðiame ástatyme nenustatyta, pataisa ásigalioja praëjus vienam mënesiui nuo tokio ástatymo priëmimo. Konstitucijos pataisos ásigaliojimo ir taikymo pradþios datos negalima nustatyti þemesnës galios aktu.

Konstituciniai ástatymai turi neprieðtarauti Konstitucijai, jais negalima apriboti ar paneigti galimybës tiesiogiai taikyti Konstitucijà. Minëtu konstituciniu ástatymu buvo nustatyta vëlesnë Konstitucijos nuostatø taikymo pradþios data, negu ta, kuri iðplaukia ið paèios Konstitucijos. Taip buvo nepaisoma nuostatos, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, paþeisti Konstitucijos virðenybës, teisinës valstybës principai.

Be to, konstituciniai ástatymai prieð juos priimant turi bûti áraðyti á konstituciniø ástatymø sàraðà. Konstitucinio ástatymo, kuriuo bûtø nustatytas toks sàraðas, Seimas ligi ðiol nëra priëmæs. Konstitucinis Teismas pripaþino, kad ir minëtas konstitucinis ástatymas, ir ástatymas, kuriuo minëtas konstitucinis ástatymas buvo áraðytas á konstituciniø ástatymø sàraðà po to, kai jis buvo priimtas, prieðtarauja Konstitucijai.

Pagal Konstitucijà ir Konstitucinio Teismo ástatymà ástatymas (jo dalis) negali bûti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad ðis ástatymas (jo dalis) prieðtarauja Konstitucijai. Paþymëtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimas ásigalioja tik já oficialiai paskelbus. Pagal Konstitucijà Konstitucinis Teismas, atsiþvelgdamas á konkreèios bylos aplinkybes, sprendþia, kada turi bûti oficialiai paskelbtas jo nutarimas, taèiau Konstitucinio Teismo nutarimai, susijæ su þmogaus konstituciniø teisiø ir laisviø apsauga, visais atvejais turi bûti oficialiai skelbiami nedelsiant.

Ðiame Konstitucinio Teismo nutarime Konstitucijai prieðtaraujanèiomis pripaþintos Vietos savivaldos ástatymo nuostatos, kad meras sudaro savivaldybës tarybos posëdþiø darbotvarkes, ðaukia savivaldybës tarybos posëdþius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetø ir komisijø veiklà, pasiraðo savivaldybës tarybos sprendimus ir posëdþiø protokolus, yra sistemiðkai susijusios su daugeliu kitø ðio ástatymo nuostatø. Jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas ðioje byloje bûtø oficialiai paskelbtas iðkart po jo vieðo paskelbimo Konstitucinio Teismo posëdyje, vietos savivaldos teisiniame reguliavime susidarytø vakuumas, kuris ið esmës sutrikdytø vietos savivaldos mechanizmo funkcionavimà ir valstybës valdymà. Ðiam teisinio reguliavimo vakuumui paðalinti reikalingas tam tikras laikas. Todël Konstitucinis Teismas nutarë, kad ðis Konstitucinio Teismo nutarimas turi bûti oficialiai paskelbtas "Valstybës þiniose" praëjus dviems mënesiams nuo jo paskelbimo vieðame Konstitucinio Teismo posëdyje, t. y. 2003 m. vasario 25 d.

Vietos savivaldos samprata, principai, jø formavimo ir veiklos teisiniai pagrindai

Pagal Europos vietos savivaldos chartijà vietos savivalda reiðkia, kad vietinës valdþios organai ástatymø nustatytose ribose turi teisæ ir gebëjimà tvarkyti ir valdyti pagrindinæ vieðøjø reikalø dalá, uþ tai prisiimdamos pilnà atsakomybæ ir vadovaudamosi vietos gyventojø interesais. Ðià teisæ turi tarybos ar susirinkimai, sudaryti slaptu balsavimu tiesioginiø, lygiø ir visuotiniø rinkimø bûdu laisvai iðrinkti nariai, kurie gali turëti joms pavaldþius vykdomuosius organus. Ði nuostata neturi daryti átakos galimybei pilieèiams rinktis á susirinkimus, rengti referendumus ar naudoti bet kurià kità tiesioginæ pilieèiø dalyvavimo formà, kur tai leidþia statutas.

Vietos savivaldos sampratà detalizuoja Vietos savivaldos ástatymas, nustatantis, kad vietos savivalda - valstybës teritorijos administracinio vieneto - savivaldybës teisë laisvai ir savarankiðkai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijà ir ástatymus per gyventojø tiesiogiai iðrinktø atstovø savivaldybës tarybà bei jos sudarytas vykdomàsias institucijas.

Pagrindiniai principai, kuriais grindþiama vietos savivalda, yra:

1) atsakingumas rinkëjams. Savivaldybës tarybos nariai uþ savo veiklà yra atsakingi ir atskaitingi rinkëjams;

2) gyventojø dalyvavimas tvarkant vieðuosius savivaldybës reikalus. Savivaldybës institucijos sudaro sàlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendimø projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, vieðà peticijø nagrinëjamà, skatina kitas pilietinës iniciatyvos formas. Savivaldybës institucijos diegia savivaldos principus ðvietimo, kultûros ir kitose ástaigose, remia visuomeniniø organizacijø iniciatyvas, susijusias su vieðøjø savivaldybës reikalø tvarkymu;

3) savivaldybiø ir valstybës interesø derinimas tvarkant vieðuosius savivaldybiø reikalus;

4) savivaldybës institucijø veiklos laisvë ir savarankiðkumas, kai jos, ágyvendindamos ástatymus, kitus teisës aktus ir ásipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus;

5) veiklos skaidrumas. Savivaldybës institucijø ir kitø savivaldybës vieðojo administravimo subjektø veikla turi bûti aiðki ir suprantama gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sàlygos gauti paaiðkinimus, kas ir kodël daroma;

6) bendruomenës ir atskirø savivaldybës gyventojø interesø derinimas. Savivaldybës institucijø priimti sprendimai bendruomenës interesais neturi paþeisti ástatymø garantuotø atskirø gyventojø teisiø;

7) vieðumas ir reagavimas á gyventojø nuomonæ. Gyventojai ar jø atstovai turi teisæ susipaþinti su savivaldybës institucijø priimtais sprendimais, gauti vieðus ir motyvuotus atsakymus á pareikðtà nuomonæ apie savivaldybës institucijø ir kitø savivaldybës vieðojo administravimo subjektø bei atskirø tarnautojø darbà. Savivaldybës vieðojo administravimo subjektø veikla gali bûti slapta ar konfidenciali tik ástatymø nustatytais atvejais;

8) savivaldybës veiklos ir savivaldybës institucijø priimamø sprendimø teisëtumas. Savivaldybës institucijø ir kitø savivaldybës vieðojo administravimo subjektø veikla bei visais jø veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti ástatymø ir kitø teisës aktø reikalavimus;

9) þmogaus teisiø bei laisviø uþtikrinimas ir gerbimas. Savivaldybës institucijø ar tarnautojø priimami sprendimai neturi paþeisti þmogaus orumo, jo teisiø ir laisviø.

Vietos savivaldos formavimo ir veiklos teisiniai pagrindai átvirtinti jau minëtuose teisës aktuose: Konstitucijoje, Europos vietos savivaldos chartijoje, Vietos savivaldos, Teritorijos administraciniø vienetø ir jø ribø ástatymuose.

Savivaldybiø funkcijos

Pagal Konstitucijà ir Europos vietos savivaldos chartijà vietos savivaldos institucijos turi tiek teisiø ir galiø, kiek nustatyta ástatymuose.

Savivaldybiø funkcijos pagal sprendimø priëmimo laisvæ skirstomos á:

1) savarankiðkàsias. Jas savivaldybës atlieka pagal ástatymø suteiktà kompetencijà, ásipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais. Ágyvendindamos ðias funkcijas, savivaldybës turi sprendimø iniciatyvos, jø priëmimo bei ágyvendinimo laisvæ ir yra atsakingos uþ ðiø funkcijø atlikimà;

2) priskirtàsias (ribotai savarankiðkas). Ágyvendindamos ðá ir kitus ástatymus ir jø pagrindu priimtus kitus teisës aktus, savivaldybës ðias funkcijas atlieka atsiþvelgdamos á vietos sàlygas ir aplinkybes;

3) valstybines (perduotas savivaldybëms). Tai yra valstybës funkcijos, perduotos savivaldybëms atsiþvelgiant á gyventojø interesus. Ðios funkcijos perduodamos ástatymais ir ágyvendinamos vadovaujantis teisës aktais. Savivaldybës, ágyvendindamos ðias funkcijas, turi ástatymø nustatytà sprendimø priëmimo laisvæ;

4) sutartines. Ðiø funkcijø ágyvendinimas grindþiamas sutartimis.

Savivaldybiø funkcijos pagal veiklos pobûdá skirstomos á vieðojo administravimo ir vieðøjø paslaugø teikimo. Vieðojo administravimo funkcijas ástatymø nustatyta tvarka atlieka savivaldybës taryba, savivaldybës kontrolierius, valdyba, meras, savivaldybës administracija, kitos ástaigos, tarnybos, savivaldybës tarnautojai, kuriems teisës aktai ar savivaldybës tarybos sprendimai suteikia vieðojo administravimo teises savivaldybës teritorijoje. Vieðàsias paslaugas teikia savivaldybiø ásteigti paslaugø teikëjai arba pagal su savivaldybëmis sudarytas sutartis - kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.

Vietos savivaldos ástatyme nustatomos ðios savarankiðkosios savivaldybiø funkcijos:

1) ikimokyklinis vaikø ugdymas;

2) vaikø ir jaunimo papildomas ugdymas bei uþimtumas, profesinis mokymas;

3) suaugusiøjø neformalusis ðvietimas;

4) maitinimo paslaugø teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo ástaigose;

5) socialiniø paslaugø ástaigø, ðeimynø steigimas, iðlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninëmis organizacijomis;

6) savivaldybës gyventojø sveikatos prieþiûros rëmimas ið savivaldybës biudþeto;

7) gyventojø uþimtumo, kvalifikacijos ágijimo ir perkvalifikavimo organizavimas, vieðøjø bei sezoniniø darbø organizavimas;

8) dalyvavimas uþtikrinant vieðàjà tvarkà ir gyventojø rimtá (nusikaltimø kontrolës ir prevencijos vietiniø programø kûrimas ir ágyvendinimas pasitelkiant savivaldybiø teritorijà aptarnaujanèias policijos ástaigas bei átraukiant á ðià veiklà visuomenines organizacijas ir gyventojus);

9) kûno kultûros ir sporto plëtojimas;

10) turizmo ir gyventojø poilsio organizavimas;

11) savivaldybës saugomø teritorijø steigimas, vietinës reikðmës gamtos bei kultûros paveldo objektø paskelbimas savivaldybës saugomais objektais;

12)sàlygø verslo plëtrai sudarymas ir ðios veiklos skatinimas;

13) kitos funkcijos, kurios nepriskirtos valstybës institucijoms.

Priskirtosios (ribotai savarankiðkos) savivaldybiø funkcijos yra:

1) vaikø, jaunimo ir suaugusiøjø bendrojo lavinimo organizavimas;

2) kaimo bendrojo lavinimo mokyklø moksleiviø, gyvenanèiø toli nuo mokyklos, nemokamo pavëþëjimo á mokyklas ir á namus organizavimas;

3)savivaldybës teritorijoje gyvenanèiø vaikø iki 16 metø mokymosi bendrojo lavinimo ar kitokioje ðvietimo sistemos mokykloje uþtikrinimas;

4) socialiniø paslaugø ir kitos socialinës paramos teikimas;

5) sàlygø neágaliø gyventojø (invalidø, visiðkos negalios invalidø) socialiniam integravimui á bendruomenæ sudarymas;

6) savivaldybiø sveikatos programø rengimas ir ágyvendinimas;

7) pirminë asmens ir visuomenës sveikatos prieþiûra;

8) alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant iðorinës reklamos priemoniø kontrolë;

9) teritorijø planavimas, savivaldybës teritorijos bendrojo plano ir detaliøjø planø sprendiniø ágyvendinimas;

10) gyventojø bendrosios kultûros ugdymas ir etnokultûros puoselëjimas (muziejø, teatrø bei kitø kultûros ástaigø steigimas ir jø veiklos prieþiûra), savivaldybiø vieðøjø bibliotekø steigimas ir jø veiklos prieþiûra;

11) statinio architektûros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniø reikalavimø nustatymas statinio projektavimo sàlygø sàvade ástatymø nustatyta tvarka;

12) kraðtovaizdþio, nekilnojamøjø kultûros vertybiø bei savivaldybës ásteigtø saugomø teritorijø tvarkymas ir apsauga;

13)statiniø naudojimo prieþiûra, statinio projektavimo sàlygø sàvado bei statybos leidimø iðdavimas ástatymø nustatyta tvarka;

14) infrastruktûros, socialinës ir ekonominës raidos planavimas, turizmo, bûsto, smulkaus ir vidutinio verslo plëtros programø rengimas;

15) savivaldybei nuosavybës teise priklausanèios þemës ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo;

16) ðilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotëkø surinkimo ir valymo organizavimas;

17) valstybës paramos bûstui ásigyti tvarkymas, socialiniø bûstø suteikimas; 18) aplinkos kokybës gerinimas ir apsauga;

19) sanitarijos ir higienos taisykliø tvirtinimas ir jø laikymosi kontrolës organizavimas, ðvaros ir tvarkos vieðosiose vietose uþtikrinimas;

20) komunaliniø atliekø tvarkymo sistemø diegimas, antriniø þaliavø surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir sàvartynø árengimas bei eksploatavimas;

21) vietinës reikðmës keliø ir gatviø prieþiûra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sàlygø uþtikrinimas;

22) keleiviø veþimo vietiniais marðrutais organizavimas;

23) adresø (gatviø, pastatø, statiniø ir kitø savivaldybës teritorijoje esanèiø ir jai nuosavybës teise priklausanèiø objektø pavadinimø, pastatø bei gyvenamøjø namø ir butø numeriø) suteikimas ir keitimas;

24) ritualiniø paslaugø teikimo uþtikrinimas bei kapiniø prieþiûros organizavimas;

25) dalyvavimas formuojant ir ágyvendinant regionø plëtros programas;

26) prekybos ir kitø paslaugø teikimo tvarkos turgavietëse bei vieðosiose vietose nustatymas;

27) leidimø (licencijø) iðdavimas ástatymø nustatytais atvejais ir tvarka.

Valstybinës (perduotos savivaldybëms) funkcijos yra:

1) civilinës bûklës aktø registravimas;

2) ástatymø priskirtø registrø tvarkymas ir duomenø teikimas valstybës registrams;

3) civilinës saugos organizavimas;

4) savivaldybës prieðgaisriniø tarnybø organizavimas;

5) dalyvavimas valdant valstybinius parkus;

6) kompensacijø (ðildymo iðlaidø, iðlaidø ðaltam ir karðtam vandeniui, lengvatinio keleiviø veþimo ir kt.) skaièiavimas ir mokëjimas;

7) maþas pajamas turinèiø ðeimø vaikø nemokamo maitinimo organizavimas visø tipø bendrojo lavinimo mokyklose;

8) socialiniø iðmokø skaièiavimas ir mokëjimas;

9) savivaldybei priskirtos valstybinës þemës ir kito valstybës turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikëjimo teise;

10) pilieèiø praðymø atkurti nuosavybës teises á gyvenamuosius namus, jø dalis, butus, ûkinës ir komercinës paskirties pastatus nagrinëjimas bei sprendimø dël nuosavybës teisës atkûrimo priëmimas;

11) valstybës garantijø nuomininkams, iðsikeliantiems ið savininkams gràþintø gyvenamøjø namø ar jø daliø ir butø, vykdymas;

12) dokumentø pilietybei suteikti rengimas;

13) valstybinës kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolë;

14) savivaldybëms pagal teisës aktus priskirtø archyviniø dokumentø tvarkymas;

15) dalyvavimas atrenkant ðauktinius á karo tarnybà;

16) statistikos duomenø teikimas;

17) dalyvavimas rengiant ir ágyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojø uþimtumo programas;

18) dalyvavimas organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybiø tarybø rinkimus;

19) dalyvavimas rengiant gyventojø apklausas ir referendumus;

20) dalyvavimas atliekant gyventojø ir bûstø bei kitus visuotinius suraðymus;

21) vaikø ir jaunimo teisiø apsauga;

22) þemës ûkio produkcijos valstybinio supirkimo kvotø skirstymas;

23) ûkininkø ûkiø registravimas;

24) pasëliø deklaravimas;

25) kanopiniø þvëriø þemës ûkiui padarytos þalos nustatymas;

26) melioracijos ir hidrotechnikos árenginiø eksploatavimas, dirvø kalkinimo organizavimas;

27) traktoriø, savaeigiø ir þemës ûkio maðinø bei jø priekabø registravimas ir techninë prieþiûra;

28) þemës ûkio klausimø koordinavimas, kaimo plëtros bei paramos þemës ûkiui ir kaimo plëtrai organizavimas ir ágyvendinimas Vyriausybës ar jos ágaliotos institucijos nustatyta tvarka;

29) Þemës ûkio bendroviø ástatymo vykdymo prieþiûra ir kitos ástatymø perduotos funkcijos.

Savivaldybës gali atlikti kitas Vietos savivaldos ástatyme nenumatytas valstybës funkcijas (vieðojo administravimo ir vieðøjø paslaugø teikimo) pagal su valstybës institucijomis ar ástaigomis sudarytas sutartis. Savivaldybë tokias sutartis gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybës taryba pritaria. Sutartys sudaromos ir vykdomos vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitø ástatymø nuostatomis. Sutartinës funkcijos paprastai yra trumpalaikës ar sezoninio pobûdþio. Bendriems tikslams savivaldybë gali sudaryti jungtinës veiklos sutartis arba bendrø vieðøjø pirkimø sutartis su valstybës institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybëmis.

Savivaldybiø vykdomøjø institucijø kompetencija, jø sudarymas

Kaip buvo minëta, savivaldybiø vykdomosios institucijos yra savivaldybës valdyba ir meras.

Savivaldybës taryba savo ágaliojimø laikui ið savivaldybës tarybos nariø sudaro valdybà ir nustato jos nariø skaièiø. Valdybos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai). Kitø (neetatiniø) valdybos nariø kandidatûras ið tarybos nariø savivaldybës tarybai tvirtinti teikia meras. Valdybos nariais negali bûti Kontrolës komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas ir Kontrolës komiteto nariai. Valdybos nariø tvirtinimo ir valdybos nario statuso praradimo procedûrà nustato savivaldybës tarybos veiklos reglamentas.

Pareikðti nepasitikëjimà valdybos nariais, iðskyrus nepasitikëjimà meru ir mero pavaduotoju (pavaduotojais), gali 1/3 iðrinktø tarybos nariø. Valdybos nariai ið valdybos atleidþiami, jeigu uþ nepasitikëjimà balsuoja visø tarybos nariø dauguma. Jeigu sprendimas atleisti atskirus valdybos narius ið pareigø dël nepasitikëjimo nepriimamas, ðis klausimas pakartotinai svarstomas savivaldybës tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

Valdybos ágaliojimai pasibaigia, kai á pirmàjá posëdá susirenka naujai iðrinktos tarybos nariai. Iki naujos valdybos sudarymo jos ágaliojimus laikinai vykdo meras.

Valdyba:

1) organizuoja savivaldybës biudþeto projekto rengimà, teikia já ir biudþeto ávykdymo apyskaità tvirtinti savivaldybës tarybai;

2)priima sprendimus dël savivaldybës teritorijos raidos analizës, bendrøjø ilgalaikiø socialiniø, kultûriniø, ûkiniø, investiciniø, demografiniø, nusikaltimø kontrolës ir prevencijos, ekologiniø, sveikatos ir kitø programø projektø rengimo;

3)priima sprendimus dël valstybës socialiniø ir ekonominiø programø tiksliniø lëðø ir kitø valstybës fondø lëðø paskirstymo savivaldybës biudþetinëms ástaigoms;

4)vadovaudamasi ástatymais ir Vyriausybës nutarimais priima sprendimus dël savivaldybës gyvenamøjø patalpø nuomos mokesèio dydþio

5)nagrinëja pilieèiø praðymus atkurti nuosavybës teises á gyvenamuosius namus, jø dalis, butus, ûkinës ir komercinës paskirties pastatus;

6)priima sprendimus dël kompensacijø mokëjimo uþ valstybës iðperkamus gràþintinus pastatus ar jø dalis ir kitus statinius;

7)savivaldybëstarybos nustatyta tvarka skirsto gautà labdarà, jeigu labdaros davëjas nenurodë konkretaus labdaros gavëjo;

8)priima savivaldybës gyventojams privalomus sprendimus sanitarijos, visuomenës sveikatos bei aplinkos apsaugos klausimais ir skelbia juos spaudoje;

9)atlieka ástatymø nustatytas teritorijø planavimo funkcijas, savivaldybës tarybos pavedimu tvirtina specialiuosius ir detaliuosius planus;

10)vadovaudamasi atitinkamais savivaldybës biudþeto straipsniais priima sprendimus dël socialinës ir gamybinës infrastruktûros objektø projektavimo ir statybos, paveda savivaldybës administracijai atlikti ðiø darbø uþsakovo funkcijas, nustato ðiø objektø eksploatavimo tvarkà;

11)pagal patvirtintà biudþetà priima sprendimus dël socialinio bûsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir t. t.) bei bûsto suteikimo;

12)priima sprendimus dël pilieèiø, turinèiø teisæ á valstybës paramà gyvenamajam bûstui ásigyti, eiliø sudarymo bei tvarkymo ir dël savivaldybës gyvenamøjø patalpø nuomos savivaldybës tarybos patvirtinta tvarka;

13) teikia savivaldybës tarybai pasiûlymus steigti ámones ir ið savivaldybës biudþeto iðlaikomas ástaigas, ðeimynas, jas pertvarkyti, reorganizuoti ir likviduoti;

14)savivaldybës tarybos nustatyta tvarka priskiria savivaldybës kontroliuojamoms ámonëms bei ástaigoms valdyti patikëjimo teise savivaldybës nekilnojamàjá turtà, prireikus perduoda ðá turtà ið vienø savivaldybës ástaigø bei ámoniø kitoms;

15)mero siûlymu ir atsiþvelgdama á ástatymø patvirtintà sàraðà sprendþia politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojø pareigybiø steigimo klausimà, nustato jø skaièiø;

16)nustato savivaldybës tarnautojø skaièiø ir atlieka kitas personalo valdymo funkcijas, priskirtas valdybai pagal Valstybës tarnybos ástatymà;

17)ne reèiau kaip kartà per metus arba prireikus atsiskaito uþ savo veiklà savivaldybës tarybai;

18) priima sprendimus dël þemës ûkio produkcijos valstybinio supirkimo kvotø paskirstymo;

19) priima sprendimus dël kanopiniø þvëriø þemës ûkiui padarytos þalos;

20) priima sprendimus dël melioracijos ir hidrotechnikos árenginiø eksploatavimo ir dirvø kalkinimo.

Valdybos darbo tvarkà reglamentuoja savivaldybës tarybos veiklos reglamentas. Valdyba sprendimus priima posëdþiuose. Posëdis yra teisëtas, jeigu jame dalyvauja ne maþiau kaip 2/3 visø jos nariø. Valdybos sprendimai priimami posëdyje dalyvaujanèiø nariø balsø dauguma. Kai valdybos nariø balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba kito posëdþiui pirmininkaujanèio valdybos nario balsas. Valdybos sprendimai ásigalioja nuo jø priëmimo, o sprendimai, kuriuose nustatomi, keièiami ar pripaþástami netekusiais galios norminiai administraciniai teisës aktai, - kità dienà po jø vieðo paskelbimo savivaldybës tarybos veiklos reglamento nustatytu bûdu, jeigu paèiuose sprendimuose nenustatyta vëlesnë jø ásigaliojimo data. Valdybos sprendimus pasiraðo posëdþio pirmininkas - meras arba kitas posëdþiui pirmininkavæs valdybos narys.

Valdybos posëdþio darbotvarkæ sudaro meras. Ji gali bûti papildyta ar pakeista valdybos sprendimu savivaldybës tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka. Valdybos posëdþiai protokoluojami. Posëdþiø protokolus pasiraðo to posëdþio pirmininkas - meras ar posëdþiui pirmininkavæs valdybos narys ir administratoriaus paskirtas atsakingas uþ protokolus savivaldybës tarnautojas.

Savivaldybës taryba savo ágaliojimø laikui ið tarybos nariø renka merà ir mero siûlymu skiria vienà ar kelis mero pavaduotojus. Savivaldybës taryba gali nuspræsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras iðrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu uþ jø kandidatûras balsavo visø tarybos nariø dauguma. Su meru darbo sutartis nesudaroma.

Meras, mero pavaduotojas prieð terminà netenka savo ágaliojimø savivaldybës tarybos sprendimu, jeigu uþ tai balsuoja visø tarybos nariø dauguma:

1) Vyriausybës arba valstybës kontrolës institucijos siûlymu uþ ástatymø ar kitø teisës aktø paþeidimus, dël kuriø padaryta esminës þalos valstybës ar savivaldybës interesams bei nuosavybei;

2) kai dël laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip ðimtà dvideðimt kalendoriniø dienø ið eilës arba daugiau kaip ðimtà keturiasdeðimt dienø per paskutinius dvylika mënesiø;

3) kai pateikia atsistatydinimo praðymà;

4) kai iðvyksta nuolat gyventi á uþsienio valstybæ.

Meras, mero pavaduotojas taip pat netenka savo ágaliojimø prieð terminà, jeigu ne maþiau kaip 1/3 visø tarybos nariø pareiðkia nepasitikëjimà jais, savivaldybës taryba priima sprendimà atleisti merà, mero pavaduotojà ir uþ toká sprendimà balsavo ne maþiau kaip 1/2 visø tarybos nariø. Jeigu sprendimas atleisti merà, mero pavaduotojà dël nepasitikëjimo nepriimamas, ðá klausimà pakartotinai svarstyti galima tik po pusës metø. Mero pavaduotojas mero teikimu prieð terminà netenka savo ágaliojimø, jeigu uþ tai balsuoja visø tarybos nariø dauguma. Mero, mero pavaduotojo ágaliojimai nutrûksta, jeigu jie netenka tarybos nario mandato.

Pasibaigus savivaldybës tarybos ágaliojimams, ðios tarybos iðrinkto mero bei mero pavaduotojo ágaliojimai baigiasi, kai naujai iðrinkta savivaldybës taryba iðrenka merà. Jeigu meras atsisako eiti pareigas iki to laiko, kol naujai iðrinkta savivaldybës taryba iðrinks merà, laikoma, kad jis atsistatydino savo noru. Ðiuo atveju savivaldybës taryba mero pareigas laikinai eiti paveda vienam naujai iðrinktos tarybos nariui.

Meras yra atskaitingas savivaldybës tarybai ir bendruomenei uþ savivaldybës veiklà. Pagal ðiuo metu galiojantá Vietos savivaldos ástatymo 21 straipsná meras:

1) nustato ir sudaro savivaldybës tarybos bei valdybos posëdþiø darbotvarkes bei teikia sprendimø projektus, ðaukia savivaldybës tarybos posëdþius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybës tarybos komitetø ir komisijø veiklà, pasiraðo savivaldybës tarybos, valdybos sprendimus ir posëdþiø, kuriems pirmininkavo, protokolus;

2) atstovauja pats arba ágalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybëmis, valstybës ar uþsienio valstybiø institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

3) atstovauja savivaldybei Regiono plëtros taryboje ir turi sprendþiamojo balso teisæ sudarant ir ágyvendinant regiono plëtros programà;

4) siûlo savivaldybës tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojø), valdybos nariø ir komisijø pirmininkø kandidatûras, taip pat gali siûlyti atleisti juos ið pareigø;

5) atsiþvelgdamas á savivaldybës administratoriaus teikimà, tvirtina savivaldybës administracijos padaliniø nuostatus, padaliniø etatus, nevirðydamas darbo uþmokesèiui skirtø lëðø ir valdybos nustatyto savivaldybës administracijos tarnautojø skaièiaus;

6) administruoja savivaldybës asignavimus, organizuoja savivaldybës biudþeto vykdymà ir atsako uþ savivaldybës ûkinæ bei finansinæ veiklà arba ágalioja visa tai daryti savivaldybës administratoriø;

7) per savivaldybës administratoriø vadovauja savivaldybës administracijos struktûriniams ir struktûriniams teritoriniams padaliniams;

8) Valstybës tarnybos ástatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidþia turimus politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojus;

9)kartu su atitinkamomis valstybës institucijomis ir ástaigomis rengia bei ágyvendina prevencines priemones ir gelbëja gyventojus ávykusiø katastrofø, stichiniø nelaimiø, epidemijø, uþkreèiamøjø ligø atvejais, likviduoja jø padarinius, rûpinasi nusikaltimø kontrolës ir prevencijos programø ágyvendinimu bei aplinkos bûkle savivaldybës teritorijoje;

10) gavæs savivaldybës tarybos pritarimà, sudaro savivaldybës bendradarbiavimo su valstybës institucijomis, kitomis savivaldybëmis bei uþsienio institucijomis sutartis;

11) rûpinasi vieðàja tvarka ir gyventojø rimtimi;

12) organizuoja migracijos procesø tyrimà ir analizæ, kartu su teritorinëmis darbo birþomis rûpinasi gyventojø uþimtumu, jø kvalifikacijos këlimu ir perkvalifikavimu bei vieðøjø darbø organizavimu;

13) atsako uþ valstybinës kalbos vartojimo kontrolæ;

14) ástatymø nustatyta tvarka iðduoda statiniø projektavimo sàlygø sàvadus, statybos leidimus bei vykdo statiniø naudojimo prieþiûrà arba nustatyta tvarka ágalioja tai daryti savivaldybës administratoriø ar kità savivaldybës administracijos tarnautojà;

15) organizuoja pirminæ asmens ir visuomenës sveikatos prieþiûrà, ligoniø, invalidø ir seneliø slaugà ir rûpybà, iðduoda rekomendacijas pirminës sveikatos prieþiûros ástaigoms dël farmacinës veiklos;

16) sudaro ir tvirtina naujokø ðaukimo ir ðauktiniø medicinos ekspertizës komisijas;

17) organizuoja vaikø, jaunimo ir suaugusiøjø bendràjá lavinimà, ikimokykliná vaikø ugdymà, vaikø ir jaunimo papildomà ugdymà;

18) organizuoja socialiniø paslaugø ir kitos socialinës paramos teikimà, atsako uþ neágaliø gyventojø (invalidø, visiðkos negalios invalidø) socialinæ integracijà;

19) rûpinasi gyventojø bendrosios kultûros ugdymu, etnokultûros puoselëjimu, nekilnojamøjø kultûros vertybiø apsauga;

20) atlieka ástatymø jam priskirtas funkcijas ir ágaliojimus;

21) ne reèiau kaip kartà per metus atsiskaito rinkëjams uþ savivaldybës tarybos ir valdybos veiklà;

22) koordinuoja pasirengimà vietos gyventojø apklausai ir jà organizuoja.

Meras atsakingas uþ valstybiniø (perduotø savivaldybëms) funkcijø ágyvendinimà. Mero sprendimai áforminami potvarkiais.

Mero pavaduotojas atlieka savivaldybës tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Kai meras negali eiti pareigø, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, iðskyrus aukðèiau aptartø mero ágaliojimø 4 ir 8 punktuose numatytus ágaliojimus. Mero veiklà ir jo pavadavimo procedûrà reglamentuoja savivaldybës tarybos veiklos reglamentas.

Savivaldybiø institucijø leidþiami teisës aktai

Savivaldybës institucijos, ágyvendindamos ástatymus, kitus teisës aktus ir ásipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus - norminius arba individualius administracinius teisës aktus.

Savivaldybës institucijø ir kitø savivaldybës vieðojo administravimo subjektø visais jø veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti ástatymø ir kitø teisës aktø reikalavimus, savivaldybës institucijø priimti sprendimai bendruomenës interesais neturi paþeisti ástatymø garantuotø atskirø gyventojø teisiø, þmogaus orumo, jo teisiø ir laisviø.

Pagrindinës savivaldybës institucijø teisës aktø formos yra:

1) sprendimas - priima savivaldybës taryba, valdyba;

2) potvarkis - leidþia savivaldybës meras;

3) ásakymas - leidþia savivaldybës kontrolierius, administratorius, kiti savivaldybës vieðojo administravimo subjektai.

Savivaldybës tarybos, valdybos sprendimai ir mero potvarkiai, nevirðijantys ðiø institucijø kompetencijos, privalomi savivaldybës administracijai, visoms savivaldybës teritorijoje esanèioms ástaigoms, ámonëms ir organizacijoms, gyventojams.

Savivaldybës tarybos sprendimai dël vietiniø rinkliavø, taip pat tarybos sprendimais patvirtintos taisyklës, uþ kuriø paþeidimà ástatymai numato administracinæ atsakomybæ, galioja visoje savivaldybës teritorijoje ir jø laikytis privalo visos institucijos, ástaigos, ámonës ir gyventojai bei á savivaldybës teritorijà atvykæ kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Savivaldybës tarybos priimtus norminius administracinius teisës aktus gali sustabdyti ar panaikinti pati savivaldybës taryba. Valdybos priimtus norminius administracinius teisës aktus gali sustabdyti ar panaikinti pati valdyba arba savivaldybës taryba. Mero priimtus norminius administracinius teisës aktus gali sustabdyti ar panaikinti meras arba savivaldybës taryba. Kitø savivaldybës vieðojo administravimo subjektø priimtus norminius administracinius teisës aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetencijà meras arba valdyba, arba taryba. Savivaldybës vykdomosios institucijos ar kiti savivaldybës vieðojo administravimo subjektai savo priimtus norminius teisës aktus, kuriais ágyvendinami ástatymai ir vykdomi Vyriausybës nutarimai ar kiti teisës aktai (kuriais ágyvendinamos valstybinës (perduotos savivaldybëms) funkcijos), gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Jeigu savivaldybës vieðojo administravimo subjektai per ástatymo nustatytà terminà nepanaikina ginèijamø norminiø teisës aktø arba priima naujus Konstitucijos ar ástatymø neatitinkanèius norminius teisës aktus, Vyriausybës atstovas nurodytø teisës aktø teisëtumà skundþia Administraciniø bylø teisenos ástatymo nustatyta tvarka.

Bet kuri aukðèiau nurodyta savivaldybës institucija, panaikinusi kito savivaldybës administravimo subjekto norminá administraciná teisës aktà, prireikus perduoda klausimà ið naujo nagrinëti tam paèiam administravimo subjektui, kurio aktas panaikintas, arba pati já iðnagrinëja ir priima tuo klausimu norminá administraciná teisës aktà, arba pripaþásta, kad tokio akto priimti nereikia.

Savivaldybiø institucijø ir kitø savivaldybës vieðojo administravimo subjektø priimti individualûs administraciniai teisës aktai gali bûti skundþiami teismui.

Savivaldybiø vieðojo administravimo ástaigos, jø sudarymo tvarka ir ágaliojimai

Savivaldybës vieðojo administravimo ástaigos yra savivaldybës administracija ir seniûnijos.

Savivaldybës administracija yra savivaldybës ástaiga, kurià sudaro struktûriniai, struktûriniai teritoriniai padaliniai - seniûnijos ir á struktûrinius padalinius neáeinantys vieðojo administravimo bei paslaugø valstybës tarnautojai (iðskyrus politinio (asmeninio) pasitikëjimo tarnautojus). Savivaldybës administracijos struktûrà, jos veiklos nuostatus ir darbo uþmokesèio fondà mero teikimu tvirtina arba keièia savivaldybës taryba, o etatus, didþiausià leistinà darbuotojø skaièiø savivaldybës administratoriaus teikimu tvirtina valdyba. Savivaldybës administracijos ágaliojimai nesusijæ su savivaldybës tarybos ágaliojimø pabaiga. Savivaldybës administracija turi sàskaitø bankuose ir antspaudà su savivaldybës herbu. Savivaldybës administracijos struktûriniai ir struktûriniai teritoriniai padaliniai - seniûnijos taip pat gali turëti sàskaitø bankuose.

Savivaldybës administracijos vadovas yra savivaldybës administratorius - vieðojo administravimo valstybës tarnautojas - atsakingas ir atskaitingas savivaldybës tarybai ir merui. Savivaldybës administratoriaus skyrimo ir atleidimo tvarkà nustato Vietos savivaldos ir Valstybës tarnybos ástatymai.

Savivaldybës administratorius skiriamas á pareigas Valstybës tarnybos ástatymo nustatyta tvarka atviro konkurso bûdu 5 metams. Pasibaigus kadencijai, savivaldybës administratorius gali pakartotinai dalyvauti konkurse á tas paèias pareigas naujam terminui. Kadencijø skaièius tam paèiam asmeniui neribojamas.

Pretendentø á savivaldybës administratoriaus pareigas atrankos komisijà, á kurià savo atstovà deleguoja Vidaus reikalø ministerija, tvirtina savivaldybës taryba. Priëmimo á savivaldybës administratoriaus pareigas konkursà teisës aktø nustatyta tvarka organizuoja meras arba kitas savivaldybës tarybos ágaliotas asmuo. Sprendimà dël savivaldybës administratoriaus paskyrimo á pareigas priima savivaldybës taryba. Savivaldybës taryba gali nepripaþinti konkurso rezultatø, jeigu konkursas vyko paþeidþiant teisës aktø nustatytà tvarkà ir sàlygas. Tokiu atveju konkursas organizuojamas ið naujo.

Savivaldybës administracija:

1) savivaldybës teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybës institucijø sprendimø ágyvendinimà arba pati juos ágyvendina;

2) ágyvendina ástatymus ir Vyriausybës nutarimus, nereikalaujanèius savivaldybës institucijø sprendimø;

3) ástatymø nustatyta tvarka organizuoja savivaldybës biudþeto pajamø ir iðlaidø bei kitø piniginiø iðtekliø buhalterinës apskaitos tvarkymà, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybës turto valdymà ir naudojimà;

4) administruoja vieðøjø paslaugø teikimà;

5) rengia savivaldybës institucijø sprendimø ir potvarkiø projektus;

6) techniðkai aptarnauja merà, kitas savivaldybës institucijas ir tarybos narius, kai ðie vykdo savo ágaliojimus.

Savivaldybës administratorius:

1) atsako uþ vidaus administravimà savivaldybës administracijoje;

2) administruoja asignavimus, tarybos skirtus savivaldybës administracijai;

3) gavæs mero ágaliojimus, administruoja savivaldybës biudþeto asignavimus, organizuoja savivaldybës biudþeto vykdymà ir atsako uþ savivaldybës ûkinæ bei finansinæ veiklà;

4) organizuoja savivaldybës administracijos darbà;

5) padeda merui rengti savivaldybës institucijø posëdþius, juose dalyvauja ir, kai posëdþio pirmininkas leidþia, gali pasisakyti, rûpinasi, kad bûtø raðomi ir saugomi posëdþiø protokolai, nustatyta tvarka skelbiami ir iðsiuntinëjami savivaldybës institucijø sprendimai, mero potvarkiai;

6) atsako uþ savivaldybës tarybos, valdybos sprendimø ir mero potvarkiø ágyvendinimà;

7) Valstybës tarnybos ástatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidþia valstybës vieðojo administravimo ir paslaugø tarnautojus ir vieðàsias paslaugas teikianèiø ástaigø vadovus, koordinuoja ir kontroliuoja jø darbà, atlieka kitas Valstybës tarnybos ástatymo jam priskirtas personalo valdymo funkcijas;

8) organizuoja savivaldybës vieðojo administravimo institucijø tarnautojø mokymà bei tobulinimàsi;

9) pagal ágaliojimus savivaldybës reikalais gali kreiptis á valstybinio administravimo subjektus, leisti ásakymus, privalomus savivaldybës administracijos struktûriniams bei struktûriniams teritoriniams padaliniams ir á struktûrinius padalinius neáeinantiems vieðojo administravimo bei paslaugø valstybës tarnautojams.

Savivaldybës tarnautojø teisinius santykius reglamentuoja Valstybës tarnybos ástatymas. Savivaldybës administracijos karjeros ir paslaugø valstybës tarnautojai atskaitingi savivaldybës administratoriui, o politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojai - merui. Kai savivaldybës teritorijoje laikinai ávedamas tiesioginis valdymas, savivaldybës administratorius yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybës ágaliotiniui.

Savivaldybës administracijos tarnautojai negali bûti savivaldybës, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

Seniûnija yra savivaldybës administracijos struktûrinis teritorinis padalinys - jos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybës teritorijos dalyje. Seniûnijos aptarnaujamos teritorijos ribas ir seniûnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybës administracijos) funkcijas savo sprendimu nustato savivaldybës taryba. Seniûnijø skaièiø taip pat nustato savivaldybës taryba. Prireikus savivaldybës taryba seniûnijos aptarnaujamoje teritorijoje steigia vieðàsias ástaigas ir savivaldybës ámones. Savivaldybës taryba gali perduoti seniûnui dalá ðiø ástaigø ir ámoniø steigëjo funkcijø.

Seniûnijai vadovauja seniûnas. Já konkurso bûdu (palanki gyventojø nuomonë laikoma kandidato privalumu) skiria ir atleidþia savivaldybës administratorius, vadovaudamasis Valstybës tarnybos ástatymu.

Seniûnijoje ið gyvenamøjø vietoviø bendruomenës atstovø gali bûti sudaroma patariamoji visuomeniniais pagrindais dirbanti seniûnijos taryba. Jos nuostatus tvirtina meras pagal vidaus reikalø ministro patvirtintus pavyzdinius nuostatus.

Seniûnijos veiklà reglamentuoja savivaldybës mero patvirtinti seniûnijos veiklos nuostatai. Seniûnijos veikla finansuojama ið savivaldybës biudþeto, tam seniûnijai skiriami reikiami asignavimai.

Seniûnija:

1) prireikus ávertina atskirø ðeimø (asmenø) gyvenimo sàlygas ir pateikia savivaldybës administracijai siûlymus dël socialinës paramos toms ðeimoms (asmenims) reikalingumo bei paramos bûdø;

2) tvarko namø ûkio knygas kaimo vietovëje;

3) renka ir savivaldybës administratoriui teikia duomenis, reikalingus mokyklinio amþiaus vaikø apskaitai;

4) renka ir savivaldybës administratoriui teikia duomenis apie ðaukiamojo amþiaus jaunuolius, gyvenanèius seniûnijos teritorijoje;

5) registruoja þemës, vandens telkiniø, miðko sklypø savininkø, valdytojø ir naudotojø praneðimus apie medþiojamøjø gyvûnø padarytà þalà ir teikia duomenis savivaldybës administratoriui;

6) dalyvauja rengiant ir ágyvendinant vaiko teisiø apsaugos ir vaiko teisiø paþeidimø prevencijos gerinimo priemones;

7) dalyvauja rengiant ir ágyvendinant kaimo plëtros programas;

8) dalyvauja organizuojant civilinæ saugà;

9) dalyvauja rengiant ir ágyvendinant gyventojø uþimtumo programas seniûnijos aptarnaujamoje teritorijoje;

10) nustatyta tvarka dalyvauja rengiant gyventojø apklausas;

11) padeda organizuoti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybës tarybos rinkimus bei referendumus;

12) dalyvauja kuriant ir ágyvendinant informacinës visuomenës plëtros programas;

13) organizuoja vieðuosius darbus;

14) organizuoja bendrojo naudojimo teritorijø, gatviø, ðaligatviø valymà ir prieþiûrà bei gatviø ir kitø vieðøjø vietø apðvietimà;

15) organizuoja kapiniø prieþiûrà;

16) organizuoja þeldiniø prieþiûrà;

17) organizuoja laisvalaikio centrø veiklà;

18) nustatyta tvarka gali organizuoti socialinës paramos teikimà ir paðalpø mokëjimà;

19) organizuoja seniûnijos veiklos nuostatuose priskirtas bûsto paslaugas;

20) prireikus organizuoja vieðøjø tualetø paslaugas.

Seniûnas:

1) atlieka seniûnijos vidaus administravimà;

2) administruoja seniûnijai skirtus asignavimus;

3) seniûnijos veiklos nuostatø nustatyta tvarka atlieka jam priskirtas personalo valdymo funkcijas;

4) iðduoda seniûnijai priskirtos teritorijos gyventojams ðeimos sudëtá, gyvenamàjà vietà ir kitokias faktinæ padëtá patvirtinanèias paþymas, iðskyrus atvejus, kai tai pagal teisës aktus turi bûti patvirtinta kitais dokumentais;

5) kaimo gyvenamøjø vietoviø seniûnijose ir miestuose, kuriuose nëra civilinës metrikacijos ástaigø, registruoja mirtis ir ástatymø nustatyta tvarka atlieka notarinius veiksmus;

6) iðduota leidimus laidoti;

7) nagrinëja Administraciniø teisës paþeidimø kodekso priskirtas administraciniø teisës paþeidimø bylas;

8) seniûnijos veiklos nuostatø nustatyta tvarka sudaro sutartis, rûpinasi jø vykdymu;

9) kontroliuoja, ar teikiant vieðàsias paslaugas laikomasi teisës aktuose bei sutartyse nustatytø dël jø teikimo reikalavimø, nagrinëja gyventojø praðymus bei skundus dël vieðøjø paslaugø teikimo ir ðiais klausimais pagal savo kompetencijà priima sprendimus. Savivaldybës administracijai bei kitiems vieðøjø paslaugø teikimà administruojantiems subjektams teikia pasiûlymus dël vieðøjø paslaugø teikimo gerinimo;

10) nustatyta tvarka priþiûri prekybà vieðosiose vietose;

11) teikia savivaldybës administratoriui pasiûlymus dël kitø savivaldybës administracijos struktûriniø padaliniø tarnautojø ir savivaldybës ástaigø vadovø veiklos seniûnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausanèiø keliø, gyvenvieèiø gatviø, ðaligatviø ir aikðèiø tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei priklausanèiø pastatø ir statiniø remonto, paminklø, kapiniø prieþiûros, vieðøjø paslaugø teikimo gyventojams organizavimo;

12) mero pavedimu rengia ir teikia savivaldybës tarybos bei valdybos sprendimø ir mero potvarkiø projektus seniûnijos veiklos klausimais, organizuoja bei kontroliuoja jø vykdymà;

13) ðaukia seniûnijai priskirtos teritorijos gyventojø sueigas ir organizuoja gyventojø susitikimus su savivaldybës ir valstybës institucijø pareigûnais;

14) dalyvauja savivaldybës institucijø posëdþiuose, kai svarstomi su seniûnijai priskirtos teritorijos bendruomenës gyvenimu susijæ klausimai, arba ágalioja tai daryti kità seniûnijos tarnautojà;

15) apibendrina gyvenamøjø vietoviø bendruomeniø atstovø pastabas bei pasiûlymus ir teikia juos savivaldybës administratoriui. Konsultuoja seniûnijai priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informacijà apie savivaldybës institucijø ir savivaldybës administracijos bei valstybës institucijø veiklà savivaldybës teritorijoje.

Seniûnijos veiklos nuostatuose gali bûti seniûnijoms bei seniûnams pavesta atlikti ir kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems savivaldybës administracijos struktûriniams padaliniams seniûnijai priskirtoje teritorijoje.

Savivaldybiø turtas ir finansai

Savivaldybiø turto sandarà ir ásigijimo bûdus, ðio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkà nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, ástatymai, Vyriausybës nutarimai ir savivaldybiø tarybø sprendimai. Savivaldybei nuosavybës teise priklausanèio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybës teise priklausanèiu turtu, remdamasi ástatymais ágyvendina savivaldybës taryba.

Savivaldybës turtà savivaldybës ástaigos, organizacijos bei ámonës valdo ir naudoja patikëjimo teise Biudþetiniø ástaigø, Valstybës ir savivaldybës ámoniø, Valstybës ir savivaldybiø turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitø ástatymø bei savivaldybës tarybos sprendimø nustatyta tvarka. Savivaldybës joms patikëjimo teise perduotà valstybës turtà valdo, naudoja ir disponuoja juo ástatymø ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka.

Kai steigiama, likviduojama savivaldybë ar keièiamos jos teritorijos ribos, kitai savivaldybei perduodama ta savivaldybës nekilnojamojo turto dalis, kuri yra priskiriamoje teritorijoje. Kartu su perduodamu nekilnojamuoju turtu perduodamas ir su juo susijæs turtas, finansiniai ir kitokie ásipareigojimai bei teisës. Kitas turtas ir skolos, ávertinus faktinæ bûklæ bei savivaldybiø siûlymus, paskirstomos savivaldybëms Vyriausybës ar jos ágaliotos institucijos sprendimu. Dël ðiø pertvarkymø kilusius savivaldybiø turtinius ginèus sprendþia teismas.

Savivaldybiø finansinius iðteklius sudaro:

1) pagal ástatymus ir kitus teisës aktus ið mokesèiø gaunamos savivaldybiø biudþetø pajamos;

2) pajamos ið savivaldybiø turto (nuosavybës);

3) baudos, gautos ástatymø nustatyta tvarka;

4) vietinës rinkliavos;

5) savivaldybiø biudþetiniø ástaigø pajamos uþ teikiamas paslaugas;

6) pajamos uþ savivaldybiø lëðø likuèius einamosiose sàskaitose;

7) pajamos, gautos Vyriausybës nustatyta tvarka paskirsèius lëðas uþ parduotus ir iðnuomotus ne þemës ûkio paskirèiai valstybinës þemës sklypus;

8) valstybës biudþeto dotacijos;

9) kitos ástatymø nustatytos pajamos;

10) negràþintina finansinë parama (piniginës lëðos);

11) paskolos.

Savivaldybës dalá pajamø gauna ið mokesèiø, kuriø tarifus nevirðydamos ástatymø numatytø dydþiø, didina ar maþina savivaldybiø tarybos. Savivaldybiø biudþetø lëðos gali bûti naudojamos tik savivaldybiø funkcijoms: savivaldybiø tarybø patvirtintoms socialinëms ir ekonominëms bei kitoms programoms ágyvendinti, savivaldybiø biudþetinëms ástaigoms iðlaikyti ir vieðøjø paslaugø teikimui organizuoti.

Jeigu savivaldybiø biudþetø pajamos ar iðlaidos dël valstybës institucijø priimtø teisës aktø keièiasi, pasikeitusios sumos, iðskyrus sumas, kuriomis savivaldybiø biudþetai sumaþëja dël valstybinës þemës laisvosios ekonominës zonos teritorijoje nuomos mokesèio, panaudoto þemei iðpirkti ið þemës savininkø ðioje teritorijoje, kompensuojamos atitinkamai ið Lietuvos valstybës ar savivaldybiø biudþetø. Kompensuojamos sumos nustatomos Savivaldybiø biudþetø pajamø nustatymo metodikos ástatymo nustatyta tvarka. Jeigu kyla ginèas, galutiná sprendimà priima teismas.

Papildomos ir planà virðijanèios biudþeto pajamos, gautos vykdant biudþetà, taip pat sutaupytos lëðos (iðlaidos) lieka savivaldybëms. Lëðos valstybinëms (perduotoms savivaldybëms) funkcijoms atlikti skiriamos ið valstybës biudþeto arba valstybës piniginiø fondø ir pervedamos savivaldybëms kaip specialioji dotacija.

Kiekviena savivaldybë turi savarankiðkà biudþetà. Savivaldybës biudþetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems biudþetiniams metams. Savivaldybiø biudþetø rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedûrà nustato Biudþetinës sandaros ástatymas ir Vyriausybës nutarimu patvirtintos taisyklës. Biudþetiniais metais savivaldybës taryba biudþetà gali tikslinti.

Savivaldybës biudþeto sudarymo pagrindas yra savivaldybës tarybos patvirtintos socialinës, ekonominës ir kitos programos bei savivaldybiø funkcijoms ágyvendinti reikalingø lëðø skaièiavimai. Savivaldybës turi sudaryti sàlygas gyventojams savivaldybës tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka svarstyti biudþeto projektà.

Savivaldybës finansø vidaus kontrolæ atlieka savivaldybës kontrolierius. Pasibaigus biudþetiniams metams, savivaldybës tarybos sprendimu gali bûti atliekamas nepriklausomas finansø ir (ar) veiklos auditas. Jeigu nepriklausomas auditas atliekamas, audito ataskaita turi bûti vieðai apsvarstyta savivaldybës tarybos posëdyje ne vëliau kaip iki atitinkamø biudþetiniø metø rugsëjo 1 d.

Prireikus valstybës kontrolieriaus sprendimu Valstybës kontrolë gali atlikti savivaldybiø biudþetø vykdymo, taip pat savivaldybiø ástaigø bei savivaldybiø kontroliuojamø ámoniø ûkinës ir finansinës veiklos patikrinimus.

Savivaldybiø santykiai su kitomis valstybës institucijomis

Savivaldybiø santykiai su valstybës institucijomis ir ástaigomis grindþiami Lietuvos Respublikos Konstitucija ir ástatymais. Savivaldybës nëra pavaldþios valstybës institucijoms.

Centriniai ir teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, svarstydami su vienos savivaldybës ar visø savivaldybiø interesais susijusius klausimus, praneða apie tai atitinkamos savivaldybës merui ar Lietuvos savivaldybiø asociacijai. Savivaldybës tarybos ar Lietuvos savivaldybiø asociacijos valdymo organø raðtu pateiktus siûlymus valstybinio administravimo subjektai iðnagrinëja (ávertina) ir pateikia atsakymà.

Sprendimø dël valstybës teritorijos administraciniø vienetø ir jø ribø pakeitimo projektai svarstomi su savivaldybëmis teisës aktø nustatyta tvarka.

Valstybë remia savivaldybiø tarnautojø mokymà ir kvalifikacijos këlimà

Savivaldybës prireikus gali gauti konsultacijø ið valstybës institucijø, planuodamos ir spræsdamos visus su jomis tiesiogiai susijusius klausimus.

Rengiami bei svarstomi su savivaldybiø veikla susijæ ástatymø ir kitø teisës aktø projektai aptariami su atskiromis savivaldybëmis arba Lietuvos savivaldybiø asociacija Seimo statuto ir Vyriausybës darbo reglamento bei kitø valstybinio administravimo subjektø nustatyta tvarka.

Nustatyta tvarka kasmet Vyriausybë ir Lietuvos savivaldybiø asociacija svarsto ir derina savivaldybiø biudþetø pajamø dydá ir jø iðlyginimà lemianèius rodiklius.

Vyriausybës ir Lietuvos savivaldybiø asociacijos interesams bei pozicijoms derinti ðaliø susitarimu sudaroma dviðalë komisija. Vadovaujantis ðia nuostata, Vyriausybë ir Lietuvos savivaldybiø asociacija 2000 m. birþelio 2 d. bendru susitarimu sudarë dviðalæ komisijà savivaldybiø probleminiams klausimams, kuriø jos negali iðspræsti be valstybës institucijø pagalbos, taip pat klausimams, kylantiems dël santykiø tarp valstybës ir savivaldybiø institucijø nagrinëti bei teikti nurodytais klausimais suderintas iðvadas ir pasiûlymus Vyriausybei ir patvirtino jos nuostatus. Kaip paþymëta Europos Tarybos Europos regionø ir vietos valdþios kongreso Institucinio komiteto ataskaitoje apie demokratijà vietose ir regionuose Lietuvoje "ðiø konsultacijø pagrindus ir tvarkà reikëtø nustatyti ástatymais arba nutarimais".

Vyriausybëje, kitose valstybës institucijose ir tarptautinëse organizacijose bendriems savivaldybiø interesams atstovauja Lietuvos savivaldybiø asociacija.

Paþymëtina, kad iðskyrus paminëtas Vietos savivaldos ástatyme átvirtintas nuostatas, nei Vyriausybës, nei kitame ástatyme nëra átvirtinta jokiø sàlygø, kurios nustatytø Vyriausybës ir savivaldybiø bendradarbiavimà, iðskyrus tai, kad Vyriausybë ir kitos vykdomosios valdþios institucijos teikia rekomendacijas savivaldybëms atitinkamais klausimais ir per Vyriausybës atstovus kontroliuoja kaip jos laikosi Konstitucijos ir ástatymø, ar vykdo Vyriausybës nutarimus ir sprendimus. Daugelyje Europos Sàjungos valstybiø, turinèiose senas vietos savivaldos tradicijas, minëti bendradarbiavimo klausimai yra aiðkiai nustatyti.

Savivaldybiø veiklos teisinës garantijos

Vietos savivaldos ástatymas átvirtina ðias savivaldybiø teises ir jø apsaugos priemones:

1. Savivaldybës dël savo teisiø paþeidimo, atsiþvelgdamos á paþeidimo pobûdá, gali kreiptis á teismà. Savivaldybës vardu veikia savivaldybës institucijos pagal ðiame ir kituose ástatymuose joms suteiktus ágaliojimus.

2. Savivaldybës tarybos, valdybos sprendimai ir mero potvarkiai, nevirðijantys ðiø institucijø kompetencijos, privalomi savivaldybës administracijai, visoms savivaldybës teritorijoje esanèioms ástaigoms, ámonëms ir organizacijoms, gyventojams.

3. Valstybinio administravimo subjektams draudþiama savivaldybiø ágaliojimus ir teises suvarþyti ar apriboti, iðskyrus ástatymø nustatytus atvejus.

4. Savivaldybës tarybos sprendimai dël vietiniø rinkliavø, taip pat tarybos sprendimais patvirtintos taisyklës, uþ kuriø paþeidimà ástatymai numato administracinæ atsakomybæ, galioja visoje savivaldybës teritorijoje ir jø laikytis privalo visos institucijos, ástaigos, ámonës ir gyventojai bei á savivaldybës teritorijà atvykæ kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

5. Savivaldybës turi teisæ imtis visø teisëtø priemoniø, kad bûtø laikomasi savivaldybës teritorijos bendrojo plano ir su jo ágyvendinimu susijusiø reikalavimø.

6. Savivaldybës turi teisæ paèios ir per Lietuvos savivaldybiø asociacijà dalyvauti rengiant ástatymus ir kitus teisës aktus, reglamentuojanèius vietos savivaldà ar nustatanèius savivaldybiø funkcijas, dël parengtø projektø pareikðti savo pasiûlymus ir pastabas.

Be to, savivaldybiø veiklos teisines garantijas reglamentuoja anksèiau minëtos Konstitucijos nuostatos.

TEMA. ÁMONËS IR ÁSTAIGOS

Ámonës ir ástaigos sàvokos, jø rûðys, administracinio teisinio statuso pagrindai

Administracinës teisës subjektø grupei, ávardijamai kaip ámonës ir ástaigos, priskiriami juridiniai asmenys, turintys teisæ savo vardu dalyvauti administraciniuose teisiniuose santykiuose. Atskirø rûðiø ámoniø steigimas, jø teisinis statusas, veikla, likvidavimas ir reorganizavimas reglamentuojamas Civilinio kodekso ir atitinkamais ástatymais (Ámoniø, Akciniø bendroviø, Komerciniø bankø, Valstybës ir savivaldybës ámoniø, Vieðøjø ástaigø, Biudþetiniø ástaigø, Sveikatos prieþiûros ástaigø ir kt. ástatymai).

Ámonë yra savo vardà turintis ûkinis vienetas, ásteigtas ástatymø nustatyta tvarka tam tikrai komercinei-ûkinei veiklai, t.y. pelno siekimui. Neatsitiktinai ámonës daþnai vadinamos pelno siekianèiais juridiniais asmenimis. Ámonë, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, gali bûti ásteigta sujungiant keliø asmenø kapitalà (pavyzdþiui, akcinë bendrovë, uþdaroji akcinë bendrovë), apjungiant keliø asmenø asmenines lëðas bei jø darbà (pavyzdþiui, ûkinë bendrija), ar iðskaidant vieno asmens kapitalà (pavyzdþiui, bendrovæ ásteigus tik vienam asmeniui).

Ámoniø ástatymas ámonei prilygina ir ámonininkà, kuriuo laikomas fizinis arba juridinis asmuo, taip pat á bendrovæ (bendrijà) susijungæ keli fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie nuosavybës teise valdo, naudoja ir disponuoja ámonës turtu, organizuoja ámonës ûkinæ ir finansinæ veiklà. Ðiuo atveju paþymëtina, kad ámonininkas, kuris pagal ástatymus nelaikomas juridiniu asmeniu gali tokio asmens nesteigti ir visgi turi teisæ verstis ûkine komercine veikla, pavyzdþiui ásigijæs patentà, nepriskirtinas ámoniø, kaip administracinës teisës subjektø grupei, bet laikytinas individualiu administracinës teisës subjektu - asmeniu, turinèiu specialø administraciná teisiná statusà. Tokiems asmenims nereikalinga ámonë, kaip verslo teisinë forma.

Atsiþvelgiant á Ámoniø ástatyme pateiktas veiklos formas, galime iðskirti ðias ámoniø, kaip administracinës teisës subjektø, rûðis:

1) individualios (personalinës) ámonës;

2) tikrosios ûkinës bendrijos;

3) komanditinës (pasitikëjimo) ûkinës bendrijos;

4) akcinës bendrovës, uþdarosios akcinës bendrovës ir investicinës bendrovës;

5) valstybës ámonës;

6) savivaldybës ámonës;

7) þemës ûkio bendrovës;

8) kooperatinës bendrovës (kooperatyvai).

Ástaiga yra ástatymø nustatyta tvarka ið dalininkø (savininko) turto ásteigtas juridinio asmens teises turintis subjektas, kurio veiklos tikslas nëra pelno siekimas, veikiantis socialinëje, ðvietimo, mokslo, kultûros, sporto ar kitose panaðiose srityse ir vieðai teikianti ðiø srièiø paslaugas visuomenës nariams.

Teisës aktø analizë leidþia iðskirti ðias ástaigø rûðis:

1) vieðosios ástaigos;

2) valstybës biudþetinës ástaigos;

3) savivaldybës biudþetinës ástaigos.

Pagrindinis kriterijus, atribojantis ámones ir ástaigas yra jø steigimo bei veiklos pagrindinis tikslas - ámoniø atveju tai daþniausiai yra pelno siekimas, ástaigø - kitø, su pelno siekimu tiesiogiai nesusijæs, visuomenës poreikiø tenkinimas.

Ámonës ir ástaigos, be nurodytø rûðiø, gali bûti klasifikuojamos ávairiais pagrindais: pagal nuosavybës formas, veiklos pobûdá ar sritis, steigimo tvarkà ir pan.

Ámoniø ir ástaigø administraciná teisiná statusà sudaro jø teisnumas - galëjimas turëti ir ágyti administracines teises ir pareigas. Specifinius ámoniø ir ástaigø administracinio teisinio statuso pagrindus reglamentuoja konkreèios ámoniø ir ástaigø rûðies steigimo ir veiklos tvarkà nustatantis ástatymas bei atitinkamos srities veiklos, kuria uþsiima ástaiga, ástatymas.

Tiek ámoniø, tiek ástaigø pavadinimas ir simbolika turi atitikti Vyriausybës patvirtintø firmø vardø nuostatø reikalavimus bei atitinkamos srities veiklos, kuria uþsiima ðie subjektai, teisës aktus.

Valstybës ir savivaldybiø ámonës bei biudþetinës ástaigos, jø administracinis teisinis statutas

Valstybës ámonë yra ið valstybës lëðø ásteigta arba ástatymø nustatyta tvarka valstybës nuosavybën perduota ámonë, kurios visas turtas nuosavybës teise priklauso Lietuvos Respublikai, o ámonë turtà valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikëjimo teisëmis.

Savivaldybës ámonë yra ið savivaldybei nuosavybës teise priklausanèiø lëðø ásteigta arba ástatymø nustatyta tvarka savivaldybës nuosavybën perduota ámonë, kurios visas turtas nuosavybës teise priklauso savivaldybei, o ámonë turtà valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikëjimo teisëmis.

Valstybës ar savivaldybës ámonë nuo áregistravimo dienos yra juridinis asmuo. Ámonë pagal savo prievoles atsako tik tuo ámonës turtu, á kurá gali bûti nukreipiamas iðieðkojimas. Ámonës teises valdyti, naudotis ir disponuoti jai patikëtu valstybës ar savivaldybës turtu nustato Valstybës ir savivaldybiø ámoniø ástatymas, ámonës ástatai ir kiti Lietuvos Respublikos ástatymai. Ámonë neatsako uþ valstybës ar savivaldybës prievoles.

