I dalis (pavasario semestras)
1.1.Administracinės teisės dalykas ir sąvoka.
Pagrindinė teisės paskirtis - reguliuoti visuomeninius santykius. Todėl teisės reguliavimo dalykas visada yra visuomeniniai santykiai. Atsizvelgiant į sių santykių ypatumus bei jų reguliavimo metodą, teisė skaidoma į savarankiskas sakas. Norint apibrėzto administracinę teisę, reikia isryskinti jo reguliavimo dalyką.
Administratio (lot.) - valdyti, vadovauti. Administracinė teisė - valdymo teisė, teisės apie valdymą saka. Isvada: administracinės teisės dalykas yra visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto valstybinio valdymo procese.
Teisės teorijoje valstybinis valdymas yra viena is pagrindinių valstybės veiklos rūsių. Siaurąja prasme valstybinis valdymas vadinamas vykdomąja veikla. Vykdomąją veiklą atlieka valstybės valdymo institucijos (valstybės vykdomieji organai). Jų pagrindinė paskirtis - organizuoti atstovaujamųjų organų priimtų aktų įgyvendinimą. Isvada: administracinės teisės dalykas - visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto valstybės organų vykdomojoje veikloje.
Administracinės teisės reguliavimo dalykas - visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto:
Valstybės valdymo organų veikloje (sudaro pagrindinę grupę);
Savivaldybės vykdomųjų institucijų veikloje;
Kitų valstybės organų (Seimo, teismų, prokuratūros) vidinėje veikloje.
Pvz., Seime - Seimo valdyba, vidinių vykdomųjų funkcijų institucija.
1.2. Administracinės teisės ir gretimų teisės sakų santykis
Administracinė teisė glaudziausiai siejasi su konstitucine teise. Konstitucinė teisė isreiskia visuomenės ir valstybės santvarką, valstybinės valdzios, aparato principus, santykius su savivaldos organais, pagrindines piliečių teises ir laisves, subjektų teisinę padėtį ir pan. Tai - pagrindinė teisės saka, nes jos svarbiausios normos yra ir kitų teisės sakų pagrindas, auksčiausios juridinės galios saltinis. Konstitucinė teisė yra teisės sistemos rūsis, kuri yra pagrindas atsirasti ir vystytis kitoms teisės sakoms. Siuos visuomeninius santykius reguliuoja ir konstitucinės teisės normos, ir administracinės teisės normos. Konstitucinė teisė nustato bendrus teisės subjektų pradmenis, jų veiklos principus, o administracinė teisė realizuoja juos detalizuodama, nustato konstitucinės teisės numatytų principų įgyvendinimo tvarką. Pvz., svietimo ir mokslo sistema - kaip įdiegti konstitucines nuostatas sprendzia Vyriausybė. Administracinės teisės nuostatoms artimos ir zemės ūkio, finansų teisės nuostatos. Dar: zodzio, demonstracijų laisvė priklauso konstitucinei teisei, bet yra numatyta mitingų tvarka, reikalavimai - tai susiję su administracine teise. Konstitucinės teisės normos reguliuoja atstovaujamosios valdzios funkcijų vykdymą, o administracinės teisės normos - vykdomųjų (valstybės valdymo) organų funkcijas. Bet yra ir neteisingų dalykų, pvz., administraciniai teismai nagrinės bylas kylančias is administracinių teisinių santykių bei dėl rinkimų teisės pazeidimų - pastarasis dalykas priklauso prie konstitucinės, o ne administracinės teisės normų (rinkimų komisija - ne valdymo organas).
1.3. Administracinės teisės sistema
Pagal taikymo matą ir administracinės teisės normų pobūdį administracinės normos skirstomos į tokias pagrindines grupes:
Normos, taikomos visoje valstybės valdymo sferoje - universalios, bendro pobūdzio normos, jų visuma sudaro bendrąją administracinės teisės dalį;
Normos, taikomos tik konkrečiuose valstybinio valdymo sakose, srityse, sferose - sių normų taikymo matas daug siauresnis.
Specialiosios dalies normos taikomos tik specifinėse srityse.
Bendrosios dalies normos sudaro tam tikrus administracinės teisės institutus, pvz., valstybės tarnybos, drausminės atsakomybės, administracinės atsakomybės, kontrolės ir t.t.
Specialiosios dalies normos reguliuoja valstybės valdymą tam tikrose administracinės teisės sakose, sferose. Todėl specialioji dalis suskirstyta į tam tikras valdymo sritis ir sakas, pvz.:
a. Socialinės, kultūrinės srities valdymas - įeina tokios valdymo sakos: kultūros, svietimo ir mokslo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, fizinės kultūros ir sporto.
b. Ūkinės srities valdymas - įeina sakos: pramonė, statyba, transportas, rysiai, zemės ūkis, prekyba, komunalinis ūkis ir t.t.
c. Politinė - administracinė valdymo sritis - tokios sakos: krasto apsaugos, valstybės saugumo, vidaus reikalų, teisingumo, uzsienio politiniai bei ekonominio valdymo klausimai.
1.4. Administracin& 232r173c #279;s teisės saltiniai, jų rūsys
Teisės saltinis - isorinė israiskos forma, teisės aktai. Administracinės teisės saltiniai - tie teisės aktai, kuriuose yra administracinės teisės normų.
Visuomeninių santykių įvairovė sąlygoja aktų įvairovę. Administracinės teisės saltiniai pagal teisės aktus leidziančius subjektus skirstomi į:
Auksčiausios teisinės galios aktas - Konstitucija;
Įstatymai;
Įstatymų formą gali turėti ir kitų pavadinimų aktai, kurie įtvirtina ir administracinės teisės normas - kodeksai. Kodeksas - vieningas teisės aktas, kuriame isdėstytos normos, keičiančios tam tikrą visuomeninio gyvenimo sritį. Pvz., LR ATPK, LR Muitinių kodeksas, LR Kelių transporto kodeksas, LR Vidaus vandenų transporto kodeksas.
Statutai, pvz., Vilniaus universiteto statutas.
LR Seimo norminiai nutarimai;
Prezidento norminio pobūdzio dekretai;
LR Vyriausybės nutarimai;
Departamentų, inspekcijų vadovų įsakymai;
Apskričių virsininkų ir apskričių administracijos vadovų įsakymai;
Vietos savivaldos institucijų aktai;
Įstaigų administracijų vadovų norminiai aktai
Tarptautinės sutartys.
1.5. Administracinės teisės mokslas (mokslo dalykas, saltiniai)
Administracinės teisės mokslas teoriniu poziūriu nagrinėja administracinės teisės normas ir teisinį visuomeninių santykių reguliavimo mechanizmą, remdamasis teoriniais apibrėzimais formuluoja bendras administracinės teisės sąvokas ir mokslo kategorijas, tiria valstybinio valdymo dėsningumus ir administracinių teisinių santykių tarpusavio rysius, tiria administracinės teisės normų realizavimo praktiką ir valdymo organų funkcionavimo klausimus, rengia teisės normų raidos prognozes, teikia rekomendacijas tobulinti normas ir santykius, rengia kodifikavimo programas, normų aiskinimo teorinius pagrindus, padeda tobulinti valstybės valdymo mechanizmą.
Administracinės teisės mokslas vykdo 3 pagrindines funkcijas:
Teorinę funkciją - padeda plėtoti bendrąją valstybės ir teisės teoriją;
Taikomąją funkciją - rengia pasiūlymus tobulinti valdymo reguliavimą, sudaro sąlygas mokyti teisės dalykų - programos, vadovėliai;
Auklėjamąją funkciją - propaguoja teisines zinias, formuoja teisinę gyventojų sąmonę.
Tyrimai atliekami mokslo tiriamuosiuose institutuose, aukstosiose mokyklose. Yra ir praktinio pobūdzio institucijos. Yra ir mokslinio tyrimo metodai - sociologinis, istorinis, statistinis, lyginamasis ir t.t.
Administracinės teisės mokslas susijęs ir su kitomis teisės sakomis, ypač su BVTT mokslu, valdymo mokslu - tiria socialines valdymo problemas ir pan.
Administracinės teisės mokslas svarbus ir organizuojant bei tobulinant valdymo mechanizmą.
Saltiniai: konstitucija, Seimo, LRV nutarimai, prezidento dekretai ir t.t.
1.6. Administracinės teisės sisteminimas ir kodifikavimas
Administracinės teisės normų įvairovė lemia būtinybę jas sisteminti - tai padeda ir jas tobulinti. Yra 2 pagrindinės sisteminimo formos:
1. Inkorporacija 2. Kodifikacija. Inkorporacija yra paprasta teisės normų sisteminimo forma; tai - galiojančių norminių aktų isdėstymas rinkiniuose pagal temas, laiką ar alfabetą. Kodifikacija - sudėtingesnis sisteminimo būdas; tai - ne mechaniskas isdėstymas, o normų jungimas į bendrą, logiskai pagrįstą sistemą, kai salinami normų priestaravimai, uzpildomos teisės spragos ir pan. Kodifikacijos procese kuriamos naujos aktų formos - kodeksai. Lietuvoje taip pat vyksta administracinės teisės normų kodifikavimo ir sisteminimo darbas, pvz., sudarytas muitų kodeksas, ATPK, transporto kodeksas. Administracinė teisė - labai plati, todėl vieningo kodekso nėra, nes neįmanoma visko kodifikuoti; tai galima daryti tik pagal atskiras normų grupes (institutus). Be to, administracinės teisės normos daznai keičiamos.
2.1. Administracinės teisės normos sąvoka ir struktūra
Administracinės teisės normai būdingi bendri teisės normos pozymiai. Tai - valstybės nustatytos ir saugomos bendro pobūdzio privalomos elgesio taisyklės, apibrėziančios reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų teises ir pareigas, t.y., galimo ir privalomo elgesio ribas.
Bet yra ir skiriamųjų administracinės teisės normoms būdingų bruozų. Administracinės teisės normoms būdingi ypatumai:
Specifinis reguliavimo dalykas - jomis reguliuojama valstybės specifinė - įstatymų vykdomoji - veikla, t.y. valstybės valdymas. Reguliuojami valdymo santykiai, atsirandantys valstybinio bei vidinio valdymo procese;
Administracinio - teisinio reguliavimo metodo israiska - administracinės teisės normos, nustatydamos reguliuojamų santykių subjektų teises ir pareigas, valstybinius valdingus įgalinimus valdymo procese suteikia tik valstybinio valdymo organams;
Valstybinio valdymo pobūdis sąlygoja administracinės teisės normų imperatyvumą, kuris gali pasireiksti trejopai:
a) tiesioginis paliepimas elgtis nurodytu būdu;
b) galimybė rinktis vieną is kelių numatytų alternatyvų;
c) suteikimas teisės subjektui elgtis savo nuoziūra neperzengiant tam tikrų ribų.
Taigi, administracinės teisės norma - tai teisės norma, kuri administracinio - teisinio metodo pagalba reguliuoja visuomeninius valdymo pobūdzio santykius, atsirandančius valstybinio bei vidinio valdymo procese.
Administracinės teisės normos turi struktūrą, dazniausiai susidedančią is sių elementų:
Hipotezė - normos dalis, nurodanti konkrečias aplinkybes ar sąlygas, kai norma turi būti vykdoma arba taikoma. Kitaip tariant, hipotezėje nurodomos aplinkybės yra juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda atitinkami administraciniai - teisiniai santykiai. Pagal apibrėztumo laipsnį hipotezė gali būti absoliučiai apibrėzta, santikinai apibrėzta arba visai neapibrėzta; jos gali ir visai nebūti. Pvz., ATPK 17212 str. "Neteisėtas slaptos informacijos apie mokesčio mokėtoją paskleidimas - uztraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų". Čia hipotezė suprantama taip: jei neteisėtai paskleidziama informacija apie mokesčių mokėtoją.
Dispozicija - svarbiausia administracinės teisės normos dalis, nustatanti tam tikrą elgesio taisyklę. Čia isvardinamos reguliuojamo visuomeninio santykio subjektų teisės, įgalinimai, pareigos, leidziamas elgesys, draudimai, apribojimai. Dispozicija gali būti tiksliai apibrėzta, santykinai apibrėzta arba blanketinė (kai yra nukreipiama į kitą teisės normą, kurioje nurodyta tam tikra elgesio taisyklė). Pvz., auksčiau minėtame ATPK 17212 str. dispozicija suprantama taip: draudziama neteisėtai paskleisti slaptą informaciją apie mokesčio mokėtoją.
Sankcija - nurodymas valstybinio poveikio priemonių asmenims, nevykdantiems teisės normoje nurodytos taisyklės ar ją pazeidusiems. Pvz., auksčiau minėto ATPK 17212 str. sankcija suprantama taip: uztraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.
Sankcija plačiąja prasme suprantama kaip įvairaus poveikio priemonės - drausminio, civilinio, ekonominio. Sankcija siaurąja prasme suprantama kaip priemonė, kuria siekiama nubausti - įspėjimas, bauda, nusalinimas nuo pareigų, administracinis arestas. Administracinėje teisėje labiausiai paplitę drausminės ir administracinės sankcijos, tačiau kai kurių normų reikalavimų vykdymui uztikrinti nustatomos turtinės (ypač materialinės finansinės) sankcijos.
Pagal poveikio tikslus ir pobūdį administracinės teisės normų sankcijos gali būti skirstomos į:
a) Kardomąsias - administracinės kardomosios prievartos priemonės;
b) Atstatomąsias - numato priverstinį neįvykdytos arba netinkamai įvykdytos pareigos įvykdymą bei neteisėtų valdymo aktų panaikinimą;
c) Baudziamąsias - administracinės ir drausminės nuobaudos;
d) Baudziamąsias - atstatomąsias.
Pagal apibrėztumo laipsnį sankcijos gali būti apibrėztos, santykinai apibrėztos, blanketinės arba nenurodomos visai - pvz., atsako pagal įstatymus. Sankcijos skirstomos:
Pagal vidinę sandarą -
a) paprastos - kai numatoma viena poveikio priemonė uz elgesio taisyklės nevykdymą - pvz., bauda - ATPK 212 str. "<.> uztraukia penkių simtų litų baudą. <.>";
b) sudėtinės - gali būti alternatyvinės (kai numatoma galimybė rinktis vieną is kelių galimų poveikio priemonių - pvz., bauda arba arestas - ATPK 174 str. "uztraukia baudą nuo vieno simto iki trijų simtų litų ar pataisos darbus nuo vieno iki dviejų mėnesių, isskaitant dvidesimt procentų darbo uzmokesčio, arba administracinį arestą iki trisdesimties parų.") ir kumuliatyvinės (kai prie pagrindinės sankcijos pridedama ir papildoma sankcija - pvz., bauda ir konfiskavimas - ATPK 1736 str. "uztraukia baudą nuo desimties tūkstančių iki dvidesimties tūkstančių litų su sių prekių konfiskavimu").
2.2. Administracinės teisės normų rūsys
Administracinės teisės normos skirstomos į dvi grupes:
Normos, taikomos visoje valstybės valdymo sferoje - jos yra universalios ir sudaro bendrąją administracinės teisės dalį. Tai - tokios administracinės teisės normos, kurios įtvirtina valstybės valdymo principus, reglamentuoja administracinės teisės subjektų teisinę padėtį, valdymo organų formavimo tvarką, valstybės tarnybą, valstybės valdymo veiklos formas ir metodus, administracinės procesinės veiklos pagrindus, teisėtumo uztikrinimo valdymo srityje būdus ir kt.
Normos, taikomos konkrečiose valstybės valdymo sferose ar sakose. Sių normų pobūdis toks, kad jos nėra universalaus taikymo, taikomos konkrečiose sakose konkrečiais atvejais, taikymo matas siauresnis, jos atspindi valdymo organizavimo ypatumus konkrečiose sakose. Sios normos skirstomos į 3 stambias grupes:
a) normos, veikiančios ūkio valdymo srityje - finansai ir kreditas, statistika, transportas, zemės ir miskų ūkis, aplinkosauga, statyba, prekyba, energetika ir t.t.
b) normos, veikiančios socialinės-kultūrinės veiklos srityje - svietimas ir mokslas, kultūra, socialinė apsauga, kūno kultūra ir sportas, sveikatos apsauga ir kt.
c) normos, veikiančios politinės administracinės veiklos srityje - vidaus reikalai, teisingumo valdymas, valstybės saugumas, uzsienio reikalai, krasto apsauga ir kt.
Administracinės teisės normos gali būti grupuojamos ir pagal įvairius kitus kriterijus.
Svarbiausieji kriterijai ir skirstymai:
Normos turinys - pagal tai skiriamos:
a) materialinės - nustato subjektų teisinę padėtį, teises ir pareigas valdymo sferoje;
b) procesinės - reglamentuoja materialinių normų taikymo tvarką (pvz., bauda turi būti skiriama pagal protokolą ir pan.).
Taikymo sfera - pagal tai skiriamos:
a) bendrosios - reguliuoja visą grupę vienarūsių santykių arba nustato bendrus teisinio reguliavimo pagrindus;
b) specialiosios - konkretizuoja bendrųjų normų taikymą atsizvelgiant į tam tikros rūsies visuomeninių santykių ypatumus (pvz., zemės ūkis, finansai ir t.t.);
c) ypatingosios - taikomos tik isimtinais, ypatingais atvejais, kai susidaro ypatingosios aplinkybės - pvz., epidemijos, stichinės nelaimės ir pan. atvejais.
Subjektai - skiriamos normos, reguliuojančios:
a) valdymo organų teisinę padėtį, veiklos formas ir metodus;
b) tarnautojų administracinį - teisinį statusą;
c) vietos savivaldos organų teisinę padėtį;
d) visuomeninių organizacijų teisinę padėtį valdymo sferoje;
e) piliečių, kitų fizinių asmenų administracinį teisinį statusą valdymo sferoje.
Normų tarpusavio santykis - pagal tai isskiriamos:
a) Normos - įstatymai - turi auksčiausią teisinę galią, jomis remiantis leidziamos poįstatyminės normos;
b) poįstatyminių aktų normos - leidziamos normų - įstatymų pagrindu. Gali būti savo ruoztu toliau skirstomos pagal jas isleidusius organus - nuo priklauso jų juridinė galia.
Tačiau nepriklausomai nuo skirtingos juridinės galios ir tarpusavio subordinacijos, visos normos vienodai privalomos adresuojamiems subjektams.
Normos poveikio subjektams pobūdis - pagal tai isskiriamos:
a) įpareigojančios - reikalauja is subjektų atlikti tam tikrus, normoje numatytus veiksmus;
b) įgalinančios - suteikia teisės subjektams įgaliojimus tam tikrus atlikti tam tikrus veiksmus arba elgtis savo nuoziūra normos dispozicijos nurodytose ribose;
c) draudziančios - nustato tam tikrus apribojimus, t.y. draudzia atlikti normoje nurodytus veiksmus;
d) rekomendacinės - rekomenduoja atlikti tam tikrus veiksmus teisės subjektams, kurie yra nepavaldūs, arba nereikalauja kategoriskai atlikti tam tikrų veiksmų.
2.3. Administracinės teisės normų galiojimas
Paminėtinos normų galiojimo ribos - pagal tai normų galiojimas skirstomas į:
a) galiojimą laiko atzvilgiu - jei norma numato subjekto atzvilgiu negatyvų poveikį, tai ji netaikoma laike atgal (tuo tarpu kitose teisės sakose gali būti ir taikomos, pvz., baudziamojoje teisėje - bausmė uz genocidą, masinį terorą ir kitus nusikaltimus zmonijai ir zmogiskumui)
b) galiojimą erdvėje - gali galioti visoje teritorijoje, arba jos dalyje, arba tik viename administraciniame teritoriniame vienete;
c) galiojimą asmenų atzvilgiu.
Pazymėtina, kad visos administracinės teisės normos įtvirtinamos atitinkamuose teisiniuose aktuose ir pradeda galioti nuo tų aktų galiojimo pradzios. Normos nustoja galioti kai:
pasibaigia galiojimo laikas, arba
panaikinus teisės aktą, arba
įvykus tam tikrai sąlygai.
2.4. Administracinės teisės normų realizavimas
Administracinės teisės normos savo socialinę paskirtį atlieka tada, kai jos realizuojamos - kai visuomenės elgesys atitinka jų reikalavimus. Atsizvelgiant į administracinės teisės normų turinį ir jose įtvirtintų elgesio taisyklių formulavimą, teisės teorijoje skiriamos 4 sių normų realizavimo formos:
Laikymasis;
Vykdymas;
Panaudojimas
Taikymas.
ATN laikymasis - paprasčiausias būdas - teisės subjektų savanoriskas paklusimas teisės normos reikalavimams. Čia dazniausiai realizuojamos draudziančios normos (pvz., draudziama viesoje vietoje rodyti pimpalą).
Vykdymas - realizuojamos įpareigojančios normos. Įgyvendinamos aktyviais subjektų veiksmais, kurie atitinka normos reikalavimą (su pimpalu niekaip nesusiję, nes niekas niekada nėra įpareigotas rodyti pimpalą, todėl ir pavyzdzio nėra).
Įgalinančios normos realizuojamos jas panaudojant. Tai - subjektyvinių teisių įgyvendinimo forma - naudojama galimybė (pvz., savo namuose pries veidrodį galima sau rodyti pimpalą).
Sudėtingiausias ATN realizavimo būdas - taikymas. Jas taikyti gali tik kompetentingi teisėkūros subjektai. Tokias teises suteikia valstybė. Taikant ATN, turi būti priimtas specialus valdymo organo pareigūno aktas arba atlikti tam tikri veiksmai (pvz., jei viesoje vietoje rodysi pimpalą, tai mentai pagaus ir pritaikys tau normą, pries tai auliniais batais tau per jį pavaiksčioję).
3 tema. Administraciniai teisiniai santykiai (ATS)
3.1. Administracinių teisinių santykių sąvoka, struktūra ir ypatumai
ATS - tai administracinės teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, susiklostantys vykdomosios valdzios, kitų subjektų tos rūsies veikloje.
BVTT yra teisinių santykių bruozai, yra ir būdingi ATN reguliuojamiems santykiams:
Sie santykiai atsiranda valstybės valdymo organams arba vykdomosioms ar savivaldos institucijoms įgyvendinant joms pavestas funkcijas ar uzdavinius - viesojo valdymo srityje;
Siame santykyje vienas subjektas paprastai yra privalomasis - paprastai tam tikras valstybės organas arba jo pareigūnas, arba organas, turintis valstybės valdingus įgalinimus (valstybės deleguotą kompetenciją) - tai sąlygoja ATS reguliavimo metodas.
Administraciniai teisiniai santykiai paprastai atsiranda vienos salies iniciatyva, kitos salies sutikimas nebūtinas. Gali būti ir dviejų salių iniciatyva (pvz., 2 ministerijų bendras aktas).
Daznai tarp ATS dalyvių kyla ginčų. Tokiu atveju sie ginčai sprendziami administraciniu būdu - sprendzia valstybinio valdymo (vykdomosios valdzios) organas (pareigūnas). Atskirais atvejais, numatytais įstatyme, administraciniai ginčai sprendziami teismo keliu (bendrosios kompetencijos ir administraciniuose). Teismas paprastai sprendzia tokius ginčus, kurie liečia gyvybiskai svarbias piliečių ar kitų subjektų teises. Ginčas dėl administracinės nuobaudos sprendziamas teisme. Teisminė ginčų nagrinėjimo tendencija platėja.
Administracinių teisinių santykių salis, pazeidusi ATN reikalavimus, atsako ne antrajai ginčo saliai (kaip CT), bet valstybei, jos organams - tai lemia valstybinis valdymo pobūdis.
ATS struktūra. Būtini ATS elementai:
TS subjektai (t.p. zr. 3.2). ATS dalyviais gali būti:
valstybės valdymo organai;
prezidentas;
valstybės tarnautojai (pareigūnai);
savivaldybės institucijos ir pareigūnai;
įvairios nevalstybinės organizacijos ir jų vadovai;
fiziniai asmenys: piliečiai, uzsieniečiai, asmenys be pilietybės.
Sių subjektų subjektyvinės teisės ir pareigos - salis, veikianti valstybės vardu, turi daugiau teisių, bet ir jos pareigos atsakingesnės;
TS objektas - tam tikri veiksmai asmens, kurie reguliuojami AT normų. Valdymo objektas - veiksmai, nes TN reguliuoja ne subjektą, o jo veiksmus. ATS dalyviai teisės normose nustatytas pareigas realizuoja veiksmais, kurie priklauso nuo materialinių vertybių, dvasinių vertybių. Kitos teoretikų grupės nuomonė - objektas yra daiktai.