Valstybës ar savivaldybës ámonei steigëjas turi teisæ nustatyti:

1) privalomus darbus (uþduotis);

2) prekiø (paslaugø) kainas ir tarifus bei jø apskaièiavimo taisykles;

3) administracijos, kurios darbuotojus skiria steigëjas, pareigybes.

Valstybës ámonës pavadinime privalomi þodþiai "valstybës ámonë", o savivaldybës ámonës - "savivaldybës ámonë" arba atitinkamos ðiø þodþiø santrumpos - "VÁ", "SÁ". Ámonës pavadinimas turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybës patvirtintø Firmø vardø nuostatø reikalavimus.

Valstybës ar savivaldybës ámonë turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos ástatymø bei Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimø suteiktà veikimo, iniciatyvos bei sprendimø priëmimo laisvæ ir savo veiklà grindþia ástatymø nustatyta tvarka áregistruotais ástatais.

Valstybës ar savivaldybës ámonë gali:

1) uþsiimti ástatuose nustatyta ûkine veikla Lietuvos Respublikoje ir uþ jos ribø;

2) turëti atsiskaitomàjà ir valiutinæ sàskaitas tik viename ið Lietuvos Respublikoje pasirinktø bankø, taip pat po vienà valiutinæ sàskaità bet kurioje uþsienio valstybëje;

3) sudaryti sutartis, prisiimti ásipareigojimus, skolintis piniginiø lëðø;

4) disponuoti bet kokiu ámonës trumpalaikiu turtu ir visiðkai susidëvëjusiu ilgalaikiu turtu, o jeigu tai nustato kiti Lietuvos Respublikos ástatymai, - ir kitu ámonës turtu;

5) steigëjo leidimu ákeisti ilgalaiká turtà;

6) nustatyti savo produkcijos, teikiamø paslaugø ir kitø iðtekliø kainas, ákainius ir tarifus tais atvejais, kada ðio bei kitø Lietuvos Respublikos ástatymø nustatyta tvarka jø nenustato Lietuvos Respublikos Vyriausybë arba steigëjas;

7) atsiskaityti uþ pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kuria sutarta forma, jeigu tai neprieðtarauja Lietuvos Respublikos ástatymams;

8) nustatyti ámonës vidaus struktûrà;

9) steigëjo leidimu steigti filialus, jungtis á asociacijas ar konsorciumus tik komanditoriaus teisëmis, jeigu tai neprieðtarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos ástatymui;

10) turëti kitokiø civiliniø teisiø ir pareigø, jeigu jos neprieðtarauja Lietuvos Respublikos ástatymams.

Biudþetinë ástaiga yra valstybës arba savivaldybës institucija, steigiama ástatymø nustatyta tvarka, visiðkai arba ið dalies iðlaikoma ið biudþeto ir taip ávardyta steigimo akte bei nuostatuose.

Biudþetinës ástaigos nuo áregistravimo dienos yra juridinis asmuo. Biudþetinës ástaigos yra finansuojamos ið valstybës biudþeto arba savivaldybiø biudþetø, atsiþvelgiant á tai, kas yra steigëjas, pagal asignavimø valdytojø patvirtintas sàmatas, laikantis Finansø ministerijos nustatytø finansavimo taisykliø ir iþdo procedûrø. Biudþetinës ástaigos gali turëti nebiudþetiniø lëðø. Ástaigoms, finansuojamoms ið Lietuvos valstybës biudþeto, nebiudþetiniø lëðø sudarymo ir naudojimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybë, o ástaigoms, finansuojamoms ið savivaldybiø biudþetø, - savivaldybiø vykdomosios institucijos.

Biudþetiniø ástaigø nuostatai, kuriuos tvirtina jø steigëjai, yra teisinis dokumentas, kuriuo biudþetinë ástaiga vadovaujasi savo veikloje. Bûtent ðiø ástaigø nuostatai apibrëþia veiklos pobûdis ir tikslai

Paþymëtina, kad valstybës ir savivaldybës ámonës ir ástaigos turi specialøjá teisnumà, t. y. jos gali turëti ir ágyti tik tokias administracines teises ir pareigas, kurios neprieðtarauja jø steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

Ámoniø ir ástaigø steigimas ir likvidavimas

Ámoniø steigëjais gali bûti Lietuvos valstybë, Lietuvos Respublikos savivaldybës, atstovaujamos savo institucijø, taip pat Lietuvos Respublikos ir uþsienio valstybiø fiziniai ir juridiniai asmenys. Ámoniø steigimo tvarkà nustato Ámoniø ástatymas ir kiti norminiai aktai, reglamentuojantys atskirø rûðiø ámoniø steigimà.

Ámonës steigimo dokumentai, atsiþvelgiant á steigiamos ámonës rûðá, yra ámonës steigimo aktas (steigimo sutartis, bendrosios jungtinës veiklos sutartis), ámonës ástatai, kiti ástatymø nustatyti steigimo dokumentai. Ámonës steigimo dokumentø turiná ir formà nustato norminiai aktai, reglamentuojantys atskirø rûðiø ámoniø steigimà. Ámonës registravimo dokumentai yra ástatymø nustatyti dokumentai, reikalingi ámonei áregistruoti.

Valstybës ámonës steigimo teisinis pagrindas yra ámonës steigimo aktas, priimtas Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybës arba kurio nors ið jø pavedimu - ágaliotos jiems atskaitingos ar pavaldþios institucijos, ástaigos, taip pat biudþetinës ástaigos steigëjo priimtas sprendimas reorganizuoti biudþetinæ ástaigà, iðlaikomà ið valstybës biudþeto, á valstybës ámonæ, jei ámonë steigiama dalyvaujant reorganizavime biudþetinei ástaigai. Savivaldybës ámonës steigimo teisinis pagrindas yra ámonës steigimo aktas, priimtas savivaldybës tarybos, taip pat savivaldybës tarybos sprendimas reorganizuoti savivaldybës biudþetinæ ástaigà á savivaldybës ámonæ. Institucija, ástaiga, priëmusi sprendimà ásteigti ámonæ, yra tos ámonës steigëja. Seimas, Vyriausybë ar savivaldybës taryba, jeigu kuris nors ið jø yra ámonës steigëjas, gali ágalioti jiems atskaitingas ar pavaldþias institucijas, ástaigas vykdyti visas ar dalá ámonës steigëjos funkcijø, taip pat susigràþinti ðias funkcijas. Ámonës steigëjo funkcijos ið Seimo Vyriausybei arba ið Vyriausybës Seimui bei tarp ðioms institucijoms, ástaigoms atskaitingø ar pavaldþiø valstybës institucijø, ástaigø yra perduodamos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu.

Ámonë laikoma ásteigta nuo jos áregistravimo Lietuvos Respublikos ámoniø rejestre dienos. Ámoniø registravimà reglamentuoja Lietuvos Respublikos ámoniø rejestro ástatymas.

Ámonës likvidavimo pagrindas gali bûti:

1) pasibaigæs ástatuose nurodytas ámonës veiklos terminas;

2) ámonës savininko sprendimas nutraukti ámonës veiklà;

3) teismo arba kreditoriø susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusià ámonæ;

4) teismo sprendimas likviduoti ámonæ uþ Lietuvos Respublikos ástatymø nustatytus teisës paþeidimus;

5) valstybës institucijø priimtas sprendimas atðaukti ámonës registravimà uþ teisës paþeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos ástatymø, o laisvøjø ekonominiø zonø ámonëms - ir Lietuvos Respublikos laisvøjø ekonominiø zonø pagrindø ástatyme nustatytais atvejais.

Organas, priëmæs sprendimà nutraukti ámonës veiklà, paskiria ámonës likvidatoriø arba ápareigoja tai padaryti ámonës steigëjà. Paskyrus likvidatoriø, ámonë ágyja likviduojamos ámonës statusà: ámonës organai netenka savo ágaliojimø, ámonës organo funkcijas atlieka ámonës likvidatorius, ámonë privalo sumokëti nesumokëtas á valstybinio socialinio draudimo fondo biudþetà, taip pat mokesèio administratoriaus pareigûnø ir kitø valstybës institucijø priskaièiuotas sumas, tarp jø baudas ir delspinigius, pervesdama jas á atitinkamus biudþetus iki likviduojamos ámonës iðregistravimo ástatymø nustatyta tvarka ir gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie neprieðtarauja likviduojamos ámonës veiklà reglamentuojantiems ástatymams. Likviduojama ámonë turi bûti perregistruojama.

Ámonës likvidavimo tvarkà ir teisines pasekmes taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ámoniø bankroto ástatymas, kiti ástatyminiai aktai bei ámonës steigimo dokumentai.

Vieðosios ástaigos steigëjai yra fiziniai bei juridiniai asmenys, sudaræ vieðosios ástaigos steigimo sutartá, arba asmuo, sudaræs steigimo aktà. Vieðosios ástaigos steigëjais gali bûti Lietuvos Respublikos ir uþsienio valstybiø fiziniai bei juridiniai asmenys.

Vieðosios ástaigos steigimo teisinis pagrindas yra juridiniø ar (ir) fiziniø asmenø ðio ástatymo nustatyta tvarka sudaryta ástaigos steigimo sutartis, taip pat biudþetinës ástaigos steigëjo ar savivaldybës tarybos priimtas sprendimas reorganizuoti biudþetinæ ástaigà á vieðàjà ástaigà, jei vieðoji ástaiga steigiama dalyvaujant reorganizavime biudþetinei ástaigai. Tais atvejais, kai priimamas sprendimas reorganizuoti biudþetinæ ástaigà á vieðàjà ástaigà, vieðosios ástaigos steigëju yra buvusios biudþetinës ástaigos steigëjas ar savivaldybës taryba. Vieðosios ástaigos steigëjai, sudaræ steigimo sutartá, priima vieðosios ástaigos ástatus. Vieðosios ástaigos registruojamos ástatymø nustatyta tvarka tik padarius steigimo sutartyje nustatytus ánaðus.

Vieðosios ástaigos likvidavimo pagrindas gali bûti:

1) pasibaigæs ástatuose nustatytas vieðosios ástaigos veiklos terminas;

2) visuotinio susirinkimo nutarimas, priimtas ástatø nustatyta tvarka;

3) teismo sprendimas likviduoti vieðàjà ástaigà uþ ástatymø nustatytus teisës paþeidimus;

4) teismo ar kreditoriø susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusià vieðàjà ástaigà. Ðiuo atveju vieðoji ástaiga likviduojama Ámoniø bankroto ástatymo nustatyta tvarka.

2. Institucija, nutarusi likviduoti vieðàjà ástaigà, skiria likvidatoriø, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perëmimo tvarkà. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos vieðosios ástaigos visuotinis susirinkimas, kolegialûs valdymo organai ir administracija netenka ágaliojimø, jø funkcijas atlieka likvidatorius.

Kai likviduojamoji vieðoji ástaiga sumoka skolas, ið likusio jos turto ir lëðø dalininkams (savininkui) gali bûti gràþinta tik jø dalininkø kapitalo dalis. Likus nepaskirstyto turto ar lëðø, jis perduodamas kitai ar kitoms ne pelno organizacijoms, áregistruotoms Lietuvos Respublikoje, kurias nustato institucija, nutarusi likviduoti vieðàjà ástaigà.

Biudþetiniø ástaigø, iðlaikomø ið Lietuvos valstybës biudþeto, steigimo teisinis pagrindas yra ástaigos steigimo aktas, kurá gali priimti Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybë, ministerijos, apskrièiø virðininkai arba kitos valstybinës institucijos. Steigdami biudþetinæ ástaigà, steigëjai, iðskyrus Lietuvos Respublikos Seimà, Lietuvos Respublikos Prezidentûrà, Lietuvos Respublikos Vyriausybæ, Konstituciná Teismà ir Aukðèiausiàjá Teismà, privalo steigimo aktà suderinti su Finansø ministerija. Biudþetiniø ástaigø, iðlaikomø ið savivaldybiø biudþetø, steigimo aktus priima vietos savivaldybiø tarybos Lietuvos Respublikos ástatymø nustatyta tvarka.

Biudþetinës ástaigos gali bûti likviduojamos tik Civilinio kodekso nustatytais pagrindais.

Ámoniø ir ástaigø savarankiðkumo garantijos

Ámoniø ir ástaigø savarankiðkumo garantijos átvirtintos Konstitucijos 23, 46 straipsniuose bei atskiruose ámoniø ir ástaigø steigimà bei veiklà reglamentuojanèiuose ástatymuose.

Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje átvirtintos asmens ûkinës veiklos laisvës ir iniciatyvos sàvoka yra plati. Ji apima teisæ laisvai pasirinkti verslà, teisæ laisvai sudarinëti sutartis, sàþiningos konkurencijos laisvæ, ûkinës veiklos subjektø lygiateisiðkumà ir kt.

Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valstybë reguliuoja ûkinæ veiklà taip, kad ji tarnautø bendrai tautos gerovei. Aiðkinant Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies turiná atkreiptinas dëmesys á tai, kad asmens ûkinës veiklos laisvë nëra absoliuti. Valstybë reguliuoja ûkinæ veiklà derindama asmens ir visuomenës interesus. Ðioje konstitucinëje nuostatoje yra átvirtintas konstitucinis principas, nubrëþiantis ûkinës veiklos reguliavimo tikslus ir ribas (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas). Reguliuodama ûkinæ veiklà valstybë negali paþeisti sàþiningos konkurencijos, ûkio subjektø lygiateisiðkumo, kitø Konstitucijoje átvirtintø principø.

Paþymëtina, kad Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis yra susijusi su ðio straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog valstybë remia visuomenei naudingas ûkines pastangas ir iniciatyvà. Reguliuodama ûkinæ veiklà, valstybë negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ûkio subjektams bûtø sudarytos nepalankios, nevienodos ûkininkavimo sàlygos, varþoma iniciatyva, nesudaromos galimybës jai reikðtis.

Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostata, kad ástatymas saugo sàþiningos konkurencijos laisvæ, inter alia reiðkia ápareigojimà ástatymø leidëjui ástatymais nustatyti toká teisiná reguliavimà, kad nebûtø monopolizuojama gamyba ir rinka, kad bûtø uþtikrinta sàþiningos konkurencijos laisvë bei numatyti priemonës ir bûdai jai apsaugoti. Be to, ði nuostata reiðkia, kad ir kitø valstybës ir savivaldos institucijø teisës aktais negalima paþeisti minëtø konstituciniø principø.

Sistemiðkai aiðkinant Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 daliø nuostatas paþymëtina, kad valstybë, reguliuodama ûkinæ veiklà, turi uþtikrinti ir privataus asmens (ðios veiklos subjekto), ir visuomenës interesus. Ðiose Konstitucijos nuostatose yra átvirtintas principas, nustatantis ûkinës veiklos reguliavimo tikslus ir ribas.

Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybë nelieèiama; ðio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybës teises saugo ástatymai. Ðios konstitucinës nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucija, garantuodama nuosavybës apsaugà, kartu átvirtina ir konstitucinæ teisæ ágyti nuosavybæ bei garantuoja ðios teisës apsaugà. Paþymëtina, kad asmens konstitucinë teisë á nuosavybæ yra esminë (bûtina) asmens ûkinës veiklos laisvës ágyvendinimo sàlyga. Ribojant asmens teisæ á nuosavybæ, yra ribojama ir asmens ûkinës veiklos laisvë.

Ámoniø ástatymas numato, kad ámonës veikia savarankiðkai. Valstybës institucijos neturi teisës tvarkyti ámoniø reikalø ar administraciniais metodais reguliuoti jø ûkinæ veiklà, iðskyrus Lietuvos Respublikos valstybës ir savivaldybës ámoniø bei Akciniø bendroviø ástatymø numatytus atvejus, kai ðios institucijos yra valstybës ámoniø steigëjai ar specialios paskirties akciniø ar uþdarøjø akciniø bendroviø akcininkai, taip pat kai ástatymø nustatyta tvarka ámonei uþ teisës paþeidimus taikomas specialus prieþiûros reþimas ar bankroto bei kitais ástatymø numatytais atvejais skiriamas ámonës likvidatorius.

Visos ámonës turi vienodas teisines-ekonomines ûkininkavimo sàlygas. Be to, Ámoniø ástatyme átvirtinta nuostata, kad ámonë gali gauti valstybës centralizuota tvarka skiriamø (parduodamø) finansiniø, medþiaginiø ir kitokiø vertybiø uþ valstybës patvirtintà arba sutartinæ kainà ir uþ ámonës prisiimamus atitinkamus sutartinius ásipareigojimus valstybës (vietos savivaldybës) institucijai.

Vieðøjø ástaigø ástatymas numato, kad vieðoji ástaiga turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, ðio ir kitø ástatymø nustatytà veikimo, iniciatyvos bei sprendimø priëmimo laisvæ, analogiðka nuostata átvirtinta ir Valstybës ir savivaldybiø ámoniø ástatyme.

TEMA. PILIEÈIAI IR UÞSIENIEÈIAI

Administracinës teisinës pilieèiø padëties sàvoka

Pilieèio teisinë padëtis - tai teisës normomis sureguliuotø ávairiø ryðiø ir santykiø tarp pilieèio, valstybës ir visuomenës, visuma. Skiriamas bendras (konstitucinis) ir specialus (ðakinis) teisinis statusas (teisinë padëtis). Bendrojo teisinio statuso turiná (konkreèias pilieèiø teises bei pareigas) apibrëþia konstitucinës normos. Ðias teises ir pareigas detalizuoja, konkretizuoja bei iðpleèia daugelis kitø ástatymø ir poástatyminiø aktø, priklausanèiø ávairioms teisës ðakoms. Ðiuo atveju kalbama apie specialøjá teisiná statusà, t.y. apie pilieèio teisinæ padëtá pagal atskiras teisës ðakas - administraciná teisiná, civiliná teisiná, baudþiamàjá teisiná statusà ir pan. Taigi tarp bendrojo ir specialiojo teisinio statuso egzistuoja labai glaudûs ryðiai. Specialiojo teisinio statuso pagrindà nustato atitinkamos konstitucinës normos, kurios detalizuojamos ir konkretizuojamos kitomis atitinkamos teisës ðakos normomis. Pastarosios paprastai vadinamos iðvestinëmis (ið konstituciniø) normomis. Be ðiø, t. y. iðvestiniø normø, ðakiná (specialøjá) teisiná statusà neretai nustato ir kitos, vadinamosios savarankiðkosios normos.

Pilieèio administracinë teisinë padëtis - tai administracinës teisës normomis sureguliuotø ávairiø ryðiø ir santykiø tarp pilieèio, valstybës ir visuomenës, pasireiðkianèiø valstybinio valdymo sferoje, visuma.

Pilieèiø administracinio teisinio statuso apimtis labai plati. Jo pagrindà sudaro daugelis konstituciniø teisiø, laisviø bei pareigø, kurias sukonkretina bei detalizuoja kitos administracinës teisës normos. Be to, nemaþa pilieèiø teisiø ir pareigø nustatoma savarankiðkai administracinës teisës normomis, t. y., skirtingai nuo iðvestiniø teisiø ir pareigø, jos neturi betarpiðko ryðio su konstituciniu teisiniu statusu. Administracinës teisës normos reguliuoja ávairius pilieèiø santykius su valstybës valdymo institucijomis, organizacijomis bei valstybës tarnautojais, nevyriausybinëmis organizacijomis bei jø atstovais, turinèiais valstybinio pobûdþio valdingus ágalinimus, nustato pilieèiø teises ir pareigas valstybinio valdymo srityje. Paþymëtina ir tai, kad nemaþa dalis kitø pilieèiø teisiø ir pareigø, reguliuojamø kitø teisës ðakø normomis, realizuojamos valstybinio valdymo sferoje. Ðiais atvejais daþniausiai vadovaujamasi valstybinio valdymo principais bei metodais ir taikomos administracinës teisinës jø realizavimo garantijos.

Administracinio teisinio statuso struktûrai bûdingi ðie elementai: teisnumas; veiksnumas; pilieèiø teisës, laisvës ir teisëti interesai; pilieèiø pareigos; teisiø ir pareigø realizavimo garantijos.

Pilieèiø administracinis teisnumas ir veiksnumas

Administracinis teisnumas - tai valstybës pripaþástama galimybë turëti subjektines teises ir pareigas valstybinio valdymo sferoje. Pilieèio teisnumas atsiranda gimimo momentu ir nutrûksta jam mirus. Konkreèià teisnumo apimtá ir turiná nustato valstybë teisës normomis. Pavyzdþiui, fiziniø asmenø teisnumo apimtis priklauso nuo pilietybës - respublikos teritorijoje esantys uþsienieèiai ir asmenys be pilietybës neturi kai kuriø Lietuvos pilieèiams nustatytø teisiø ir pareigø; kita vertus, minëtiems asmenims paprastai nustatomos papildomos pareigos bei apribojimai, kurie netaikomi pilieèiams. Pabrëþtina, kad konstitucinës normos, átvirtindamos, pilieèiø lygiateisiðkumà, garantuoja jiems vienodà teisnumo apimtá nepriklausomai nuo kilmës, socialinës ir turtinës padëties, rasinio ir nacionaliniu priklausomumo, lyties, iðsilavinimo, kalbos, santykio su religija, uþsiëmimo rûðies ir pobûdþio, gyvenamosios vietos ir kitø aplinkybiø. Pilieèiø lygiateisiðkumas uþtikrinamas visose ekonominio, politinio, socialinio ir kultûrinio gyvenimo srityse. Tik ástatymo numatytais atvejais (paprastai gaivaliniø nelaimiø ir kitø nepaprastøjø aplinkybiø sàlygomis) ir tvarka tam tikroje teritorijoje gyvenanèiø pilieèiø teisnumas gali bûti laikinai apribotas. Teisnumas taip pat laikinai gali bûti apribojamas pilieèiui padarius administraciná nusiþengimà arba nusikaltimà.

Administracinis veiksnumas - valstybës pripaþinta ir teisës normomis átvirtinta galimybë asmeniniais veiksmais realizuoti teises ir pareigas valstybinio valdymo srityje. Veiksnumo atsiradimas siejamas su tam tikru amþiumi, o ástatymo numatytais atvejais dar ir su papildomomis sàlygomis, kurios priklauso nuo konkreèiø subjektiniø teisiø ir pareigø turinio. Pilnas administracinis veiksnumas atsiranda sulaukus 18 metø, o ribotas - nuo 16 metø. Papildoma sàlyga veiksnumui atsirasti, apriboti ar nutrûkti yra sveikatos bûklë. Pavyzdþiui, á karine tarnybà ðaukiami tik tie asmenys, kuriø sveikatos bûklë atitinka karinei tarnybai keliamus reikalavimus. Neturi pilno veiksnumo asmenys, ástatymo nustatyta tvarka pripaþinti nepakaltinamais dël psichinës ligos ar pan. Kai kurioms teisëms realizuoti valstybë nustato papildomas sàlygas: reikalauja specialaus iðsilavinimo, minimalaus darbo staþo ir pan. Veiksnumas iðnyksta pilieèiui mirus.

Pagrindinës pilieèiø teisës, laisvës ir pareigos vieðojo administravimo srityje

Kaip minëta, konstitucinës pilieèiø teisës, laisvës ir pareigos detalizuojamos ir konkretizuojamos ávairiø teisës ðakø normomis, ið kuriø ypaè svarbios yra administracinës teisës normos. Be to, ir daugelis kitø pilieèiø teisiø ir pareigø paprastai realizuojamos valstybinio valdymo sieroje, t. y. jas ágyvendinant arba ginant dalyvauja atitinkamos valstybës valdymo institucijos. Todël neperdedant galima tvirtinti, jog konstitucinës pilieèiø teisës, laisvës ir pareigos sudaro pilieèiø administracinio teisinio statuso pagrindà.

Pagrindinës pilieèiø teisës, laisvës ir pareigos pagal jø pritaikymo sritá skirstomos á 4 grupes:

1) socialines-ekonomines (teisës: á stojimà valstybës tarnybon, darbà, poilsá, laisvalaiká, streikus, pensijas, socialinæ paramà nedarbo, ligos atvejais ir pan.);

2) kultûros srities (teisë á mokslà, kultûros, mokslo ir tyrinëjimø bei dëstymo laisvë);

3) politines (á dalyvavimà valdant savo ðalá, teisë kritikuoti valstybës ástaigø darbà, peticijos teisë ir pan.);

4) asmenines (teisës ir laisvës: á gyvybæ, asmens nelieèiamybë, privataus gyvenimo, nuosavybës nelieèiamumas, ásitikinimø, tikëjimo, minties ir sàþinës laisvë ir pan.). Konstitucinës pilieèiø teisës, laisvës ir pareigos paprastai detalizuojamos kitomis (iðvestinëmis) administracinës teisës normomis (o kai kurios - ir kitø teisës ðakø normomis). Antai konstitucinë pilieèiø teisë á darbà valstybinio valdymo sferoje konkretizuojama ir gali bûti realizuojama remiantis normomis, reguliuojanèiomis valstybës tarnybà. Pilieèiø skundo teisë konkretizuojama administracinës teisës normomis, nustatanèiomis skundø priëmimo, nagrinëjimo tvarkà bei terminus. Konstitucinë pilieèiø pareiga atlikti privalomà karinæ ar alternatyvià tarnybà detalizuojama ávairiose administracinës teisës normose, reguliuojanèiose karinës áskaitos vedimo, karinës tarnybos atlikimo tvarkà ir daugelá kitø su karine tarnyba susijusiø klausimø ir t. t.

Be aptartø konstituciniø teisiø, laisviø ir pareigø (detalizuojamø iðvestinëmis administracinës teisës normomis), kitos administracinës teisës normos nustato ávairias papildomas pilieèiø teises ir pareigas valstybiniame valdyme. Ðios normos, atsiþvelgiant á jø pritaikymo mastà, paprastai skirstomos á bendras (kurios taikomos visose valstybinio valdymo ðakose) ir ðakines (kurios taikomos konkreèiose valdymo ðakose).

Pagal turiná gali bûti skiriamos tokios pilieèiø teisiø grupës:

1. Teisë á dalyvavimà valstybiniame, vietos savivaldos valdyme, socialiná-politiná aktyvumà. Tai teisës á valstybës, municipalinæ tarnybà, teisë teikti siûlymus, nustatyta tvarka gauti bûtinus dokumentus ir informacijà, teisë dalyvauti steigiant, steigti, dalyvauti ir iðstoti ið visuomeniniø susivienijimø, uþkirsti kelià teisës paþeidimams ir kt.

2. Teisë á kompetentingø valstybës institucijø pagalbà. Kalbama apie teisæ naudotis visuomeninëmis gërybëmis (bibliotekomis), gauti mokamas arba nemokamas paslaugas, gauti organizacinæ, teisinæ, techninæ, medicininæ ir kt. pagalbà.

3. Teisë á gynybà. Pagrindinës jos formos - skundai, ieðkiniai teismui, peticijos, bûtina gynyba (pvz., teisë nustatyta tvarka ásigyti ir turëti ginklà savigynai), savo teisiø gynimas administracinëse institucijose (pvz., administraciniø ginèø nagrinëjimo komisijose ir kt.).

Priklausomai nuo gynybos galimybiø, gali bûti skiriamos teisës, ginamos tik administracine tvarka, taip pat teisës, ginamos ir administracine, ir teismine tvarka.

Tarp valdymo srityje nustatytø pareigø pilieèiams galima iðskirti absoliuèias ir sàlygines pareigas. Pirmosios nepriklauso nuo kokiø nors konkreèiø aplinkybiø, jos uþdedamos visiems. Tuo tarpu sàlyginës kyla ið teisiniø veiksmø, kurie nukreipti joms gauti arba ágyvendinti (automobilio savininko, vairuoto pareigos) arba teisës paþeidimø (KET paþeidimai ir kt.)

Uþsienieèiø administracinis teisinis statusas

Uþsienieèiø teisës ir pareigos valstybinio valdymo sferoje yra nustatytos teisës ir tarptautinës teisës normomis. Pagal ástatymus, reguliuojanèius uþsienieèiø bei asmenø be pilietybës teisinæ padëtá, visi ðie asmenys tarpusavyje yra lygûs, neatsiþvelgiant á jø rasæ, lytá, odos spalvà, kalbà, religijà, politinius ar kitokius ásitikinimus, nacionalinæ ir socialinæ kilmæ, priklausymà tautinei maþumai, nuosavybæ, gimimo vietà ar kokià nors kitokià padëtá. Apskritai uþsienieèiai ir asmenys be pilietybës respublikoje naudojasi visomis pilieèiams suteiktomis teisëmis, iðskyrus tas, kurios tiesiogiai susijusios su Lietuvos pilietybe. Prie jø priklauso laisvo kilnojimosi ir gyvenamosios vietos Lietuvoje pasirinkimo teisë, dalyvavimo valdant ðalá teisë, rinkimø teisë, teisë bûti iðrinktam á valstybinës valdþios institucijas, teisë uþimti (ástatymo numatytais atvejais) atitinkamas pareigybes valstybës institucijose, teisë atlikti privalomàjà karinæ tarnybà ir kai kurios kitos.

Lietuvos teritorijoje esantys uþsienieèiai ir asmenys be pilietybës privalo laikytis Konstitucijos ir ástatymø, nevarþyti kitø þmoniø teisiø ir laisviø, vykdyti kitas pilieèiams nustatytas pareigas. Taèiau ir èia yra iðimèiø. Jie atleidþiami nuo pareigø, kurios tiesiogiai susijusios su pilietybe, - ginti respublikà nuo uþsienio ginkluoto uþpuolimo, atlikti tikràjà karo arba alternatyviàjà kraðto apsaugos tarnybà ir pasirengti ginti valstybæ nuo agresijos ir pan.

Uþsienieèiams ir asmenims be pilietybës yra nustatytos kai kurios papildomos pareigos: vykdami á ðalá, jie turi turëti ávaþiavimo vizà, bûdami respublikoje - laikytis nustatytos gyvenimo ir kilnojimosi tvarkos.

Uþ teisës paþeidimà ðie asmenys atsako pagal ástatymus, t.y. teisinën atsakomybën jie traukiami tais paèiais pagrindais ir tvarka, kaip ir pilieèiai. Tik diplomatai ir kiti oficialûs uþsienio valstybiø atstovai Lietuvos teritorijoje naudojasi diplomatiniu imunitetu.

Pagrindinis teisës aktas, nustatantis pagrindinius uþsienieèiø bei asmenø be pilietybës statuso ypatumus Lietuvoje, t.y. jø atvykimo ir iðvykimo, laikino ir nuolatinio gyvenimo, darbo, teisinës atsakomybës bei kitus uþsienieèiø teisinës padëties Lietuvos Respublikoje klausimus, yra ðiuo metu galiojantis Ástatymas "Dël uþsienieèiø teisinës padëties". Pagal jo nuostatas, uþsienietis tai asmuo, kuris nëra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsiþvelgiant á tai, ar jis turi kurios nors uþsienio valstybës pilietybæ, ar neturi jokios.

Uþsienieèiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, ðis ir kiti Lietuvos Respublikos ástatymai bei tarptautinës sutartys.

Prie uþsienieèiø teisinës padëties ypatumø, aptartø minëtuoju ástatymu, priskirtini:

1) uþsienieèiai gali atvykti á Lietuvos Respublikos teritorijà ir iðvykti ið jos tik per pasienio kontrolës punktus. Pasienio kontrolës punkte uþsienietis privalo pateikti galiojantá kelionës dokumentà;

2) uþsienietis, atvykstantis á Lietuvos Respublikà, galiojanèiame kelionës dokumente privalo turëti Lietuvos Respublikos vizà, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu arba tarptautine sutartimi nenumatyta kitaip;

3) uþsienietis ástatymø nustatytais pagrindais gali bûti neáleidþiamas á Lietuvos Respublikà;

4) uþsienietis privalo iðvykti ið Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai apsigyventi galiojimo laiko pasibaigimo. Jeigu uþsienietis atvyko ið valstybës, kurios pilieèiams taikoma bevizio vykimo tvarka, tai jis privalo iðvykti ið Lietuvos Respublikos, iki pasibaigs uþsienieèio buvimo Lietuvos Respublikoje laikas, nustatytas Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu;

5) uþsienieèiai turi teisæ laikinai arba nuolat apsigyventi Lietuvos Respublikoje tik ástatymø nustatyta tvarka ir sàlygomis;

6) dël valstybës saugumo ir vieðosios tvarkos interesø ástatymø nustatytais atvejais uþsienieèiui gali bûti apribota judëjimo laisvë;

7) uþsienietis, kuriam leista laikinai ar nuolat apsigyventi Lietuvos Respublikoje privalo ástatymø nustatyta tvarka praneðti Vidaus reikalø ministerijai ar jos ágaliotai institucijai ástatymø numatytus duomenis.

8) uþsienietis, kuris nori ásidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartá, privalo ásigyti leidimà dirbti, iðskyrus ástatymø numatytus atvejus;

9) uþsienietis gali bûti ápareigojamas iðvykti arba iðsiunèiamas ið Lietuvos Respublikos;

10) laikinai, iki neteisëtai á Lietuvos Respublikà atvykæ ir neteisëtai joje esantys uþsienieèiai ástatymo nustatyta tvarka bus iðsiøsti ið Lietuvos Respublikos, jie gali bûti apgyvendinti Uþsienieèiø registracijos centre;

11) uþsienieèiui ástatymø nustatytais atvejais gali bûti uþdrausta atvykti á Lietuvos Respublikà apibrëþtam arba neapibrëþtam laikui.

Uþsienieèiai, padaræ Lietuvos Respublikoje nusikaltimà arba kità teisës paþeidimà, atsako pagal Lietuvos Respublikos ástatymus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinës sutartys nenumato kitaip. Policijos pareigûno reikalavimu uþsienietis privalo pateikti dokumentus, patvirtinanèius asmens tapatybæ ir árodanèius, kad jis ðalyje yra teisëtai. Jeigu yra pakankamai pagrástø abejoniø dël uþsienieèio asmens tapatybës arba dël uþsienieèio kelionës dokumento tikrumo, policijos pareigûnas turi teisæ laikinai paimti uþsienieèio kelionës dokumentà, kelionës bilietus, kitus dokumentus, kol bus iðaiðkinta uþsienieèio tapatybë ar dokumentø tikrumas. Jeigu sulaikytas uþsienietis nepateikia minëtø dokumentø, policijos pareigûnas turi teisæ atlikti asmens apþiûrà ir daiktø patikrinimà, apie tai suraðant protokolà. Asmens tapatybei nustatyti uþsienietis gali bûti nufotografuotas ir paimti jo pirðtø atspaudai.

Uþsienietá, kuris negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybës ar teisëto buvimo Lietuvos Respublikoje, policija gali sulaikyti ne ilgiau kaip 48 valandoms. Per nurodytà laikà nepavykus nustatyti uþsienieèio asmens tapatybës ar teisëto buvimo Lietuvos Respublikoje, uþsienietis teismo sprendimu sulaikomas ir apgyvendinamas Uþsienieèiø registracijos centre.

Uþsienietis, kuris mano, kad jo teisës paþeistos, Lietuvos Respublikos ástatymø nustatyta tvarka gali apskøsti valdymo institucijø bei pareigûnø sprendimus ástatymø nustatyta tvarka.

Paþymëtina, kad ástatymai numato atitinkamas iðimtis Europos Sàjungos valstybiø nariø pilieèiams.

Administracinës teisinës pilieèiø teisiø ir laisviø garantijos. Vieðojo administravimo institucijø vaidmuo, uþtikrinant pilieèiø ir uþsienieèiø administraciná teisiná statusà

Pilieèiø teisës ir laisvës valstybës valdymo srityje yra realios tik tuomet kai jø ágyvendinimas uþtikrinamas ekonominëmis, politinëmis ir teisinëmis garantijomis.

Ekonominës garantijos - tai privaèios nuosavybës teisë, asmens ûkinës veiklos laisve ir iniciatyva. Politinës garantijos - tai Lietuvos demokratinë santvarka, þmogaus teisiø ir laisviø apsaugos konstitucinis átvirtinimas.

Organizacinës teisinës garantijos daþnai vadinamos specialiosiomis pilieèiø teisiø apsaugos garantijomis. Jos átvirtintos atitinkamose teisës normose ir nustato pilieèiø teisiø, laisviø bei teisëtø interesø realizavimo, apsaugos ir gynimo bûdus bei priemones. Svarbiausios pilieèiø teisiø ir laisviø garantijos yra átvirtintos Konstitucijoje bei kituose ástatymuose. Juose pilieèiø teisës ir laisvës, ne vien deklaruojamos, bet ir kartu nustatoma ypaè svarbi pareiga kitiems teisës subjektams - nekliudyti realizuoti pilieèiø teises ir laisves.

Valstybëje pilieèiø teisiø ir laisviø apsauga neámanoma be pozityvios, teisëtos paèios valstybës ir jos institucijø veiklos, todël Konstitucijos 5 straipsnis nustato, kad valdþios ástaigos tarnauja þmonëms. Ið ðiø ástaigø ypaè didelis vaidmuo tenka valstybës valdymo institucijoms, nes valstybës valdymo sferoje realizuojama dauguma pilieèiø teisiø, laisviø ir pareigø.

Daugelis socialiniø-ekonominiø ir kitø teisiø (pvz., teisës á darbà, mokslà, sveikatos apsaugà, socialiná aprûpinimà ir kt.) negali bûti realizuojamos be kompetentingø institucijø ir ástaigø paramos. Tokiø vieðojo administravimo institucijø ir ástaigø sukûrimas, jø tinkamas veiklos organizavimas bei pareigø ir teisiø, tenkinant pilieèiø teises ir teisëtus interesus, tikslus reglamentavimas - ypaè svarbi organizacinë teisinë pilieèiø teisiø ir laisviø realizavimo garantija.

Galiausiai dar yra specialûs kontrolës bei prieþiûros funkcijas vykdanèios vieðojo administravimo institucijos, kuriø veikla taip pat glaudþiai siejasi su pilieèiø teisiø ir laisviø realizavimu bei pareigø vykdymu. Minëtø institucijø bei jø pareigûnø teisës ir pareigos (pilieèiø atþvilgiu) paprastai bûna tiksliai reglamentuotos administracinës teisës normomis, o tai yra svarbi pilieèiø teisiø ir laisviø apsaugos bei jø pareigø vykdymo garantija. Be to, valdymo aparato tarnautojai, paþeidþiantys ar varþantys pilieèiø teises bei laisves, traukiami drausminën, baudþiamojon ar materialinën atsakomybën.

Savo pareigas pilieèiai daþniausiai vykdo savanoriðkai. Jeigu reikia, valstybës institucijos naudoja átikinimo priemones, o reikiamais atvejais - ir prievartos metodus. Valstybinio valdymo sferoje pilieèiams uþ pareigø nevykdymà, kitø asmenø teisiø bei laisviø suvarþymà ar paþeidimà paprastai taikomos administracinës prievartos priemonës, o uþ veikas, numatytas baudþiamajame ástatyme, - kriminalinës bausmës.

Svarbi pilieèiø teisiø ir laisviø apsaugos bei pareigø vykdymo garantija yra kitø valstybës institucijø - teismo, prokuratûros, Simo kontrolieriø ástaigos - veikla. Ginti pilieèiø teises ir laisves, kontroliuoti ir priþiûrëti valstybës valdymo institucijø veiklà ðioje srityje - viena ið svarbiausiø funkcijø, kurià ástatymas pavedë vykdyti ðioms institucijoms.

Pilieèiø turimø teisiø ir laisviø apsauga pati savaime yra viena svarbiausiø ir neginèijamø pilieèio teisiø. Valstybë jà legalizuoja, suformuluoja, nustato jos apimtis, turiná, realizavimo procedûros mechanizmà, átvirtina valstybës institucijø pareigas spræsti ir nagrinëti asmenø teisiø paþeidimo klausimus bei imtis priemoniø tokiø paþeidimø prevencijai. Apibendrinus galima kalbëti apie dvi pagrindines asmens teisinës gynybos kryptis: 1) nuo nusikaltimø, deliktø ir kt. neteisëtø veiksmø, kuriuos atlieka kiti pilieèiai; ir 2) nuo neteisëtø ir nepagrástø valstybinës valdþios institucijø veiksmø. Pirmuoju atveju pasitelkiamos baudþiamojo, civilinio ir kt. teisës ðakø normos, o antruoju - pirmiausia administracinës teisës normos, o po to kt. Prie pagrindiniø gynybos nuo biurokratizmo, neteisëtø ir nekompetentingø valstybës tarnautojø veiksmø priemoniø galima priskirti ðias:

1) organizacinio-teisinio mechanizmo sukûrimas ir kasdieninë veikla, kuriø pagrindinë uþduotis teisëtvarkos palaikymas (teismai, prokuratûra, policija, kontrolieriø ástaigos ir pan.);

2) nepriklausanèiø nuo valstybës institutø, sugebanèiø suteikti pilieèiams reikiamà pagalbà egzistavimas ir veikla. Tarp jø yra specialiai tam skirti (pvz., advokatûra, teisinës informacijos centrai), o taip pat kitokie (visuomenës informavimo priemonës ir kt.) dariniai;

3) aktyvi paèiø pilieèiø, besinaudojanèiø suteikiamomis teisëmis, veikla.

Realiame gyvenime, þinoma, ðie bûdai yra labai persipynæ ir susijæ bei naudojami vienu metu.

TEMA. VALSTYBËS TARNYBA IR VALSTYBËS TARNAUTOJAI

Valstybës tarnybos sàvoka ir rûðys

Tarnyba - tai viena svarbiausiø þmoniø, o taip pat ir visuomenës bei valstybës tikslingos veiklos rûðiø. Ði sàvoka suvokiama ávairiai: kaip þmoniø veiklos rûðis, kaip socialinis teisinis institutas, kaip valstybës institucijø speciali sistema. Dabartinis lietuviø kalbos þodynas tarnybà apibrëþia kaip paslaugø sistemà, ámonæ, tarnavimà. Enciklopedijose pateikiamas ir toks apibûdinimas: "... ið sutarties arba ið kitokio pagrindo kilusi teisinë pareiga, kà kieno naudai veikti, atlikinëti...". Tarnyba sudaro valdymo esmæ, be jos nebûtø ámanoma ágyvendinti valstybinio valdymo. Vienos tarnybos priklauso privatinës teisës santykiø srièiai, kitos gi - vieðosios teisës, kaip antai, valstybës tarnyba.

Valstybës tarnyba gali bûti nagrinëjama ávairiais aspektais, kaip, pavyzdþiui, socialiniu (asmenø, uþimanèiø pareigas valstybinëse institucijose valstybës pavedimu atliekama naudinga veikla); politiniu (veikla, kuria realizuojama valstybës politika); sociologiniu (valstybës funkcijø, valstybës institucijø kompetencijos praktinis ágyvendinimas bei efektyvumo nustatymas); organizaciniu (valstybës tarnyba kaip sistema, susidedanti ið valstybës aparato struktûriniø - funkciniø elementø); moraliniu (valstybës tarnybos moraliniø pagrindø nagrinëjimas) ir, svarbiausia, - teisiniu (valstybës tarnyba - kompleksinis teisinis institutas, kurio teisës normomis reglamentuojami valstybiniai - tarnybiniai santykiai).

Egzistuoja ávairûs valstybës tarnybos apibûdinimai. Pasak J.N. Starilovo, valstybës tarnyba plaèiàja teorine prasme - "...valstybës organø kadrø valdymo funkcijos ágyvendinimas ir praktinë veikla visø asmenø, gaunanèiø atlyginimà ið valstybës biudþeto ...". Kati rusø autoriai, pavyzdþiui A.P. Aliochin ir J.M. Kozlov, valstybës tarnybà plaèiàja prasme supranta kaip valstybës tarnautojø pareigø vykdymà valstybinëse organizacijose (valstybinës valdþios institucijose, ámonëse, ástaigose). Siauràja prasme, anot autoriø, valstybës tarnyba susideda ið valstybës tarnautojø pareigø vykdymo tik valstybinës valdþios institucijose. Èia gi dar galima priskirti asmenis, vykdanèius vietos savivaldos institucijø jiems priskirtas funkcijas. V.M. Manochin kritikuoja ðá apibrëþimà, kai apsiribojama tik valstybës tarnautojø veikla, susijusia su pareigybiniø funkcijø realizavimu, nes tai neatspindi valstybës organizuojanèio vaidmens ðio instituto funkcionavimui. Pasak pastarojo autoriaus, valstybës tarnyba - tai "...viena ið valstybës veiklos srièiø, apimanti valstybës institucijø ir kitø ástaigø personalo (organizacijø asmeninës sudëties) organizavimà ir teisiná reguliavimà, o taip pat ir pati ðio personalo veikla, praktiðkai ágyvendinant valstybës pavestas funkcijas bei uþdavinius...".

Ðià pozicijà kritikuoja B.M. Lazarev, iðskirdamas ðiuos trûkumus: valstybës tarnybos suvokimas per terminà "valstybës tarnautojas" yra nepamatuotas, neatsiþvelgiama á tai, kad valstybës tarnautojai ne vien vykdo valstybës funkcijas, jiems gi tenka atlikti ir kitus socialiai bûtinus uþdavinius (gydytojai, moksliniai darbuotojai ir kt). V.M. Manochin sujungia du skirtingus reiðkinius - valstybës tarnybà ir jos organizavimo bei teisinio reguliavimo veiklà. Pats B.M. Lazarev valstybës tarnybà apibûdina kaip "...tarnavimà valstybei, tai yra valstybës nurodymu bei uþ mokestá valstybës institucijose vykdoma veikla, kuria realizuojami valstybës uþdaviniai bei funkcijos...".

Apibendrinant ðià ávairiø nuomoniø apþvalgà, valstybës tarnybà galima traktuoti kaip vienà pagrindiniø valstybës veiklos srièiø, kurios metu formuojamas valstybës valdymo aparatas bei teisiðkai reguliuojami tarnautojø, uþimanèiø tam tikras pareigas ir realizuojanèiø valstybës institucijø jiems priskirtas funkcijas, darbo aspektai.

Taèiau svarbiausia aspektas apibrëþiant valstybës tarnybos sàvoka, yra jos atskleidimas Lietuvos Respublikos teisës aktuose. Ið Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kuri yra vientisas aktas, nusakantis valstybës valdymo pamatus, kyla pagrindiniai demokratinëms valstybëms bûdingi valstybës tarnybos principai. Konstitucija nustato esminius valstybës tarnybos organizavimo bei funkcionavimo pagrindus, átvirtina ðias pagrindines nuostatas:

a) valdþios ástaigos tarnauja þmonëms;

b) pilieèiai turi teisæ lygiomis sàlygomis stoti á Lietuvos Respublikos valstybës tarnybà;

c) pilietis turi teisæ ástatymo numatyta tvarka gauti valstybës ástaigø turimà informacijà apie já;

d) visoms valstybës institucijoms ar pareigûnams visi asmenys lygûs;

e) valstybës tarnyboms ar jø pareigûnams draudþiama persekioti asmenis uþ valstybës valdþios kritikà;

f) valstybës institucijø uþgrobimas smurtu laikomas antikonstituciniais veiksmais yra neteisëti ir negalioja.

Taigi, svarbiausia nuostata, jog valstybës tarnyba turi tarnauti vieðajam interesui. Ði nuostata atëjusi dar ið Lietuvos I - osios Respublikos laikais skelbtø mokslo darbø. M. Riomeris suformulavo vieðojo intereso teorijà, kurios esmë yra tai, jog valstybë turi tarnauti þmonëms. Nûdienos valstybës tarnybos santykiuose vieðasis interesas paèia bendriausia prasme apibûdintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 5 straipsnyje átvirtinta nuostata, kad valdþios ástaigos tarnauja þmonëms. Tai reiðkia, jog valstybës tarnautojai vykdo specifines funkcijas, priklausomas nuo valstybës valdymo tarnybos paskirties. Tam, kad galëtø tinkamai ðias funkcijas ágyvendinti, pilietis, stojantis á valstybës tarnybà, turi atitikti ástatymø numatytas sàlygas.

Ðiuo metu galiojantis Valstybës tarnybos ástatymas valstybës tarnybà apibrëþia kaip teisiniø santykiø, atsirandanèiø ágijus valstybës tarnautojo statusà, jam pasikeitus ar já praradus, taip pat atsirandanèiø dël valstybës tarnautojo vieðojo administravimo veiklos valstybës ar savivaldybës institucijoje ar ástaigoje ágyvendinant tam tikros valstybës valdymo srities politikà ar uþtikrinant jos ágyvendinimo koordinavimà, koordinuojant tam tikros valstybës valdymo srities ástaigø veiklà, valdant, paskirstant finansinius iðteklius ir kontroliuojant jø panaudojimà, atliekant audità, priimant ir ágyvendinant teisës aktus, valstybës ir savivaldybiø institucijø ar ástaigø sprendimus vieðojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisës aktø, sutarèiø ar programø projektus ir teikiant dël jø iðvadas, valdant personalà arba turint vieðojo administravimo ágaliojimus nepavaldþiø asmenø atþvilgiu, visuma.

Valstybës tarnybos pagrindiniai principai

Valstybës tarnybos ástatyme nustatyti pagrindiniai ðio instituto principai, kuriø pamatinës nuostatos átvirtintos Konstitucijoje. Ðie principai priimti daugelyje Europos ðaliø.

Sutinkamai su Valstybës tarnybos ástatymu, Lietuvos Respublikos valstybës tarnyba grindþiama ástatymø virðenybës, lygiateisiðkumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybës uþ priimtus sprendimus ir karjeros principais.

Pagal ástatymo virðenybës principà:

1) valstybës tarnautojo statusas, reglamentuotas Valstybës tarnybos ir kitø ástatymø, negali bûti keièiamas kitaip negu ástatymu;

2) niekas neturi teisës dël politiniø ar kitø interesø versti valstybës tarnautojà atlikti veiksmus ar priimti sprendimus, virðijanèius jo ágaliojimus;

3) valstybës tarnautojui garantuojama teisë ginti savo teisëtus interesus visais ástatymø nustatytais bûdais.

Pagal lygiateisiðkumo principà kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi vienodas teises stoti á valstybës tarnybà, o valstybës tarnautojo statusas negali bûti ribojamas dël jo lyties, rasës, tautybës, kilmës, socialinës padëties, tikëjimo, ásitikinimø, politiniø paþiûrø ar subjektyviø kitø aplinkybiø.

Pagal lojalumo principà valstybës tarnautojas turi bûti iðtikimas Lietuvos Respublikai ir jos konstitucinei santvarkai ir savo veiksmais bei elgesiu neperþengti teisëtumo ir jam suteiktø ágalinimø ribø.

Pagal politinio neutralumo principà vieðojo administravimo valstybës tarnautojas privalo neðaliðkai tarnauti þmonëms, nepaisydamas asmeniniø politiniø paþiûrø, tarnybos metu nedalyvauti politinëje veikloje (iðskyrus politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojus).

Pagal skaidrumo principà bet kokia valstybës tarnautojo tarnybinë veikla yra vieða ir suprantama, atvira ávertinti ir susipaþinti su jo rengtais tarnybiniais dokumentais, iðskyrus ástatymø ar kitø teisës aktø saugomas valstybës ar tarnybos paslaptis.

Pagal karjeros principà priëmimas á valstybës tarnybà neterminuotam darbui ir aukðtesniø ar kitø pareigø siekimas yra grindþiamas pretendentø konkurencija, objektyviai ávertinant jø profesiná pasirengimà, ágûdþius ir privalumus konkurso metu.

Valstybës tarnautojø veiklos svarbiausi etikos principai yra ðie:

1) pagarba þmogui ir valstybei. Valstybës tarnautojas privalo gerbti þmogø ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstitucijà, valstybæ, jos institucijas ir ástaigas, ástatymus, kitus teisës aktus ir teismø sprendimus;

2) teisingumas. Valstybës tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jø tautybës, rasës, lyties, kalbos, kilmës, socialinës padëties, religiniø ásitikinimø bei politiniø paþiûrø, bûti teisingas spræsdamas praðymus, nepiktnaudþiauti jam suteiktomis galiomis ir valdþia;

3) nesavanaudiðkumas. Valstybës tarnautojas privalo vadovautis visuomenës interesais, naudoti jam patikëtà valstybës ir savivaldybiø turtà, tarnybinæ informacijà tik visuomenës gerovei, eidamas valstybës politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo ðeimai, savo draugams;

4) padorumas. Valstybës tarnautojas privalo elgtis nepriekaiðtingai, bûti nepaperkamas, nepriimti dovanø, pinigø ar paslaugø, iðskirtiniø lengvatø ir nuolaidø ið asmenø ar organizacijø, galinèiø daryti átakà, kai jis eina valstybës politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas;

5) neðaliðkumas. Valstybës tarnautojas privalo bûti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniðkumø;

6) atsakomybë. Valstybës tarnautojas asmeniðkai atsako uþ savo sprendimus ir atsiskaito uþ juos visuomenei;

7) vieðumas. Valstybës tarnautojas privalo uþtikrinti priimamø sprendimø ir veiksmø vieðumà, pateikti savo sprendimø motyvus, o informacijà gali riboti tik tuo atveju, kai tai bûtina svarbiausiais visuomenës interesais;

8) pavyzdingumas. Valstybës tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulëti, bûti nepriekaiðtingos reputacijos, tolerantiðkas, pagarbus ir tvarkingas.

Valstybës tarnautojø veiklos etikos principø ágyvendinimà ir atsakomybæ uþ jø nesilaikymà reglamentuoja Valstybës tarnybos ir kiti Lietuvos Respublikos ástatymai.

Valstybës tarnautojo sàvoka plaèiàja ir siauràja prasmëmis

Anot rusø teisininko J.A.Starilovo, valstybës tarnautojai - socialinë grupë, susidedanti ið individualiø teisës subjektø (fiziniø asmenø), kurie vykdo valstybës ámoniø, ástaigø, organizacijø uþdavinius bei tam tikras socialiai reikðmingas funkcijas.

Daþnai teisinëje literatûroje valstybës tarnautojo sàvoka aptariama siauràja ir plaèiàja prasmëmis.

Daþniausiai valstybës tarnautojas siauràja prasme suprantamas kaip asmuo, uþimantis tam tikras pareigas valstybës administracijos sistemoje, valstybinës valdþios institucijos tarnautojas, ágyvendinantis atitinkamos institucijos uþdavinius ir funkcijas ástatymø ir kitø teisës aktø nustatytomis formomis bei metodais.

Tuo tarpu valstybës tarnautojams plaèiàja prasme priskiriami dirbantys ir kitokio pobûdþio valstybës ástaigose, organizacijose, pvz., valstybinëse auklëjimo, ðvietimo medicinos ástaigose. Ðiuo atveju ne visø valstybës tarnautojø, plaèiàja prasme, veikla turi tiesioginá ryðá su valstybës uþdaviniø ir funkcijø ágyvendinimu. Kita vertus, visi valstybës tarnautojai atlygintinai dirba atitinkamose valstybës ar savivaldybiø institucijose, ástaigose bei ámonëse, todël valstybë nustato vieningus valstybës tarnybos ëjimo pradmenis visiems valstybës tarnautojams. Kaip tik todël valstybës tarnybos sàvoka plaèiàja prasme daþnai naudojama ástatymø leidyboje. Taèiau be bendrojo valstybës tarnybos reguliavimo, valstybë specialiais teisës aktais nustato valstybës tarnybos ypatumus vieðojo administravimo institucijose. Ðis teisinis reguliavimas vykdomas atsiþvelgiant á vieðojo administravimo veiklos sritis. Ðie ypatumai ypaè bûdingi karinei tarnybai, tarnybai vidaus reikalø sistemoje, kai kuriose transporto ðakose ir pan.

Valstybës tarnybos ástatymas átvirtina valstybës tarnautojo sampratà siauràja. Pagal ðá ástatymà valstybës tarnautojas - fizinis asmuo, einantis pareigas valstybës tarnyboje ir atliekantis vieðojo administravimo veiklà valstybës tarnybos srityje. Be to, ðio ástatymo 4 straipsnyje aptariami asmenys, kuriems minëtas ástatymas netaikomas.

Valstybës tarnautojai, skirtingai nei kiti darbuotojai, vykdo tik valstybës institucijø ápareigojimus, sprendþia tik valstybinius uþdavinius.

Valstybës tarnautojai uþima valstybës tarnyboje apmokamas pareigas. Jie turi valstybes garantuotà teisæ gauti pareigybinæ algà, darbo uþmokesèio priedà, priemokas ir kt. iðmokas. Iki Valstybës tarnybos ástatymo priëmimo galiojusiame Valdininkø ástatyme esminiu poþymiu, skirianèiu valstybës ar savivaldybës tarnautojà nuo kitø darbuotojø (iðskyrus politikus), buvo nurodytas atlyginimo, mokamo ið valstybës ar savivaldybës biudþeto lëðø, gavimas. Valstybës tarnybos ástatyme gaunamo darbo uþmokesèio ðaltinis nëra akcentuojamas kaip pagrindas atskirti valstybës tarnautojà nuo kitø darbuotojø. Èia tik nustatoma, kad tarnautojas turi teisæ á pareiginæ algà, nustatytà darbo uþmokesèio priedà, priemokas ir kitas iðmokas. Ðiai jø teisei uþtikrinti Vyriausybë teikiamame Seimui tvirtinti planuojamø metø valstybës biudþeto projekte, o savivaldybës taryba, tvirtindama savivaldybës biudþetà, numato lëðas tarnautojø darbo uþmokesèiui (pareiginëms algoms, priedui uþ tarnybos staþà, priemokoms, kitoms iðmokoms), taip pat lëðas tarnautojams skatinti, mokyti ir kvalifikacijai kelti.

Valstybës tarnautojø klasifikavimas, jø administracinis teisnumas ir veiksnumas

Valstybës tarnautojai ágyvendina valstybës ar savivaldybiø institucijø, ástaigø uþdavinius ir funkcijas ávairiausiose visuomenës gyvenimo srityse. Taigi tarnautojø veiklos sfera labai plati. Valstybës tarnautojai teisinëje literatûroje klasifikuojami ávairiausiø kriterijø pagrindu. Rusijoje, Prancûzijoje valstybës tarnautojai skiriami á dvi stambias grupes. Pirmàjà ið jø sudaro civiliai valstybës tarnautojai, o antràjà - kariðkiai, teismo, mokesèiø policijos pareigûnai. Pastarøjø veiklà dël jø tarnybos ypatybiø reguliuoja specialûs ástatymai,nuostatai, statutai.

Administracinës teisës teorijoje valstybës tarnautojai skirstomi remiantis valdþiø padalijimo principu. Iðskiriami ástatymø leidybos (atstovaujamosios), vykdomosios ir teisminës valdþios institucijø, ástaigø tarnautojai.

Pagal darbdavá ir institucijos, ástaigos, kurioje valstybës tarnautojai dirba, veiklos teritorijà, jie skiriami á valstybës institucijø, ástaigø bei savivaldybiø institucijø, ástaigø tarnautojus. Valstybës institucijø, ástaigø tarnautojai funkcijas atlieka visoje valstybës teritorijoje. Darbo uþmokestis jiems mokamas ið valstybës biudþeto lëðø. Savivaldybiø institucijø, ástaigø tarnautojai turi ágaliojimus veikti tik tam tikroje nustatytoje teritorijoje - savivaldybëje. Jiems uþmokestis uþ darbà mokamas ið savivaldybës biudþeto lëðø.

Remiantis pareiginiø ágaliojimø apimtimi, valstybës tarnautojai skirstomi á pareigûnus ir tarnautojus, nesanèius pareigûnais. Pareigûnai, skirtingai nei kiti tarnautojai, turi administracinius ágaliojimus pagal pareigas pavaldþiø, o taip pat ir nepavaldþiø asmenø atþvilgiu.

Pagal tarnybiniø teisiniø santykiø trukmæ valstybës tarnyboje, tarnautojai gali bûti:

1) paskirti á tarnybà nustatytam ribotam laikui (politinio (asmeninio) pasitikëjimo, pakaitiniai valstybës tarnautojai ir ástaigø vadovai);

2) paskirti á tarnybà neterminuotam laikui (karjeros valstybës tarnautojai).

Pagal pareigybes valstybës tarnautojai skirstomi á:

1) karjeros;

2) politinio (asmeninio) pasitikëjimo;

3) ástaigø vadovus;

4) pakaitinius (valstybës tarnautojai, pakeièiantys laikinai negalintá eiti pareigø karjeros valstybës tarnautojà).

Priklausomai nuo atliekamø funkcijø sudëtingumo, atsakomybës lygio, valstybës tarnautojams yra keliami skirtingi iðsilavinimo, profesinio pasirengimo reikalavimai. Ðiuo pagrindu kiekvienas tarnautojas yra priskiriamas vienam ið 3 pareigybiø lygiø.

Tuo tarpu, pavyzdþiui, Prancûzijos ástatymai numato 4 valstybës tarnautojø pareigybiø lygius: "A" lygio valstybës tarnautojai rengia ástatymø, ásakymø projektus, taip pat instrukcijas, reikalingas ástatymams ágyvendinti. "B" lygio tarnautojø uþdavinys - valdymo realizavimas. Jie vykdo pareigas, reikalaujanèias administravimo þiniø ir patirties. "C" lygis apima specialistus, t.y. specializuotus vykdytojus, o "D" lygis - pagalbiná personalà, techninius darbuotojus, t.y. paprastus vykdytojus.

Rusijos Federacijoje ðiuo pagrindu valstybës tarnautojai gali bûti priskirti vienam ið 5 pareigybiø lygiø: aukðèiausiajam, pagrindiniam, vadovaujanèiam, vyriausiajam arba þemiausiajam pareigybiø lygiui.

Pagal tarnautojø pareigybes valstybës tarnautojai ðiuo metu gali bûti klasifikuojami á 20 kategorijø tarnautojus. Uþsienio valstybëse numatomas ávairus valstybës tarnautojø pareigybiø kategorijø kiekis. Pvz., JAV ástatymais nustatyta - 18, VFR - 16 kategorijø.

Valstybës tarnautojai turi norminiais teisës aktais nustatytà tam tikrà teisinæ padëtá (teisiná statusà). Valstybës tarnautojø teisiná statusà iðreiðkia valstybës garantuojamø teisiø, laisviø, pareigø, apribojimø, draudimø, atsakomybës visuma.

Rusø teisinëje literatûroje iðskiriamos valstybës tarnautojø teisinæ padëtá apibûdinanèios bendrosios charakteristikos:

1) teisës ir pareigos, kaip taisyklë, nustatomos institucijø, kuriose jie tarnauja, kompetencijos ribose;

2) teisiø ir pareigø vieningumas: teisës tuo paèiu yra ir pareigos, nes jie privalo veikti tarnybos interesais, o pareigos, tam tikra prasme, yra teisës, kadangi neágyvendinus teisiø, neámanoma ávykdyti pareigø;

3) teisiø ir pareigø ágyvendinimà garantuoja valstybë;

4) ástatymais nustatyti reikalavimai yra privalomi visiems valstybës tarnautojams;

5) siekiant tarnybinës veiklos efektyvumo, ástatymais nustatyti valstybës tarnautojams kai kuriø bendrapilietiniø teisiø apribojimai;

6) numatomos tam tikros lengvatos, o taip pat grieþtesnë atsakomybë uþ padarytus teisës paþeidimus.

Anot A.Laurinavièiaus, valstybës tarnautojø teisinë padëtis yra ypatinga ir tuo, kad jie gali disponuoti jiems suteikta diskrecine valdþia. Diskretinë valdþia - valstybës institucijoms ir jø tarnautojams suteiktas tam tikras gebëjimas savo nuoþiûra vykdyti ar susilaikyti nuo tam tikrø valdingø veiksmø. Tai santykiø sritis kurios detaliai nenagrinëja normos, nustatanèios tarnybinius veiksmus, poelgius, jø vykdymo laikà, bûdà, trukmæ ir kt. Tokiu atveju valstybës tarnautojas priima sprendimus, paremtus jo profesionalumu, praktine tarnybos patirtimi ir net tam tikromis asmeninëmis savybëmis.

Taigi, analizuojant valstybës tarnautojø teisinæ padëtá, reikalinga apþvelgti jø priëmimà ir atleidimà ið valstybës tarnybos, teises, pareigas, teisiø apribojimus ir draudimus, atsakomybæ bei ávairiausias jiems teikiamas garantijas.