3.2. Administracinių teisinių santykių dalyviai. Jų administracinis teisnumas ir veiksnumas
ATS dalyviais gali būti valstybės institucija, pareigūnai, savivaldybės institucijos ir pareigūnai, nevalstybinės organizacijos ir jų vadovai, piliečiai, kiti fiziniai asmenys. Kad subjektai būtų ATS dalyviais, jie privalo turėti būtiną savybę - administracinį teisnumą - turėti tam tikras teises valstybinio valdymo sferoje ir administracinį veiksnumą - sugebėjimą realizuoti teises ir pareigas valstybinio valdymo srityje. Jie atsiranda nevienodu metu ir apimtimi. Kolektyvinių subjektų - valstybinių institucijų ir nevalstybinių organizacijų - teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų suformavimo. Pareigūnų teisnumas ir veiksnumas atsiranda jiems pradedant eiti atitinkamas pareigas ir jų diapazonas priklauso nuo uzimamų pareigų. Fiziniai asmenys - piliečiai turi teisnumą nuo gimimo, o veiksnumas dalinį nuo 16 metų, pilną nuo 18 metų. Panasiai ir nepiliečiai, nors jų teisinis teisnumas ir veiksnumas - siauresnis. Fizinių asmenų teisnumas priklauso nuo įvairių faktorių (ypač amziaus) - gali plėstis, siaurėti. Pvz., studentai dieniniame skyriuje gali studijuoti tik iki 35 metų. Pareigų ėjimas priklauso nuo kvalifikacijos, sveikatos būklės. Tarnautojų teisnumo apimtis priklauso nuo pareigų pobūdzio.
3.3. Administracinių teisinių santykių rūsys
ATS rūsys skiriamos pagal įvairius aspektus.
Pagal rysių tarp santykio salių pobūdį:
vertikalūs (subordinaciniai) - būdingi tiems, kurie pavaldūs vieni kitiems organizacine tvarka;
horizontalūs - susiklosto tarp tiesiogiai vienas kitam nepavaldzių subjektų (pvz., ministerijos viena kitai nepavaldzios);
Pagal santykių paskirtį:
Pozityvūs (teigiami - sprendziami teigiami klausimai) - susidaro siekiant geidziamų vertybių;
Deliktiniai (neigiami) - santykiai dėl padaryto teisės pazeidimo;
Turtinio pobūdzio - santykio objekto priezastis - materialinės vertybės;
Neturtinio pobūdzio - mokslas, literatūra ir pan.
Pagal santykių apsaugos būdą:
Ginami administracine tvarka ir
Ginami teismine tvarka.
Pagal subjekto pobūdį:
Tarp vykdomųjų organų ir pareigūnų;
Tarp vyriausybinių organų?;
Tarp piliečių;
Tarp uzsieniečių.
3.4. Administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai
ATS atsiranda, pasikeičia ir pasibaigia juridinių faktų pagrindu. Juridinis faktas - toks faktas, aplinkybė, kuri numatyta teisės normoje. (studentas ateina į egzaminą - teisinis faktas).
JF skirstomi į veiksmus (priklauso nuo zmogau valios) ir įvykius (nepriklauso nuo zmogaus valios). Veiksmai gali būti teisėti ir neteisėti (teisės pazeidimai).
Teisėti veiksmai skirstomi:
Juridinius aktus - tokie veiksmai, kuriais tiesiogiai, sąmoningai siekiama teisinio rezultato;
Juridiniai poelgiai - neturi aiskaus kryptingumo, subjektas savo veiksmais nepretenduoja į kokį nors tikslą (pvz., pastebėto teisės pazeidimo pareiskimas policijoje).
4 tema. Valstybinio valdymo sąvoka, struktūra ir pagrindiniai principai
4.1. Bendroji valdymo sąvoka
Ji naudojama įvairiose visuomenės ir gamtos mokslų sakose. Valdymo sąvoka apima atitinkamus procesus, kurie vyksta visuomenėje, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje.
Valdymo procesas vyksta organizuotoje aplinkoje - sistemoje. Sistema - tai organizuota, tarpusavyje susijusių ir atliekančių tam tikras funkcijas struktūrinių elementų visuma. Jai būdinga jos elementų vienybė, darnumas. Visa tai uztikrina tikslingą ir kryptingą poveikį, daromą sistemos elementams.
Valdymo procesus, kurie vyksta tam tikroje sistemoje, galima paaiskinti taip: sistema susideda is dviejų pagrindinių pusių:
Valdančiosios (valdymo subjektas)
Valdomojo (valdymo objektas).
Valdymo subjektas daro tam tikrą kryptingą poveikį valdymo objektui, atlikdamas tą poveikį naudojasi atitinkama informacija. Si informacija reikalinga ne tik pazinti valdymo sistemą, bet kad valdymo subjektas pazintų jį supančią aplinką. Tokiu būdu valdymo procesas yra nuolatinis informacijos tarp subjekto ir objekto judėjimas.
Valdymui būdingi pozymiai - hierarchija ir pavaldumas. Valdymo subjektas yra aukstesnėje hierarchijos pakopoje. Objektas privalo vykdyti subjekto nurodytus sprendimus.
Atsizvelgiant į sistemas, kuriose vyksta valdymo procesai, valdymas klasifikuojamas:
Mechaninis valdymas;
Biologinis valdymas (procesas vyksta gyvuose organizmuose);
Socialinis valdymas (procesas vyksta tarp zmonių).
4.2. Socialinis valdymas
Socialinis valdymas kaip kategorija susiformavo visuomenei vystantis. Socialinis valdymas - būtina visuomenės egzistavimo, jos vystymosi funkcija. Socialinio valdymo būtinumas kyla is visuomeninės darbo proceso prigimties. Visuomenė be valdymo egzistuoti negali. Bendra zmonių veikla sąlygoja valdymą. Tokioje grupėje reikalingas bendras darbas, bendra veikla, todėl reikalinga, kad ta veikla būtų tikslinga, sąmoninga, t.y. sie zmonių veiksmai turi būti valdomi, koordinuojami, derinami, vienijami. Pvz., orkestro dirigentas yra valdymo subjektas, sugebantis valdyti orkestrą.
Valdymo subjektas turi būti autoritetas, sugebantis nukreipti zmonių elegesį tam tikrą linkme.
Socialinis valdymas yra ten, kur yra ne vienas zmogus.
Socialiniam valdymui keliami tam tikri reikalavimai:
Subjektas turi būti autoritetas;
Valdymas vyksta tik zmonių grupėje;
Valdymo veiksmams reikalingas planas;
Būtinas pareigų, veiksmų paskirstymas dalyviams;
Būtina informacija;
Kontrolės funkcija;
Atskirų individų veiksmų vienijimas, derinimas;
Pastebėtų trūkumų salinimas.
Valdymo struktūra susideda is 3 elementų:
subjekto
objekto
funkcijų.
Valdymo objektas - ne pavaldus asmuo, o jo veiksmai, elgesys. Veiksmų priezastis - tam tikros vertybės, daiktai.
Funkcijos - tam tikros veiklos, darbo atskiri veiksmai (??? - nesąmonė, bet konspektuose yra). Veiklos kryptys: kontrolė, apsauga ir pan.
Socialinį valdymą įgyvendina zmonės, jų organizuoti kolektyvai, kurie siekia tam tikros veiklos rezultatų. Taigi, socialinis valdymas:
Valdymas vyksta ten, kur yra bendra zmonių veikla;
Valdymas uztikrina kryptingą veiklą;
Valdymo tikslą pasiekia organizuotų veiksmų keliu;
Valdymas - organizacinio pobūdzio veikla.
4.3. Valstybinio valdymo pagrindiniai bruozai, struktūra ir sąvokos apibrėzimas
Valstybinio valdymo sąvoka naudojama 2 aspektais - plačiąja ir siaurąja prasme.
Valstybinis valdymas plačiąja prasme - tai is esmės valstybės valdymas, visa valstybinė veikla, viso valstybės aparato darbas.
Siaurąja prasme valstybinis valdymas suprantamas kaip tam tikra valstybinės veiklos rūsis. Reikia atsizvelgti į valdzių padalijimo teorijos teiginius: valstybinis valdymas siaurąja prasme suprantamas kaip valstybės valdymo vykdomųjų organų veikla.
Reikia isskirti būdingus sios veiklos pozymius:
Valstybinį valdymą įgyvendina specialūs subjektai, arba valstybiniai valdymo organai (vykdomosios valdzios institucijos);
Valstybinis valdymas yra vykdomojo pobūdzio veikla. Si veikla reikalinga atstovaujamųjų valstybės valdzios organų aktams įgyvendinti;
Valstybinis valdymas - tai poįstatyminė veikla, nes vykdomieji organai savo darbe remiasi galiojančiais įstatymais. Jie priima ir savo aktus, bet jie yra poįstatyminio pobūdzio ir turi atitikti galiojančius įstatymus;
Valdymo veiklai būdingi pavaldumo ir subordinacijos santykiai;
Vykdomoji veikla, kurią atlieka valdymo organai, labai plati, aprėpia socialinį, kultūrinį, politinį, ūkinį gyvenimą;
Vykdomoji veikla yra kasdieninio pobūdzio, organizacinė, nepertraukiama;
Vykdomoji veikla yra operatyvi.
Taigi, valstybinis valdymas - valstybinio valdymo organų vykdoma poįstatyminė veikla, skirta įgyvendinti kultūriniams, socialiniams, ekonominiams visuomenės poreikiams.
4.4. Pagrindiniai valstybinio valdymo principai
Valstybinio valdymo principai - tai pagrindinės idėjos, nuostatos, kuriomis turi remtis ir būti sudaryta valstybinio valdymo sistema. Principais laikomi tik tie reikalavimai, kurie atspindi realią tikrovę. Pagrindiniai valstybinio valdymo principai formuojami atsizvelgiant į visuomenės vystymosi reikalavimus. Jie turi būti objektyvūs, moksliskai pagrįsti.
Valstybinio valdymo sferos platumas lemia ir principų įvairovę. Todėl aktuali jų klasifikavimo problema. Klasifikuojama atsizvelgiant į konstitucinius ir kitus įstatymus, kurių normos kalba apie valstybinį valdymą.
Labiausiai pagrįsta 2 grupių valdymo principų sistema. Pagal sią sistemą minėti principai skirstomi:
Politinius teisinius organizacinius;
Organizacinius techninius.
- sie principai yra universalūs, jais pagrįstas valdymas visose srityse, sferose ir sakose. Siems principams priskiriami:
demokratiskumas;
viesumas;
teisėtumas;
atskaitomumas atstovaujamiesiems organams;
kolegialumo derinimas su vienvaldiskumu ir asmenine atsakomybe;
kontrolė ir apskaita.
Demokratiskumas - LR Konst. pasakyta, kad LR yra demokratinė valstybė. Todėl visi valstybinės valdzios ir savivaldos organai formuojami demokratiniais pagrindais, t.y. pagrindininius valstybės valdymo ar savivaldos organus formuoja atstovaujamieji organai. Valstybiniame valdyme dalyvauja visi piliečiai, jie turi vienodas teises neziūrint tautybės, lyties ir pan. LRK 29 str.: įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms visi piliečiai yra lygūs. Nėra nepakeičiamų darbuotojų, kurie dirba valdymo aparate.
LRK 5 str.: valdzios įstaigos tarnauja zmonėms.
Viesumas - visi salies svarbiausi klausimai sprendziami viesai, isskyrus tuos, kurie sudaro valstybės paslaptis. Valstybės, vyriausybės, savivaldybių priimamų aktų projektai skelbiami spaudoje.
Teisėtumas - valdymo organai, jų pareigūnai privalo laikytis įstatymų, jų veikla poįstatyminė. LRK 7 str.: negalioja joks aktas, priestaraujantis K ar kitiems įstatymams. Negalioja nepaskelbti įstatymai. 8 str. numato teisėtumo uztikrinimo garantijas: "Valstybinės valdzios ar jos institucijos uzgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja.", t.p. LR Konst. teismas. Teisėtumo klausimus nagrinėja įprastiniai bei administraciniai teismai. Funkcionuoja valstybės kontrolės, konstitucinės kontrolės institutai. Seimas vykdo parlamentinę kontrolę, kiekvienas Seimo narys turi paklausimo teisę.
Atskaitomumas atstovaujamiesiems organams - įtvirtintas LRK 96, 101 str. Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui uz bendrą Vyriausybės veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs
Ministrui Pirmininkui. Seimo reikalavimu Vyriausybė arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime uz savo veiklą. Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi is naujo gauti Seimo įgaliojimus. Priesingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti. Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat siais atvejais:
1) kai Seimas du kartus is eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai;
2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiskia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar mirsta;
4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė.
Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiskia daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas.
Kontrolės ir apskaitos principą įgyvendina patys valdymo institucijų vadovai, kiti pareigūnai. Taip pat valstybės kontrolė, statistikos departamentas, finansų ministerija ir t.t.
- organizaciniai techniniai principai yra pritaikomojo pobūdzio. Juos formuluoja valdymo mokslas, remdamasis praktine analize ir apibendrinimu. Atsizvelgiant į siuos principus, formuojami valstybinio valdymo organai.
Isskiriami sie organizaciniai techniniai principai:
teritorinis;
bendrojo vadovavimo;
sakinis;
tarpsakinis (funkcijinis).
Teritorinis - pagrindinė idėja - valdymo organų steigimas ir jų isdėstymas priklauso nuo respublikos teritorinės struktūros. Steigiami:
Organai, veikiantys visos respublikos teritorijoje;
Organai, funkcionuojantys administraciniame teritoriniame vienete.
Bendrojo vadovavimo - valstybės teritorijoje ar administraciniame vienete formuojami bendro vadovavimo, t.y. bendros kompetencijos organai (pvz., Vyriausybė). Sie organai sprendzia visus klausimus - ekonominius, ūkinius, kultūrinius, politinius.
Sakinis - sudaromi organai, vadovauti atskiroms valdymo sakoms - pramonei, prekybai, zemės ūkiui, transportui ir t.t. Tokie organai yra respublikinio mąsto.
Tarpsakinis (funkcijinis) - valdymo organai sudaromi spręsti t.t. funkciją, uzdavinį ir atitinkamiems klausimams koordinuoti tarp visų tarpsakinių organų. Tas organas nustato tam tikrus normatyvus, standartus.
4.5. Visuomeninio ir valstybinio valdymo santykis
4.6. Pagrindiniai valstybinio valdymo uzdaviniai dabartinius LR laikotarpiu
5.1. Valstybinio valdymo organų sąvoka, teisinė padėtis ir vieta kitų valstybės organų bei administracinės teisės subjektų sistemoje; 5.2. Valstybinio valdymo organų sistema; 5.5. Organizacinė valstybinio valdymo organų vidaus struktūra
Mūsų valstybėje egzistuoja valstybinių organizacijų sistema. Valstybinės organizacijos:
Įstaigos
Įmonės
Valstybiniai organai:
Įstatymų leidziamieji
Įstatymų vykdomieji
Seiminiai
Valstybinės įstaigos - tokios organizacijos, kurios turi socialinės, kultūrinės veiklos paskirtį (mokyklos, ligoninės, teatras, muziejai, kultūros namai ir pan.).
Įmonės uzsiima ūkinio pobūdzio veikla, gyventojų buitiniu aptarnavimu ir t.t. (gamyklos, fabrikai ir pan.)
Valstybinis organas turi valstybės teisinius įgalinimus, taiko teisinį valstybės primatą. Tai nebūdinga įmonėms, įstaigoms. Valstybės organai yra valstybės aparato sudėtinė dalis, jiems būdingi tokie pozymiai:
Veikia valstybės vardu;
Taiko valstybės prievartą, kad būtų uztikrinta įstatymų leidziamosios valdzios valia;
Įgaliojimų prerogatyva.
Valstybės valdymo organai turi tik jiems būdingus pozymius:
Valstybinio valdymo organai įgyvendina konkrečią valstybinės valdzios rūsį - valstybinį valdymą, t.y. priimtų įstatymų įgyvendinimą ūkinėje, socialinėje-kultūrinėje, politinėje srityse.
Svarbiausius valstybinio valdymo organus formuoja įstatymų leidziamieji organai - tai nustatyta LR Konst. ir kituose įstatymuose.
Valstybinio valdymo organai atlieka veiklą, kuri vadinama poįstatymine, ir tuo pačiu valstybinio valdymo organai yra atskaitingi įstatymų leidziamiesiems organams. Valstybinio valdymo organus priziūri atstovaujamieji organai.
Valstybinio valdymo organų veikla labai įvairiapusė, reiskiasi įvairiomis formomis: Seimo veikloje dominuoja teisės kuriamoji veikla, o valstybinio valdymo organo - visos: teisės kuriamoji, teisės vykdomoji, teisės apsaugos.
Valstybinio valdymo organai turi savo sudėtingą struktūrą. Atsizvelgiant į jų funkcijas, uzdavinius, sudaroma atskirų organų struktūra.
Svarbiausias valstybinio valdymo organo sudėties komponentas yra kompetencija. Ji apibūdina administracinio organo teisinį veiksnumą.
Kompetenciją sudaro:
Uzdaviniai;
Funkcijos;
Teisės ir pareigos;
Veiklos formos ir metodai.
Svarbiausi valdymo organui - uzdaviniai - nurodymas, ko jis turi siekti savo veikloje. Organo uzdaviniai apibrėzti įstatymuose ar kt. aktuose, kuriuose reglamentuojama institucijos veikla.
Valdymo organų funkcijos - tai pagrindinės organo veiklos kryptys realizuojant jam iskeltus uzdavinius. Funkcijos parodo, is kokių konkrečių veiksmų susideda jo veikla. Funkcijos paprastai atspindi valdymo specializaciją.
Funkcijos įvairios, todėl jos gali būti klasifikuojamos į 3 grupes:
Bendros (universalios) - būdingos visiems valdymo organams (pvz., apskaita, kontrolė ir kt.);
Specialios - būdingos tik t.t. valdymo organams (pvz., KAM, URM, Valstybės kontrolės, Statistikos departamentas);
Pagalbinio pobūdzio - būdingos kiekvienai valdymo institucijai, tik pagal savo pobūdį yra pagalbinės - pvz. Rastvedyba, vidaus ūkinių reikalų tvarkymas, turto apsaugos uztikrinimas ir t.t.).
Valdymo organų teisės ir pareigos parodo organo funkcijų apimtį ir jų realizavimo ribas.
Valdymo organų veiklos forma - tai jo uzdavinių, funkcijų realizavimo būdas. Pagrindinės valdymo formos yra teisinės ir neteisinės (organizacinės). Teisinės - apibrėztos įstatymu ar kt. teisiniu aktu. Neteisinės veiklos formos nereikalauja teisinio veiksmų apibrėzimo.
Metodai - kiekvienas valstybinio valdymo organas įgyvendina savo veiklą savais metodais. Pagrindiniais metodais laikomi:
Įtikinimas;
Prievarta;
Įvairūs ekonominio pobūdzio veiksmai.
5.3. Teisiniai valstybinio valdymo organų formavimo pagrindai ir tvarka
Valstybinio valdymo organai sudaromi teisine tvarka ir teisiniais pagrindais. Visų valstybinio valdymo organų formavimo tvarka ir pagrindai numatyti LRK, įstatymuose, LRV nutarimuose ir kt. aktuose.
Pagrindai ir tvarka gali būti apibrėzti tiesiogiai ir netiesiogiai.
LRV formavimo tvarka yra tiesiogiai nustatyta LR Konstitucijoje.
LRK numatyta, kad steigiamos ministerijos, bet rūsys ar kiekis nenustatomi.
LRK nustatyta, kad LRV gali steigti sau pavaldzias įstaigas ir departamentus. Jų pagrindas tiksliai apibrėztas, o visa kita sprendzia ministerijos.
LRK numato ministerijas, departamentus, kiti nėra tiksliai apibrėzti.
Ministerijų, departamentų, kt. tarnybų nuostatus tvirtina vyriausybė. Nuostatuose sakoma, kad ministerija ar departamentas gali steigti sau pavaldzius organus. Si tvarka numatyta teisiniame pagrinde; tačiau nekalbama konkrečiai, kaip steigiami tie organai.
5.4. Valstybinio valdymo organų klasifikavimo pagrindai
Visi valstybinio valdymo organai klasifikuojami:
Pagal kompetencijos pobūdį;
Svarbiausių klausimų sprendimo būdus;
Veiklos teritorines ribas;
Organizacijos formavimo tvarką;
Finansavimo saltinius ir kt.
Pagal kompetencijos pobūdį:
a) Bendros kompetencijos tvarka (tos institucijos, kurios sprendzia politinius, socialinius, kultūrinius klausimus, pvz., Vyriausybė);
b) Sakinės kompetencijos;
c) Tarpsakinės kompetencijos valdymo organai - uzdavinių sprendimą koordinuoja su kitais valdymo organais.
Pagal svarbiausių klausimų sprendimo būdą:
a) Kolegialūs - klausimai sprendziami posėdziuose, sprendimai priimami balsų dauguma (pvz., Vyriausybė);
b) Vienvaldziai - vadovai klausimus sprendzia vienvaldiskai (ministerijos, departamentai, tarnybos), uz juos asmeniskai atsako.
Pagal veiklos teritoriją:
a) Centriniai - veikia visoje valstybės teritorijoje;
b) Vietiniai - pvz., savivaldos organai, globos, rūpybos skyriai ir pan.
Centriniai valdymo organai skirstomi:
a) Auksčiausieji valstybinio valdymo organai (vyriausybė);
b) Sakiniai, tarpsakiniai (ministerijos, departamentai).
Pagal teritorinį principą gali būti sudaryti tarpregioniniai, tarprajoniniai valdymo organai, kurie savo veiklą isplečia kelių rajonų teritorijoje (pvz., gelezinkelis - Vilniaus ir Siaulių apygardos).
Pagal formavimo tvarką:
a) Sudaromi (formuojami) - tokie, kuriuos pagal LRK, kt įstatymus formuoja auksčiausios institucijos - pvz., vyriausybė;
b) Steigiami - kuriuos LRK, įstatymų, kt. aktų nustatyta tvarka steigiami; pvz., Seimas priima aktą įsteigti t.t. ministeriją;
c) Skiriami - pvz., gamyklos, įstaigos vadovas, administratorius.
Priklausomai nuo finansavimo saltinio:
a) Biudzetiniai (islaikomi is valstybės biudzeto);
b) Ūkiskaitiniai (islaikomi is pelno).
6.1. LRV samprata
Pagal LRK ir LRV įst., LR Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdzią Lietuvoje. Ji - auksčiausias vykdomosios valdzios organas.
Vyriausybės galias apibrėzia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.
6.2. LRV sudėtis ir formavimo tvarka
Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau - Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidzia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidzia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas.
Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje.
Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.
Ministras turi teisę atsistatydinti. Ministras yra atsistatydinęs, kai apie savo atsistatydinimą rastu pranesa Respublikos Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui.
6.3. LRV kompetencija, programa, funkcijos
Vyriausybė:
1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krasto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viesąją tvarką;
2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei nacionalinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Seimo pavirtintą Vyriausybės programą;
3) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą;
4) rengia valstybės biudzeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudzetą, teikia Seimui valstybės biudzeto įvykdymo apyskaitą;
5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybiniu turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;
6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;
8) steigia ir panaikina Vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie ministerijų;
9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų nuostatus;
10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo uzsienio politiką; uzmezga diplomatinius santykius ir palaiko rysius su uzsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsizvelgdama į Seimo Uzsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų uzsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atsaukimo;
11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukstesniuosiuose administraciniuose vienetuose;
12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;
13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prasymu istirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai nepriestarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
14) skiria ir atleidzia is pareigų apskričių virsininkus bei savivaldybių veiklos administracinę prieziūrą vykdančius Vyriausybės atstovus;
15) sudaro komisijas bei komitetus;
16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, sis ir kiti įstatymai.
Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria siai programai, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medziagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.
Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones siai programai įgyvendinti.
6.4. LRV įstatymų leidybos iniciatyvos teisė
Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime.
Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą.
6.5. LRV vykdoma ministerijų ir kitų valstybinio valdymo institucijų veiklos kontrolė
Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą per ministrus. Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų ir ministerijoms pavaldzių įstaigų, taip pat Vyriausybės įstaigų teisės aktus, jeigu sie priestarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams.
Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripazįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.
6.6. LRV veiklos organizavimas. Vyriausybės posėdziai
Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas.
Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendzia posėdziuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.
Vyriausybės posėdziuose gali dalyvauti pareigūnai, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.
Į Vyriausybės posėdzius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.
Svarbiausi klausimai gali būti aptariami pries Vyriausybės posėdzius Ministro Pirmininko sudarytuose nuolatiniuose arba laikinuosiuose Vyriausybės komitetuose, taip pat Vyriausybės sekretoriaus saukiamuose ministerijų sekretorių pasitarimuose.
Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektai rengiami, svarstomi ir priimami Vyriausybės posėdziuose Vyriausybės reglamento nustatyta tvarka.
Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui svarstyti bei spręsti pateikiami klausimai, kurie priskirti jų kompetencijai, taip pat klausimai, kurių negali isspręsti ministerijos, Vyriausybės įstaigos (departamentai, tarnybos ir inspekcijos), rajonų ir miestų valdybos (tarybos) savarankiskai arba kartu su kitomis ministerijomis, Vyriausybės įstaigomis, rajonų ir miestų savivaldybėmis. Klausimus teikia ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai (departamentų, tarnybų direktoriai, inspekcijų virsininkai), rajonų valdytojai ir respublikos miestų merai (tarybų pirmininkai), o jų nesant - ministrus laikinai pavaduojantys kiti Vyriausybės nariai, Vyriausybės įstaigų vadovų, rajonų valdytojų ir respublikos miestų merų (tarybų pirmininkų) pavaduotojai, kuriems pavesta eiti jų pareigas, taip pat Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai bei
patarėjai atskirais klausimais, o jų nesant - pavaduotojai ir kiti darbuotojai, kuriems pavesta eiti jų pareigas. Vyriausybės atstovai regionuose taip pat nustatytąja tvarka gali teikti Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektus, kitus pasiūlymus.
Vyriausybės posėdziai rengiami prireikus, paprastai kartą per savaitę, trečiadieniais. Vyriausybės posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Vyriausybės narių.
Vyriausybės narys, negalintis dalyvauti posėdyje, privalo apie tai pranesti Ministrui Pirmininkui ir gauti jo sutikimą. Negalintys dalyvauti Vyriausybės posėdyje Vyriausybės nariai gali rastu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta posėdyje. 47. Vyriausybės posėdyje negali būti svarstomas kurios nors ministerijos, Vyriausybės įstaigos, rajono ar miesto valdybos veiklą liečiantis klausimas, jeigu jis iki posėdzio nebuvo su siomis institucijomis derintas ir jeigu posėdyje nedalyvauja sios ministerijos, Vyriausybės įstaigos, rajono ar miesto
valdybos atstovas. Vyriausybės sprendimų slaptais klausimais projektai pateikiami svarstyti Vyriausybės posėdziuose darbui su slaptais dokumentais nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarimai (kiti sprendimai) priimami Vyriausybės posėdziuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma. Balsuojama atvirai ir tik tada, jeigu dėl tam tikro nutarimo (sprendimo) nesutampa nuomonės ir jeigu to reikalauja bent vienas Vyriausybės narys. Balsus skaičiuoja Vyriausybės kanceliarijos darbuotojas, įforminantis posėdzio protokolą.
Vyriausybės sekretorius, atsizvelgdamas į Vyriausybės kanclerio isvadas, teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto projekto nagrinėjimo Vyriausybės posėdyje.
Gavęs Ministro Pirmininko pritarimą įtraukti projektus į darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius sudaro Vyriausybės posėdzio darbotvarkės projektą, nurodo pranesėjus ir pateikia Ministrui Pirmininkui.
Kai Ministras Pirmininkas pasiraso posėdzio darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius ne vėliau kaip pries 3 dienas iki posėdzio issiunčia posėdzio medziagą Vyriausybės nariams, pranesėjams ir kitiems posėdyje dalyvausiantiems asmenims.
Ministras Pirmininkas turi teisę Vyriausybės posėdzio metu pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę ir naujus klausimus. Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę turi teisę ir ministras.
Vyriausybės posėdyje isklausomas pranesimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Jeigu posėdzio pirmininkas leidzia, savo nuomonę gali pareiksti ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.
Vyriausybės posėdziai yra protokoluojami. Protokole nurodomas posėdzio eilės numeris, posėdyje dalyvaujantys asmenys, svarstomą klausimą pateikęs pranesėjas bei nuomonę siuo klausimu pareiskę kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas. Protokolą pasiraso Ministras Pirmininkas.
6.7. LRV aktai ir jų priėmimo tvarka
Vyriausybės nutarimai ir sprendimai priimami Vyriausybės posėdziuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.
Vyriausybės nutarimus pasiraso Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posėdzio metu. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarimą pasiraso Ministras Pirmininkas ir projektą pateikęs ministras.
Vyriausybės nutarimus, kuriais keičiami ar pildomi anksčiau priimti nutarimai, pasiraso Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasirasęs ankstesnįjį nutarimą, nepaisant to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naująjį nutarimo projektą.
Vyriausybės nutarimai pasirasomi per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.
Vyriausybės nutarimai įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.
Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidzia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus - pavedimus, įforminamus rezoliucijomis.
Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirasymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Įstatymų ir kt Seimo aktų projektai, svarstomi Vyriausybėje, turi būti suderinti su LR Teisingumo ministerija.
6.8. LRV atsakomybė ir atskaitomybė
Vyriausybė solidariai atsako Seimui uz bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitą.
Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime uz savo veiklą.
Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
6.9. LRV Pirmininko ir ministrų teisinė padėtis, jų neliečiamumo garantijos
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudziamojon atsakomybėn ar suimti, taip pat negali būti kitaip suvarzyta jų laisvė be isankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be isankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
Vyriausybės narių ir politinių pareigūnų atlyginimo uz darbą dydį nustato valstybės politikų darbo uzmokesčio įstatymas. Iki įsigalios sis įstatymas, tarnybinis atlyginimai nustatomi: Ministro Pirmininko - 60 procentų Respublikos Prezidento atlyginimo, ministrų - 50 procentų Respublikos Prezidento atlyginimo, o politinių pareigūnų - Vyriausybės nutarimu pagal salies vidutinio darbo uzmokesčio koeficientą.
Politiniai pareigūnai yra politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu paskirti valstybės tarnautojai ("A" lygio valdininkai).
Atlyginimą Vyriausybės nariams moka Vyriausybės kanceliarija.
Vyriausybės atstovavimo salyje ir uzsienyje islaidoms finansuoti Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromas Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybės kanceliarijai Lietuvos Respublikos valstybės biudzete numatytų bendrų reprezentacijos lėsų, kiekvieną mėnesį skiriama trijų vidutinių mėnesinių darbo uzmokesčių dydzio suma. Sių lėsų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
Nedidinant ministerijai skiriamų bendrų reprezentacijos lėsų, Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi ministrų fondai. Jų naudojimo tvarką nustato finansų ministras.
Ministras Pirmininkas gali turėti rezidenciją, islaikomą is Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudzete numatytų lėsų.
Pasibaigus Vyriausybės narių ir politinių pareigūnų kadencijai, taikomos sios socialinės garantijos:
1) perdavus pareigas, ismokama Vyriausybės nario ar politinio pareigūno dviejų vidutinių mėnesinių darbo uzmokesčių dydzio kompensacija, o siems pareigūnams atsistatydinus arba atleidus juos is pareigų Vyriausybės (kai tai numatyta įstatymų ar kitų teisės aktų), Ministro Pirmininko ar ministro iniciatyva, - vieno vidutinio mėnesinio darbo uzmokesčio dydzio iseitinė pasalpa;
2) Ministro Pirmininko, ministro ar Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriamų politinių pareigūnų, kurie zuvo eidami tarnybą, seimai ismokama vienkartinė dvejų su puse metų tarnybinio atlyginimo dydzio kompensacija. Kompensacija lygiomis dalimis ismokama zuvusiojo sutuoktiniui, tėvams bei islaikytiniams. Siuo atveju islaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo zuvusiojo islaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti is jo islaikymą; zuvusiojo vaikai, gimę po jo mirties; nepilnamečiai vaikai - iki jiems sukaks 16 metų, o besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose - iki jiems sukaks 24 metai; invalidai - invalidumo laikotarpiu. Ministras Pirmininkas, ministras ar Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriami politiniai pareigūnai, kurie zuvo eidami tarnybą, laidojami valstybės lėsomis. Jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras, eidami tarnybą, buvo suzaloti, jiems ismokama nuo vienerių iki dvejų su puse metų tarnybinio atlyginimo dydzio kompensacija atsizvelgiant į suzalojimų sunkumą.
Sio straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos socialinės garantijos netaikomos asmenims, kai sie asmenys paskirti arba isrinkti į kitas pareigas valstybinėje įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar savivaldybės įmonėje.
Lėsos siame straipsnyje numatytoms socialinėms garantijoms skiriamos is valstybės biudzeto.
Vyriausybės nariai ir jų skiriami politiniai pareigūnai negali turėti socialinių privilegijų.
Ministras Pirmininkas, ministrai bei politiniai pareigūnai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų (isskyrus galimybę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitą atlyginimą, isskyrus jiems nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje ar politinio pareigūno atlyginimą bei uzmokestį uz kūrybinę veiklą. Atlyginimu uz kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras uz paskaitas, meno kūrinius bei jų atlikimą, uz publikacijas bei knygas, uz dalyvavimą radijo bei televizijos laidose bei sių laidų įrasus, taip pat atlygis uz pedagoginį darbą valstybinėse mokslo įstaigose.
6.10. LRV komisijos
Vyriausybė prireikus gali sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas. Komisijos darbui vadovauja Vyriausybės skiriamas Vyriausybės narys ar kitas asmuo. Komisijų uzdavinius, funkcijas, įgaliojimus, veiklos tvarką ir finansavimą nustato Vyriausybė. Lėsos nuolatinėms komisijoms finansuoti turi būti numatytos valstybės biudzete; nenumatytiems atvejams jų gali būti skiriama is Vyriausybės rezervo fondo.
Ministras Pirmininkas įvairiems klausimams nagrinėti ir pasiūlymams rengti gali sudaryti darbo grupes. Darbo grupei vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas asmuo. Konkrečius darbo grupės tikslus ir uzdavinius nustato Ministras Pirmininkas. Lėsų darbo grupės veiklai skyrimo klausimą prireikus sprendzia Vyriausybė.
6.11. LRV kanceliarija
Vyriausybė turi kanceliariją (toliau - Vyriausybės kanceliarija), kuri aptarnauja Vyriausybę, Ministrą Pirmininką ir Ministro Pirmininko aparatą. Tai - pagalbinis aparatas, kuris susideda is struktūrinių padalinių: juridinio, kontrolės skyrių, paslapčių apsaugos sektoriaus ir kt. Kanceliarijoje dirba vyriausybės patarėjai (specialistai) - ekonomikos, finansų ir izdo, pramonės ir prekybos ir kitais klausimais. Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės sekretorius.
Ministro Pirmininko aparatą sudaro politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriami valstybės tarnautojai, padedantys Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybės vadovui, priimti ir įgyvendinti sprendimus. Ministro Pirmininko aparatui vadovauja Vyriausybės kancleris. Ministro Pirmininko aparato organizacinę sudėtį ir darbuotojų funkcijas tvirtina Ministras Pirmininkas Vyriausybės kanclerio teikimu. Ministro Pirmininko aparato tarnautojams atlyginimą moka ir kitas veiklos islaidas finansuoja Vyriausybės kanceliarija. Darbo sutartis su aparato darbuotojais pasiraso Vyriausybės kancleris.
Vyriausybės kancleris Ministro Pirmininko pavedimu gali skirti ir atleisti is pareigų Ministro Pirmininko aparato politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus.
Vyriausybės kanceliarijoje karjeros valstybės tarnautojai sudaro sąlygas Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui ir Ministro Pirmininko aparatui vykdyti savo funkcijas.
Vyriausybės kanceliarijos sudėtį Vyriausybės sekretoriaus teikimu tvirtina Ministras Pirmininkas.
Vyriausybės kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai bei originalai, taip pat Vyriausybės posėdzių protokolai.
Vyriausybės sekretorius pagal savo kompetenciją gali leisti pavedimus - rezoliucijas ministerijoms (ministerijų sekretoriams) ar įstaigoms prie Vyriausybės.
Vyriausybės sekretorius yra Vyriausybės antspaudo saugotojas ir atsako uz antspaudo naudojimą.
6.12. LRV ir vietos savivaldybių santykiai
Vyriausybė:
kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdo įstatymo nustatytus įgaliojimus priziūrėdami, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus ir sprendimus;
teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, svietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais klausimais.
Vyriausybė valdymą apskrityje - Lietuvos Respublikos teritorijos aukstesniajame administraciniame vienete - organizuoja per apskrities virsininką, ministerijas bei Vyriausybės įstaigas.
Vyriausybės teikimu Seimas nustato ir keičia apskrities ribas bei centrą, suteikia ir keičia apskrities pavadinimą.
Ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, priziūri Vyriausybės skiriami atstovai.
Apskrities virsininko administracijos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Apskrities virsininko ir Vyriausybės atstovo įgaliojimus nustato įstatymai.
7 tema. Lietuvos Respublikos ministerijos ir kiti centriniai valstybinio valdymo organai
Ministerijos (M) - tai sakinio valdymo institucijos. Jų yra 14: aplinkos apsaugos, finansų, socialinės apsaugos ir darbo, svietimo ir mokslo, ūkio, URM, VRM, Valdymo reikalų (?), ZŪM, KAM, Sveikatos apsaugos, teisingumo, susisiekimo ir dar kazkokia. Jas skiria ir naikina Seimas, priimdamas atitinkamą nutarimą (įstatymą). Ministerijos vykdo jom pavestas funkcijas ir įgyvendina valstybės politiką savo srityje. Vadovauja ministras. M vadovaujasi konstitucija, savo nuostatais, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Ministerijos turi savo administraciją, vadovaujamą jos sekretoriaus (M vidaus administratorius.
M turi savo struktūra:
Departamentai
Skyriai
Ir kiti padaliniai
Prie M dali būti:
Departamentai (muitinės dep.)
Kitos tarnybos (Konkurencijos ir Vartotojo teisių gynimo tar)
Inspekcijos (mokesčių inspekcija)
Jos į vidaus struktūrą neįeina, tik į veiklos sferą.
Departamentui prie M vadovauja direktorius.
Ministras pirmininkas (MP), ministro teikimu skiria viceministrus. Jų skaičius įvairus. Jų funkcijos apibrėztos ministro įsakymu, turi savo veiklos sritį.
Prie kiekvienos M yra kolegija - patariamasis organas, padeda ministrui spręsti jo klausimus. Nariai:
Ministras
Viceministrai
Sekretorius
Gali būti ir kiti vadovai
Gali būti ir kitų institucijų atstovai.
Ministras asmeniskai atsako uz M darbą. Savo sprendimus jis įformina savo įsakymais. Ministras gali ir nesutikti su kolegijos sprendimu. Ministras gali svarstyti įvairius klausimus su kitomis M ir priimti bendrą įsakymą.
Yra ir kitų centrinių institucijų grupė, kurias steigia Seimas, jos ataskaitingos ne vyriausybei, o Seimui. Jos:
Vadovauja tam tikrai sričiai ar
Vykdo tam tikrą funkciją
Tai:
Valstybės kontrolė
Valstybinis Bankas (gal griečiau Centrinis)
Valstybinis saugumo departamentas
Ir kt.
Jos yra "valstybės institucijos" - toks jų statusas - tai nėra vykdomosios valdzios institucijos. Nors jos vykdo valstybinio valdymo funkcijas. Jos pagal savo prigimtį ir pobūdį priklauso valdymo institucijoms. Tai vykdomoji valdzia (ne įstatymų leidziamoji ir ne teisminė)
Yra apskrities valdymo įstatymas VZ 94-101
Apskritis (A) - LR teritorijos aukstesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą per apskrities virsininką, ministerijas ir kitas institucijas organizuoja vyriausybė. Apskrities valdymas - sudėtinė valstybės valdymo dalis. A ribas nustato Seimas savo įstatymu. A virsininkas vadovauja administracijai. Jis remiasi:
Konstitucija
Įstatymais
Kitais aktais
Vyriausybės nutarimais
Yra 10 apskričių. Vyriausybė patvirtino tipinę A valdymo struktūrą. Į A administraciją įeina.
Virsininkas
Pavaduotojas
Sekretorius
Virsininko patarėjai
A valdymo aparatas turi struktūrinius padalinius:
Kaimo reikalų departamentas
Zemės tvarkymo dep
Apskaitos ir finansų dep
Socialinių reikalų ir svietimo dep
Socialinės saugos d
Regioninės plėtros d
Teisės d
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
A gydytojo tarnyba
Ir kt.
Kiekviena A turi sią struktūrą. Departamentai susideda is skyrių.
Teisės departamentas:
a) Juridinis
b) Turto valdymo
c) Konkurencijos ir vartotojų teisių prieziūros specialistai
A virsininko kompetencija: Juos skiria ir atleidzia vyriausybė. Jis turi būti: LR pilietis, negali kitur dirbti, turi aukstąjį issilavinimą. Atsiskaito vyriausybei.
Jo uzdaviniai:
Įgyvendinti valstybės politiką:
Socialinio aprūpinimo srityje
Svietimo srityje
Kultūros
Sveikatos prieziūros
Teritorijų planavimo
Zemės ūkio
Aplinkos apsaugos
Paminklotvarkos
Kt. srityje
Koordinuoti vyriausybės, įstaigų veiklą
Numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis
Funkcijas nustato taip pat įstatymai
Virsininko įgaliojimai:
Svietimo ir socialinių reikalų srityje
Steigia ir likviduoja svietimo, kultūros, sporto, globos įstaigas ir tarnybas
Atsako uz tų įstaigų formavimą ir islaikymą
Priziūri bendrosios politikos vykdymą svietimo, kultūros, socialinės apsaugos srityje
Kartu su darbo birzomis sprendzia gyventojų uzimtumo problemą
Įgaliojimai sveikatos srityje
Dalyvauja nustatant sveikatinimo kryptis
Islaiko, steigia ir likviduoja sveikatos prieziūros įstaigas
Analizuoja gyventojų sveikatinimo būklę
Siūlo vyriausybei skelbti apskrities teritoriją pavojaus ar zalos visuomenės sveikatai rajonu
Teritorijų planavimo ir paminklotvarkos srityje
Rengia bendrojo ir spec planavimo dokumentus
Kaupia ir tvarko teritorijų planavimo duomenis
Atlieka pastatų, statinių ir įrengimų projektavimą, teisinį registravimą (v-binių) (?).
Atlieka kultūros vertybių ir paminklų apsaugos apskaitą
Atlieka objektų statybos uzsakovo funkcijas
Ir kt.
Zemės ūkio srityje
Tvarko laisvos valstybinės zemės fondą, isskyrus, kurį perduoda savivaldybėms
Organizuoja valstybinį kadastrą
Įgyvendina zemės reformą.
Organizuoja valstybinę melioracijos ir hidrotechninių įrenginių prieziūrą ir kt.
Gamtos isteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos srityje
Nustato limitus, kontroliuoja, kaip jų laikomasi
Organizuoja veiklą saugomose teritorijose
Įvertina ūkinės veiklos poveikį, analizuoja padėtį
Kontroliuoja miskų būklę, jų naudojimo ir apsaugos padėtį
Organizuoja vandens telkinių apsaugos zonų tvarkymą.
Nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prasymus, skundus, priima sprendimus
Registruoja visuomenines organizacijas
Atlieka kelių prieziūrą
Registruoja įvairias masinas
Registruoja pastatus, statinius, gyvenamąjį plotą.
Organizuoja stichinių nelaimių, avarijų padarinių likvidavimą
Įstatymas numato ir virsininko teise:
Teikia vyriausybei pasiūlymus
Dalyvauja vyriausybės posėdziuose, kitų institucijų posėdziuose, jei liečia apskrities veiklą
Gali kviesti apskrities ministerijoms pavaldzių institucijų vadovus pasitarti
Kooperuoti savivaldybių lėsas bendriems darbams vykdyti
Valdyti, naudoti valstybės turtą
Rengti konkursus, konferencijas ir kt.
Virsininkas priziūri visų jam pavaldzių ir nepavaldzių veiklą, kad nepriestarautų įstatymams:
Viesąją tvarką
Sanitariją, higieną
Kovą su gyvūnų infekcijomis, augalų kenkėjais ir pan.
Virsininkas, radęs pazeidimą, informuoja vyriausybę. O tai pat:
Virsininkas atleidzia is pareigų pavaldzių įstaigų vadovus
Leidzia įsakymus ir kitus teisės aktus, juos kontroliuoja
Prie A virsininko sudaroma taryba:
Virsininkas
Jo pavaduotojai
Savivaldybių merai
Taryba sprendzia svarbiausius A klausimus.
9 tema Valstybiniai tarnautojai
9.1.Valstybinės tarnybos sąvoka ir pagrindiniai principai.
9.2.Valstybinių tarnautojų sąvoka ir jų teisinės padėties pagrindai.
Valstybinės tarnybos institutas. Jo teisinis reguliavimas labai sudėtingas: aprėpia ne tik Administracinės teisės,bet ir kitų teisės sakų sferą: Konstitucinę, Darbo, Civilinę teisę. Toliau nagrinėjami tik pagrindai, detalės bus Darbo teisėje. Klausimas sudėtingas, ne visos normos g.b. įgyvendinamos, siuo metu yra pereinamas laikotarpis. Tarnybos įstatymo taikymo praktika sviezias reikalas ir nėra didelė.
Mokslinėje literatūroje Valstybės Tarnybos sąvoka:
- siaura prasme: Valstybės Tarnyba kaip jos tarnautojų veikla.
- platesne prasme: Valstybės Tarnyba kaip jos tarnautojų veikla + Valstybės Tarnybos organizavimas, jos teisinis reglamentavimas, tarnautojų teisių ir pareigų nustatymas, jų atsakomybės ir kt. klausimai. L.R. VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMAS 1999 m. liepos 8 d.
Sis įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą ir valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.
2 straipsnis. Pagrindinės sio įstatymo sąvokos
Valstybės tarnyba - teisinių santykių tarnyboje visuma, reglamentuojama valstybės teisės aktais, nustatančiais valstybės tarnautojo statuso įgijimą, pasikeitimą ir praradimą-Tai plačioji Valstybės Tarnybos prasmė,jos esmė-tarnautojo statusas.
Sąvokos turinys-2 klausimai:
1)kas yra Valstybės tarnautojas.
2) kas yra Valstybės tarnautojo statusas
Valstybės tarnautojas - fizinis asmuo, įgijęs sio ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viesojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viesąsias paslaugas visuomenei.
Valstybės tarnautojo statusas - sio ir kitų įstatymų apibrėztų tarnybinių teisių ir pareigų visuma, nustatoma teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnautojo priėmimą ir atleidimą is valstybės tarnybos, jo teises, pareigas, atsakomybę, darbo uzmokestį ir socialines bei kitas garantijas.
Valstybės tarnautojo statuso praradimas - sio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų viesojo administravimo funkcijų valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose atlikimo teisės, kitų teisių, pareigų, atsakomybės, darbo uzmokesčio ir socialinių bei kitų garantijų netekimas ir sių asmenų atleidimas is valstybės tarnybos su teise ar be jos sio įstatymo nustatyta tvarka grįzti į valstybės tarnybą.
Viesasis administravimas - įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta valstybės ar vietos savivaldos institucijų aktams įgyvendinti bei numatytoms viesosioms paslaugoms administruoti.
Viesojo administravimo valstybės tarnautojas - valstybės tarnautojas, dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis įstatymų ir jų pagrindu priimtų teisės aktų nustatytas viesojo administravimo funkcijas.
Karjeros valstybės tarnautojas - viesojo administravimo valstybės tarnautojas, konkurso būdu priimtas į tarnybą neterminuotam laikui, prisiekęs valstybei ir turintis galimybę nustatyta tvarka siekti aukstesnių ar kitų pareigų tarnyboje.
Statutinis valstybės tarnautojas - viesojo administravimo ar paslaugų valstybės tarnautojas (muitininkas, policininkas, kontrolierius, diplomatas, civilinės krasto apsaugos tarnybos tarnautojas, Lietuvos banko ar aukstojo mokslo įstaigos darbuotojas ar kitas tarnautojas), kurio statusą nustato atskiras įstatymas ar statutas.
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas - viesojo administravimo valstybės tarnautojas, priimtas į tarnybą pareigoms, įrasytoms į Seimo patvirtintą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrasą.
Įstaigos vadovas - valstybės tarnautojas, konkurso būdu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu paskirtas vadovauti valstybės ar savivaldybės įstaigai nustatytos kadencijos laikotarpiui.
Pakaitinis valstybės tarnautojas - valstybės tarnautojas, atliekantis laikinai nesančio karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo funkcijas.
Viesoji paslauga - valstybės ar savivaldybės įsteigtų įstaigų veikla, teikianti visuomenei socialines, svietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų nustatytas paslaugas.
Paslaugų valstybės tarnautojas - valstybės tarnautojas, dirbantis valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje ir atliekantis ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viesąsias paslaugas visuomenei.
Pareigūnas - valstybės tarnautojas (valstybės saugumo, policijos, muitinės, mokesčių inspekcijos ar kitas tarnautojas), turintis administracinius įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.
Privalumai - privalomi ar papildomi administraciniai gebėjimai, profesiniai įgūdziai ir dalykinės savybės, kurie gali būti svarbūs palyginti su kito pretendento į valstybės tarnybą gebėjimais, profesiniais įgūdziais ir dalykinėmis savybėmis.
Nelojalumas - valstybės tarnautojo veiksmai ar elgesys, perzengiantys teisėtumo ribas ir priesiski Lietuvos valstybei bei jos konstitucinei santvarkai.
Nesaliskumas - sąziningas tarnybinių pareigų atlikimas nepaisant valstybės tarnautojo ir interesanto lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, politinių paziūrų ar narystės politinėse partijose ar politinėse organizacijose.
Asmenys, su valstybės tarnautojais susiję artimais giminystės ir svainystės rysiais - valstybės tarnautojo tėvai, įtėviai, broliai, seserys ir jų vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, jų sutuoktiniai ir jų vaikai, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ir jų vaikai.
Valstybės ar savivaldybių institucijos - atstovaujamosios valdzios (Seimas ir savivaldybės taryba) institucijos, valstybės vadovas - Respublikos Prezidentas, vykdomosios valdzios (Vyriausybė, ministerija, apskrities virsininkas, meras (valdyba), teisminės valdzios (Konstitucinis Teismas, Lietuvos Auksčiausiasis Teismas, Aukstesnysis administracinis teismas, Apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai, prokuratūra), kontrolės (valstybės kontrolierius, Seimo kontrolieriai, Vyriausybės atstovas, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius, savivaldybės kontrolierius) institucijos, taip pat kitos institucijos, apibrėztos Viesojo administravimo įstatymo.