Anot J.N. Starilovo, valstybës tarnautojø statusas - diferencijuota ir kompleksinë sistema. Kiekvieno konkretaus tarnautojo teisinæ padëtá lemia:

1) kokiai tarnautojø rûðiai, pareigybiø lygiui, kategorijai jis priklauso;

2) yra valstybës ar vietos savivaldos institucijø, ástaigø tarnautojas;

3) valstybës tarnybos, kurioje eina pareigas, pobûdis.

Skirtingø valstybës tarnautojø rûðiø teisinio statuso ypatumai yra sàlygoti tarnautojø vykdomø uþdaviniø ir realizuojamø funkcijø specifikos.

Taigi tarnautojø teisinës padëties ypatumai priklauso nuo jø einamø pareigø (pareigybës rûðies, lygio, kategorijos), jiems pavestø tarnybiniø ágaliojimø pobûdþio, institucijos, ástaigos, kurioje tarnautojas darbuojasi, veiklos specifikos bei teisinës padëties. Taèiau paþymëtina, kad valstybës tarnautojo statusas negali bûti apribojamas dël tarnautojo lyties, rasës, tautybës, kilmës, socialinës padëties, tikëjimo, ásitikinimø, politiniø paþiûrø ar subjektyviø kitø aplinkybiø.

Valstybës tarnautojø pareigybiø lygiai ir kategorijos

Ðiuo metu galiojantis Valstybës tarnybos ástatymas numato, kad valstybës tarnautojø pareigybës yra trijø lygiø:

1) A lygio - pareigybës, kurioms bûtinas aukðtasis universitetinis arba jam prilygintas iðsilavinimas;

2) B lygio - pareigybës, kurioms bûtinas ne þemesnis kaip aukðtasis neuniversitetinis arba jam prilygintas iðsilavinimas;

3) C lygio - pareigybës, kurioms bûtinas ne þemesnis kaip vidurinis iðsilavinimas ir ágyta profesinë kvalifikacija.

Valstybës tarnautojø pareigybës skirstomos tik á 20 kategorijø. Aukðèiausia yra 20 kategorija, þemiausia - 1 kategorija.

Valstybës tarnautojo pareigybës lygis yra valstybës tarnautojo kvalifikacijos lygmuo, siejamas su ðio asmens iðsilavinimu.

Valstybës tarnautojo pareigybës kategorija yra pareigybës kvalifikacijos laipsnis, nustatomas pagal tokiu kriterijus kaip:

1) tarnybinës veiklos savarankiðkumas;

2) tarnybinës veiklos sudëtingumas;

3) tarnybiniai ryðiai, bendradarbiavimas ir bendravimas;

4) darbo vieta ir tarnybos sàlygos.

Kiekvienas ið ðiø kriterijø turi savo dëmenis, kurie fiksuojami valstybës tarnautojo pareigybës apraðyme ir á kuriuos atsiþvelgiama vertinant pareigybes.

Kriterijaus "tarnybinës veiklos savarankiðkumas" galimi dëmenys yra:

1) Reikia plaèiø ir nuodugniø atitinkamos srities þiniø, gebëti analitiðkai ávertinti ir apibendrinti problemas.

2) Atliekamos uþduotys susijusios su atlikimo metodø ir technikos tobulinimu, kitais elementais, kuriems reikia plaèiø ir nuodugniø atitinkamos srities þiniø. Reikalavimai ir problemos nëra aiðkiai apibrëþti.

3) Problemos nëra apibrëþtos, reikia ávairiø sprendimo bûdø. Tarnybinë veikla vertinama kaip labai svarbi ir novatoriðka.

4) Veikla nesavarankiðka, dirbama pagal nurodytas procedûras. Uþduoties vykdymo eiga nuolat kontroliuojama. Uþduotys atliekamos vadovaujantis paprastomis taisyklëmis ir procedûromis.

5) Uþduotys atliekamos savarankiðkai, kontroliuojamas tarpinis rezultatas. Savarankiðkai pasirenkami veiklos metodai.

6) Uþduotys atliekamos visiðkai savarankiðkai, kontroliuojamas tik rezultatas, reikia plaèiø ir nuodugniø atitinkamos srities þiniø, gebëti analitiðkai ávertinti ir apibendrinti problemas.

7) Uþduotys atliekamos visiðkai savarankiðkai, vadovaujantis atlikimo metodø ir technikos tobulinimu, kitais elementais, kuriems reikia plaèiø ir nuodugniø atitinkamos srities þiniø. Reikalavimai ir problemos nëra aiðkiai apibrëþti.

Kriterijaus "tarnybinës veiklos sudëtingumas" galimi dëmenys yra:

1) Veikla nelabai sudëtinga. Bûtina gebëti atsirinkti ir taikyti tarnyboje áprastines taisykles ir instrukcijas.

2) Bûtina gebëti rasti sprendimus susidarius ávairioms vidutinio sudëtingumo situacijoms daþniausiai gerai paþástamoje srityje. Reikia profesinës patirties

3) Susiduriama su ávairesnëmis ir sudëtingesnëmis problemomis, kurioms iðspræsti reikia gebëti analizuoti ir apibendrinti pateiktà medþiagà. Reikia profesinës patirties

4) Susiduriama su ávairiapusiðkomis problemomis. Bûtina nuolat teoriðkai ir praktiðkai tobulintis. Reikia profesinës patirties

Kriterijaus "tarnybiniai ryðiai, bendradarbiavimas ir bendravimas" galimi dëmenys yra"

1) Tarnybiniai ryðiai su kitomis ástaigomis ir visuomene.

2) Nuolatinis bendravimas su aukðèiausiosiomis valdþios ástaigomis ir gyventojais.

3) Bendradarbiavimas tik su ástaigos padaliniø valstybës tarnautojais.

4) Tarnybiniai ryðiai su kitø ástaigø valstybës tarnautojais, bûtini funkcijoms vykdyti; bûtini bendravimo su gyventojais ágûdþiai.

5) Bendradarbiavimas tik su to paties padalinio valstybës tarnautojais.

6) Daþni tarnybiniai ryðiai su tos paèios ástaigos kitø padaliniø valstybës tarnautojais.

7) Tarnybiniai ryðiai su kitø ástaigø valstybës tarnautojais, bûtini funkcijoms vykdyti; bûtini bendravimo su gyventojais ágûdþiai.

8) Bûtini nuolatiniai ryðiai ir bendradarbiavimas su kitø ástaigø valstybës tarnautojais. Bendradarbiavimas su aukðtesnës kategorijos tos paèios ástaigos ir kitø ástaigø valstybës tarnautojais; bûtini bendravimo su gyventojais ágûdþiai.

Kriterijaus "darbo vieta ir tarnybos sàlygos" galimi dëmenys yra:

1) Tarnyba nustatytoje darbo vietoje, darbui atlikti nereikia didelës nervinës ir protinës átampos.

2) Tarnyba kintant darbo vietai, tarnyba susijusi su sudëtingos informacijos apibendrinimu arba darbas su nuteistais, areðtuotais ir sulaikytais asmenimis, arba tarnyba susijusi su operatyvine veikla.

3) Tarnyba kintant darbo vietai bei nenormuojant darbo laiko, tarnyba susijusi su didele fizine, nervine ir protine átampa, pavojumi pareigûno gyvybei ir operatyvine veikla.

Paþymëtina, kad skirtingi vertinimo kriterijai ir netgi tapaèiø vertinimo kriterijø skirtingi dëmenys gali bûti nustatomi priklausomai nuo konkreèios pareigybës pobûdþio, t.y. skirtis ástaigø vadovø ir jø pavaduotojø, struktûriniø padaliniø vadovø, jø pavaduotojø ir patarëjø, specialistø pareigybëms.

Priklausomai nuo pareigybiø vertinimo rezultatø, yra sudaromi valstybës tarnautojø pareigybiø sàraðai, kuriuose ir nurodoma valstybës tarnautojø pareigybiø pavadinimai, lygiai ir kategorijos.

Valstybës tarnautojø pareigybës apraðomos ir vertinamos vadovaujantis Valstybës tarnautojø pareigybiø apraðymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. geguþës 20 d. nutarimu Nr.685 "Dël Valstybës tarnautojø pareigybiø apraðymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo". Pareigybës apraðyme nustatomi pareigybës lygis, kategorija, specialûs reikalavimai, keliami ðias pareigas einanèiam valstybës tarnautojui, pareigybei priskirtos funkcijos.

Valstybës tarnautojø pareigybiø apraðymø ir sàraðø klausimus reglamentuoja Valstybës tarnybos ástatymo 8 straipsnis.

Pretendentø á valstybës tarnybà atranka

Asmuo, priimamas á valstybës tarnautojo pareigas, turi atitikti ðiuos bendruosius reikalavimus:

1) turëti Lietuvos Respublikos pilietybæ;

2) mokëti lietuviø kalbà;

3) bûti ne jaunesnis kaip 18 metø ir ne vyresnis kaip 62 metø ir 6 mënesiø (netaikomas politinio (asmeninio) pasitikëjimo ir pakaitiniams valstybës tarnautojams);

4) turëti to lygio valstybës tarnautojo pareigoms eiti bûtinà iðsilavinimà.

Á valstybës tarnautojo pareigas negali bûti priimtas asmuo:

1) ástatymø nustatyta tvarka pripaþintas kaltu dël sunkaus nusikaltimo ar nusikaltimo valstybës tarnybai padarymo ir turintis neiðnykusá ar nepanaikintà teistumà;

2) kurio teisæ eiti valstybës tarnautojo pareigas yra atëmæs teismas;

3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystës ryðiais susijæs asmuo eina valstybës tarnautojo pareigas valstybës ar savivaldybës institucijoje ar ástaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas bûtø susijæ tiesioginio pavaldumo santykiais;

4) ástatymø nustatyta tvarka pripaþintas neveiksniu;

5) kuris yra ástatymø nustatyta tvarka uþdraustos organizacijos narys;

6) kitø ástatymø nustatytais atvejais.

Be to, á valstybës tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybës apraðyme.

Pretendentø á valstybës tarnybà atranka vykdoma priimant á valstybës tarnautojo pareigas konkurso bûdu.

Valstybës tarnautojø priëmimas

Á karjeros valstybës tarnautojo pareigas priima:

1) Seimo kanceliarijoje - Seimo kancleris;

2) Respublikos Prezidento institucijoje - Respublikos Prezidentas ar jo ágaliotas asmuo;

3) Vyriausybës atstovà Europos þmogaus teisiø teisme - Vyriausybë;

4) valstybës ir savivaldybiø institucijose ir ástaigose - tø institucijø ir ástaigø vadovai;

5) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukðèiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme - teismo kancleris, o teismo kanclerá - teismo pirmininkas;

6) kituose teismuose - teismo pirmininkas.

Á ástaigø vadovø pareigas priima:

1) Seimui atskaitingose institucijose ir ástaigose - ástatymø ágaliotos institucijos ir asmenys;

2) Respublikos Prezidento institucijoje - Respublikos Prezidentas ar jo ágaliotas asmuo;

3) Vyriausybës atstovà - Vyriausybë;

4) valstybës institucijose ir ástaigose - aukðtesniø pagal pavaldumà valstybës institucijø ir ástaigø vadovai;

5) savivaldybës administratoriø ir savivaldybës kontrolieriø - savivaldybës taryba.

Á politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojø pareigas priima:

1) Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojø politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojus - Seimo Pirmininkas, Seimo Pirmininko pavaduotojai ar jø ágalioti asmenys;

2) Respublikos Prezidento institucijoje - Respublikos Prezidentas ar jo ágaliotas asmuo;

3) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojus - Ministras Pirmininkas ar jo ágaliotas asmuo;

4) ministerijoje - ministras;

5) apskrities virðininkà ir jo pavaduotojà - Vyriausybë;

6) savivaldybës institucijose - savivaldybës meras.

Su valstybës tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.

Á karjeros valstybës tarnautojo pareigas priimama:

1) konkurso bûdu;

2) be konkurso.

Asmuo, konkurso bûdu priimamas á karjeros valstybës tarnautojo pareigas, egzaminuojamas raðtu (testas) ir þodþiu (pokalbis). Pokalbio metu patikrinami asmens gebëjimai atlikti valstybës tarnautojo pareigybës apraðyme nustatytas funkcijas. Á karjeros valstybës tarnautojo pareigas priimamam asmeniui netaikomas reikalavimas turëti valstybës tarnybos staþà, iðskyrus kitø ástatymø nustatytus atvejus. Be konkurso á laisvas karjeros valstybës tarnautojo pareigas gali bûti priimami buvæ karjeros valstybës tarnautojui (iðskyrus karjeros valstybës tarnautojus, kuriems suëjo 62 metai ir 6 mënesiai), atleisti ið pareigø dël pareigybës panaikinimo (6 mënesius nuo atleidimo dienos). Jeigu tokiø asmenø yra du ir daugiau, jie egzaminuojami þodþiu (pokalbis).

Valstybës tarnautojà á pareigas priimantis asmuo ar kolegiali valstybës ar savivaldybës institucija (toliau - valstybës tarnautojà á pareigas priimantis asmuo) gali skelbti konkursà dël priëmimo á karjeros valstybës tarnautojo pareigas, jeigu informacijà apie atsilaisvinusias karjeros valstybës tarnautojo pareigas pateikë valstybës tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanèiai ástaigai ir per 7 darbo dienas nuo pateikimo dienos negavo ið jos informacijos apie jau aptartus buvusius karjeros valstybës tarnautojus. Ðie asmenys turi bûti priimti, jei atitinka pareigybës apraðyme nustatytus reikalavimus.

Á politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojø pareigas priimama be konkurso valstybës politiko ar kolegialios valstybës institucijos pasirinkimu. Á ðias pareigas priimama ne ilgesniam kaip asmená á pareigas priëmusio valstybës politiko ar kolegialios valstybës institucijos ágaliojimø laikui.

Á ástaigø vadovø pareigas priimama konkurso bûdu ar ástatymø nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikëjimo pagrindu. Asmuo, konkurso bûdu priimamas á ástaigos vadovo pareigas, egzaminuojamas raðtu (testas) ir þodþiu (pokalbis). Pokalbio metu patikrinami asmens gebëjimai atlikti valstybës tarnautojo pareigybës apraðyme nustatytas funkcijas.

Pakaitiniai valstybës tarnautojai priimami á pareigas be konkurso. Pakaitiniai valstybës tarnautojai priimami á laikinai negalinèio eiti karjeros valstybës tarnautojo pareigas ir jas eina tol, kol sugráþta negalëjæs eiti pareigø karjeros valstybës tarnautojas, bet ne ilgiau kaip trejus metus.

Valstybës tarnautojø priëmimà á valstybës tarnybà detaliai reglamentuoja Priëmimo á valstybës tarnautojo pareigas tvarka, patvirtinta 2002 m. birþelio 24 d. Vyriausybës nutarimu Nr. 966.

Valstybës tarnautojø teisës, pareigos ir ribojimai

Valstybës tarnautojø teises, pareigas ir ribojimus nustato Valstybës tarnybos ástatymas.

Valstybës tarnautojai privalo:

1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir ástatymø;

2) bûti lojalûs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;

3) gerbti þmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenës interesams;

4) tinkamai atlikti pareigybës apraðyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas uþduotis;

5) laikytis ðiame Ástatyme, kituose teisës aktuose nustatytø valstybës tarnautojø veiklos etikos principø ir taisykliø;

6) laikytis valstybës ir savivaldybiø institucijø ir ástaigø vidaus tvarkos taisykliø;

7) teisës aktø nustatyta tvarka teikti informacijà apie savo tarnybà;

8) mokytis Valstybës tarnybos ástatymo nustatyta tvarka;

9) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato ástatymai ar kiti teisës aktai;

10) nesinaudoti valstybës ar savivaldybiø nuosavybe ne tarnybinei veiklai;

11) nedalyvauti su valstybës tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, iðskyrus moksliná ir pedagoginá darbà aukðtosiose mokyklose ar valstybës tarnautojø kvalifikacijos tobulinimo ástaigose ir neformaløjá suaugusiøjø ðvietimà.

Ástatymai gali nustatyti ir kitø valstybës tarnautojø pareigø.

Valstybës tarnautojai turi teisæ:

1) á karjerà valstybës tarnyboje pagal turimà kvalifikacijà. Ði teisë garantuojama tik karjeros valstybës tarnautojams;

2) gauti ástatymø ir kitø teisës aktø nustatytà darbo uþmokestá;

3) á mokymà Valstybës tarnybos ástatymo nustatyta tvarka uþ valstybës ir savivaldybiø biudþetø lëðas;

4) á Valstybës tarnybos bei kitø ástatymø nustatytas atostogas;

5) á valstybinio socialinio draudimo pensijà, Valstybës tarnybos ástatymo bei kitø teisës aktø nustatytas socialines ir kitas garantijas;

6) streikuoti, iðskyrus valstybës tarnautojus, einanèius valstybës ar savivaldybës institucijos ar ástaigos padalinio vadovo ar aukðtesnes pareigas;

7) bûti profesiniø sàjungø, organizacijø ar susivienijimø nariais, taip pat politiniø partijø ar organizacijø nariais, ne tarnybos (darbo) laiku dalyvauti politinëje veikloje.

Kai pasibaigia asmens paskyrimo á valstybës politiko pareigas laikas, Seimo ar savivaldybës tarybos kadencija arba asmuo atsistatydina ar yra atstatydinamas ið valstybës politiko pareigø, asmuo, kuris prieð paskiriant á valstybës politiko pareigas ar iðrenkant Seimo ar savivaldybës tarybos nariu buvo valstybës tarnautojas (iðskyrus politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojus), turi teisæ per 3 mënesius nuo ðioje dalyje nurodytø aplinkybiø atsiradimo Vyriausybës nustatyta tvarka atkurti valstybës tarnautojo (iðskyrus politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojo) statusà - gráþti á eitas arba, jeigu nëra galimybës, kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas. Atlikusiam privalomàjà pradinæ karo tarnybà arba alternatyviàjà kraðto apsaugos tarnybà valstybës tarnautojui uþtikrinama teisë gráþti á eitas pareigas toje paèioje valstybës ar savivaldybës institucijoje ar ástaigoje.

Valstybës tarnautojai, kurie yra profesiniø sàjungø atstovai, turi teisæ dalyvauti sprendþiant valstybës tarnautojø vertinimo, pareigø paaukðtinimo, tarnybiniø nuobaudø skyrimo klausimus, taip pat profesiniø sàjungø organizacinëje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandø tarnybos (darbo) laiko per mënesá ir uþ ðá laikà mokamas darbo uþmokestis.

Ástatymai gali nustatyti ir kitø valstybës tarnautojø teisiø.

Su valstybës tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla, t.y. valstybës tarnautojui neleidþiama:

1) bûti renkamu (skiriamu) ámonës organo nariu, iðskyrus atvejus, kai ðiuo nariu jis yra iðrinktas ar paskirtas valstybës ar savivaldybës institucijos ar ástaigos ágaliojimu, taip pat gauti atlyginimà ar kitas iðmokas uþ ámonës organo nario veiklà, iðskyrus ástatymø nustatytus atvejus. Valstybës tarnautojui, kuris yra iðrinktas (paskirtas) ámonës organo nariu, uþ ðià veiklà skirtas atlyginimas ar kitos iðmokos pervedami á valstybës biudþetà, kai valstybës tarnautojui darbo uþmokestis mokamas ið valstybës biudþeto, arba á savivaldybës biudþetà, - kai valstybës tarnautojui darbo uþmokestis mokamas ið savivaldybës biudþeto;

2) valstybës ar savivaldybës institucijos ar ástaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinëmis) ámonëmis, ûkinëmis bendrijomis, kuriø savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, su valstybës tarnautoju susijæs svainystës ryðiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinëmis bendrovëmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijæs su valstybës tarnautoju svainystës ryðiais, turi ar valdo pagal kito asmens ágaliojimà daugiau negu 10 procentø ástatinio kapitalo arba akcijø;

3) atstovauti Lietuvos ir uþsienio valstybiø ámonëms, institucijoms ar ástaigoms arba uþ jø lëðas vykti á uþsiená, mokytis ar kitaip naudotis jø lëðomis;

4) dirbti samdomu darbuotoju, patarëju, ekspertu ar konsultantu privaèiuosiuose juridiniuose asmenyse, valstybës ar savivaldybës ámonëse, vieðosiose ástaigose, taip pat gauti kità negu ðio Ástatymo nustatytà darbo uþmokestá, iðskyrus atlyginimà uþ darbà visø lygiø rinkimø, referendumo komisijose bei uþ darbà pagal sutartis su rinkimø arba referendumo komisijomis, uþ moksliná ir pedagoginá darbà aukðtosiose mokyklose ar valstybës tarnautojø kvalifikacijos tobulinimo ástaigose, uþ neformaløjá suaugusiøjø ðvietimà, uþ teisës aktø projektø rengimà (jei ði funkcija nenurodyta valstybës tarnautojo pareigybës apraðyme), kai jis Seimo nutarimu ar Seimo valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu, Vyriausybës nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisës aktø projektus, taip pat iðskyrus autoriná atlyginimà uþ kûrinius, kurie yra intelektinës nuosavybës teisiø objektai;

5) eiti daugiau negu vienerias valstybës tarnautojo pareigas.

Valstybës tarnautojø tarnybos vertinimas

Valstybës tarnautojo ir jo tarnybinës veiklos vertinimo tikslas - ávertinti ástaigos vadovo ar karjeros valstybës tarnautojo tarnybinës veiklos rezultatus bei kvalifikacijà. Valstybës tarnautojø kvalifikacinës klasës yra trys; aukðèiausia yra pirma, þemiausia - treèia kvalifikacinë klasë.

Karjeros valstybës tarnautojo tarnybinæ veiklà per kalendorinius metus vertina tiesioginis valstybës tarnautojo vadovas, ástaigos vadovo tarnybinæ veiklà vertina ðá valstybës tarnautojà á pareigas priimantis asmuo ar jo ágaliotas asmuo. Kiekvienø kalendoriniø metø pabaigoje tiesioginis valstybës tarnautojo vadovas arba valstybës tarnautojà á pareigas priimantis asmuo ar jo ágaliotas asmuo valstybës tarnautojo tarnybinæ veiklà ávertina arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai. Jei valstybës tarnautojo tarnybinë veikla ávertinama labai gerai arba nepatenkinamai, valstybës tarnautojà vertina vertinimo komisija.

Karjeros valstybës tarnautojà vertina valstybës ar savivaldybës institucijos ar ástaigos vadovo sudaryta vertinimo komisija. Ástaigos vadovus, vidaus audito tarnybos vadovus bei auditorius, vertinimo komisijos narius ir 18-20 kategorijø valstybës tarnautojus vertina valstybës tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanèios ástaigos vadovo sudaryta vertinimo komisija. Valstybës tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanèios ástaigos vadovas vertinimo komisijà sudaro ið skirtingø valstybës ar savivaldybiø institucijø ar ástaigø valstybës tarnautojø. Savivaldybës administratoriø, savivaldybës kontrolieriø ir savivaldybës institucijø ar ástaigø valstybës tarnautojø vertinimo komisijos narius vertina savivaldybës tarybos sudaryta vertinimo komisija.

Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams. Vertinimo komisija susideda ið 5 arba 7 valstybës tarnautojø. Jei valstybës ar savivaldybës institucijoje ar ástaigoje veikia profesinë sàjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi bûti valstybës ar savivaldybës institucijoje ar ástaigoje veikianèios profesinës sàjungos atstovas.

Valstybës tarnautojà á pareigas priëmæs asmuo apie bûsimà valstybës tarnautojo vertinimà valstybës ar savivaldybës institucijoje ar ástaigoje ne vëliau kaip prieð 20 darbo dienø iki vertinimo pradþios praneða valstybës tarnautojui ir valstybës tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanèiai ástaigai. Valstybës tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanèios ástaigos vadovas arba jo ágaliotas valstybës tarnautojas gali dalyvauti valstybës ar savivaldybës institucijos ar ástaigos vertinimo komisijos darbe ðios komisijos nario teisëmis.

Vertinimo komisija gali ávertinti valstybës tarnautojà arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai. Vertinimo komisija turi teisæ pakviesti dalyvauti savo posëdyje vertinamo valstybës tarnautojo tiesioginá vadovà.

Vertinimo komisija, ávertinusi valstybës tarnautojà labai gerai, valstybës tarnautojà á pareigas priëmusiam asmeniui siûlo:

1) suteikti valstybës tarnautojui aukðtesnæ kvalifikacinæ klasæ;

2) perkelti karjeros valstybës tarnautojà á aukðtesnes pareigas;

3) palikti tà paèià (aukðèiausià) kvalifikacinæ klasæ ir gaunamà priedà uþ kvalifikacinæ klasæ, jei toje valstybës ar savivaldybës institucijoje ar ástaigoje nëra galimybës pasiûlyti aukðtesniø pareigø.

Vertinimo komisija, ávertinusi valstybës tarnautojà nepatenkinamai, valstybës tarnautojà á pareigas priëmusiam asmeniui siûlo:

1) tobulinti valstybës tarnautojo kvalifikacijà;

2) suteikti valstybës tarnautojui þemesnæ kvalifikacinæ klasæ;

3) perkelti karjeros valstybës tarnautojà á þemesnes pareigas;

4) atleisti valstybës tarnautojà ið pareigø, jei du kartus ið eilës jis ávertintas nepatenkinamai.

Ðio straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 8 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti

Vertinimo komisijos siûlomi sprendimai suteikti valstybës tarnautojui aukðtesnæ kvalifikacinæ klasæ, tobulinti valstybës tarnautojo kvalifikacijà, suteikti valstybës tarnautojui þemesnæ kvalifikacinæ klasæ ar atleisti valstybës tarnautojà ið pareigø, jei du kartus ið eilës jis ávertintas nepatenkinamai, valstybës tarnautojà á pareigas priëmusiam asmeniui yra privalomi.

Valstybës tarnautojui, kurio tarnybinæ veiklà tiesioginis jo vadovas ávertino gerai, paliekama ta pati kvalifikacinë klasë. Jeigu dvejus metus ið eilës tiesioginis valstybës tarnautojo vadovas valstybës tarnautojo tarnybinæ veiklà ávertina gerai, valstybës tarnautojas vertinamas tik jo praðymu.

Valstybës tarnautojui, kurio tarnybinæ veiklà tiesioginis jo vadovas ávertino labai gerai, bet vertinimo komisija taip neávertina, paliekama jo turëta kvalifikacinë klasë.

Vertinimo komisija, ástaigos vadovà ávertinusi labai gerai, pasiûlo suteikti valstybës tarnautojui aukðtesnæ kvalifikacinæ klasæ, o ávertinusi nepatenkinamai, - tobulinti valstybës tarnautojo kvalifikacijà, suteikti valstybës tarnautojui þemesnæ kvalifikacinæ klasæ ar atleisti valstybës tarnautojà ið pareigø, jei du kartus ið eilës jis ávertintas nepatenkinamai.

Kai iðkyla abejoniø dël ástaigos vadovo ar karjeros valstybës tarnautojo tarnybinës veiklos rezultatø arba yra valstybës tarnautojo raðytinis praðymas perkelti á aukðtesnes pareigas, tiesioginio valstybës tarnautojo vadovo raðytiniu motyvuotu pasiûlymu ir valstybës tarnautojà á pareigas priëmusio asmens sprendimu (ásakymu) gali bûti neeilinis valstybës tarnautojo vertinimas. Neeilinis valstybës tarnautojo vertinimas gali bûti ne anksèiau kaip praëjus 6 mënesiams nuo eilinio valstybës tarnautojo vertinimo dienos.

Nëðèias ar krûtimi maitinanèias valstybës tarnautojas vertinimo komisija vertina tik jø praðymu.

Valstybës tarnautojà á pareigas priëmusio asmens sprendimai, priimti pagal vertinimo komisijos pasiûlymus, gali bûti skundþiami Administraciniø bylø teisenos ástatymo nustatyta tvarka.

Valstybës tarnautojø kvalifikaciniø klasiø suteikimo tvarkà, taip pat valstybës tarnautojø tarnybinës veiklos vertinimo kriterijus ir valstybës tarnautojø vertinimo tvarkà nustato Vyriausybë.

Valstybës tarnautojø karjera

Á aukðtesnes valstybës tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybës tarnautojas gali bûti perkeltas já á pareigas priëmusio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybës tarnautojà ávertina valstybës tarnautojø vertinimo komisija (toliau - vertinimo komisija).

Kai yra tarnybinë bûtinybë, karjeros valstybës tarnautojà á pareigas priëmæs asmuo turi teisæ já laikinai perkelti á kitas karjeros valstybës tarnautojo pareigas toje paèioje valstybës ar savivaldybës institucijoje ar ástaigoje, esanèioje toje paèioje arba kitoje gyvenamojoje vietovëje. Karjeros valstybës tarnautojà á pareigas priëmæs asmuo turi teisæ já laikinai perkelti á kitas karjeros valstybës tarnautojo pareigas kitoje valstybës ar savivaldybës institucijoje ar ástaigoje, esanèioje toje paèioje arba kitoje gyvenamojoje vietovëje, kai yra tarnybinë bûtinybë ir institucijø ar ástaigø vadovai ðá klausimà suderina. Karjeros valstybës tarnautojà laikinai perkelti á kitas pareigas galima tik jo raðytiniu sutikimu, iðskyrus karo padëties, nepaprastosios padëties ar ypatingø situacijø atvejus. Laikinai perkeltas á kitas pareigas karjeros valstybës tarnautojas negali bûti ilgiau negu vienerius metus per penkerius tarnybos metus. Laikinai perkeltam á kitas pareigas karjeros valstybës tarnautojui mokamas ne maþesnis kaip iki perkëlimo jo gautas darbo uþmokestis.

Karjeros valstybës tarnautojas jo raðytiniu sutikimu gali bûti perkeltas á kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinëse atstovybëse, konsulinëse ástaigose ir atstovybëse prie tarptautiniø organizacijø, taip pat á kitø valstybiø arba tarptautines institucijas, kai jis siunèiamas atstovauti Lietuvos Respublikai ir laikinai dirbti á kitø valstybiø ar tarptautines institucijas. Paprastai taip perkeltas karjeros valstybës tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, jeigu tarptautinë sutartis nenustato kitaip. Karjeros valstybës tarnautojas gali bûti perkeltas á tokias pareigas, jeigu jis atitinka pareigybës, á kurià perkeliama, apraðyme nustatytus specialius reikalavimus. Karjeros valstybës tarnautojø perkëlimo á tokias pareigas ir atðaukimo ið ðiø pareigø tvarkà, darbo apmokëjimo ir socialiniø garantijø tarnybos uþsienyje metu ypatumus nustato ástatymai ir kiti teisës aktai.

Kai yra laisvos karjeros valstybës tarnautojo pareigos, karjeros valstybës tarnautojas jo praðymu gali bûti perkeltas á kitas tos paèios ar þemesnës kategorijos pareigas toje paèioje ar kitoje valstybës ar savivaldybës institucijoje ar ástaigoje. Gali bûti sukeistos dviejø tos paèios kategorijos karjeros valstybës tarnautojø pareigos, jeigu jie to praðo. Karjeros valstybës tarnautojas gali bûti perkeltas á kitas tos paèios ar þemesnës kategorijos pareigas toje paèioje ar kitoje valstybës ar savivaldybës institucijoje ar ástaigoje pareigas jo praðymu, jei jis atitinka pareigybës apraðyme nustatytus specialius reikalavimus.

Valstybës tarnautojø kvalifikacinës klasës yra trys; aukðèiausia yra pirma, þemiausia - treèia kvalifikacinë klasë. Priimant valstybës tarnautojus á pareigas, vertinimo bûdu jiems gali bûti suteikiama treèia kvalifikacinë klasë.

Valstybës tarnautojø darbo uþmokestis ir kitos iðmokos

Valstybës tarnautojo darbo uþmokestá sudaro:

1) pareiginë alga;

2) priedai;

3) priemokos.

Priedø ir priemokø suma negali virðyti 70 procentø pareiginës algos.

Pareiginë alga nustatoma pagal pareigybës kategorijà ir yra vienoda visoms tos paèios kategorijos pareigybëms. Pareiginës algos dydis apskaièiuojamas taikant pareiginës algos koeficientà. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybëms, nustato Valstybës tarnybos ástatymas (priedëlis). Pareiginës algos koeficiento vienetas yra Vyriausybës patvirtintos minimalios mënesinës algos (toliau - MMA) dydþio. Pareiginës algos dydis apskaièiuojamas atitinkamà pareiginës algos koeficientà dauginant ið MMA. Pareiginë alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo bûtø 0 arba 5.

Valstybës tarnautojø, dirbusiø ne visas mënesio darbo dienas ar dirbanèiø ne visà darbo dienà, darbo uþmokestis apskaièiuojamas taip: pareiginës algos dydis padalijamas ið to mënesio darbo valandø arba dienø skaièiaus pagal valstybës tarnautojo ar valstybës ar savivaldybës institucijos ar ástaigos darbo grafikà; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas ið valstybës tarnautojo dirbtø valandø arba dienø skaièiaus.

Valstybës tarnautojams mokami ðie priedai:

1) uþ tarnybos Lietuvos valstybei staþà (toliau - tarnybos staþas);

2) uþ kvalifikacinæ klasæ arba kvalifikacinæ kategorijà;

3) uþ laipsná;

4) uþ diplomatiná rangà.

Valstybës tarnautojams priedà uþ tarnybos staþà sudaro 3 procentai pareiginës algos uþ kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Ðio priedo suma negali virðyti 30 procentø pareiginës algos.

Priedas uþ treèià kvalifikacinæ klasæ sudaro 15 procentø pareiginës algos, uþ antrà kvalifikacinæ klasæ - 30 procentø pareiginës algos, uþ pirmà kvalifikacinæ klasæ - 50 procentø pareiginës algos.

Priedas uþ kvalifikacinæ klasæ arba kvalifikacinæ kategorijà, uþ laipsná ir uþ diplomatiná rangà yra skiriamas iki valstybës tarnautojo kito vertinimo. Priedas uþ kvalifikacinæ klasæ arba kvalifikacinæ kategorijà nemokamas politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojams.

Priedai uþ laipsná ir kvalifikacinæ kategorijà gali bûti mokami tik statutiniams valstybës tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas uþ kvalifikacinæ klasæ nemokamas statutiniams valstybës tarnautojams, iðskyrus valstybës tarnautojus, kuriø tarnybà reglamentuoja Diplomatinës tarnybos ástatymas.

Priedai uþ kvalifikacinæ klasæ arba kvalifikacinæ kategorijà, uþ laipsná ir uþ diplomatiná rangà negali virðyti 55 procentø pareiginës algos.

Valstybës tarnautojams mokamos ðios priemokos:

1) uþ darbà poilsio bei ðvenèiø dienomis ir nakties metu;

2) uþ darbà kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sàlygomis;

3) uþ áprastà darbo krûvá virðijanèià veiklà ar papildomø uþduoèiø, atliekamø virðijant nustatytà darbo trukmæ, atlikimà. Papildomos uþduotys valstybës tarnautojui turi bûti suformuluotos raðtu.

Priemoka uþ áprastà darbo krûvá virðijanèià veiklà ar papildomø uþduoèiø, atliekamø virðijant nustatytà darbo trukmæ, atlikimà negali bûti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo, iðskyrus politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojus. Jei valstybës tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti nurodytomis sàlygomis, laikoma, kad jos ágavo nuolatiná pobûdá. Ðiuo atveju sprendþiama dël valstybës tarnautojo pareigybës apraðymo papildymo.

Aptartos priemokos negali virðyti 60 procentø pareiginës algos.

Atleidþiamam ið pareigø valstybës tarnautojui dël to, kad 1) á tas pareigas teismo sprendimu gràþinamas anksèiau jas ëjæs valstybës tarnautojas arba paaiðkëja, kad priimant valstybës tarnautojà á pareigas buvo paþeisti ðio Ástatymo reikalavimai ir ðiø paþeidimø neámanoma paðalinti, ar 2) tarnautojas nedirba dël laikino nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendoriniø dienø ið eilës arba ilgiau kaip 140 dienø per paskutinius 12 mënesiø, jei ástatymø nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesná laikà, arba kai valstybës tarnautojas pagal medicininës ar invalidumà nustatanèios komisijos iðvadà negali eiti savo pareigø, jo atleidimo ið pareigø dienà iðmokama 2 mënesiø jo vidutinio darbo uþmokesèio dydþio iðeitinë iðmoka.

Atleidþiamam ið pareigø politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojui dël to, kad pasibaigia pakaitinio valstybës tarnautojo priëmimo á laikinai negalinèio eiti karjeros valstybës tarnautojo pareigas laikas arba valstybës tarnautojui sueina 62 metai ir 6 mënesiai ar baigiasi jo tarnybos pratæsimo terminas, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojà á pareigas priëmusio valstybës politiko ar kolegialios valstybës institucijos ágaliojimai, jo atleidimo ið pareigø dienà iðmokama vieno mënesio vidutinio darbo uþmokesèio dydþio iðeitinë iðmoka.

Atleidþiamam ið pareigø valstybës tarnautojui dël to, kad valstybës tarnautojo pareigybë panaikinama, iðmokama iki pareigybës panaikinimo jo gauto vidutinio darbo uþmokesèio dydþio iðeitinë iðmoka, atsiþvelgiant á valstybës tarnautojo tarnybos valstybës ar savivaldybës institucijoje ar ástaigoje staþà:

1) iki penkeriø metø - 2 mënesiø;

2) nuo penkeriø iki deðimties metø - 3 mënesiø;

3) nuo deðimties iki dvideðimties metø - 4 mënesiø;

4) daugiau kaip dvideðimt metø - 6 mënesiø.

Ðià iðeitinæ iðmokà moka valstybës ar savivaldybës institucija ar ástaiga, kurios vadovas priëmë sprendimà dël pareigybës panaikinimo. Jeigu pareigybë panaikinama Seimo ar Vyriausybës sprendimu, iðeitines iðmokas moka ástatymu ar Vyriausybës nutarimu ágaliota institucija ar ástaiga.

Valstybës tarnautojams, paskirtiems á pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinëse atstovybëse ir konsulinëse ástaigose ar perkeltiems á kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinëse atstovybëse, konsulinëse ástaigose ir atstovybëse prie tarptautiniø organizacijø, taip pat á kitø valstybiø arba tarptautines institucijas, Vyriausybës nustatyta tvarka mokamos su jø darbu uþsienyje susijusiø iðlaidø kompensacijos bei kompensacijos valstybës tarnautojø sutuoktiniams ir vaikams (ávaikiams), iðvykusiems á uþsiená kartu su paskirtais valstybës tarnautojais, iðlaikyti.

Valstybës tarnautojas turi teisæ Vyriausybës nustatyta tvarka gauti iðmokas uþ komandiruotës iðlaidas.

Valstybës tarnautojø mokymas

Valstybës tarnautojø mokymo rûðys yra ðios:

1) ávadinis mokymas - priimtø á karjeros valstybës tarnautojo pareigas valstybës tarnautojø þiniø ágijimas ir ágûdþiø formavimas. Ávadinis mokymas susideda ið mokymosi pagal programas, kuriø turinys visiems tos paèios kategorijos valstybës tarnautojams yra vienodas. Pradëjæ eiti pareigas karjeros valstybës tarnautojai, kurie prieð tai nëra iðklausæ ávadinio mokymo bendrøjø programø, per metus nuo priëmimo á pareigas dienos privalo jas iðklausyti;

2) kvalifikacijos tobulinimas - tæstinës studijos, specialiø profesiniø þiniø plëtimas, valstybës valdymo ir administravimo ágûdþiø bei gebëjimø tobulinimas paties valstybës tarnautojo arba valstybës ar savivaldybës institucijos ar ástaigos iniciatyva per visà tarnybos einant pareigas arba siekiant aukðtesniø valstybës tarnautojo pareigø laikà. Valstybës tarnautojai, pradëjæ eiti 18-20 kategorijø pareigas, per dvejus metus nuo paskyrimo á ðias pareigas dienos privalo iðklausyti patvirtintas 18-20 kategorijø valstybës tarnautojø mokymo programas.

Valstybës tarnautojø mokymo programos rengiamos pagal vidaus reikalø ministro nustatytus mokymo programø turinio reikalavimus. Kvalifikacijos tobulinimo bendràsias programas integracijos á Europos Sàjungà ir personalo vadybos srityse, 18-20 kategorijø valstybës tarnautojø mokymo programas rengia ir pagal parengtas programas valstybës tarnautojus moko Lietuvos vieðojo administravimo institutas. Kitas mokymo programas rengia ir pagal jas valstybës tarnautojus moko vidaus reikalø ministro nustatyta tvarka patvirtintos valstybës tarnautojø kvalifikacijos tobulinimo ástaigos.

Valstybës tarnautojø mokymà finansuoja valstybë ir savivaldybës. Valstybës ir savivaldybiø institucijø ir ástaigø valstybës tarnautojø mokymui valstybës ir savivaldybiø biudþetuose numatomos lëðos. Jos turi sudaryti ne maþiau kaip 1 procentà ir ne daugiau kaip 5 procentus valstybës tarnautojø darbo uþmokesèiui nustatytø asignavimø.

Jei mokymas trunka ilgiau kaip 3 mënesius ir finansuojamas ið valstybës ar savivaldybës biudþeto, su valstybës tarnautoju turi bûti sudaroma sutartis dël mokymui skirtø lëðø gràþinimo. Ðioje sutartyje turi bûti numatyta, kad lëðas valstybës tarnautojas gràþina, jeigu jis:

1) savo noru atsistatydina ið valstybës tarnautojo pareigø anksèiau negu po vieneriø metø nuo mokymo pabaigos;

2) dël tarnybinës nuobaudos atleidþiamas ið pareigø.

Ið valstybës tarnautojo pareigø atleistas asmuo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dël mokymui skirtø lëðø gràþinimo, privalo per 6 mënesius nuo atleidimo dienos gràþinti valstybës ar savivaldybës institucijai ar ástaigai su jo mokymu susijusias valstybës ar savivaldybës institucijos ar ástaigos iðlaidas. Jeigu asmuo su jo mokymu susijusiø iðlaidø negràþina, valstybës ar savivaldybës institucija ar ástaiga privalo kreiptis á teismà dël ðiø lëðø iðieðkojimo.

Siekianèiø tobulinti savo kvalifikacijà valstybës tarnautojø mokymas gali bûti finansuojamas ið ne tik ið valstybës ir savivaldybës biudþeto lëðø.

Prioritetinius valstybës tarnautojø mokymo tikslus ir prioritetines valstybës tarnautojø mokymo grupes numato Vyriausybës patvirtinta valstybës tarnautojø mokymo strategija. Valstybës tarnautojø mokymà valstybës ir savivaldybiø institucijose ir ástaigose organizuoja ir uþ já atsako valstybës tarnautojus á pareigas priimantys asmenys. Valstybës tarnautojø mokymo organizavimo tvarkà nustato vidaus reikalø ministras

Valstybës tarnautojø atsakomybë

Valstybës tarnautojai uþ tarnybinius nusiþengimus traukiami tarnybinën atsakomybën. Uþ valstybës ir savivaldybës institucijai ir ástaigai padarytà materialinæ þalà valstybës tarnautojai traukiami materialinën atsakomybën.

Uþ tarnybinius nusiþengimus skiriamos Valstybës tarnybos ástatymo nustatytos tarnybinës nuobaudos. Tarnybinë nuobauda skiriama atsiþvelgiant á kaltæ, tarnybinio nusiþengimo padarymo prieþastis, aplinkybes ir padarinius. Uþ tarnybinius nusiþengimus valstybës tarnautojui gali bûti skiriama viena ið ðiø tarnybiniø nuobaudø:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) grieþtas papeikimas;

4) atleidimas ið pareigø.

Tarnybinë nuobauda - atleidimas ið pareigø gali bûti skiriama uþ:

1) dalyvavimà su valstybës tarnyba nesuderinamoje veikloje;

2) Vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybinëje tarnyboje ástatymo reikalavimø paþeidimà siekiant gauti neteisëtø pajamø ar privilegijø sau ar kitiems;

3) nebuvimà tarnyboje (darbe) vienà ar daugiau darbo dienø be pateisinamos prieþasties;

4) buvimà tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotiniø ar toksiniø medþiagø, jei valstybës tarnautojo elgesys áþeidþia þmogaus orumà ar diskredituoja valstybës ir savivaldybës institucijos ir ástaigos autoritetà;

5) kitais ástatymø nustatytais atvejais.

Atleisti ið pareigø uþ neaptartà tarnybiná nusiþengimà leidþiama, jei prieð tai valstybës tarnautojui nors kartà per paskutinius 12 mënesiø buvo taikyta tarnybinë nuobauda - grieþtas papeikimas.

Tarnybinë nuobauda turi bûti paskirta ne vëliau kaip per vienà mënesá nuo tarnybinio nusiþengimo paaiðkëjimo dienos. Tarnybiniø nuobaudø skyrimo procedûra pradedama ástaigos vadovo, tiesioginio valstybës tarnautojo vadovo iniciatyva arba kai jie gauna oficialià informacijà apie valstybës tarnautojo tarnybiná nusiþengimà. Negalima skirti tarnybinës nuobaudos, jei praëjo 6 mënesiai nuo nusiþengimo padarymo dienos arba nuo tæstinio nusiþengimo paaiðkëjimo dienos. Á ðiuos terminus neáskaitomas laikas, kurá valstybës tarnautojas nëjo pareigø dël ligos ar atostogø.

Uþ vienà tarnybiná nusiþengimà galima skirti tik vienà tarnybinæ nuobaudà.

Kai paaiðkëja, kad tarnybinis nusiþengimas turi baudþiamosios veikos ar administracinio teisës paþeidimo poþymiø, tarnybiniø nuobaudø skyrimo procedûra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medþiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma iðkelti baudþiamàjà arba administracinæ bylà ar asmuo atleidþiamas nuo baudþiamosios arba administracinës atsakomybës, tarnybinës nuobaudos skyrimo procedûra tæsiama ir tarnybinë nuobauda turi bûti paskirta ne vëliau kaip per vienà mënesá nuo ðiø sàlygø atsiradimo, jei po atitinkamà bylà tirti kompetentingos institucijos sprendimo priëmimo nepraëjo daugiau kaip vieneri metai. Jei daugiau kaip vieneriø metø terminas praëjo, tarnybinës nuobaudos skyrimo procedûra nutraukiama.

Tarnybines nuobaudas skiria valstybës tarnautojà á pareigas priëmæs asmuo. Sprendimas dël tarnybinës nuobaudos paskyrimo gali bûti skundþiamas Administraciniø bylø teisenos ástatymo nustatyta tvarka.

Valstybës tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinës nuobaudos paskyrimo datos praëjo vieneri metai. Tarnybinë nuobauda jà paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali bûti panaikinta anksèiau, negu sueis vieneriø metø terminas arba kai valstybës tarnautojas gauna valstybës apdovanojimà.

Valstybës tarnautojas turi atlyginti savo neteisëta kalta veika valstybës ir savivaldybës institucijai ir ástaigai padarytà tiesioginæ materialinæ þalà. Valstybës tarnautojas atlygina visà tiesioginæ materialinæ þalà, jeigu jà padarë atlikdamas vidaus administravimo veiklà, taèiau atlygintinos þalos dydis negali virðyti 6 vidutiniø valstybës tarnautojo darbo uþmokesèiø. Valstybës ir savivaldybës institucijai ir ástaigai padarytà þalà valstybës tarnautojas gali atlyginti savo noru.

Jei valstybës tarnautojas gera valia ðaliø susitarimu þalos neatlygino natûra ar pinigais, padarytos þalos atlyginimas gali bûti tà valstybës tarnautojà á pareigas priëmusio asmens sprendimu iðskaitomas ið valstybës tarnautojo darbo uþmokesèio nevirðijant vidutinio darbo uþmokesèio. Sprendimas dël þalos atlyginimo turi bûti priimtas ne vëliau kaip per vienà mënesá nuo þalos paaiðkëjimo dienos. Neatlyginta þalos dalis iðieðkoma pareiðkus ieðkiná teisme.

Atlyginant þalà iðieðkoma suma negali virðyti 20 procentø valstybës tarnautojui priklausanèio per mënesá mokëti darbo uþmokesèio.

Valstybës tarnautojas, nesutinkantis su já á pareigas priëmusio asmens sprendimu dël valstybës ir savivaldybës institucijai ir ástaigai padarytos þalos atlyginimo, turi teisæ kreiptis á teismà. Kreipimasis á teismà sustabdo þalos atlyginimo iðieðkojimà.

Þala, atsiradusi dël valstybës ir savivaldybës institucijos ir ástaigos neteisëtø veiksmø, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Valstybës tarnautojo padarytà þalà atlyginusi valstybës ar savivaldybës institucija ar ástaiga turi regreso teisæ reikalauti ið þalà padariusio valstybës tarnautojo tokio dydþio þalos atlyginimo, kiek ji sumokëjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutiniø valstybës tarnautojo darbo uþmokesèiø. Þalos atlyginimas iðieðkomas ið valstybës tarnautojo darbo uþmokesèio ir negali virðyti 20 procentø valstybës tarnautojui priklausanèio per mënesá mokëti darbo uþmokesèio.

Kolegialios valstybës ar savivaldybës institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybës ir savivaldybës institucijai ir ástaigai þalà, padarytà dël kolegialios institucijos sprendimø, priimtø paþeidþiant Lietuvos Respublikos ástatymus ir kitus teisës aktus. Nuo pareigos atlyginti þalà atleidþiami tie asmenys, kurie balsavo prieð toká sprendimà arba nedalyvavo posëdyje já priimant ir per 7 dienas po to, kai suþinojo ar turëjo suþinoti apie toká sprendimà, áteikë institucijos vadovui raðytiná pareiðkimà. Kolegialios valstybës ar savivaldybës institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar atðaukimas ið pareigø neatleidþia jø nuo padarytos dël jø kaltës þalos atlyginimo. Ginèus dël þalos atlyginimo sprendþia teismas.

Valstybës tarnautojui, kuris pasirodë tarnyboje (darbe) neblaivus, apsvaigæs nuo narkotiniø ar toksiniø medþiagø, tiesioginis jo vadovas tà dienà gali neleisti dirbti ir sustabdyti darbo uþmokesèio mokëjimà. Kitais atvejais nuðalinti valstybës tarnautojà nuo pareigø tiesioginis jo vadovas gali tik ástatymø nustatytais pagrindais. Tiesioginis valstybës tarnautojo vadovas nuðalina valstybës tarnautojà nuo pareigø ir sustabdo jam darbo uþmokesèio mokëjimà, remdamasis pagal ástatymus turinèiø teisæ nuðalinti pareigûnø arba valstybës ar savivaldybës institucijos ar ástaigos raðytiniu reikalavimu. Ðiame reikalavime turi bûti nurodyta, kokiam laikui valstybës tarnautojas nuðalinamas nuo pareigø, nuðalinimo prieþastys ir teisinis pagrindas.

Nuðalintas nuo pareigø valstybës tarnautojas jo sutikimu gali bûti perkeltas á þemesnes pareigas, jei tai neprieðtarauja nuðalinimo tikslui. Nuðalinimo terminui pasibaigus, valstybës tarnautojas gràþinamas á ankstesnes pareigas, jei dël nuðalinimo neatsirado pagrindas atleisti já ið pareigø.

Valstybës tarnautojas, kuris tiesioginio jo vadovo arba ágaliotø valstybës ar savivaldybës institucijø ar ástaigø arba pareigûnø reikalavimu buvo nuðalintas nuo pareigø nepagrástai, turi teisæ reikalauti, kad jam bûtø ástatymø nustatyta tvarka atlyginta þala.

Valstybës tarnybos valdymas

Valstybës tarnybos bendràjá valdymà atlieka:

1) Vyriausybë;

2) vidaus reikalø ministras.

Vyriausybë:

1) ágyvendina valstybës tarnybos politikà;

2) atlieka kitas Valstybës tarnybos ástatymo ir kitø teisës aktø nustatytas valstybës tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.

Vidaus reikalø ministras:

1) teikia Vyriausybei su valstybës tarnyba susijusiø teisës aktø projektus;

2) koordinuoja Valstybës tarnybos ástatymo ir su juo susijusiø teisës aktø ágyvendinimo kontrolæ;

3) atlieka kitas Valstybës tarnybos ástatymo ir kitø teisës aktø nustatytas valstybës tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.

Valstybës tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti ástaiga yra ástaiga prie ministerijos. Valstybës tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti ástaiga:

1) kontroliuoja ðio Ástatymo ir su juo susijusiø teisës aktø ágyvendinimà;

2) tvarko valstybës tarnautojø registrà;

3) rengia su valstybës tarnyba susijusiø teisës aktø projektus;

4) uþtikrina vientisà valstybës tarnybos personalo valdymo ir valstybës tarnautojø karjeros planavimo sistemà;

5) tvirtina valstybës tarnautojø mokymo programas;

6) koordinuoja valstybës tarnautojø mokymo strategijos ágyvendinimà;

7) nagrinëja su valstybës tarnautojø statusu susijusius skundus ir valstybës ir savivaldybiø institucijoms ir ástaigoms teikia iðvadas bei pasiûlymus ðiais klausimais;

8) rengia ir valstybës ir savivaldybiø institucijoms ir ástaigoms teikia informacijà apie valstybës tarnybà;

9) atlieka kitas Valstybës tarnybos ástatymo nustatytas funkcijas.

Valstybës tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti ástaiga turi teisæ praðyti ir ið valstybës ir savivaldybiø institucijø ir ástaigø gauti informacijà, kuri reikalinga jos funkcijoms ágyvendinti.

Valstybës registrø ástatymo, Asmens duomenø teisinës apsaugos ástatymo ir kitø teisës aktø nustatyta tvarka yra steigiamas ir tvarkomas valstybës tarnautojø registras. Valstybës tarnautojø registre kaupiami duomenys apie:

1) valstybës ir savivaldybiø institucijø ir ástaigø struktûras, laisvas ir uþimtas valstybës tarnautojø pareigas;

2) valstybës tarnautojus bei jø darbo uþmokestá;

3) darbuotojus, dirbanèius valstybës ir savivaldybiø institucijose ir ástaigose pagal darbo sutartis ir gaunanèius darbo uþmokestá ið valstybës, savivaldybiø biudþetø ir valstybës pinigø fondø, bei jø darbo uþmokestá;

4) vieðojo administravimo srities aukðtàjá iðsilavinimà turinèius asmenis;

5) asmenis, kuriems teismas yra atëmæs teisæ eiti valstybës tarnautojo pareigas.

Valstybës ir savivaldybiø institucijos ir ástaigos, aukðtosios mokyklos duomenis apie vieðojo administravimo srities aukðtàjá iðsilavinimà ágijusius asmenis teikia valstybës tarnautojø registrui.

Valstybës tarnautojo statuso praradimas ir atkûrimas

Valstybës tarnautojas savo statusà praranda atleidus já ið pareigø. Valstybës tarnautojas gali bûti atleidþiamas ið pareigø, kai:

1) atsistatydina savo noru;

2) savivaldybës kontrolierius ar savivaldybës administracijos valstybës tarnautojas pradeda eiti tos paèios savivaldybës tarybos nario pareigas arba Vyriausybës atstovas pradeda eiti savivaldybës, kurios administracinæ prieþiûrà jis vykdo, tarybos nario pareigas;

3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybæ;

4) per Valstybës tarnybos ástatymo pakeitimo ástatymo ágyvendinimo ástatyme nustatytà terminà neágyja einamoms pareigoms bûtino iðsilavinimo;

5) pasibaigia ástaigos vadovo, priimto á pareigas iki ðio Ástatymo ásigaliojimo, kadencija;

6) pasibaigia pakaitinio valstybës tarnautojo priëmimo á laikinai negalinèio eiti karjeros valstybës tarnautojo pareigas laikas arba valstybës tarnautojui sueina 62 metai ir 6 mënesiai ar baigiasi jo tarnybos pratæsimo terminas, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojà á pareigas priëmusio valstybës politiko ar kolegialios valstybës institucijos ágaliojimai;

7) politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojas praranda á pareigas já priëmusio valstybës politiko ar kolegialios valstybës institucijos pasitikëjimà;

8) paaiðkëja, kad stodamas á valstybës tarnybà jis pateikë suklastotus dokumentus arba nuslëpë ar pateikë tikrovës neatitinkanèius duomenis, dël kuriø negalëjo bûti priimtas á valstybës tarnautojo pareigas;

9) valstybës tarnautojo pareigybë panaikinama;

10) vertinimo komisija du kartus ið eilës valstybës tarnautojà ávertino nepatenkinamai ir siûlo atleisti ið pareigø;

11) valstybës tarnautojas, atleistas ið privalomosios pradinës karo tarnybos arba alternatyviosios kraðto apsaugos tarnybos, per ilgesná negu 2 mënesiø terminà negráþta á eitas pareigas;

12) á tas pareigas teismo sprendimu gràþinamas anksèiau jas ëjæs valstybës tarnautojas arba paaiðkëja, kad priimant valstybës tarnautojà á pareigas buvo paþeisti Valstybës tarnybos ástatymo reikalavimai ir ðiø paþeidimø neámanoma paðalinti;

13) nedirba dël laikino nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendoriniø dienø ið eilës arba ilgiau kaip 140 dienø per paskutinius 12 mënesiø, jei ástatymø nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesná laikà, arba kai valstybës tarnautojas pagal medicininës ar invalidumà nustatanèios komisijos iðvadà negali eiti savo pareigø;

14) valstybës tarnautojui ástatymø nustatyta tvarka atimtos specialios teisës, susijusios su jo tiesioginiø pareigø atlikimu;

15) paskirta tarnybinë nuobauda - atleidimas ið pareigø;

16) ásiteisëja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmë uþ sunkø nusikaltimà ar nusikaltimà valstybës tarnybai arba bausmë, dël kurios jis negali eiti savo pareigø;

17) nesutinka sudaryti darbo sutarties, kai jo pareigybë nepriskiriama valstybës tarnautojø pareigybëms.

Politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojas ið pareigø atleidþiamas paskutinæ já á pareigas priëmusio valstybës politiko ágaliojimø dienà ar naujai sudarytos kolegialios valstybës institucijos pirmajame posëdyje.

Ketinantis atsistatydinti savo noru valstybës tarnautojas privalo apie atsistatydinimà áspëti já á pareigas priëmusá asmená ne vëliau kaip prieð 14 kalendoriniø dienø.

Valstybës tarnautojas negali bûti ið pareigø atleistas laikino nedarbingumo laikotarpiu ir atostogø metu, iðskyrus 1, 6, 8, 13, 14 ir 16 punktuose nurodytus atvejus bei politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojo atleidimo atveju.

Nëðèia valstybës tarnautoja, taip pat valstybës tarnautojas vaiko (vaikø) iki trejø metø prieþiûros atostogø metu negali bûti atleisti ið pareigø 4, 9 (iðskyrus atvejus, kai valstybës ar savivaldybës institucija ar ástaiga likviduojama), 10, 12, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais.

Valstybës tarnautojo statuso atkûrimas - tai teisës aktø nustatytà tvarka asmens gráþimas á valstybës tarnybà. Viena ið Valstybës tarnybos ástatymo valstybës tarnautojams garantuojamø teisiø, átvirtintø 16 straipsnyje, yra betarpiðkai siejama su valstybës tarnautojo statuso atkûrimu: kai pasibaigia asmens paskyrimo á valstybës politiko pareigas laikas, Seimo ar savivaldybës tarybos kadencija arba asmuo atsistatydina ar yra atstatydinamas ið valstybës politiko pareigø - asmuo, kuris prieð paskiriant á valstybës politiko pareigas ar iðrenkant Seimo ar savivaldybës tarybos nariu buvo valstybës tarnautojas (iðskyrus politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojus), turi teisæ per 3 mënesius nuo nurodytø aplinkybiø atsiradimo Vyriausybës nustatyta tvarka atkurti valstybës tarnautojo (iðskyrus politinio (asmeninio) pasitikëjimo valstybës tarnautojo) statusà - gráþti á eitas arba, jeigu nëra galimybës, kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas. Atlikusiam privalomàjà pradinæ karo tarnybà arba alternatyviàjà kraðto apsaugos tarnybà valstybës tarnautojui uþtikrinama teisë gráþti á eitas pareigas toje paèioje valstybës ar savivaldybës institucijoje ar ástaigoje.

TEMA. NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS

Nevyriausybiniø organizacijø samprata

Nevyriausybinë organizacija yra laisva pilieèiø valia ákurta demokratinë organizacija, kuri tarnauja visuomenës ar jos grupiø labui, nesiekia pelno ar tiesioginio dalyvavimo valstybës valdyme. Pavadinimas "nevyriausybinë organizacija" susiformavo ið anglø kalbos iðvertus terminà "non-governmental organization". Terminas "govemmental" reiðkia ne tik vyriausybæ kaip ministrø kabinetà, bet ir valstybinæ valdþià apskritai. ðis terminas turi politologiná atspalvá, taèiau jo vartojimo sfera yra labai plati, jis populiarus kasdieninëje kalboje. Kokias konkreèiai organizacijas apima ðis terminas, neaiðku, todël dël savo neapibrëþtumo jis yra ypaè kritikuojamas teisininkø. Norint suvokti, kà reiðkia nevyriausybinë organizacija, pirmiausiai tenka iðsiaiðkinti, kas yra vyriausybinë organizacija.Taèiau tai iðsiaiðkinus pasirodys, kad ðá terminà vartojantys asmenys nekalba apie visas organizacijas, kurios nëra sukurtos vieðosios valdþios institucijø, o tik apie tam tikrà jø dalá. Nevyriausybinëmis organizacijomis nelaikomi privataus verslo subjektai - ámonës, nors kalbiniu poþiûriu nagrinëjant ðià sàvokà jos turëtø bûti apimtos. Nepaisant savo neapibrëþtumo, nevyriausybinës organizacijos terminas labiausiai paplitæs Lietuvoje ir Vakarø ðalyse.

Terminas ''nevyriausybinë organizacija" ðias organizacijas atskiria ne tik nuo valstybiniø institucijø, bet ir nuo ámoniø, politiniø partijø, profesiniø sàjungø ir religiniø bendrijø. Taigi, nors sakoma "nevyriausybinë", omenyje turima ir "nepolitinë", ir "nereliginë", ir "ne pelno" organizacija. Beje, tokia termino interpretacija yra tik viena ið galimø. Kitø nuomone profesinës sàjungos, religinës organizacijos laikomos nevyriausybinëmis organizacijomis.

Gana plaèiai pastaruoju metu pradëtas vartoti "treèiojo sektoriaus" terminas, kuris remiasi organizacijø suskirstymo á tris sektorius koncepcija: pirmasis - valdþia, savivalda bei jø institucijos, antrasis - privataus verslo subjektai, treèiasis - nevyriausybinës organizacijos. Taigi, nevyriausybinës organizacijos yra treèiojo sektoriaus organizacijos.

Termino "ne pelno organizacija", kuris labiausiai mëgiamas teisininkø, vartojimas taip pat susijæs su tam tikromis problemomis. Teigiamas ðio termino bruoþas yra tas, kad jis nurodo ne organizacijos veiklos kryptingumà, o tik aiðkiai apibrëþiamus veiksnius.

Teorijoje sumaiðties sukelia klausimas, kà laikyti ne pelno organizacijos pagrindiniu bruoþu - pelno neskirstymo principà ar pelno nesiekimo principà. Anglø kalboje, priklausomai nuo ðio principo, atskiriami du terminai - "non-profit organization" ir "non-for-profit organization". Lietuviø kalboje terminai "ne pelno organizacija" ir "pelno nesiekianti organizacija" taip pat turi panaðumø. Taèiau ir lietuviø, ir anglø kalbose ðios dvi sàvokos daþniausiai suprantamos kaip sinonimai.

Painiava dël "ne pelno organizacijos" termino atsiranda dël teisinio reglamentavimo. Lietuvoje sukurta daugybë organizacijø rûðiø, kurios pagal savo esmæ ir tikslus yra ne pelno organizacijos, taèiau nëra taip ávardintos teisëje. Teisinëje kalboje "ne pelno organizacija" paprastai suvokiama kaip organizacija, kuri negali duoti jokios kapitalo gràþos, o susidaræs teigiamas veiklos rezultatas (pelnas) jokiais atvejais negali bûti paskirstytas. Pelno siekianèios organizacijos tikslas - pelno siekimas, o teigiamas veiklos rezultatas yra teisëta ádëto á organizacijà kapitalo gràþa. Taèiau yra organizacijø, kurios ástatymu neávardintos kaip pelno siekianèios, o savo ástatuose ásivardinusios kaip ne pelno arba pelno nesiekia ir neskirsto jo be jokio raðytinio ásipareigojimo. Plaèiàja prasme tai yra ne pelno organizacijos, taèiau formaliai teisiðkai - ne.

Du ðiuo metu Lietuvoje plaèiausiai vartojami terminai aptariamø organizacijø grupei apibûdinti yra "nevyriausybinës organizacijos" ir "ne pelno organizacijos". Jie ið dalies apima vienas kità: visos ne pelno organizacijos, iðskyrus valstybines, gali bûti vadinamos nevyriausybinëmis, o visos nevyriausybinës organizacijos, iðskyrus tas, kurios gali skirstyti pelnà, - ne pelno.

Abu ðie terminai interpretuojami gana ávairiai. "Nevyriausybiniø organizacijø" terminas plaèiàja prasme gali apimti netgi baþnytines organizacijas, profesines sàjungas, kredito unijas, saviðalpos kasas, nepriklausomas visuomenës informavimo priemones bei nepriklausomas ðvietimo ástaigas, neformalius judëjimus. Ne pelno organizacijø supratimas ávairus: siauràja prasme - tai tik tos organizacijos, kurias reglamentuojanèiuose ástatymuose átvirtintas ðiø organizacijø ne pelno statusas, o plaèiàja - visos organizacijos, kurios nesiekia pelno ir neduoda kapitalo gràþos jø savininkams.

Ávairiø valstybiø mokslininkø darbuose pateikiami "nevyriausybiniø organizacijø" apibrëþimai daugmaþ apima bendruosius ðios struktûros poþymius. V.Domarkas, D.Gineitienë, nevyriausybines organizacijas apibrëþia kaip "laisva pilieèiø valia ákurtà organizacijà, kuri tarnauja visuomenës grupiø interesams, nesiekia pelno ar tiesioginio dalyvavimo valstybës vieðajame valdyme". Èia paryðkinami du aspektai: pirma, jog nevyriausybinës organizacijos ágyvendina socialinius tikslus, yra nepriklausomos nuo vieðojo administravimo institucijø ir joms vadovauja nepriklausoma grupë þmoniø; antra, jog savo pelnà ðios organizacijos investuoja á teikiamas paslaugas ar veiklos gerinimà. S.Osborne'as (Didþioji Britanija) nevyriausybines organizacijas apibrëþia kaip "savanoriðkas ne pelno organizacijas", tuo paryðkindamas minëtø struktûrø organizuotos veiklos savanoriðkumà.

Bene tiksliausià ir priimtiniausià mûsø sàlygomis apibrëþimà pateikia Rusijos administracinës teisës specialistai, kurie iðskiria pagrindinius ðiø organizacijø poþymius ir pateikia nevyriausybiniø organizacijø sampratà. Problema ta, jog vieni mokslininkai (D.N.Bachrach, J.M.Kozlov, L.L.Popov) nevyriausybines organizacijas sieja su nekomercinëmis organizacijomis , o kiti (A.P.Aliochin, A.A.Karmolickij) - tiesiog su visuomeninëmis organizacijomis. Apibendrindami ðiø mokslininkø pozicijas, nevyriausybinëmis organizacijomis laikytume savanoriðkus, nekomercinius, savivaldos pagrindu, pilieèiø iniciatyva sudarytus susivienijimus, per kuriuos pilieèiai realizuoja bendruos interesus ir tikslus. Ðio sàvokos turiná atkleisime per nevyriausybiniø organizacijø pagrindinius poþymius (jie tuo paèiu esti organizacijø kûrimo ir veiklos principais):

1) laisvanoriðkumas (ðis poþymis átvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje, kuri deklaruoja pilieèiø teisæ "laisvai vienytis á bendrijas ar asociacijas, jei jø tikslai ir veikla nëra prieðingi Konstitucijai ir ástatymams" );

2) susivienijimo savanoriðkumas (t.y. pilieèio savanoriðkas ástojimas á nevyriausybinæ organizacijà ir iðstojimas ið jos. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog "niekas negali bûti verèiamas priklausyti kokia nors bendrijai ar asociacijai" );

3) savaveiksmiðkumas (ðis poþymis reiðkia, jog nevyriausybiniø organizacijø narius vienija bendri tikslai ir interesai, kuriuos jie realizuoja ástatymø ar ástatø nustatyta tvarka);

4) savivalda (nevyriausybinës organizacijos rinkimu ar kitokiu bûdu formuoja savo vidinio valdymo institucijas, kurios yra atskaitingos visuotiniam nariø susirinkimui ar kitai valdymo institucijai);

5) narystë (tai asmens, priklausanèio ar stojanèio á nevyriausybinæ organizacijà, organizacinis áforminimas ir asmens priklausymo tai nevyriausybinei organizacijai árodymas);

6) ástatai (tai lokalinis teisës aktas, nustatantis nevyriausybinës organizacijos tikslus, uþdavinius, teises ir pareigas, nariø priëmimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkà bei pan.);

7) nevyriausybinës organizacijos nariø dalyvavimas, kuriant materialinæ tos organizacijos bazæ (t.y. kiekvienas narys, priklausantis tai organizacijai, moka tam tikrà nario mokestá);

8) tai ne pelno siekianèios organizacijos (nevyriausybiniø organizacijø veiklos tikslai ir kryptys nukreiptos ne á pelno siekimà, bet á kitus tikslus - atstovauti visuomenës interesams, tenkinant socialinius, kultûrinius, ðvietimo, ekonominius ir kitus poreikius).

Kaip matome, ðie aðtuoni poþymiai pilnai atskleidþia pilieèiø vienijimosi á nevyriausybines organizacijas principus, kuriø pagrindu galima formuoti teisinius veiklos ir funkcionavimo pagrindus.

Nevyriausybiniø organizacijø sistema Lietuvoje, jø rûðys

Lietuvos ir kitø valstybiø mokslininkø darbuose aptinkame ávairius nevyriausybiniø organizacijø klasifikavimo kriterijus, kuriais remiantis iðskiriamos ávairios ðiø organizacijø rûðys. Dauguma ið ðiø klasifikavimo kriterijø yra panaðaus pobûdþio, todël galima susisteminti keliø autoriø pateiktus klasifikatorius ir iðskirti nevyriausybiniø organizacijø rûðis. Ðtai Didþiosios Britanijos mokslininkas M.Hudson'as treèiojo sektoriaus organizacijas klasifikuoja pagal veiklos pobûdá, iðskirdamas tokias nevyriausybiniø organizacijø rûðis :

1) labdaros (the charitable) - tai tokios nevyriausybinës organizacijos, kurios tenkina ástatymø apie labdaros organizacijø veiklà reikalavimus;

2) savanoriø (voluntary) - tai tokios nevyriausybinës organizacijos, kurios turi socialinius ir politinius tikslus, bet nëra uþsiregistravusios kaip labdaringos organizacijos ar neatitinka labdaros organizacijø kriterijø;

3) pilietinës visuomenës - tai tokios nevyriausybinës organizacijos, kurios padeda plëtoti demokratijà bei demokratijos institutus.

Pakankamai iðsamiai nevyriausybines organizacijas klasifikuoja Rusijos administracinës teisës specialistai: prof. A.P.Korenev, prof. D.N. Bachrach, prof. A.P.Aliochin ir kt. Rusijoje nevyriausybinës organizacijos vadinamos visuomeninëmis organizacijomis, kuriø veiklà reglamentuoja atitinkami teisës aktai, o jø formos yra ávairios, panaðios á treèiojo sektoriaus organizacijas. V.V.Vlasenkov, B.V.Rosinskij, apibendrindami aukðèiau iðvardintus mokslininkus, nevyriausybines (visuomenines) organizacijas klasifikuoja priklausomai nuo organizacinës - teisinës formos, iðskirdami tokias jø rûðis :

1) visuomeninës organizacijos - tai narystës pagrindu sudaryti visuomeninai susivienijimai, kuriuose pilieèiai tenkina bendrus interesus ir siekia bendrø tikslø, iðkeltø tai organizacijai;

2) visuomeniniai judëjimai - tai neturinti nariø ir susidedantis ið savanoriø - dalyviø masinis visuomeninis judëjimas, teikiantis socialinius, politinius ir kitus naudingus tikslus;

3) visuomeniniai fondai - tai nekomercinis fondas, neturintis narystës ir kurio veiklos tikslai nukreipti tenkinti visuomeniðkai naudingus poreikius;

4) visuomeninës ástaigos - tai neturinti nariø visuomeninis susivienijimas, kurio tikslas - teikti konkreèios rûðies vieðàsias paslaugas, sutinkamai su dalyviø - savanoriø interesais ir tos organizacijos tikslais.

Lietuvos administracinës teisës ðaltiniuose taip pat sutinkame gana ávairiø nevyriausybiniø organizacijø klasifikavimo kriterijø, kuriuos susisteminæ galime pailiustruoti:

1) pagal ágalinimø pobûdá nevyriausybinës organizacijos gali bûti ðios:

a) nevyriausybinës ástaigos ir organizacijos, turinèios valdingo pobûdþio ágalinimus (t.y. savo vidinio valdymo srityje galinèios duoti valdingus nurodymus sau pavaldiems asmenims);

b) nevyriausybinës ástaigos ir organizacijos, neturinèios valdingo pobûdþio ágalinimø (t.y. tokios organizacijos, kurios neturi narystës ir todël negali duoti privalomø nurodymø pavaldiems asmenims);

2) pagal teisiná statusà nevyriausybinës organizacijos gali bûti ðios:

a) nevyriausybinës ástaigos ir organizacijos, turinèios juridinio asmens teises;

b) nevyriausybinës ástaigos ir organizacijos, neturinèios juridinio asmens teisiø;

3) pagal veiklos sritá nevyriausybinës organizacijos gali bûti ðios:

a) nevyriausybinës ástaigos ir organizacijos, veikianèios visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;

b) nevyriausybinës ástaigos ir organizacijos, veikianèios apskrities administracinio vieneto teritorijos ribose;

c) nevyriausybinës ástaigos ir organizacijos, veikianèios savivaldybës teritorijos ribose;

d) lokalinës nevyriausybinës ástaigos ir organizacijos t.y. tokios organizacijos, kuriø vykdoma veikla neiðeina ið jos ribø.

Ðiuo metu Lietuvoje veikia keliø statusø nevyriausybinës organizacijos, kurias, atlikus galiojanèiø teisës aktø tyrimus, galima surûðiuoti á penkias grupes: 1) visuomeninës organizacijos; 2) vieðosios ástaigos; 3) asociacijos; 4) labdaros ir paramos fondai; 5) religinës bendruomenës ir bendrijos.

Nevyriausybiniø organizacijø veiklos principø manifestas nurodo, kad darbas visuomenës labui yra vykdomas ávairiose srityse. Lietuvoje, remiantis Nevyriausybiniø organizacijø informacijos ir paramos centro sukaupta informacija, iðskiriamos ðios pagrindinës nevyriausybiniø organizacijø veiklos kryptys: ðvietimas; socialinë ir sveikatos apsauga; aplinkos apsauga; jaunimo reikalai; demokratinë plëtra; pagalba negalios iðtiktiems; kultûra; vaikø ir jaunimo, moterø problemø sprendimas; ekonominë plëtra, uþimtumo ir nusikalstamumo prevencijos. 1998 metais buvo atliktas vieðosios nuomonës tyrimas "Nevyriausybinës organizacijos Lietuvoje", kurio tikslas - nustatyti visuomenës poþiûrá á ðias organizacijas ir ávertinti jø padëtá bei organizacinius, techninius bei finansinius pajëgumus. Tyrimo metu nustatyta, jog didþiausià savo veiklos dalá nevyriausybinës organizacijos skyrë ðvietimui (43,5 procento); toliau - socialiniø paslaugø teikimui (31,1 procento), interesø atstovavimui (24,5 procento) . Panaðiai nevyriausybiniø organizacijø veiklos kryptis skirstomos ir tarptautinëje srityje. Remiantis J.Hopkins'o universiteto atlikto lyginamojo tyrimo duomenimis (tirtos JAV, Didþiosios Britanijos, Vokietijos, Prancûzijos, Italijos, Vengrijos ir Japonijos valstybës) nustatyta, jog ðvietimui ir tyrimams tenka 24 procentai nevyriausybiniø organizacijø disponuojamø lëðø, sveikatos apsaugai - 22 procentai, socialinëms paslaugoms - 20 procentø; kultûrai ir poilsiui - 16 procentø; tarptautinei veiklai, aplinkosaugai ir interesø atstovavimui - 1 procentas .

Treèiojo sektoriaus plëtimasis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Rytø Europos valstybëse sukëlë tiek teigiamø, tiek neigiamø pasekmiø. Gana aðtriais tapo nevyriausybiniø organizacijø finansavimo ir teisiniai veiklos klausimai. Vieðosios politikos atstovai á ðias organizacijas þiûri kaip á konkurentes dël uþimamos vietos vieðojoje valdþioje. Pagrindinës kliûtys, trukdanèios sparèiai plëtotis nevyriausybinëms organizacijoms Lietuvoje ir kitose Rytø Europos ðalyse, gali bûti sugrupuotos taip:

1) nepakankama ástatyminë ir kita teisinë bazë;

2) patikimo finansavimo neuþtikrinimas;

3) savanoriðkumas yra pavienis, atsitiktinis;

4) vadybinës patirties stoka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos dël nevyriausybiniø organizacijø

Teisë laisvai jungtis arba nesijungti á asociacijas yra laikoma viena ið svarbiausiø þmogaus teisiø, todël ji átvirtinta praktiðkai kiekvienos demokratinës valstybës Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnis taip pat nustato ðià esminæ kiekvieno þmogaus teisæ:

"Pilieèiams laiduojama teisë laisvai vienytis á bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei ðiø tikslai ir veikla nëra prieðingi Konstitucijai ir ástatymams.

Niekas negali bûti verèiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai".

Atkreiptinas dëmesys á keletà Konstitucijos 35 straipsnio aspektø.

Pirma, Konstitucijoje kalbama tik apie narystës pagrindu organizuotas nevyriausybines organizacijas (asociacijas). Antra, teisë vienytis á asociacijas konstituciðkai garantuojama tik Lietuvos Respublikos pilieèiams. Treèia, konstituciðkai átvirtinta teisë vienytis á asociacijas praktikoje gali bûti labai apribota ástatymu, ir tai nebûtø laikoma konstitucinës nuostatos paþeidimu: "Politiniø partijø, kitø politiniø ir visuomeniniø organizacijø steigimà ir veiklà reglamentuoja ástatymas". Taip, beje, ir átvirtinta Lietuvos Respublikos Visuomeniniø organizacijø ástatyme. Ketvirta, net Konstitucijoje pastebima akivaizdi painiava dël terminø ne pelno subjektams ávardyti. Konstitucijos nuostatø komentare teigiama, kad ðie terminai yra tapatûs sàvokai visuomeniniai susivienijimai, todël galima manyti, kad 35 Konstitucijos straipsnio nuostata interpretuojama platesniam ne pelno organizacijø ratui, o ne tik bendrijoms ir (ar) asociacijoms siauràja ðiø þodþiø prasme.

Tiek Lietuvos, tiek daugumos kitø valstybiø konstitucijos taip pat garantuoja teisø jungtis ne tik á bendrijas ir asociacijas, bet ir á kitas ne pelno organizacijas, pavyzdþiui, profesines sàjungas, politines partijas, religines organizacijas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija átvirtina ir kitas laisves, kurios labai susijusios su ne pelno veikla: teisë turëti laisvai skleisti savo ásitikinimus, ieðkoti, gauti bei skleisti informacijà ir idëjas, rinktis átaikius susirinkimus, pilieèiø tautinëms bendrijoms savo tautinës kultûros reikalus, ðvietimà, labdarà, savitarpio pagalbà tvarkyti savarankiðkai.

Kitø nevyriausybiniø organizacijø, kaip ir bet kokiø kitø organizacijø, principø Lietuvos Respublikos Konstitucija nenustato, todël buvo tikimasi, kad ðie esminiai organizavimosi principai bus átvirtinti naujajame Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse . Taèiau ástatymø leidëjas naujai priimtame kodekse tam "nerado" vietos, o tik apsiribojo juridiniø asmenø suskirstymu á vieðuosius ir privaèiuosius juridinius asmenis. Teisiniu nevyriausybiniø organizacijø veiklos reglamentavimo poþiûriu yra labai svarbu, kà apima vieðøjø juridiniø asmenø sàvoka, kuri ástatyme skamba sekanèiai- "vieðieji juridiniai asmenys yra valstybës ar savivaldybës, jø institucijø arba kitø asmenø, nesiekianèiø naudos sau, ásteigti juridiniai asmenys, kuriø tikslas- tenkinti vieðuosius interesus."

Dël labdaros ir paramos fondø bei vieðøjø ástaigø priskyrimo vieðiesiems juridiniams asmenims dideliø neaiðkumø nekyla, taèiau to tikrai negalima pasakyti apie asociacijas ir visuomenines ástaigas.

Kyla klausimas, kas ðiuo poþiûriu yra asociacijos- vieðieji ar privatieji juridiniai asmenys? Ið vienos pusës asociacijos yra ne pelno organizacijos, negalinèios ið savo veiklos gauto pelno skirstyti savo nariams. Taigi, jeigu asociacijos ið savo veiklos negauna jokios kapitalo gràþos, tai galima daryti iðvadà, kad jos sau naudos nesiekia, ir ðiuo poþiûriu asociacijas bûtø galima laikyti vieðaisiais juridiniais asmenimis. Ið kitos pusës asociacijos gali bûti ákurtos tiek juridiniø tiek fiziniø asmenø, o ið aukðèiau pateiktos ástatymo formuluotës matome, kad vieðieji juridiniai asmenys gali bûti ásteigti "valstybës ar savivaldybës, jø institucijø arba kitø asmenø". Èia iðkyla klausimas kà reiðkia sàvoka "kiti asmenys". Ar tai tik fiziniai ar ir juridiniai asmenys? Taip pat kyla neaiðkumø vertinant ar asociacijø veiklos tikslai yra tenkinti vieðuosius interesus. LR asociacijø ástatyme yra aiðkiai apibrëþta, kad asociacijos vykdo savo nariø nustatytus ûkinius, ekonominius, socialinius, kultûros, ðvietimo, mokslinio tyrimo uþdavinius ir funkcijas. Ið to seka, kad asociacijos gali tenkinti tiek privaèius, tiek vieðuosius interesus. Taigi, nors asociacijos ir atitinka formaliuosius vieðøjø juridiniø asmenø poþymius, praktinëje veikloje daþnai jø tikslas yra tenkinti bûtent privaèius interesus.

Panaðios problemos iðkyla ir bandant priskirti visuomenines organizacijas prie vieðøjø juridiniø asmenø. Lietuvos Respublikos visuomeniniø organizacijø ástatyme nurodyta, kad visuomeninës organizacijos yra ne pelno organizacijos, sukurtos bendriems jø nariø poreikiams tenkinti ir ágyvendinti. Taigi nesiekimo naudos poþymiu visuomeninës organizacijos atitinka Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse nurodytà vieðojo juridinio asmens sampratà, taèiau vëlgi kyla klausimas, ar visuomeninës organizacijos tenkina vieðuosius, ar privaèiuosius (savo) interesus.

Dabar Lietuvoje yra keliø statusø nevyriausybinës organizacijos. Jei organizacija nori atsidaryti banko sàskaità, ágyti juridinio asmens teises, ji turi bûti registruota. Tai padaryti reikia pagal ástatymà kuris atitiktø steigëjø interesus. Pagal ðiuo metu galiojanèius ástatymus nevyriausybinës organizacijos gali turëti visuomeninës organizacijos, vieðosios ástaigos, asociacijos ar labdaros ir paramos fondo statusà. Kalbant apie visuomeniniø organizacijø, labdaros ir paramos fondø, asociacijø ir vieðøjø ástaigø padëtá tarp kitø teisës subjektø, ástatymuose yra aiðkiai apibrëþta, kad ðios organizacijos yra ne pelno siekianèios organizacijos, turinèios juridiniø asmenø statusà. Toks ðiø organizacijø apibûdinimas leidþia jas priskirti prie bendros ne pelno organizacijø grupës. Kartu jos visos sudaro Lietuvos nevyriausybiniø organizacijø sektoriø.

Nevyriausybinës organizacijos kaip administracinës teisës subjektai, jø administracinis teisnumas ir veiksnumas

Teisinëje valstybëje þmonëms suteikta teisë vienytis á ávairiausias organizacijas, kurios siekia tam tikrø socialiniø tikslø, ir per jas dalyvauti teisiniuose, tame tarpe ir administraciniuose teisiniuose, santykiuose. Lietuvoje ilgà laikà tokio pobûdþio organizacijos buvo vadinamos visuomeninëmis organizacijomis, sudarytos bendriems nariø poreikiams ir interesams tenkinti. Ðiuolaikinis visuomenës vystymasis ir priimti atitinkami teisës aktai, kurie áteisina pilieèiø pastangas burtis á atitinkamas organizacijas, átvirtina ne tik visuomeniniø organizacijø, bet ir vieðøjø ástaigø, labdaros ir paramos fondø, religiniø bendruomeniø ir bendrijø bei asociacijø teisiná statusà. Kaip paþymi A.Krupavièius, D.Gineitienë, V.Domarkas ðiuolaikinës visuomenës struktûroje, ðalia vieðojo ir privataus sektoriaus, iðskiriamas ir treèiasis sektorius, kurá sudaro minëtos nevyriausybinës organizacijos. Administracinës teisës poþiûriu, minëtas institucijas mes priskiriame prie nevyriausybiniø organizacijø, t.y. tokiø organizacijø, kurios vykdo vieðojo administravimo subjektø joms perduotas vieðojo valdymo funkcijas atitinkamoje vieðojo valdymo srityje arba dalyvauja administraciniuose teisiniuose santykiuose ágyvendindamos joms keliamus tikslus.

Pilieèiø teisæ laisvai vienytis á bendrijas ir asociacijas, jei ðiø institucijø tikslai nëra prieðingi ástatymams ir kitiems teisës aktams, deklaruoja Lietuvos Respublikos Konstitucija . Visuomenës jungimosi á nevyriausybines organizacijas kaip integralios vieðojo administravimo dalies idëja yra santykinai nauja. XX a. pradþioje buvo manoma, kad nevyriausybinio (visuomeninio) sektoriaus dalyvavimas vieðojo administravimo procese gali pakenkti jo efektyviam funkcionavimui. Tik 6-ame deðimtmetyje pamaþu pradëjo ryðkëti nevyriausybinio sektoriaus nauda vieðojo administravimo srityje: priimami veiksmingesni valdymo sprendimai, ryðkesnë visuomenë parama plëtojant demokratijà, stiprinama pareigûnø atsakomybë, suteikiant pilieèiams daugiau galimybiø bendrauti su jais ir reikalauti atskaitomybës. Dabartiniu metu Lietuvoje pradëjo ryðkëti nevyriausybiniø organizacijø veiklos teisinis statusas, veiklos kryptis, atsakomybë ir ásipareigojimai visuomenei.

Nevyriausybinës organizacijos veikia nuolat kintanèioje aplinkoje, todël joms daþnai tenka glaudþiai bendradarbiauti su vieðosios valdþios institucijomis tokiose srityse kaip socialinis darbas, sporto, mokslo projektai, nusikalstamumo prevencijos ir pan. Kai kuriais atvejais jos perima paslaugø teikimo funkcijà ið valstybiniø institucijø, todël susiduriama su problemomis, kai organizacijos, kurios tik prisidëdavo prie valstybës institucijø teikiamø paslaugø, tampa atsakingos uþ tolesná ðiø paslaugø teikimà. Tai susijæ su darbuotojø parinkimu, naujomis valdybos struktûromis ir poreikiais, esminiais organizacijos finansavimo pokyèiais, pasikeitusá statusà su vieðosios valdþios institucijomis bei kitomis organizacijomis. Visa tai tampa reikðmingu nevyriausybiniø organizacijø socialinës reikðmës árodymu ir uþtikrina apibrëþtà vietà administracinës teisës subjektø sistemoje.

Nevyriausybiniø organizacijø administracinis teisnumas ir veiksnumas ágyjamas nuo jø áregistravimo dienos. Jos turi Konstitucijos, ástatymø, Vyriausybës nutarimø suteiktà veikimo, iniciatyvos bei sprendimø laisvæ ir nustatytas pareigas, o savo veiklà grindþia konkreèios rûðies nevyriausybinës organizacijos veiklà reglamentuojanèio ástatymo nustatyta tvarka áregistruotais nevyriausybinës organizacijos ástatais.

Nevyriausybiniø organizacijø veiklos reglamentavimo ypatumai

Administracinio - teisinio reguliavimo klausimai tampa aktualiais formuojant bet kokio vieðojo valdymo instituto veiklos teisinius pagrindus, nustatant to instituto teisiná subjektiðkumà. Atliktos teisinës bazës, reglamentuojanèios ávairiø ne pelno siekianèiø formuoèiø veiklà, analizæ nustatyta, kad Lietuvoje nëra bendro teisinio akto, kuris átvirtintø ir áteisintø nevyriausybiniø organizacijø teisiná statusà. Ðiuo metu tenka vadovautis loginiais iðvedþiojimais ir mokslininkø sukaupta patirtimi dël tokio pobûdþio organizacijø veiklos.

Neigiamas valstybës tarnautojø poþiûris á nevyriausybiniø organizacijø veiklà ir teisës aktø, reglamentuojanèiø tokiø organizacijø veiklà, netobulumas tapo treèiajam sektoriui bûdingomis problemomis pastaruoju metu. Ðiuo metu nëra priimta ir net nenumatyta priimti nevyriausybiniø organizacijø veiklà reglamentuojanèio ástatymo, todël tenka vadovautis kitais ástatymais, kurie reglamentuoja atskirø nevyriausybiniø organizacijø veiklos teisinius pagrindus. Ðiuo metu veikianèiø nevyriausybiniø organizacijø veiklà reglamentuoja ðie teisës aktai:

1) Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 35 straipsnis numato pilieèiø susivienijimo á ðias organizacijas bendruosius principus;

2) Lietuvos Respublikos visuomeniniø organizacijø ástatymas, priimtas 1995 m. vasario 2 d. (1998 m. birþelio 11 d. priimtas Visuomeniniø organizacijø ástatymo pakeitimo ástatymas);

3) Lietuvos Respublikos vieðøjø ástaigø ástatymas, priimtas 1996 m. liepos 3 d.;

4) Lietuvos Respublikos asociacijø ástatymas, priimtas 1996 m. kovo 14 d.;

5) Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondø ástatymas, priimtas 1996 m. kovo 14 d.;

6) Lietuvos Respublikos religiniø bendruomeniø ir bendrijø ástatymas, priimtas 1995 m. spalio 4 d.

Be abejo, tai tik pagrindiniai teisës aktai, kurie numato konkreèiø nevyriausybiniø organizacijø veiklos teisinius pagrindus. Ðiø organizacijø reorganizavimo, registravimo ir kitokià tvarkà reglamentuoja atskiri ástatymai ar Vyriausybës nutarimai, o pagrindinis jø veiklos ir vidinës organizacijos ðaltinis yra ástatai, kuriuos priima pati organizacija.

Nevyriausybinës organizacijos savo teisine forma nëra vienalypës. Treèiajame sektoriuje itin iðryðkëja visuomeniø savitumai, todël nevyriausybiniø organizacijø sistema kiekvienoje valstybëje yra unikali. Kiekvienos valstybës vieðosios valdþios institucijos nusprendþia, koká nevyriausybinio sektoriaus veiklos reglamentavimo modelá pasirinkti ir taikyti praktikoje. Teisës sistemoje iðskiriamos du ðio modelio tipai :

1) bendrosios teisës, arba anglosaksø, ðalyse (Didþioji Britanija, JAV ir kt.) nëra tradicijos grieþtai skirstyti nevyriausybines organizacijas pagal jø teisinæ formà. Tai nereiðkia, kad ðiose valstybëse visos nevyriausybinës organizacijos yra vienodos. Ðtai, JAV ástatymuose yra iðskirtos organizacijos, turinèios narius ir jø neturinèios, taip pat vieðosios naudos, grupinës naudos bei religinës organizacijos. Apie nevyriausybines organizacijas daugiausiai kalba mokesèiø ástatymai, o jø organizavimosi forma - maþai aptarta;

2) kontinentinës teisës tradicijos ðalyse iðskiriamos dvi nevyriausybiniø organizacijø rûðys: asociacijos (associations), kuriø vidinë struktûra paremta naryste, bei fondai (foundations), kurie remiasi turtiniu ánaðu. Toks atskyrimas bûdingas ir mûsø ðalies teisinei sistemai. Lietuvoje ðias rûðis atitinka ne viena, o daugiau teisiniø organizavimosi formø.

Jei skirstymas á naryste ir turtu paremtas organizacijas labiau bûdingas kontinentinës teisës tradicijai, tai vieðosios naudos (public benefit) ir grupinës naudos (mutual benefit) organizacijø atskyrimas - bendrosios teisës tradicijai. Vieðosios naudos organizacijø tikslai yra visuomenei naudingi, siekiami altruistiðkai, o grupinës naudos - patenkinti specifinius tam tikros þmoniø grupës poreikius, t.y. organizacija veikia savo nariø naudai. Praktikoje veikianèios organizacijos kaþkuria dalimi yra vieðosios naudos, kaþkuria - grupinës naudos. Esant tokiam persipynimui, ðis skirstymas daugiau susijæs ne su organizacijos esme, o jos mokestiniu statusu. Vieðosios naudos organizacijoms suteikiama daugiau lengvatø (tuo paèiu daugiau apribojimø ir vieðumo reikalavimø), todël lengvatinis statusas uþsitarnaujamas per tam tikrà veiklà ir suteikiamas individualiai. Tokios vieðosios naudos organizacijos vadinamos "filantropëmis" (charities) .

Skirstymas á vieðosios naudos ir grupinës naudos organizacijas Lietuvos teisëje nëra pritaikytas, nors kartais girdimi samprotavimai, kad, pavyzdþiui asociacijos skirtos jos nariø poreikiams tenkinti, todël yra grupinës naudos organizacijos, o visuomeninës organizacijos siekia vieðøjø tikslø, todël yra vieðosios naudos organizacijos. Taèiau tai teisës sistemoje ir teisës normose nëra átvirtinta.

Ðiuo metu Lietuvoje ið esmës baigta formuoti ne pelno organizacijø sistemà átvirtinanti teisinë bazë. Perëjimà prie sistemos, kuri egzistuoja ðiandien pradëjo 1995 m. vasario 2 d. priimtas Visuomeniniø organizacijø ástatymas, kuris demokratizavo tokiø organizacijø reglamentavimà, taèiau neágalino steigti kitokiø nevyriausybiniø organizacijø rûðiø. Vietoj to 1995 - 1996 metais buvo parengti ir priimti kitø nevyriausybiniø organizacijø veiklà (asociacijø, vieðøjø ástaigø, labdaros ir paramos fondø, religiniø bendruomeniø ir bendrijø) reglamentuojantys teisës aktai. Ðios organizacijos tapo Lietuvos nevyriausybinio sektoriaus pagrindu.

Palikdami nuoðalyje ðiuo metu veikianèiø nevyriausybiniø organizacijø veiklos teisinæ analizæ, norëtume paþymëti, kad Lietuvoje veikia didelë dalis specifiniø organizacijø, kurios skirtos veiklai tam tikrose siauresnëse srityse. Vienos tokiø specifiniø organizacijø yra formaliai susijusios su pagrindinëmis ne pelno organizacijø rûðimis (pvz., meno kûrëjø organizacijos, pramonës, prekybos ir amatø rûmai ir pan.), kitos - nesusijusios, kurios veikia tik pagal jø veiklà reglamentuojantá ástatymà (pvz., ðvietimo ástaigos, mokslo ir studijø institucijos ir pan.) .

Svarbu apþvelgti ir uþsienio valstybiø reglamentavimo praktikà, susijusià su nevyriausybiniø organizacijø teisiniu statusu. Pagal tai kokia vykdoma valstybës ástatymø politika nevyriausybiniø organizacijø atþvilgiu, galima apibûdinti ir paèios valstybës poþiûrá á ðias organizacijas bei joms skiriamà vietà visuomenës gyvenime. Tai, kad nevyriausybiniø organizacijø veiklà reglamentuojantys teisës aktai tiesiogiai nusako ir paèios valstybës poþiûrá á treèiojo sektoriaus reikðmæ valstybës gyvenime puikiai parodo Baltarusijos pavyzdys. Baltarusijoje nevyriausybinëms organizacijoms ið viso nëra suteikiama jokiø mokesèiø lengvatø, o jos buhalterinës veiklos apskaità vykdo tokia paèia tvarka kaip ir visi komerciniai subjektai. Tokia vieðosios valdþios politika susiklosto dël to, kad pati valstybë sau prisiima visà atsakomybæ dël socialinës politikos, nepalikdama vietos nevyriausybiniø organizacijø veiklai. Panaði situacija su nevyriausybiniu sektoriumi susidariusi ir Rusijoje. Rusijos Federacijoje pavieniø asmenø aukos nevyriausybinëms organizacijoms sudaro tik 2 procentai visø treèiojo sektoriaus pajamø. Nevyriausybinës organizacijos finansuojamos iðskirtinai ið vietiniø resursø, nes tarptautinës lëðos sudaro vos 10 procentø visø finansiniø ðaltiniø . Kaip rodo ðie du pavyzdþiai, nuo vieðosios valdþios priklauso kokià vietà ne pelno organizacijos uþima visuomenës gyvenime. Jei teisës aktai, reglamentuojantys treèiojo sektoriaus veiklà, nesuteikia joms pakankamø veiksmø garantijø bei nedeleguoja tam tikrø valstybës vieðøjø funkcijø, galima spræsti, kad yra didelë vieðosios valdþios kontrolë visose visuomeninio gyvenimo srityse.

Vakarø Europos valstybëse ásivyrauja tendencija skatinti paramos teikimà nevyriausybinëms organizacijoms bei maþinti ávairius apribojimus taikomus tokiai paramai. Pavyzdþiui, Vokietijoje tuo pagrindu pakeistas ástatymas, reglamentuojantis labdaringas dotacijas. Pagal naujàjá ástatymà, labdaros organizacijos, kuriø tikslai sutampa su tais, kurie yra iðvardinti pajamø mokesèiø kodekse (sportas, kultûra, gamtos iðsaugojimas irt.t.), galës gauti paramà, maþinanèià rëmëjo mokesèius, taip pat tiesiogiai ir paèios galës tvirtinti tokios paramos gavimà. Panaði tendencija, suteikianti daugiau laisviø paramos bei labdaros teikimui, pastebimas ir Didþiojoje Britanijoje, nes èia pateiktas naujas mokesèiø ástatymo projektas, kuris dël naujos mokesèiø politikos, Labdaringos Paramos fondo (Charities Aid Foundation) nuomone, padëtø labdaros organizacijoms kasmet papildomai gauti 350 milijonø svarø sterlingø. Siûloma modernizuoti bei supaprastinti paramos davimo Gift Aid sistemà ir skatinti visokeriopà paramà. Kaip matyti ið ðiø pavyzdþiø, pastaruoju metu Vakarø Europoje stebima tendencija, kad valstybë kuo maþiau kiðtøsi ir tuo paèiu skatintø nevyriausybiniø organizacijø organizuojamà paslaugø teikimà.

Kaimyninëse Baltijos valstybëse yra nemaþai pavyzdþiø rodanèiø, jog visuomenës dalyvavimas nevyriausybiniø organizacijø veikloje yra skatinamas. Ðtai, Latvijos Respublikoje nevyriausybinëms organizacijoms leidþiama uþsiimti ûkine ar komercine veikla (pvz., ásigyti kilnojamo ir nekilnojamo turto), kuria siekiama ágyvendinti ástatuose numatytus tikslus ir uþdavinius. Taèiau jeigu kokios nors nevyriausybinës organizacijos metinës pajamos ið ûkinës veiklos virðija 200 MGL, arba jeigu ûkine-komercine veikla uþsiima daugiau nei 5 etatiniai organizacijos darbuotojai, tokiu atveju, turi bûti steigiama ámonë, kuri uþregistruojama Latvijos Respublikos ámoniø registre. Estijoje, ne pelno organizacijoms nëra automatiðkai taikomos mokesèiø lengvatos. Nuo 1994 metø, Estijos ástatymai numato, kad kiekviena organizacija gali kreiptis á Finansø ministerijà, kad gauti mokesèiø lengvatas. Vyriausybë iðspausdina sàraðà, kurioms nevyriausybinëms organizacijoms, suteikiama mokesèiø lengvata (pvz., 1994 metais, beveik ið 2000 nevyriausybiniø organizacijø tik 196 gavo mokesèiø lengvatà).

Apibendrinant nevyriausybiniø organizacijø teisinio reglamentavimo tendencijas minëtose uþsienio valstybëse, vertëtø atkreipti dëmesá á tà faktà, kad ávairiuose valstybëse paplitæ skirtingi nevyriausybiniø organizacijø tipai, todël kalbëdami apie taikomas lengvatas turime suprasti, kad ðios organizacijos yra ne pelno siekianèios organizacijos ir todël jas lieèiantys teisës aktai gali bûti lyginami su analogiðkais Lietuvos ne pelno organizacijø veiklà reglamentuojanèiais ástatymais.

Nevyriausybiniø organizacijø ástatø registravimas

Nevyriausybiniø organizacijø ástatø áregistravimas prilyginamas paèios organizacijos registravimui. Nevyriausybines organizacijas (jø ástatus) registruoja:

1) Teisingumo ministerija;

2) Ekonomikos ministerija;

3) Apskrities virðininko administracija;

4) Savivaldybës vykdomoji institucija.

Teisingumo ministerija registruoja:

1) labdaros organizacijas ir labdaros fondus, kuriø veikla apima daugiau kaip vieno rajono ar respublikos miesto teritorijà, taip pat tarptautiniø labdaros organizacijø ir labdaros fondø filialus Lietuvoje;

2) visuomeninës organizacijos, kurios veikla apima daugiau kaip vienos apskrities teritorijà, ir tarptautiniø visuomeniniø organizacijø Lietuvos skyriø ástatus.

Ekonomikos ministerija registruoja vieðàsias ástaigas ir jø filialus, kuriø bent vienas ið steigëjø (dalininkø) yra uþsienio valstybiø juridinis ar fizinis asmuo.

Apskrities virðininko administracija registruoja visuomenines organizacijas, kuriø veikla apima daugiau kaip vienos savivaldybës teritorijà ir kurios buveinë yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje - miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovëje, ástatus.

Savivaldybës vykdomoji institucija pagal organizacijos buveinës vietà registruoja:

1) asociacijas ir jø filialus;

2) kitas labdaros organizacijas ir labdaros fondus;

3) kitas vieðàsias ástaigas ir jø filialus;

4) visuomenines organizacijas, kurios veikla apima vieno rajono ar miesto teritorijà.

Dokumentus registravimui nevyriausybinës organizacijos steigëjai turi pateikti ne vëliau kaip per vienà mënesá po ástatø priëmimo ir valdymo organø iðrinkimo (nuo steigëjø susirinkimo) dienos paduoti atitinkamai valstybës institucijai pareiðkimà áregistruoti organizacijà (jos ástatus). Praleidus ði terminà, steigëjø priimti sprendimai netenka galios ir tokiu atveju bûtina formalumus atlikti pakartotinai.

Nevyriausybinës organizacijos nurodytø institucijø registruojamos per mënesá nuo bûtinø registravimui dokumentø pateikimo dienos.

Uþ nevyriausybiniø organizacijø registravimà valstybinë rinkliava neimama.

Nevyriausybinës organizacijos neregistruojamos, jeigu jø ástatai prieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ástatymams ir kitiems teisës aktams arba organizacijos registravimui nepateikiami visi bûtini ar tinkami dokumentai.

Valdymo institucijai atsisakius áregistruoti nevyriausybinæ organizacijà, jø steigëjai (steigëjas), paðalinæ nurodytàsias prieþastis, ne anksèiau kaip po 15 dienø gali pakartotinai kreiptis bendra tvarka dël áregistravimo.

Nevyriausybiniø organizacijø veiklos kontrolë, teisiniai jø veiklos pasibaigimo pagrindai

Nevyriausybiniø organizacijø veiklà betarpiðkai gali kontroliuoti:

1) valstybinës mokesèiø inspekcijos - kiek tai susijæ su mokesèiø mokëjimu;

2) Valstybës kontrolë - kaip naudojamos gautos lëðos ið valstybës biudþeto, savivaldybës biudþeto, taip pat valstybiniø ámoniø, ástaigø, organizacijø.

Be to, visuomeniniø organizacijø ástatymas nustato papildomas visuomeniø organizacijø veiklos teisëtumo uþtikrinimo priemones. Valstybës institucija, pagal kompetencijà savo reguliavimo srityje nustaèiusi, kad visuomeninë organizacija ar jos padalinys paþeidë Lietuvos Respublikos Konstitucijà ar ástatymus, raðtu praneða apie tai visuomeninës organizacijos valdymo organui ir nustato terminà nurodytiems paþeidimams paðalinti. Apie áspëjimà praneðama visuomeninës organizacijos ástatus áregistravusiai valstybës institucijai. Paðalinusi nurodytus paþeidimus, visuomeninë organizacija apie tai praneða jà áspëjusiai ir ástatus áregistravusiai valstybës institucijoms.

Jeigu per nustatytà terminà paþeidimas nepaðalinamas, valstybës institucijos, áspëjusios visuomeninæ organizacijà teikimu visuomeninës organizacijos ástatus áregistravusi valstybës institucija turi kreiptis á teismà dël visuomeninës organizacijos veiklos sustabdymo.

Jeigu per metus nuo veiklos sustabdymo termino pasibaigimo dienos visuomeninë organizacija ar jos padalinys vël paþeidþia Lietuvos Respublikos Konstitucijà ar ástatymus, visuomeninës organizacijos ástatus áregistravusi valstybës institucija turi teisæ kreiptis á teismà dël visuomeninës organizacijos veiklos nutraukimo.

Valstybës institucija, áregistravusi visuomeninës organizacijos ástatus, spræsdama, ar organizacija gali tæsti veiklà po jos sustabdymo teismo sprendimu termino pasibaigimo, turi teisæ kreiptis á kitas valstybës institucijas ir gauti jø iðvadas.

Nevyriausybiniø organizacijø veiklos pasibaigimo pagrindais gali bûti:

1) pasibaigæs ástatuose nustatytas organizacijos veiklos terminas;

2) visuotinio nariø susirinkimo nutarimas;

3) faktas, kad liko maþiau organizacijos nariø negu ástatymo nustatyta;

4) teismo sprendimas likviduoti organizacijà uþ ástatymø nustatytus teisës paþeidimus.

Valdymo organas ar institucija, nutarusi (nusprendusi) likviduoti nevyriausybinæ organizacijà, skiria likvidatoriø, nustato jo ágaliojimus, likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perëmimo tvarkà. Paskyrus likvidatoriø, organizacija ágyja likviduojamos statusà: valdymo organai netenka ágaliojimø valdyti nevyriausybinæ organizacijà, jø funkcijas atlieka likvidatorius.

Apie nevyriausybinës organizacijos likvidavimà ar reorganizavimà turi bûti ástatuose nustatyta tvarka vieðai skelbiama du kartus; antrà kartà - ne anksèiau kaip po 30 dienø nuo pirmojo skelbimo.

Nevyriausybinæ organizacijà likvidavus, likvidatorius privalo sudaryti likvidavimo aktà, iðregistruoti organizacijà, gràþinti paþymëjimà já iðdavusiam registro tvarkytojui.

IV. SKYRIUS

VIEÐOJO ADMINISTRAVIMO FORMOS IR METODAI

TEMA. VIEÐOJO ADMINISTRAVIMO FORMØ IR METODØ SAMPRATA IR RÛÐYS

Vieðojo administravimo formos sàvoka ir formø rûðys

Ávairios valstybinio valdymo funkcijos ágyvendinamos tam tikrais konkreèiais veiksmais, priemonëmis. Vieðojo administravimo institucijos savo kasdieninëje veikloje priima ávairius sprendimus, valdymo aktus, nustato pavaldiems subjektams tam tikras elgesio taisykles, duoda privalomus nurodymus bei rekomendacijas, vykdo organizacinio pobûdþio veiklà, instruktuoja ir inspektuoja ávairiø subjektø veiklà, kontroliuoja, priþiûri jø veiklà ir t.t.

Kiekvienu konkreèiu atveju vieðojo administravimo institucijos, jø pareigûnai priskirtoms funkcijoms vykdyti paprastai pasirenka tokius veiksmus, bûdus, kurie tam geriausiai tinka, yra efektyviausi, atitinka jø kompetencijà, veiklos paskirtá, kuriais optimaliausiu bûdu galima pasiekti nustatytà tikslà. Taèiau, atsiþvelgiant á minëtø veiksmø, priemoniø, bûdø pobûdá bei jø giminingus iðorinius poþymius, galima pastebëti, kad jie ágauna tam tikrø specifiniø formø.

Galima bûtø pasakyti, kad ðiuo atveju vieðojo administravimo forma - tai pavidalas, modelis, kurio rëmuose talpinamas valstybinis valdymas. Valstybinio valdymo forma plaèiàja prasme - tai valstybës vadovo, parlamento, vyriausybës sàveika ir formavimo tvarka. Valstybinio valdymo forma siauràja prasme - vieðojo administravimo funkcijø ágyvendinimas.

Vieðojo administravimo realizavimas reikalauja nustatyti toká mechanizmà, kurio dëka vieðojo administravimo institucijos uþdaviniai ir funkcijos galëtø bûti ákûnytos praktinëje valstybinio valdymo veikloje. Vieðasis administravimas ásikûnija konkreèiuose veiksmuose, kurie iðreiðkia jo turiná ir kryptingumà. Tuos veiksmus vykdo vieðojo administravimo subjektai - tai yra vieðojo administravimo institucijos ir tokiu bûdu susiformuoja nauja mokslinë kategorija - vieðojo administravimo forma (valstybinio valdymo realizavimo forma).

Kategorija ,,vieðojo administravimo forma" priskiriama ne visiems visuomeninio santykio dalyviams, o tik valdymo subjektams (tai yra vieðojo administravimo institucijoms). Ði kategorija yra tokiø institucijø kompetencijos elementas. Vieðojo administravimo institucijos gali veikti tik savo kompetencijos ribose, todël tokios galimybës aiðkus ir apibrëþtas átvirtinimas duoda pagrindà atlikti tam tikrus veiksmus nustatyta tvarka. Ðiuo pagrindu vieðojo administravimo institucijø atliekami valdingi veiksmai ágauna iðorinæ iðraiðkà. Jei institucijos neturi ðios iðraiðkos, jos negali sukurti pasekmiø, dël kuriø jos faktiðkai ir veikia.

Taigi, vieðojo administravimo forma - tai iðoriðkai iðreikðta vieðojo administravimo institucijos (pareigûnø) veikla, kuri realizuojama jos kompetencijos ribose ir kuri sukelia teisines pasekmes. Taèiau veiksmai, kuriuos atlieka ðios institucijos, kaip minëta, yra skirtingi pagal savo esmæ, pobûdá ir paskirtá. Tad yra skirtingi ir jø iðorinës iðraiðkos variantai.

Vieðojo administravimo institucijø veiksmai savo tiksliniu kryptingumu gali reikðtis tiek jos iðorëje (valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos santykiuose su draudëjais), tiek paèios institucijos viduje (vidiniø funkcijø paskirstymas tarp padaliniø, pareigûnø). Ðiuo aspektu vieðojo administravimo formos gali bûti skirstomos á:

1) vieðojo administravimo institucijos vieðojo administravimo realizavimo formas;

2) vieðojo administravimo institucijos vidines organizacinio darbo formas.

Valstybës valdyme didþiausia reikðmë teikiama vieðojo administravimo realizavimo formai, nes joje iðorinæ iðraiðkà ágauna pati vykdomoji valdþia ir jà atitinkantys valdingi teisiniai ágalinimai, kurie realizuojami santykyje su valdymo objektu.

Teisiniu poþiûriu vieðojo administravimo formos - tai tam tikri giminingi, vienarûðiai vieðojo administravimo institucijø veiksmø atlikimo bûdai. Tai yra valstybinio valdymo formos rodo, kaip vykdomos tam tikros valdymo funkcijos, kokiomis priemonëmis sprendþiami valstybinio valdymo uþdaviniai, ekonominës, socialinës draudiminës, socialinës kultûrinës ir administracinës politinës veiklos srityje. Vieðojo administravimo formos - tai vieðojo administravimo institucijø vykdomosios tvarkomosios veiklos, pasireiðkianèios konkreèiais vienarûðiais veiksmais, iðorinës iðraiðkos bûdai ar priemonës.

Tam tikros vieðojo administravimo formos yra siejamos su teisinëmis valstybinës veiklos formomis, pagal kà jos gali bûti skirstomos á vieðojo administravimo formas, susijusias teisës normø:

1) nustatymu (vieðojo administravimo institucijos savo kompetencijos ribose priima tam tikrus teisinius aktus, nustato atitinkamas teisës normas);

2) taikymu (vieðojo administravimo institucijos savo kompetencijos ribose gali ágyvendinti, konkreèiai, taikyti teisës normas atliekant teisinæ reikðmæ turinèius veiksmus);

3) ar gynimu (vieðojo administravimo institucijø vykdoma administracinë jurisdikcija: administraciniø ginèø sprendimas, administracinës prievartos taikymas).

Vieðojo administravimo institucijø veiklos formos tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos teisës normomis, kuriomis valstybë reglamentuoja ðiø institucijø veiklà. Administracinës teisës teorijoje vieðojo administravimo (valstybinio valdymo) formos pagal savo norminë apibrëþtumà ir teisines pasekmes daþniausiai skirstomos á dvi pagrindines rûðis:

1) teisines valstybinio valdymo formas;

2) neteisines valstybinio valdymo formas.

Taèiau yra kitø nuomoniø. A.P. Aliochin teigia, kad vykdomosios valdþios realizacija galima tik administracine-teisine forma. Administracinë-teisinë forma gali bûti pristatyta ávairialypiai, sukuriant savotiðkà vykdomøjø institucijø veiksmø sistemà:

1) pagal juridinës iðraiðkos laipsná: pagrindiniai (teisës aktø leidyba) ir besibazuojantys ant jø, t.y. ávairûs veiksmai, uþtraukiantys teisines pasekmes arba turintys teisinæ paskirtá, kryptingumà (registraciniai, leidþiantieji, priþiûrintieji, prevenciniai ir pan. Visais atvejais reikia nepamirðti apie jø ryðá su teisës aktø leidyba;

2) pagal pasiekiamus rezultatus: pozityvaus reguliavimo arba reakcijos á negatyvius reiðkinius, paþeidimus;

3) pagal kryptingumà: paveikiantys visuomeninius santykius valstybinio valdymo sferoje (iðorinës paskirties) arba paveikiantys pavaldaus aparato veiklà (vidinës paskirties);

4) pagal apimtá: visuotinai privalomi arba skirti konkretiems asmenims;

5) pagal adresatà: visa valdymo institucijø sistema (valstybinio valdymo) arba kiekvienos atskirai institucijos vidinio darbo sutvarkymo;

6) pagal klausimø sprendimo charakterá ir metodus: procedûriniai (pvz., valdymo sprendimo parengimo ir priëmimo) ir procesiniai (pvz., administracinë teisena);

7) pagal iniciatyvà: naudojami paèiø valstybinio valdymo subjektø iniciatyva arba kaip reakcija á kitø parodytà veiksmà, iniciatyvà;

8) pagal taikymo sàlygas: normalus kasdienis gyvenimas arba karo, nepaprastoji padëtis;

9) pagal juridiná turiná: leidþiantys, draudþiantys arba nustatantys.

Neteisinës vieðojo administravimo formos

Neteisinës vieðojo administravimo formø rûðys - tai tokie vieðojo administravimo institucijø veiklos iðraiðkos bûdai, kurie tiesiogiai nesukelia administraciniø teisiniø pasekmiø, jos neformuoja teisiniø santykiø ir nëra juridiniai faktai. Tokios vieðojo administravimo institucijø veiklos formos nëra tiesiogiai susijusios su teise, jos yra pagalbinës, techninës, nes yra reikalingos tik teisinëms valdymo veiklos formoms ágyvendinti.

Neteisiniø vieðojo administravimo formos yra dviejø pagrindiniø rûðiø:

1) organizacinës vieðojo administravimo formos - organizaciniø priemoniø vykdymas;

2) materialinës techninës vieðojo administravimo formos - materialinës techninës operacijos.

Organizacinei vieðojo administravimo formai priskirtini tokie veiksmai: posëdþiø, pasitarimø, susirinkimø organizavimas, instruktavimas, ástatymø ir kitø norminiø aktø turinio aiðkinimas ir pan.

Materialinei-techninei vieðojo administravimo institucijø veiklos formai priklauso tokios operacijos, kurios paprastai yra techninio pobûdþio (pavyzdþiui, ávairios informacinës medþiagos surinkimas, apdorojimas ir áforminimas, ávairiø paþymø, patikrinimo aktø suraðymas, apskaitos, statistikos, raðtvedybos tvarkymas ir pan.).

Nors organizacinës bei materialinës-techninës vieðojo administravimo institucijø veiklos formos yra pagalbinës, jos labai plaèiai naudojamos ir turi svarbià reikðmæ siekiant ágyvendinti teisines vieðojo administravimo formas.

Teisinës vieðojo administravimo formos

Teisinës vieðojo administravimo formos - tai tokie vieðojo administravimo institucijø veiklos iðraiðkos bûdai, kurie yra tiesiogiai numatyti teisës normø ir sukuria teisines pasekmes vieðojo administravimo subjektams.

Teisiniø vieðojo administravimo formø poþymiai:

1) tam tikri vieðojo administravimo institucijø veiksmai yra tiesiogiai numatyti teisës normose;

2) ðie veiksmai daþniausiai yra susijæ su norminiø ar individualiø teisiniø valdymo aktø priëmimu;

3) ðie valdymo aktai sukelia tam tikras juridines pasekmes.

Teisinës vieðojo administravimo formø rûðys:

1) valdymo (norminiø ir individualiø) aktø priëmimas;

2) kitø teisiðkai reikðmingø veiksmø atlikimas;

3) sutarèiø (administraciniø) sudarymas.

Valdymo aktø priëmimas turi du porûðius:

1) norminiø valdymo aktø priëmimas.

2) individualiø (arba nenorminiø) teisës normø taikymo aktø priëmimas.

Norminiai valdymo aktai - tai poástatyminiai teisiniai aktai, nustatantys vykdomosios - tvarkomosios veiklos elgesio taisykles (normas). Individualûs valdymo aktai yra tvarkomojo pobûdþio. Jø tikslas pritaikyti konkreèiø ástatymø ir kitø teisës normø nurodymus realioms valstybinio valdymo aplinkybëms. Ðie aktai nukreipti á konkreèius asmenis ir susijæ su konkreèiø ðaliø administraciniø teisiniø santykiø atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu.

Kitø teisiðkai reikðmingø veiksmø atlikimas (teisës taikymas) yra vieðojo administravimo institucijø vykdomo teisës normø taikymo atvejai, tiesiogiai nesusijæ su norminiø ar individualiø valdymo aktø priëmimu. Jø tikslas pritaikyti konkreèias teisës normas realioms aplinkybëms. Atlikus teisiðkai reikðmingà veiksmà, valdymo veikla gali turëti tæstinumà, susijusá su individualaus valdymo akto priëmimu arba nesusijusi su tuo. Kitu atveju tokius teisiðkai reikðmingus veiksmus atlieka tam tikros vieðojo administravimo institucijos (pareigûnai) esant sàlygoms, nurodytoms teisës normoje (kardomøjø priemoniø taikymas, faktø registracija, teisiniø dokumentø suraðymas ir iðdavimas ir t.t.).

Sutarèiø sudarymà kaip vieðojo administravimo formà iðskiria D.N. Bachrach. Ði forma nëra nauja, tiesiog anksèiau jos panaudojimo ribos buvo gana siauros. Kintant administraciniø teisiniø santykiø subjektø teisiniam statusui, ðios teisinës formos panaudojimo galimybës platëja.

Administracines sutartis galima klasifikuoti pagal bendrus ir specialius kriterijus. Specialûs kriterijai skirstomi á "vidaus" organizacijø, sutartys tarp valstybinës valdþios subjektø ir "iðorës", sudarytø tarp valstybinës valdþios subjektø ir pilieèiø bei organizacijø.

Pagal ðiuos kriterijus, skirstomi:

1) sutartys pagal kompetencijà;

2) sutartys, aprûpinanèios valstybës reikmes;

3) sutartys su statutiniais pareigûnais, studentais, spec. tarnybø agentais;

4) valstybës nuosavybës valdymo sutartys;

5) finansiniai ir mokestiniai susitarimai;

6) bendradarbiavimo sutartys;

7) ávairaus lygio koncesijø ir investiciniai susitarimai.

Administracinës sutartys - tai dviejø ar daugiau vieðojo administravimo institucijø ir kitø vieðojo administravimo subjektø susitarimas, átakojantis teisës ir pareigø pasikeitimà ar pasibaigimà vieðojo administravimo srityje. Tai juridinis faktas ir jo sudarymas reiðkia administraciniø santykiø atsiradimà. Administracinë sutartis gali bûti sudaryta tik vadovaujantis administracinës teisës normomis ir ágyvendinama visuomenëje tarpusavio susitarimu vieno ar daugiau administracinës teisës subjektø, kuriø vienas visada atstovauja administracinæ valdþià. Tai daugiaðalis aktas nustatantis dalyvaujanèiø ðaliø teises ir pareigas.

Vieðojo administravimo metodø sàvoka ir rûðys

Metodas, plaèiàja ðio þodþio prasme, reiðkia þmogaus, þmoniø grupës veikimo bûdà bei priemones siekiant numatytø tikslø.

Valdymo metodas turi aksiologiná (vertinimo) pobûdá. Vieðojo administravimo institucijos savo kasdieninëje vykdomojoje - tvarkomojoje veikloje naudoja priemones ir bûdus, kuriais siekia paveikti þmoniø valià bei sàmonæ, tam, kad pasiektø valdymo uþdavinius bei ágyvendintø joms priskirtas funkcijas. Metodo dëka mes galime suþinoti, kaip funkcionuoja vieðojo administravimo mechanizmas bei kaip praktiðkai ágyvendinamas valstybinis valdymas bei jo funkcijos, tam tikslui naudojant atitinkamas priemones bei bûdus. Ði teisinë kategorija - vieðojo administravimo metodas - suteikia valstybinio valdymo tikslams dinamikos bei yra vienas ið tiesioginiø vykdomosios valdþios realizavimo proceso elementø. Ðia prasme galime pateikti valstybinio valdymo metodo sàvokà: vieðojo administravimo metodas - tai vykdomosios - tvarkomosios veiklos funkcijø praktinio realizavimo bûdai ir priemonës siekiant numatytø valdymo tikslø vieðojo administravimo srityje.

Ði sàvoka atspindi ir vieðojo administravimo metodui bûdingus poþymius:

1) vieðojo administravimo metodams charakteringa teisinë valstybinio valdymo forma, t.y. metodai turi bûti átvirtinti teisiðkai;

2) vieðojo administravimo metodai netiesiogiai pasireiðkia santykyje tarp vieðojo administravimo institucijø ir kitø vieðojo administravimo subjektø, tuo reiðkiasi vykdomosios veiklos praktinio realizavimo forma;

3) vieðojo administravimo metodas iðreiðkia vieðojo administravimo institucijø valdantájá bei tvarkomàjá pobûdá atitinkamiems vieðojo administravimo subjektams;

4) vieðojo administravimo metodus naudoja vieðojo administravimo institucijos tikslu uþtikrinti savo kompetencijos ágyvendinimà;

5) vieðojo administravimo metodø dëka aiðkiai apibrëþiami valdymo uþdaviniø sprendimo bûdai, kurie priskiriami vieðojo administravimo institucijø kompetencijai;

6) vieðojo administravimo metodai visada turi adresatà;

7) vieðojo administravimo metodais iðreiðkiamas vieðasis interesas bei valstybinës valdþios institucijø valia;

8) vieðojo administravimo metodas netiesiogiai iðreiðkia valstybei ir jos vykdomojo aparato kompetencijai priskirtø teisiniø valdingø ágalinimø pobûdá;

9) vieðojo administravimo metodas yra organiðkai susijæs su tiksline valstybinës veiklos paskirtimi, t.y. ðie metodai yra ypatinga valstybinës valdþios praktinio realizavimo forma.

Vieðojo administravimo metodas - tai kryptinga tikslinga valdomojo poveikio priemonë. Ði priemonë yra glaudþiai susijusi su teisinio reguliavimo metodu, átakojanèiu visuomeninius santykius. Tarp ðiø metodø bendra yra tai, kad abu metodai yra reguliuojanèios priemonës. Valdymo ir teisinio reguliavimo metodø skirtumas reiðkiasi tuo, kad teisinio reguliavimo metodas apima visus reguliuojamus visuomeninius santykius, jø subjektus, tame tarpe ir vieðojo administravimo institucijø teisinës veiklos reguliavimà, tuo vieðojo administravimo metodas apima tik vieðojo administravimo institucijø veiklos teisiná reguliavimà. Taigi, pagrindinis kriterijus, kuris vieðojo administravimo metodus atskiriant nuo teisinio reguliavimo metodø, metodologine prasme, yra toks: teisinio reguliavimo metodas yra administracinës teisës funkcija, o vieðojo administravimo metodas - administracinës teisës subjektø funkcija. Bûtina pabrëþti, kad ne visø administracinës teisës subjektø, o tai tik vieðojo administravimo institucijø funkcija.

Vieðojo administravimo metodas faktiðkai iðreiðkia ávairiø vieðojo administravimo institucijø praktinës veiklos aspektus. Ið tikrøjø praktinëje vieðojo administravimo institucijø veikloje naudojama daug ávairiø priemoniø, kuriø visuma yra skirta reguliuoti valdanèiojo interesus, taèiau ne visose ðiose priemonëse toks poveikis randa savo tiesioginæ iðraiðkà. Tokiø veiklos priemoniø, kurios naudojamos vieðojo administravimo institucijø veikloje, reikðmë neabejotina, nes jos yra susijusios su valdymo uþdaviniø sprendimu. Bûtina atkreipti dëmesá á tai, kad priimant valdingà sprendimà valdymo akto pavidalu, vieðojo administravimo subjektas visø pirma atlieka tam tikslui skirtà darbà (pavyzdþiui, schemø sudarymas, apskaitos pravedimas, rezultatø, gautø vykdant ankstesnius pavedimus, nagrinëjimas ir analizë). Ðie veiksmai (analizë, tyrinëjimas ir kiti) atliekami iki valdymo sprendimo priëmimo tam, kad jis bûtø efektyvus. Taèiau paèio valdanèiojo poveikio dar nëra, jis pasireikð tik ateityje priëmus valdymo sprendimà. Panaðiai galima kalbëti ir apie valdymo sprendimo priëmimo bûdus, nesvarbu, ar jis bûtø priimamas kolegialiai, ar vienaðaliðkai, ar koordinuotai ir t.t.

Valstybinio valdymo organizavimo praktikoje paþymëtina, kad vieðojo administravimo institucijø aparate vyksta kompetencijos ir atsakomybës pasiskirstymas tarp institucijø struktûriniø padaliniø bei pareigûnø. Neabejotina, kad tai yra valdymo veiklos priemonës ir bûdai, taèiau juos pripaþinti vieðojo administravimo metodais nëra pagrindo, nes jie nereiðkia tiesioginio valdomojo poveikio. Jeigu nëra valdomojo poveikio, tuomet nëra ir vieðojo administravimo metodø prasmës. Ðiuo aspektu skiriami:

1) valdomojo poveikio metodai, kurie visuomet turi iðorinæ teisiðkai áformintà valdingà iðraiðkà ir pripaþástami "tikraisiais" vieðojo administravimo metodais;

2) vieðojo administravimo institucijø aparato organizacinio darbo metodai, kurie visada turi vidinæ vieðojo administravimo institucijø aparato iðraiðkà;

3) atskiri valdymo veiksmø atlikimo metodus, kitaip dar vadinami procedûrinio pobûdþio metodais.