Valstybės ir savivaldybių įstaigos - Seimo kanceliarija, Prezidentūra, Vyriausybės kanceliarija, Vyriausybės įstaigos ir įstaigos prie ministerijų (komitetai, departamentai, tarnybos, agentūros, inspekcijos ir kt.) bei joms pavaldzios įstaigos, Vyriausybės atstovų tarnybos, apskričių virsininkų administracijos ir apskričių įstaigos, savivaldybių sudarytos administracijos, įstaigos, tarnybos ar seniūnijos, taip pat kitos valdzios, teisingumo ar kontrolės įstaigos, turinčios įstatymų joms suteiktus įgaliojimus ir atliekančios joms pavestas viesojo administravimo funkcijas.
Valstybės politikai - asmenys, į pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai isrinkti Lietuvos Respublikos piliečių arba atstovaujamosios valdzios paskirti politinei programai vykdyti - Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Seimo nariai, Ministras Pirmininkas, ministrai, merai, savivaldybių tarybų nariai.
Politinė veikla - fizinio asmens dalyvavimas politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje, jų organizuojamuose mitinguose, susirinkimuose, demonstracijose ar kituose renginiuose, kuriais padedama formuoti ir isreiksti bendrus piliečių interesus ir politinę valią, taip pat kiti veiksmai, kuriais remiama politinė partija ar politinė organizacija.
Valstybės tarnybos pagrindiniai principai
1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindziama įstatymo virsenybės, lygiateisiskumo, politinio neutralumo, skaidrumo ir karjeros principais.
2. Pagal įstatymo virsenybės principą:
1) valstybės tarnautojo statusas, reglamentuotas sio ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu;
2) niekas neturi teisės dėl politinių ar kitų interesų versti valstybės tarnautoją atlikti veiksmus ar priimti sprendimus, virsijančius jo įgaliojimus;
3) valstybės tarnautojui garantuojama teisė ginti savo teisėtus interesus visais įstatymų nustatytais būdais.
3. Pagal lygiateisiskumo principą kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi vienodas teises stoti į valstybės tarnybą, o valstybės tarnautojo statusas negali būti ribojamas dėl jo lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, politinių paziūrų ar subjektyvių kitų aplinkybių.
4. Pagal politinio neutralumo principą viesojo administravimo valstybės tarnautojas privalo nesaliskai tarnauti zmonėms, nepaisydamas asmeninių politinių paziūrų, tarnybos metu nedalyvauti politinėje veikloje (isskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus).
5. Pagal skaidrumo principą bet kokia valstybės tarnautojo tarnybinė veikla yra viesa ir suprantama, atvira įvertinti ir susipazinti su jo rengtais tarnybiniais dokumentais, isskyrus įstatymų ar kitų teisės aktų saugomas valstybės ar tarnybos paslaptis.
Tai naujas principas, doc.P.P. nuomone moksle toks principas yra, tai kodėl gi čia netaikyti:6. Pagal karjeros principą priėmimas į valstybės tarnybą neterminuotam darbui ir aukstesnių ar kitų pareigų siekimas yra grindziamas pretendentų konkurencija, objektyviai įvertinant jų profesinį pasirengimą, įgūdzius ir privalumus konkurso metu. Sąvokos:Privilegijos-is prigimties.Lengvatos-epizodinio pobūdzio
Deja įstatymo projekto autoriams teko susitaikyti su: 3. Sis įstatymas netaikomas:
1) valstybės politikams;
2) Konstitucinio Teismo, Lietuvos Auksčiausiojo Teismo, kitų teismų teisėjams ir prokurorams;
3) valstybės kontrolieriui;
4) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams;
5) Seimo kontrolieriams;
6) moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriui;
7) Seimo, Seimo Pirmininko ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams;
8) profesinės karo tarnybos kariams;
9) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;
10) ūkines ir technines funkcijas atliekantiems Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams ne Lietuvos Respublikos piliečiams.
9.3. Valstybės tarnautojų rūsys
9.4. Valdininkų teisinis statusas
Pagal sakas:
Svietimo, Mokslo, Sveikatos apsaugos, etc.
Pagal profesiją:
Teisininkai, Inzinieriai, Gydytojai, Seniausios profesijos atst., etc.
Pagal pareigas: vadovus, pavduotojus, kt.
Pagal teisinių įgaliojimų apimtį:(Labai svarbu teisiniu poziūriu!): pareigūnus, ne pareigūnus.
Valstybės tarnautojų grupės:
1. Valstybės tarnautojai skirstomi į sias grupes:
1) viesojo administravimo (tarp jų statutinius valstybės tarnautojus);
2) paslaugų.
2. Viesojo administravimo valstybės tarnautojai skirstomi į:
1) karjeros;(priimtas konkurso būdu,neterminuotai,prisiekęs Valstybei ir turintis galimybę siekti aukstesnių pareigų.)
2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo; (priimtas į tarnybą pareigoms,įrasytoms į Seimo patvirtintą Politinio(asmeninio pasitikėjimo)darbuotojų tarnautojų sąrasą)
3) įstaigų vadovus;( valstybės tarnautojas, konkurso būdu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu paskirtas vadovauti valstybės ar savivaldybės įstaigai nustatytos kadencijos laikotarpiui).
4) pakaitinius. (valstybės tarnautojas, atliekantis laikinai nesančio karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo funkcijas. )
3. Paslaugų valstybės tarnautojai (valstybės tarnautojas, dirbantis valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje ir atliekantis ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viesąsias paslaugas visuomenei)skirstomi į:
1) įstaigų vadovus;( valstybės tarnautojas, konkurso būdu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu paskirtas vadovauti valstybės ar savivaldybės įstaigai nustatytos kadencijos laikotarpiui.)
2) viesųjų paslaugų (tarp jų statutinius valstybės tarnautojus);Siai grupei priklauso ir aukstojo mokslo įstaigos
3) atliekančius ūkines ar technines funkcijas.
Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos
1. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 4 lygius:
1) A lygis - pareigybės, kurioms būtinas aukstasis magistro (aukstasis universitetinis) arba jam prilygintas issilavinimas;
2) B lygis - pareigybės, kurioms būtinas ne zemesnis kaip aukstesnysis (aukstasis neuniversitetinis) issilavinimas;
3) C lygis - pareigybės, kurioms būtinas ne zemesnis kaip vidurinis issilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija;
4) D lygis - pareigybės, kurioms nebūtinas vidurinis issilavinimas.
Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 30 kategorijų. Jos apima visus lygius taip, kad 1-a yra zemiausia D lygio kategorija, o 30-a - auksčiausia A lygio kategorija. Kategorijos nustatomos remiantis Pareigybių aprasymo ir vertinimo metodika.
Pareigybes tam tikram lygiui ir kategorijai priskiria:
1) įstatymas - Vyriausybei neatskaitingų institucijų ir įstaigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes. Jos priskiriamos A lygiui;
2) Vyriausybė - kitas pareigybes.
Valstybės tarnautojų pareigybių sąrasai ir aprasymai
1. Valstybės tarnautojų pareigybių sąrasuose nurodoma: pareigybės pavadinimas, grupė, lygis ir kategorija.
2. Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinį sąrasą tvirtina uz valstybės tarnybą atsakingas ministras. Į sį sąrasą neįrasomos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės, kurių sąrasą tvirtina Seimas. Steigiant naujas pareigybes, valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinis sąrasas papildomas.
3. Valstybės tarnautojų pareigybių sąrasus pagal Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinį sąrasą valstybės institucijose, įstaigose ir savivaldybėse sudaro uz personalo valdymą atsakingi asmenys.
4. Valstybės tarnautojų pareigybių sąrasus valstybės institucijose ir įstaigose tvirtina:
1) Seimo kanceliarijos, Prezidentūros, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Auksčiausiojo Teismo - sių institucijų vadovai ar jų įgalioti asmenys;
2) kitų teismų (isskyrus Konstitucinį Teismą ir Lietuvos Auksčiausiąjį Teismą) - teisingumo ministras;
3) prokuratūrų - generalinis prokuroras;
4) Valstybės kontrolės, Lietuvos banko, Seimo kontrolierių įstaigos, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų - sių institucijų ar įstaigų vadovai;
5) Seimo, Seimo Pirmininko ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių komisijų personalo - jų pirmininkai;
6) savivaldybės administracijos ir savivaldybių įstaigų - meras (jei sudaroma savivaldybės valdyba, - valdyba). Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos pareigybių sąrasą tvirtina savivaldybės kontrolierius.
5. Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinis sąrasas ir į valstybės tarnautojų pareigybių sąrasus įrasytų pareigybių aprasymai rengiami pagal Vyriausybės patvirtintą Pareigybių aprasymo ir vertinimo metodiką bei patvirtintą tvarką.
9.5 Pareigų valstybės tarnyboje ėjimo ir atleidimo is pareigų administracinis teisinis reguliavimas
Priemimasį valstybės tarnybą
1. Asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą, taikomi sie bendrieji reikalavimai:
1) Lietuvos Respublikos pilietybė ir lietuvių kalbos mokėjimas. Sie reikalavimai netaikomi sio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais;
2) amziaus cenzas: ne maziau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės pensijos amzius. Reikalavimas dėl senatvės pensijos amziaus netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams bei ūkines ar technines funkcijas atliekantiems paslaugų valstybės tarnautojams;
3) issilavinimas, būtinas atlikti tam tikro lygio valstybės tarnautojo pareigas;
4) Karo prievolės įstatymo nustatytos pradinės karo prievolės atlikimas. Sis reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, įstatymo numatytais atvejais ir tvarka nuo sios prievolės atleistiems, taip pat asmenis, kuriems ji atidėta ar pakeista kitais tarnybos atlikimo būdais.
2. Asmenys, stojantys į valstybės tarnybą ir siekiantys vieso konkurso būdu būti paskirti į viesojo administravimo valstybės tarnautojų pareigas, kurių kategorija yra aukstesnė uz zemiausią tam tikro lygio kategoriją, privalo būti isėję valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programą.
3. Asmenys, siekiantys auksčiausių kategorijų viesojo administravimo valstybės tarnautojų pareigų, privalo būti isėję atitinkamą Lietuvos viesojo administravimo instituto mokymo programą (ar jai prilygintą). Pareigybes, kurioms keliamas sis reikalavimas, nustato Vyriausybė.
4. Reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu netaikomas paslaugų valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos gyventojams ir sių valstybių piliečiams:
valstybių, priklausančių Europos Sąjungai, 2) NATO narės
5. Reikalavimas mokėti lietuvių kalbą netaikomas ūkines ar technines funkcijas atliekantiems paslaugų valstybės tarnautojams.
6. Į valstybės tarnybą negali būti priimti asmenys:
1) teisti uz sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus valstybės tarnybai;
2) uz tarnybinį nusizengimą pagal sį įstatymą atleisti is valstybės tarnybos, jei nuo atleidimo is valstybės tarnybos dienos nepraėjo 10 metų;
3) buvę SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniai darbuotojai - pagal įstatymo "Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir sios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos" reikalavimus.
Dokumentai, pateikiami stojant į valstybės tarnybą
1. Pretendentas į valstybės tarnybą privalo pateikti siuos dokumentus:
1) prasymą dalyvauti atrankoje;
2) asmens tapatybę liudijantį dokumentą;
3) issilavinimą liudijantį dokumentą;
4) pretendento pilietybę ir amzių įrodančius dokumentus;
5) dokumentus, įrodančius, kad karo prievolininkas atliko karo prievolę arba kad įstatymo numatytais atvejais ir tvarka nuo sios prievolės jis yra atleistas, arba kad karo tarnyba jam yra atidėta;
6) asmeninių privalumų sąrasą, kuriame pretendentas laisva forma nurodo savo įgūdzius ir kitas dalykines savybes;
7) nustatytos formos anketą, kurioje nurodomi sio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyti ir kiti duomenys.
Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos būdai
1. Priimant į valstybės tarnybą, taikomi sie pretendentų atrankos būdai:
1) egzaminai;
2) privalumų vertinimas.
Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos
1. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos sudaromos paskelbus priėmimą į valstybės tarnybą.
2. Komisijos sudėtį ir darbo tvarką nustato pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti uz valstybės tarnybą atsakingo ministro. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos nariais negali būti asmenys, kuriuos su pretendentais sieja artimi giminystės ar svainystės rysiai ar kitos neobjektyvumą skatinančios aplinkybės.
Karjeros valstybės tarnautojų priėmimas
1. Karjeros valstybės tarnautojų priėmimo į valstybės tarnybą etapai yra pretendentų į valstybės tarnybą atranka ir jų stazuotė arba bandomasis laikotarpis. Priimant karjeros valstybės tarnautojus, taikomas atrankos būdas - egzaminai.
2. Pretendentai į karjeros valstybės tarnautojus atrenkami vieso konkurso būdu:
1) į pareigas, kurių kategorija yra zemesnė uz 20-ą kategoriją;
3. Administratoriaus priėmimą organizuoja savivaldybės meras (jei sudaroma savivaldybės valdyba, - valdyba). Priėmimą į Savivaldybės kontrolieriaus tarnybą organizuoja savivaldybės kontrolierius.
4. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisija:
1) pagal egzaminų rezultatus ir, jei egzaminų rezultatai vienodi, pretendentų privalumų įvertinimą atrenka pretendentus, o konkurso rezultatus isdėsto rastu ir skelbia viesai;
Pretendentai negali būti siūlomi į pareigas, kurias einant su tiesioginiu tarnybos vadovu juos sietų artimi giminystės ar svainystės rysiai, jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno is jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba vieno teise kontroliuoti kitą.
Įsakymas įsigalioja, kai asmuo, paskirtas į pareigas neterminuotam laikui, prisiekia Lietuvos Respublikai. Įsakymui įsigaliojus, sis asmuo įgyja karjeros valstybės tarnautojo statusą. Valstybės tarnautojui įteikiamas paskyrimo į valstybės tarnybą rastas, pasirasytas uz valstybės tarnybą atsakingo ministro, ir valstybės tarnautojo pazymėjimas.
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų priėmimas
1. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas asmenys priimami be konkurso - valstybės politikų pasirinkimu.
2. Pretendentą į konkrečias pareigas skiria:
1) Seime - Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;
2) Prezidentūroje - Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;
3) Ministro Pirmininko aparate ir departamentuose prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės - Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;
4) ministerijose - į viceministro ar viceministro-departamento direktoriaus pareigas - Ministras Pirmininkas ministro teikimu; į kitas pareigas - ministras;
5) savivaldybėse - meras.
3. Vyriausybės atstovus ir apskričių virsininkus skiria Vyriausybė, o apskričių virsininkų pavaduotojus - Ministras Pirmininkas apskrities virsininko teikimu.
4. Asmuo, įstojęs į valstybės tarnybą ir paskirtas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautojo statusą įgyja nuo paskyrimo dienos. Jam įteikiamas nustatyto pavyzdzio valstybės tarnautojo pazymėjimas.
5. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnyba baigiasi kartu su juos pasirinkusių valstybės politikų kadencija ar pasibaigus sių politikų įgaliojimams.
Įstaigų vadovų priėmimas
1. Į įstaigų vadovų pareigas asmenys priimami vieso konkurso būdu arba be konkurso politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Įstaigas, kurių vadovai yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat valstybės politikus, kurie turi teisę skirti sių įstaigų vadovus - politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, - nustato įstatymai.
2. Vieso konkurso būdu įstaigų vadovai priimami įstaigos steigimo akto, kitų teisės aktų nustatytai kadencijai. Kadencija negali būti ilgesnė kaip 5 metai ir nesietina su Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų kadencijomis. Priimant įstaigų vadovus, taikomas pretendentų vertinimo būdas - privalumų vertinimas. Vertinama sugebėjimas vadovauti, vadybos darbo ir profesinė patirtis bei kitos dalykinės savybės.
3. Pretendentai į įstaigų vadovų pareigas, kurios yra įrasytos į Vyriausybės patvirtintą sąrasą, privalo pateikti dokumentą apie Lietuvos viesojo administravimo institute iseitą auksčiausių kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programą (ar jai prilygintą).
4. Įstaigos vadovą į tarnybą priima institucijos ar įstaigos, kuriai naujai paskirtas įstaigos vadovas yra atskaitingas, vadovas ar jo įgaliotas asmuo (savivaldybėje - administratorius). Įvertinęs pretendentų privalumus, jis nustato konkurso laimėtoją ir skiria jį į įstaigos vadovo pareigas arba atsisako visų pretendentų.
5. Asmuo, įstojęs į valstybės tarnybą ir paskirtas įstaigos vadovu, valstybės tarnautojo statusą įgyja nuo paskyrimo dienos. Jam įteikiamas nustatyto pavyzdzio valstybės tarnautojo pazymėjimas.
6. Pasibaigus kadencijai, įstaigos vadovas, paskirtas vieso konkurso būdu, gali pakartotinai dalyvauti viesame konkurse dėl įstaigos vadovo vietos. Vieno asmens kadencijų skaičius eiti įstaigos vadovo pareigas neribojamas, jei įstaigos steigimo ar kituose teisės aktuose nenurodyta kitaip.
Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas
1. Į pareigas pakaitiniais valstybės tarnautojais priimama vieso konkurso būdu arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
2. Asmenys, pakeičiantys laikinai nesančius politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, priimami sio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Asmenys, pakeičiantys laikinai nesančius karjeros valstybės tarnautojus, priimami vieso konkurso būdu. Jiems taikomas pretendentų vertinimo būdas - privalumų vertinimas.
4. Pretendentus, priimamus vieso konkurso būdu, vertina, sprendimą dėl jų tinkamumo karjeros valstybės tarnautojų pareigoms priima ir į pareigas skiria:
1) Seimo kanceliarijoje ir Prezidentūroje - karjeros valstybės tarnautojus - kanceliarijų vadovai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus - sių institucijų vadovai ar jų įgalioti asmenys;
2) Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Auksčiausiajame Teisme - sių teismų kancleriai;
3) kituose teismuose (isskyrus Konstitucinį Teismą ir Lietuvos Auksčiausiąjį Teismą), prokuratūrose, Valstybės kontrolėje, Lietuvos banke, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose - sių institucijų ar įstaigų vadovai;
4) Vyriausybei atskaitingose institucijose ar įstaigose - karjeros valstybės tarnautojus - uz personalo valdymą atsakingi asmenys, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus - sių institucijų ar įstaigų vadovai;
5) savivaldybėse - karjeros valstybės tarnautojus - administratorius ar savivaldybės kontrolierius, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus - meras. Savivaldybės kontrolierius sprendzia dėl pretendentų tinkamumo karjeros valstybės tarnautojų pareigoms Savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje.
5. Asmuo, įstojęs į valstybės tarnybą ir paskirtas į pareigas pakaitiniu valstybės tarnautoju, valstybės tarnautojo statusą įgyja nuo paskyrimo dienos. Jam įteikiamas nustatyto pavyzdzio valstybės tarnautojo pazymėjimas.
6. Pakaitiniai valstybės tarnautojai į valstybės tarnybą priimami laikinai, kol sugrįs negalintys eiti savo pareigų valstybės tarnautojai, bet ne ilgiau kaip 4 metams. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (įstaiga).
1. Į paslaugų valstybės tarnautojų pareigas priimama vieso konkurso būdu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba įstatymų ar statutų nustatyta tvarka. Į paslaugų įstaigų vadovų pareigas asmenys priimami pagal sio įstatymo 16 straipsnio reikalavimus.
2. Asmuo, įstojęs į valstybės tarnybą ir paskirtas į pareigas paslaugų valstybės tarnautoju, valstybės tarnautojo statusą įgyja salims pasirasius darbo sutartį pagal Darbo sutarties įstatyme nustatytą formą ir tvarką.
Valstybės tarnautojų pareigos
Valstybės tarnautojai privalo:
1) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;
2) nesaliskai tarnauti zmonėms;
3) gerbti zmogaus teises ir padėti sias teises įgyvendinti;
4) tinkamai ir laiku atlikti tarnybos vadovų uzduotis ir pavedimus;
5) nedelsdami pranesti tarnybos vadovui apie, jų nuomone, neteisėtas uzduotis ar pavedimus;
6) priimti sprendimus pagal jų kompetenciją nustatančius teisės aktus ir reikalauti, kad tie sprendimai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti. Priimdami sprendimus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis nuostata, kad visi asmenys yra lygūs;
7) laikytis tarnybinės etikos;
8) laikytis nustatytų taisyklių ir darbo tvarkos;
9) garantuoti savo tarnybinės veiklos skaidrumą, nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą;
10) kelti kvalifikaciją;
11) ginti teisėtus valstybės ir savivaldybių interesus;
12) spręsdami viesas problemas, bendradarbiauti ir keistis informacija su savo ir kitų institucijų bei įstaigų valstybės tarnautojais;
13) saugoti nuo praradimo ir neteisėto atskleidimo valstybės ar tarnybos paslaptis. Nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su darbu susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
14) tiesiogiai ar netiesiogiai nesinaudoti ir neleisti naudotis valstybės ar savivaldybių nuosavybe, taip pat valstybei ar savivaldybei nuomojama nuosavybe kitokiai nei tarnybinei veiklai, jei valstybės institucijos, įstaigos ar savivaldybės vidaus tvarka ar kiti teisės aktai nenumato kitaip;
15) tarnybos metu nedalyvauti politinėje veikloje (isskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus), kitaip nenaudoti tarnybos laiko ne tarnybos tikslams, isskyrus pedagoginį darbą ir kitą įstatymų nustatytą darbą bei dalyvavimą profesinių sąjungų veikloje pagal sio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Si veikla neatleidzia valstybės tarnautojų nuo jų tiesioginių pareigų atlikimo;
16) streiko atveju nustatyta tvarka saugoti ir priziūrėti visuomenei svarbius objektus, įrenginius ir patalpas bei teikti visuomenei minimalias įstatymų nustatytas paslaugas;
17) vykdyti kitas įstatymų ar statutų nustatytas pareigas.
Valstybės tarnautojų teisės:
1. Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) į realų ir veiksmingą darbą einant tam tikro lygio ir kategorijos pareigas, nepaisant valstybės ar vietos valdzios politinių pasikeitimų. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams si teisė ribojama;
2) į tarnybinę karjerą pagal savo profesionalumą, turimus privalumus ir valstybės tarnybos galimybes. Si teisė garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams;
3) į pareiginę algą, atitinkančią jų kategoriją, sio įstatymo nustatytą darbo uzmokesčio priedą, priemokas ir kitas ismokas;
4) į mokymąsi ir kvalifikacijos kėlimą valstybės, savivaldybių ir kitų biudzetų lėsomis, valstybės fondų ir kitomis valstybės lėsomis;
5) gauti is savo vadovų, bendradarbių ir kitų valstybės tarnautojų informaciją, būtiną veiksmingai atlikti uzduotis ir pavedimus;
6) į sio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
7) į valstybės tarnautojų valstybinę pensiją, sio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
8) streikuoti. Sios teisės neturi viesojo administravimo valstybės tarnautojai, kurie eina institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukstesnes pareigas, ir valstybės tarnautojai, kuriems tai draudzia įstatymai ar statutai;
9) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos metu dalyvauti politinėje veikloje. Si teisė netaikoma valstybės tarnautojams, kuriems tai draudzia įstatymai ar statutai;
10) valstybės tarnautojai profesinių sąjungų atstovai ar rinkti valstybės tarnautojų atstovai - dalyvauti sprendziant valstybės tarnautojų tarnybos vertinimo, pareigų paaukstinimo, nuobaudų skyrimo, darbo sąlygų klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje, tam skiriant iki 10 valandų darbo laiko per mėnesį;
11) ginti teisme pazeistas savo teises ar teisėtus interesus;
12) atsisakyti atlikti uzduotį ar pavedimą, jeigu, jų nuomone, duota uzduotis ar pavedimas priestarauja įstatymui ar Vyriausybės nutarimui.
14) pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus pasirinkusių valstybės politikų kadencijai ar įgaliojimams arba įstaigų vadovų kadencijai, į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų arba įstaigų vadovų pareigas priimti karjeros valstybės tarnautojai turi teisę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka grįzti į savo buvusias ar, jeigu nėra galimybės, į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas. Asmenys, kurie pries tapdami politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais arba įstaigų vadovais nebuvo karjeros valstybės tarnautojai, praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra atleidziami is valstybės tarnybos pagal sio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Jiems ismokama 3 mėnesių vidutinio darbo uzmokesčio dydzio kompensacija. Kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai praranda valstybės tarnautojo statusą dėl jiems pareiksto juos pasirinkusių valstybės politikų nepasitikėjimo, jie taip pat praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra atleidziami is valstybės tarnybos pagal sio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Jiems ismokama vieno mėnesio vidutinio darbo uzmokesčio dydzio kompensacija;
15) į kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, kuriais Lietuvos Respublika yra susieta tarptautiniais įsipareigojimais, garantuojamas zmogaus teises ir laisves, taip pat į kitų įstatymų ar statutų suteikiamas teises.