Valdomojo poveikio metodai laikomi "tikraisiais" vieðojo administravimo metodais todël, kad juose atsispindi visi poþymiai, bûdingi valstybiniam valdymui. Esant tokiems metodams valdomasis poveikis vieðojo administravimo organizavimo praktikoje ágyvendinamas teisiniø vieðojo administravimo formø pagalba, todël yra akivaizdus tiesioginis ryðys tarp valdomojo poveikio metodø ir teisiniø vieðojo administravimo formø. Tai reiðkia, kad vieðojo administravimo metodai reiðkiasi norminiuose ar individualiuose valstybinio valdymo aktuose. Ið to seka, kad:

1) vieðojo administravimo metodas - tai tikslingo, kryptingo poveikio bûdas bei priemonë á valdymo santykio dalyvius, valdymo objektus, valdomas sistemas realizuojant valdymo tikslus, veiksmingai pagal valdymo realias socialines sàlygas panaudojant valdymo funkcijas;

2) vieðojo administravimo metodas - tai socialinis procesas;

3) vieðojo administravimo metodas - tai tam tikros kryptingos vieðojo administravimo institucijø veiklos priemonës ir bûdai, kuriais siekiama paveikti kitø valdymo funkcijø ir uþdaviniø ágyvendinimà.

Vieðojo administravimo metodus praktikoje yra priimta skirstyti á bendruosius ir specialiuosius.

Bendrieji valstybinio valdymo metodai, kitaip dar vadinami pagrindiniais, tai yra universalûs visai valstybinio valdymo veiklai. Yra iðskiriami ðie bendrieji vieðojo administravimo metodai:

1) átikinimo metodas;

2) prievartos metodas.

Specialieji vieðojo administravimo metodai pasireiðkia atitinkamose valstybinio valdymo srityse. Priklausomai nuo poveikio turinio tam tikriems valdymo santykiø elementams specialieji vieðojo administravimo metodai yra skirstomi á:

1) administracinius metodus;

2) ekonominius metodus;

3) socialinius - psichologinius metodus;

4) specifinius veiklos metodus, kurie yra nukreipti á tam tikrà funkciná valdymà. Ðie metodai dar gali bûti vadinami atskirø valdymo funkcijø metodais, pavyzdþiui, kaip sprendimo priëmimo vykdymo metodai ir panaðiai.

Pateiktàjà klasifikacijà kritikuoja D.N. Bachrach nurodydamas, kad taip iðskiriami tik vieðojo administravimo metodø poðakiai. Jis siûlo juos klasifikuoti á tiesioginio arba netiesioginio poveikio metodus. Tiesioginiams vieðojo administravimo metodams, jo nuomone, bûdingi tokie bruoþai:

a) tiesioginis poveikis valiai;

b) direktyviðkumas, ásakmus charakteris;

c) komandø, kurios nepalieka pasirinkimo variantø ir liepia daryti tai, kas ásakoma, vienareikðmiðkumas;

d) kadangi gyvenimas ávairialypis, o komandos vienareikðmës, jø reikia leisti labai daug, todël egzistuoja ir sukuriama labai daug normø, kuriomis siekiama reglamentuoti pavaldiniø elgesá;

e) didelio aparato, kontroliuojanèio tø komandø vykdymà;

f) stimuliuojama vadovo nuoþiûra uþ komandø vykdymà, nors gali bûti ir ðiaip uþ paklusnumà;

g) didelis ekonominës prievartos naudojimas.

Tiesioginis poveikis daugumoje atvejø leidþia greitai pasiekti rezultatø, ir labai daþnai be jo negalima apsieiti pvz., policijoje, kariuomenëje.

Netiesioginio poveikio metodams bûdinga:

a) vadovavimo poveikis daromas netiesiogiai, sudarant situacijas, sudominant elgtis vienu ar kitu naudingu bûdu;

b) pavaldiniams egzistuoja galimybë pasirinkti vienà ið keliø ar net daugelio elgesio variantø;

c) teisës normomis ir tradicijomis átvirtintas automatinis stimuliavimo mechanizmas (naudos, lengvatø gavimas ilgai tarnaujant VRS ir pan.)

d) iðvystytas teisingumo, ginèø sprendimo mechanizmas, uþtikrinantis teisëtø pilieèiø interesø apsaugà ir gynybà.

Netiesioginiø metodø panaudojimas neduoda ið karto laukiamø rezultatø, bet vysto vykdytojø aktyvumà ir todël gauti rezultatai patikimi, be to, taip uþtikrinamas bendradarbiavimas tarp vykdytojo ir vadovo.

Átikinimo ir prievartos metodai

Átikinimo vieðojo administravimo metodas - tai kompleksas teisiniø auklëjamøjø, aiðkinamøjø, skatinamøjø organizacinio ir visuomeninio poveikio priemoniø, kuriomis veikiama á þmoniø sàmonæ, valià bei elgesá siekiant uþtikrinti sàmoningà ir laisvanoriðkà teisës normø ágyvendinimà. Ðiø priemoniø dëka, visø pirma, stimuliuojamas privalomas valdymo santykiø dalyviø elgesys ir tam naudojamos visos anksèiau iðvardintos priemonës.

Prievartos vieðojo administravimo metodas - tai savarankiðka ir ypatinga valstybinës prievartos rûðis, kurià sudaro sistema administracinës teisës normomis nustatyta poveikio priemoniø, nustatyta tvarka taikomø specialiø vieðojo administravimo institucijø siekiant saugoti bei ginti visuomeninius santykius vieðojo administravimo srityje. Prievarta, kaip vieðojo administravimo metodas, naudojamas ir nagrinëjamas kaip pagalbinis poveikio metodas, kuris naudojamas tik tada, kai átikinimo metodas yra nerezultatyvus. Todël tik esant bûtinumui apsaugoti visuomeninius santykius veikia ypatingos prievartos priemoniø kompleksas, kaip teisinës atsakomybës visuma. Prievartos metodus galima skirstyti ávairiai. Pateiktina pagrindinë, labiausiai paplitusi administracinës prievartos priemoniø klasifikacija pagal panaudojimo tikslus:

1) áspëjamosios (prevencinës) priemonës,

2) kardomosios priemonës;

3) administracinës nuobaudos.

Átikinimo ir prievartos metodai yra tarpusavyje susieti, kadangi yra teisëtumo uþtikrinimo mechanizmo dalis. Ðiuo aspektu tikslinga apþvelgti átikinimo ir prievartos metodø santyká valstybiniame valdyme.

Prievartos metodo problema yra socialinio valdymo metodo problema valdant ekonominius, politinius socialinius ir drausminius procesus. Ðis metodas - tai santykio tarp þmoniø tarpusavio reguliavimo priemonë. Prievartos metodo dëka yra uþtikrinamas normalus visuomeninis funkcionavimas bei bet kurios valstybinës institucijos bei valdymo proceso funkcionavimas. Prievarta yra socialinis reiðkinys, ir ðio metodo socialinei paskirèiai bûdinga tai, kad prievartos metodas:

1) sàlygotas bendromis socialinëmis ekonominëmis priemonëmis vystantis ðiuolaikinei visuomenei;

2) turi veikti neatsiejamai nuo átikinimo metodo;

3) socialinë paskirtis priklauso nuo to, kiek ðis metodas atitinka gyventojø poreikius, ekonominá bei politiná visuomenës vystymàsi;

4) remiasi átikinimu bei prievartos priemonëmis, kurios yra sàlygojamos visuomenës ir valstybës politinës, teisinës, ekonominës padëties.

Átikinimo ir prievartos esmë yra ta, kad ðie metodai vienas kità papildo. Pagrindinis ðiø metodø bruoþas tas, kad jø pagalba vieðojo administravimo institucijos ágyvendina ne baudimo funkcijà ir ðiø metodø taikymas reiðkiasi kaip kûrybiðka ir kuriamoji veikla. Vieðojo administravimo institucijos átikinimo metodà naudoja kaip pagrindiná, kuriuo siekiama pilieèiø ir kitø asmenø laisvanoriðko laikymosi Konstitucijos, ástatymø, kitø teisës aktø reikalavimø. Taèiau visuomenëje yra daþni ávairûs teisës aktø reikalavimø paþeidimai, ir bûtent tuomet, kai padaromas teisës paþeidimas, atitinkamos ágaliotos vieðojo administravimo institucijos privalo imtis priemoniø, kuriomis bûtø siekiama uþtikrinti teisës aktø laikymàsi.

Átikinimo metodo veikimas pasireiðkia tuo, jog veikiant þmogaus sàmonæ bandomi formuoti vidiniai moraliniai stimulai bei reikalavimai elgtis teisëtai. Prievartos metodo pagalba þmogus yra verèiamas pakeisti savo elgesá visuomenei tinkamu naudojant teisiø ir laisviø apribojimus, taèiau ðis apribojimas yra teisëtas. Átikinimo ir prievartos metodo turiná sudaro atitinkamø priemoniø, kuriomis yra konkretizuojamas valstybës valdingas poveikis siekiant uþtikrinti privalomà ar galimà administracinës teisës subjekto poelgá, sistema. Átikinimo turinys yra ávairiapusiðkas, tai reiðkia, kad átikinimas naudojamas auklëjamojoje, organizacinëje, ðvieèiamojoje veikloje aiðkinant vieðojo administravimo institucijø priimtus sprendimus. Taip pat yra naudojama ir iðpleèiama skatinamøjø priemoniø sistema. Taèiau kai yra padaromas teisës paþeidimas, kyla objektyvus bûtinumas taikyti prievartà paðalinti antivisuomeniniams reiðkiniams, apsaugoti þmoniø teises, laisves, nuosavybæ ir kitokià valstybës bei visuomenës tvarkà.

Prievarta - tai valstybinës valdþios árankis, socialinis organizacinis elementas. Valstybinë prievarta priklausomai nuo netiesioginio poveikio á objektus yra skirstoma á dvi rûðis:

1) fizinë prievarta, kurios objektu yra asmenys ir jø turtinë padëtis, pasireiðkianti ávairiomis priemonëmis nukreiptomis á asmená, jo nuosavybæ ir kitas turtines teises. Per fizinës prievartos priemones atsiranda galimybë paveikti subjektø elgesá, sàmonæ, valià bei motyvacijà;

2) psichinë prievarta, kurios objektas yra þmogaus psichika (emocijas, jausmus ir pan.). Naudojant psichinæ prievartà siekiam þmogui leisti pasirinkti bûtinà elgesio variantà nenaudojant tam tikrø iðoriniø priemoniø fizine prasme.

Fizinës ir psichinës prievartos tikslas priversti konkreèius teisës subjektus laikytis nurodytø paliepimø, susilaikyti nuo tam tikrø veiksmø. Valstybës prievarta, átraukta á teisæ, virsta teisine (administracine) prievarta, kuri pasireiðkia kompetentingoms vieðojo administravimo institucijoms taikant konkreèias administracinës prievartos priemones.

Administraciniai ir ekonominiai metodai

Administraciniai vieðojo administravimo metodai reiðkiasi vienaðaliðku, juridiðkai valdingu tam tikro valdymo subjekto poveikiu valdymo objektui. Toks poveikis paprastai yra tada, kai vieðojo administravimo institucija priima atitinkamà teisiná aktà ir duoda kitiems valdymo santykiø dalyviams (valdymo objektams) tam tikrø privalomø nurodymø, nustato veiklos uþdavinius, jø teises ir pareigas, nurodo tø pareigø vykdymo tvarkà, terminus ir pan. Administraciniams vieðojo administravimo metodams taip pat bûdingas tam tikrø valstybinës prievartos priemoniø taikymas. Administraciniai valdymo metodai rodo vykdomosios ir tvarkomosios veiklos teisinæ prigimtá, jie yra teisinio pobûdþio, pagrásti teisiniø santykiø dalyviø nelygiateisiðkumu.

Ekonominiai vieðojo administravimo metodai - tai sudarymas tokiø sàlygø, kuriomis asmuo, materialinio suinteresuotumo (skatinimo) veikiamas, pats savarankiðkai pasirenka tam tikrà elgesio variantà. Èia privalomo nurodymo, bûdingo administraciniams metodams, nëra. Ðiuo atveju tam tikras poveikis daromos materialinës naudos, materialinio suinteresuotumo sàlyga. Taigi ekonominiø metodø panaudojimas materialiai skatina tam tikrus vieðojo administravimo subjektus atitinkamai elgtis, didina jø suinteresuotumà vieðajam administravimui reikðminga veika.

Taèiau reikia pabrëþti, kad administraciniai ir ekonominiai vieðojo administravimo metodai negali bûti vieni kitiems prieðpastatomi. Atsiþvelgiant á konkreèias sàlygas vieðojo administravimo institucijø veikloje, jos turi bûti derinami. Ir administraciniø, ir ekonominiø valdymo metodø naudojimas paprastai yra nustatytas teisës, nes, pavyzdþiui, materialinis skatinimas áforminami tam tikrais teisiniais aktais.

Vadinasi, vieðojo administravimo institucijø uþdaviniai ir funkcijos gali bûti sëkmingai ávykdyti tik konkreèiomis sàlygomis, naudojant ir tinkamai derinant visus minëtus vieðojo administravimo metodus.

TEMA. VIEÐOJO ADMINISTRAVIMO AKTAI

Vieðojo administravimo aktø sàvoka, juridinë reikðmë, bruoþai

Vieðojo administravimo aktai yra savarankiðka juridiniø aktø rûðis. Vieðojo administravimo (kitaip dar vadinamus - valdymo) aktus priima vieðojo administravimo institucijos (pareigûnai), remiantis ástatymais ir nustatyta tvarka bei forma juos vykdydamos. Vadinasi, vieðojo administravimo institucijø aktai yra poástatyminiai. Valdymo aktais vieðojo administravimo institucijos nustato tam tikras teisës normas ir taiko jas, reguliuoja visuomeninius santykius valstybiniame valdyme, tiesiogiai, nenutrûkstamai ir operatyviai vadovauja ûkinei, socialinei-kultûrinei ir administracinei-politinei veiklai.

Valdymo aktai yra svarbi priemonë ástatymams ir vietiniø valstybinës valdþios institucijø aktams vykdyti, valstybiniø vykdomøjø ir tvarkomøjø institucijø veiklos uþdaviniams, jø funkcijoms ágyvendinti. Priimdamos valdymo aktus, vieðojo administravimo institucijos priima tam tikrus sprendimus, numato konkreèias priemones savo uþdaviniams realizuoti.

Valdymo aktai - vieðojo administravimo institucijø priemonë jø konkretiems sprendimams juridiðkai átvirtinti. Aktuose atsispindi valdymo veiklos uþdaviniai, teisiniai ágalinimai, funkcijos, veiklos formos ir metodai. Svarbià teisinæ valdymo aktø reikðmæ sudaro tai, kad vieðojo administravimo institucijos juos priima valstybës vardu ir jais vienaðaliðkai iðreiðkiama jos valia, kuriai turi paklusti visi nurodytieji valdymo objektai. Juridinæ valdymo aktø reikðmæ rodo ir tai, kad dël jø, kaip teisiniø aktø, visada atsiranda tam tikri teisiniai rezultatai. Ðie rezultatai yra atitinkamø vieðojo administravimo institucijø vienaðaliðkø sprendimø iðdava. Valdymo aktø vykdymas garantuojamas ávairiomis átikinimo, o jei bûtinai reikia, ir valstybinës prievartos priemonëmis.

Taigi ið to, kas anksèiau pasakyta, galima iðskirti ðiuos vieðojo administravimo aktø bruoþus:

a) valdymo aktø priëmimas - tai teisiniai vieðojo administravimo institucijos veiksmai, teisinë ðiø institucijø vykdomosios bei tvarkomosios veiklos forma;

b) valdymo aktai - tai poástatyminiai aktai, kurie yra priimami, remiantis ástatymais ir vykdant ástatymus, jø nustatyta tvarka ir forma;

c) valdymo aktai priimami valstybës vardu, jie yra valdingo ir vienaðaliðko pobûdþio, jais nustatomos konkreèios teisës normos, tam tikrø valdymo santykiø dalyviø teisës ir pareigos, reguliuojami tam tikri valstybinio valdymo santykiai;

d) valdymo aktais juridiðkai átvirtinami valstybës vardu veikianèio valdymo institucijos ágalinimai ir valia, kuriai turi paklusti atitinkami valdymo objektai;

e) valdymo aktai - tai teisiniai aktai, dël kuriø atsiranda tam tikri juridiniai padariniai;

f) valdymo aktai ágyvendinami, remiantis ávairiomis átikinimo ir valstybinës prievartos priemonëmis.

Vadinasi, atsiþvelgiant á ðiuos bruoþus, galima pasakyti, kad vieðojo administravimo aktai - tai turintys juridinæ vykdomosios ir tvarkomosios veiklos formà vieðojo administravimo institucijø veiksmai, kuriais nustatomos ir taikomos tam tikros teisës normos, valdymo santykiø subjektø teisës ir pareigos, reguliuojami visuomeniniai valstybinio valdymo santykiai.

Vieðojo administravimo aktai gali bûti þodiniai arba raðytiniai. Paprastai daugkartiniam taikymui skirti aktai yra raðytiniai. Jeigu ástatymu numatyta privaloma raðytinë forma, tai, jos nesilaikant, nëra ir akto. Raðytinei valdymo aktø formai priklauso, pavyzdþiui, Vyriausybës nutarimai, savivaldybiø tarybø sprendimai ir kt. Neretai operatyvioje veikloje vieðojo administravimo institucijos priima tam tikrus aktus ir þodine forma, pavyzdþiui, kariuomenëje, vidaus reikalø sistemos veikloje.

Be minëtos, vieðojo administravimo aktai turi ir kitokià juridinæ reikðmæ:

1) vieðojo administravimo aktas gali bûti kaip tam tikras juridinis faktas. Ðiuo atveju jis yra aplinkybë, kuri sudaro, pakeièia arba nutraukia administracinius teisinius santykius (pavyzdþiui, Vyriausybës nutarimas dël ástaigos perdavimo ið vienos ministerijos kitai);

2) vieðojo administravimo aktas gali bûti kitø valdymo aktø pagrindas (pavyzdþiui, Vyriausybës nutarimo pagrindu priimamas ministro ásakymas);

3) vieðojo administravimo aktas gali bûti ir atitinkamas árodymas, teismui nagrinëjant administracines, civilines ar baudþiamàsias bylas;

4) vieðojo administravimo aktas gali bûti civiliniø teisiniø sandoriø sudarymo ir galiojimo sàlyga (pavyzdþiui, tokiais galima laikyti transporto priemonës registracijà);

5) vieðojo administravimo aktas gali bûti pagrindas kitiems teisiniams santykiams atsirasti (civiliniams, ðeimos, darbo ir kt.).

Vieðojo administravimo aktø skirtumas nuo kitø teisës aktø ir dokumentø

Vieðojo administravimo aktai yra savarankiðka teisiniø aktø rûðis. Jiems bûdingos tam tikros ypatybës, kurios padeda juos atriboti nuo kitø teisiniø aktø.

Pirmiausia vieðojo administravimo aktas skiriasi nuo ástatymo. Ástatymas yra aukðèiausia juridinë valstybinës valdþios pasireiðkimo forma ir visø kitø valstybiniø teisiniø aktø ðaltinis. Vieðojo administravimo aktas, kaip ir ástatymas, yra juridinis aktas, reguliuojantis visuomeninius teisinius santykius, jis galioja tik tada, kai yra iðleistas sutinkamai su ástatymu ir vykdant já. Ástatymu vieðojo administravimo institucijos aktas gali bûti panaikintas. Be to, jis sàlygoja valstybinio valdymo akto turiná ir juridinæ galià.

Vieðojo administravimo aktas skiriasi nuo teismo aktø. Teismo aktai priimami sutinkamai su civilinio arba baudþiamojo proceso normomis bylose, kuriø nagrinëjimas priklauso tik teismo kompetencijai. Teismo sprendimas naujø teisës normø nenustato. Tai yra individualûs teisiniai aktai, priimami siekiant byloje iðspræsti atitinkamà klausimà, teisiná ginèà, pritaikyti teisës normà konkreèiu atveju. Teismas ástatymo nustatyta tvarka bylose priima sprendimà, nuosprendá ar kità aktà, ið ðalies nesikiðant jokioms kitoms institucijoms. Tuo tarpu vieðojo administravimo institucija priima aktus ne tik remdamasi ástatymais, bet ir vykdydama tiesioginius aukðtesniø institucijø nurodymus. Pastarieji turi teisæ ásikiðti á pavaldþiø vieðojo administravimo institucijø veikla, ásakyti jiems atitinkamai veikti. Valdymo aktai skiriasi ir daþniau iðreiðkiamu pozityviu pobûdþiu. Be to, skiriasi dar ir tuo, kad teismo aktais gali bûti panaikinti valdymo aktai, o atvirkðèiai - ne.

Vieðojo administravimo aktas skiriasi nuo civilinës sutarties - juridinio akto civiliniuose teisiniuose santykiuose. Civilinë teisinë sutartis yra sandoris, t.y. dviejø ar daugiau subjektø savitarpio susitarimo ir veikimo rezultatas. Vieðojo administravimo aktu teisiniai santykiai paprastai nustatomi, pakeièiami arba nutraukiami vienaðaliðkai, be antrosios ðalies sutikimo ar valios.

Vieðojo administravimo aktas skiriasi taip pat nuo nevyriausybiniø organizacijø aktø. Nevyriausybiniø organizacijø priimami aktai yra privalomi ðioms organizacijoms ir galioja tik jø nariams. Tik toje organizacijoje ir tik jos nariams galima taikyti tokios organizacijos aktais nustatytas sankcijas. Vieðojo administravimo aktai priimami valstybës vardu ir privalomi visiems vieðojo administravimo subjektams.

Galiausiai vieðojo administravimo aktai skiriasi nuo asmens ir tarnybiniø dokumentø (asmens liudijimo, diplomo, gimimo liudijimo, revizijos akto ir kt.). Minëti dokumentai nenustato teisës normø, nesukuria, nepakeièia ir nenutraukia administraciniø teisiniø santykiø. Dokumentø paskirtis - paliudyti asmens tapatybæ, patvirtinti konkretø faktà. Dokumentai tam tikrais atvejais gali bûti pagrindas valdymo aktui priimti (pavyzdþiui, remdamasi revizijos aktu, administracija gali priimti atitinkamà ásakymà).

Vieðojo administravimo institucijø aktø klasifikacija

Vieðojo administravimo institucijø aktai yra ávairûs. Jie turi tam tikrø specifiniø tik jiems bûdingø poþymiø, pagal kuriuos jie gali bûti klasifikuojami remiantis ávairiais kriterijais. Teisinëje literatûroje daþniausiai valdymo aktai klasifikuojami taip: 1) pagal juridines savybes, 2) veikimà erdvëje, 3) aktus priimanèiø institucijø kompetencijos pobûdá, 4) aktus priimanèias institucijas ir 5) iðraiðkos formas.

Pagal juridines savybes vieðojo administravimo aktai skirstomi á 1) norminius ir 2) individualius (administracinius) aktus.

Norminis aktas - vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisës aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais poþymiais neapibûdintø subjektø grupei.

Norminiai valdymo aktai yra tokie, kuriø turiná sudaro tam tikros teisës normos, t. y. visiems ar daugeliui asmenø privalomos elgesio taisyklës, kurios yra daugiau ar maþiau bendro pobûdþio ir skirtos tam tikriems visuomeniniams santykiams reguliuoti. Pavyzdþiui, prieðgaisrinës apsaugos taisyklës paprastai priimamos ne vienu kokiu nors konkreèiu atveju ir galioja ilgesná laikà. Vienas ið bûdingø norminiø valdymo aktø poþymiø yra tai, kad juose paprastai nenurodomas konkreèiai apibrëþtas administraciniø teisiniø santykiø subjektas, o tik bendrai nurodomi tam tikros kategorijos asmenys (apskritai pilieèiai, pareigûnai, organizacijos ir pan.). Norminiai valdymo aktai reguliuoja labai ávairius visuomeninius santykius.

Individualus teisës aktas - vienkartis teisës taikymo aktas, skirtas konkreèiam subjektui ar individualiais poþymiais apibûdintø subjektø grupei. Individualiems (administraciniams) vieðojo administravimo aktams priklauso tokie, kurie nenustato nei teisës normø, nei bendrai privalomø elgesio taisykliø. Jie priimami, remiantis norminiais aktais, kai reikia taikyti jau anksèiau nustatytas (norminiame akte) teisës normas. Pavyzdþiui, kompetentinga institucija priima nutarimà (individualø aktà) skirti paþeidëjui administracinæ nuobaudà.

Pagal veikimà erdvëje valdymo aktai skirstomi á 1) centriniø valstybinio administravimo subjektø ir 2) teritoriniø valstybinio administravimo subjektø aktus.

Centriniø valstybinio administravimo subjektø aktai galioja visoje respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos teritorijos dalyje. Teritoriniø valstybinio administravimo subjektø aktai turi atitikti atitinkamus centriniø valstybinio administravimo subjektø aktus ir galioja tam tikroje administracinio-teritorinio vieneto (apskrities, apylinkës, savivaldybës, miesto ir t.t.) teritorijoje arba jos dalyje.

Pagal vieðojo administravimo institucijø kompetencijos pobûdá valdymo aktai skirstomi á 1) bendrosios, 2) tarpðakinës (specialiosios) ir 3) ðakinës kompetencijos institucijø aktus.

Bendrosios kompetencijos vieðojo administravimo institucijø aktams priklauso Prezidento, Vyriausybës ir savivaldybiø tarybø aktai, kuriais reguliuojami visuomeniniai santykiai ávairiose ûkinës, socialinës-kultûrinës ir administracinës-politinës veiklos srityse.

Tarpðakinës (specialiosios) kompetencijos vieðojo administravimo institucijø aktai yra tokie, kuriuos priima ðios rûðies kompetencijos vieðojo administravimo institucijos tam tikru tarpðakinio pobûdþio klausimu (pavyzdþiui, apskaitos, standartø ir t.t.) ir kurie privalomi visiems ðakinio valdymo institucijoms, ámonëms, ástaigoms, organizacijoms. Tokius aktus leidþia paprastai departamentai prie Vyriausybës (Standartizacijos, Archyvø ir pan.).

Ðakinio valdymo institucijø aktai reguliuoja santykius, atsirandanèius tam tikroje vieðojo administravimo ðakoje. Ðios rûðies valdymo aktus leidþia ðakinës kompetencijos vieðojo administravimo institucijos - ministerijos.

Pagal institucijas, priimanèias vieðojo administravimo aktus ir aktø iðraiðkos bûdà, jie skirstomi á tokias rûðis:

1) Prezidento dekretai (pavyzdþiui, dël atskirø valstybës tarnautojø paskyrimo).

2) Vyriausybës nutarimai. Nutarimai paprastai yra norminio pobûdþio valdymo aktai. Jie priimami svarbiausiais, principiniais valstybinio valdymo klausimais. Vyriausybës nutarimais nustatomos tam tikros teisës normos, elgesio taisyklës ávairiems valdymo institucijoms, pareigûnams, ástaigoms, ámonëms, nevyriausybinëms organizacijoms, pilieèiams ir galioja paprastai ilgà laikà.

Potvarkius leidþia Ministras Pirmininkas. Potvarkiai skiriasi nuo nutarimø tuo, kad jie yra paprastai individualûs aktai ir priimami klausimais, kuriø nereikia kolegialiai svarstyti. Jie priimami taikyti konkreèiais atvejais, tam tikriems asmenims, ribotam laikui, o daþniau tik vienam kartui.

3) ministrø, departamentø, kitø valstybiniø þinybø vadovø ásakymai. Ásakymai pagal juridines savybes gali bûti tiek norminiai, tiek individualûs vieðojo administravimo aktai.

4) savivaldybiø tarybø sprendimai ir merø potvarkiai. Ðie aktai priimami sutinkamai su aukðtesniø valstybës institucijø aktais. Sprendimai daþniausiai yra norminio pobûdþio aktai, jie priimami svarbiausiais klausimais tarybos posëdyje. Kai kurie sprendimai yra individualûs aktai. Potvarkiai paprastai yra individualûs aktai. Jie priimami sprendþiant klausimus, kuriø nereikia kolegialiai svarstyti.

5) vieðojo administravimo ástaigø ir ámoniø vadovø ásakymai ir instrukcijos. Minëtø vadovø ásakymai ir instrukcijos gali bûti ir norminiai, ir individualûs aktai. Ástaigø ir ámoniø vadovø aktai daþniausiai privalomi tik jø darbuotojams ir yra vidaus valdymo aktai.

Pagal iðraiðkos formà vieðojo administravimo aktai skirstomi á 1) þodinius ir 2) raðytinius.

Vieðojo administravimo aktø parengimo ir priëmimo tvarka

Valstybinio valdymo institucijø aktø priëmimo, galiojimo, panaikinimo, pakeitimo ir sustabdymo tvarkà nustato ástatymai. Teisës norminio akto rengimo stadijos yra ðios:

1) teisës akto paskirties ir jo rengimo uþduoties nustatymas;

2) rengëjo nustatymas (parinkimas);

3) teisës akto teksto parengimas;

4) teisës akto derinimas ir aprobavimas.

Teisës norminio akto rengimas. Pasiûlymus dël teisës akto rengimo turi teisæ teikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisës akto paskirtá ir jo rengimo uþduotá turi teisæ nustatyti valstybës valdþios institucijos pagal savo kompetencijà. Teisës akto rengëjais gali bûti valstybinës valdymo institucijos paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar jø grupë, taip pat asmuo arba asmenø iniciatyvinë grupë. Parengtas teisës aktas derinamas, aprobuojamas ir pateikiamas institucijai, ágaliotai já priimti, ðios institucijos nustatyta tvarka. Derinamas ekonominius santykius reguliuojanèio teisës akto projektas turi bûti ávertinamas antikorupciniu poþiûriu. Jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisës aktas gali daryti átakà kriminogeninei situacijai, já priimti ágaliota institucija skiria kriminologinæ ekspertizæ.

Teisës norminio akto reikalavimai. Teisës aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijà, taip pat kitus galiojanèius teisës aktus, jeigu tame akte nëra normø, keièianèiø galiojanèius teisës aktus.

Teisës norminio akto forma. Teisës akte turi bûti:

1) institucijos, ágaliotos já priimti, pavadinimas;

2) teisës akto rûðies pavadinimas;

3) teisës akto pavadinimas (antraðtë);

4) teisës akto priëmimo data, numeris, vieta;

5) teisës akto tekstas;

6) teisës aktà pasiraðanèiojo pareigos, vardas, pavardë.

Turinys. Teisës akto turinys turi atitikti jo paskirtá. Teisës akto turinys turi bûti logiðkas, glaustas ir aiðkus. Tekste neturi bûti nereikalingø arba netaisyklingø þodþiø, þodþiø junginiø, pastabø ir dviprasmybiø. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini þodþiø sutrumpinimai, iðskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda á leidiná, kuriame ðis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmà kartà minimas pavadinimas negali bûti trumpinamas.

Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jø dalys ir punktai. Straipsniai - be pavadinimø, þymimi arabiðkais skaitmenimis ir numeruojami ið eilës. Straipsniø dalys þymimos arabiðkais skaitmenimis. Prezidento dekretais tvirtinami teisës aktai turi punktus ir papunkèius. Jø punktai þymimi arabiðkais skaitmenimis.

Vyriausybës ir kitø institucijø teisës aktus sudaro punktai, jø pastraipos ir punktø papunkèiai. Punktai þymimi arabiðkais skaitmenimis ir numeruojami ið eilës. Punktø pastraipos nenumeruojamos. Punktø papunkèiai þymimi arabiðkais skaitmenimis ir turi pradiná punkto ir savo eilës skaitmená. Atskirai numeruoti papunkèiai gali bûti vadinami punktais. Viso teisës akto punktø numeracija yra iðtisinë. Didesnës apimties teisës aktas gali bûti skirstomas á skyrius ir skirsnius. Skyriai ir skirsniai þymimi romëniðkais skaitmenimis ið eilës.

Valdymo akto priëmimo procesas susideda ið tokiø stadijø: 1) projekto paruoðimo, 2) jo svarstymo, 3) akto priëmimo ir 4) jo paskelbimo (supaþindinimo su turiniu).

Veiksmai, susijæ su valdymo aktø priëmimu ir jø galiojimu, turi savo ypatumø, kuriuos sàlygoja tø aktø ávairovë ir juos priimanèios institucijos. Taèiau savo ruoþtu galioja ir tam tikros bendros jø priëmimo bei galiojimo taisyklës.

Iniciatyva parengti akto projektà priklauso arba institucijai, priimanèiai ðá aktà, arba kitoms suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms. Todël akto projektà rengia arba ta institucija, kuri numato já priimti, arba kitos institucijos, arba jis rengiamas bendrai. Rengiant akto projektà, paprastai ið anksto patikrinami faktai, surenkami reikalingi duomenys ir pan. Rekomenduojama, kad su akto projektu bûtø supaþindinamos suinteresuotos organizacijos ir pareigûnai.

Projekto svarstymo ir akto priëmimo procedûra priklauso nuo svarstomo klausimo pobûdþio ir institucijos, kuri sprendþia tà klausimà. Kolegialiose institucijose projektai svarstomi ir aktai priimami jø posëdþiuose (kolegialiai), balsø dauguma.

Kitus aktø projektus, kuriø nereikia kolektyviai svarstyti, kolegialiose valstybinio valdymo institucijose svarsto ir aktus priima tos institucijos vadovas. Kai kada ástatymas reikalauja, kad valstybinio valdymo institucijø aktø priëmimas bûtinai bûtø derinamas su kitomis organizacijomis.

Teisës aktø nustatytais atvejais vieðojo administravimo aktai turi bûti vizuojami. Pavyzdþiui, Vyriausybei teikiamus nutarimø ir kitø teisës aktø projektus vizuoja:

1) ûkio ministras - Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Vieðøjø pirkimø tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Valstybinës atominës energetikos saugos inspekcijos, valstybës ámonës Valstybës turto fondo;

2) teisingumo ministras - Lietuvos archyvø departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Europos teisës departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Valstybinës tabako ir alkoholio kontrolës tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Vyriausiosios administraciniø ginèø komisijos, Mokestiniø ginèø komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Valstybinës duomenø apsaugos inspekcijos;

3) vidaus reikalø ministras - Kûno kultûros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Informacinës visuomenës plëtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës (iðskyrus telekomunikacijø klausimais);

4) kraðto apsaugos ministras - Lietuvos Respublikos ginklø fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës;

5) þemës ûkio ministras - Valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos;

6) aplinkos ministras arba þemës ûkio ministras - Valstybinës geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës;

7) uþsienio reikalø ministras - Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës;

8) sveikatos apsaugos ministras - Valstybinës ligoniø kasos;

9) susisiekimo ministras - Ryðiø reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Informacinës visuomenës plëtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës (telekomunikacijø klausimais).

Apskrièiø virðininkø, savivaldybiø tarybø, kitø valstybës institucijø ir ástaigø (iðskyrus ministerijø) teikiamus Vyriausybei teisës aktø projektus vizuoja atitinkamos valdymo srities ministras.

Be to, nuo 1999 m. vasario 15 d. "Interneto" tinkle turi bûti skelbiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamø svarbesniø ir kitø aktualiausiø vieðojo administravimo norminiø aktø projektai. Ministerijos, Vyriausybës ástaigos, ástaigos prie ministerijø, apskrièiø virðininkø administracijos, kitos valstybës ir savivaldybiø institucijas yra ápareigotos skelbti ðiø aktø projektus "Interneto" tinklalapyje Vyriausybës nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dëmesys, kad Vyriausybës nariai negali gauti atlyginimo uþ darbà Vyriausybës sudarytose komisijose teisës aktams rengti. Dël konsultacinio darbo ne Vyriausybës ir jos sudarytø komisijø posëdþiø metu rengiant teisës aktus ar programas Vyriausybës narys be Seimo ar Vyriausybës atitinkamo sprendimo negali sudaryti kûrybinës veiklos sutarties, kurioje bûtø numatytas atlyginimo mokëjimas.

Vieðojo administravimo aktams keliami reikalavimai ir jø nesilaikymo pasekmës

Kad valstybinio valdymo institucijø aktai galiotø, bûtø efektyvûs ir padëtø spræsti valstybinio valdymo uþdavinius, jie turi atitikti tam tikrus reikalavimus, nors vieðojo administravimo aktø projektai daþnai neatitinka juridinës technikos reikalavimø.

Reikalavimai valstybinio valdymo institucijø aktams yra skirstomi á tris grupes.

1. Bendri teisëtumo reikalavimai.

Jie keliami visiems valstybinio valdymo institucijø aktams nepriklausomai nuo to, kokie valdymo institucijos ir kokiais konkreèiais klausimais tuos aktus priima. Ðiø reikalavimø pobûdá sàlygoja valstybinio valdymo institucijø aktø poástatymiðkumas. Konkreèiai ðie reikalavimai yra tokie: a) valstybinio valdymo aktas turi bûti priimtas kompetentingo institucijos ir jam suteiktø ágalinimø ribose; b) valstybinio valdymo institucijos aktas turi bûti priimtas valstybës ir pilieèiø interesais, t.y. jis turi formaliai ne tik neprieðtarauti ástatymui, bet ir ið tikrøjø jo nepaþeisti, nevarþyti gyventojø teisiø ir teisëtø interesø; c) valstybinio valdymo institucijos aktas turi bûti priimtas tam tikslui, kuris tiesiogiai numatytas ástatymu; d) valstybinio valdymo institucijos aktas turi bûti priimtas ástatymo nustatyta tvarka, t. y. grieþtai laikantis visø nustatytø jo parengimo ir priëmimo taisykliø; e) valstybinio valdymo institucijø aktas turi bûti priimtas laikantis ástatymo nustatytos formos, t. y. atitinkanèio jo esmæ pavadinimo, su atitinkamø pareigûnø paraðais, nurodant jo priëmimo vietà ir laikà (pvz., Vyriausybë negali priimti ásakymo formos akto, nes Konstitucijoje nustatyta, jog ji priima nutarimus).

2. Specialûs teisëtumo reikalavimai.

Ðie reikalavimai yra papildomi ir jie keliami kai kuriems valstybinio valdymo institucijø aktams priklausomai nuo jø turinio ir paskirties:

a) kai kurie valstybinio valdymo institucijø aktai turi bûti priimti tik tam tikru laiku. Ðá reikalavimà visø pirma sàlygoja tam tikros aplinkybës. Pavyzdþiui, savivaldybës taryba sprendimà dël kovos su stichine nelaime (potvyniu) turi priimti laiku, t. y. iðkilus realiai ðios nelaimës grësmei ar ávykus nelaimei. Praëjus stichinei nelaimei, priimti minëtà sprendimà beprasmiðka. Kitais atvejais ástatymas nustato konkretø laikà, per kurá turi bûti priimtas teisinis aktas. Pavyzdþiui, priimti nutarimà dël administracinës nuobaudos taikymo teisës paþeidëjui galima tik per vienà mënesá nuo administracinio nusiþengimo padarymo dienos;

b) tam tikrais atvejais valstybinio valdymo institucijos aktas gali bûti priimtas esant aukðtesnës institucijos leidimui. Pavyzdþiui, valstybës turtas panaudos sutarties pagrindu gali bûti perduotas subjektams tik leidus LRV;

c) kai kurie valstybinio valdymo aktai priimami suderinus sprendþiamø klausimà su kitø valstybiniø ar visuomeniniø organizacijø institucijos;

d) kai kurie valdymo aktai turi bûti tvirtinami aukðtesnës institucijos;

e) kai kurie aktai gali bûti priimti atþvilgiu asmenø, sulaukusiø tam tikro ástatymu nustatyto amþiaus. Pavyzdþiui, administracinë nuobauda skiriama asmenims, sukakusiems 16 metø;

f) galiausiai kai kurie valstybinio valdymo institucijø aktai gali bûti priimti, remiantis kitais valdymo aktais. Ðtai prieðgaisrinës saugos planas ministerijos, remiantis taisyklëmis.

3. Organizaciniai-techniniai reikalavimai.

Ðios rûðies reikalavimai reiðkia tai, kad valstybinio valdymo institucijø aktai turi atitikti konkretaus, diferencijuoto ir operatyvaus vadovavimo uþdavinius. Bûtent: a) valdymo institucijø aktuose turi bûti aiðkiai nurodyti ir apibrëþti sprendþiami uþdaviniai, jø vykdytojai, teisës ir pareigos, vykdymo terminai, sprendimø formos ir metodai; b) valdymo institucijø aktai turi bûti priimti aiðkia ir taisyklinga kalba ir tik tais klausimais, kurie svarbûs sprendþiamiems uþdaviniams.

Ðiø reikalavimø laikymasis uþtikrina vieningà ir teisingà akto turinio supratimà, jo aiðkinimà ir tinkamà vykdymà. Jeigu ðiø reikalavimø nesilaikoma, aktas yra netobulas, defektinis. Tokiu atveju gali kilti akto galiojimo klausimas, t. y. ar privaloma já vykdyti. Priklausomai nuo keliamø reikalavimø paþeidimo pobûdþio, defektiniai aktai yra dviejø rûðiø: ginèijami ir niekiniai. Ginèijamais valdymo aktais vadinami tokie aktai, kurie yra neteisëti ið dalies (neteisëti tam tikri jø straipsniai, punktai). Jie paprastai privalomi vykdyti; ginèijama, skundþiama ar protestuojama tik tam tikra jø dalis, pozicija. Tokie aktai gali bûti atitinkamai pakeisti ir pataisyti.

Niekiniais valstybinio valdymo institucijø aktais vadinami tokie, kurie yra neteisëti ið esmës ir jø vykdymas sukeltø teisës paþeidimà. Pavyzdþiui, niekinis aktas yra vadovo ásakymas buhalteriui atlikti toká veiksmà, kuris sudaro baudþiamàjá nusikaltimà arba kitoká ðiurkðtø finansinës drausmës paþeidimà. Niekinis valstybinio valdymo institucijos aktas neturi bûti vykdomas.

Vieðojo administravimo aktø panaikinimo, pakeitimo ir sustabdymo tvarka

Valstybinio valdymo institucijø aktø panaikinimo, pakeitimo ir sustabdymo tvarkà nustato ástatymai. Si tvarka nustatyta, atsiþvelgiant á valstybinio valdymo institucijø pavaldumo valstybinës valdþios institucijoms principus. Panaikinti arba pakeisti valstybinio valdymo aktà pirmiausia gali já priëmusi institucija. Tai padaryti taip pat gali atitinkamas valstybinës valdþios ar aukðtesnis valstybinio valdymo institucija. Valstybinio valdymo institucijos aktà taip pat gali pripaþinti negaliojanèiu teismas.

Vyriausybës darbo reglamentas numato, kad Vyriausybë, Ministro Pirmininko teikimu turi teisæ panaikinti ministrø ir ministerijoms pavaldþiø ástaigø, taip pat Vyriausybës ástaigø teisës aktus, jei ðie prieðtarauja Konstitucijai, ástatymams, kitiems Seimo priimtiems teisës aktams, Prezidento dekretams, Vyriausybës nutarimams, Ministro Pirmininko potvarkiams ir Europos Sàjungos teisei.

Vietiniø ðakiniø institucijø, turinèiø dvigubà pavaldumà, vadovø aktus gali panaikinti ar pakeisti atitinkamo aukðtesnio ðakinio valstybinio valdymo institucijos.

Ástaigø, ámoniø ir organizacijø vadovø aktus gali panaikinti arba pakeisti aukðtesnë pagal pavaldumà valstybinio valdymo institucija.

Vietos savivaldos ástatymas numato, kad savivaldybës tarybos priimtus norminius administracinius teisës aktus gali sustabdyti ar panaikinti pati savivaldybës taryba. Valdybos priimtus norminius administracinius teisës aktus gali sustabdyti ar panaikinti pati valdyba arba savivaldybës taryba. Mero priimtus norminius administracinius teisës aktus gali sustabdyti ar panaikinti meras arba savivaldybës taryba. Kitø savivaldybës vieðojo administravimo subjektø priimtus norminius administracinius teisës aktus gali sustabdyti ar panaikinti meras arba valdyba, arba taryba. Savivaldybiø institucijø ar kitø savivaldybës vieðojo administravimo subjektø priimtus norminius administracinius teisës aktus gali sustabdyti Vyriausybës atstovas apskrityje. Be to, jis gali kreiptis á teismà dël tokiø aktø panaikinimo. Bet kuri nurodyta savivaldybës institucija, panaikinusi kito savivaldybës administravimo subjekto norminá administraciná teisës aktà, prireikus perduoda klausimà ið naujo nagrinëti tam paèiam administravimo subjektui, kurio aktas panaikintas, arba pati já iðnagrinëja ir priima tuo klausimu norminá administraciná teisës aktà, arba pripaþásta, kad tokio akto priimti nereikia. Savivaldybiø institucijø ir kitø savivaldybës vieðojo administravimo subjektø priimti individualûs administraciniai teisës aktai gali bûti skundþiami teismui.

V. SKYRIUS

VIEÐOJO ADMINISTRAVIMO TEISËTUMO UÞTIKRINIMAS

TEMA. TEISËTUMO UÞTIKRINIMO VIEÐAJAME ADMINISTRAVIME BÛDAI

Teisëtumo uþtikrinimo vieðajame administravime sàvoka

Ypatingà reikðmæ teisëtumo principas turi vieðajame administravime. Visø pirma, vieðasis administravimas apima didþiausià valstybës bei vietos savivaldos institucijø veiklos sritá. Tai ekonomikos valdymas, socialinës - kultûrinës srities valdymas, administracinës - politinës srities valdymas ir kt. Grieþtas ástatymø laikymasis yra svarbiausia sàlyga funkcionuojanèiai valdymo sistemai, sëkmingam uþdaviniø vykdymui, egzistuojanèiø valstybiniame valdyme.

Valdymo subjektai, realizuodami savo funkcijas ir ágaliojimus, ágyvendina teisës taikomàjà veiklà, pvz.: ásakymas asmená paskirti á pareigas; vieðojo administravimo institucijos pareigûno priimtas sprendimas dël pilieèio skundo. Ðie pavyzdþiai rodo, jog priimant administracinius (valdymo) sprendimus, reikia taikyti teisës aktus bei laikytis tesëtumo principo. Konkretizuojant bendras teisës normas bei teisës norminius aktus, atsiranda, pasikeièia, pasibaigia konkretûs teisiniai santykiai.

Valdymo aktø pagalba atsiranda poveikis valdymo objektams, operatyviai sprendþiamos individualios, konkreèios bylos valdymo srityje. Kadangi teisës taikymo aktai iðleidþiami, laikantis bendrøjø teisës normø reikalavimø, tai jie turi atitikti ir teisëtumo principà. Valdymo subjektø teisës taikomoji veikla turi bûti ágyvendinama, taip pat laikantis teisëtumo principo.

Valstybiná valdymà vykdo daugybë subjektø, t.y. vykdomosios valdþios institucijos, pareigûnai ir kt. Nuo jø tikslaus ir darnaus darbo, pagrásto grieþtu ástatymø bei poástatyminiø teisës aktø laikymusi, taip pat jiems pavestø pareigø betarpiðko vykdymo priklauso teisingas, objektyvus ir operatyvus klausimø sprendimas, kurie susijæ su kasdieniu pilieèiø gyvenimu ir organizacijø veikla.

Taigi, vykdomosios valdþios institucijos savo kompetencijos ribose privalo uþtikrinti ástatymø bei poástatyminiø aktø laikymàsi pavaldþiø organizacijø veikloje, rengti bei priimti priemones valstybinës tvarkos sutvirtinimui.

Valdymo subjektai ágyvendina teisës kuriamàjà veiklà, apimanèià plaèià ir ávairià visuomeninio gyvenimo sferà. Valdymo institucijø iðleidþiami norminiai aktai turi atitikti ástatymus, t.y. teisëtumo principà. Ástatymø laikymasis, tesës kuriamosios veiklos ágyvendinimas teisëtumo rëmuose stiprina jø garantijas.

Valdymo subjektai turi plaèius ágalinimus administracinës prievartos priemoniø taikymo srityje. Ágyvendinant administracinæ jurisdikcijà, jie savarankiðkai sprendþia teisinius konfliktus, daro poveiká paþeidëjams, taikant valstybinës prievartos priemones. Administracinës jurisdikcijos dalyku yra bylos, susijusios su administraciniais ir drausmës paþeidimais, individualiais ginèais. Nagrinëjant ir sprendþiant tokias bylas, valdymo institucijos, jø pareigûnai skiria paþeidëjams administracines ar drausmines nuobaudas, siekiant ið jø tinkamo elgesio.

Neabejotina, jog jurisdikcinë veikla padës ir bus naudinga visuomeniniø santykiø stabilumui tik tuomet, kai ji grieþtai ágyvendins ástatymø reikalavimus.

Teisëtumas apima ávairià administracinæ veiklà, uþtikrina teisës normø tinkamà ágyvendinimà. Be to, teisëtumas yra objektyvi sàlyga valdymo efektyvumui. Valdymo efektyvumas priklauso ne tik nuo teisëtumo lygio, bet ir nuo administracinio proceso dalyviø drausmës. Turi bûti nenukrypstamai vykdomi ástatymai, kiti aukðtesniø institucijø norminiai aktai. Drausmë yra svarbus kriterijus valdymui, nes valdymas ágyvendinamas, laikantis ástatymø bei poástatyminiø aktø reikalavimø.

Administracinës teisës teoretikai B. N. Gabrièidze ir A. G. Èerniavskij taip pat paþymi labai glaudø ryðá tarp teisëtumo ir drausmës. Nors ðios sàvokos nëra tapaèios, taèiau labai artimos viena kitai. Teisëtumas, kaip ir disciplina, numato valstybës aparato pareigûnø, o taip pat asmenø tiesiogiai susijusiø su materialinës gamybos ir socialinës-kultûrinës srities gyventojø aptarnavimu, pareigà nenukrypstamai vykdyti ástatymus bei kitus teisës aktus. Reikia paþymëti, jog teisinëje valstybëje turi bûti taikomos tikslios teisinës atsakomybës priemonës tiems pareigûnams, kurie netinkamai vykdë savo pareigas ir paþeidë ástatymø reikalavimus.

Vyrauja organinis ryðys tarp teisëtumo ir teisësauginës veiklos. Ðià veiklà ágyvendina ðios vykdomosios valdþios institucijos: vidaus reikalø sistemos institucijos, mokesèiø inspekcija, muitinës ástaigos. Teisëtumo uþtikrinimo ir teisësauginës veiklos ryðys atsispindi teisës apsaugoje, vykdoma ágaliotø valstybës institucijø; juridiniø priemoniø taikyme, grieþtai ir nenukrypstamai laikantis ástatymø bei nustatytos tvarkos.

Valstybinë administracija yra susijusi su ástatymais, jø laikymusi, todël egzistuoja Prezidentinë, ástatymø leidybos bei teisminës valdþiø vykdoma kontrolë.

Pasak teisininko ir rusø mokslininko D. N. Bachracho, teisëtumo lygis ðalyje, visø pirma, priklauso nuo jo bûklës vykdomojoje - tvarkomojoje veikloje. Kai teisëtumo lygis yra þemas, yra pagrindas manyti, jog teisëtumas yra krizëje, vyksta jo suardymas valstybinëje veikloje, pvz., kai policijos pareigûnai visiðkai nepagrástai ir neteisëtai sulaiko pilieèius, konfiskuoja ið jø turtà.

LR Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 7 str. átvirtina teisëtumo uþtikrinimà taikant poveikio priemones uþ administracinius teisës paþeidimus. Ðiame straipsnyje yra nurodoma teisëtumo uþtikrinimo valstybiniame valdyme sàlygos, taikant poveikio priemones:

1) niekam negali bûti taikoma poveikio priemonë uþ administraciná teisës paþeidimà kitaip, kaip ástatymø nustatytais pagrindais ir tvarka;

2) administraciniø teisës paþeidimø bylø teisena vykdoma grieþtai laikantis teisëtumo;

3) tam ágaliotos institucijos ir pareigûnai taiko administracinio poveikio priemones jø kompetencijos ribose, tiksliai pagal ástatymus;

4) ástatymø reikalavimø laikymasis taikant poveikio priemones uþ administracinius teisës paþeidimus uþtikrinamas sisteminga aukðtesniøjø institucijø ir pareigûnø kontrole, teise apskøsti, kitais ástatymø nustatytais bûdais.

Uþtikrinant teisëtumà, egzistuoja ávairios garantijø rûðys valstybiniame valdyme. Ðios garantijos skirstomos á bendras ir specialias. Bendros teisëtumo uþtikrinimo garantijos yra :

1) organizacinës - teisinës;

2) politinës;

3) socialinës - ekonominës.

Specialios teisëtumo uþtikrinimo garantijos yra skirstomos á:

1) kontrolæ;

2) prieþiûrà;

3) prievartà.

Rusø mokslininkas D. N. Bachrachas taip pat iðskiria bendras teisëtumo uþtikrinimo garantijas valstybiniame valdyme; analogiðkas skirstymas kaip ir autoriaus A. M. Nikitino. Taèiau D. N. Bachrachas apibûdindamas teisëtumo uþtikrinimo garantijø rûðis, paþymi, jog teisëtumo politinëmis prielaidomis yra laikytina:

1) demokratijos reþimas;

2) vieðumas.

Ðios prielaidos realiai egzistuos tik tuomet, kai bus ágyvendintas politinis pliuralizmas, spaudos laisvë, valdþiø padalijimas, vyraus nepriklausoma pilieèiø visuomenë nuo valstybës. Tik realus valdþiø atskyrimas, masinës informacijos priemoniø, nepriklausomø nuo valdomos partijos, politiniø partijø egzistavimas, valstybës struktûrø decentralizacija gali tapti ir bûti tikromis teisëtumo reþimo garantijomis.

Socialinëms - ekonominëms teisëtumo prielaidoms galima priskirti valstybës pasiektà gerovës lygá; bûtinø resursø turëjimà valstybëje; pilieèiø, organizacijø teisiø faktiná garantavimà, jø ekonominæ laisvæ; ekonominæ sanklodà; prekiø rinkø egzistavimà; kapitalà ir darbà.

Teisinës - organizacinës garantijos taip pat turi átakos teisëtumui. Pavyzdþiui, organizacinë aparato struktûra, tarnautojø kvalifikacija, personalo rengimo teisinës sistemos efektyvumas; tikslus ir racionalus ágaliojimø paskirstymas ir kt. Slaptumo lygio sumaþinimas, þinybiniø informacijos ir ryðiø su visuomene centrø sukûrimas, aparato nesaikingumø likvidavimas bei kitos organizacinës priemonës sudaro sàlygas teisëtvarkos stiprinimui ðalyje.

Bendrosioms teisëtumo sàlygoms priskirtina ir ástatymø leidybos sistemos bûklë (teisinës prielaidos). Èia yra svarbu ástatymø kokybë, visiðkas teisinis reguliavimas, materialiniø- teisiniø ásakymø procesinis ágyvendinimas, efektyviø garantijø sistemos sutvirtinimas.

Teisëtumo uþtikrinimas yra labai svarbus elementas teisinës ir demokratinës valstybës vystymuisi ir egzistavimui. Todël norint já ágyvendinti valstybiniame valdyme, bûtina:

1) uþkirsti kelià bet kokiems ástatymø ir kitø teisës norminiø aktø paþeidimams;

2) paðalinti prieþastis ir sàlygas, kurios padeda paþeidimams atsirasti;

3) atstatyti organizacijø ir pilieèiø teisëtà padëtá, paþeidus jø teises ir laisves;

4) nubausti asmená, paþeidusá teisëtumà;

5) sudaryti paþeidëjams atsakomybës uþ padarytus teisës paþeidimus neiðvengiamumo sàlygas;

6) auklëti vieðojo administravimo aparato, kitø valstybiniø ir nevalstybiniø ástaigø ,organizacijø pareigûnus ir pilieèius, kad jie grieþtai laikytøsi Konstitucijos ir ástatymø.

Taigi teisëtumo uþtikrinimas valstybiniame valdyme apibrëþiamas kaip tautos, jos pilieèiø, tam tikrø vieðojo administravimo institucijø, vietos savivaldos institucijø, jø pareigûnø, nevalstybiniø ámoniø, ástaigø, organizacijø, vykdanèiø joms perduotas valstybinio vieðojo valdymo funkcijas, veiksmai, metodai, priemonës bei kiti poveikio bûdai, nukreipti á teisëtumo paþeidimø prevencijà, jø atskleidimà ir ðalinimà, bei kaltøjø asmenø patraukimà teisinën atsakomybën.

Kontrolës, vykdymo, tikrinimo ir prieþiûros santykis

Literatûroje, analizuojanèioje teisëtumo uþtikrinimà vieðajame administravime, kartu su kontrolës ir prieþiûros sampratomis sutinkama ir vykdymo tikrinimo sàvoka. Dauguma autoriø nurodo, kad vykdymo tikrinimas yra labai susijæs su administracine kontrole ir yra sudedamoji jos dalis. Vykdymo tikrinimas yra tokia veikla, kuri leidþia nustatyti, kas ir kaip padaryta vykdant konkreèias uþduotis nurodymus, teisës aktø reikalavimus. Taèiau administracinë kontrolë ir vykdymo tikrinimo sàvokos nëra tapaèios, nes skiriasi veiklos apimtimi. Administracinë kontrolë suvokiama kaip tam tikras laike vykstantis procesas, o vykdymo tikrinimas daþniausiai vienkartinis aktas. Administracinës kontrolës metu tikrinamas objekto veiklos teisëtumas ir tikslingumas, o vykdymo tikrinimo metu tikrinama ar laiku ir teisingai vykdomi privalomi paliepimai, nurodymai, ásakymai, jo turinys siauresnis nei kontrolës.

Paþymëtina, kad administracinës teisës teorijoje teisininkø nuomonës dël administracinës prieþiûros kaip savarankiðko teisëtumo valstybiniame valdyme bûdo vertinimo iðsiskiria: vieni teigia, kad administracinë prieþiûra yra atskiras ir savarankiðkas teisëtumo valstybiniame valdyme uþtikrinimo bûdas, kiti mano, kad tai specifinë administracinës kontrolës rûðis. Todël svarbu aptarti administracinës kontrolës ir administracinës prieþiûros teorinius skirtumus ir panaðumus.

Vieni ið teisininkø, teigianèiø, kad administracinë prieþiûra nëra savarankiðkas teisëtumo valstybiniame valdyme uþtikrinimo bûdas, o yra administracinës kontrolës rûðis, yra A.A. Karmolickij, D.N. Bahrah, M.S. Studenikina. A.A. Karmolickij teigia, kad administracinë prieþiûra yra specifinë valstybinës administracinës kontrolës rûðis. D.N. Bahrah mano,kad priklausomai nuo kontrolës apimties skiriama pati kontrolë, kurios procese tikrinamas veiklos teisëtumas ir tikslingumas, ir prieþiûra, kuri apsiriboja tik veiklos tikrinimu ið teisëtumo pusës. M.S. Studenikina teigia, kad administracinë prieþiûra yra savo taikymo sferoje "susiaurinta" kontrolë, o "susiaurinta" ji tuo, kad objekto veikla tikrinama tik teisëtumo poþiûriu, todël M.S. Studenikina, teigdama, kad valstybinës inspekcijos taip pat tikrina objektø veiklos teisëtumà ir tikslingumà, nepriskiria valstybiniø inspekcijø prie grynai administracinës prieþiûros subjektø.

Taèiau ðie teisininkai, teigdami, jog administracinë prieþiûra yra administracinës kontrolës rûðis, o ne savarankiðkas teisëtumo valstybiniame valdyme uþtikrinimo bûdas, daugiau to niekuo nemotyvuoja, jokiø esminiø naujø panaðumø nepateikia, remdamiesi, matyt, tik jø panaðumais, tai yra tuo, kad ðiø abiejø veiklø esmë yra tikrinimas, stebëjimas, jø sritis - valstybinis valdymas, panaðûs jø abiejø uþdaviniai, kuriø esmë- teisëtumo valstybiniame valdyme uþtikrinimas, procesas, formos, funkcijos, pricipai.

Kita administracinës teisës teorijoje egzistuojanti nuomonë dël administracinës kontrolës ir administracinës prieþiûros santykio yra tokia, kad administracinë kontrolë ir administracinë prieþiûra yra du savarankiðki teisëtumo valstybiniame valdyme uþtikrinimo bûdai. Tokiai nuomonei pritaria gan nemaþa grupë teisininkø (pvz.: P.Petkevièius, D.M. Ovsianko, V.Malkov). Todël manau svarbu paanalizuoti ðiø mokslininkø pateikiamus administracinës kontrolës ir administracinës prieþiûros skirtumus.

P.Petkevièius teigia, kad administracinë kontrolë yra labai artima administracinei prieþiûrai, taèiau tarp jø yra esminiø skirtumø. P.Petkevièius nurodo, kad kontrolës organai daþniausiai kontroliuoja pavaldþius organus, o prieþiûros organai visuomet priþiûri nepavaldþius valstybinio valdymo organus ir kitus objektus. Kitas skirtumas, kurá nurodo P.Petkevièius, yra tai, kad kontrolës organai kaltiems asmenims taiko drausminio poveikio priemones, o prieþiûros organai naudoja administracinës prievartos priemones. Taigi, P.Petkevièius skiria administracinæ kontrolæ nuo administracinës prieþiûros:

1) pagal jø subjektø ir objektø tarpusavio ryðá, tai yra ar tarp jø egzistuoja pavaldumo santykiai. Bet ðiuo skirtumu negalima beatodairiðkai remtis, nes ir pats P.Petkevièius teigia, kad kontrolës objektai daþniausiai kontroliuoja pavaldþius organus, tai yra administracinës kontrolës objektu gali bûti ir nepavaldþios subjektui institucijos (tarpðakinës, iðorinës kontrolës atveju). Tokiu bûdu atskirti, kur yra administracinë kontrolë, o kur administracinë prieþiûra galima ne visada.

2) pagal kaltiems asmenims taikomø priemoniø rûðá. Taèiau, mano nuomone, ðio skirtumo negalima laikyti savarankiðku, kadangi jis priklauso nuo pirmojo- t.y. nuo pavaldumo tarp subjekto ir objekto buvimo, nes jei jis yra, tai bus taikomos drausminio poveikio priemonës, taèiau jei pavaldumo nëra, kontrolës ar prieþiûros subjektas taikys kitokias priemones, bet ne drausminio poveikio. Todël ir pagal ðá poþymá negalima besàlygiðkai atskirti administracinës kontrolës nuo administracinës prieþiûros.

Daug daugiau dëmesio administracinës kontrolës ir administracinës prieþiûros atskyrimui teikia D.M. Ovsianko. Jis administracinæ kontrolë ir administracinæ prieþiûrà skiria pagal:

1) pavaldumo tarp subjekto ir objekto buvimà ar nebuvimà bei atitinkamø priemoniø taikymà kaltiems asmenims.

2) jas vykdanèius subjektus: administracinæ prieþiûrà vykdo tik specialiai tam ágaliotos valstybinio valdymo institucijos, o administracinæ kontrolæ taip pat gali vykdyti ir ástatymø leidþiamosios ir teisminës valdþiø institucijos ir visuomeninës institucijos bei tiesiogiai valstybës pilieèiai ar kiti asmenys.

3) objektà: administracinës prieþiûros objektu gali bûti ir visi fiziniai bei juridiniai asmenys, ir tik tam tikri fiziniai bei juridiniai asmenys, ir pavieniai pilieèiai, tuo tarpu administracinës kontrolës objektu gali bûti tik tam tikros valstybinio valdymo institucijos, jø tarnautojai.

4) subjektø ágaliojimø turiná: kontrolës subjektai ágalioti daryti poveiká, "kiðtis" á objektø operatyvinæ- ûkinæ veiklà, o prieþiûros subjektai tokiø ágaliojimø neturi. Ðis kriterijus diskutuotinas, kadangi, pavyzdþiui, valstybinës inspekcijos, bûdamos administracinës prieþiûros subjektais, ágaliotos sustabdyti tam tikrà veiklà, uþdrausti naudotis tam tikra áranga. Ar tai nëra "kiðimasis" á tikrinamo objekto operatyvinæ- ûkinæ veiklà?

5) organizacines teisines formas, kuriomis jos vykdomos: vykdant administracinæ kontrolæ, taikomos labai ávairios formos (revizijos, ekspertizës, tikrinimas), o administracinë prieþiûra tiek daug formø neturi (tëra tik pastovus stebëjimas ir tikrinimas). Vienok manau, kad pagal formas taip pat ne visada galima skirti administracinæ kontrolæ ir administracinæ prieþiûrà, kadangi jø formos gali sutapti: vykdant ir kontrolæ, ir prieþiûrà gali bûti atliekamas patikrinimas, stebëjimas. Ginèytinas ir teiginys, jog administracinë prieþiûra neturi daug jos ágyvendinimo formø, pavyzdþiui valstybinës inspekcijos ágaliotos atlikti laboratorines analizes, kontrolinius matavimus atitinkamø priemoniø ekspertizes ir kitus specialius tyrimus, kas rodo, kokios ávairios gali bûti administracinë prieþiûros formos.

6) jø specifikà: vykdant administracinæ prieþiûrà gali bûti iðduodami specialûs leidimai, licenzijos, sertifikatai, o administracinës kontrolës formos tokiø bruoþø neturi.

7) jø dalykà (beje ðá skirtumà pabrëþia daugelis teisininkø). D.M. Ovsianko teigia, kad vykdydamas administracinæ kontrolæ subjektas tikrina ne tik objekto veiklos teisëtumà, bet ir tikslingumà, tai yra administracinës kontrolës subjekto kompetencija yra daug platesnë, kai tuo tarpu administracinës prieþiûros subjektas objekto veiklà tikrina tik teisëtumo poþiûriu.

Kitas teisininkas, V.Malkov, teigia, kad administracinæ kontrolæ nuo administracinës prieþiûros galima skirti ir pagal tai, kad prieþiûros subjektas neturi teisës pakeisti sustabdyti ar panaikinti neteisëtà objekto norminá aktà, kai kontrolës subjektas tai padaryti ágaliotas.

Tokios administracinës teisës teorijoje yra susiformavusios nuomonës dël administracinës kontrolës ir administracinës prieþiûros kaip teisëtumo valstybiniame valdyme uþtikrinimo bûdø skirtumø ir panaðumø, jø santykio. Todël teorijoje atskirti administracinæ kontrolæ nuo administracinës prieþiûros galima tik esant anksèiau pateiktø poþymiø, skirtumø visumai, daugumai; negalima remiantis vieno ar keliø poþymiø buvimu ar nebuvimu konstatuoti, jog tam tikros institucijos vykdoma atitinkama veikla yra administracinë kontrolë ar administracinë prieþiûra, tuo labiau, kad minëti poþymiai turi nevienodà átakà: vieni reikðmingesni (pvz.: subjektas, objektas, jø tarpusavio ryðiø pobûdis), kiti gi ne tokie reikðmingi, kadangi juos nulemia pirmieji. Todël, manau, galima ið pateiktø autoriø nuomoniø apibendrinti tam tikrus poþymius, esant kuriø daugumai galima bûtø teigti, jog atitinkama veikla yra administracinë kontrolë ar administracinë prieþiûra.

Reziumuojant galima apibendrinti, kad administracinæ kontrolæ ir administracinæ prieþiûrà padeda atriboti tokie kriterijai:

1. Tikrinimo subjektas- administracinës prieþiûros atveju tai tik specialiai tam ágaliotos valstybinio valdymo institucijos (pvz.: valstybinës inspekcijos), o kontrolës atveju subjektø ratas daug platesnis- tai ir ástatymø leidþiamosios valdþios institucijos (pvz.: seimas), ir ástatymø vykdomosios valdþios institucijos (pvz.: tam tikri departamentai), ir teisminës valdþios institucijos (pvz.: administracinis teismas), ir visuomeninës institucijos (pvz.: profesinës sàjungos) ar net tiesiogiai valstybës pilieèiai ar kiti asmenys.

2. Objektas - administracinës kontrolës atveju - tai institucijos vykdanèios vieðàjá administravimà, o administracinës prieþiûros objektas kur kas platesnis- tai, bendrai paëmus, visi fiziniai ar juridiniai asmenys nepriklausomai nuo jø pavaldumo ar nuosavybës formos, svarbu, kad jiems bûtø privalomas tam tikrø specialiø taisykliø, normø, standartø laikymasis.

3. Dalykas - administracinës kontrolës atveju objekto veikla tikrinama ne vien teisëtumo, tai yra kaip ji atitinka tam tikrus ástatymø, kitø teisës aktø reikalavimus, bet ir tikslingumo poþiûriu, tai yra kaip efektyviai, tikslingai, pagrástai objektas naudoja priemones jam iðkeltø uþdaviniø sprendimui, ar jo veikla atitinka jo tikslus; be to daþniausias tikrinama visa objekto veikla. Administracinës prieþiûros dalykas siauresnis, tai yra objekto veikla tikrinama tik teisëtumo poþiûriu ir su tam tikrais ypatumais, tai yra kaip ji atitinka ne vien ástatymø ir kitø teisës aktø reikalavimus, bet ir tam tikras specialias taisykles, normas standartus, kuriø laikytis objektas privalo, ir kurios yra daþniausiai techninio pobûdþio ir jau yra tiksliai grieþtai reglamentuotos teisës aktuose; be to daþniausiai tikrinama tik tam tikra objekto veiklos sritis, funkcijos, bûtent, kaip jis laikosi minëtø specialiø taisykliø, normø, o ne visa jo veikla.

4. Turinys - kadangi vykdant administracinæ prieþiûrà objekto veikla netikrinama tikslingumo poþiûriu, todël administracinë prieþiûra neturi tam tikro elemento, kuris bûdingas administracinei kontrolei, o bûtent nëra tikrinami bûdai ir priemonës, kuriais objektas realizuoja savo funkcijas, iðskyrus atvejus, kai tai bûtina teisëtumo uþtikrinimui.

5. Subjekto ir objekto tarpusavio santykiø pobûdis - administracinës prieþiûros atveju subjektas ir objektas nesusijæ pavaldumo santykiais, tai yra prieþiûra bus atliekama neatsiþvelgiant kam pavaldus yra objektas ar kokia jo nuosavybës forma, netgi bûtina pabrëþti kad prieþiûros atveju objektas niekada nëra pavaldus subjektui. O administracinës kontrolës atveju daþniausiai subjektas ir objektas egzistuoja vienoje valdymo sistemoje ir objektas yra pavaldus subjektui.

6. Tikrinimo formos - vienos daugiau naudojamos atliekant administracinæ kontrolæ (pvz.: ataskaitø iðklausymas, dalyvavimas objekto posëdþiuose, kur sprendþiamas tam tikras klausimas ir kt.), o kitos - daugiau administracinæ prieþiûrà (pvz.: inspektavimas, tikrinimas vietoje). Be to vykdant administracinæ prieþiûrà, jos formos turi tam tikrà specifikà (pvz.: atitinkamø leidimø, licenzijø iðdavimas).

7. Taikomø priemoniø rûðis - administracinës kontrolës atveju daþniausias taikomos drausminio poveikio priemonës (pvz.: papeikimas), be to gali bûti taikomos ir skatinamojo poveikio priemonës (pvz.: padëka, premija), tai yra ne vien baudþiamosios. Administracinës prieþiûros atveju taikomos administracinës prievartos priemonës, tai yra skiriamos administracinës nuobaudos ir netaikomos jokios skatinamosios priemonës.

8. Ágaliojimø pobûdis - administracinës kontrolës atveju subjektas daþnai turi toká ágaliojimà ar teisæ, kaip objekto neteisëtø aktø galiojimo sustabdymas ar panaikinimas, o administracinës prieþiûros subjektas tokiø ágaliojimø niekada neturi.

Taèiau, kaip minëjau, toks administracinës kontrolës ir administracinës prieþiûros skyrimas egzistuoja tik teorijoje; praktiðkai egzistuojanèiø subjektø, kuriø vykdoma atitinkama veikla bûtø laikoma grynai administracinë kontrolë (tai yra atitiktø visus administracinës kontrolës poþymius ir joje nebûtø nei vieno administracinës prieþiûros poþymio) arba grynai administracinë prieþiûra (tai yra atitiktø visus administracinës prieþiûros poþymius ir joje nebûtø nei vieno administracinës kontrolës poþymio) rasti yra labai sunku. Nes daugumos taip vadinamø administracinës kontrolës subjektø vykdoma atitinkama veikla turi administracinës prieþiûros bruoþø; ir administracinës prieþiûros subjektø veikla- administracinës kontrolës bruoþø. Teorijoje egzistuoja nuomonë, kad atskiru teisëtumo valstybiniame valdyme uþtikrinimo bûdu galima laikyti ir kontrolinæ- prieþiûrinæ veiklà, kuri savyje jungia ir administracinës kontrolës ir administracinës prieþiûros poþymius. Kaip, pavyzdþiui, ið administracinës prieþiûros poþymiø á ðià veiklà gali áeiti objekto tikrinimas tik teisëtumo poþiûriu, o ið administracinës kontrolës - ávairiø priemoniø (netik administracinës prievartos) taikymas.

Taèiau ðiuos rûðies teisëtumo valstybiniame valdyme uþtikrinimo bûdo egzistavimas tik patvirtina administracinës kontrolës ir administracinës prieþiûros kaip skirtingø teisëtumo valstybiniame valdyme uþtikrinimo formø buvimà, todël, manau, galima teigti, jog administracinë kontrolë ir administracinë prieþiûra yra du savarankiðki teisëtumo valstybiniame valdyme uþtikrinimo bûdai.

TEMA. VIEÐOJO ADMINISTRAVIMO KONTROLË

Vieðojo administravimo socialinis teisinis patikimumas

Remiantis dar Ð. Monteskjë suformuluotu valdþiø padalijimo principu skiriamos trys esminës valstybës funkcijos: teisës kûrimo, teisës ágyvendinimo ir teisingumo vykdymo. Ðis principas átvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 1 d. "Valstybës valdþià Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybë, Teismas". To paties Konstitucijos straipsnio 2 ir 3 dalys riboja valdþios galias ir átvirtina valdþios pareigà tarnauti þmonëms: "Valdþios galias riboja Konstitucija. Valdþios ástaigos tarnauja þmonëms".

Valstybë, vykdydama savo funkcijas, privalo uþtikrinti þmogaus teisiø apsaugà, kurios visuotinai pripaþástamos aukðèiausia teisine vertybe ir negali bûti paþeistos ar atimtos, bei bûti ðiø teisiø garantu. Ðios misijos vykdymui valdþios institucijoms, áskaitant ir vykdomàjà valdþià, yra suteikta nemaþai galiø. Taèiau daþna teisës normø kaita, politiniø procesø átakojama vykdomosios valdþios pareigûnø rotacija bei institucijø reorganizavimas, vadinamasis "þmogiðkasis faktorius", pareigûnø vieðøjø ir privaèiøjø interesø nesuderinimas, kompetencijos bei iðsilavinimo stoka, kitos asmeninës savybës neretai tampa þmogaus teisiø paþeidimo prieþastimi, ypaè santykiuose su þemesnio lygio valstybës valdþios institucijomis.

Nuo Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybës atkûrimo iki ðiø dienø ávyko nemaþai permainø valstybës politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime, taip pat vienoje ið socialinio gyvenimo srièiø - teisëje. Tobulëjant valstybës valdymo formoms bei valdþios sistemoms, pleèiantis visuomeninio gyvenimo teisiniam reglamentavimui, atsirado galimybës teisinëmis priemonëmis apsisaugoti nuo neteisingø ir neteisëtø valstybës valdþios veiksmø. Konstitucijoje ir ástatymuose átvirtintas "svertø ir atsvarø" principas sudaro prielaidas ávairiems teisiniams bei organizaciniams kontrolës ir prieþiûros instrumentams, kurie turi bûti valdþios veiksmø kontrolës bei savikontrolës garantu.

Viena pirmøjø teisiniø institucijø, numatyta dar 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje buvo 1993 m. ásteigtas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Vëliau 1995 m. buvo ákurta Seimo kontrolieriø ástaiga, 1999 m. ásteigti specializuoti administraciniai teismai bei administraciniø ginèø komisijos. Tokiu bûdu buvo kuriamas teisinis mechanizmas, skirtas valdþios veiksmø kontrolei, kurios pagrindinis tikslas - uþtikrinti þmogaus teisiø apsaugà bei sudaryti galimybæ teisminëmis ir neteisminëmis priemonëmis ginti netinkamais valstybës valdþios veiksmais paþeistas þmogaus teises.

Demokratija remiasi pasitikëjimu, jos lygis priklauso nuo bendravimo tarp valdþios ir pilieèiø efektyvumo. Galiojantys ástatymai uþtikrina tiek netiesioginá (per iðrinktus atstovus), tiek ir tiesioginá (kiek tai ámanoma demokratijos sàlygomis) pilieèiø dalyvavimà vieðajame valstybës gyvenime ir sprendimø priëmime. Iðskiriamos tokios tiesioginio pilieèiø dalyvavimo formos: teisë gauti informacijà, þodþio laisvë, susirinkimø laisvë, peticijos teisë, teisë kreiptis á teismà ir t.t. Pilieèiø dalyvavimas valstybës valdyme yra svarbi vieðojo administravimo socialinio patikimumo prielaida. Kuo didesne apimtimi pilieèiai realizuoja savo teises, tuo didëja valstybinës valdþios ir vieðojo administravimo institucijø legitimumas.

Pilieèiø átraukimas á vieðosios politikos formavimà, sprendimø priëmimà ir ágyvendinimà yra abipusiai naudingas. Tokiu bûdu vieðojo administravimo institucijos suþino bendruomenës poreikius ir prioritetus, naudodamos ávairias visuomenës organizavimo formas (visuomenines organizacijas, interesø grupes, partijas) paaiðkina þmonëms priimtø sprendimø esmæ ir pasekmes (ypaè tai paranku priimant nepopuliarius sprendimus). Visuomenës dalyvavimas uþtikrina biurokratinio aparato skaidrumà, kas ugdo tarnautojø ir pilieèiø tarpusavio pasitikëjimà.

Pilieèiø dalyvavimas turi bûti tinkamas, t.y. negalima jo absoliutinti, kad nebûtø paþeidþiamas tarnautojo savarankiðkumo principas. Ið kitos pusës tokia vieðojo administravimo veiklos kontrolës forma (pilieèiø dalyvavimas) nëra pakankama. Visø pirma ji labai nenuosekli, antra- neprofesionali (kontrolë reikalauja tam tikrø þiniø bei ágûdþiø), treèia- ðios kontrolës formos subjektas neturi ágaliojimø atlikti tam tikrus veiksmus (pvz. dokumentø iðreikalavimas, sankcijø taikymas).

Ðià spragà uþpildo visuma administracinës kontrolës priemoniø bei rûðiø. Vienas svarbiausiø ir pagrindiniø administracinës kontrolës tikslø yra gauti objektyvià informacijà apie kiekvienos valdymo sistemos procesø eigà. Mat kontrolë turi uþtikrinti ne tik valstybinæ tvarkà ir drausmæ tvarkant ir naudojant lëðas bei turtà, bet ir veiklos tikslingumà bei ekonomiðkumà, keliamø uþdaviniø, programø, normatyvø, standartø ir kitokiø reikalavimø laikymàsi ágyvendinant vieðàjá administravimà. Ðiuo aspektu reikðmingas yra valdymo auditas. 2002 m. vasario 21 d. Valstybës kontrolieriaus patvirtintuose "Valstybinio audito reikalavimuose" nurodyta, jog veiklos audito tikslas yra ávertinti audituojamo subjekto vieðojo ir vidaus administravimo veiklà ekonomiðkumo, efektyvumo ir rezultatyvumo poþiûriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes". Ekonomiðkumas suprantamas kaip taupus iðtekliø naudojimas nepakenkiant veiklos rezultatø kokybei. Efektyvumas- santykis tarp pasiektø rezultatø ir ðiems rezultatams gauti panaudotø iðtekliø. Rezultatyvumas- nustatytø tikslø pasiekimo lygis, taip pat santykis tarp padarytø iðlaidø ir realiai pasiekto efekto.

Ið esmës sunku atriboti socialiná vieðojo administravimo patikimumà nuo teisinio, nes ðie aspektai yra glaudþiai susijæ- teisinis patikimumas yra socialinio patikimumo prielaida arba socialinis patikimumas yra teisinio pasekmë. Teisinis patikimumas yra teisëtumas.

Aukðèiau pateikti samprotavimai sudaro prielaidas teigti, kad socialinis teisinis vieðojo administravimo patikimumas- vieðojo administravimo institucijø ir pilieèiø santykis, legitimizuotas abipusiu pasitikëjimu bei pagrástas vieðojo administravimo kontrole.

Vieðojo administravimo kontrolës sàvoka, rûðys, uþdaviniai ir pagrindiniai principai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. sakoma, kad valstybës valdþià Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybë, Teismas. Pagal vykdomas funkcijas vykdomàjà valdþià ðalyje ágyvendina Prezidentas ir Vyriausybë. Vykdomosios valdþios funkcijas ir kompetencijà nustato Konstitucija, taip pat specialûs teisës aktai: Prezidento ástatymas, Vyriausybës ástatymas, Vyriausybës darbo reglamentas bei kiti dokumentai. Vykdomosios valdþios pagrindinë uþduotis - Konstitucijos ir ástatymø vykdymas, kuri ágyvendinama priimant antrinius teisës normø aktus ir teisës taikymo aktus. Kalbant apie vykdomosios valdþios veiksmus, kaip apie teisminës kontrolës objektà, juos galima skirstyti taip:

1) poástatyminiai teisës normø aktai

2) bendrieji ir individualûs teisës taikymo aktai

3) vieðojo administravimo institucijø ir pareigûnø veiksmai arba neveikimas.

Neveikimas taip pat gali bûti neteisëtas, jei nesiimama jokiø aktyviø veiksmø kai to reikalauja susidariusios aplinkybës bei veiklà reglamentuojanèios teisës normos.

Prezidentas bei Vyriausybë (Vyriausybë kaip kolegiali institucija, taip pat ministerijos, departamentai, inspekcijos, tarnybos, kitos Vyriausybës ástaigos ir pareigûnai) yra valstybinës valdþios ágyvendinimo subjektai, todël ne visuomet jø veiksmai, kuriais padaroma þala þmogaus teisëms ar kitoms teisinëms vertybëms gali bûti laikomi neteisëtais. Neretai tokius veiksmus atlikti verèia ástatymai ("Dura lex sed lex"). Tiriant tokius veiksmus, jei jie rëmësi tik ástatymo ar kitø teisës aktø normø ágyvendinimu, kvestionuojamas paèiø teisës aktø teisëtumas.

Kontrolë plaèiàja prasme suprantama kaip stebëjimas, tikrinimas ir prieþiûra, taisyklës (etalono) ir veiksmo rezultato santykio ávertinimas. Tai pasirinkto objekto stebëjimo ir tikrinimo sistema, kurios tikslas - paðalinti nukrypimus nuo nustatytø parametrø . Teisëtumà lemia tiriamo dokumento ar veiksmo atitikimas (neprieðtaravimas) galiojanèioms teisës normoms. Tuo bûdu vykdomosios valdþios veiksmø teisëtumo kontrolæ galima apibûdinti kaip tikrinimà ar vykdomosios valdþios veiksmai (neveikimas) atitinka Konstitucijos bei ástatymø nuostatø reikalavimus. Vykdomosios valdþios veiksmø teisëtumo kontrolës esmë yra ta, jog ágaliotos valstybës institucijos (teisëkûros, vykdomosios ar teisminës), visuomeninës organizacijos, naudodamos organizacines-teisines priemones tiria ar kontroliuojamos institucijos/pareigûno veiksmuose nebuvo padaryta nukrypimø nuo teisëtumo, o jei tokiø nukrypimø yra, imasi teisiniø veiksmø, kad ðie nukrypimai bûtø paðalinti, paþeistos teisës atstatytos, kaltieji asmenys, kai tai ámanoma, patraukti atsakomybën, taip pat, kad tokiø nukrypimø bûtø iðvengta ateityje. Tikrinama gali bûti ávairiais aspektais: jurisdikcijos, kompetencijos, þinybingumo, atliekamø funkcijø ar kitais. Vykdant kontrolæ tiesiogiai atsakoma á klausimà: ar konkretus vykdomosios valdþios veiksmas - dekretas, nutarimas, sprendimas, ásakymas, potvarkis ar kt. neprieðtarauja konkreèià veiklos sritá, taip pat bendruosius valdþios ir atstovavimo principus reglamentuojanèioms teisës normoms.

Pagrindinës vieðojo administravimo teisëtumo uþtikrinimo rûðys yra valstybinë ir visuomeninë kontrolë. Pagal valdþiø padalijimo principà valstybinæ kontrolæ ágyvendina ástatymø leidþiamosios, vykdomosios ir teisminës valdþios institucijos. Visuomeninæ kontrolæ bei prieþiûrà gali vykdyti ávairios visuomeninës organizacijos, profsàjungos, politinës partijos bei organizacijos, taip pat atskiri asmenys, pateikdami skundus dël vykdomosios valdþios institucijos ar pareigûno veiksmais paþeistø jø subjektiniø teisiø. Skiriama iðorinë ir vidinë vykdomosios valdþios veiksmø kontrolë. Pirmàjà vykdo kitos valdþios - ástatymø leidþiamoji (Seimas) bei teisminë. Vidinë kontrolë - paèiø vykdomosios valdþios institucijø vidaus reikalas (savikontrolë) tai yra tam tikras teisinis vidinis auditas. Vidinë kontrolë - priemonë iðvengti rimtesniø teisiniø padariniø, kuriuos sukelia iðorinës kontrolës rezultatai.

Neseniai ëmë vystytis nauja kontrolës rûðis, kurià galima priskirti prie iðorinës kontrolës, taèiau ilgainiui ji veikiausiai taps atskira kontrolës rûðimi, tai - kontrolë, kurià vykdo tarptautinës teisinës institucijos. Jungtiniø tautø organizacija turi teisæ kontroliuoti, kaip Lietuva, bûdama ðios organizacijos nare, laikosi jos rëmuose priimtø konvencijø bei deklaracijø. Tuo bûdu vykdomosios valdþios veiksmø teisëtumas neapsiriboja nacionaliniø teisës aktø nuostatø vykdymu. Ðios kontrolës svarba itin iðaugs Lietuvai tapus pilnateise Ðiaurës Atlanto sutarties organizacijos (NATO) bei Europos Sàjungos nare. Jau dabar mûsø ðalis privalo atsiskaityti Europos bendrijai, kaip vykdomi su integracija susijusiø teisiniø dokumentø reikalavimai. Vëliau, iðaugus tarptautiniams ðalies ásipareigojimams, ðios "tarptautinës" kontrolës apimtis keletà kartø iðaugs.

Administracinës teisës literatûroje pateikiamas ir kitoks kontrolës rûðiø klasifikavimas. Autoriai D.M.Ovsianko, A.P.Aliochinas, A.A.Karmolickij ir J.M.Kozlovas pateikia tokias kontrolës rûðis:

1. Pagal kontroliuojamos veiklos apimtá:

1) bendra, kuri apima visà kompleksà klausimø, susijusiø su kontroliuojamø objektø veikla, (pvz., Vyriausybë kontroliuoja skiriamus Vyriausybës atstovus, kaip jie vykdo ástatymo nustatytus ágaliojimus priþiûrëdami, ar savivaldybës laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir ástatymø, ar vykdo Vyriausybës nutarimus ir sprendimus).

2) speciali, kuri apima visà kompleksà klausimø, susijusiø su kontroliuojamø objektø veikla, kai tikrinama tiksliai apibrëþta veiklos sritis (pvz.: finansinë sritis ) arba koks nors konkretus klausimas, (pvz., kaip ámonës, ástaigos, organizacijos laikosi LR Vyriausybës nutarimo dël mokesèiø administravimo).

2. Pagal kontrolës organizaciná pobûdá:

1) vidinë - kai tam tikra vieðojo administravimo institucija savo kompetencijos ribose ir valdymo sistemoje vykdo kontrolæ (pvz., Sveikatos apsaugos ministerija kontroliuoja savo struktûrinius padalinius).

2) iðorinë - kai kontrolæ vykdo institucijos, kurios neáeina á kontroliuojamo objekto valdymo ðakos ar srities sistemà (pvz., Mokesèio administratorius kontroliuoja mokesèiø á valstybës (savivaldybës) biudþetà bei fondus apskaièiavimà, sumokëjimà).

3. Pagal kontrolës vykdymo stadijas:

1) iðankstinæ - kai kontrolë vykdoma prevenciniais tikslais iki tam tikrø kontroliuojamo objekto veiksmø atlikimo. Iðankstinës kontrolës atveju daromos ekspertizës, duodamos iðvados ir kt. Prieþiûros tarnybos duoda leidimus atlikti tam tikrà veiklà, leidþia dirbti konkretiems asmenims tam tikrà specifiná darbà ( pvz.: su narkotinëmis priemonëmis ).

2) kasdieninæ - kai kontrolë vykdoma, siekiant patikrinti kontroliuojamo objekto veiksmø teisëtumà ir tikslingumà. Kasdieninë kontrolë numato materialiniø vertybiø, supanèios aplinkos bûklës prieþiûrà. Esminë ðios administracinës prieþiûros forma yra betarpiðkas kontrolës ágyvendinimas, informacijos rinkimas ir analizë apie priþiûrimus objektus. Administracinës prieþiûros subjektai turi tam ágaliojimus, pvz.: reikalauti paþymø, ataskaitø, kitø dokumentø, paaiðkinimø ið pareigûnø bei pilieèiø, vykdyti tam tikrus tikrinimus, apþiûrà, siøsti medþiagà specialistams, reikalauti atlikti ekspertizes, stebëjimà, inventorizacijà ir kt. Tikrinama kaip organizacijos, pilieèiai laikosi sanitariniø, prieðgaisrinës apsaugos, muitinës veiklos, keliø eismo taisykliø.

3) vëlesnæ - tai tam tikrø uþduoèiø, sprendimø bei nurodymø, duotø kontroliuojamiems objektams, faktinis tikrinimas. Pvz.: kai kasdieninës kontrolës metu buvo pastebëti teisëtumo paþeidimai.

4. Pagal kontrolës subjektø ágalinimø apimtá bei pobûdá:

1) prezidentinë;

2) parlamentinë;

3) vykdomosios valdþios institucijø;

4) teisminës valdþios institucijø.

Kiti rusø mokslininkai, pvz. B.N.Gabrièidzë ir A.G.Èerniavskij, iðskiria tokias kontrolës rûðis:

1) bendroji - atliekama bendrosios kompetencijos vykdomosios valdþios institucijø;

2) þinybinë - ágyvendina ðakinës vieðojo administravimo institucijos;

3) tarpþinybinë - atlieka tarpðakinës vieðojo administravimo institucijos.

Kontrolës pagrindiniai uþdaviniai yra:

1) priþiûrëti atitinkamø kontroliuojamø objektø funkcionavimà;

2) objektyvios ir patikimos informacijos gavimas apie teisëtumo laikymàsi kontroliuojamuose objektuose;

3) imtis priemoniø teisëtumo paþeidimø uþkirtimui ir paðalinimui;

4) nustatyti prieþastis ir sàlygas, kurios sukelia teisëtumo paþeidimus;

5) rengti bei priimti priemones dël kaltøjø asmenø patraukimo teisinën atsakomybën uþ teisëtumo paþeidimus.

Efektyvi kontrolë leidþia vertinti kaip yra ágyvendinami ástatymai valdymo srityse, kiek yra efektyvûs vieðojo administravimo institucijø iðleisti poástatyminiai teisës aktai. Turint tokià informacijà galima ðalinti teisës spragas teisëkûros procese, keisti bei pildyti teisës aktus, gerinti jø kokybæ. Kontrolinës informacijos turëjimas padeda ágyvendinti ekonominës reformos uþdavinius, sukaupti resursus, tobulinti vykdomosios valdþios institucijø sistemà, nustatyti administracinio (valdymo) personalo profesionalumà, taip pat kovoti su biurokratizmu ir nusikalstamumu valstybës tarnyboje.

Kadangi administracinë kontrolë yra reglamentuota veikla, todël ji nefunkcionuoja chaotiðkai, o remiasi tam tikromis pagrindinëmis nuostatomis, direktyvomis, kurios paprastai vadinamos principais. Teisinëje literatûroje ir teisës aktuose, reglamentuojanèiuose administracinæ kontrolæ, nëra suformuluotos jø principø vieningos sistemos, principai iðdëstyti chaotiðkai, vienuose teisës aktuose nurodyti vieni principai, kituose- kiti. Kadangi administracinë kontrolë yra susijusios su vieðuoju administravimu, su administracine teise, todël jos principø sistemoje egzistuoja ir ðiems dalykams bûdingi principai, pirmiausia, bendrieji vieðojo administravimo principai, átvirtinti Vieðojo administravimo ástatymo 4 str.: ástatymo virðenybës, objektyvumo, proporcionalumo, nepiktnaudþiavimo valdþia bei tarnybinio bendradarbiavimo principai.

Daugelis teisininkø nurodo, kad pagrindiniai administracinës kontrolës principai yra teisëtumas, objektyvumas, nepriklausomumas, vieðumas, valstybinës, komercinës, tarnybinës ar kitokios paslapties iðsaugojimas. Atskiruose teisës aktuose (pvz., Valstybës kontrolës ástatyme) iðskiriami ir tokie kontrolës principai, kaip nepriklausomumo, teisëtumo, vieðumo, neutralumo ir profesionalumo principai.

Seimo (parlamentinë) kontrolë

Tarp anksèiau aptartø vieðojo administravimo kontrolës formø buvo minima parlamentinë kontrolë. Kontrolë yra funkcija, natûraliai lydinti bet kurià þmoniø veiklà, kuri turëtø bûti vykdoma pagal tam tikras taisykles, uþduotis ar standartus, siekiant norimø rezultatø, todël kontrolë tarnauja veiksmø teisingumui nustatyti. Visiðkai nesvarbu, kokià þmogiðkosios veiklos sritá tai liestø - valstybës gyvenimà, visuomenæ, ðeimà, grupæ þmoniø ar atskirà individà, - visur, kur þmogus privalo veikti ne pagal savo valià, norà ar uþgaidà, o pagal nustatytas taisykles, neiðvengiamai kyla atliktø ar atliekamø veiksmø kontrolës klausimas.

Taigi, kontrolës aktas yra ne kas kita, kaip þmogaus (arba bet kurio kito kontrolës objekto) veiksmø vertinimas (teigiamai arba neigiamai) pagal nustatytus bendrus reikalavimus, taisykles.

Seimo vykdoma vieðojo administravimo, ir betarpiðkai vyriausybinës veiklos, kontrolë reikiasi ávairiomis formomis. Pirmiausia tai deputatø þodiniai paklausimai, daþniausiai skirti premjerui ar jo kabineto nariams. Kita svarbi kontrolës forma yra interpeliacija (lot. interpelatio - kalbos pertraukimas) - atstovaujamojo deputato ar jø grupës paklausimas Vyriausybei ar kuriam nors ministrui tam tikru jø veiklos klausimu. Interpeliacija nuo deputatø þodinio paklausimo skiriasi tuo, kad ministras ir Vyriausybës vadovas privalo atsakyti á Seime jam pateiktus klausimus. Iðklausæ juos, deputatai priima atitinkamà rezoliucijà. Kartais tokia rezoliucija gali bûti nepasitikëjimo votumo Vyriausybe arba ministru prieþastis.

Seimas, ágyvendindamas valstybës valdþià, ágyvendina ir kontrolæ. Ði kontrolë turi konstitucinius pagrindus, nes pagal LR Konstitucijos 101 str. Seimas ne tik prima ástatymus, bet ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi. Seimo reikalavimu Vyriausybë arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime uþ savo veiklà. Daþnai parlamento kontrolë buvo laikoma kaip aukðèiausioji kontrolë valstybëje, kadangi parlamentui kaip aukðèiausiajai atstovaujamajai valstybinës valdþios institucijai suteikta teisë ne tik formuoti kitas valstybines kontrolës institucijas, bet ir suteikti joms atitinkamus kontrolinius ir kitus ágalinimus, pavyzdþiui, LR Konstitucijos 73 str. numatyta, kad tik Seimas steigia ir kitas kontrolës institucijas.

Ðiai kontrolei taip pat bûdingi ypaè specifiniai subjektai - pats parlamentas visumoje, parlamento komitetai, parlamento nariø partinës frakcijos, parlamento nariø partinës grupës ir patys parlamento nariai individualiai. Pvz., Seimo Statute átvirtinta, kad parlamentinæ kontrolæ vykdo ne visi, o tik kai kurie Seimo komitetai: Agrarinis, Biudþeto ir finansø, Gamtos apsaugos, Nacionalinio saugumo, Sveikatos ir socialinës apsaugos, Valstybës ir teisës.

Pagal Statuto 194 str. Ministras Pirmininkas ne vëliau kaip per 15 dienø nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytà ir Respublikos Prezidento patvirtintà Vyriausybæ ir pateikia svarstyti jos programà. Taip prasideda Vyriausybës darbo kontrolë Seime.

Pagal Vyriausybës ástatymo 5 str. Vyriausybë solidariai atsako Seimui uþ bendrà savo veiklà. Vyriausybë ne reèiau kaip kartà per metus pateikia Seimui Vyriausybës programos ágyvendinimo ataskaità. Seimo reikalavimu Seimo Statuto nustatyta tvarka Vyriausybë arba atskiri ministrai atsiskaito Seime uþ savo veiklà. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldûs Ministrui Pirmininkui.

Vyriausybë privalo informuoti apie priimtus nutarimus Seimà (205 str.): per 3 darbo dienas po Vyriausybës nutarimø, Ministro Pirmininko potvarkiø priëmimo Seimui turi bûti perduotos ðiø dokumentø kopijos, kurios iðdalijamos Seimo valdybos nariams, visiems komitetams ir frakcijoms.

Tai turëtø bûti vadinama operatyviu Seimo informavimu apie Vyriausybës posëdþiuose priimtus sprendimus. Remiantis ðia nuostata, Seimas ágauna teisæ turëti visà operatyvià informacijà apie tai, kas buvo nutarta ar priimta Vyriausybës darbo metu.

Seimo reikalavimu Vyriausybë arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime uþ savo veiklà. Kiekvienais metais (iki kovo 1 d.) Vyriausybë privalo pateikti savo metinæ veiklos ataskaità, kurioje taip pat turi bûti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybës veiklos prioritetai. Vyriausybës veiklos ataskaità pateikia Ministras Pirmininkas, kuris pateikimo metu atsako á Seimo nariø klausimus. Seimo sesijos metu, kiekvieno ketvirtadienio Seimo vakarinio plenarinio posëdþio pradþioje, Vyriausybës valandos metu Vyriausybës nariai 60 minuèiø atsakinëja á Seimo nariø þodþiu uþduodamus klausimus.

Seimo narys turi teisæ kontroliuoti visas valstybës institucijas, kurias iðrenka arba sudaro Seimas. Kontrolë paklausimo teikimo bûdu valstybës institucijø vadovams yra nustatyta Konstitucijos 61 str. Apie savo vadovaujamos institucijos veiklà valdininkai - institucijø vadovai - turi sesijos metu raðtu arba þodþiu atsiskaityti visam Seimui. Prieð naudodamiesi paklausimo kontrolës galimybëmis Seimo narys ar jø grupë jau turi bûti kreipæsi á valstybës institucijas, kad ðis jø kreipimasis nebuvo tinkamai iðnagrinëtas arba buvo iðspræstas neigiamai. Tokios Seimo nariui suteiktos kontrolës galimybës yra labai plaèios ir ið dalies varþo Vyriausybës veiklà. Tokiu bûdu iki smulkmenø kontroliuojama visa Vyriausybës programos ágyvendinimo seka. Ar tokia kontrolës priemonë nedaro savotiðkos átakos jos vykdomosios valdþios priimamiems sprendimams, átakodama jos ágyvendinamà politikà bei stiprindama jos priklausomybæ nuo Seimo? Taigi, èia slypi tam tikra problema - Seimas kaip Vyriausybæ kontroliuojanti institucija gali perþengti savo galiø ribas, nes imasi vykdomosios valdþios funkcijø. Seimas turi kontroliuoti Vyriausybæ, þiûrëti, kaip yra ágyvendinami ástatymai, o ne keisti jà, uþsiimant detaliø problemø sprendimø tikslingumo poþiûriu. Þinoma praktika, kai sudaromos parlamentinës komisijos, kurios ðiaip jau neturëtø imtis vykdomosios valdþios funkcijø.

Viena ið grieþèiausiø Vyriausybës kontrolës formø yra interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrams, kuris ágalina atsistatydinti bet kurá Vyriausybës nará dël jø priimtø sprendimø motyvacijos. Sesijos metu ne maþesnë kaip 1/5 Seimo nariø grupë gali pateikti interpeliacijà Ministrui Pirmininkui ar ministrui, reikalaudama paaiðkinti ðiø pareigûnø priimtø sprendimø motyvus. Gavæs interpeliacijà, Vyriausybës narys privalo ne vëliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui raðtiðkà atsakymà, su kuriuo supaþindinami Seimo nariai. Seimo nutarimo dël interpeliacijos projekte (atsakyme) turi bûti pareikðtas Seimo pritarimas arba nepritarimas Ministro Pirmininko ar ministro atsakymui. Jeigu Seimo nutarimas dël interpeliacijos priimamas, Ministras Pirmininkas ar ministras, kuriam pareikðtas nepasitikëjimas, privalo atsistatydinti. Kai Ministras Pirmininkas atsistatydina, privalo atsistatydinti visa Vyriausybë. Lietuvos politiniame gyvenime buvo stebimi du pareiðkimai nepasitikëjimu Ministru Pirmininku (abiem atvejais - Gediminui Vagnoriui). Antrà kartà interpeliacija buvo inicijuota buvusio Prezidento V. Adamkaus vieðai iðreikðtu nepasitikëjimu. Nors Prezidentas neturëjo teisinës galimybës atstatydinti Premjero, nes tai neáeina á jo galias, taèiau jis tai padarë naudodamasis savo teise "vieðai kreiptis á tautà", kuri numatyta Prezidento ástatyme. Nors Premjeras atsistatydino pats, taèiau faktiðkai jo atsistatydinimas buvo sàlygotas Prezidento spaudimo.

Remiantis Konstitucija, Seimas taip pat gali kontroliuoti ir Prezidento veiklà bei veiksmus. Labiausiai Prezidento kaip vykdomosios valdþios atstovo ágyvendintojo teisës yra varþomos jam formuojant Vyriausybæ.

Vykdomoji valdþia (prezidentas, vyriausybë ir daugiau, be abejo, pastaroji), sukaustyta smulkmeniðkos parlamento kontrolës ir lygiai tokios pat smulkmeniðkos reglamentacijos, netenka strateginës iniciatyvos. Ji turi vykdyti ástatymus naudodamasi tik tokiomis teisëmis, kokiø reikia ne teisëtumui garantuoti, o kokias ir kiek jai suteikia ið "toli" á teisëtumo ir uþtikrinimo poreikius þiûrintis parlamentas. Parlamentui skiriant ir atleidþiant visus aukðtesniuosius vykdomosios valdþios pareigûnus, tie pareigûnai tampa priklausomi nuo kas ketveri metai besikeièianèios parlamento daugumos ir daþniausiai keièiasi su ta dauguma, nespëjæ pasiekti savo srityje didesnio profesionalumo. Be to, jie nejauèia nuolatinës operatyvinës kontrolës, kurios negali uþtikrinti parlamentas, bûdamas toli nuo einamosios pareigûnø veiklos kasdienybës. Pareigûnai nejausdami tiesioginës kontrolës, daþniausiai tampa savivaliaujanèiais, neatsakingais. Priklausydami nuo besikeièianèios parlamento daugumos, jie jauèia savo pareigybiø laikinumà ir todël gautus tarnybinius ágaliojimus daþnai linkæ vertinti kaip pasitaikiusià trumpalaikæ progà pasirûpinti ne visuomene, o savo paèiø interesais, todël jie skuba piktnaudþiauti tarnybine padëtimi, lengvai eina á sandërius su nusikaltëliais; korupcijos mastø padidëjimas yra tiek totalitarinio reþimo, tiek ir parlamentine visagalybe nusilpnintos valdþios árodymas; pirmuoju atveju korupcija klesti, nes valdþios nekontroliuoja visuomenë, antruoju atveju - pavaldiniø nekontroliuoja aukðtesnë valdþia.

Kaip seimo kontrolës forma galima pavadinti ir LR Konstitucijos 74 str. numatytà apkaltos procesà, kuriuo seimas gali paðalinti ið uþimamø pareigø tam tikrus pareigûnus. Be ðiø, manau, atitinkama Seimo kontrolës forma galima laikyti ir jo teisæ numatytà LR Konstitucijos 105 str., 106 str., tai yra teisæ kreiptis á LR Konstituciná teismà dël tam tikrø teisës aktø iðtyrimo, ar ðie neprieðtarauja LR Konstitucijai ar ástatymams.

LR Seimo statuto 12 sk. numatyta, kad seimas gali sudaryti laikinàsias kontrolës ar tyrimo komisijas, kurios skirtos kontroliuoti, kaip vykdomi seimo sprendimai, surinkti bei seimui pateikti informacijà bei iðvadas reikalingas sprendimui priimti. Laikinoji tyrimo ar kontrolës komisija, atlikusi pavestà darbà, surinkusi ir apibendrinusi duomenis, iðvadà bei nutarimo projektà pateikia seimui galutiniam sprendimui priimti.

Seimo vykdomos kontrolës subjektu gali bûti ir seimo komitetai. LR Seimo statuto 10 sk. numatyta ðiø komitetø ágaliojimai, darbo tvarka. Ðiame skirsnyje numatyta, kad komitetai turi teisæ tikrinti, kaip laikomasi ástatymø, kitø seimo nutarimø, kai atsiþvelgiama á jø rekomendacijas. Seimo komitetai turi teisæ iðklausyti Vyriausybës nará ar kità pareigûnà, jø dalyvavimas komiteto posëdyje bûtinas; taip pat komitetai turi teisæ iðreikalauti ið tam tikrø institucijø informacijà, ataskaitas. LR Seimo statuto 11 sk. numatytos ir kiekvieno ið komitetø atliekamos parlamentinës kontrolë veiklos kryptys (pvz.: teisës ir teisëtvarkos komitetas atlieka teisësaugos institucijø iðskyrus teismus, veikos parlamentinæ kontrolæ, rengia su tuo susijusias iðvadas ir pasiûlymus).

Seimo vykdomos kontrolës subjektu gali bûti ir seimo narys. LR Seimo statuto 9 str. numatyta, kad seimo narys turi teisæ dalyvauti Vyriausybës posëdþiuose, turi teisæ kreiptis á Vyriausybës narius, kitø valstybiniø institucijø vadovus su paklausimais. LR Seimo statuto 12 str. numatyta, kad seimo narys nagrinëja skundus, jei reikia siunèia juos kitoms institucijoms, kurios privalo atsakyti seimo nariui. Tai, mano nuomone, irgi galima vadinti tam tikra kontrolës forma.

Ið viso to galima daryti iðvadà, jog LR Seimas yra specifinis, aukðèiausià galià turintis valstybinës administracinës kontrolës subjektas, nes kontrolæ gali vykdyti ir vienas seimo narys, ir jø grupë, ir seimo komitetai, komisijos, ir visas seimas kaip kolegiali institucija. Be to seimas vykdo bendrà visos valstybës valdymo kontrolæ, neapibrëþtà jokiomis sritimis, ði kontrolë yra universali, nepertraukiama, vykdoma nuolat. LR Seimo vykdoma kontrolë yra viena ið jo veiklos srièiø.

Specialus valstybinës administracinës kontrolës subjektas yra LR Seimo kontrolieriai. Tai yra ði institucija ásteigta specialiai kontrolei vykdyti.

Vykdomosios valdþios institucijø vykdoma vieðojo administravimo kontrolë

Ðià kontrolæ LR ágyvendina Prezidentas, Vyriausybë (kaip kolegialus subjektas) ir jos ástaigos bei apskrities valdymo institucijos: apskrities virðininkas, administracija.

LR Prezidento, kaip valstybës vadovo, kontroliniai ágaliojimai numatyti LR Konstitucijoje. Prezidentas vykdo kontrolæ, skirdamas (nors ir LR Seimo pritarimu) Ministrà Pirmininkà, pavesdamas jam sudaryti Vyriausybæ, tvirtindamas jos sudëtá, skirdamas ir atleisdamas Ministrus, teikdamas Seimui tam tikrø valstybës pareigûnø kandidatûras, ar pats skirdamas ir atleisdamas tam tikrus valstybës pareigûnus. LR Konstitucijoje numatytà Prezidento veto teisæ taip pat galima apibûdinti kaip vienà ið kontrolës formø. Be to Prezidentas turi teisæ kreiptis á Konstituciná teismà, dël tam tikrø teisës aktø pripaþinimo prieðtaraujanèiais Konstitucijai ir ástatymams. Kaip LR Prezidento vykdomà kontrolæ galima laikyti ir jo funkcijà spræsti pagrindinius uþsienio politikos klausimus, nes èia átvirtinta jo pareiga formuoti valstybës valdymà uþsienio politikos srityje.

Taigi LR Prezidento kaip vieðojo administravimo kontrolës subjekto kontroliniai ágaliojimai yra apibrëþti jo konstituciniu statusu.

Literatûroje vykdomosios valdþios realizuojama valstybinë administracinë kontrolë skirstoma á bendros kompetencijos organø vykdomà administracinæ kontrolæ (paèios Vyriausybës, kaip kolegialaus subjekto), ðakinës kompetencijos organø vykdomà administracinæ kontrolæ (tam tikrø jos institucijø) ir tarpðakinës kompetencijos organø vykdomà administracinæ kontrolæ (taip pat tam tikrø Vyriausybës institucijø). Pateiksiu tik kai kuriuos kai kuriø vykdomosios valdþios institucijø vykdomos vieðojo administravimo kontrolës bruoþus.

LR Vyriausybës kaip kolegialaus subjekto veiklà reglamentuoja LR Konstitucija, LR Vyriausybës ástatymas, LR Vyriausybës darbo reglamentas. Viena ið Vyriausybës funkcijø koordinuoti ministerijø ir kitø jos ástaigø veiklà. Galima teigti, jog, atlikdama ðià funkcijà, Vyriausybë ir ágyvendina administracinæ kontrolæ. Vyriausybë vadovauja ministerijø ir kitø Vyriausybës ástaigø veiklai ir jà kontroliuoja per ministrus ir minëtø ástaigø vadovus. LR Vyriausybë faktiðkai savo kontrolinæ veiklà vykdo posëdþiø metu, kai Ministro Pirmininko reikalavimu ministrai ir Vyriausybës ástaigø vadovai pateikia Vyriausybei ministerijø ir Vyriausybës ástaigø veiklos ataskaitas, ministrai ir ástaigø vadovai daro praneðimus. Svarbus Vyriausybës kontrolinis ágaliojimas yra numatytas LR Vyriausybës ástatymo 34 str., tai yra, kad Vyriausybë turi teisæ panaikinti ministrø taip pat ministerijoms pavaldþiø ástaigø, taip pat Vyriausybës ástaigø teisæs aktus, jei ðie prieðtarauja LR Konstitucijai, ástatymams, kitiems, aukðtesnæ juridinæ galià turintiems, teisës aktams. Taip pat LR Vyriausybë turi teisæ kreiptis á LR Konstituciná teismà, praðydama iðtirti ar tam tikri teisës aktai neprieðtarauja Konstitucijai.

Ðakinës kompetencijos LR Vyriausybës institucijos (ministerijos, departamentai, kitos Vyriausybës ástaigos) kontroliuoja pavaldþiø savo sistemos ámoniø, ástaigø, organizacijø veiklos teisëtumà, tai yra ástatymø ir poástatyminiø aktø vykdymà, veiklos tikslingumà. Ðios administracinës kontrolës pagrindiniai bruoþai yra tai, kad jà atitinkamos valstybinio valdymo institucijos vykdo savo valdymo ðakoje, srityje ir, kaip minëjau, sau pavaldþiø institucijø atþvilgiu. Taèiau ðiuo atveju kontroliuojama visa minëtø pavaldþiø institucijø vykdomoji- tvarkomoji veikla, o ne atskiri jos klausimai, pvz. LR Finansø ministerija kontroliuoja Muitinës departamento veiklà (tokia Finansø ministerijos vykdoma kontrolë bus ðakinë). Tokios kontrolës procese sprendþiami visi pagrindiniai kontroliuojamos ástaigos klausimai (jos valdymo metodai, kadrø parinkimas ir t.t.), operatyviai imamasi priemoniø nustatytiems trûkumams ðalinti. Tokià kontrolæ ágyvendina visos valstybinio valdymo institucijos.

Tarpðakinës kompetencijos LR Vyriausybës institucijos savo kompetencijos ribose kontroliuoja kitø skirtingø ðakø, joms nepavaldþiø institucijø veiklà tam tikrais klausimais. Tokios kompetencijos institucijos vykdo savo kontrolinæ veiklà tam tikrø institucijø funkcijø ar tam tikros jø veiklos dalies atþvilgiu. Tokios kontrolës bruoþas - kontrolës objektas nëra pavaldus subjektui. Pvz. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybës yra ágaliotas tikrinti kaip ministerijos, kitos LR Vyriausybës ástaigos, savivaldybiø vykdomosios institucijos, kiti fiziniai bei juridiniai asmenys vykdo LR Statistikos ástatymà, LR Vyriausybës nutarimus statistikos ir atskaitomybës klausimais (tokia kontrolë - tarpðakinë, nors jos turi ir ðakinës kontrolës poþymiø).

Kaip matyti LR vykdomosios valdþios vykdoma vieðojo administravimo kontrolë yra savo pobûdþiu gana ávairi, nes ji vykdoma ne tik pavaldþiø, bet ir nesusijusiø pavaldumo santykiais institucijø atþvilgiu, tikrinama ir visa kontroliuojamo objekto veikla, ir tik tam tikra jos sritis, tam tikra funkcija.

LR Vyriausybës ástatyme numatyta, kad Vyriausybë valdymà apskrityje organizuoja per apskrities virðininkà, ministerijas bei vyriausybës ástaigas. Vadinasi per apskrities virðininkà Vyriausybæ ágyvendina ir administracinæ kontrolæ apskrityse. Todël bûtina aptarti ir apskrities valdymo institucijø vykdomà administracinæ kontrolæ. Apskrities valdymà reglamentuoja LR Apskrities valdymo ástatymas. Jame numatyti apskrities virðininko kontroliniai ágaliojimai. Apskrities virðininkas pagal jam pavestus uþdavinius kontroliuoja socialiniø paslaugø teikimà apskrièiai priklausanèiose socialiniø paslaugø teikimo ástaigose, atlieka þemës naudojimo valstybinæ kontrolæ, kontroliuoja augalø apsaugos priemoniø naudojimà, atlieka valstybinës miðkø bûklës naudojimo atkûrimo bei apsaugos kontrolæ, kontroliuoja saugaus eismo priemoniø valstybiniø programø ágyvendinimà visoje apskrities teritorijoje ir t.t.. Ðioms funkcijoms vykdyti formuojama apskrities virðininko administracija, kuri susideda ið tam tikrø departamentø, skyriø, kitø padaliniø.

Svarbi administracinës kontrolës srityje yra apskrities virðininko funkcija praneðti LR Seimui, LR Vyriausybei apie valstybës valdymo institucijos apskrityje veiklà ir sprendimus, jei jie neatitinka LR ástatymø, LR Vyriausybës nutarimø, paþeidþia pilieèiø ar organizacijø teises. Apskrities virðininkas turi ir tam tikras teises kontrolës srityje, tai pavyzdþiui teisë panaikinti ar sustabdyti apskrityje esanèiø ámoniø, ástaigø ar organizacijø teisës aktus, neatitinkanèius LR ástatymø ir Vyriausybës nutarimø, teisë dalyvauti apskrityje esanèiø ministerijø, kitø Vyriausybës ástaigø, savivaldos institucijø posëdþiuose, gauti informacijà savo kompetencijos klausimais ir t.t.

Valstybës kontrolë, jos uþdaviniai ir funkcijos

Valstybës kontrolë yra Seimui atskaitinga aukðèiausioji valstybinio audito institucija. Valstybës kontrolës veiklà ir tarnybos Valstybës kontrolëje teisinius santykius reglamentuoja LR Valstybës kontrolës ástatymas, kurio nauja redakcija nuo 2002 m. kovo 1 d. ið esmës pakeitë ðios institucijos teisiná statusà.

Pagrindiniai Valstybës kontrolës uþdaviniai yra:

1) priþiûrëti, ar teisëtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybës turtas ir kaip vykdomas valstybës biudþetas;

2) uþtikrinti, kad valstybinis auditas atitiktø Tarptautinës aukðèiausiøjø audito institucijø organizacijos INTOSAI priimtus tarptautinius standartus ir átvirtintø teigiamà valstybinio audito vaidmená bei poveiká valstybei ir visuomenei.

Valstybës kontrolë, priþiûrëdama, ar teisëtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybës turtas ir kaip vykdomas valstybës biudþetas, audituoja:

1) valstybës biudþeto vykdymà;

2) valstybës piniginiø iðtekliø naudojimà;

3) valstybës turto valdymà, naudojimà ir disponavimà juo;

4) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto vykdymà;

5) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto vykdymà;

6) atitinkamas lëðø valdymo institucijas ir paramos gavëjus, kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos Sàjungos lëðos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva.

Valstybës kontrolë turi teisæ audituoti savivaldybiø biudþetø vykdymà. Savivaldybiø turto valdymà, naudojimà bei disponavimà juo Valstybës kontrolë audituoja pagal valstybinio audito mastà, nustatytà LR Valstybës kontrolës ástatymo 14 str. 2 d. (veiklos audito subjektø atþvilgiu).

Valstybës kontrolë kasmet teikia Seimui:

1) iðvadà dël valstybës biudþeto ávykdymo apyskaitos;

2) iðvadà dël Vyriausybës ataskaitos apie valstybës skolà;

3) Valstybës kontrolës veiklos ataskaità.

Valstybës kontrolë, kaip aukðèiausioji valstybinio audito institucija, vadovaudamasi Valstybës kontrolës ástatymu jai nustatyta kompetencija, atlieka finansiná ir veiklos audità. Finansinis ir veiklos auditas atliekamas pagal valstybës kontrolieriaus patvirtintus valstybinio audito reikalavimus, patvirtintus LR valstybës kontrolieriaus 2002-02-21 ásakymu Nr.V-26 "Dël Valstybinio audito reikalavimø patvirtinimo" (Þin., 2002, Nr.20-790).

Finansinio audito subjektai yra valstybës institucijos ir ástaigos, taip pat ámonës, kai pagal atitinkamà ámonës rûðá reglamentuojantá ástatymà finansinio audito neatlieka audito ámonë. Veiklos audito subjektai yra valstybës institucijos ir ástaigos bei savivaldybës; visø rûðiø ámonës, kuriose valstybei priklausanèios akcijos suteikia ne maþiau kaip 1/2 balsø; ástaigos, organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybës institucija ar savivaldybë suteikë lëðø arba perdavë turto. Taip pat gali bûti atliekamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto vykdymo veiklos auditas.

Finansinio audito tikslas yra nustatyti, ar audituojamo subjekto finansinës ataskaitos parodo tikrà bei teisingà finansinæ bûklæ ir ar jos sudarytos remiantis Lietuvos Respublikos ástatymais ir kitais teisës aktais; atlikti finansinës atskaitomybës ir sandoriø audità, apimantá teisës aktø laikymosi prieþiûrà. Veiklos audito tikslas yra ávertinti audituojamo subjekto vieðojo ir vidaus administravimo veiklà ekonomiðkumo, efektyvumo ir rezultatyvumo poþiûriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes. Ekonomiðkumas suprantamas kaip taupus iðtekliø naudojimas nepakenkiant veiklos rezultatø kokybei. Efektyvumas suprantamas kaip santykis tarp pasiektø rezultatø ir ðiems rezultatams gauti panaudotø iðtekliø. Rezultatyvumas suprantamas kaip nustatytø tikslø pasiekimo lygis, taip pat santykis tarp padarytø iðlaidø ir realiai pasiekto efekto. Finansinis ir veiklos auditas gali bûti atliekamas kartu, kai finansinio ir veiklos audito procedûros sutampa. Tokiu atveju auditas priskiriamas vienam ar kitam tipui pagal auditui iðkeltà pirminá tikslà.

Valstybës kontrolës institucijø struktûra, jø ágaliojimai

Valstybës kontrolës vadovas yra valstybës kontrolierius. Valstybës kontrolæ sudaro departamentai, skyriai ir kitos tarnybos, bûtinos valstybinio audito funkcijoms atlikti. Konkreèius Valstybës kontrolës struktûros padaliniø pavadinimus ir jø veiklos nuostatus nustato ir tvirtina valstybës kontrolierius.

Valstybës kontrolës taryba yra patariamoji valstybës kontrolieriaus institucija, svarstanti svarbiausius Valstybës kontrolës veiklos ir tarnybos Valstybës kontrolëje klausimus. Tarybos nariø skaièiø, jos sudëtá, kompetencijà ir darbo tvarkà nustato valstybës kontrolierius. Tarybos darbas organizuojamas pagal metinius darbo planus.

Valstybës kontrolëje steigiama vidaus audito tarnyba, kuri atlieka Valstybës kontrolës vidaus audità.

Valstybës kontrolierius:

1) vadovauja Valstybës kontrolei;

2) atstovauja Valstybës kontrolei valstybës valdþios ir valdymo institucijose, teisme ir tarptautinëse organizacijose;

3) nustato ir tvirtina Valstybës kontrolës struktûrà, pareigybiø sàraðà ir pareigybiø apraðymus;

4) teisës aktø nustatyta tvarka skiria ir atleidþia ið tarnybos Valstybës kontrolës pareigûnus ir kitus valstybës tarnautojus;

5) teikia Respublikos Prezidentui valstybës kontrolieriaus pavaduotojø kandidatus bei siûlymus atleisti valstybës kontrolieriaus pavaduotojus ið pareigø;

6) teikia Seimui valstybinio audito ataskaitas ir iðvadas, numatytas Ástatymo 9 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas valstybinio audito ataskaitas ir iðvadas;

7) turi teisæ dalyvauti Seimo plenariniuose posëdþiuose ir pareikðti savo nuomonæ, kai svarstomi su Valstybës kontrolës veikla susijæ klausimai;

8) turi teisæ teikti siûlymus Seimui, Respublikos Prezidentui arba Vyriausybei dël teisës aktø tobulinimo.

Valstybës kontrolieriaus pavaduotojø ir audito padaliniø vadovø kompetencijà nustato valstybës kontrolierius. Kai valstybës kontrolieriaus nëra, ástatymø nustatyta tvarka já pavaduojantis valstybës kontrolieriaus pavaduotojas organizuoja Valstybës kontrolës darbà, taèiau neturi ágaliojimø teikti Respublikos Prezidentui valstybës kontrolieriaus pavaduotojø kandidatus bei siûlymus atleisti valstybës kontrolieriaus pavaduotojus ið pareigø.

Valstybës kontrolës pareigûnai, atliekantys valstybiná audità, turi teisæ: savarankiðkai pasirinkti audito procedûras; gauti ið audituojamo subjekto auditui atlikti reikalingus dokumentus ir informacijà; atlikti kontrolinius matavimus, materialiniø vertybiø inventorizacijà ar kitaip tikrinti audituojamo subjekto turtà, taip pat atlikti kitus bûtinus veiksmus; gauti ið audituojamo subjekto darbuotojø reikiamus paaiðkinimus raðtu; suraðyti administraciniø teisës paþeidimø protokolus; nemokamai elektroniniu ryðiu gauti ið valstybës valdymo ir savivaldybiø institucijø, valstybës kadastrø, klasifikatoriø bei registrø tvarkytojø duomenis ir informacijà, kurios reikia valstybiniam auditui atlikti; gauti ið ekspertizës ástaigø iðvadas pagal pateiktus audito dokumentus; pasitelkti atitinkamø srièiø specialistus ir audito ástaigas, kai atliekamas specifiniø srièiø auditas. Valstybës kontrolës pareigûnas, atliekantis valstybiná audità, ástatymø nustatyta tvarka atsako uþ valstybinio audito reikalavimø ir Valstybës kontrolës pareigûnø tarnybinës etikos kodekso reikalavimø laikymàsi, apgaulingos iðvados pateikimà.

Valstybës kontrolierius ir jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas, turi teisæ:

1) nurodyti audituotiems subjektams jø veiklos trûkumus ir nustatyti terminà teisës aktø paþeidimams paðalinti;

2) siûlyti audituotø subjektø vadovams ar aukðtesniøjø institucijø vadovams ástatymø nustatyta tvarka patraukti materialinën (civilinën) atsakomybën asmenis uþ padarytà þalà valstybei ar savivaldybei, institucijai, ástaigai, ámonei, organizacijai ar kitam juridiniam asmeniui;

3) siûlyti audituotø subjektø ar aukðtesniøjø institucijø vadovams skirti paþeidimus padariusiems asmenims tarnybinæ (drausminæ) nuobaudà;

4) siûlyti audituotiems subjektams gràþinti á valstybës ar savivaldybës biudþetus arba atitinkamus valstybës pinigø fondus, Europos bendrijø pagalbos programø ágyvendinimo Lietuvos Respublikoje nacionaliná fondà lëðas, skirtas ar panaudotas paþeidþiant ástatymus ar kitus teisës aktus;

5) nustaèius paþeidimus, nagrinëtinus atitinkamø vieðojo administravimo subjektø arba teisësaugos institucijø, valstybinio audito dokumentus perduoti pagal kompetencijà;

6) teikti siûlymus valstybës ir savivaldybiø kontrolës institucijoms bei vieðojo administravimo subjektø vidaus audito tarnyboms atlikti tikrinimus jø kompetencijai priskirtais klausimais.

Vietos savivaldos institucijø vykdoma kontrolë

Vietos savivaldos institucijas, jø kompetencijà, veiklos formas, santykius su kitomis institucijomis ir teisines garantijas apibrëþia Vietos savivaldos ástatymas. Ástatyme numatytos ðios vietos savivaldos institucijos: atstovaujamoji - atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybës taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybës administracijos direktorius, turinèios vietos valdþios ir vieðojo administravimo teises ir pareigas; tuo tarpu savivaldybës kontrolës institucija yra savivaldybës kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybës biudþeto naudojimà bei atliekantis savivaldybës vidaus audito funkcijas.

Savivaldybës tarybos ágalinimai vieðojo administravimo kontrolës srityje nëra platûs, ið esmës ji kontroliuoja savo priimtø sprendimø ágyvendinimà. Savivaldybës tarybos komitetai, sudaromi ið tarybos nariø, kontroliuoja, kaip laikomasi ástatymø ir vykdomi savivaldybës tarybos, mero sprendimai. Pagal Vietos savivaldos ástatymà kiekvienoje savivaldybëje privaloma sudaryti Kontrolës komitetà, kuris:

1) siûlo savivaldybës tarybai atleisti savivaldybës kontrolieriø, kai yra Valstybës tarnybos ástatyme nurodyti atleidimo ið valstybës tarnybos pagrindai;

2) teikia savivaldybës tarybai iðvadas dël savivaldybës kontrolieriaus (savivaldybës kontrolieriaus tarnybos) veiklos rezultatø;

3) svarsto savivaldybës kontrolieriaus veiksmø plano projektà ir teikia já savivaldybës tarybai tvirtinti, teikia pasiûlymus dël ðio plano papildymo ar keitimo;

4) svarsto savivaldybës kontrolieriaus parengtà ataskaità dël jo (savivaldybës kontrolieriaus tarnybos) veiksmø plano ávykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybës tarybai iðvadas dël savivaldybës turto ir lëðø naudojimo teisëtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybës kontrolieriaus ir savivaldybës kontrolieriaus tarnybos veiklos;

5) siûlo savivaldybës tarybai atlikti nepriklausomà savivaldybës turto ir lëðø naudojimo bei savivaldybës veiklos audità, teikia savo iðvadas dël audito rezultatø;

6) periodiðkai (kartà per ketvirtá) svarsto, kaip vykdomas savivaldybës kontrolieriaus (savivaldybës kontrolieriaus tarnybos) veiksmø planas, savivaldybës kontrolieriaus ar savo iniciatyva iðklauso institucijø, ástaigø ir ámoniø vadovus dël savivaldybës kontrolieriaus (savivaldybës kontrolieriaus tarnybos) atliktø patikrinimø metu nustatytø trûkumø ar paþeidimø paðalinimo, prireikus kreipiasi á savivaldybës administracijos direktoriø dël savivaldybës kontrolieriaus reikalavimø ávykdymo;

7) dirba pagal savivaldybës tarybos patvirtintà veiklos programà ir kiekvienø metø pabaigoje uþ savo veiklà atsiskaito savivaldybës tarybai.