Su valstybės tarnyba nesuderinama veikla
Valstybės tarnautojams neleidziama:
1) būti įmonių, ne pelno organizacijų valdymo organų nariais, isskyrus įstatymų numatytus atvejus, bei gauti atlyginimą uz darbą sių įmonių ir ne pelno organizacijų valdymo organuose, isskyrus įstatymų numatytus atvejus;
2) sudaryti sandorius institucijos ar įstaigos, kurioje dirba valstybės tarnautojas, vardu su personalinėmis įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkais, tikraisiais nariais ar komanditoriais yra jie ar asmenys, nurodyti sio įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, taip pat su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jie ar asmenys, nurodyti sio įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, turi akcijų ar valdo pagal įgaliojimą kito asmens akcijas;
3) atstovauti salies ir uzsienio valstybių įmonių, kitų institucijų ar įstaigų interesams ar vykti įmonių lėsomis į uzsienį;
4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitą negu sio įstatymo nustatytą darbo uzmokestį, isskyrus atlyginimą uz darbą visų lygių rinkimų, referendumų komisijose bei pagal sutartis su rinkimų arba referendumų komisijomis, taip pat darbą įmonių ir ne pelno organizacijų valdymo organuose, jei tai numato įstatymai, uz mokslinį ir pedagoginį darbą mokslo, studijų, valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo institucijose, uz darbą teisės aktų rengimo grupėse ir komisijose, jei sis darbas nenumatytas pareigybės aprasyme, taip pat uz kūrinius, laikomus autorių teisių objektais pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą;
5) streikuoti, jei viesojo administravimo karjeros valstybės tarnautojas eina institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukstesnes pareigas arba jei tai draudzia įstatymai ar statutai;
6) būti politinių partijų ar politinių organizacijų, profesinių sąjungų ar susivienijimų nariais, dalyvauti politinėje veikloje, jei tai draudzia įstatymai ar statutai;
7) eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje.
Pareigų paaukstinimas
1. Karjeros valstybės tarnautojų pareigos paaukstinamos vieso arba uzdaro konkurso būdu.
2. Asmenys, siekiantys pareigų, kurių kategorija yra zemesnė uz 20-ą, gali dalyvauti viesame konkurse kartu su stojančiais į valstybės tarnybą asmenimis. Jei stojančio į valstybės tarnybą asmens ir siekiančio paaukstinimo valstybės tarnautojo vertinimai yra vienodi, pirmumą turi valstybės tarnautojas.
3. Į 20-os ir aukstesnių kategorijų pareigas valstybės tarnautojai skiriami uzdaro konkurso būdu. Konkurse gali dalyvauti bet kurios institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojai, kurių kategorija yra viena zemesnė negu siekiamos pareigybės kategorija. Konkurso metu atsizvelgiama į pretendentų profesionalumą, gebėjimą atlikti įvairias tos pačios kategorijos pareigas, einamų pareigų ėjimo trukmę ir kvalifikacijos kėlimą, susijusį su naujomis pareigomis. Uzdarus konkursus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja valstybės institucijos, įstaigos ir savivaldybės.
4. Pareigoms, į kurias pagal sio straipsnio 3 dalį skiriama uzdaro konkurso būdu, gali būti skelbiamas viesas konkursas, kai:
1) paskelbus uzdarą konkursą, valstybės tarnautojai į sias pareigas nepretenduoja;
2) pagal uzdaro konkurso rezultatus nustatoma, kad tarp konkurse dalyvavusių valstybės tarnautojų nėra atitinkančių pareigybės reikalavimus.
5. Sio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyti viesi konkursai organizuojami sio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Valstybės tarnautojai, siekiantys pareigų, kurių kategorija yra aukstesnė uz zemiausią tam tikro lygio kategoriją, privalo būti isėję valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programą.
7. Valstybės tarnautojai, siekiantys auksčiausių kategorijų viesojo administravimo valstybės tarnautojų pareigų, įrasytų į Vyriausybės patvirtintą sąrasą, privalo būti isėję atitinkamą Lietuvos viesojo administravimo instituto mokymo programą (ar jai prilygintą).
8. Valstybės tarnautojams, perkeltiems į aukstesnes pareigas, jų turimus valstybės tarnautojo pazymėjimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka keičia valstybės institucija, įstaiga ar savivaldybė, kurioje valstybės tarnautojas pradėjo eiti aukstesnes pareigas.
Tarnybinės veiklos vertinimas
1. Tarnybinės veiklos vertinimo tikslas - ugdyti valstybės tarnautojo profesionalumą. Valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina:
1) valstybės tarnautojo tiesioginis tarnybos vadovas;
2) tarnybos vertinimo komisijos;
3) Personalo valdymo taryba;
4) Pareigūnų tarnybos vertinimo komisija.
2. Valstybės tarnautojo tiesioginis tarnybos vadovas kasmet vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą atsakingo uz valstybės tarnybą ministro nustatyta tvarka.
3. Tiesioginis tarnybos vadovas, įvertinęs tarnybinę veiklą, institucijos ar įstaigos vadovui siūlo (jei institucijos ar įstaigos vadovas yra politikas, siūlymas teikiamas asmeniui, institucijoje ar įstaigoje atsakingam uz personalo valdymą):
1) skirti valstybės tarnautojui premiją uz labai gerą tarnybą (valstybės tarnautojo veiklą įvertinus labai gerai);
2) perkelti jį į kitas tos pačios kategorijos ar zemesnes (valstybės tarnautojo veiklą įvertinus nepatenkinamai) pareigas.
4. Valstybės tarnautojo, einančio zemesnes uz institucijos ar įstaigos padalinio vadovo pareigas, tarnybinę veiklą tiesioginiam tarnybos vadovui įvertinus labai gerai arba nepatenkinamai, ją pakartotinai vertina institucijos ar įstaigos tarnybos vertinimo komisija. Tais atvejais, kai nepatenkinamai įvertinama tarnybinė veikla valstybės tarnautojo, einančio aukstesnes pareigas, ją pakartotinai vertina pagal kompetenciją Personalo valdymo taryba arba Pareigūnų tarnybos vertinimo komisija.
5. Institucijos ar įstaigos vadovas (ar asmuo, atsakingas uz personalo valdymą institucijoje ar įstaigoje, jei tos institucijos ar įstaigos vadovas yra politikas), atsizvelgdamas į valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo pasiūlymą bei tarnybos vertinimo komisijos, Personalo valdymo tarybos ar Pareigūnų tarnybos vertinimo komisijos isvadas, priima galutinį sprendimą, isleisdamas atitinkamą įsakymą dėl premijos uz labai gerą tarnybą skyrimo, valstybės tarnautojo pazeminimo tarnyboje ar perkėlimo į kitas pareigas.
6. Institucijos ar įstaigos vadovo įsakymą ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo isleidimo įstatymo nustatyta tvarka valstybės tarnautojas gali apskųsti teismui. Teismui panaikinus sį įsakymą, valstybės tarnautojui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ismokamas darbo uzmokesčio skirtumas, kurio jis negavo dėl pareigų pazeminimo. Valstybės tarnautojui taip pat ismokami delspinigiai, apskaičiuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Mokymo rūsys
1. Įvadinis mokymas - asmenų, siekiančių tapti karjeros valstybės tarnautojais, zinių įgijimas ir įgūdzių formavimas. Įvadinis mokymas yra privaloma priėmimo į valstybės tarnybą karjeros valstybės tarnautojų pareigoms dalis, kuri baigiasi atsiskaitymu uz įvadinio mokymo turinį. Įvadinis mokymas susideda is mokymosi pagal bendrąsias programas, kurių turinys yra vienodas visiems to paties lygio valstybės tarnautojams, ir mokymosi pagal specialiąsias programas, kurių turinį lemia konkrečių pareigų ypatumai.
2. Tęstinis kvalifikacijos kėlimas - specialių profesinių zinių gilinimas ir įgūdzių formavimas valstybės tarnautojo, institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos laiką einant pareigas arba siekiant aukstesnių pareigų. Tam tikra tęstinio kvalifikacijos kėlimo programų dalis yra privaloma.
3. Auksčiausių kategorijų valstybės tarnautojų mokymas - profesinių zinių gilinimas ir įgūdzių formavimas, siekiant auksčiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareigų.
4. Įvadinio mokymo, tęstinio kvalifikacijos kėlimo ir auksčiausių kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimus, atsiskaitymo uz mokymo programas tvarką, valstybės tarnautojų mokymo programų santykį su formaliojo mokymo programomis nustato Vyriausybė ar jos įgaliota įstaiga.
5. Įvadinio mokymo, tęstinio (privalomojo) kvalifikacijos kėlimo ir auksčiausių kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programų turinį nustato, mokymo programas rengia ir tvarko, atsiskaitymą uz mokymo programas organizuoja Lietuvos viesojo administravimo institutas.
Mokymo finansavimas
Valstybės tarnautojų mokymą finansuoja valstybė ir savivaldybės
9.6. Valstybės tarnautojų skatinimas
9.7. Valstybės tarnautojų teisinė atsakomybė (drausminė, administracinė, civilinė, baudziamoji)
Tarnybinės nuobaudos
1. Valstybės tarnautojams uz tarnybinius nusizengimus Nauja sąvoka!!!-tai tarnybinės atsakomybės pagrindas.Prilygsta sąvokai drausminė nuobauda.Diferencijuoja Sunkius-Vidutinius-Lengvus; apibrėzta nelabai teisinėmis formuluotėmis ), numatytus sio įstatymo 40, 41 ir 42 straipsniuose, skiriamos tarnybinės nuobaudos.
2. Uz tyčinius nusizengimus taikomos grieztesnės nuobaudos negu uz nusizengimus dėl neatsargumo ar aplaidumo.
3. Uz vieną nusizengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda. Uz trečią per 1 metus to paties sunkumo nusizengimą taikoma nuobauda kaip uz sunkesnį nusizengimą.
4. Uz tą patį nusizengimą pareigūnui taikoma grieztesnė tarnybinė nuobauda negu valstybės tarnautojui, neturinčiam pagal pareigas administracinių įgaliojimų kitiems asmenims.
5. Valstybės tarnautojui, įtariamam padarius nusizengimą, nuobaudų skyrimo procedūroje gali atstovauti advokatas ar kitas įgaliotas asmuo.
6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali būti skundziamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas, isskyrus pareikstas zodziu, įrasomi į valstybės tarnautojo asmens bylą ir pateikiami valstybės tarnautojų registrui.
Sunkūs nusizengimai
1. Sunkus nusizengimas yra valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, kuriuo tiesiogiai pazeidziamos zmogaus konstitucinės teisės, siurksčiai pazeidziami įstatymai ar kitaip siurksčiai nusizengiama sio įstatymo nustatytoms valstybės tarnautojo pareigoms:
1) nelojalumas Lietuvos valstybei;
2) siurkstus elgesys su interesantais ar kiti veiksmai, tiesiogiai pazeidziantys zmonių konstitucines teises;
3) netinkamas valstybės ar tarnybos paslapčių naudojimas ar saugojimas;
4) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;
5) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, sukėlęs sunkias pasekmes;
6) pasinaudojimas tarnybine padėtimi, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems;
7) reikalavimas (zodziu ar rastu) is savo pavaldinių atlikti neteisėtas uzduotis ar pavedimus po to, kai pavaldinys buvo rastu pranesęs, jog, jo manymu, duota uzduotis ar pavedimas priestarauja įstatymui ar Vyriausybės nutarimui;
8) nebuvimas darbo vietoje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priezasties;
9) buvimas tarnybos metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medziagų. Siuo atveju valstybės tarnautojo vadovas nusalina valstybės tarnautoją nuo pareigų tos dienos likusiam darbo laikui ir uz sį laiką tarnybinis atlyginimas nemokamas;
10) moterų ir vyrų lygių teisių pazeidimas ar seksualinis priekabiavimas. Atsakomybė yra didesnė, jei teisių pazeidimo ar priekabiavimo subjektas yra pavaldus asmuo;
11) trečias vidutinis nusizengimas per 1 metus.
2. Uz siame straipsnyje nurodytus nusizengimus, atsizvelgiant į nusizengimų padarymo priezastis, aplinkybes ir sukeltas pasekmes, skiriama viena is sių tarnybinių nuobaudų:
1) atleidimas is valstybės tarnybos;
2) pareiginės algos sumazinimas 1 ar 2 kategorijomis nuo 6 mėnesių iki 3 metų;
3) nusalinimas nuo pareigų nuo 1 iki 6 mėnesių. Siuo laikotarpiu valstybės tarnautojui darbo uzmokestis nemokamas, jis gali dirbti bet kokį kitą darbą ne valstybės tarnyboje;
4) grieztas papeikimas.
Vidutiniai nusizengimai
1. Vidutinis nusizengimas yra valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, kuriuo siurksčiai nusizengiama nustatytoms taisyklėms ar darbo tvarkai:
1) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, jei tai sutrukdė institucijai ar įstaigai laiku atlikti viesojo administravimo procedūrą;
2) saliskas elgesys su interesantais ar kitais valstybės tarnautojais;
3) nemandagus elgesys su interesantais;
4) politinė veikla tarnybos metu (isskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų);
6) nepagrįstas atsisakymas teikti informaciją arba zinomai neteisingos tarnybinės informacijos teikimas;
7) pakartotinis (daugiau negu 2 kartus per mėnesį) nebuvimas darbo vietoje daugiau kaip 1 valandą be pateisinamos priezasties;
8) trečias lengvas nusizengimas (isskyrus tuos, uz kuriuos buvo skirtas įspėjimus zodziu) per 1 mėnesį.
2. Uz siame straipsnyje nurodytus nusizengimus, atsizvelgiant į jų padarymo priezastis, aplinkybes ir sukeltas pasekmes, skiriama viena is sių tarnybinių nuobaudų:
1) pareiginės algos sumazinimas 1 ar 2 kategorijomis iki 6 mėnesių;
2)nusalinimas nuo pareigų nuo 10 dienų iki 1 mėnesio. Siuo laikotarpiu valstybės tarnautojui darbo uzmokestis nemokamas, jis gali dirbti bet kokį kitą darbą ne valstybės tarnyboje;
3) grieztas papeikimas;
4) papeikimas.
Lengvi nusizengimai
1. Lengvi 5) tarnybines pareigas einančio valstybės tarnautojo įzeidimas veiksmu ar zodziu. Atsakomybė yra didesnė, jeigu įzeidziamas pavaldus asmuo;
nusizengimai yra valstybės tarnautojo veiksmai ar elgesys, kuriuo nezymiai nusizengiama institucijoje ar įstaigoje nustatytoms taisyklėms ar darbo tvarkai.
2. Uz lengvus nusizengimus, atsizvelgiant į jų padarymo priezastis, aplinkybes ir sukeltas pasekmes, skiriama viena is sių tarnybinių nuobaudų:
1) darbo uzmokesčio sumazinimas 3 dienų pareiginės algos dydzio ar mazesne suma;
2) papeikimas;
3) įspėjimas zodziu. (Neapibrėzta!)
Tarnybinių nuobaudų skyrimas
1. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama tiesioginiam valstybės tarnautojo tarnybos vadovui gavus rasytinę informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusizengimą.
2. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nusizengimo paaiskėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, praėjus 6 mėnesiams nuo nusizengimo.
3. Paaiskėjus, kad tarnybinis nusizengimas turi baudziamosios veikos pozymių, nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir patikrinimo medziaga perduodama kvotos organui. Atsisakius iskelti baudziamąją bylą ar atleidus asmenį nuo baudziamosios atsakomybės, nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama, o tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį, jei po parengtinio tyrimo ir (ar) teisminio nagrinėjimo nepraėjo daugiau kaip 1 metai. Praėjus daugiau kaip 1 metams, nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama.
4. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.
Tarnybinės nuobaudos isnykimas
1. Valstybės tarnautojas laikomas nebaustas tarnybine nuobauda, kai:
1) po nuobaudos uz sunkų nusizengimą (isskyrus nuobaudą - atleidimą is valstybės tarnybos) skyrimo praėjo ne maziau kaip 2 metai;
2) po nuobaudos uz vidutinį nusizengimą skyrimo praėjo ne maziau kaip 1 metai;
3) po nuobaudos uz lengvą nusizengimą skyrimo praėjo ne maziau kaip 6 mėnesiai.
2. Esant galiojančiai nuobaudai, valstybės tarnautojo asmens byloje ir valstybės tarnautojų registre yra galiojančios zymos apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusizengimą ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą. Siuo laikotarpiu valstybės tarnautojas neturi teisės į sio įstatymo 52 straipsnyje nurodytas atostogas dėl asmeninių priezasčių ir į 47 straipsnyje numatytą premiją uz labai gerą tarnybą. Į galiojančią nuobaudą gali būti atsizvelgiama, valstybės tarnautojui siekiant paaukstinimo.
3. Praėjus sio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikui, zymos apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusizengimą ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojo asmens byloje ir valstybės tarnautojų registre panaikinamos.
4. Tarnybinė nuobauda, isskyrus nuobaudą uz sunkų nusizengimą, gali būti panaikinta valstybės tarnautojo prasymu, jeigu jis gauna sio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje numatytą paskatinimą. Sprendimą panaikinti tarnybinę nuobaudą priima institucijų ar įstaigų vadovai, isskyrus Vyriausybei atskaitingas įstaigas. Dėl jų tarnautojų sprendimą priima valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas. Sprendimą panaikinti tarnybinę nuobaudą savivaldybėse priima savivaldybės administratorius, o panaikinti tarnybinę nuobaudą savivaldybės administratoriui - meras (jei sudaroma valdyba, - valdyba).
5. Jeigu valstybės tarnautojas gauna Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko padėką ar valstybės apdovanojimą, sio tarnautojo tarnybinė nuobauda panaikinama.
Materialinė atsakomybė
1. Valstybės tarnautojas turi atlyginti tiesioginę tikrąją zalą, padarytą dėl jo tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar siurkstaus aplaidumo atliekant pareigas, kai institucija ar įstaiga teismo sprendimu turėjo atlyginti zalą, taip pat dėl veiksmų, kurie neatitinka suteiktų įgaliojimų ar priestarauja institucijos ar įstaigos, įgaliojusios jį atstovauti valstybės ar savivaldybės kapitalui, vadovo sprendimams, bet ne daugiau kaip paskutiniųjų 6 mėnesių darbo uzmokesčio dydzio.(Ribota atsakomybė) Zala, padaryta dėl tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar valstybės tarnautojo, su kuriuo sudaryta rasytinė sutartis dėl visiskos materialinės atsakomybės, siurkstaus aplaidumo, taip pat padaryta nusikaltimu zala atlyginama visu teismo nustatytu dydziu.(Pilna atsakomybė) Visiska materialinė atsakomybė taikoma ir tada, kai esant nusikaltimo sudėčiai atsisakoma iskelti baudziamąją bylą arba kai asmuo atleidziamas nuo baudziamosios atsakomybės.
Paskatinimai ir apdovanojimai
1. Valstybės tarnautojai teisės aktų nustatyta tvarka skatinami:
1) padėka;
2) pinigine premija. Si premija gali būti skiriama uz vienkartinę ypatingos svarbos labai gerai atliktą uzduotį arba uz labai gerą tarnybą per vienerius tarnybos metus;
3) vardine dovana.
2. Valstybės tarnautojai uz ypatingus nuopelnus tarnyboje siūlomi valstybės apdovanojimui gauti.
3. Valstybės tarnautojo paskatinimai ir apdovanojimai įrasomi į jo asmens bylą ir zymimi Valstybės tarnautojų registre.
Premija uz labai gerą tarnybą
1. Piniginė premija uz labai gerą tarnybą valstybės tarnautojui gali būti skiriama, jeigu jo tarnybinė veikla per vienerius tarnybos metus įvertinama labai gerai. Bendruosius labai geros tarnybos kriterijus nustato Vyriausybė. Valstybės institucijos, įstaigos ir savivaldybės gali nustatyti papildomus kriterijus pagal savo veiklos specifiką.
2. Pasiūlymus dėl premijos uz labai gerą tarnybą skyrimo institucijų ar įstaigų vadovams teikia tiesioginiai valstybės tarnautojų tarnybos vadovai, įvertinę jų veiklą sio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Sprendimą dėl premijos uz labai gerą tarnybą skyrimo priima institucijos ar įstaigos vadovas, atsizvelgdamas į valstybės tarnautojų tiesioginių tarnybos vadovų pasiūlymus bei tarnybos vertinimo komisijos isvadas. Nesutikimas dėl sių pasiūlymų turi būti motyvuotas rastu.
4. Premijos uz labai gerą tarnybą skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Valstybės tarnautojo statuso praradimo pagrindai
1. Valstybės tarnautojas, praradęs valstybės tarnautojo statusą, yra atleidziamas is valstybės tarnybos, isskyrus sio straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Valstybės tarnautojas praranda valstybės tarnautojo statusą, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) pagal Valstybės tarnautojų pensijų įstatymą pries laiką iseina į pensiją;
3) nesutinka su pareigų pazeminimu dėl nepatenkinamo jo tarnybinės veiklos įvertinimo;
4) isrenkamas ar paskiriamas į sio įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodytas politines pareigybes, isrenkamas Seimo ar savivaldybės tarybos nariu (tai taikoma savivaldybės administracijos tarnautojams, isrinktiems tos pačios savivaldybės tarybos nariais), paskiriamas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Auksčiausiojo Teismo ar kitų teismų teisėju, valstybės kontrolieriumi, Lietuvos banko valdybos pirmininku, jo pavaduotoju ar valdybos nariu, Seimo kontrolieriais, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriumi ar į kitas pareigybes, nurodytas sio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (isskyrus 8, 9, 10 punktus) arba skiriamas dirbti tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuvos Respublika;
5) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
6) gauna tarnybinę nuobaudą - atleidziamas is valstybės tarnybos;
7) įsiteisėja teismo nuosprendziu paskirta bausmė uz sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;
8) įsiteisėja teismo nuosprendziu paskirta bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
9) paaiskėja, kad stojant į valstybės tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;
10) paaiskėja, kad stojant į valstybės tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių jis negalėjo būti priimtas į valstybės tarnybą;
11) sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės pensijos amziaus. (.)
12) nedirba dėl laikino nedarbingumo daugiau kaip simtą dvidesimt kalendorinių dienų is eilės arba daugiau kaip simtą keturiasdesimt dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
13) pasibaigia įstaigos vadovo kadencija ar jo vadovaujama įstaiga likviduojama (tai taikoma tik įstaigos vadovui);
14) pasibaigia politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimai ar kadencija arba valstybės tarnautojas praranda valstybės politiko pasitikėjimą, jei pries pradėdamas eiti sias pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas nebuvo karjeros valstybės tarnautojas;
15) pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo paskyrimo laikas;
16) per nustatytą terminą nebuvo kreiptasi dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo po atostogų dėl asmeninių aplinkybių;
17) valstybės tarnautojo tarnybinė veikla nepatenkinamai įvertinama 3 metus is eilės;
18) pasaukiama į būtinąją karo ar alternatyviąją krasto apsaugos tarnybą.
2. Dėl sio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos priezasties valstybės tarnautojo statusas prarandamas ne maziau kaip 10 metų. Praėjus 10 metų, asmuo gali is naujo stoti į valstybės tarnybą sio įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Dėl sio straipsnio 1 dalies 7, 9 ir 10 punktuose nurodytų priezasčių valstybės tarnautojo statusas prarandamas visam laikui.
Valstybės tarnybos bendrasis valdymas
1. Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1) Vyriausybė;
2) uz valstybės tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas.
2. Vyriausybė atlieka sias valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas:
1) teikia Seimui tvirtinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrasus;
2) teikiamame Seimui tvirtinti planuojamų metų valstybės biudzeto projekte numato lėsas valstybės tarnautojų darbo uzmokesčiui - pareiginėms algoms, priedui uz tarnybos stazą, priemokoms, kitoms ismokoms, taip pat lėsas valstybės tarnautojams skatinti, mokyti ir kvalifikacijai kelti;
3) nustato valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių valstybės tarnautojų pareigybių lygius bei kategorijas, isskyrus Vyriausybei neatskaitingų institucijų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes;
4) nustato valstybės tarnautojų mokymo proceso organizavimo tvarką;
5) atlieka kitas įstatymų nustatytas valstybės tarnybos valdymo funkcijas.
3. Uz valstybės tarnybą atsakingas ministras atlieka sias funkcijas:
1) rengia ir teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus, atlieka galiojančių ir naujai parengtų teisės aktų projektų, susijusių su valstybės tarnyba, ekspertizę, teikia jų rengėjams ar Vyriausybei pasiūlymus dėl jų pakeitimų ar papildymų;
2) organizuoja sio įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų vykdymo kontrolę, siūlo sustabdyti, pakeisti ar panaikinti ne anksčiau kaip pries 1 mėnesį priimtus valstybės institucijų ir įstaigų, isskyrus statutinių įstaigų ir savivaldybių institucijų, vadovų sprendimus, priestaraujančius siam įstatymui, kitiems valstybės tarnautojo statusą nustatantiems teisės aktams. Jeigu valstybės institucijos ar įstaigos vadovas per 1 mėnesį nepakeičia ar nepanaikina sių sprendimų, apskundzia juos teismui;
3) tvirtina Valstybės tarnautojų pareigybių (isskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių) pavyzdinį sąrasą;
4) tvirtina Valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių personalo tarnybų pavyzdinius nuostatus;
5) nustato valstybės tarnautojų priesaikos priėmimo tvarką;
6) tvirtina tarnybos vertinimo komisijų pavyzdinius nuostatus;
7) nustato valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką;
8) atlieka kitas įstatymų, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.
4. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas:
1) organizuoja valstybės tarnautojų registro tvarkymą;
2) atlieka kitas sio įstatymo, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.
Vyriausybei neatskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymas
1. Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose uz sio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą yra atsakingi:
1) Seimo kanceliarijoje ir Prezidentūroje - kanceliarijų (įstaigų) vadovai;
2) Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Auksčiausiajame Teisme - sių teismų kancleriai;
3) kituose teismuose (isskyrus Konstitucinį Teismą ir Lietuvos Auksčiausiąjį Teismą), prokuratūrose, Valstybės kontrolėje, Lietuvos banke, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose - sių institucijų ir įstaigų vadovai.
Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymas
1. Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalą valdo:
1) Vyriausybė;
2) uz valstybės tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;
4) Vyriausybės kancleris;
5) Vyriausybės sekretorius ir ministerijų sekretoriai.
5. Vyriausybės kancleris:
1) yra atsakingas uz sio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei Ministro Pirmininko aparato personalo valdymą;
2) atlieka kitas Vyriausybės įstatymo nustatytas personalo valdymo funkcijas;
3) personalo valdymą organizuoja per Vyriausybės kanceliarijos personalo tarnybą, kurios veiklą reglamentuoja personalo tarnybos nuostatai.
6. Vyriausybės sekretorius atlieka sias Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) yra atsakingas uz sio įstatymo, su juo susijusių teisės aktų vykdymą, taip pat Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, apskričių administracijų ir joms atskaitingų institucijų bei įstaigų personalo valdymą, organizuoja jų personalo valdymą;
2) personalo valdymą organizuoja per atitinkamų institucijų ir įstaigų vadovus, ministerijų sekretorius ir personalo tarnybas, kurių veiklą reglamentuoja personalo tarnybų nuostatai.
7. Ministerijos sekretorius atlieka sias ministerijos ir jai atskaitingų įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) yra atsakingas uz sio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei atitinkamos ministerijos, įstaigų prie ministerijos personalo valdymą, organizuoja jų personalo valdymą;
2) personalo valdymą organizuoja per atitinkamų institucijų ar įstaigų vadovus ir personalo tarnybas, kurių veiklą reglamentuoja personalo tarnybų nuostatai.
Personalo valdymas savivaldybėse
1. Personalo valdymą savivaldybėse atlieka:
1) savivaldybės taryba;
2) savivaldybės meras (jei sudaroma savivaldybės valdyba, - valdyba);
3) savivaldybės administratorius, (4)savivaldybės kontrolierius.
2. Savivaldybės taryba, atlikdama personalo valdymo funkcijas:
1) tvirtindama savivaldybės biudzetą, kasmet numato darbo uzmokesčiui , kitoms ismokoms, taip pat lėsas skatinti mokyti ir kelti kvalifikaciją;
2) kasmet nustato mokymo prioritetus.
3. Savivaldybės meras (jei sudaroma savivaldybės valdyba, - valdyba), atlikdamas personalo valdymo funkcijas:
1) kasmet nustato savivaldybės tarnautojų skaičių pagal valstybės tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas;
2) nustato priemokų ir premijos uz labai gerą tarnybą dydį bei jų skyrimo tvarką;
3) tvirtina savivaldybės tarnautojų pareigybių sąrasą;
4) tvirtina stojamųjų į valstybės tarnybą egzaminų papildomus klausimus, susijusius su savivaldybės veiklos ypatumais;
5) tvirtina tarnybos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį.
4. Uz sio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei savivaldybės administracijos ir savivaldybės įstaigų personalo valdymą yra atsakingas administratorius, kontrolieriaus tarnybos - savivaldybės kontrolierius.
Vietos savivaldos įstatymas - VZ 94-55
Sis įstatymas nustato bendrą veiklos organizavimą, tvarką.
"Vietos savivalda" - LR teritorijos administracinio vieneto gyventojų isrinktas vietos valdzios institucijų teisė ir reali galia pagal LR konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiskai savo atsakomybe reguliuoti ir tvarkyti visuomenės reikalus ir tenkinti vietos gyventojų poreikius.
"Savivaldybė" (S)- valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio gyventojų bendruomenė turi valstybės laiduotą vietos savivaldos teisę.
Įstatymas numato savivaldos principus:
Savivaldybės ir valstybės interesų derinimo
Tiesioginio piliečių dalyvavimo S tarybos rinkimuose, apklausose, gyventojų sueigose ir peticijose principas
S institucijų ir jų pareigūnų atskaitingumo gyventojams principas.
Viesumo ir reagavimo į gyventojų nuomonę principas
Teisėtumo ir socialinio teisingumo
Ekonominio savarankiskumo
Zmogaus teisių ir laisvių gerbimo
Savivaldybės taryba (renkama atstovaujamoji)
Vykdomosios
S valdyba
Meras
Kontrolierius
Seniūnai
Taryba renkama 3 metam. Ji įgyvendina valstybės laiduotą savivaldos teisę ir turi juridinio asmens statusą. Ji sudaro komitetus, komisijas. Struktūrą ir veiklą nustato "Tarybos statutas".
Tarybos veiklos formos: Tarybos posėdis (pagrindinė). Priima aktus z "sprendimus", vieną kartą per metus turi informuoti gyventojus apie savo veiklą. Kaupia gyventojų pasiūlymus. Posėdis teisėtas, kai dalyvauja dauguma deputatų. Sprendimas teisėtas, jei balsuoja dauguma dalyvaujančių. Sprendimas įsigalioja po jo priėmimo, jei nenustatoma vėlesnė data. O sprendimai, kuriais keičiami kiti sprendimai - įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo spaudoje (jei nenurodyta kita data). Sprendimai protokoluojami. Tarybos posėdziai ne rečiau, kaip vieną kartą per ketvirtį. Jie viesi. Gali dalyvauti kiti savivaldybės pareigūnai, kitų valstybės institucijų atstovai ir kt. asmenys.
Savivaldybė turi:
Savarankiską
Valstybės deleguotą kompetenciją
Savarankiskoji - kai pati S turi savo veikimo laisvę: klausimus sprendzia savarankiskai.
Deleguotoji - reikalai, kuriuos padeda valstybė, jos institucijos spręsti:
S atlieka Civilinės metrikacijos funkcijas
Tvarko S ir privataus kapitalo įmonių, visuomeninių organizacijų registrą.
Organizuoja S policiją, civilinę ir priesgaisrinę saugą
Organizuoja sveikatinimo veiklą
Tarybos savarankiskoji kompetencija:
Renka ir atleidzia is pareigų merą ir jo pavaduotoją
Sudaro komitetus
Renka valdybą
Sudaro komisijas
Sprendzia patarėjų steigimo klausimą
Sprendzia administracijos struktūrą, etatus
Priima sprendimą dėl savivaldybės suskirstymo į seniūnijas
Tvirtina tarybos statutą
Tvirtina mero, valdybos, kontrolierių nuostatus
Tvirtina biudzetą, jo vykdymo apyskaitą
Tvirtina kainas uz S įmonių paslaugas
Nustato vietines rinkliavas
Steigia, likviduoja įmones, organizacijas
Teikia finansines lengvatas savo sąskaita įmonės, gyventojams
Isklauso valdybos, mero ataskaitas
Naikina įstatymams ir kitiems aktams priestaraujančius aktus ir pan.
Valdyba sudaroma is tarybos narių. Valdybos gali ir nebūti - tik meras, kur maza S, mazai gyventojų. Į valdybą įeina:
Meras
Mero pavaduotojas
Nariai
Posėdis teisėtas jei dalyvauja 2/3 narių. Sprendimai priimami dalyvaujančių dauguma. Posėdziai protokoluojami. Įsigalioja po pasirasymo, o kurie keičia kitus sprendimus (norminiai) - paskelbus, jei pasiraso meras (sprendimus)
Valdybos kompetencija:
Tarybai pavedus nustato kainas uz S paslaugas (įmonių).
Organizuoja programų įgyvendinimą
Kontroliuoja statybos, krastovaizdzio, paminklų apsaugos procesus
Sprendzia socialinės paskirties statybų kausimus
Teikia Tarybai tvirtinti biudzetą, jo įvykdymo apskaitą
Kontroliuoja, kaip laikomasi Tarybos taisyklių, uz kurias numatyta administracinė atsakomybė
Organizuoja gyvenamųjų patalpų statybą, eksploataciją
Organizuoja kovą su stichinėm nelaimėm, gaisrais ir t.t.
Valdo ir naudoją, saugo S turtą
Rengia gyventojų susirinkimus, teikia informaciją
Ir t.t. kas nurodyta įstatymuose ir kituose aktuose
Taryba is tarybos narių renka merą ir jo pavaduotojus. Jie ataskaitingi tarybai. Meras tvarko S klausimus, kuriuos numato įstatymai ir kiti aktai. Mero kompetencija numatyta įstatymuose ir kituose aktuose.
Administracija
Tarybos, mero, valdybos sprendimu įgyvendinama administracija (ir techniskas aptarnavimas(?)). Jos nuostatus tvirtina taryba. Vadovauja administratorius, jį skiria valdyba, ataskaitingas merui. Jis rengia posėdzius, atsako uz administracijos vidaus tvarką, leidzia įsakymus. Administracija turi padalinius, jie yra pagal S poreikius: bendrasis, dokumentų, teisės, CMB, ekonominės plėtros, turto valdymo, statybos, verslo, finansų, rejestro, kūno kultūros ir sporto, socialinės rūpybos, svietimo, sveikatos apsaugos ir kiti padaliniai, tarnybos, skyriai.
Seniūnas. Jis S pareigūnas seniūnijoje. Skiria ir atleidzia meras. Jis turi savo kompetenciją:
Rengia mero potvarkių, valdybos sprendimų projektus (jei nori).
Teikia merui rekomendacijas dėl socialinės globos, saugomų teritorijų prieziūros
Renka statistikos duomenis
Isduoda pazymas dėl gyventojų socialinės padėties
Saukia gyventojų sueigas
Priziūri kapines
Tvarko ūkio knygas
Registruoja gimimus ir mirimus (isimtinu atveju)
Atlieka notaro veiksmus (isimtinu atveju)
Ir kitas funkcijas
Kontrolierius.
Priziūri, kaip naudojamos S biudzeto lėsos, kaip jis vykdomas
Ar teisėtai naudojama S nuosavybė
Kaip laikomasi finansinės drausmės ir panasiai
Jo veiklą reglamentuoja kontrolieriaus nuostatai. Jis turi savo struktūrą - instituciją, jai vadovauja ir priima įsakymus. Organizuoja patikrinimus, darbo revizijas, teikia is to savo isvadas, pasiūlymus. Jis atsizvelgia ir į tikslingumą, ne tik formaliai į aktų vykdymą.
Valstybės institucijos į savivaldybių veiklą nesikisa, nes jos nepavaldzios. Kai S atlieka valstybės deleguotas funkcijas, valstybė gali nurodinėti. S tarybos, valdybos, mero sprendimai, potvarkiai privalomi visiems S teritorijos gyventojams, pareigūnams. S priziūri, ar laikosi Konstitucijos ir įstatymų.
Vyriausybės atstovas. Jie yra kiekvienoje apskrityje, jie priziūri S veiklos teisingumą. (9 neteisininkai (?)). Piliečių skundus dėl biurokratizmo tiria
Seimo kontrolieriai, t.p. administraciniai teismai, savivaldybės administracinės prieziūros įstatymas VZ 98-51.
Seniau vietoj vyriausybės atstovo, prieziūros funkcijas atliko apskričių virsininkai (S prieziūrai). Tai ne visai pasiteisino. Konstitucinis teismas nusprendė (ar apskrities virsininkas gali priziūrėti S), kad pazeista Konstitucija, todėl vėl atkurta vyriausybės atstovo institucija.
Administracinę prieziūrą ėmė vykdyti vyriausybės atstovas: pagal 123 str konstitucijoje "S administracinę prieziūrą vykdo vyriausybės atstovai". Jų po 1 apskričiai. Jis turi teisę:
Tikrinimų metų gauti is S aktų originalus, paaiskinimus dėl jų.
Tikrina posėdzių protokolus
Dalyvauja tarybų ir valdybų posėdziuose
Įspėja apie priestaravimus
Siūlo sustabdyti akto priėmimą
Nagrinėja S teisės aktus, sprendzia jų teisėtumą.
Dalyvauja Seimo ir vyriausybės posėdziuose, kitose institucijose, kai svarstomi savivaldos klausimai
Jei S pareigūnų aktai neteisėti tai imasi priemonių:
Raso motyvuotą teikimą institucijai, kuri priėmė neteisėtą aktą, siūlydamas aktą sustabdyti.
Raso tarybai, valdybai, merui reikalavimą, kad apie rezultatus pranestų atstovui
Jei S taryba netaiso klaidų (savo ar valdybos pareigūnų), gali kreiptis į teismą, pranesa vyriausybei
Praso įvesti laikinąjį valdymą.
Piliečio administracinė teisinė padėtis. Tai teisės normomis sureguliuotų rysių ir santykių tarp piliečių, valstybės, jos institucijų ir pareigūnų visuma.
Yra:
Bendras (konstitucinis)
Specialus (sakinis) teisinis statusas
Bendrąjį turinį apibrėzia konstitucija. Tai detalizuoja įvairūs įstatymai ir kiti aktai, įvairiose teisės sakose.
Specialusis - pagal atskiras teisės sakas - civilinė, administracinė, darbo ir kt. sakos
Taro bendro ir specialaus statuso yra glaudus rysys. Specialų statusą nustato isvestinis is konstitucinių.
Pavyzdziui konstitucinė teisė į mokslą: isvysto svietimo įstatymą ir kitus įstatymus, bei teisės aktus. Tai ir yra isvestinės teisės normos.
Piliečių administracinis teisinis statusas - administracinėmis normomis sureguliuota teisės normomis santykių valdymo sferoje visuma.
Yra daug administracinių normų. Daug piliečių teisių ir pareigų nustatoma savarankiskai administracinės teisės normomis, remiantis bendromis konstitucijos nuostatomis.
Savarankiskos teisės neturi tiesioginio rysio su konstitucijos nuostatomis. Pvz. teisė vairuoti, medzioti. Tos teisės įtvirtintos bendromis konstitucijos ir įstatymų nuostatomis. Sias teises suteikia piliečiui atsizvelgiant į tam tikras sąlygas (pvz. islaikius vairavimo egzaminą).
Piliečių teisių pakopos:
Konstitucinės
Isvestinės
Savarankiskos
Tas savarankiskas ir numato administracinės teisės normos.
Administracinio teisinio statuso elementai:
Teisnumas
Veiksnumas
Piliečių teisės, laisvės, teisėti interesai
Piliečių pareigos
Teisių ir pareigų realizavimo garantijos
Administracinis teisnumas - valstybės pripazįstama galimybė turėti subjektyvines teises ir pareigas vykdomosios valdzios veiklos srityje. Atsiranda piliečiui gimus, pasibaigia - mirus.Turinį nustato administracinės teisės normos.
Teisnumas priklauso nuo:
Pilietybės (pvz. pareigybių uzimamumo teisė)
Sveikata
Amzius
Issilavinimas - specialybė ir panasiai
Administracinis veiksnumas - galimybė asmeniskais veiksmais realizuoti savo teises ir pareigas valstybinio valdymo srityse. Jis priklauso nuo:
Amziaus
Sveikatos ir panasiai
Pilnas veiksnumas - nuo 18 metų, ribotas 16-18. Veiksnumas gali būti apribotas teismo sprendimu. Jei:
Psichikos ligonis (tada skiriami globėjai)
Serga alkoholizmu (teismo sprendimu)
Teisnumas ir veiksnumas priklauso nuo to, kokios teisės numatytos konstitucijoje, jos rūsiuojamos:
Socialinės - ekonominės teisės (poilsis, sveikatos apsauga, socialinis aprūpinimas)
Kultūrinės (mokslas, naudojami kultūros laimėjimai, kūryba)
Politinės (dalyvavimas tvarkant valstybinius reikalus, jungtis į visuomenines organizacijas, zodzio, spaudos, mitingų laisvės, pareigos - ginti tėvynę).
Asmeninės (asmens, buto neliečiamumas, sązinės laisvė, teisė į teisminę gynybą ir kt.
Teisės ir laisvės santykis. Teisė - piliečio galimybė gauti is valstybės materialines, kultūrines ar dvasines gėrybes (mokslas, socialinis aprūpinimas ir kt.). Teisės turinio pagrindas - reikalavimas, kad jam būtų suteikta tam tikrų gėrybių rūsis. Kad įpareigota salis atliktų tam tikrus veiksmus ir patenkintų piliečių poreikius.
Laisvė - piliečio galimybė elgtis vienaip ar kitaip, jo sąlyginė nepriklausomybė nuo isorinės prievartos priemonių tam tikroje įstatymais nustatytoje zmogaus veiklos sferoje. Laisvės pagrindas - nurodymas nedaryti kliūčių jo veiklai tam tikroje sferoje, tam tikrose ribose.
Teisės ir laisvės ne tik deklaruojamos, bet ir garantuojamos (santykinai). Teisių ir laisvių garantijos:
Ekonominės
Politinės
Teisinės - organizacinės
Ekonominės - sąlygos (materialinės - ekonominės), kurios padeda piliečiui patenkinti savo poreikius naudojantis teisėmis ir laisvėmis - tai valstybės ūkinė - ekonominė sistema (privatinė nuosavybė - jos pagrindas). Piliečiai gali naudotis ir valstybės ekonominiais pagrindais.
Politinės - valstybės politinė sistema "LR - nepriklausoma demokratinė respublika"
Teisinės - organizacinės - valstybėje yra įstatymai, kurie numato tas teises ir laisves bei pareigas, nustato tvarką, sąlygas, kaip tas teises ir laisves realizuoti. Yra institucijos valstybinio valdymo ir panasiai, kurios privalo sudaryti piliečiams sąlygas įgyvendinti tas teises ir laisves ir turi tas teises ir laisves ginti. Yra ir specialios institucijos ginti teises ir laisves: kontrolės institucijos, įvairios prieziūros institucijos, vietinės inspekcijos, taip pat teismai: bendros kompetencijos ir administraciniai teismai (nuo 0501).
Uzsieniečių administracinis teisinis statusas. Tai tie, kurie neturi pilietybės ar yra uzsienio valstybių piliečiai. Jų teisės nustatytos konstitucijoje, įstatymuose ir kituose aktuose, tai pat tarptautinės teisės aktuose. Jie naudojasi visomis teisėmis, isskyrus tas, kurios susijusios su pilietybe.
Jie turi ir pareigas. Yra isimtinės jų pareigos:
Atvyksta tik turėdami vizą, kitus dokumentus
Laikytis migracijos reikalavimų ir panasiai.
Gerbti konstituciją, laikytis įstatymų ir t.t.
Gerbtų lietuvių tradicijas, bendro gyvenimo taisykles
Uz pazeidimus atsako pagal LR įstatymus. Tik diplomatai turi diplomatinį imunitetą (atsako pagal savo salies įstatymus). Yra įstatymas dėl "Uzsieniečių teisinės padėties".
Piliečių skundų teisė (K30 str.), peticijos ir kitos teisės. Įstatymais nustatomos piliečių teisės į skundą tvarka. LR Vyriausybės 1992 m. X 16 d. nutarimas Nr.774 "Dėl gyventojų pareiskimų, skundų ir pasiūlymų nagrinėjimo tvarkos". Jis detalizuoja konstitucijos nuostatą, iki bus priimtas specialus įstatymas.
Sios tvarkos turi būti laikomasi nagrinėjant visus skundus, pasiūlymus, isskyrus tuos, kuriuos nustato atskiri įstatymai ar kiti teisės aktai:
ATPK nustato administracinių nuobaudų apskundimo tvarką
"Seimo kontrolierių įstatymas" - piliečių skundų, pareiskimų nagrinėjimo tvarka
BK
CK
"Administracinių teismų teisenos įstatymas" (nuo 990501) ir kiti aktai.
Valstybės valdymo organų, įstaigų vadovai privalo sios tvarkos laikytis ir numato terminais nagrinėti siuos skundus ir atsakyti pareiskėjams.
Skundas - 1 asmens ar kelių rastu ar zodziu kreipimasis dėl valdymo institucijų, pareigūnų, organų, asmenų piktnaudziavimo, kuriuo pazeidziamos asmens teisės ir interesai. Skundu siekiama, kad teisės pazeidimai būtų nutraukti, atstatytos nukentėjusių teisės, kad kalti būtų sudrausminti, patraukti atsakomybėn.
Pareiskimas toks asmens kreipimasis rastu ar zodziu, tam tikru asmeniniu ar visuomeniniu reikalu, klausimu, susijusiu su teisės aktų pazeidimais, kurie nėra susiję su pareiskėjo teisių pazeidimu, bet siekiama, kad tie trūkumai būtų pasalinti.
Pasiūlymas - 1 asmens ar grupės kreipimasis, nurodant, kad būtų patobulinta valdymo tvarka, darbas.
Prasymas - rastu ar zodziu kreipimasis, kad būtų patenkinta asmens subjektyvios teisės ir interesai.
Tos kreipimosi formos institucijose grupuojamos.
Valstybės valdymo organai ir kiti pareigūnai privalo tam tikromis valandomis privalo asmeniskai priiminėti piliečius.
Uz skundų, pareiskimų priėmimą, nagrinėjimą atsako organizacijų, įmonių vadovai. Rastiski pareiskimai turi būti gyventojų pasirasyti ir nurodyti pareiskėjo duomenys. Nepasirasyti, anoniminiai - nenagrinėjami. Kai kuriose institucijose ir anoniminiai turi būti atskira tvarka įregistruoti ir patikrinti - kai iskelti svarbūs pazeidimai ir panasiai. Daznai jie pasitvirtina.
Pareiskimus, skundus, pasiūlymus gyventojai turi paduoti tik kompetentingam organui, pareigūnui. Pareigūnai, organai, kuriems nepriklauso tirti jų, per 5 dienas turi persiųsti juos pagal priklausomybę, pranesant apie tai pareiskėjams. Jie turi būti įregistruoti, vadovas per 5 dienas turi su jais susipazinti ir duoti eigą. Draudziama persiųsti skundus pareigūnams, dėl kurių veiksmų skundziamasi. Uz tai numatyta drausminė ar net baudziamoji atsakomybė. Vadovai privalo isnagrinėti skundų esmę, jei reikia - papildomus dokumentus, siųsti darbuotojus į vietą ir imtis kitų priemonių skundams spręsti.
Skundai turi būti isnagrinėti per 1 mėnesį nuo gavimo dienos. O kurie nereikalauja papildomo tyrimo - nedelsiant ir ne vėliau, kaip per 15 dienų. Kai skundui isnagrinėti reikia patikrinimo, duomenų, kai per 1 mėnesį neįmanoma, vadovas gali terminą pratęsti dar 1 mėnesį, pranesant apie tai pareiskėjui.
Kontrolės funkcijas vykdančių organų vadovai (savivaldybės kontrolierius, seimo kontrolieriai, finansų kontrolės organai ir kiti) - turi teisę pratęsti terminą iki 6 mėnesių, jei reikia revizijos.
Skundai turi būti atidziai patikrinti ir apie rezultatus pranesta pareiskėjams. Jei atsakymas nepatenkina pareiskėjo - nurodyti motyvus. Nurodyti, kur piliečiai dar gali skųstis dėl tokio atsakymo.
Jei skundai zodiniai, jie taip pat turi būti registruojami, duodamas atsakymas pagal susitarimą - zodziu ar rastu, bet laikantis minėtų terminų. Uz nesilaikymą - drausminė atsakomybė (isimtinais atvejais - baudziamoji).
Peticijų teisė. ( bus paskui atskira tema) Ją nusako įstatymas, bet jo dar nėra. Peticijos teisė - konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į vyriausybę ar savivaldos institucijas. Gali kreiptis piliečiai, uzsieniečiai, nuolat gyvenantys LR ar grupė asmenų. Peticija rastiskas pareiskėjo kreipimasis su reikalavimu ar siūlymu spręsti ar nereikia priimti, pakeisti ar pripazinti netekusiu galios įstatymų, kitų teisės aktų ir panasiai.
Vyriausybė ir savivaldybės sudaro peticijų komisijas, kurios sprendzia, ar tokį kreipimąsi pripazinti kaip peticiją ir pateikti svarstyti ar ne.
Pilietis turi zodzio, spaudos, susirinkimų, mitingų ir kitas laisves.
Susirinkimų įstatymas. VZ 93-69(54). Sis įstatymas nustato piliečių teisę rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Organizatoriai gali organizuoti įvairius susirinkimus:
mitingus
piketus
demonstracijas
procesijas
eitynes ir t.t.
Sis įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kuriuos organizuoja valdzios ir valdymo institucijos, deputatų tarybų susirinkimai, susitikimai su rinkėjais, baznyčios tikybos apeigoms atlikti susibūrimai kapinėse, partijoms ir kitoms organizacijoms, kurios rengia savo narių susirinkimus, įmonių administracijos organizuotų susirinkimų, privačių pasilinksminimų, jaunimo renginių.
Susirinkimus gali organizuoti asmenys:
veiksnūs
virs 18 m.