Kaip matome ið aptartos Kontrolës komiteto kompetencijos, jai pagrinde tenka vidaus kontrolës funkcijos.

Savivaldybës taryba savo ágaliojimø laikui prie tarybos sudaro Administracinæ komisijà. Ði komisija nagrinëja Administraciniø teisës paþeidimø kodekso jos kompetencijai priskirtas administraciniø teisës paþeidimø bylas, tokiu bûdu taip pat netiesiogiai ágyvendinant vieðojo administravimo kontrolës funkcijas.

Atitinkamus kontrolës ágalinimus turi ir tarybos pirmininkas - meras, pvz., kontroliuoja ir priþiûri savivaldybës vieðojo administravimo institucijø bei ástaigø ir ámoniø vadovø veiklà, kaip jie ágyvendina ástatymus, Vyriausybës bei savivaldybës tarybos sprendimus, kontroliuoja pasirengimà vietos gyventojø apklausai ir pan.

Savivaldybës administracija kontrolës funkcijas vykdo savivaldybës teritorijoje kontroliuodama savivaldybës institucijø sprendimø ágyvendinimà, savivaldybës turto valdymà ir naudojimà, vieðàsias paslaugas teikianèiø ástaigø darbà.

Seniûnas kontroliuoja, ar teikiant vieðàsias paslaugas laikomasi teisës aktuose bei sutartyse nustatytø dël jø teikimo reikalavimø, kontroliuoja savivaldybës tarybos sprendimø ir mero potvarkiø vykdymà.

Savivaldybës kontrolierius yra savivaldybës kontrolës institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybës biudþeto naudojimà bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybëje. Savivaldybës kontrolës institucijos funkcijoms ágyvendinti savivaldybës kontrolieriaus teikimu savivaldybës taryba gali steigti (o kai savivaldybës gyventojø skaièius virðija 30 tûkstanèiø gyventojø, privalo steigti) savivaldybës kontrolieriaus tarnybà, kuriai vadovauja savivaldybës kontrolierius.

Savivaldybës kontrolierius (savivaldybës kontrolieriaus tarnyba) priþiûri, ar teisëtai, tikslingai ir efektyviai naudojamos savivaldybës biudþeto lëðos, kitas savivaldybës turtas ir savivaldybei perduotas valstybës turtas.

Savivaldybës kontrolierius:

1) tvirtina savivaldybës kontrolieriaus tarnybos (jeigu ji steigiama) pareigybiø sàraðà, Valstybës tarnybos ástatymo nustatyta tvarka priima á tarnybà ir atleidþia ið jos tarnautojus, atlieka kitas Valstybës tarnybos ástatymo jam, kaip ástaigos vadovui, priskirtas funkcijas;

2) organizuoja savivaldybës tarybos patvirtinto metinio savivaldybës kontrolës tarnybos patikrinimø plano vykdymà;

3) savo iniciatyva, savivaldybës tarybos ar mero raðytiniu pavedimu atlieka arba organizuoja tikslinius patikrinimus bei revizijas savivaldybës administracijoje (struktûriniuose ir struktûriniuose teritoriniuose padaliniuose), savivaldybës biudþetinëse ir vieðosiose ástaigose bei savivaldybës kontroliuojamose ámonëse;

4) valstybës kontrolieriaus, jo pavaduotojø arba Valstybës kontrolës skyriø vadovø praðymu dalyvauja arba paveda tarnybos tarnautojams dalyvauti Valstybës kontrolës organizuojamuose tiksliniuose patikrinimuose bei revizijose savivaldybës institucijose ir ástaigose bei savivaldybës kontroliuojamose ámonëse;

5) nustato tarnybos tarnautojø uþduotis ir jø atlikimo metodus;

6) teikia savivaldybës administracijos direktoriui bei tikrinamø ástaigø ir ámoniø vadovams iðvadas bei pasiûlymus dël patikrinimø metu konstatuotø trûkumø paðalinimo ir reikalauja ið jø informacijos apie tokiø trûkumø paðalinimà ir pasiûlymø vykdymà. Savivaldybës administracijos direktorius bei tikrinamø ástaigø ar ámoniø vadovai per mënesá nuo teikimo gavimo dienos privalo pateikti informacijà savivaldybës kontrolieriui dël patikrinimø metu konstatuotø trûkumø paðalinimo bei pasiûlymø vykdymo;

7) tikrinimø iðvadas teikia savivaldybës tarybos Kontrolës komitetui ir merui, o iðvadas dël savivaldybës biudþeto vykdymo, dël kitø savivaldybës lëðø ir turto naudojimo - ir savivaldybës tarybai;

8) yra atsakingas uþ savivaldybës finansiniø iðtekliø bei turto naudojimo patikrinimø atlikimà arba organizavimà;

9) patikrinimo metu nustatæs nusikaltimo poþymiø, medþiagà perduoda teisësaugos institucijoms;

10) priima sprendimus dël savivaldybës kontrolieriaus tarnybos gaunamø gyventojø skundø ar pareiðkimø nagrinëjimo;

11) pagal Seimo kontrolieriø praðymus teikia jiems reikalingà informacijà;

12) pagal kompetencijà leidþia ásakymus;

13) kiekvienais metais iki savivaldybës biudþeto patvirtinimo pateikia savivaldybës tarybai veiklos ataskaità, o kai savivaldybës taryba ar Kontrolës komitetas reikalauja, - teikia praðomà informacijà nustatytais terminais;

14) ne reèiau kaip 2 kartus per metus pateikia Finansø ministerijai (jos nustatytais terminais ir tvarka) informacijà apie Europos Sàjungos struktûriniø fondø bei kitø lëðø, skiriamø ið Europos Sàjungos, naudojimà savivaldybëje.

Savivaldybës kontrolieriaus tarnybos (jeigu ji steigiama) tarnautojai:

1) kontrolieriaus pavedimu atlieka planinius ir tikslinius patikrinimus bei revizijas savivaldybës administracijoje, jos padaliniuose, savivaldybës biudþetinëse ir vieðosiose ástaigose bei savivaldybës kontroliuojamose ámonëse;

2) tikrina savivaldybës biudþeto lëðø naudojimo teisëtumà visose, nepaisant jø statuso, ástaigose, ámonëse bei organizacijose, kurioms tos lëðos skirtos;

3) pagal kompetencijà Vieðojo administravimo ástatymo nustatyta tvarka nagrinëja gyventojø skundus ir pareiðkimus. Anoniminiai skundai ar pareiðkimai nagrinëjami, jeigu taip nusprendþia savivaldybës kontrolierius;

4) Administraciniø teisës paþeidimø kodekso nustatytais atvejais suraðo administraciniø teisës paþeidimø protokolus ir juos teikia nagrinëti ástatymø nustatyta tvarka savivaldybës Administracinei komisijai.

Be minëtø ágalinimø vieðojo administravimo srityje, vietos savivaldos institucijos ágyvendina vieðojo administravimo kontrolës funkcijas suraðydamos administraciniø teisës paþeidimø protokolus bei nagrinëdamos administraciniø teisës paþeidimø byla ATPK nustatyta tvarka.

Audito samprata ir rûðys. Audito valstybinis reguliavimas

Audito terminas atëjæs ið senovës laikø. "Auditas" kilæs ið lotynø kalbos þodþio "audit" - "jis girdi". Taèiau pagal tikràjà dabartinæ audito prasmæ audito terminà reikia suprasti plaèiau. Literatûroje pateikta daug ir ávairiø audito sàvokos apibrëþimø. Taèiau sàvokos tikslas yra kuo trumpiau, tiksliau ir suprantamiau iðreikðti audito esmæ. Kaip bendràjá sàvokos "auditas" poþymá galima iðskirti tai, kad bendriausia prasme auditas yra tyrimas, tikrinimas. Remiantis diferenciniais poþymiais reikia iðskirti tai, jog tai ne bet koks, o finansiniø ataskaitø nepriklausomas tyrimas. Iðskiriant funkcinius sàvokos poþymius reikia pasakyti, jog finansinës ataskaitos tiriamos tam, kad bûtø ávertintos, kad apie jas bûtø iðreikðta auditoriaus nuomonë, paremta ástatymø ir teisës aktø reikalavimais, bei bendraisiais apskaitos principais.

Auditas daþnai apibrëþiamas kaip nepriklausomas finansiniø ataskaitø tyrimas ir objektyvios nuomonës apie jas iðreiðkimas, remiantis bendraisiais apskaitos principais ir teisës aktais, taèiau reikia paþymëti, kad taip auditas apibrëþiamas tik finansiniu aspektu. Pati audito samprata yra daug platesnë. Kalbant apie vieðojo administravimo institucijas, toks audito apibrëþimai neapims visø audito procedûrø, kurios yra bûtinos tikrinant institucijos veiklos teisëtumà bei kokybæ. Tai ne tik finansiniø operacijø efektyvumas bei ataskaitø apie panaudotas lëðas tikrumas. Be abejo tai labai svarbi sritis, kur turi bûti atliekamas auditas, bet ne maþiau svarbu valstybinës institucijos struktûros tobulumas, ryðiø tarp jos struktûriniø padaliniø optimalumas, programø ágyvendinimo efektyvumas, personalo kvalifikacija ir kiti su institucijos valdymu susijæ klausimai. Todël apibrëþti audità, kuris atliekamas valstybinio valdymo institucijoje neuþtenka sàvokø, kurios pateikiamos vadovëliuose orientuotuose á ámoniø valdymà. Reikalingas bendresnis audito apibrëþimas, kuris apimtø visus ðiuos iðvardintus klausimus.

Amerikieèiø profesoriai E. A. Arens ir J. K. Loebbecke audità apibrëþia kaip "procesà, kurio metu kompetentingas nepriklausomas darbuotojas surenka ir ávertina informacijà apie tam tikros specifinæ veiklos sritá tam, kad nustatytø ir savo iðvadoje pateiktø, kiek tiriamoji informacija atitinka nustatytus kriterijus". Galima teikti, kad tai audito sàvoka bendràja prasme, kurià galima pritaikyti ávairioms audito formoms ir rûðims.

Taèiau apsistoti vien ties ðia sàvoka neuþtenka. Tam, kad iðsiaiðkinti audito esmæ iki galo, reikëtø aptarti audito rûðis, kurios iðskiriamos prie bendrosios sàvokos pridedant specifinius diferencinius ir funkcinius poþymius, bûdingus tik tam tikrai audito rûðiai. Taèiau yra daug nuomoniø audito klasifikavimo klausimais, priklausomai nuo pasirinktø klasifikavimo kriterijø klasifikavimas ið esmës gali skirtis.

Tradiciðkai auditas klasifikuojamas pagal tokius poþymius: funkciná; apimtá ir atlikëjus; atlikimo laikà; privalomumà.

Pagal funkciná poþymá iðskiriami:

1) finansinis auditas - tai finansiniø ataskaitø ir su jomis susijusiø dokumentø ir apskaitos registrø tyrimas.

2) valdymo auditas - tai valdymo metodø ir jø efektyvumo tikrinimas. Tikrinama ar naudojami racionalûs darbo organizavimo metodai, ar nepaþeidinëjama darbo drausmë, nedubliuojamas tam tikrø operacijø atlikimas ir pan.

3) veiklos auditas, kurio pagrindinis tikslas yra pateikti valstybës ástaigos veiklos nepriklausomà ávertinimà. Veiklos auditas ypatingà dëmesá skiria ástaigos tam tikrø veiklos srièiø ekonomiðkumui ir efektyvumui nustatyti.

4) duomenø sistemø auditas, atliekamas siekiant patikrinti informacijos saugumà, programinës árangos panaudojimà bei naujø informacijos sistemø kûrimo tikslingumà.

5) projektø auditas, kurio paskirtis yra nustatyti, ar vykdomos projektø lëðø panaudojimo ir kitos specialiø projektø sàlygos, ar pasiekta numatytas rezultatas.

6) socialinis auditas apima ámonës darbuotojø, suinteresuotø ámonës veikla, asmenø interesø tyrimà. Tai uþimtumo, saugaus darbo, motyvacijos analizë. Juo nustatoma ámonës veiklos átaka visuomenei.

Pagal apimtá ir atlikëjus priimta audità skirtyti á iðoriná, vidaus ir valstybës audità. Iðorës audità atlieka nepriklausomi auditoriai pagal sutartis, o vidaus audità - ámonës vidaus audito tarnybos darbuotojai. Valstybës audità atlieka valstybës institucijø auditoriai.

Pagal privalomumà iðskiriamas privalomas ir laisvas auditas. Atliekant laisvà audità, jo pobûdis, tikslai ir apimtis priklauso nuo uþsakovo. Privalomas auditas - tai toks, kurá subjektai privalo atlikti, vykdydami ástatymø nurodymus.

Pagal atlikimo laikà auditas skirstomas á nuolatiná ir periodiná. Nuolatinis auditas daþniausiai atliekamas tose srityse, kurioms bûdingi didelës rizikos elementai. Nuolatinis auditas uþtikrina nuolatinæ kontrolæ ir leidþia auditoriams specializuotis. Periodinis auditas gali bûti atliekamas, kai manoma, kad jis yra bûtinas. Ðios rûðies auditas atliekamas daþniausiai. Jo daþnumà lemia daugelis veiksniø, pavyzdþiui, praëjusio laikotarpio audito rezultatai, rizikos ávertinimas, valdymo sistemos, ekonominës aplinkos pasikeitimai ir kt.

Viena ið audito rûðiø, iðskiriamø pagal audito apimtá ir atlikëjus, yra valstybës auditas. Ðios audito rûðies audito teorija ir praktika kol kas maþai þinoma, taèiau kai kurios ðalys, pvz. JAV, Didþioji Britanija, Vokietija, valstybës ástaigø audito srityje sukaupë gana didelá patyrimà. JAV jau 1972 m. buvo patvirtinti valstybës ástaigø audito standartai, kurie daþnai vadinami Bendraisiais valstybës audito standartais (GAGAS - General Accepted Government Auditing Standards). JAV audito ástatymas (1984 m.) reikalauja, kad ðiø standartø nuostatø bûtø laikomasi atliekant valstybës ir savivaldybës ástaigø, kurios gauna paramà ið federalinës vyriausybës, audità visose JAV valstijose. Lietuvos Respublikos audito ástatymas buvo priimtas 1999 m. birþelio 15 d. Valstybinio audito reikalavimai buvo patvirtinti tik 2002 m. vasario 21 d. Valstybës kontrolës, kaip aukðèiausios valstybinio audito institucijos veiklà reglamentuojanèio Valstybës kontrolës ástatymo nauja redakcija ásigaliojo 2002 m. kovo 1 d. Taigi galima daryti iðvadà, kad valstybinio audito institutas Lietuvoje yra gana naujas.

Valstybës audito tarnybos, jø uþdaviniai, funkcijos bei veiklos organizavimas

Taigi, valstybës auditas yra valstybës institucijø auditoriø atliekamas auditas. Ðis auditas yra iðorës ir vidaus.

Vieðajame administravime iðorës auditas yra Valstybës kontrolës atliekamas auditas. Valstybës kontrolë yra aukðèiausia finansinio ir veiklos audito institucija, atliekanti valstybinio audito funkcijas ir dirbanti pagal tarptautinius aukðèiausiøjø kontrolës institucijø organizacijos standartus (INTOSAI), reglamentuojanèius valstybës audito sistemà. Valstybës kontrolës pagrindiniai uþdaviniai yra priþiûrëti, ar teisëtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybës turtas ir kaip vykdomas valstybës biudþetas, bei uþtikrinti, kad valstybinis auditas atitiktø Tarptautinës aukðèiausiøjø audito institucijø organizacijos INTOSAI priimtus tarptautinius standartus ir átvirtintø teigiamà valstybinio audito vaidmená bei poveiká valstybei ir visuomenei. Detaliau Valstybës kontrolës uþdaviniai, funkcijas ir darbo organizavimas jau buvo aptarti.

Kitos valstybës audito tarnybos vykdo vidaus audità. Pagal Vyriausybës 2000 m. vasario 7 d. nutarimà Nr. 127 "Dël valstybës ámoniø ir ástaigø vidaus audito" vidaus audito tarnybos steigiamos visose ministerijose ir apskrièiø virðininkø administracijose. Valstybës institucijose, ástaigose ir ámonëse (toliau vadinama - valstybës institucijos) vidaus audito tarnyba steigiama, jeigu jose dirba ne maþiau kaip 300 darbuotojø, áskaitant pavaldþiø ar reguliavimo srièiai priskirtø valstybës institucijø darbuotojus. Valstybës institucijø vadovø sprendimu gali bûti ásteigta centralizuota vidaus audito tarnyba, apimanti ir pavaldþias ar reguliavimo srièiai priskirtas valstybës institucijas. Jeigu valstybës institucijose, áskaitant pavaldþias ar reguliavimo srièiai priskirtas valstybës institucijas, dirba maþiau kaip 300, bet ne maþiau kaip 100 darbuotojø, steigiama vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybë arba valstybës institucijos vadovo sprendimu gali bûti steigiama vidaus audito tarnyba. Jeigu valstybës institucijose, áskaitant pavaldþias ar reguliavimo srièiai priskirtas institucijas, dirba maþiau kaip 100 darbuotojø, vidaus audità jose atlieka steigëjas (arba Lietuvos Respublikos Vyriausybës paskirta valstybës institucija) arba suderinus su valstybës institucijos, kurios reguliavimo srièiai priskirta institucija, vadovu ðiose valstybës institucijose steigiama vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybë.

Be to, minëtu Vyriausybës nutarimu rekomenduota savivaldybiø institucijoms ásteigti savivaldybiø biudþetinëse ástaigose ir savivaldybiø ámonëse vidaus audito tarnybas, atsiþvelgiant á ðiuo nutarimu patvirtintus Valstybës institucijos vidaus audito tarnybos nuostatus.

Vidaus audito sistemos kûrimà valstybës institucijose priþiûri ir koordinuoja nuolatinë tarpþinybinë komisija vidaus audito sistemos kûrimui valstybiniame sektoriuje koordinuoti. Finansø ministerija atsako uþ bendrà metodiná vadovavimà vidaus audito klausimais ir vidaus audito sistemos bûklës valstybës institucijose analizæ ir vertinimà.

Valstybës institucijos vidaus audito tarnybos (toliau vadinama - tarnyba) tikslai yra padëti didinti valstybës institucijos veiklos efektyvumà, ágyvendinti jos veiklos strategijà, ûkinæ ir finansø politikà, atskleisti rezervus veiklai plëtoti ir jos tæstinumui garantuoti, teikti jai informacijà, analitinæ medþiagà, vertinimus, rekomendacijas ir patarimus, susijusius su tikrinta veikla. Siekdama nurodytøjø tikslø, tarnyba ágyvendina ðiuos uþdavinius:

1) tikrina ir vertina, ar pakankama ir veiksminga audituojamos valstybës institucijos, taip pat jai pavaldþiø ar reguliavimo srièiai priskirtø valstybës institucijø vidaus kontrolës sistema, ar veikla vykdoma atsakingai, pagal ástatymus ir kitus teisës aktus, ar informacija apie finansinæ ir kitokià veiklà patikima ir iðsami, ar pasiekiami uþsibrëþti tikslai ir uþdaviniai, taip pat teikia valstybës institucijos vadovui neðaliðkà ir objektyvià informacijà apie tai ir galimà veiklos rizikà;

2) tikrina ir vertina lëðø, gautø ið Europos Sàjungos institucijø ar specialiøjø fondø, administravimà valstybës institucijoje, taip pat jai pavaldþiose ar reguliavimo srièiai priskirtose valstybës institucijose.

Ágyvendindama jai nustatytus uþdavinius, tarnyba atlieka ðias funkcijas:

1) tikrina ir vertina:

(1) valstybës institucijos ir jos struktûriniø padaliniø, taip pat jai pavaldþiø ar reguliavimo srièiai priskirtø valstybës institucijø veiklos atitiktá jos tikslams ir uþdaviniams, ástatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimams, kitiems teisës aktams, vidaus taisykliø laikymàsi;

(2) esamøjø informaciniø sistemø veiksmingumà;

(3) finansiniø ataskaitø duomenis (metinës finansinës atskaitomybës audito ataskaitø kopijos kiekvienais metais iki kovo 15 d. pateikiamos Finansø ministerijai);

(4) materialiniø ir finansiniø iðtekliø naudojimo efektyvumà;

(5) priskirto turto apsaugà;

(6) lëðø naudojimà investicijoms;

(7) informaciniø sistemø projektus;

(8) darbo organizavimà ir intelekto iðtekliø naudojimo efektyvumà;

(9) organizacinës struktûros optimalumà;

(10) Lietuvos Respublikos valstybës biudþeto asignavimø valdytojø programø vykdymà;

(11) projektø ir programø, finansuojamø ið Europos Sàjungos lëðø, ágyvendinimà;

2) dalyvauja rengiant vidaus audito kompiuterizavimo programas;

3) organizuoja ir tvarko tarnybos raðtvedybà, vadovaudamasi Lietuvos archyvø departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës ir valstybës institucijos vidaus dokumentais, uþtikrina tinkamà dokumentø saugojimà ir nustatytàja tvarka jø perdavimà á archyvà;

4) tikrina, ar imtasi reikiamø veiksmø vidaus audito metu nustatytiems trûkumams iðtaisyti;

5) vykdo kitas ástatymø ir kitø teisës aktø nustatytas funkcijas, valstybës institucijos vadovo nurodymus, susijusius su vidaus auditu.

Tarnybai vadovauja jos vadovas, kuris priimamas á pareigas ir atleidþiamas ið pareigø Lietuvos Respublikos valstybës tarnybos ástatymo nustatyta tvarka. Pretendentø á tarnybos vadovo pareigas atrankos komisijos nariais kvieèiami Finansø ministerijos atstovai. Tarnybos vadovas privalo turëti aukðtàjá ekonominá, teisiná ar vadybiná iðsilavinimà ir ne maþesnæ kaip 2 metø darbo minëtose srityse patirtá, taip pat iðmanyti audituojamà sritá ir bûti susipaþinæs su teisës norminiais aktais, reglamentuojanèiais vidaus audità. Jeigu valstybës institucijoje steigiama viena vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybë, vyriausiajam vidaus auditoriui taikomi minëti tarnybos vadovo kvalifikaciniai reikalavimai. Tarnybos vadovas gali turëti pavaduotojà (-us), kuris (kurie), nesant vadovo, vykdo jo funkcijas.

Tarnybos vadovas:

1) savarankiðkai organizuoja ir tobulina tarnybos darbà, teikia ðiais klausimais pasiûlymus valstybës institucijos vadovui;

2) atstovauja valstybës institucijai kitose organizacijose pagal tarnybos kompetencijà;

3) pagal savo kompetencijà palaiko profesinius ryðius su uþsienio ir Lietuvos Respublikos organizacijomis vidaus audito klausimais;

4) stebëtojo teisëmis dalyvauja valstybës institucijos vadovø pasitarimuose;

5) planuoja tarnybos darbà, nustato tarnybos veiklos plëtojimo ir tobulinimo kryptis, perspektyvas, strategijà;

6) teikia valstybës institucijos vadovui pasiûlymus dël valstybës institucijos veiklos tobulinimo.

TEMA. TEISMO KONTROLINËS FUNKCIJOS VIEÐAJAME ADMINISTRAVIME

Teismo kontroliniø funkcijø formos ir jø vykdymo ypatumai

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje átvirtintø þmogaus ir pilieèio teisiø ir laisviø garantas yra teismas. Teisminë valdþia - neatskiriamas teisinës valstybës elementas. Teismas, ágyvendindamas teisingumà, taip pat vykdo kontrolines valstybinio valdymo veiklos teisëtumo funkcijas. Teisminæ valdþià charakterizuoja ne tik teisingumo vykdymas, bet ir gebëjimas aktyviai paveikti vykdomosios valdþios veiksmus. Teismo nepriklausomumas yra vykdomosios valdþios teisminës kontrolës garantija. Savo veiklos procese teismai ágyvendina kontrolinæ funkcijà, tikrindami vieðojo administravimo subjektø bei pareigûnø iðleistø teisës aktø ir veiksmø teisëtumà. Konstitucijos normø virðenybæ, neginèijamà jø prioritetà, uþtikrina Konstitucinis Teismas. Teisminë ástatymø ir kitø teisës aktø atitikimo konstitucijai kontrolë neabejotinai yra teisinës valstybës prielaida ir sàlyga.

Teismo kontrolës klausimus nagrinëjo prof. M. Römeris ir skirstë jà á atsitiktinæ quasi -kontrolæ ir tikslià teismo kontrolæ. Atsitiktinës quasi - kontrolës esmë yra ta, kad klausimas apie valdþios akto teisëtumà iðkyla atsitiktiniu bûdu, tiek, kiek akto teisëtumas susijæs su sprendþiama byla. Savaime ðis valdþios aktas nëra skundþiamas. Teismas ðiuo atveju netaiko jokiø sankcijø to akto "neteisei". Tiksli teismo kontrolë, pasak prof. M. Römerio, betarpiðkai skiriama valdþios organø darbø teisëtumui tikrinti. Ðio metodo elementas - neteisës valdþios akte konstatavimas ir tos neteisës tam tikromis sankcijomis sudraudimas. Teismo veikimo pagrindà sudaro ginèas dël akto teisëtumo. Teismas iðsprendþia skundà teisës akto teisëtumo atþvilgiu, sudraudþia neteisæ, panaikindamas aktà savo sprendimu."Tas valdþios darbams teismas, kuris vykdo tikslià civilinio ir baudþiamojo teismo darbø teisëtumo kontrolæ, vadinamas kasaciniu teismu. Tas valdþios darbams teismas, kuris vykdo tikslià administracijos organø darbø teisëtumo kontrolæ, vadinamas administraciniu teismu. Tas valdþios darbams teismas, kuris vykdo tikslià ástatymø leidëjo darbø teisëtumo kontrolæ, vadinamas konstituciniu teismu".

Þiûrint ið ðiø dienø perspektyvos, prof. M. Römerio ásivaizduojama teismo kontrolë yra tiksli Lietuvos teismø sistemos veiklos kopija. Kaip pastebëjo prof. M. Römeris, "visi teismo organai yra pagrindiniai ir jokios vyresnybës neturi", ir "joks kitas organas, neiðskiriant teisingumo ministerio, kuris stovi administracijos virðûnëje, ir neiðskiriant aukðtesniosios instancijos teismø, negali kiðtis á ðá teismo darbà nei nurodymais ar ásakymais ið anksto, nei prieþiûra ir sankcijomis" . Teisminei valdþiai bûdinga specifinë teisingumo funkcijos vykdymo kontrolës sistema. Ði kontrolë gali bûti tik teisinë: kontroliuojama, ar teismo sprendimai yra teisëti, ar jie atitinka materialinës ir procesinës teisës normas. Ði kontrolë gali bûti tik vidinë: þemesniojo teismo sprendimà gali pakeisti ar panaikinti tik aukðtesnë (apeliacinë ar kasacinë) teisminë institucija. Lietuvos Respublikos teismø teisminæ veiklà priþiûri Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas, kuris yra kasacinës instancijos teismas, nagrinëjantis bylas dël pirmosios ir apeliacinës instancijos teismø ásiteisëjusiø nuosprendþiø, sprendimø, nutarèiø. Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas, nagrinëdamas kasacinæ bylà, patikrina priimtus sprendimus, nuosprendþius ir nutartis, dël kuriø paduotas skundas, teisës taikymo aspektu.

Skirtingai nuo kitø kontrolës ir prieþiûros institucijø veiklos, teismui nëra bûdingas nuolatinis bei sistemingas valdymo institucijø, jø pareigûnø, ástaigø, ámoniø, kitø valstybiniø ir visuomeniniø organizacijø teisëtumo tikrinimas. D. Bachracho nuomone, teismo kontrolë skiriasi nuo valstybinio valdymo institucijø atliekamos kontrolës tuo, kad "teismai tikrina valdymo akto teisëtumà, o administracinës valdþios subjektai daþnai tikrina ir veiksmø teisëtumà bei tikslingumà". Valstybinio valdymo institucijø kontrolës subjektai, pasak D. Bachracho, turi plaèias galimybes reaguoti á teisëtumo paþeidimus, o teismai gali "tik panaikinti arba pakeisti neteisëtà aktà, priteisti þalà, priimti atskiràjà nutartá arba iðkelti baudþiamàjà bylà". Valstybinio valdymo veiklos teisëtumo tikrinimo teismas nedaro valdymo institucijø ir kitø objektø buvimo vietose. Teismai vykdo iðorinæ valstybinio valdymo institucijø kontrolæ, kai tuo tarpu egzistuoja ávairios organizacinës teisinës vidinës kontrolës formos tarp pavaldþiø valstybinio valdymo institucijø ar paèios institucijos viduje. Teisminës kontrolës, kaip bûdo, uþtikrinanèio teisëtumà valdymo procese, esmæ sudaro:

1) Teisinis vykdomosios valdþios, pareigûnø veiksmø ir sprendimø ávertinimas;

2) Teisëtumo paþeidimø, apribojusiø pilieèiø teises ir teisëtus interesus, iðaiðkinimas;

3) Sàlygø ir prieþasèiø, sukëlusiø teisëtumo paþeidimus, iðaiðkinimas;

4) Priemoniø atkurti paþeistas teises ir teisëtus interesus, taikymas;

5) Kaltø asmenø patraukimas atsakomybën.

Administracinës teisës literatûroje nurodomos tokios teisminës kontrolës formos:

1) pilieèiø skundø dël pareigûnø ir valstybinio valdymo institucijø priimtø sprendimø ir veiksmø, paþeidusiø jø teises ir laisves, nagrinëjimas;

2) organizacijø skundø nagrinëjimas;

3) skundø dël valstybinio valdymo institucijø priimtø teisës aktø pripaþinimo neteisëtais, nagrinëjimas;

4) turinèiø reikðmæ bylos iðsprendimui nagrinëjant baudþiamàsias, civilines, administracines bylas, valstybinio valdymo institucijø teisës aktø teisëtumo tikrinimas;

5) skundø dël nutarimo administracinio teisës paþeidimo byloje, nagrinëjimas;

6) parengtinio tyrimo kokybës patikrinimas nagrinëjant baudþiamàsias bylas;

7) valstybinio valdymo institucijø, organizacijø ir pareigûnø veiklos teisëtumo ir disciplinos patikrinimas nagrinëjant civilines, baudþiamàsias, administracines bylas.

Teismø galimybë kontroliuoti vykdomàjà valdþià pripaþástama beveik visose ðalyse. Taèiau vykdomajai valdþiai taikomos teisminës kontrolës formos labai skiriasi. Teismas yra sukurtas teisiniams ginèams spræsti, nesvarbu tarp kokiø ðaliø ávyko teisinis ginèas. Në vienas kontrolës bûdas nëra taip pritaikytas ginèams spræsti, kaip teismo procesas. Teismas kontrolines funkcijas vykdo posëdyje nagrinëdamas baudþiamàsias, civilines, administracines bylas. Taigi, pilieèiø teisë á teisminæ gynybà yra tik viena ið teismo kontrolës formø.

Pasaulyje egzistuoja penkiø formø vieðosios administracijos veiksmus kontroliuojantys teismai: bendrieji teismai, bendrieji vidaus specializacijos teismai, savarankiðka administraciniø teismø sistema ðalia bendrøjø teismø sistemos, prancûzø modelis - tam tikras vieðosios administracijos ir teismo "hibridas", kvaziteismai (administraciniai tribunolai), kurie savo procesine veikla panaðûs á teismus, bet jø sprendimai gali bûti skundþiami bendriesiems teismams. Bendra visoms ðalims yra tai, kad teismo veikla, kai jis nagrinëja pilieèiø ir vykdomosios valdþios organø ar pareigûnø ginèus, vadinama administracine justicija:

Viena ið ðaliø vieðasis asmuo - administracinë institucija ar pareigûnas;

Teisminio nagrinëjimo dalykas yra ið vieðosios teisës reguliuojamø santykiø kilæs ginèas (administraciniø, finansiniø,konstituciniø ir pan.);

Tai ne tik pilieèio ir vykdomosios valdþios ginèo iðsprendimas, bet ir vykdomosios valdþios veiksmø teisëtumo patikrinimas.

Administracinës justicijos ágyvendinimo formos yra bendroji ir specialioji administracinë justicija. Bendrosios administracinës justicijos valstybëse (Didþiojoje Britanijoje, JAV, Rusijoje, Airijoje ir kt.) pilieèiø ir vykdomosios valdþios ginèus nagrinëja bendrieji teismai, specialiøjø administraciniø teismø nëra. Ðios formos ðalininkai aiðkina, kad nëra jokio reikalo teikti privilegijà vykdomajai valdþiai ir kurti specialius administracinius teismus. Specialiosios administracinës justicijos valstybëse veikia specialiøjø administraciniø teismø sistema (Prancûzijoje, Ðvedijoje, Graikijoje, Italijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Austrijoje, Suomijoje, Portugalijoje, Ispanijoje). Manoma, kad administraciniø teismø kontrolë detalesnë, operatyvesnë ir nuoseklesnë, nei bendrosios kompetencijos teismø kontrolë administracijai. Administraciniø teismø specializacija valdymo klausimais padeda jiems ásigilinti á nagrinëjamø bylø esmæ, priimti kvalifikuotus sprendimus. Prof. M. Römeris manë, kad tam tikro valdþios akto teisëtumas ar neteisëtumas jo taikymo atþvilgiu turi bûti pavedamas spræsti ne kiekvienam, bet tik administraciniam teismui, "nes ðiø klausimø sukoncentravimas viename teismo organe neduos galimumo pasireikðti ávairioms nevienodoms akto teisëtumo ar neteisëtumo interpretacijoms". Be to, yra nuomoniø, kad administraciniai teismai, nagrinëdami bylas, uþima aktyvesnæ pozicijà, nei bendrieji teismai. Teisme gali susidurti paprasto pilieèio ir galingos institucijos interesai, todël teismas privalo padëti privaèiam asmeniui, ápareigodamas administracijà pateikti bûtinus dokumentus ir netgi atlikti specialø tyrimà. Kai kuriose valstybëse, pavyzdþiui, Prancûzijoje, praktikuojamos teisëjø komandiruotës á tam tikrà ástaigà, institucijà susipaþinti su jø darbu. Kitø specialistø nuomone, glaudûs administracijos ir teismo ryðiai gali turëti neigiamos átakos teismo objektyvumui ir nepriklausomumui.

Teismai kai kuriose valstybëse ( JAV, Didþiojoje Britanijoje ir kt.) uþima stiprià pozicijà valdþiø sistemoje. Teisë teismams kontroliuoti administracijos institucijø veiklà yra numatyta JAV Konstitucijos 3 str. 2 d.:"Teisminë valdþia iðplësta visiems ginèams, kuriø viena ðalis yra JAV". Teismo vykdomosios valdþios kontrolës tikslas yra privaèiø asmenø teisiø apsauga. Teismai yra paskutinë instancija, sprendþiant visus ginèus dël teisës. Jie ávertina asmenø, valstybës pareigûnø veiksmus, sprendþia, ar administracija nevirðijo savo ágaliojimø ir ar nepiktnaudþiauja valdþia.

Kas turi teisæ kreiptis á teismà dël administracijos veiksmø? Tai yra bet kurio suinteresuoto asmens teisë. Teismai vadovaujasi nuostata, kad niekas nesiruoðia gaiðti laiko ir eikvoti pinigø dël paprasto smalsumo. Ir jei asmuo ar net uþsienietis kreipësi á teismà, vadinasi, administracijos veikla já kaip nors "uþkliudë". Jei teismas turi pagrindà abejoti administracijos veiksmø teisëtumu, vadovaudamasis bendrosios teisës ir teisingumo principais laiko savo pareiga priimti skundà ir teisiðkai ávertinti skundþiamus veiksmus (pvz., Didþiojoje Britanijoje, JAV ir kt.). Teismø kontrolë administracijai neginèytina ðiais atvejais: "kai institucija virðija savo valdþios ágaliojimus, kai institucija veikia savo ágaliojimø ribose, bet neteisingai taiko teisës normà" .

Ypatingo dëmesio sulaukia administracijos valdþios virðijimo apskundimas. Tai yra efektyviausia teismo kontrolë administracijai. Kas turi teisæ paduoti skundà dël valdþios virðijimo? Tai gali bûti konkretus pilietis, pavyzdþiui, atleistas ið tarnybos pareigûnas. Kitu atveju - pilieèiø grupë, kuriuos lieèia administracijos veikla, (pvz., statomo namo kaimynai) ir treèia - mokesèiø mokëtojas. Ir galø gale administracijos veikla gali liesti visus ar beveik visus ðalies gyventojus, pavyzdþiui, priimant naujas keliø eismo taisykles ar sàlygas pravesti referendumà. Ðiais atvejais bet kuris pilietis gali paduoti ieðkiná. Skundëju gali bûti fizinis ir juridinis asmuo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad "asmuo, kurio teisës ar laisvës paþeidþiamos, turi teisæ kreiptis á teismà". Teisë á teisminæ gynybà egzistuoja, taèiau ja naudojasi ne visi. Jai realizuoti neuþtenka þinoti, kas yra teisë, bet reikia ir þinoti, kaip ja reikia naudotis, turëti atitinkamas finansines galimybes ir laiko."Teismo garantija yra ne tiktai valstybës gynëjo teisë traukti atsakomybën kiekvienà valdininkà uþ nusikalstamus darbus, padarytus tarnybos pareigas einant, bet ir kiekvieno pilieèio teisë paduoti ieðkiná, reikalauti, kad teismas pripaþintø administracinio organo veikimà neteisëtà." Ðiandien visiems akivaizdu, kad teismai nagrinëja bylas ne itin operatyviai ir greitai. Pareiðkëjui tenka sugaiðti daug laiko ir patirti teismø sprendimø vykdymo proceso organizacijos nesklandumø. Administracinës justicijos atsiradimas Lietuvoje sulaukë valstybës valdþios ðakø bei visuomenës pripaþinimo, nes dabar pilieèiai, ástaigos bei organizacijos gali plaèiai naudotis teise á teisminæ gynybà dël neteisëtø valstybinio administravimo subjektø veiksmø.

Turint galvoje valdþiø padalijimo principà, logiðka bûtø paklausti, ar teismas turi teisæ kiðtis á vykdomosios valdþios reikalus?

Analizuojant administracinës justicijos ribas, iðkyla problema, kokius administracinius aktus galima skøsti teismui ir kokiø teisiø teismas turi administracinëms institucijoms ar pareigûnams. Egzistuoja visuotinio bylø priklausomumo teismui principas, kai galima skøsti bet koká administraciná aktà, tiek individualø, tiek bendro pobûdþio teisës aktà, ir sàraðo principas, kai ástatyme iðvardijami konkretûs skundþiami teismui administraciniai aktai. Visi kiti nesantys sàraðe negali bûti skundþiami. Pavyzdþiui, Didþiojoje Britanijoje nëra ástatymo, kuriame bûtø iðvardinti visi atvejai, dël kuriø teismai gali ásikiðti á administracijos veiklà. Kokie administracijos veiksmai gali bûti teismui skundþiami, sprendþia patys teismai, remdamiesi iðimtine teise kontroliuoti administracijà. Bet koks neteisëtas administracijos veiksmas gali bûti teismo panaikintas.

Administraciniai teismai (pvz., Prancûzijoje) nagrinëja maþareikðmes (dël pensijø, þalos atlyginimo) ir stambias politines bylas, tikrina ir eilinius administracijos aktus, ir paties Prezidento. Teismo vykdoma veikla lieèia visas visuomenës gyvenimo sferas: politinæ, ekonominæ, socialinæ, kultûrinæ, moralinæ. Teismas ágalioja administracijà paðalinti visas neigiamas pasekmes, atstatyti paþeistas teises, atlyginti nuostolius.

Teismo kontrolë skirstoma á tiesioginæ ir netiesioginæ. Tiesioginë kontrolë pasireiðkia teismui nagrinëjant skundus, pareiðkimus dël valstybinio administravimo subjektø priimtø teisës aktø ir veiksmø teisëtumo, o netiesioginë kontrolë - nagrinëjant civilines, baudþiamàsias ir administracines bylas, kai teisëtumo klausimas iðkyla, jei tai turi átakos sprendþiant pagrindiná klausimà, susijusá su nagrinëjama teismo byla ir jis iðsprendþiamas greta. Bendrosios kompetencijos teismai nagrinëja baudþiamàsias, civilines ir administracines bylas. Civilinio proceso tvarka teismai nagrinëja bylas, kuriose jie privalo duoti teisinæ iðvadà dël vykdomosios valdþios institucijø veiklos bei jø iðleistø teisës aktø (pvz., Rusijoje). Nagrinëdami ðias ir kitas bylas, teismai, vadovaudamiesi ástatymu, tikrina vykdomosios valdþios institucijø veiksmø pagrástumà, teisëtumà, jø leidþiamø teisës aktø teisëtumà, taip vykdydami jø veiklos kontrolæ. Teismai priima sprendimà paþeistoms pilieèiø teisëms atstatyti. Nagrinëdamas baudþiamàsias bylas, o ypaè tas, kurios susijusios su pareigûnø nusikaltimais, teismai iðnagrinëja bylà ið teisëtumo pozicijos ir duoda teisinæ iðvadà pareigûnø, kaip valdymo aparato darbuotojø, veiksmams ávertinti. Teismo kontrolæ valdymo srityje (pvz., Rusijoje) ágyvendina arbitraþiniai teismai. Ekonominiø ginèø bylos, kylanèios ið administraciniø teisiniø santykiø, priklauso arbitraþiniø teismø kompetencijai. Arbitraþiniai teismai turi teisæ reikalauti ið pareigûnø ir institucijø bûtinø dokumentø, jø iðtyrimui skirti ekspertizes, nes jie gali bûti raðytiniais árodymais ginèui iðspræsti. Tuo paèiu jie kontroliuoja vykdomosios valdþios institucijø teisës aktø pagrástumà ir teisëtumà.

Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai (rajonø ar miestø apylinkës teismai), nagrinëdami jo kompetencijai priskirtas Lietuvos Respublikos Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 224 straipsnyje (toliau - ATPK) administraciniø teisës paþeidimø bylas tikrina, ar jos pagrástai iðkeltos, ar teisëti valstybinio valdymo institucijø ir pareigûnø veiksmai. Lietuvos Respublikos administraciniai teismai nagrinëja bylas dël priimtø valstybinio administravimo subjektø, savivaldybiø administravimo subjektø, vieðøjø ástaigø, ámoniø ir nevyriausybiniø organizacijø, turinèiø vieðojo administravimo ágaliojimus, visuomeniniø organizacijø, bendrijø, politiniø partijø, politiniø organizacijø ar asociacijø aktø ir veiksmø teisëtumo ir kt.. Nagrinëdami skundus dël administracinës teisës paþeidimo, administraciniai teismai patikrina valstybës institucijø, pareigûnø veiklos teisëtumà. Teisëtumo kontrolë negali apsiriboti tik materialine teise. Teismas turi patikrinti, ar administracinë institucija, ar pareigûnas, spræsdami klausimà, nepaþeidë ir procesinës teisës normø reikalavimø.

Teismai gali kontroliuoti ne tik teisinius ir faktinius administracinës institucijos veiklos aspektus, bet ir vertinti jos veiklà tikslingumo, pagrástumo, racionalumo ar protingumo aspektais (Didþiojoje Britanijoje, Ðvedijoje, JAV). Kitose ðalyse teismo ágyvendinama vykdomosios valdþios kontrolë apsiriboja tik administracinio akto teisëtumo patikrinimu. Teismas negali tikrinti administraciniø institucijø ar pareigûnø veiksmø tikslingumo, racionalumo ir protingumo. Teisës gynimo bûdø gerokai maþiau. Teismui suteikiama teisë administraciná aktà pripaþinti neteisëtu ir dël to negaliojanèiu (Graikijoje, Belgijoje, Turkijoje).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis skelbia: "Teisëjai ir teismai vykdydami teisingumà yra nepriklausomi. Teisëjai, nagrinëdami bylas, klauso tik ástatymo". Konstitucinës nuostatos uþprogramavo paèià aukðèiausià teismø pareigà ir atsakomybæ - laikytis ne tik ástatymo raidës, bet ir jo esmës. Lietuvos Respublikos administraciniai teismai sprendþia ginèus dël teisës vieðojo ar vidaus administravimo srityje ir "nevertina ginèijamo administracinio akto bei veiksmø (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo poþiûriu, o tik nustato, ar konkreèiu atveju nebuvo paþeistas ástatymas ar kitas teisës aktas" . Administraciniai teismai vykdo valstybës institucijø aktø teisëtumo kontrolæ, taèiau, neávertinus institucijos veiklos tikslingumo, pagrástumo ir racionalumo, ribojama teismø galimybë veiksmingai ginti asmens teises nuo valstybës savivalës.

Teisinga procedûra - tai esminis teisingumo principas. Teismai turi laikytis pagrindiniø procesinës teisës reikalavimø. Niekas negali bûti teisëju savo byloje ir niekas negali bûti nuteistas neiðklausytas, kiekvienas turi teisæ gintis. Suinteresuoti asmenys privalo bûti iðklausyti, jiems turi bûti tinkamai praneðta. Teismø procese vadovaujamasi rungtyniðkumo principu, dalyvauja dvi pusës: ieðkovas ir atsakovas, kurie iðkelia argumentus ir teikia árodymus. Visi teismo sprendimai priimami kolegialiai, yra grieþtai nustatytos formos, privalo bûti pagrásti bylos faktine medþiaga ir teismo taikyta teisës norma. Ásigaliojæs teismo sprendimas turi ástatymo galià visiems pilieèiams ir organizacijoms. Be visø anksèiau iðvardintø bendrø teismams procesiniø taisykliø, taikomos tik administracinei teisenai bûdingos taisyklës ( pvz., Prancûzijoje). Pirmiausia, ieðkininio pareiðkimo padavimas nesustabdo administracinio proceso. Jis gali bûti pristabdytas tik pagal ieðkovo pareiðkimà ir tik tada, jei iki sprendimo priëmimo institucija gali patirti neatsatatomà þalà ir rimtas pasekmes. Administraciniø teismø padëtis specifinë ir tuo, kad retai teismas savo sprendimu neágalioja administracijà kà nors atlikti. Teismas paprastai nurodo, kokios ir kieno yra teisës ir pareigos, kas teisus, o kas kaltas. Administracija privalo pati padaryti iðvadà, rasti priimtinà sau laikà ir bûdà ávykdyti teismo nutarimà. Teismas stengiasi nesikiðti á administracijos nepriklausomumà ir paprastai administracija vykdo teismo sprendimus. Bet jei atkakliai sprendimas nevykdomas, teismas gali pareikalauti iðmokëti delspinigius uþ kiekvienà praleistà dienà .

Lietuvos Respublikos Administraciniø bylø teisenos ástatyme (toliau - ABTÁ) nustatyta, kad teismas savo iniciatyva arba proceso dalyviø praðymu gali imtis priemoniø reikalavimui uþtikrinti. Ðiomis priemonëmis gali bûti uþdraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, laikinas ginèijamo akto galiojimo sustabdymas, iðieðkojimo pagal vykdomàjá dokumentà sustabdymas. Jei minëtø reikalavimø nesilaikoma, kaltiems asmenims skiriama bauda ( ABTÁ 71 str.6 d.).

Lyginant bendrosios ir specialiosios administracinës justicijos ágyvendinimo formas ávairiose valstybëse, bandyta pabrëþti vienos ar kitos formos privalumus. Taèiau, autorës nuomone, kokia bebûtø administracinës justicijos ágyvendinimo forma, visø pirma svarbiausia yra paèios valstybës poþiûris á þmogaus teisiø apsaugà, susiklosèiusios demokratinës tradicijos ir sukurtas efektyvus mechanizmas paþeistoms teisëms ginti. Aptariamose valstybëse (Didþiojoje Britanijoje, Prancûzijoje, JAV) teisiniø sistemø formavimosi tradicijos siekia ðimtmeèius. Nereikëtø pamirðti, kad mûsø teisinë sistema buvo sukurta sovietmeèiu, kai teismai buvo neatsiejami nuo vykdomosios valdþios, todël teismø nepriklausomumo principas yra vienas svarbiausiø ágyvendinant teismo kontrolines funkcijas valstybiniame valdyme. Administracinës justicijos ákûrimas Lietuvoje neabejotinai reikðmingas ir svarbus þingsnis kuriant teisinæ valstybæ. Autorës nuomone, administraciniai teismai, vykdydami valstybës institucijø aktø teisëtumo kontrolæ, turëtø ávertinti institucijos veiklos tikslingumà, pagrástumà ir racionalumà, nes tada teismai veiksmingiau gintø asmens teises nuo valstybës savivalës.

Savo veiklos procese teismai efektyviai kontroliuoja vykdomàjà valdþià. Teismai nagrinëja baudþiamàsias, civilines, administracines bylas ir vadovaudamiesi materialinës bei procesinës teisës normø reikalavimais, tikrina valstybinio valdymo subjektø bei pareigûnø iðleistø teisës aktø ir veiksmø teisëtumà.

Konstitucinis Teismas ir vieðojo administravimo kontrolë

Konstitucijoje átvirtinta aukðèiausia politinë tautos galia, t.y. tautos suverenitetas. Tai reiðkia, kad konstitucinëse normose átvirtinamos aukðèiausios galios taisyklës, kurios yra privalomos visiems. Taèiau yra ir kita reiðkinio kokybë. Pasirodo, kad nors konstitucija ir yra aukðèiausiosios galios aktas ir jai visi turi paklusti, taèiau paèiai konstitucijai apsaugoti turi egzistuoti teisinis mechanizmas. Ði problema iðaiðkëjo tada, kai konstitucija pradëjo ið tikrøjø veikti ir daryti poveiká visuomeniniams santykiams.

Yra du konstitucinës kontrolës modeliai: amerikieèiø modelis, grindþiamas konkreèia ástatymø ir administraciniø aktø atitikimo konstitucijai kontrole vykstant teismo procesui (be JAV, ðá modelá perëmë Kanada, Indija, Australija, Airija, Japonija, daugelis Lotynø Amerikos valstybiø, Ðveicarija, Skandinavijos valstybës) ir austrø (europinis kontinentinis) modelis. Jo esmë yra ástatymø konstitucingumo kontrolë esant ypatingam procesui, kai jà atlieka specialus konstitucinis teismas.

Konstitucinë kontrolë, vykdoma ávairiose ðalyse, skiriasi pagal objektà, formas ir rûðis, procedûras, teisines pasekmes. Tradiciniai konstitucinës kontrolës objektai yra:

1) teisës normø konstitucingumas;

2) ástatymø dël konstitucijos pakeitimo konstitucingumas;

3) tarptautinës sutartys;

4) teisës taikymo aktø konstitucingumas;

5) ginèai dël kompetencijos tarp valstybës ir jos regionø;

6) þmogaus teisiø ir laisviø apsauga;

7) rinkimø ir referendumø teisëtumas;

8) pareigûnø politinës atsakomybës ir nuðalinimo nuo pareigø klausimai;

9) politiniø partijø ir politiniø susivienijimø konstitucingumas;

10) Konstitucijos interpretavimas.

Konstitucinë kontrolë, t.y. ástatymø ir kitø teisës aktø atitikimo konstitucijai tikrinimas, reiðkia tam tikrà intervencijà á teisës aktø leidëjø, tame tarpe ir teisës taikymo aktø leidëjø, t.y. konkreèiø vieðojo administravimo subjektø, veiklà. Tokios intervencijos padariniai gali bûti itin reikðmingi, nes ne tik teisiðkai ávertinami konkretûs teisës aktø leidybos veiklos rezultatai, bet ir netenka galios konstitucinio teismo pripaþinti prieðtaraujanèiais konstitucijai teisës aktai. Gali atrodyti, kad tuo paþeidþiamas valdþiø padalijimo principas, taèiau taip nëra, nes konstituciniai teismai formuojami ir veikia konstitucijos ir (daþniausiai) specialaus ástatymo pagrindu. Vadinasi, pats teisës aktø leidëjas, numatydamas tokià konstitucinio teismo sampratà ir kompetencijà, riboja savo aktø leidybos ágaliojimus. Tai ypaè akivaizdu, kai konstitucijà ir jos nuostatas dël konstitucinio teismo priima pati tauta.

Nagrinëjant konstitucinës kontrolës procedûras, svarbus klausimas yra subjektø ratas, kurie gali kreiptis á konstitucinæ kontrolæ vykdanèià institucijà. Ávairiose uþsienio ðalyse ðis ratas yra skirtingas. Daþniausiai ástatymø leidëjas numato tokias subjektø rûðis: aukðèiausiosios valstybës institucijos (Prezidentas, Vyriausybë, Parlamentas), administraciniø vienetø valdþia (savivaldybës, federacijos subjektai, teismai ir kitos teisësaugos institucijos). Vienose valstybëse, pvz. Austrijoje, subjektø ratas platus, kitose valstybëse iniciatyvos teisæ turi tik aukðèiausios valdþios institucijos. Amerikietiðkojo modelio valstybëse prie subjektø priskiriami fiziniai ir juridiniai asmenys.

Kalbant apie konstitucinës kontrolës formas reikëtø paþymëti, kad iðankstinë arba preventyvinë forma bûdinga Prancûzijai. Klasikinio amerikietiðko modelio valstybës, iðskyrus Suomijà, iðankstinës formos neturi. Èia bûdinga konkreti kontrolë. Labiausiai paplitusi konsultacinë kontrolës forma, nes svarbu yra suþinoti, ar teisës akto projektas neprieðtarauja Konstitucijai. Europietiðkojo modelio valstybëms labiau bûdinga vëlesnioji kontrolë.

Konstitucinio teismo sprendimai dël akto konstitucingumo taip pat skiriasi pagal prigimtá ir teisines pasekmes. Jei Konstitucinis teismas priima sprendimà ágyvendindamas savo konsultacines funkcijas, tai ir sprendimas yra konsultacinio pobûdþio, neprivalomas. Visais kitais atvejais sprendimas turi privalomà pobûdá. Reikëtø iðskirti, kad bendrøjø teismø sprendimai privalomi tik abiem ginèo pusëms. Bet bendrosios teisës tradicijos ðalyse aukðèiausios teisminës institucijos sprendimai privalomi þemesniems teismams. Ðis principas átvirtintas daugelyje amerikietiðkojo tipo valstybiø. Europietiðkojo tipo Konstituciniø teismø sprendimai yra privalomi.

Ástatymo konstitucingumo tikrinimo koncepcija Lietuvoje buvo kuriama remiantis dviejø tradicijø - civilinës teisës ir bendrosios teisës - idëjomis. Tai atsispindëjo 1990-1992 metais parengtuose Konstitucijos ir kituose teisës aktø dël konstitucinës justicijos projektuose. J.Þilio nuomone, konstitucinës kontrolës formos pasirinkimà, laikantis europinës tradicijos, sàlygojo ðios prieþastys: "Pozityviosios teisës teorijos populiarumas Europoje; siekimas izoliuoti bendrosios kompetencijos teismus nuo politinio proceso; specializuotø teismø tradicija Europoje".

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nevykdo iðankstinës ástatymø bei kitø jo kompetencijai priskirtø aktø konstitucingumo kontrolës. Ágyvendinama vëlesnioji konstitucinë prieþiûra, t.y. jau priimtø ir ásigaliojusiø ástatymø bei kitø teisës aktø konstitucingumas bei teisëtumas. Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos virðenybæ teisës sistemoje ir konstituciná teisëtumà, nustatyta tvarka spræsdamas, ar ástatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieðtarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybës aktai neprieðtarauja Konstitucijai arba ástatymams (bûtent per Respublikos Prezidento bei Vyriausybës aktø konstitucingumo kontrolæ ágyvendinamos Konstitucinio teismo kontrolinës funkcijos vieðojo administravimo srityje). Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas teikia iðvadas: 1) ar nebuvo paþeisti rinkimø ástatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nariø rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos bûklë leidþia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinës sutartys neprieðtarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo nariø ir valstybës pareigûnø, kuriems pradëta apkaltos byla, konkretûs veiksmai prieðtarauja Konstitucijai. Praðymà iðtirti teisës akto konstitucingumà ar teisëtumà Konstituciniam Teismui turi teisæ paduoti :

1) dël ástatymo ar kito Seimo priimto akto - Vyriausybë, ne maþesnë kaip 1/5 Seimo nariø grupë ir teismai;

2) dël Respublikos Prezidento akto - ne maþesnë kaip 1/5 visø Seimo nariø grupë ir teismai;

3) dël Vyriausybës akto - ne maþesnë kaip 1/5 Seimo nariø grupë, teismai ir Respublikos Prezidentas.

Pagal Konstitucijà ástatymas arba kitas Seimo aktas, Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybës aktas negali bûti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas prieðtarauja Konstitucijai.

Teisminë ástatymø ir kitø teisës aktø atitikimo konstitucijai kontrolë neabejotinai yra teisinës valstybës prielaida ir sàlyga. Konstitucinë kontrolë ne tik nepaneigia ir nemenkina teisës akto, bet atvirkðèiai - padeda tobulinti teisinæ sistemà, stiprinti konstituciná teisëtumà.

Bendrosios kompetencijos teismø atliekama vieðojo administravimo kontrolë

Bendrosios kompetencijos teismai atlieka vieðojo administravimo kontrolæ spræsdami bylas dël atskirø jos atstovø veiksmø, patraukiant juos baudþiamojon, administracinën ar civilinën atsakomybën. Taèiau skirtingo lygio vieðojo administravimo institucijø atstovams ðios kontrolës rûðis vykdoma pagal specialias taisykles: Respublikos Prezidento asmuo nelieèiamas, kol eina savo pareigas jis negali bûti suimtas, patrauktas baudþiamojon ar administracinën atsakomybën. Ðia konstitucine nuostata yra átvirtintas Prezidento imunitetas - asmens nelieèiamybës papildomos garantijos, reikalingos ir bûtinos jo pareigoms tinkamai ir nepertraukiamai atlikti. Tuo bûdu patraukti Prezidentà baudþiamojon ar administracinën atsakomybën galima tik apkaltos proceso tvarka nuðalinus já nuo pareigø. Taèiau civiliniuose teisiniuose santykiuose Prezidentas dalyvauja bendràja tvarka kaip fizinis asmuo. Prezidento administracija (Prezidento aparatas, Prezidentûra kaip institucija) civiliniuose santykiuose dalyvauja kaip juridinis asmuo.

Administracinis ir baudþiamasis imunitetas nëra vien Prezidento privilegija. Ministras Pirmininkas ir ministrai taip pat negali bûti patraukti baudþiamojon atsakomybën, suimti, negali bûti kitaip suvarþyta jø laisvë be iðankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijø - be iðankstinio Respublikos Prezidento sutikimo . Konstitucija nenumato kliûèiø patraukti Ministrà Pirmininkà bei ministrus administracinën ar civilinën atsakomybën.

Vieðojo administravimo institucijos savo funkcijas vykdo ir ágyvendina per savo pareigûnus, nesvarbu, ar ðie pareigûnai yra politinio pasitikëjimo, ar karjeros tarnautojai. Visi vykdomosios valdþios institucijø priimti sprendimai faktiðkai yra priimami þmoniø (pareigûnø), turinèiø tokiø paèiø trûkumø, kaip ir kiekvienas pilietis. Tokiais trûkumais yra godumas, atsakomybës ar patriotizmo nebuvimas, nesugebëjimas atriboti asmeniniø ir vieðøjø interesø, iðsilavinimo, patirties ar kompetencijos stoka. Tai daugiau bûdinga þemesniøjø rangø pareigûnams, kuriems netaikomi labai grieþti atrankos á valstybës tarnybà kriterijai. Valstybës pareigûno galëjimas priimti privalomà galià turintá sprendimà kartu padaro já subjektu visuomeninio santykio, kurio dalykas yra neteisëtas atlyginimas, dar vadinamas "kyðiu". Neteisëti valstybës pareigûnø veiksmai, sudarantys administracinës teisës paþeidimo ar kriminalinio nusikaltimo sudëtá yra socialiai pavojingesni, nei privaèiø asmenø padaryti analogiðki paþeidimai, kadangi be tiesioginës þalos, padaroma þala valstybës institucijos bei paèios valstybës valdþios prestiþui, pakertamas þmoniø pasitikëjimas valdþios ástaigomis.

Kita bendrosios kompetencijos teisminës kontrolës sritis - administraciniø teisës paþeidimø bylø nagrinëjimas. Vieðojo administravimo srityje teisminæ kontrolæ ágyvendina ir specializuoti administraciniai teismai, taèiau administraciniø teisës paþeidimø bylas sprendþia bendrosios kompetencijos apylinkiø teismai. Ðiø teismø vykdomos kontrolës sistemø ryðys yra tas, kad Vyriausiasis administracinis tesimas tarp kitø nagrinëja ir bylas dël nutarimo administracinio teisës paþeidimo byloje apskundimo, t.y. apylinkës teismo administracinio teisës paþeidimo byloje priimtà sprendimà galima apskøsti Vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinio teisës paþeidimo padarymas sukelia asmeniui administracinæ atsakomybæ. Ðios atsakomybës subjektai fiziniai asmenys - vykdomosios valdþios institucijø (ástaigø, ámoniø, organizacijø) pareigûnai bei tarnautojai. Tuo bûdu spræsdami administraciniø teisës paþeidimø bylas teismai kontroliuoja vykdomosios valdþios atstovø veiksmus.

Administracinis teisës paþeidimas - tai prieðingas teisei, kaltas veiksmas arba neveikimas, kuriuo kësinamasi á valstybinæ arba vieðàjà tvarkà, nuosavybæ, pilieèiø teises ir laisves, á nustatytà valdymo tvarkà, uþ kurá ástatymai numato administracinæ atsakomybæ. Ið ðio apibrëþimo matyti, kad vykdomosios valdþios atstovø santykis su administraciniais teisës paþeidimais ypatingas. Pareigûnams taikomos papildomi administracinës atsakomybës poþymiai. Pareigûnais laikomi asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdþios atstovø funkcijas, taip pat, kurie valstybinës ar kitø nuosavybës formø ámonëse, ástaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybà, susijusià su organizaciniø-tvarkymo ar administraciniø-ûkiniø pareigø vykdymu. Pareigûnai traukiami administracinën atsakomybën uþ administracinius teisës paþeidimus, susijusius su jø pareigø vykdymu, taip pat uþ paþeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytø valdymo tvarkos, valstybinës ir vieðosios tvarkos, aplinkos gyventojø sveikatos apsaugos bei kitø taisykliø, kuriø laikymàsi uþtikrinti yra jø tarnybinë pareiga. Tai reiðkia, kad pareigûnai gali bûti administraciniø teisës paþeidimø subjektais tada, kai jø teisës paþeidimai yra tiesiogiai susijæ su tarnybiniø pareigø vykdymu, jie savo tiesioginiais veiksmais arba neveikimu padaro teisës paþeidimus. Pareigûnai gali tapti administraciniø teisës paþeidimø subjektais ir tada, kai jie eidami savo tarnybines pareigas neuþtikrina tam tikros tvarkos, nustatytø taisykliø laikymosi valdymo tvarkos, valstybinës ir vieðosios tvarkos, aplinkos apsaugos, gyventojø sveikatos apsaugos bei kitose ástatymø numatytose srityse.