Tokiems susirinkimams valdzios leidimo nereikia, bet reikia is anksto suderinti su savivaldybe. Neleidziama organizuoti susirinkimų valdzios ir valdymo įstaigose, policijoje, kalėjimuose, socialinės reabilitacijos įstaigose, krasto apsaugos, prokuratūros, teismų, kariniuose daliniuose, bankuose (valstybiniuose) ir kituose specialios ir strateginių objektų patalpose. Prie Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, teismų - uz 75 m. O prie kitų valdzios ir valdymo įstaigų (minėtų) - ne arčiau 25 m. nuo įėjimo. Laikas - nuo 800 iki 2300
Draudziama:
dalyviai ginkluoti
dalyviai turi sprogmenų
turėti alkoholio
dalyviai su kaukėmis
Reikia laikytis tvarkos, padorumo, dorovės. Negalima kurstyti. Pranesimą dėl organizavimo isduoda savivaldybė: per 3 dienas nuo gavimo ir likus ne maziau, kaip 48 valandom iki pradzios.
Savivaldybė gali ir neleisti, dėl to, kad gali būti pazeista viesoji tvarka, dorovė, zmonių teisės, laisvės ir panasiai. Jei isduoda pazymėjimą, jame yra pagrindiniai reikalavimai, sąlygos ir numatyta atsakomybė uz pazeidimus (organizatoriam). Jei negavo tokio pazymėjimo, per tris dienas gali apskųsti teismui. Organizatoriai privalo uztikrinti tvarką. Tai padeda policija. Ji gali pareikalauti nutraukti susirinkimą, jei nesilaikoma sąlygų (pries tai įspėjus). Jei organizatoriams jau buvo paskirta administracinė nuobauda uz tai, ar jei susirinkimai jau buvo nutraukti, materialinės zalos atlyginimo uztikrinimui gali būti pareikalauta uzstato: 10-50 tūkstančių litų arba neleidziama organizuoti. Policija, vykdydama prieziūra, gali tikrinti dalyvius. Pazeidėjai gali būti traukiami administracinėn ar baudziamojon atsakomybėn.
12 tema. Nevalstybinės organizacijos (NO)
Jų teisinė padėtis. Konstitucijos 35 straipsnis: teisiniai nevyriausybinių organizacijų organizavimo ir veiklos pagrindai. Administracinės teisės normos detaliau reglamentuoja sių organizacijų ir valdymo institucijų tarpusavio santykius.
NO - savanoriskos organizacijos, kuriasi piliečių iniciatyva, siekdamos skatinti savo narių veiklą. Jų įvairovę lemia tikslai ir uzdaviniai. Valstybėje vyriausybė privalo atsizvelgti į socialinių grupuočių, turinčių svarbią įtaką valstybės formavimui, interesus. NO:
Politinės - kurios siekia dalyvauti valdzios rinkimuose ir valstybės veikloje:
Politinės partijos
Politinės organizacijos
Nepolitinės
Susietos su ūkine veikla
Negamybinės sferos organizacijos (jaunimo, religijos, sporto, kultūros, svietimo, mokslo, sveikatos, labdaros, socialinės globos, profesinės meno ir kitos).
Politinės partijos turi fiksuotą narių skaičių. Turi savo įstatus, centrinius ir vietinius valdymo organus, organizuoja susirinkimus, turi materialinę bazę. Politinės partijos ir organizacijos (PPO) bei visuomeninės organizacijos (VO) steigiasi ir veikia įstatymų pagrindais. Yra: PPO įstatymas, VO įstatymas, Profsąjungų įstatymas, religinių bendruomenių įstatymas.
NO steigimo ir veiklos pagrindai. Tvarką nustato specialūs įstatymai. NO turi įsiregistruoti Teisingumo ministerijoj. Ji gali ir sustabdyti sių organizacijų veiklą. Yra sių NO administracinis teisinis statutas.
13-1. Valstybinio valdybo formų sąvoka ir rūsys
Valstybinio valdymo formos ( toliau VVF):
Sąvoka-tam tikri vienarūsiai , giminingi valstybinių valdymo organų veiksmai.
Tai veiklos būdai , kurie turi specifines formas ( pvz. valstybinio valdymo organų aktų priėmimas, posėdziai, pagrindinės VVF nustatytos įstatymais ir kt. aktais)
FORMOS:
Aktų priėmimas
a) aktai nustatantys teisės normas;
b) aktai taikantys teisės normas;
Faktų registravimas
( pvz. santuoka, mirtis- teisinis veiksmas, isduodant dokumentą, įregistruojama spec. knygose).
3.Administracijos jurisdikcijos vykdymas
( Administracinių bylų nagrinėjimas)
4.Kontrolė
( kontrolė yra ir valdymo funkcija ir forma).
5. Prieziūra
( vykdo spec organai- polisija, vyriausybės atstovas savivaldybių atzvilgiu- " Savivaldybių administracinės prieziūros įstatymas").
6. Posėdziai
( tai organizacinio pobūdzio veiklos forma. Kai kurie privalomi pagal įstatymą- tačiau neįeina visokie susirinkimai ir vadinamos " penkiaminutės")
7. Statistikos ir apskaitos tvarkymas
( numato įstatymas, yra spec. organai ir etatai- pvz. buhalterija)
8. Rastvedybos tvarkymas
9. Kt. Materialinio techninio pobūdzio operacijos
( informacijos, t.t. zinių rinkimas, kaupimas , apdorojimas)
1( Ir tradicinis) Darbo patyrimo skleidimas
13-2.Valstybinio valdymo metodų sąvoka ir rūsys
Valdymo metodas- tai poveikio priemonė, skirta subjektui efektyviausiu būdu paveikti jo sąmonę, valią, elgesį, kad būtų sėkmingai vykdomi valdymo uzdaviniai ir funkcijos.
Metodų rūsys:
|
1. Įtikinimas |
spauda, idealogija, TV, paskaitos, auklėjamasis darbas, įstatymų aiskinimas. (t.y. įvairios auklėjamosios- skatinamosios priemonės nukreiptos į zmogaus sąmonę, elgesį) |
|
2. Prievarta |
taikoma nepaklūstantiems įstatymams, pazeidziantiems teisės normas |
|
3. Ekonominiai |
naudojamos tokios ekonominės kategorijos : konkurencija, ūkiskaita, pelnas, kaina, kreditas, ekonominės sankcijos, delspinigiai |
14-1.Valstybinio valdymo akto sąvoka ir juridinė reiksmė
Sąvoka:
Valstybinio valdymo aktas ( VVA) - tai teisinių aktų rūsis, kuriuos priima valstybinio valdymo institucijos ir jų pareigūnai.( arba, VVA- tai teisinių institucijų pareigūnų dokumentiskai įforminti sprendimai.)
Juridinė reiksmė:
a)VVA ( valstybiniai valdymo aktai) priimami valstybės organų ar savivaldybės institucijų vardu, isreiskiama jų valia. Tai valiai turi paklusti valdymo subjektai. Dėl VVA atsiranda teisiniai padariniai - pasekmės.
b) VVA gali būti juridinis faktas- yra pagrindas atsirasti ar nutrūkti administraciniams teisiniams santykiams.
c) VVA gali būti kitų valdymo aktų pagrindas ( įsakymų ir pan.).
d) VVA gali būti civilinio teisinio sandorio sudarymo ir galiojimo sąlyga.
e) VVA gali būti pagrindas kitiems santykiams atsirasti, reguliuojamims kitų sakų ( ne administraciniams)- darbo, zemės ir kt.
VVA Bruozai:
Tai teisiniai valstybinių valdymo organų veiksmai.
Tai poįstatyminiai aktai( atsiranda remiantis įstatymais , juos vykdant)
Tai valdingo , vienasalisko pobūdzio teisiniai sprendimai. Juos priima kompetetingas subjektas, remiantis valdzios ir pavaldumo principu.
Tai juridiniai valdymo institucijų sprendimai - jie privalomi adresatams
Tai teisiniai aktai , sukeliantys teisines pasekmes.
VVA igyvendinimas uztikrinamas valstybės prievartos priemonėmis.
VVA ( formos)gali būti:
1.Rasytiniai ( privaloma si forma , kai ji besąlygiskai numatyta įstatymu ar kitu teisės aktu)
2.Zodiniai( operatyvinėje kai kurių organų ir pareigūnų veikloje).
14-2. Valstybinių valdymo aktų ir kitų teisinių aktų ir dokumentų ( teismo, prokuratūros, notariato aktų, civilinių sandorių, tarnybinių ir asmens dokumentų skirtingumas.
Valstybinio valdymo aktų skirtumas nuo kt. :
Nuo įstatymų
Valstybiniai valdymo aktai galioja tada , kai nepriestarauja Konstitucijai, įstatymams.Be to įstatymai patys sąlygoja VVA turinį ir juridinę galią.
Nuo teismo aktų
Teismo aktai - teisės taikymo aktai, priimti pagal BK, BPK, CK, CPK ir t.t.
Teismo procesiniai aktai elgesio taisyklių nenusako, o VVA- Įtvirtina elgesio taisykles., teisės normas.(Teismo pirmininko aktai yra ne teismo procesiniai , o administraciniai VVA.)
Nuo prokurorų aktų
Prokurarų aktai - procesiniai, jais nenustatomos elgesio taisyklės, jie leidziami remiantis įstatymais.
VVA- gali būti leidziami aukstesnių institucijų nurodymu- nėra savarankiskumo.
Nuo civilinės teisinės sutarties
Sutartis - sandoris , susitarimas tarp salių.
VVA- vienasaliskas aktas, neraikalauja kitos pusės sutikimo.
Nuo asmens dokumento
Valdymo aktas nustato elgesio taisykles, normas.
Nuo tarnybinio dokumento
Tarnybiniai dokumentai įtvirtina tam tikrus faktus, juose teisės normų nėra.
Nuo visuomeninių organizacijų aktų
Visuomeninių organizacijų aktai - ne teisiniai, privalomi tik tos organizacijos nariams.
Valdymo aktai privalomi visiems subjektams.
14-3. Valstybinio valdymo aktų rūsys
Valstybinio valdymo aktai klasifikuojami pagal įvairius kriterijus:
Pagal valdymo rūsis:
1.Valstybinio valdymo institucijų ir pareigūnų
2.Vietos savivaldos
Pagal juridines savybes:
1.Norminiai ( turinį sudaro taisyklės priimtos ilgesniam laikui)
2.Individualūs (individualiems subjektams trumpalaikiam taikymui- teisės normos nenustatomos.( pvz. isleisti atostogų.)
Pagal galiojimą erdvėje:
Visoje LR teritorijoje
Apskrities teritorijoje
Savivaldybės ( Jei priima vyriausybė, galioja visoje teritorijoje, jei ministerija- tam tikroje sakoje).
Pagal aktus priimančių organų kompetenciją:
Bendros kompetencijos
Sakiniai
Pagal priimančius aktus organus:
Vyriausybės
Ministrų
Premjero
Savivaldybių valdybos(tarybos)
Mero, Administratoriaus įsakymai ir pan.
14-4. Valstybinio valdymo aktams (VVA) keliami reikalavimai ir jų nesilaikymo padariniai
Teisėtumas - svarbiausias principas.
1.Bendri teisėtumo reikalavimai:
1.VVA( Valstybinio valdymo aktas) turi būti priimtas kompetetingo organo ar pareigūno suteiktų įgaliojimų ribose.
VVA t.b. priimtas valstybės ir piliečių interesais.
(nevarzyti piliečių teisių, nepazeisti įstatymų).
3.VVA t.b. tam tikslui, kuris tiesiogiai numatytas įstatymo, nutarimo ir pan.
VVA t.b. priimtas įstatymo nustatyta tvarka, procedūra.
VVA t.b. priimtas įstatymo numatytos formos.
2. Specialūs teisėtumo reikalavimai
Kai kurie VVA t.b. priimti tik tam tikram laikui (pvz. terminai nuobaudoms nebegalios)
VVA g.b. priimtas tik esant aukstesnio organo sutikimui(pvz. parduodant turtą)
VVA kai kada priimami suderinus su kt. organais (apskrities parengtas aktas vyriausybei suderinamas su ministru)
VVA g.b. tvirtinami aukstesnio organo (ministerijos nuostatus tvirtina vyriausybė)
VVA g.b. priimti atzvilgiu asmenų, sulaukusių nustatyto amziaus (adm.atsakomybė nuo 16 m.)
VVA g.b. priimti remiantis kitais Valstybiniais aktais - (ministro įsakymu)
3. Juridinės technikos reikalavimai
1995 05 02 "LR įstatymų ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas"
(ziūr. į trumpą įstatymo sąvadą klausimo pabaigoje)
T.b. priėmimo data, Nr., pavadinimas, įsigaliojimo data, taisyklinga kalba ir t.t.
Reikalavimų nesilaikymo padariniai:
Jei aktas priestarauja Konstitucijai, ar įstatymams- jis yra niekinis, negali būti taikomas.
Jei dalinai neatitinka įstatymų- jis ginčytinas ar defektinis, vykdomas tiek, kiek yra teisėtas.( o Nekrosius sakė , kad nebūna dalinai nėsčia- arba įstatymas veikia, arba ne.)
Įstatymai, Seimo nutarimai, Prezidento dekretai turi: Straipsnius, Jų dalis,Punktus
Kitų valdymo institucijų VVA sudaro: Punktai; Pastraipos; Punktų papunkčiai ( punktai -arabiskais skaičiais, pastraipos nenumeruojamos, papunkčiai- arabiskais)
Didelės apimties aktai: Skyriai; Skirsniai (zymimi romėniskais skaičiais is eilės)
Akto forma-:
1. institucijos , įgaliotos jį priimti pavadinimas
2.teisės akto rūsies pavadinimas
3.teisės akto pavadinimas
4.priėmimo data, numeris, vieta
5.tekstas
teisės aktą pasirasančiojo pareigos, vardas, pavardė.
Nutarimas - aprasomoji ir sprendziamoji dalys.1- konstatuojama padėtis, antrojoje - pareikalaujama įsipareigoti ir pan.)
14-5. Valstybinio valdymo aktų rengimo, svarstymo, priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarka
Tvarka:
Nustatyta įstatymu 1995 05 02 "LR įstatymų ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas".
Vyriausybės reglamentas:1994 08 11
Teisingumo ministro įsakymas "dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų"(duoti aktų pavyzdziai).
T.p.ministerijų, savivaldybių ir k.t. institucijų reglamentuose.
( Vyriausybės nutarimų projektai, įstatymų projektai parengiami įstatymo ir reglamento nustatyta tvarka).
Aktų rengimo stadijos:
Akto paskirties ir jo rengimo uzduoties nustatymas.
Akto rengėjo nustatymas.(komisijos, darbo grupės).
Akto teksto parengimas
Akto derinimas ar aprobavimas( tekstas t.b. suderintas su institucijonis , pareigūnais- tai nustato įstatymai ir kt. aktai, nes jie vieni siejasi su kitais ir kad nepadarytų zalos reikia suderinti /pvz. su aplinkos apsauga, higienistatis, gaisrine ir pan.)-( 1995 05 02 " LR įstatymų ir teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas")
Pateikimas svarstymui.( Aktas gali būti priimamas kolegialiai ar vienasmeniskai. kartais gali būti pridėtas aiskinamasis rastas)
Priėmimas ( Vyriausybėje- narių balsų dauguma.)
Paskelbimo ir įsigaliojimo tvarka( Nustato įstatymas " Dėl LR įstatymų ir kt. teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos". 1993 04 04 ( Norminio pobūdzio aktai įsigalioja kitą dieną, paskelbus VZ.(Vyriausybės ir ministerijų).Savivaldybių- vietinėje spaudoje, įsigalioja kitą dieną, jei nenurodyta kita data.
VVA pakeitimo , panaikinimo ir pripazinimo negaliojančiais tvarka:
Nustato įstatymai:
Panaikinti, keisti gali , kas isleido.
Vyriausybės aktą gali pripazinti negaliojančiu Konstitucinis teismas.
Aukstesnysis organas gali panaikinti zemesniojo aktą.
Apskrities virsininkas turi teisę sustabdyti apskrities įmonuų- oprganizacijų aktus.
Savivaldybių taryba gali naikinti valdybos nutarimus, Mero potvarkius, savivaldybių pareigūnų įsakymus, jeigu jie priestarauja įstatymams, teisės aktams
Teismas, įstatymo numatytais atvejais gali pripazinti negaliojančiu VVA.( galės įstaigti administraciniai teismai ir bendros kompetencijos teismas.
(Atkreipti dėmesį į naują"LR Administracinių bylų teisenos įstatymą" 1999 sausio 14 .)
15 tema. Administracinė teisinė prievarta
15-1. Administracinės teisinės prievartos esmė ir jos ypatumai
Esmė:
Administracinė teisinė prievarta (ATP)- savarankiska prievartos rūsis ( salia baudziamosios, drausminės.)
ATP( administracinę teisinę prievartą) sudaro tam tikrų poveikio priemonių, nustatytų įstatymais sistema.
Administracinėmis teisinėmis priemonėmis siekiama sustiprinti ir saugoti teisės reguliuojamus visuomeninius santykius, nustatytą tvarką, drausminti teisės pazeidėjus,traukti atsakomybėn uz pazeidimus.
ATP ( administracinė teisinė prievarta) - pagalbinė priemonė , naudojama, kai nepakanka įtikinimo metodo.
Taikant ATP-ą , subjektams daromas psichinis, moralinis, materialinis ar organizacinis poveikis. ATP uztikrina valstybės saugumą, piliečių interesus, priemonė kovoti su nusikalstamumu.
ATP ypatumai:
ATP- savarankiska prievartos rūsis ( ją sudaro įstatymais nustatytų poveikio priemonių sistema).
ATP priemonių taikymo tvarka ir subjektai, kurie turi teisę taikyti prievartą apibrėzti įstatymais.
ATP būdinga, kad ji naudojama tada, kai reikia nutraukti pazeidimą, nubausti pazeidėją, ir tuomet, kai pazeidimo nėra, tačiau ATP siekiama is anksto uzbėgti teisės pazeidimams atsirasti- pasalinti sąlygas, aplinkybes, kuriomis teisės pazeidimai gali atsirasti.( Tai daroma visuomenės interesais, uztikrinant saugumą, viesąją tvarką. (Pvz. pranesimas apie padėtą sprogmenį- Valinskas Unabomberis pranesa ,kad sprogs Sarūno viesbutis- zmonės evakuojami, siekiant isvengti galimų pasekmių.)
ATP taiko spec. organai ir pareigūnai.(Policija, inspekcijos.)
ATP taiko subjektams ne tarnybinio pavaldumo tvarka.( Tarnyboje taiko ne pazeidėjo virsininkas, o spec. tarnybos. o pavaldumo tvarka būtų- drausminės nuobaudos).
ATP taikymas- operatyvaus pobūdzio.( Taikoma tuoj pat padarius pazeidimą, daznai ir pazeidimo vietoje
15-2 Administracinių Teisinių Prievartos Priemonių rūsys(prevencinės, kardomosios, atsakomybės priemonės
Pagal AT prievartos taikymo tiesioginę paskirtį , ir taikymo pagrindus visos ATP prievartos priemonės skirstomos į grupes.
ATP priemonių GRUPĖS:
|
Administracinės prevencinės priemonės (įspėjamosios) |
|
Administracinės kardomosios priemonės. |
|
Administracinės nuobaudos( administracinės atsakomybės priemonė) |
|
(Atstatomosios priemonės- atstatoma pazeista teisinė padėtis- atlyginama zala). |
Administracinės prevencinės (APP)- - jos taikomos kai teisės pazeidimas dar nepadarytas, bet siekiama uzkirsti kelią. Kita ypatybė - jos naudojamos ypatingomis aplinkybėmis - stichinės nelaimės, gaisrai, epidemijos. Taip pat yra toks įstatymas - " Kovos su organizuotu nusikalstamumu uzkardymo įstatymas"- numato eilę administracinių priemonių asmenims, kurie potencialūs nusikaltėliai.
Administracinės prevencinės priemonės ( APP) yra 2 rūsių:
a) naudojant kovoje su teisės pazeidimais
b) kovojant su kito pobūdzio negatyviais reiskiniais
( Pvz. a) atveju policija paima automobilį persekioti nusikaltėlį, o b) atveju nuvezti suzeistą į ligoninę.)
Kardomosios priemonės ( AKP)
Tai tokios poveikio priemonės, kurios naudojamos , kai daromas ar padarytas pazeidimas. Jų paskirtis:
prievarta nutraukti pazeidimą, jo aplinkybes.
isaiskinti teisės pazeidimą, jo aplinkybes, pazeidėją.
patraukti pazeidėją atsakomybei.
Administracinės kardomosios priemonės ( AKP) yra 2 rūsių:
a) procesinės
(procesinės naudojamos traukiant pazeidėją administracinės atsakomybėn - asmens pristatymas, asmens sulaikymas, atvesdinimas, apziūra, daiktų ir dokumentų tikrinimas, paėmimas, savavaliskos statybos nutraukimas - tai nurodyta ATPK.
b) specialios
( jas numato kiti įstatymai - pvz. "Policijos įstatymas". Tai fizinio poveikio priemonės - isvesdinti, panaudoti spec priemones(pvz. bananas, antrankiai.)
3.Administracinės nuobaudos
Siekiama kaltąjį pataisyti.Taikomos pagal pazeidimo laipsnį - tai įspėjimas, bauda, atlygintinas daikto paėmimas, konfiskavimas, suteiktos spec. teisės atėmimas( vairuoti, medzioti), pataisos darbai, administracinis arestas, nusalinimas nuo darbo.
16 tema. Administracinė atsakomybė
16-1. Administracinės atsakomybės sąvoka,. jos ypatumai
Administracinės atsakomybės SĄVOKA:
Administracinė atsakomybė - administracinių nuobaudų pazeidėjui taikymas siaurąją prasme. Tai yra teisinis santykis tarp valstybės ir įgalioto organo, pareigūno ir teisės pazeidėjo.( Valstybė smerkia pazeidimą, reikalauja atsakomybės , taikydama nuobaudas.Pazeidėjas atsako valstybei , institucijoms, atlikdamas nuobaudą, ir tuo patiria neigiamų pasekmių - netenka laisvės, teisių, kitų vertybių) ) tai plačiąja prasme suprantama administracinė atsakomybė.
Administracinė ir teisinė atsakomybė ( skirtingos sąvokos):
Teisinė atsakomybė (TA)- siejasi su valstybine prievarta.
Teisinės atsakomybės (TA) pozymiai:
TA- priemonė kovoti su teisės pazeidimais, uztikrinti teisėtvarką.
Teisinės atsakomybės pagrindas- teisės pazeidimas.
TA subjektas - pazeidimą padaręs fizinis asmuo ar juridinis asmuo.
Naudojamas teisinių sankcijų taikymas,- teisės pazeidėjas , atlikdamas nuobaudas, patiria moralinius, materialinius padarinius.
Teisinė atsakomybė- tai teisės pazeidėjui daromas poveikis įstatymų sankcijų taikymu.
/Skiriasi Administracinė ir Teisinė atsakomybė:
TA atsiranda kai asmuo jau pripazintas kaltu ir jam skiriama nuobauda.
AA atsiranda nuo tada, kai padarytas teisės pazeidimas , o nuobaudos skyrimas jau procesinė procedūra./
Kai kurie Teisinės atsakomybės pozymiai būdingi ir administracinei atsakomybei, bet yra ir tik ADMINISTRACINEI ATSAKOMYBEI (AA) būdingų pozymių (ypatumų):
AA pagrindas- administracinis teisės pazeidimas.
Subjektas- fizinis asmuo, kuris darydamas teisės pazeidimą turėjo 16 metų ir buvo pakaltinamas.
Kalti asmenys- administracinėn atsakomybėn traukiami ne tarnybine tvarka ( tai ne drausminė atsakomybė).
Asmeniui skiriama administracinė nuobauda.
Administracinės nuobaudos taikomos įstatymų nustatyta procesine tvarka.
Administracinei nuobaudai būdingas operatyvumas.
AA poveikio priemonės svarbios kovojant ne tik su administraciniais pazeidimais , bet ir su nusikaltimais.
16-2 Administracinės atsakomybės principai
Administracinės atsakomybės principai - nuostatos , idėjos - teisinės , moralinės, socialinės, kuriomis grindziama , taikoma, formuluojama administracinė atsakomybė.
PRINCIPAI:
Atsakomybė tik uz elgesį , bet ne uz mintis.
Atsakomybė tik uz priesingą teisei veikimą ar neveikimą, ir esant kaltu
( turi būti pakaltinamas ).Atsakomybė uz elgesį , o ne uz mintis.
Teisingumo principas.
(traukiant administracinėn atsakomybės turi būti laikomasi visų procesinių reikalavimų).
Atsakomybės teisingumo principas.
Turi laikytis tie kurie taiko, ir tie , kurie leidzia įstatymus. Nuobaudos turi būti prasmingos, realios, uz pazeidimą 1 pagrindinė nuobauda, atsizvelgti reikia į svelninančias ir sunkinančias aplinkybes.
Atsakomybės tikslingumas.
Jei administracinės atsakomybės tikslas pasiektas kitomis priemonėmis ,- AA gali būti netaikoma, pries laiką gali būti atleistas nuo administracinės atsakomybės.
Administracinės atsakomybės neisvengiamumas.