Kaip taisyklë pareigûnams, taip pat ámoniø bei ástaigø vadovams uþ administracinio teisës paþeidimo padarymà taikoma þymiai grieþtesnë administracinë atsakomybë nei paprastiems pilieèiams, pavyzdþiui, savavaldþiavimas, t.y. savavaliðkas, nesilaikant ástatymø nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisës uþtraukia áspëjimà arba baudà pilieèiams nuo vieno iki dviejø ðimtø litø, tuo tarpo pareigûnui tokie veiksmai gali kainuoti nuo dviejø iki penkiø ðimtø litø. Priklausomai nuo padaryto teisës paþeidimo apimties bei þalingø pasekmiø, já padaræs asmuo gali bûti patrauktas ne administracinën, o baudþiamojon atsakomybën.

Vykdomosios valdþios atstovø veiksmais padaromi administracinës teisë paþeidimai pavojingiausi ðiose srityse:

1) aplinkos apsaugos, gamtos iðtekliø naudojimo gamtos, istorijos ir kultûros paminklø apsaugos (aplinkos apsaugos priemoniø neágyvendinimas, atliekø tvarkymo taisykliø reikalavimø nevykdymas, vandens apsaugos taisykliø paþeidimas, neteisëtas miðkø þemës naudojimas, pareigos aplinkai saugoti nevykdymas, valstybinës kalbos nevartojimas ir kiti);

2) þemës ûkyje - veterinariniø sanitariniø taisykliø paþeidimai;

3) prekybos, finansø, apskaitos ir statistikos (vieðojo pirkimo tvarkos paþeidimas, neteisëtas slaptos informacijos apie mokesèio mokëtojà atskleidimas, biudþeto asignavimø paskirstymo ir panaudojimo tvarkos paþeidimas, apskaitos taisykliø paþeidimas, statistiniø duomenø pateikimo tvarkos paþeidimas, nepagrástos, neteisingos auditoriaus iðvados pateikimas ir kiti);

4) paþeidimai, kuriais kësinamasi á nustatytà valdymo tvarkà (Seimo kontrolieriaus, moterø ir vyrø lygiø galimybiø kontrolieriaus, vaiko teisiø apsaugos kontrolieriaus reikalavimø nevykdymas, Seimo laikinosios tyrimo komisijos reikalavimø nevykdymas, savavaldþiavimas ir kiti);

5) valstybës ir savivaldybiø turto privatizavimo (informacijos apie privatizavimo objektà nepateikimas arba atskleidimas, Valstybës turto fondo nurodymø nevykdymas, privatizuojamo turto vertinimo tvarkos paþeidimas) .

Administraciniø teisës paþeidimø bylas nagrinëja administracinës komisijos prie savivaldybiø tarybø, savivaldybiø seniûnijø kaimo vietovëse seniûnai, rajonø (miestø) apylinkiø teismai (jø teisëjai), policija, valstybinës inspekcijos bei kiti ástatymø ágalioti pareigûnai. Tesimø nagrinëjami administracinës teisës paþeidimai nurodyti ATPK 224 str.

Administraciniø teisës paþeidimø bylos apylinkiø teismuose nagrinëjamos pagal bendras bylø teisenos proceso taisykles, dël apylinkiø teismø priimtø sprendimø administraciniø teisës paþeidimø bylose skundai gali bûti paduodami Vyriausiajam administraciniam teismui. Skundai dël kitø subjektø sprendimø administraciniø teisës paþeidimø bylose paduodami apygardø administraciniams teismams.

Patraukimo baudþiamojon atsakomybën pagrindai bei bausmës vieðàjá administravimà ágyvendinantiems asmenims nustatomi pagal BK. Vertëtø pabrëþti, kad vykdomosios valdþios atstovø (pareigûnø) veiksmø teisminë kontrolë bendrosios kompetencijos teismuose nagrinëjant baudþiamàsias bylas nëra iðskirtinë, vienas baudþiamosios teisës principø - lygybë prieð ástatymà ir teismà, todël tiek vykdomosios valdþios atstovø, tiek ir kitø asmenø nusikalstama veikla baudþiamosios teisës poþiûriu vertinama vienodai, taèiau baudþiamosios atsakomybës pareigûnams specifika matosi ið baudþiamojo kodekso normø dispozicijø. Administraciniø teisës paþeidimø kodekse pareigûnams nustatyta sunkesnë atsakomybë uþ tas paèias veikas, nei ne pareigûnams. Tuo tarpu baudþiamojoje teisëje asmens uþimamos pareigos yra tik atsakomybës prielaida. Baudþiamasis kodeksas nediferencijuoja bausmiø pareigûnams ir ne pareigûnams, taèiau kai kuriø nusikaltimø subjektas gali bûti tik pareigûnas. Pvz., BK 74(2) straipsnis - Piktnaudþiavimas oficialiais ágaliojimais.

Teisminë kontrolë baudþiamosios teisës srityje ðios temos nagrinëjimui yra svarbi tiek, kiek ji lieèia teismo ir vykdomosios valdþios atstovø santyká.

Labiausiai valdþios atstovø veiklos specifikà atitinkantys nusikaltimai yra ðie:

1) valstybiniai nusikaltimai, tai - valstybës iðdavimas, kolaboravimas, ðnipinëjimas, kenkimas, nacionalinio ir rasinio lygiateisiðkumo paþeidimas, valstybës paslapties praradimas, atskleidimas ar neteisëtas ja disponavimas, piktnaudþiavimas oficialiais ágaliojimais, valstybiniø nusikaltimø slëpimas ir kt.;

2) nusikaltimai valdymo tvarkai, kurie gali pasireikði kaip dokumentø pagrobimas, sunaikinimas, suþalojimas ar paslëpimas, oficialaus dokumento suklastojimas ar tokio dokumento panaudojimas, teismo ápareigojimø nevykdymas, savavaldþiavimas bei kiti;

3) nusikaltimai valstybës tarnybai, tokie kaip kyðio paëmimas, piktnaudþiavimas tarnyba, valstybës pareigûno neteisëtas dalyvavimas ámonës komercinëje, ûkinëje ar finansinëje veikloje, tarnybos ágaliojimø virðijimas, tarnybos pareigø neatlikimas bei tarnybinis suklastojimas bei kiti.

Ávardinti nusikaltimai apima tik nedidelæ dalá nusikalstamø veikø, kvalifikuojamø nusikaltimais pagal Lietuvos baudþiamàjà teisæ. Kiekvienas nusikaltimas, padarytas asmens, atstovaujanèio vykdomajai valdþiai, yra ypaè pavojingas ir daro itin didelæ þalà valstybës teisinëms vertybëms dël dviejø prieþasèiø. Pirma. Vykdomosios valdþios atstovas yra tuo paèiu ir tautos atstovas, deleguotas (net jei ir netiesiogiai) vykdyti ástatymus, o tai yra tautos valià, tuo bûdu nusikalstamos veiklos vykdymas yra nusiþengimas visuotiniams tautos moralës, atstovavimo bei pasitikëjimo principams. Antra. Vykdomosios valdþios vykdymo funkcijos susijusios su ypatinga vieðojo administravimo ir valstybinio valdymo veikla, todël darydamas nusikaltimà, toks asmuo iðduoda valstybingumo principus, o kartu ir paèià valstybæ.

Baudþiamàsias bylas nagrinëja bendrosios kompetencijos teismai Lietuvos Respublikos baudþiamojo bei baudþiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Civilinë teisë ir teismø veikla, kuria ágyvendinamas teisingumas civiliniuose teisiniuose santykiuose yra ta sritis, kurioje vykdomajai valdþiai nëra jokiø imunitetø. Prezidentas, Vyriausybë, jos institucijos, ástaigos bei organizacijos, taip pat pareigûnai yra tokie patys civiliniø teisiniø santykiø subjektai, kaip ir privatûs asmenys. Nagrinëjamu klausimu vykdomosios valdþios institucijø bei jø pareigûnø civilinës atsakomybës specifika yra ta, kad uþ pareigûnø, einanèiø savo tarnybines pareigas, padarytà þalà kitiems asmenims atsako institucija, dël kurios pareigûno kaltës kilo þala. Dël þalos, padarytos valdymo institucijos pareigûno, þalos padarymo momentu ëjusio savo tarnybines pareigas, civilinëje byloje atsakovu trauktina valdymo institucija, kuri, savo ruoþtu, ágauna regresinio reikalavimo teisæ. Ðioje stadijoje galioja darbo ástatymø bei Valstybës tarnybos ástatymo normos, reglamentuojanèios darbuotojø materialinës atsakomybës klausimus. Jei þala kilo dël valstybës pareigûno kaltës, taèiau tada, kai jis nevykdë savo darbiniø funkcijø, jis atsako bendràja tvarka kaip eilinis pilietis.

Daugeliu atveju civilinëse bylose vykdomajai valdþia atstovauja ágalioti atstovai (ámoniø ir ástaigø vadovai, ágaliotiniai, juriskonsultai, advokatai ir kiti asmenys). Civilinë teisë - privatinës teisës ðaka, kurios reguliavimo dalykas yra turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai.

Ágyvendinant vykdomosios valdþios funkcijas atliekama daug civilinës teisës reglamentuojamø veiksmø, susijusiu tiek su Lietuvos, tiek su tarptautiniais civiliniais teisiniais santykiais. Viena ið vykdomosios valdþios veiklos srièiø - sutarèiø su nacionaliniais bei tarptautiniais subjektais sudarymas, taip pat tarptautiniø sutarèiø sudarymas, jø projektø rengimas. Ðios veiklos teisëtumà uþtikrina teismai, vykdydami kontrolæ prievolinës teisës srityje. Ne iðimtis ir kitø rûðiø civiliniai santykiai: pirkimas-pardavimas, nuoma, administravimo veiksmø susijusiø su ðeima, vaikø globa, rûpyba vykdymas, civilinës bûklës aktø registravimas ir taip toliau . Galima teigti, kad civilinës teisës reguliavimo dalykas apima gana didelæ dalá vykdomosios valdþios veiksmø.

Teisminë kontrolë civilinës teisës srityje vykdoma bendrosios kompetencijos teismø pagal Lietuvos Respublikos civilinio bei civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles.

Vykdomosios valdþios teisminæ kontrolæ teismai taip pat vykdo spræsdami bylas darbo, ðeimos bei kitose teisës srityse. Itin reikðminga teismø kontrolë tarptautiniuose santykiuose, kurià atlieka ne tik Lietuvos, taèiau ir tarptautinës teisminës institucijos (Tarptautinis Teisingumo Teismas, Europos Teisingumo Teismas, Europos þmogaus teisiø teismas, ávairûs tribunolai ir kt.). Vykdomosios valdþios ágyvendinamo valstybës (vieðojo) administravimo specifika lemia tai, jog ðioje srityje vyksta ávairiø teisës normø reguliuojami visuomeniniai santykiai, todël vykdomosios valdþios veiksmø negalima priskirti kokiai nors vienai teisës ðakai ir jø kontrolæ vykdyti aklai tik pagal ðios teisës ðakos normø reikalavimus. Vykdomosios valdþios veiksmai valstybës gyvenimo kontekste yra be galo platûs, todël jø teisminë kontrolë yra problematiðka vien tik apimties atþvilgiu. Kita problema - vykdomosios valdþios veiksmø atsiejimas nuo kitø valstybinës ar visuomeninës veiklos rûðiø, nustatymas, kieno subjektinë valia buvo vykdoma konkreèiu atveju: valstybës ar asmens.

Be to, remdamasis CPK 3 straipsniu bendrosios kompetencijos teismas, jeigu yra pagrindas manyti, kad ástatymas ar kitas teisës aktas ar jo dalis, kuris turëtø bûti taikomas konkreèioje byloje, prieðtarauja Konstitucijai ar ástatymams, sustabdo bylos nagrinëjimà ir, atsiþvelgdamas á Konstitucinio Teismo kompetencijà, kreipiasi á já praðydamas spræsti, ar tas ástatymas ar teisës aktas atitinka Konstitucijà ar ástatymus. Gavæs Konstitucinio Teismo nutarimà, teismas atnaujina bylos nagrinëjimà. Nustatæs, kad teisës norminis aktas ar jo dalis, kurio atitikimo Konstitucijai ar ástatymams kontrolë nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieðtarauja ástatymui ar Vyriausybës teisës norminiam aktui, teismas, priimdamas sprendimà, neturi tokiu teisës aktu vadovautis. Bendrosios kompetencijos teismas turi teisæ sustabdyti bylos nagrinëjimà ir nutartimi kreiptis á administraciná teismà, praðydamas patikrinti, ar atitinkamas teisës norminis aktas ar jo dalis atitinka ástatymà ar Vyriausybës teisës norminá aktà. Gavæs ásiteisëjusá administracinio teismo sprendimà, teismas atnaujina bylos nagrinëjimà. Norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali bûti taikomas nuo tos dienos, kurià oficialiai buvo paskelbtas ásiteisëjæs administracinio teismo sprendimas dël atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripaþinimo neteisëtu

Apibûdinant vykdomosios valdþios veiksmø teisminæ kontrolæ, galima teigti jog ji pagal savo subjektø kompetencijos sritis yra gana plati: nuo teisës akto konstitucingumo tikrinimo iki vykdomàjà valdþià atstovaujanèio asmens (pareigûno) atskirø veiksmø, atliktø vykdant tarnybines pareigas, ávertinimo pagal ávairiø teisës srièiø normø reikalavimus. Aukðèiausiøjø vykdomosios valdþios institucijø bei pareigûnø veiksmø teisminë kontrolë neabejotinai yra svarbiausia uþtikrinant valdþios teisëtumà, taèiau negalima nekreipti deramo dëmesio á maþesnes galias turinèiø bei siauresnes funkcijas atliekanèiø institucijø bei pareigûnø veiksmø atitikimà ðalies Konstitucijai ir kitiems ástatymams.

Teismo atskiroji nutartis

Teismas, nagrinëdamas civilines, baudþiamàsias, administracines bylas, turi teisæ priimti atskiràjà nutartá, padaræs iðvadà, kad pareigûnai, ámonës, ástaigos, organizacijos bei pilieèiai paþeidë ástatymus ar kitas teisës normas. Atskiràja nutartimi informuodamas valdþios ar valdymo institucijas, teismas atkreipia dëmesá á byloje nustatytus ástatymo paþeidimo faktus, á prieþastis ir sàlygas, padëjusias kilti paþeidimui, ir reikalauja imtis atitinkamø priemoniø. Teismo atskiroji nutartis nagrinëjamos temos kontekste aktuali tais atvejais, kai teismas konstatuoja teisëtumo paþeidimà vieðojo administravimo srityje. Atskiroji nutartis yra teismo reakcija teisine forma dël teisëtumo paþeidimø.

CPK 299 straipsnis numato, kad teismas, nagrinëdamas civilinæ bylà, padaræs iðvadà, kad asmenys paþeidë ástatymus ar kitas teisës normas, priima atskiràjà nutartá ir nusiunèia jà atitinkamoms institucijoms ar pareigûnams, informuodamas juos apie paþeidimus. Analogiðka teisë numatyta apeliacinës instancijos teismui CPK 332 straipsnyje.

Pagal ðiuo metu dar galiojanèio BPK 351 straipsnio nuostatas atskiroji nutartis baudþiamosiose bylose gali bûti priimta atkreipiant "valstybiniø organø, visuomeniniø organizacijø ar pareigûnø dëmesá á byloje nustatytus ástatymo paþeidimo faktus, á prieþastis ir sàlygas, padëjusias padaryti nusikaltimà ir reikalaujanèias imtis atitinkamø priemoniø", "kai teismas nustato pilieèiø teisiø bei kitus ástatymø paþeidimus, padarytus atliekant kvotà arba parengtiná tardymà". Remdamasis teisminio nagrinëjimo medþiaga, teismas turi teisæ priimti atskiràjà nutartá ir kitais atvejais, jeigu pripaþásta tai reikalinga.

ABTÁ 108 ir 146 straipsniai numato, kad teismas, nagrinëdamas administracinæ bylà ir padaræs iðvadà, kad pareigûnai, institucijos, ástaigos, ámonës, organizacijos bei asmenys paþeidë ástatymus ar kitus teisës aktus, priima atskiràjà nutartá, kurioje nurodo padarytus paþeidimus ir nusiunèia jà atitinkamoms vieðojo administravimo institucijoms, ámoniø, ástaigø, organizacijø vadovams.

Ásiteisëjusi teismo atskiroji nutartis siunèiama vykdyti atitinkamai ámonei, ástaigai ir organizacijai, kuri ne vëliau kaip per vienà mënesá turi imtis reikalingø priemoniø dël atskirosios nutarties, ir apie rezultatus praneðti nutartá priëmusiam teismui. Atskiroji nutartis turi bûti pagrásta ir teisëta, priimta remiantis teismo posëdyje iðsamiai iðtirtomis bylos aplinkybëmis. Atskirosios nutarties paskelbimas turi ir auklëjamàjá poveiká.

Praktika liudija, kad teismai ne itin daþnai naudojasi ástatymø numatyta galimybe priimti atskiràsias nutartis. Teisëjø nuomonës iðsiskiria: vieni jø mano, kad tai beprasmiðka ir neefektyvu, kiti paprasèiausiai tingi, o treèiø nuomone, teismas privalo atkreipti valstybiniø institucijø ar pareigûnø dëmesá á byloje nustatytus paþeidimus (pastarøjø priimtos atskirosios nutartys sudaro daugumà).

Teisëjø, nagrinëjusiø baudþiamàsias bylas pirmàja instancija, atskirosiose nutartyse, pvz. nurodoma: "Atliekant parengtiná tardymà byloje buvo padaryti grubûs baudþiamojo proceso paþeidimai. Tokie paþeidimai buvo padaryti atliekant parodymø atpaþinti asmenis metu, akistatø metu, ðiø procesiniø veiksmø metu kaltinamojo advokatas nedalyvavo", "Parengtinis tardymas byloje atliekamas nepilnai ir nevisapusiðkai. Nusikaltimo tyrimas vykdomas neefektyviai, policijos pareigûnai netinkamai atliko ávykio vietos apþiûrà, dël ko dalis ákalèiø dingo, iðimti dokumentai netinkamai apþiûrëti, daiktiniai árodymai neprijungti prie bylos, netinkamai renkami ir fiksuojami árodymai, liudytojai apklausiami pavirðutiniðkai". Aptariamo pobûdþio nutartyse nurodoma imtis priemoniø, kad tokie paþeidimai nepasikartotø, atkreipiamas dëmesys iðsamiau ir detaliau atlikti ávykio vietos apþiûrà, surinkti daiktinius árodymus, uþfiksuoti pirminius apie nusikaltimo aplinkybes galinèiø parodyti asmenø paaiðkinimus.

Teismas atskirojoje nutartyje nurodo padarytus paþeidimus, aplaidumà, kurie sudarë sàlygas kilti ávairiems ávykiams, tame tarpe ir nusikaltimams. Jei yra nustatoma, kad prieð proceso dalyvius buvo naudojamas psichologinis smurtas, atkreipiamas dëmesys, kad pareigûnø veiksmai aiðkiai virðija jiems suteiktus pareiginius ágaliojimus. Apie tai informuojamas Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, Vidaus reikalø ministras. Atkreipiamas tardymo organø dëmesys á padarytus paþeidimus neuþkertant kelio nusikaltimø prevencijai ir ápareigojama imtis priemoniø, kad tokie paþeidimai ateityje nepasikartotø. Be to, baudþiamosiose bylose atkreipiamas ámoniø vadovø dëmesys dël ámonës turto apsaugos bei kitais teisëtumo klausimais.

Nagrinëdami civilines bylas teisëjai atskiràja nutartimi atkreipia dëmesá, pvz. á tokius paþeidimus: "Esant betvarkei dokumentuose neámanoma spræsti apie akto teisëtumà. Suraðomi aktai privalo atitikti þinias, kurios yra áraðomos á aktà, kitaip melagingos þinios, áraðytos á aktà, gali bûti vertinamos kaip klastojimas". Teismas atkreipia ástaigø ir ámoniø vadovybës dëmesá á esanèius trûkumus priimant á darbà asmenis, á kontroliniø revizijø darymo kokybæ, á netinkamà grieþtos atskaitomybës dokumentø - paþymø, sàskaitø pildymà, á ekspertiziø atlikimo kokybæ ir eksperto kvalifikacijà ir kitus ástatymø paþeidimus, sàlygojanèius nusikaltimo ávykdymà. Atskirosiose nutartyse teisëjai nurodo, kad pakartotinai nustaèius tokius faktus, teismas gali informuoti atitinkamà ministerijà bei kitas suinteresuotas institucijas.

Be to, kad teismas atskiràjà nutartimi ágyvendindamas kontrolës funkcijas konstatuoja teisëtumo paþeidimus, baudþiamosiose bylose pagal kol kas galiojantá BPK teismas taip pat gali atskiràja nutartimi praneðti atitinkamai ámonei, ástaigai ar organizacijai apie pilieèio didelá sàmoningumà, didvyriðkumà, kurá jis parodë atlikdamas visuomeninæ pareigà ir padëdamas uþkirsti kelià nusikaltimui ar já iðaiðkinti.

Institucijos ir jø pareigûnai turi informuoti teismà apie taikytas priemones ðalinant nustatytus teisëtumo trûkumus. Pastebëta, kad praktikoje á visas teismø atskiràsias nutartis buvo atsakyta. Ávertinus ávairiø institucijø atsakymus dël teismo priimtø atskirøjø nutarèiø, nustatyta, kad atskirosios nutartys apsvarstomos administracijos darbuotojø pasitarime, numatomos priemonës, kad panaðûs faktai nepasikartotø, iðnagrinëjamos klaidos, vykdomas darbuotojø mokymas atitinkamais klausimais. Teismui praneðama apie taikytas priemones: materialiniø vertybiø apskaitai pagerinti atliktos revizijos, materialiniø vertybiø inventorizacija, sugrieþtinta medþiagø apskaitos kontrolë, praneðama, kokie asmenys uþ nepatenkinamà pareigø vykdymà patraukti drausminën atsakomybën, kam pareikðti papeikimai. Prokuratûros ir tardymo organai apsvarsto pasitarime teismo nurodytas aplinkybes, darbuotojams nurodoma iðtaisyti baudþiamojo proceso ástatymo paþeidimus. Prokurorams, kontroliuojantiems parengtiná tardymà, nurodoma laiku reaguoti, jei tardytojai ar kvotëjai nesiëmë priemoniø surasti visus asmenis, padariusius nusikaltimà. Prieðingu atveju gali bûti iðkelta drausminë byla. Policijos vadovybei nurodoma iðaiðkinti kaltus dël nepagrásto ir neteisëto asmenø patraukimo baudþiamojon atsakomybën ir apie priimtas priemones ir rezultatus praneðti.

Atlikti atskirøjø nutarèiø praktikos tyrimai liudija, kad teismai, priimdami atskiràsias nutartis, vykdo vieðojo administravimo institucijø veiklos kontrolæ. Svarstant atskiràsias nutartis, ástaigose, ámonëse buvo atliktos revizijos, inventorizacijos, darbuotojams taikytos drausminio pobûdþio priemonës. Tai rodo, kad teismø atskirosios nutartys gali prisidëti prie efektyvios kovos su nustatytais ástatymo paþeidimais vieðojo administravimo institucijø veikloje. Teismo atskiroji nutartis yra prevencinë ir informacinë priemonë, nes ávertinus byloje surinktus árodymus, uþtikrinamas teisëtumas vieðojo administravimo srityje.

Paþymëtina, kad tiek ðiuo metu galiojantis ATPK, tiek nuo 2003 m. geguþës 1 d. ásigaliosiantis BPK, patvirtintas 2002 m. kovo 14 d. ástatymu Nr. IX-785, nenumato tokios teismo taikomos teisëtumo uþtikrinimo priemonës kaip atskiroji nutartis.

Administraciniø bylø teisminis nagrinëjimas

Svarbiausiu teisës aktu, reglamentuojanèiu administraciniø teismø veiklos tvarkà, yra Administraciniø bylø teisenos ástatymas. Jame apibrëþta ástatymo paskirtis ir naujos pagrindinës sàvokos, nustatyta teismø kompetencija, suformuluotos bendrosios skundø ir praðymø padavimo bei priëmimo taisyklës, taip pat svarbiausios teismo proceso taisyklës. Pradëjus funkcionuoti administraciniams teismams, jø kompetencijai perduotos bylos dël valdymo institucijø ir valdininkø priimtø sprendimø teisëtumo bei kitos bylos, kylanèios ið administraciniø teisiniø santykiø. Bendrosios kompetencijos teismai nagrinëja civilines, darbo, ðeimos, intelektinës nuosavybës, bankroto, restruktûrizavimo bylas ir kitas bylas dël privatiniø teisiniø santykiø bei ypatingosios teisenos bylas, t.y. ginèus, kylanèius privatinës teisës veikimo ir taikymo srityje. Bendrosios kompetencijos teismø ir administraciniø teismø kompetencija yra aiðkiai atribota ástatymais ir to atribojimo pagrindas yra teisiniø santykiø, ið kuriø kilo ginèas, pobûdis. Todël bylø priskyrimo administraciniams teismams prielaida yra ne tik tai, kad vienas ið ginèo subjektø yra valstybës ar savivaldos institucija ir tai, kad ginèo dalykas yra to subjekto priimtas aktas, bet ir teisiniø santykiø, ið kuriø kilo ginèas, pobûdis. Valstybës institucijos bei savivaldybës, kaip vieðieji asmenys, vykdo tiek valdþios funkcijas, t.y. vieðojo administravimo funkcijas (ðiø funkcijø realizavimo tvarkà reglamentuoja vieðoji teisë, todël ðiems santykiams bûdingas valdþios-pavaldumo elementas), tiek ûkinæ-komercinæ veiklà, t.y. dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose (tokiuose santykiuose atitinkama administravimo institucija dalyvauja lygiais pagrindais su kitais civiliniø santykiø subjektais, t.y. ðiems santykiams nëra bûdingas subordinacijos elementas). Administravimo institucijø veikla, ðioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali bûti pripaþinta vieðuoju administravimu. Administravimo institucija veikia ne kaip vieðojo administravimo subjektas, o kaip civiliniø teisiniø santykiø subjektas ir jo priimti aktai (sprendimai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeièia tø santykiø pobûdþio. Todël jeigu kyla ginèas ið civilinio teisinio santykio, toks ginèas laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nepriklausomai nuo to, kad viena ginèo ðaliø yra valstybës ar savivaldos institucija. Ið pateiktø argumentø darytina iðvada, kad bylos priskyrimo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimas turi bûti sprendþiamas, atsiþvelgiant á konkreèias aplinkybes ir ávertinus: 1) ginèo ðaliø subjektiðkumà (ar viena ið ðaliø yra vieðojo administravimo subjektas); 2) ðaliø ágaliojimus (ar administravimo institucija vykdë vieðojo administravimo funkcijas ir turëjo valdingus ágalinimus kitos ginèo ðalies atþvilgiu santykiuose, ið kuriø kilo ginèas, ar santykiams bûdingas subordinacijos elementas); 3) ginèo dalykà (ar ginèo dalykas yra administracinis aktas); 4) teisiniø santykiø, ið kuriø kilo ginèas, pobûdá (ar ginèas kilo ið administraciniø teisiniø santykiø, ar ið civiliniø teisiniø santykiø).

Sàlygine iðimtimi ið ðios nuostatos yra administraciniø teisës paþeidimø bylø nagrinëjimo priskyrimas bendrosios kompetencijos teismams, taèiau paþymëtina, kad administracinës bylos negali bûti tapatinamos su administraciniø teisës paþeidimø bylomis, todël kalbëdami apie administraciniø bylø teisminá nagrinëjimà mes turime omenyje administraciniø teismø jurisdikcijos ágyvendinimà.

ABTÁ 15 str. iðvardintos bylos, kurias nagrinëja administraciniai teismai. Jas galima suskirstyti á tokias grupes:

1) dël priimtø aktø ir veiksmø teisëtumo, kuriuos priëmë: valstybinio administravimo subjektai; savivaldybiø administravimo subjektai; vieðøjø ástaigø, ámoniø ir nevyriausybiniø organizacijø, turinèiø vieðojo administravimo ágaliojimus, subjektai; visuomeniniø organizacijø, bendrijø, politiniø partijø, politiniø organizacijø ar asociacijø subjektai.

2) dël turtinës ir moralinës þalos atlyginimo, jei þala fiziniam asmeniui ar organizacijai padaryta neteisëtais valstybës ar vietos savivaldos institucijos, ástaigos, tarnybos bei jø tarnautojø veiksmais ar neveikimu vieðojo administravimo srityje.

3) dël mokesèiø, kitø privalomø mokëjimø, rinkliavø sumokëjimo, gràþinimo ar iðieðkojimo, finansiniø sankcijø taikymo.

4) dël ginèø: tarnybiniø, kai viena ginèo ðalis yra valstybës ar savivaldybës tarnautojas, turintis vieðojo administravimo ágaliojimus; mokestiniø; tarp nepavaldþiø vienos kitam vieðojo administravimo subjektø.

5) dël valstybës institucijø (pareigûnø) nutarimø administracinës teisës paþeidimø bylose.

6) dël Vyriausiosios tarnybinës etikos komisijos sprendimø ir ðios komisijos kreipimosi dël tarnybinës santykiø su valstybës tarnautojais nutarimo.

7) dël rinkimø ir Referendumo ástatymø paþeidimo.

8) dël uþsienieèiø skundø atsisakius iðduoti leidimà gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, pabëgëlio statuso.

Kaip matyti ið administraciniams teismams priskirtø bylø kategorijø, administracinius teismus galima sulyginti su bièiø aviliu, kadangi valstybinio administravimo, savivaldybiø administravimo, vieðøjø ástaigø, ámoniø ir nevyriausybiniø organizacijø, turinèiø vieðojo administravimo ágaliojimus, visuomeniniø organizacijø, bendrijø, politiniø partijø, politiniø organizacijø ar asociacijø subjektø yra labai daug. Tai ir ministerijos, apskrities virðininkas ir jo administracija, savivaldybiø tarybos, merai, valdybos, valstybës tarnautojai bei vadovai.

ABTÁ 16 str. nurodyta, kokios bylos nepriskiriamos administraciniø teismø kompetencijai. Tai bylos, priskiriamos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos teismø ar kitø specializuotø teismø kompetencijai. Taip pat paþymëtina, kad administracinius teismus galima vadinti Konstitucinio Teismo pagalbininku, nes ABTÁ numatyta galimybë pateikti administraciniam teismui praðymà iðtirti norminiø administraciniø aktø teisëtumà. Kreipimosi teisæ turi Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Valstybës kontrolës pareigûnai, apskrièiø virðininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai, taip pat praðymà gali paduoti ir asmuo, kurio konkreti byla dël jo teisiø paþeidimo yra nagrinëjama. Ðiuo paskutiniu atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo individualios bylos nagrinëjimà ir nutartimi kreipiasi á administraciná teismà praðydamas patikrinti, ar tinkamas aktas, ar jo dalis atitinka ástatymà ar Vyriausybës norminá aktà. Nagrinëdami bylas, priskirtas jø kompetencijai, administraciniai teismai vadovaujasi ne tik ABTÁ normomis, bet ir civilinio proceso kodeksu, kai minëtas ástatymas nereglamentuoja tam tikrø atvejø.

Vilniaus apygardos administracinio teismo specialiajai kompetencijai priklauso: visi ginèai, kurie teismingi apygardø administraciniams teismams, jei atsakovas - centrinio administravimo subjektas; Seimo kontrolieriø pareiðkimai; mokestiniai ginèai, po to kai juos iðnagrinëja Mokestiniø ginèø komisija; bylos dël Vyriausiosios administraciniø ginèø komisijos sprendimø teisëtumo ar vykdymo ir kt.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi ne tik administraciniams teismams bûdingà kompetencijà (ABTÁ 20 str.), bet dar ir savarankiðkà kompetencijà (ABTÁ 13 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinë instancija byloms, nagrinëtoms pirmàja instancija administraciniuose teismuose, áskaitant bylas dël administraciniø teisës paþeidimø ir byloms dël administraciniø teisës paþeidimø, kurias iðnagrinëjo apylinkiø teismai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmàja instancija nagrinëja bylas dël norminiø administraciniø aktø, priimtø centriniø valstybinio administravimo subjektø, teisëtumo. Vadinasi, ði teismo funkcija yra aktø teisëtumo kontrolë. Ðiose bylose priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundþiami, kaip ir kitose bylose, pavyzdþiui, dël vyriausiosios rinkimø komisijos sprendimø, bylø priskyrimo atitinkamiems teismams klausimø. Savarankiðka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija yra praðymø atnaujinti procesà nagrinëjimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas leidþia biuletená "Administraciniø teismø praktika", taip pat konsultuoja teismus bendrais ástatymø taikymo klausimais, analizuoja naujai ákurtø administraciniø teismø praktikà, duoda ástatymø atitinkamus iðaiðkinimus. Ðià Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo funkcijà galima pavadinti administracinës teisës precedento kûrimu.

Administracinës teisës paþeidimo bylø teisminis nagrinëjimas

Vienas ið svarbiausiø administracinës atsakomybës ypatumø yra tas, kad pagal galiojanèius ástatymus administraciniø teisës paþeidimø bylas nagrinëja gana daug ávairiø pareigûnø: Valstybinës konkurencijos ir vartotojø teisiø gynimo tarnybos, Valstybinë tabako ir alkoholio kontrolës tarnybos, Valstybinë mokesèiø inspekcijos, Valstybës kontrolës, Valstybinë darbo inspekcijos, policijos pareigûnai ir kt. Paaiðkinti tai galima pirmiausia tuo, kad administracinës teisës paþeidimai padaromi ávairiose valstybinio valdymo srityse, jie yra specifinio pobûdþio ir labai skirtingi. Valdymo institucijos, vadovaudamos tam tikroms ûkinës, socialinës-kultûrinës ir administracinës - politinës veiklos ðakoms, turi uþtikrinti nustatytà tvarkà, sëkmingà uþdaviniø ir konkreèiø funkcijø ágyvendinimà. Kontroliuodami ir priþiûrëdami pavaldþiø objektø veiklà, valdymo institucijos, jø pareigûnai operatyviai gali pastebëti padarytus administracinius teisës paþeidimus ir nedelsdami imtis veiksmingø kovos su jais priemoniø. Sëkmingai kovoti su teisës paþeidimais ir kvalifikuotai nagrinëti tokiø paþeidimø bylas gali paprastai tie atitinkamø institucijø pareigûnai, kurie turi specialiø þiniø ir yra kompetentingi.

Administracinës teisës paþeidimø bylø teisenos svarbiausi uþdaviniai yra: laiku, visapusiðkai, pilnutinai ir objektyviai iðaiðkinti kiekvienos bylos aplinkybes, iðspræsti jà tiksliai pagal ástatymus, uþtikrinti priimto nutarimo ávykdymà, taip pat iðaiðkinti prieþastis ir sàlygas, padedanèias padaryti administracinius teisës paþeidimus, uþkirsti kelià teisës paþeidimams, auklëti pilieèius, kad jie laikytøsi ástatymø, stiprintø teisëtumà. Minëtø uþdaviniø ávykdymas uþtikrina teisingà, objektyvø administracinës teisës paþeidimø bylø iðnagrinëjimà ir pilieèiø, patrauktø administracinën atsakomybën, teisiø apsaugà. "Objektyvø bylø iðnagrinëjimà sudaro ne tik teisingos administracinës nuobaudos paskyrimas, bet ir kito svarbaus klausimo uþtikrinimas - kad në vienas nekaltas nebûtø patrauktas administracinën atsakomybën".

Administracinës teisës paþeidimø bylas nagrinëja: 1) administracinës komisijos prie savivaldybiø tarybø; 2) savivaldybiø seniûnijø kaimo vietovëse seniûnai; 3) rajonø (miestø) apylinkiø teismai (apylinkiø teismø teisëjai); 4) policija, valstybinës inspekcijos ir kiti Lietuvos Respublikos ástatymø tam ágalioti organai (pareigûnai).

Teismine tvarka, kaip minëta, nagrinëjamos administracinës teisës paþeidimø bylos. Administracinës teisës paþeidimø bylø teisenos svarbiausias principas yra operatyvumas. Bylos turi bûti iðnagrinëtos greitai, kiek galima per trumpesná laikà ir nustatytà terminà. Admistracinës teisës paþeidimø bylø, nagrinëjamø rajonø (miestø) apylinkiø teismø (apylinkiø teismø teisëjø), þinybingumas numatytas Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodekso 224 straipsnyje (toliau - ATPK). Teismams priklauso nagrinëti administracinës teisës paþeidimø bylas, kurios yra sudëtingesnës ir kurioms teisingai bei objektyviai iðnagrinëti reikia aukðtesnës teisinës kvalifikacijos. Uþ paþeidimus ástatymai numato skirti grieþtesnes administracines nuobaudas (pvz., areðtas, vieðieji darbai ir kt.). Tai bylos dël neteisëtos farmacinës veiklos, naftos produktø laikymo kuro talpyklose tvarkos paþeidimo, dël neteisëtø psichotropiniø ar narkotiniø medþiagø ásigijimo ir laikymo, dël smulkaus svetimo turto pagrobimo, dël nedidelio chuliganizmo ir daugelis kitø.

Rajono (miesto) apylinkës teismo(teisëjo) nutarimas administracinio teisës paþeidimo byloje gali bûti apskøstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ATPK 292str.2d.). Nutarimas administracinio teisës paþeidimo byloje, priimto administraciniø komisijø prie savivaldybiø tarybø, savivaldybiø seniûnijø kaimo vietovëse seniûnø, policijos, valstybiniø inspekcijø ir kitø Lietuvos Respublikos ástatymø tam ágaliotø institucijø, gali bûti apskøstas apygardos administraciniam teismui pagal nutarimà priëmusios institucijos (jos pareigûno) buvimo vietà.

Kaip teismai, nagrinëdami administracinës teisës paþeidimø bylas, kontroliuoja vykdomàjà valdþià?

Teismas kontrolines funkcijas vykdo nagrinëdamas administracinës teisës paþeidimø bylas ir tikrindamas materialinës bei procesinës teisës normø laikymosi aspektus: ar pagrástai iðkelta administracinës teisës paþeidimo byla, ar administracinës teisës paþeidimo protokolas ir kita administracinës teisës paþeidimo bylos medþiaga suraðyti pagal ástatymo reikalavimus ir kompetentingo asmens, ar teisëti valstybinio valdymo institucijø ir pareigûnø veiksmai, taikant kitas administracinës teisinës prievartos priemones (atliekant administraciná sulaikymà, asmens apþiûrà, daiktø patikrinimà ir daiktø bei dokumentø paëmimà). Teismas visas ðias aplinkybes tikrina pagal administracinëje byloje esanèià medþiagà. Nagrinëjantis bylà teismas, nustatæs prieþastis ir sàlygas, padëjusias padaryti administracinius teisës paþeidimus, gali pasiûlyti ámoniø, ástaigø, organizacijø vadovams ir kitiems pareigûnams imtis priemoniø, kad bûtø paðalintos tos prieþastys ir sàlygos. Ðie asmenys per vienà mënesá nuo pasiûlymo gavimo dienos privalo praneðti teismui, kokiø imtasi priemoniø.

ATPK 301 str. 1 d. nurodoma, kad institucija (pareigûnas), nagrinëjanti administracinës teisës paþeidimø bylas, atsiþvelgdama á aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat á ðio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybæ lengvinanèias bei kitas ástatymø nenurodytas lengvinanèias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti maþesnæ nuobaudà nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti ðvelnesnæ nuobaudà nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinës nuobaudos. Tais atvejais, kai ATPK 301 str. nuostatas taiko institucija (pareigûnas), kiekvienà sprendimà privaloma motyvuoti ir kreiptis á apylinkës teisëjà, praðant sankcijos. Teismas, iðnagrinëjæs gautà medþiagà, paþeidëjo padëtá nustatytas lengvinanèias ir ástatymø nenurodytas lengvinanèias aplinkybes, gali sankcionuoti arba nesankcionuoti institucijos ar pareigûno sprendimo (nutarimo). Taip patikrinama, ar objektyviai, pilnai ir visapusiðkai buvo atsiþvelgta á visus ástatymo reikalavimus, skiriant nuobaudà.

Teismas, nagrinëdamas administracinës teisës paþeidimo bylà, patikrina, ar valstybës institucijos (pareigûnai) iðsamiai ir objektyviai iðtyrë visas aplinkybes ir surinko pakankamai árodymø. Apygardos administracinis teismas, nagrinëdamas skundà dël nutarimo administracinio teisës paþeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisëtumà ir pagrástumà. Kartu apygardos administracinis teismas, nagrinëdamas skundà, vykdo kontrolinæ funkcijà, patikrindamas, ar nuobauda paskirta pagal ástatymus ir ar jà paskyrë organas (pareigûnas), turintis teisæ spræsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinës nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismai, nagrinëdami administracinës teisës paþeidimø bylas, tikrina materialinës bei procesinës normø laikymosi aspektus ir taip atlieka vykdomosios valdþios kontrolæ. Jeigu teismas nustato, kad nutarimà priëmë organas (pareigûnas), neturintis teisës spræsti tokià bylà, toks nutarimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinëti kompetentingam organui (pareigûnui). Jei teismas nustato, kad asmeniui buvo neteisëtai pritaikyta nuobauda ir tuo padaryta þala, ði þala jam atlyginama. Nutarimà panaikinus ir nutraukus administracinës teisës paþeidimo bylà, asmeniui gràþinamos iðieðkotos sumos, paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai.

Administracinës teisës paþeidimø bylø teisenos vienas pagrindiniø uþdaviniø yra iðspræsti bylà tiksliai pagal ástatymus. Taèiau ástatymas ne visada atitinka aukðèiausios galios dokumentà - Lietuvos Respublikos Konstitucijà, todël svarbu iðnagrinëti ir ðiuolaikinës valstybës institucijos - Konstitucinio Teismo atliekamà ástatymø konstitucingumo kontrolæ.

Vieðojo administravimo institucijø, pareigûnø ir kitø valstybës tarnautojø neteisëtø sprendimø, veiksmø ar neveikimo apskundimas teismui

Vieðojo administravimo institucijø, pareigûnø ir kitø valstybës tarnautojø neteisëti sprendimai, veiksmai ar neveikimas yra skundþiami administraciniam teismui remiantis ABTÁ nuostatomis.

Skundà (praðymà) dël vieðojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisæ paduoti asmenys, taip pat kiti vieðojo administravimo subjektai, áskaitant valstybës ir savivaldybiø vieðojo administravimo tarnautojus, pareigûnus ir ástaigø vadovus, kai jie mano, kad jø teisës ar ástatymø saugomi interesai yra paþeisti. Su skundu (praðymu) á administraciná teismà tiesiogiai kreipiamasi ðiais atvejais:

1) dël norminiø administraciniø aktø, kuriuos priëmë teritoriniai ar savivaldybiø administravimo subjektai, teisëtumo;

2) pagal Seimo kontrolieriø pareiðkimus remiantis Seimo kontrolieriø ástatymu;

3) pagal savivaldybiø tarybø pareiðkimus dël jø teisiø paþeidimo;

4) pagal Vyriausybës atstovo pareiðkimus dël vietos savivaldos institucijø ir jø pareigûnø aktø, prieðtaraujanèiø Konstitucijai ir ástatymams, dël ástatymø ir Vyriausybës sprendimø nevykdymo, dël aktø ar veiksmø, paþeidþianèiø gyventojø ir organizacijø teises, teisëtumo;

5) dël turtinës ir moralinës þalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai valstybës ar vietos savivaldos institucijø, ástaigø, tarnybø bei jø tarnautojø, einanèiø tarnybines pareigas, neteisëtais veiksmais ar neveikimu vieðojo administravimo srityje, atlyginimo;

6) tarnybinius ginèus, kai viena ginèo ðalis yra valstybës ar savivaldybës tarnautojas, turintis vieðojo administravimo ágaliojimus, jeigu Valstybës tarnybos ástatymas nenustato kitokios atitinkamø ginèø sprendimo tvarkos;

7) pagal pareiðkimus, kai kyla ginèai tarp nepavaldþiø vienas kitam vieðojo administravimo subjektø dël kompetencijos ar ástatymø paþeidimo;

8) pagal skundus dël valstybës institucijø (pareigûnø) nutarimø administraciniø teisës paþeidimø bylose;

9) pagal skundus dël apylinkës rinkimø komisijos sprendimo arba apylinkës referendumo komisijos sprendimo dël rinkëjø sàraðe ar pilieèiø, turinèiø teisæ dalyvauti referendume, sàraðe padarytø klaidø;

10) pagal praðymus uþtikrinti administraciniø ginèø komisijø ar Vyriausiosios administraciniø ginèø komisijos sprendimø vykdymà;

11) pagal skundus dël Vyriausiosios tarnybinës etikos komisijos sprendimø ir ðios komisijos kreipimøsi dël tarnybos santykiø su valstybës tarnautojais nutraukimo;

12) pagal uþsienieèiø skundus dël atsisakymo iðduoti leidimà gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dël pabëgëlio statuso.

Ástatymo numatytais atvejais skundas (praðymas) pirmiausia turi bûti paduodamas administraciniø ginèø komisijai ar kitai iðankstinio ginèø nagrinëjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali bûti paduodamas ir administraciniam teismui. Kitais atvejais skundas (praðymas) gali bûti paduodamas pasirinktinai: administraciniø ginèø komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.

Skundas (praðymas) gali bûti siunèiamas paðtu, iðskyrus ginèus dël apylinkës rinkimø komisijos sprendimo arba apylinkës referendumo komisijos sprendimo dël rinkëjø sàraðe ar pilieèiø, turinèiø teisæ dalyvauti referendume, sàraðe padarytø klaidø ir ginèus dël Vyriausiosios rinkimø komisijos sprendimø ar neveikimo. Jeigu skundas (praðymas) siunèiamas faksimiliniu laiðku, ne vëliau kaip per tris dienas teismui turi bûti pateiktas skundo (praðymo) originalas.

Skundai (praðymai) administraciniam teismui paduodami raðtu. Skunde (praðyme) turi bûti nurodyta:

1) teismo, kuriam skundas (praðymas) paduodamas, pavadinimas;

2) pareiðkëjo vardas, pavardë (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinë), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardë ir adresas;

3) tarnautojo, kurio veiksmai skundþiami, vardas, pavardë, asmens kodas (jeigu þinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinë;

4) treèiøjø suinteresuotø asmenø vardas, pavardë (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu þinomas), gyvenamoji vieta (buveinë);

5) konkretus skundþiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo ávykdymo (priëmimo) data;

6) aplinkybës, kuriomis pareiðkëjas grindþia savo reikalavimà, ir tai patvirtinantys árodymai, liudytojø pavardës, vardai ir gyvenamosios vietos, kitø árodymø buvimo vieta;

7) pareiðkëjo reikalavimas;

8) pridedamø dokumentø sàraðas;

9) skundo (praðymo) suraðymo vieta ir data.

Skundà (praðymà) pasiraðo pareiðkëjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (praðymo) turi bûti pridedamas ágaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo ágaliojimus. Prie skundo (praðymo) pridedami ðie priedai: skundþiamas aktas; jei skundas (praðymas) buvo nagrinëtas administraciniø ginèø komisijoje ar kitoje iðankstinio ginèø nagrinëjimo ne teismo tvarka institucijoje, - atitinkamos administraciniø ginèø komisijos ar institucijos sprendimas; jei bûtina, - dokumentas, patvirtinantis reikalavimø ar prieðtaravimø skundþiamai institucijai, ástaigai, tarnybai áteikimo datà; dokumentai ir kiti árodymai, kuriais pareiðkëjas grindþia savo reikalavimus. Iðskyrus ABTÁ 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (praðymo) turi bûti pridedamas þyminio mokesèio kvitas arba motyvuotas praðymas atleisti nuo þyminio mokesèio. Skundo (praðymo) su priedais egzemplioriø (kopijø) turi bûti tiek, kad juos bûtø galima áteikti kiekvienai proceso ðaliai ir dar liktø egzempliorius teisme.

Atitinkamos administraciniø ginèø komisijos ar kitos iðankstinio ginèø nagrinëjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimà, priimtà iðnagrinëjus administraciná ginèà ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skøsti ginèo ðalis, nesutinkanti su administraciniø ginèø komisijos ar kitos iðankstinio ginèø nagrinëjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju á administraciná teismà galima kreiptis per dvideðimt dienø nuo sprendimo gavimo dienos. Tais atvejais, kai administraciniø ginèø komisija ar kita iðankstinio ginèø nagrinëjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (praðymo) neiðnagrinëja, skundà (praðymà) dël paþeistos teisës galima paduoti administraciniam teismui per du mënesius nuo dienos, iki kurios turëjo bûti priimtas sprendimas. Apskundus administraciniø ginèø komisijos ar kitos iðankstinio ginèø nagrinëjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimà, ginèo ðaliø procesinë padëtis nesikeièia.

Jeigu specialus ástatymas nenustato kitaip, skundas (praðymas) administraciniam teismui paduodamas per vienà mënesá nuo skundþiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneðimo apie veiksmà (neveikimà) áteikimo suinteresuotai ðaliai dienos arba per du mënesius nuo dienos, kai baigiasi ástatymo ar kito teisës akto nustatytas reikalavimo ávykdymo terminas. Jeigu vieðojo ar vidaus administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinëjimà ir nustatytu laiku jo neiðsprendþia, toks neveikimas (vilkinimas) gali bûti apskøstas per du mënesius nuo dienos, kai baigiasi ástatymo ar kito teisës akto nustatytas klausimo iðsprendimo laikas. Terminai pareiðkimams, kuriuose praðoma iðtirti norminiø administraciniø teisës aktø teisëtumà, administraciniam teismui paduoti nenustatomi.

Pareiðkëjo praðymu administracinis teismas skundo (praðymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripaþinta, kad terminas praleistas dël svarbios prieþasties ir nëra ðiø aplinkybiø:

1) skundas (praðymas) nenagrinëtinas teismø;

2) byla nepriskirtina tam teismui;

3) pareiðkëjas nesilaikë tai bylø kategorijai ástatymø nustatytos bylos iðankstinio nagrinëjimo ne per teismà tvarkos;

4) yra ásiteisëjæs teismo sprendimas, priimtas dël ginèo tarp tø paèiø ðaliø, dël to paties dalyko ir tuo paèiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiðkëjo atsisakymà nuo skundo (praðymo);

5) teismo þinioje yra byla dël ginèo tarp tø paèiø ðaliø, dël to paties dalyko ir tuo paèiu pagrindu;

6) skundà (praðymà) paduoda neveiksnus asmuo;

7) skundà (praðymà) suinteresuoto asmens vardu paduoda neágaliotas vesti bylà asmuo.

Praðyme atnaujinti terminà nurodomos termino praleidimo prieþastys ir pateikiami praleidimo prieþastis patvirtinantys árodymai. Kartu su praðymu atnaujinti terminà administraciniam teismui turi bûti paduotas skundas (praðymas). Praðymà atnaujinti terminà skundui (praðymui) paduoti iðnagrinëja teismo pirmininkas, teisëjas ar teismo pirmininko sudaryta teisëjø kolegija raðytinio proceso tvarka per deðimt dienø nuo praðymo teismui su prieþastis patvirtinanèiais árodymais pateikimo. Dël nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistà terminà skundui (praðymui) paduoti, pareiðkëjas gali duoti atskiràjá skundà. Ásiteisëjus nutarèiai atsisakyti atnaujinti praleistà terminà skundui paduoti, skundas gràþinamas pareiðkëjui. Atnaujinæs skundo (praðymo) padavimo terminà, administracinis teismas iðsprendþia skundo (praðymo) priëmimo klausimà ir ðio ástatymo nustatyta tvarka sprendþia bylà ið esmës.

Skundas (praðymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra vieðojo ar vidaus administravimo subjekto, kurio teisës aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundþiami, buveinë.

Gavus teisme skundà (praðymà), administracinio teismo pirmininkas ar teisëjas jo priëmimo klausimà iðsprendþia ne vëliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartá. Jeigu skundas (praðymas) neatitinka ðio ABTÁ reikalavimø dël skundo (praðymo) formos ir turinio, priedø, þyminio mokesèio sumokëjimo, nutartimi nustatomas terminas trûkumams paðalinti. Jeigu per teismo nustatytà terminà trûkumai nepaðalinami, skundas (praðymas) laikomas nepaduotu ir teisëjo nutartimi gràþinamas pareiðkëjui. Dël nutarties gràþinti skundà (praðymà) pareiðkëjui gali bûti paduodamas atskirasis skundas.

Administracinio teismo pirmininkas ar teisëjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundà (praðymà), jeigu:

1) skundas (praðymas) nenagrinëtinas teismø;

2) byla nepriskirtina tam teismui;

3) pareiðkëjas nesilaikë tai bylø kategorijai ástatymø nustatytos bylos iðankstinio nagrinëjimo ne per teismà tvarkos;

5) teismo þinioje yra byla dël ginèo tarp tø paèiø ðaliø, dël to paties dalyko ir tuo paèiu pagrindu;

6) skundà (praðymà) paduoda neveiksnus asmuo;

7) skundà (praðymà) suinteresuoto asmens vardu paduoda neágaliotas vesti bylà asmuo;

8) praleistas skundo (praðymo) padavimo terminas ir pareiðkëjas nepraðo jo atnaujinti ar teismas atmeta toká praðymà.

Nutartyje atsisakyti priimti skundà (praðymà) teismo pirmininkas ar teisëjas privalo nurodyti, á kokià institucijà reikia pareiðkëjui kreiptis, jeigu byla nenagrinëtina teismo, arba kaip paðalinti aplinkybes, kliudanèias priimti skundà (praðymà). Nutartyje taip pat turi bûti nurodymas gràþinti þyminá mokestá tais atvejais, kai paduodant skundà (praðymà) toks mokestis buvo sumokëtas. Teismo pirmininko ar teisëjo nutarties atsisakyti priimti skundà (praðymà) nuoraðas ne vëliau kaip per tris dienas nuo nutarties priëmimo áteikiamas arba pasiunèiamas pareiðkëjui. Dël teismo pirmininko ar teisëjo nutarties atsisakyti priimti skundà (praðymà) gali bûti duodamas atskirasis skundas. Ásiteisëjus nutarèiai, skundas (praðymas) gràþinamas pareiðkëjui.

Jeigu skunde (praðyme) pareiðkëjas nenurodo atsakovo ar treèiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tà atsakovà ar treèiàjá suinteresuotà asmená ar nurodo asmenis, su kuriø teisëmis ar pareigomis ginèas nesusijæs, taèiau skunde pakankamai aiðkiai suformuluoja ginèo dalykà (nurodo skundþiamà aktà, veiksmà arba atsisakymà ar vilkinimà atlikti veiksmus) ir administravimo subjektà, dël kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisëjas nutartimi gali paðalinti ðiuos trûkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundà (praðymà), kurioje nurodoma, kas átraukiamas administracinës bylos proceso ðalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) treèiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dël ðalies pakeitimo tinkama teismas nusprendþia teismo posëdþio parengiamojoje dalyje.

Kvaziteisminiø institucijø statusas ir veikla

Konstitucija nesuteikia galimybës spræsti ginèus, kuriø viena ið ðaliø yra ágaliota valstybës institucija, arba tuo labiau kai abi ðalys - privatûs asmenys. Tai yra teismo funkcija. Valstybës institucijos, kurioms yra suteikti teisminiai ágaliojimai, vadinamos kvaziteisminëmis. Tokiø institucijø gausa pasiþymi JAV. Teisminiø ágaliojimø perdavimà administracijai sàlygojo ir kitos aplinkybës: "institucijø darbuotojø specialios þinios, administracijos prieþiûros ir tyrimo funkcijø turëjimas, tame tarpe teisës savo iniciatyva pradëti persekioti paþeidëjà, kurios teismai neturi, sudëtinga, gremëzdiðka ir ilga bylø nagrinëjimo procedûra teismuose, teismø iðlaikymo kaina, teismø prisiriðimas patikrintiems laiku precedentams, konservatyviø teisëjø ir advokatûros prieðinimàsis socialinëms reformoms, jø suinteresuotumas iðsaugoti sudëtingà, ilgalaikæ procedûrà, siekiant aprûpinti teisininkus darbu, honoraru ir aukðtu prestiþu". Kvaziteisminiø institucijø veikla apima visas administracijos funkcionavimo sritis, iðskyrus normø kûrimà. Charakterizuojantis poþymis, skiriantis tokias institucijas nuo teismø, yra jø padëtis prieð nagrinëjant ginèà. Jei teismas uþima arbitro padëtá tarp abiejø ðaliø, kuriø viena gali bûti valstybinë institucija, tai ðiuo atveju institucija yra ta ðalis, á kurià nukreiptas privataus asmens praðymas, t.y. ji tampa teisëju savo byloje.

Didþiojoje Britanijoje kaip savotiðki administraciniai teismai veikia tribunolai, kurie yra visiðkai nepriklausomi nuo kitø institucijø. Tribunolai - tai savotiðki "neformalûs teismai", uþimantys tarpinæ padëtá tarp administracijos ir bendrøjø teismø. Jie daþniausiai sprendþia socialiniø paðalpø paskyrimo ir kitø socialiniø paslaugø teikimo klausimus. Tribunolas yra nepriklausomas arbitras ginèuose tarp administracijos ir privaèiø asmenø, valstybës tarnautojai negali áeiti á jø sudëtá. Visuotinës Þmogaus Teisiø Deklaracijoje numatyta, kad kiekvienas þmogus turi teisæ pasinaudoti kompetentingais nacionaliniais teismais savo teisëms atgauti, kai jo pagrindinës teisës, pripaþástamos konstitucijos ar ástatymo, buvo paþeistos. Kiekvienas þmogus, remdamasis visiðka lygybe, turi teisæ á tai, kad jo bylà vieðai ir teisingai iðnagrinëtø nepriklausomas ir neðaliðkas teismas, kuris nustatytø jo teises ir pareigas. Kvaziteisminës institucijos terminas dar yra naujas mûsø pilieèiams ir áneða daug svarstymø dël jø teisinës padëties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje aiðkiai ir nedviprasmiðkai pasakyta, jog "teisingumà Lietuvoje vykdo tik teismai". Todël kai kuriø teisininkø nuomone ágaliotø valstybës institucijø prilyginimas teismams prieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kvaziteisminëmis institucijomis Lietuvoje galima vadinti: Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriø ástaigà, Vyriausiàjà administraciniø ginèø komisijà, Apskrièiø administracines komisijas, Savivaldybiø visuomenines administraciniø ginèø komisijas, Mokestiniø ginèø komisijà ir kt.

Seimo kontrolieriai tiria pilieèiø, uþsienio valstybiø pilieèiø bei asmenø be pilietybës skundus dël valstybës ir savivaldybiø pareigûnø piktnaudþiavimo, kai pareigûnas naudojasi savo tarnybine padëtimi arba veikia ne pagal ástatymus, ir biurokratizmo, t.y. vilkinimo priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas. Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriø ástaiga uþima iðskirtinæ padëtá, nes jos narius skiria Seimas. Atlikæ skundo tyrimà, Seimo kontrolieriai gali perduoti medþiagà tardymo organams, pareikðti ieðkiná teisme dël piktnaudþiavimo ar pareigûnø atleidimo ið uþimamø pareigø, siûlyti institucijai (pareigûnui) pakeisti ástatymams bei kitiems teisës aktams prieðtaraujanèius sprendimus ir kt.

Lietuvoje pirmà kartà buvo áteisintas ikiteisminis administraciniø ginèø nagrinëjimas ásteigus trijø grandþiø administraciniø ginèø komisijas: savivaldybiø, apskrièiø ir vyriausiàjà. Taip bandyta iðspræsti administraciniø teismø atitolimà nuo gyventojø. Vyriausiosios administraciniø ginèø komisijos kompetencija yra nagrinëti fiziniø ir juridiniø asmenø skundus (praðymus) dël centriniø valstybinio administravimo subjektø priimtø individualiø administraciniø aktø ir veiksmø teisëtumo, taip pat dël minëtø subjektø atsisakymo ar vilkinimo atlikti jø kompetencijai priskirtus veiksmus teisëtumo ir pagrástumo, ginèus, jeigu jie kyla vieðojo administravimo centrinëse institucijose dël vieðojo administravimo procedûrø ir prievoliø paþeidimø. Per metus laiko nuo Komisijos darbo pradþios, t.y. nuo 1999 m. spalio 5 d. iki 2000 m. spalio 5 d. á Vyriausiàjà administraciniø ginèø komisijà kreipësi 214 asmenø. Daugiausia tai asmenys, kurie vienokiu ar kitokiu bûdu susidûrë su centriniø ar regioniniø valdþios institucijø veikla arba neveikimu ir nebuvo patenkinti ðiø institucijø veiksmais arba, nagrinëjant jø praðymus, buvo paþeistos nustatytos procedûros bei prievolës.

Savivaldybiø tarybos gali sudaryti visuomenines administraciniø ginèø komisijas su sprendþiamojo balso teise, kurios ikiteismine tvarka nagrinëja asmenø skundus dël savivaldybiø vieðojo administravimo subjektø priimtø individualiø administraciniø aktø arba savivaldybiø tarnautojø veiksmø (neveikimo). Skundams dël priimtø individualiø aktø ar valstybës arba savivaldybës tarnautojø veiksmø (neveikimo) vieðojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinëti steigiamos apskrièiø administraciniø ginèø komisijos. Savivaldybës ir apskrities administraciniø ginèø komisijø sprendimas gali bûti apskøstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui. Skirtingai nei Vyriausioji administraciniø ginèø komisija, kuri efektyviai ágyvendina savo veiklà, savivaldybiø ir apskrièiø administraciniø ginèø komisijos negali pasigirti nagrinëjamø skundø gausa, o kai kur jø nëra visai ákurta.

Mokestiniø ginèø terminas Lietuvoje oficialiai pradëtas vartoti 1995 metais, kai buvo priimtas Mokesèiø administravimo ástatymas. Iki 2001 m. birþelio 26 d. mokestiniø ginèø bylas nagrinëjo vietos mokesèio administratorius, centrinis mokesèio administratorius, Mokestiniø ginèø komisija ir teismas. Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas 2001 m.birþelio 26 d. Mokesèiø administravimo ástatymo pakeitimo ir papildymo ástatymà, panaikino mokestiniø ginèø nagrinëjimo pakopà vietos mokesèio administratoriaus lygiu, taip ðá procesà supaprastindamas bei garantuodamas operatyvesná ir objektyvesná ginèo tyrimà. Centriniam mokesèio administratoriui iðnagrinëjus mokestinio ginèo bylà ir priëmus mokesèio mokëtojui nepalankø sprendimà, pastarasis turi teisæ skøstis Mokestiniø ginèø komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës (toliau- Komisija). Komisija buvo ákurta 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu "Dël Mokestiniø ginèø komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës ásteigimo ir jos nuostatø patvirtinimo". Pagrindinius Komisijos principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1998 m. gruodþio 3 d. patvirtinti Mokestiniø ginèø komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës nuostatai. Komisija suteikia papildomà galimybæ mokesèiø mokëtojams apginti paþeistas teises. Taèiau, daugelio teisininkø nuomone, ikiteisminis mokestinio ginèo bylos nagrinëjimas yra neoperatyvus, sudëtingas, kartais netgi ðaliðkas. Mokesèiø mokëtojui nesuteikta teisë kreiptis tiesiai á teismà dël paþeistø teisiø.

Lietuva negali pasigirti kvaziteisminiø institucijø gausa kaip JAV ar Didþioji Britanija ir jø aktyvumu sprendþiant asmenø ar institucijø skundus. Ikiteisminis ginèø nagrinëjimas iðspræstø daugelá problemø, tokiø kaip ginèø iðnagrinëjimo greitumas, pigumas. Ginèo subjektai surastø sprendimà susitarimu ar taikos sutartimi. Reikëtø iðspræsti ikiteisminiø ginèø nagrinëjimo operatyvumo bei kompetentingumo problemas.

Document Info

Accesari: 9034
Apreciat:

Comenteaza documentul:

Nu esti inregistrat
Trebuie sa fii utilizator inregistrat pentru a putea comenta

Creaza cont nou

A fost util?

Daca documentul a fost util si crezi ca merita
sa adaugi un link catre el la tine in site

Copiaza codul:
in pagina web a site-ului tau.

eCoduri.com - coduri postale, contabile, CAEN sau bancare

Politica de confidentialitate | Termenii si conditii de utilizare