Administracinės atsakomybės viesumo principas.
AA taikoma viesai , taip pat teismuose ,- tai daro poveikį.
16-3. Administracinės atsakomybės ir kitų teisės atsakomybės rūsių ( baudziamosios, civilinės) skirtingumas
1.Skiriasi nuo Baudziamosios atsakomybės:
a)Taikymo pagrindu. Administracinės teisės atsakomybės taikymo pagrindas- administracinės teisės pazeidimas ( nustato įstatymai ir t.t. atvejais vietos savivaldybių tarybos -valdybos.Baudziamosios atsakomybės taiktymo pagr. - nusikaltimas ( pozymiai numatyti įstatymų- BK).
b)Nuobaudos.Administracines nuobaudas skiria įvairūs valstybinio valdymo organai- pareigūnai ir t.p. teismas- teisėjas.kriminalines bausmes skiria tik teismas.
c) Poveikio priemonės. Abiejų poveikio priemonių tikslas bendras- perauklėti. administracinės poveikio priemonės daug svelnesnės.
d) Taikymas. Administracinė atsakomybė taikoma procesine tvarka, nustatyta administracinės teisės normų.Baudziamoji- pagal baudziamojo proceso normas.
2. Skiriasi nuo drausminės atsakomybės:
a)Taikymo pagrindu. Drausminėn atsakomybėn traukiami asmenys uz drausminius , o ne uz administracinius teisės pazeidimus.skirtumas nustatomas pagal tai , kas yra pazeidimo objektas .
b)Skiriasi pazeidimo objektas. (Drausminio nusizengimo objektas - darbo, tarnybiniai santykiai. Administracinio nusizengimo objektas - teisės reguliuojami visuomeniniai santykiai , paprastai valstybinio valdymo sferoje.)
c) skiriasi subjektas. Administracinės teisės subjektas - bet koks fizinis, pakaltinamas , 16 m. asmuo, o drausminės atsakomybės - tam tikro kolektyvo narys.
d) taikymo subjektas.Administracinę atsakomybę kaltiems taiko spec. valdymo organai - pareigūnai, teisėjas, o drausminę - T.t. organai , kuriems tie nusikaltę asmenys tarnybiskai pavaldūs.
e) Taikymo priemonės ir procesinė tvarka.skiriasi terminai, atsirandantys teisiniai padariniai.
3. Skiriasi nuo civilinės atsakomybės:
a)Taikymo pagrindas.Administracinės atsakomybės taikymo pagrindas - administracinės teisės pazeidimas, o Civilinės teisės taikymo pagrindas - Civilinės teisės deliktas.
e) Pazeidimo objektas. Civilinės teisės pazeidimo objektas - yra teisės reguliuojami visuomeniniai santykiai., ginami administracine ir teismine tvarka. Civilinės teisės pazeidimo objektas- turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai, ginami teismine tvarka, pateikus ieskinį pagal civilinio proceso normų reikalavimus.
f) Subjektas. Administracinės teisės subjektas g.b. tik fizinis asmuo.Civilinės teisės atsakomybės subjektu g.b. fizinis ir juridinis asmuo.
g) Teisiniai padariniai. Civilinės atsakomybės pobūdis paprastai turtinis, o administracinės- gali būti ir moralinio pobūdzio.
h) Skiriasi taikymo procesine tvarka ir senaties terminais.
16-4 Administracinės teisės pazeidimo sąvoka, juridinė sudėtis analizė ( pazeidimo objektas, subjektas, objektyvusis ir subjektyvusis aspektai)
Sąvoka
- (ATPK 6 str,) Administracinės teisės pazeidimas-priesingas teisei , kaltas veiksmas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į piliečių teises ir laisves, viesąją tvarką ir t.t. uz kuriuos įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Tai yra visuomenei pavojingas veikimas ar neveikimas.
Administracinės teisės pazeidimo struktūra. Administracinės teisės pazeidimo elementai :
|
1. Pazeidimo objektas |
|
|
2.Pazeidimo objektyvinė pusė |
|
|
3.Pazeidimo subjektas |
|
|
4.Pazeidimo subjektyvinė pusė |
|
|
1. Administracinės teisės pazeidimo objektas - tie visuomeniniai santykiai , kuriuos reguliuoja teisės normos (visų sakų) ir saugo administracinės nuobaudos. Pvz. Rinkimų teisė- reguliuoja Konstitucinė teisė, o uz pazeidimus taikoma administracinė atsakomybė. Tai bendrasis objektas, o yra ir rūsinis objektas , pagal atskiras rūsis. |
|
|
2. PAZEIDIMO OBJEKTYVINĖ PUSĖ (POP) Objektyviniai pozymiai - yra veiklos isorinė pasireiskimo forma. Ji parodo ,kaip padaromas Administracinis teisės pazeidimas.( 107 str. " zemės savininkui. nesiėmus kovos su piktzolėmis." Pazeidimo objektyvinė pusė gali būti apibrėzta ir labai konkrečiai ir sąlyginai. POP elementai: 1.Zala 2.Tiesioginis rysys tarp veiklos ir pasekmių Vieta Laikas Aplinkybės Veikos padarymo būdas ir kt. |
|
|
3. SUBJEKTAS Asmuo , padaręs administracinį teisinį pazeidimą.Administracinio teisinio pazeidimo subjektas- tik fizinis asmuo.Jam turi būti: a) 16 metų b) t.b. pakaltinamas Pakaltinamas- tai reiskia , kad galėjo suvokti savo veiksmų pasekmes, kaip pavojingas visuomenei. Pazeidėjai gali būti asmenys: piliečiai, pareigūnai, asmenys be pilietybės, uzsieniečiai Eiliniams pilliečiams taikomos svelnesnė bausmė, nei pareigūnams.14 str. numato pareigūnų , kaip spec. subjektų atsakomybę,- jie atsako įstatymų numatytais atvejais, atsako numatytais atvejais ir uz tarnybiskai pavaldzius siam pareigūnui asmenis ( pvz. restorano vadovas atsako uz virėjus, nes turi uztikrinti tvarką imonėje) SUBJEKTAI g.b. ir įtėviai, tėvai, globėjai,kurie atsako uz vaikus iki 16 metų. Admin. teisė numato atvejus, kai asmenys gali būti traukiami ne administracinėn, o drausminėn atsakomybės:- 15 str. uz administracinius pazeidimus kariskiai atsako pagal drausmės statutus, o kai kada bendrais pagrindais. adm. atsakomybėn netraukiami diplomatai. PROJEKTAS kodekso,- numatyta atsakomybė ne tik fiziniams asmenims , bet ir juridiniams asmenims. Adm. TEISĖS PAZEIDIMO SUBJEKTAS - tai tas , kas padaro pazeidimą, o administracinės TEISĖS PAZEIDIMO ATSAKOMYBĖS SUBJEKTAS- G.B. tas pats, ir kitas asmuoLpvz. diplomatas ir kariskis -pazeidimo subjektu yra, o atsakomybės - ne. Tėvai- atsakomybės subjektu yra, o pazeidimo subjektas - jų vaikai. |
|
|
4.Pazeidimo subjektyvinė pusė; Bet koks zmogaus poelgis- sąmoningas ir valinis aktas.Zmogus turi kontroliuoti savo poelgius ir jų padarinius. Zmogaus psichinė veikla , susijusi su administracinės teisės pazeidimais ir yra administracinio teisės pazeidimo subjektyvinė pusė- tai yra vidinis elementas , susijęs su zmogaus psichika ir valia. Pazeidimo subjektyvinės pusės elementai: Kaltė Motyvas Tikslas Kaltė- TYČIA arba NEATSARGUMAS. Tyčia- kai asmuo siekia tam tikrų padarinių ir deda pastangas jiems pasiekti. Neatsargumas-kaltės forma, kai asmuo neturi tikslo padaryti pazeidimą, bet darydamas veiksmus, lengvabūdiskai tikėjosi, kad bus isvengta zalingų padarinių , ar nenumatė jų, nors turėjo ir galėjo tas pasekmes numatyti. Motyvas- kaltės forma- ko siekė? ( pvz. pavogti, praturtėti, is kersto. pavydo) Įstatymas numato aplinkybes, kurioms esant, veika nelaikoma teisės pazeidimais: Būtinoji gintis Būtinas reikalingumas. Būtinoji gintis- ginti save, kitus , turtą,- tokiomis priemonėmis, kurios leidziamos tomis aplinkybėmis. Būtinas reikalingumas- siekiamt pasalinti pavojų, jei sis pavojus negali būti pasalintas kitokiomis priemonėmis ir jų zala padaryta mazesnė, nei galėjo būti. |
16-5 administracinių nuobaudų ( atsakomybės priemonių) esmė ir rūsys. Pagrindinės ir papildomos nuobaudos.
Administracinės nuobaudos/ ATPK-21-29 str.
Nuobaudos:
pagrindinės
papildomos
Pagrindinė-1. Papildomos g.b. kelios ( spec teisių atėmimas)
Nuobaudų rūsys:
Įspėjimas (svelniausia nuobauda, tuomet, kai atitinkamas organas priima rastiską nutarimą priimti nuobaudą - įspėjimą.
Bauda- ( dazniausiai taikomos nuobaudos- piliečiams nuo 10-1000 Lt. Pareigūnams- nuo 20-2000 Lt.Kai kada gali būti didesnės.)
Atlygintinas daikto paėmimas-( daiktas realizuojamas, atskaitomos realizavimo islaidos, likutis grązinamas.)
Konfiskavimas
Spec teisės atemimas
Pataisos darbai
Administracinis arestas ( iki 360parų. Netaiko moterims, auginančioms vaikus iki 12 m., nepilnamečiams, invalidams.)
Nusalinimas nuo darbo, pareigų ( tai daro teismas)
Yra lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
Kodeksas
16-6 Organai , nustatantys Administracinės teisės pazeidimus
Administracinės teisės pazeidimus nustato ( ne taiko) Įstatymų leidėjas (Seimas), priimdamas įstatymus
Ribotais atvejais leidziama nustatyti Savivaldybių Taryboms ir Valdyboms.
( ATPK - 5 str. . gali nustatyti kovos su gaivalinėmis nelaimėmis atvejais, epidemijomis - nustato 2 rūsių nuobaudas:
įspėjimą
baudą.
16-7. Organai( pareigūnai), skiriantys administracines nuobaudas teisės pazeidėjams.
Administracinės teisės pazeidimus nagrinėja daug pareigūnų .( nes pazeidimai padaromi įvairiose valstybinio valdymo srityse).
Skiriami pareigūnai , kurie turi tam tikrų spec. zinių ir yra kompetetingi.Dazniausiai - tai įvairios valstybinės inspekcijos, administracinės prieziūros ir kt. ( pvz. transporto eismo taisyklių pazeidimus nagrinėja policija, priesgaisrinės apsaugos taisyklių pazeidimus - prisgaisrinės apsaugos inspekcija)
Būdinga , kad atsizvelgiant į tai, kuriose sakose padarytas nusizengimas- yra nustatyta bylų nagrinėjimo zynybinė priklausomybė. Yra įgaliotas t.t. pareigūnas, tos zynybos, kuriai pagal pobūdį priklauso tirti administracinį nusizengimą. (Pvz. , kai pazeidimai padaryti misko zemėje, bylas nagrinėja- inspektoriai, apsaugos inzinieriai, girininkai ir t.t. - t.y. įgalioti pareigūnai pagal kompetenciją.
Administracinės komisijos- kolegialūs organai nagrinėti administracines pazeidimų bylas.
Apibendrinimas: Miestų, rajonų apylinkių teismai ( teisėjai)( ziūr. Adninistracinių bylų teisenos įstatymą"), policija, valstybinės inspekcijos ir kiti įgalioti organai ( pareigūnai)nagrinėja administracinių teisės pazeidimų bylas.
ATPK:111 skyrius "Organai (pareigūnai įgalioti nagrinėti administracinių teisės pazeidimų bylas.
216 str. administracinių teisės pazeidimų bylas nagrinėja:
administracinės komisijos
savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai
rajonų (miestų apylinkių teismai)- apylinkių teismų teisėjai
policija, valstybinės inspekcijos ir kt. Lietuvos Respulikos įstatymų įgalioti organai.
toliau isdėstyti straipsniai pagal zynybiskumą:
Jūrų transporto organai ( jų vardu nagrinėti bylas ir skirti nuobaudas turi teisę uosto kapitonas, jo pavaduotojas.
Vidaus vandenų transporto, Oro transporto organai, Lietuvos Respublikos muitinė ir t.t.
16-8 Administracinių nuobaudų skyrimo bendrosios taisyklės: nuobaudų skyrimas padarius kelis administracinius teisės pazeidimus; Nuobaudų skyrimo senaties terminai; Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
Nuobaudų skyrimo bendrosios taisyklės- nuobaudos turi būti skiriamos teisėtai ir teisingai., laikantis įstatymų numatytų bendrųjų reikalavimų
(ATPK 30 str.sako , kad nuobauda uz administracinį teisės pazeidimą skiriama, neperziangiant norminio akto uz esamą padarytą pazeidimą ribų, laikantis kodekso ir įstatymų.)
Lengvinančios aplinkybės- (ATPK - 31 str.)
kaltininkas nuosirdziai gailisi
kaltininkas uzkirto kelią zalingiems teisės pazeidimo padariniams, savo noru atlygino nuostolį ar pasalino padarytą zalą
pazeidimas padarytas labai susijaudinus, dėl susiklosčiusių sunkių asmeninių ar seimyninių aplinkybių
teisės pazeidimą padarė nepilnametis
teisės pazeidimą padarė nėsčia moteris, arba moteris, turinti vaikų iki 3 metų.
( ATPK 31 str. sako , kad gali būti numatyta ir kitokių lengvinančių aplinkybių- tai gali pripazinti organas- pareigūnas, sprendziantis administracinio teisės pazeidimo bylą).
Sunkinančios aplinkybės:
tęsiamas priesingas teisei elgesys, nepaisant įgaliotų asmenų reikalavimo jį nutraukti
pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūsies administracinis teisės pazeidimas, uz kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda
administracinės teisės pazeidimą padarė asmuo , kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą
įtrauktas į pazeidimą nepilnametis
teisės pazeidimą padarė grupė asmenų
teisės pazeidimas padarytas gaivalinės nelaimės sąlygomis arba kitomis nepaprastomis aplinkybėmis
teisės pazeidimą padarė neblaivus asmuo
Nuobaudų skyrimas padarius kelis administracinės teisės pazeidimus:
ATPK 33 str. Jame sakoma, jeigu vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinės teisės pazeidimų, administracinė nuobauda skiriama uz kiekvieną teisės pazeidimą atskirai.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinės teisės pazeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pts organas (pareigūnas), galutinai asmeniui nuobauda skiriama neperzengiant sankcijos, nustatytos uz sunkesnį is padarytų administracinių teisės pazeidimą. Tokiu atveju, prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena is papildomų nuobaudų.
Administracinių nuobaudų skyrimo terminai:
Ypatumas: Administracinės nuobaudos yra efektyvesnės, kai skiriamos kaltiems asmenims, padarius teisės pazeidimus.
Pakeitimai terminų↓
"Lietuvos Respublikos administracinių teisės pazeidimų kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas".
1999m. vasario 2 d. Nr. VII- 1041
35 straipsnis
Administracinės nuobaudos skyrimo terminai: " Administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per sesis mėnesius nuo teisės pazeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pazeidimui,- per sesis mėnesius nuo jo paaiskėjimo dienos. Administracinė nuobauda uz sio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pazeidimus taip pat uz 85, 185 2, 193 2, 193 3, 209, 209 1, 209 2, 209 3, 209 4, 210, 214 11 straipsniuose numatytus pazeidimus gali būti skiriama ne vėliau , kaip per sesis mėnesius nuo pazeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pazeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.
atsisakius kelti baudziamąlą bylą arba nutraukus baudziamąją bylą, jei pazeidėjo veiksmuose yra administracinio teisės pazeidimo pozymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti kelti baudziamąją bylą arba ją nutraukti priėmimo dienos.
Jeigu teisės pazeidėjas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam isvykęs ar gyvena uzsienyje, ilgai serga, arba kai dėl pazeidimo tyrimo ar kitų priezasčių nagalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, sio stripsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, sį terminą skaičiuojant nuo teisės pazeidimo padarymo dienos arba nuo termino atsisakyti kelti baudziamąją bylą ar ją nutraukti priėmimo dienos.
Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, siame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti is naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos".
Administracinių teisės pazeidimų kodekso dvyliktas skirsnis- "Administracinės teisės pazeidimai prekybos, finansų, apskaitos, statistikos srityje".
85- " Medzioklės taisyklių pazeidimas"
185 2- " Prekybos tabako gaminiais pazeidimas".
193 2- " Spalvotųjų metalų, jų lydinių, lauzo bei atliekų supirkimo, apskaitos, saugojimo, panaudojimo tvarkos pazeidimas".
193 3- " Juodųjų metalų lauzo ir jų atliekų supirkimo, apskaitos, saugojimo, panaudojimo tvarkos pazeidimas".
209- " Muitinės prieziūros zonos pazeidimas".
209 1- " Muitinio tikrinimo tvarkos pazeidimas".
209 2 - " Prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pazeidimas".
209 3_ " Prekių (daiktų) gabenimo tvarkos pazeidimas".
209 4 _ " Laisvųjų ekonominių zonų, laisvųjų sandėlių, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų ir neapmuitinamų parduotuvių steigimo ir veiklos pazeidimas".
210 - " Kontrabanda".
214 11 - " Specialiųjų apskaitos dokumentų blankų uzsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo. įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos pazeidimas."
Terminai( trumpai):
1.Nuobauda skiriama per 6 mėn. nuo pazeidimo padarymo dienos.
2.Esant trunkamam pazeidimui- per 6 mėn. nuo pazeidimo paaiskėjimo dienos.
3.Nuobauda uz kodekso str.35 ( ziūr. pakeitimą kodekso↑)per 6 mėn., nuo pazeidimo nustatymo dienosm, jei nuo pazeidimo padarymo iki jo nustatymo praėję ne daugiau kaip 1 metai.
Atsisakius kelti baudziamąją bylą ar ją nutraukus, jei pazeidėjo veiksmuose yra administracinio pazeidimo pozymių, nuobauda gali būti skiriama per 2 mėn. nuo nutarimo atsisakyti kelti baudziamąją bylą ar nutarimo ją nutraukti , priėmimo dienos.
Jei pazeidėjas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam laikui isvykęs, gyvena uzsienyje, ilgai serga ar dėl kitų priezasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo (35 str. I-II dalys)- nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip 1 metams,. terminas skaičiuojamas nuo pazeidimo padarymo ar paaiskėjimo dienos ( trunkamas), ar sprendimo priėmimo atsisakyti kelti baudziamąją bylą dienos.
Jei asmuo, kuriam paskirta nuobauda , per 1 metus, kai pasibaigė nuobaudos vykdymas, nepadarė teisės pazeidimų, laikoma, kad jis nebaustas administracine nuobauda.
Gali būti skiriamos kelios nuobaudos vienoje byloje- pripazysta kaltu dėl kiekvieno teisės pazeidimo ir skiria nuobaudas galutinai ( ATPK33 str,)arba nuobaudas subendrina ir paskiria 1 griezčiausią nuobaudą, gali skirti ir papildomą.
16-9 Aplinkybės, salinančios veikos pavojingumą ir priesingumą teisei. Būtinasis reikalingumas. Būtinoji gintis
Aplinkybės:
Laikas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo nebuvo baustas- ATPK 36 str. - "Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pazeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda".
Aplinkybės , pasalonančios veikos pavojingumą visuomenei ir priesingumą teisei:
Būtinasis reikalingumas
Būtinoji gintis
Būtinojo reikalingumo sąvoką apibrėzia ATPK 17 str." administraciniu teisės pazeidimu nelaikomas veiksmas, kuris , kad ir numatytas siame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinės teisės pazeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pasalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viesajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu sis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pasalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta zala yra maziau reiksminga negu isvengtoji zala."
Taigi,- BŪTINASIS REIKALINGUMAS - tai situacija, kuriai esant padaroma zala, bet isvengiama daug didesnės zalos kokiems visuomenės ar valstybės interesams, jeigu tokiomis sąlygomis esant, grėsmė negalėjo būti pasalinta kaip nors kitaip.( Jeigu padarytoji zala yra maziau reiksminga, palyginus su isvengtąja, tai yra būtino reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo).
Būtinoji gintis:
Teisės moksle būtinoji gintis laikoma teisėtu valstybės, visuomenės interesų, savo ar kito asmens teisių gynimu nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi, padarant zalos besikėsinančiam asmeniui, bet ne perzengiant T.T. ribų. (baudz. teisėje)
ATPK (18 str,)būtinąją gintį apibrėzia taip:
"Administracinės teisės pazeidimu nelaikomas veikimas kuris , kad ir numatytas siame kodekse, arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinių teisės pazeidimų , bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ir viesąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laives, nustatytą valdymo tvarką nuo priesingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui zalos, jeigu tik nebuvo perzengtosios būtinosios ginties ribos."
(Dazniausiai kėsinimaisi pasireiskia uzpuolimu asmens, chuliganiskais veiksmais) Būtinąja gintimi gali būti atremiamas tik akivaizdus , realus kėsinimasis., kuriuo jau pradėta daryti zala teisėtiems interesams, ir kuris dar nėra pasibaigęs, toliau daroma zala.Kėsinimasis akivaizdus ir tuomet, kai nėra pradėta daryti zalos , bet jau sudaro tiesioginę grėsmę jai atsirasti.Jeigu kėsinimasis pasibaigęs, būtinoji gintis neleidziama.Be to zala turi būti padaroma besikėsinančiam, o ne kokiems tretiems asmenims. Gynyba neturi perzengti būtinosios ginties ribų.( Būtinosios ginties ribos , t,y. pries besikėsinantyjį naudojami tokie veiksmai ir priemonės, kurių pakanka uzpuolimui atremti ir nutraukti.
16-10. Terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo nebuvo baustas administracine nuobauda
Terminas:
ATPK 36 str.-" Jeigu asmuo , kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda , per metus nuo tos dienos , kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pazeidimo , laikoma , kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda".
17 tema Administracinių teisės pazeidimų bylų teisena (PROCESAS)
17-1. Administracinių teisės pazeidimų bylų teisenos (proceso) sąvoka, uzdaviniai ir pagrindiniai principai
SĄVOKA:
Teisena- tai įstatymo nustatyta procesinė pazeidimo bylų iskėlimo , nagrinėjimo,nuobaudų skyrimo, priimtų nutarimų apskundimo ir nutarimų vykdymo tvarka.
Teisena- apima daug įvairių giminingų procesų- piliečių skundų nagrinėjimą, aktų priėmimą. AT pazeidimų bylų nagrinėjimą reglamentuoja įstatymas.Teisena- yra administracinio proceso savarankiska rūsis.
Procesas skaidomas į teisenas- skundų nagrinėjimo tvarka, aktų priėmimas ir t.t.
PRINCIPAI:
Teisėtumo;
(būtina laikytis įstatymų tiek įstatymų leidėjui , tiek vykdytojui)
Nekaltumo prezumpcijos;
Objektyviosios tiesos nustatymo;
(reikia atsizvelgti į visas bylos aplinkybes, issiaiskinti , isnagrinėti visapusiskai, nuosekliai, ne tendencingai).
Teisės į gynybą;
(kiekvienas turi teisę gintis:susipazinti su bylos medziaga, kviesti liudytojus, turėti advokatą, pateikti ir gauti nekaltumą patvirtinančius dokumentus ir pan.)
Lygybės pries įstatymą;
Viesumo;
(nagrinėjama viesai)
Operatyvumo.
( nagrinėjama operatyviai)
UZDAVINIAI:
Laiku , visapusiskai, pilnai ir objektyviai issiaiskinti kiekvienos bylos aplinkybes;
Isspręsti bylą tiksliai pagal įstatymą;
Uztikrinti nutarimo vykdymą;
Issiaiskinti priezastis ir sąlygas, dėl kurių atsiranda AT teisės pazeidimai;
Auklėti piliečius.
17-2. Administracinės teisės pazeidimų bylų teisenos (proceso) uztikrinimo priemonės:
pazeidėjo pristatymas,
administracinis sulaikymas;
asmens apziūra ir daiktų patikrinimas,
daiktų ir dokumentų paėmimas,
nusalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas girtumui nustatyti.
Sios auksčiau isvardintos priemonės yra - kardomosios, procesinės.
AT pazeidimo protokolui surasyti, kai to negalima padaryti pazeidimo vietoje, pazeidėjo asmenybei nustatyti, pareigūnas turi teisę pazeidėją pristatyti į policiją, seniūniją ir t.t. Dazniausiai naudojamasi policija, . Gali dalyvauti ir kiti asmenys - miskų urėdijų, valstybinių parkų, aplinkos apsaugos inspektoriai ir t.t.Pristatytas asmuo negali būti laikomas ilgiau kaip 3 valandas - tai ne sulaikymas , o tik pristatymas.
Administracinis sulaikymas - tai trumpalaikis asmens laisvės apribojimas. Gali sulaikyti tik įstatymų numatyti organai ir pareigūnai:
policija
krasto apsaugos ministerijos, pasienio apsaugos tarnybos
saugomo objekto vyr. pareigūnas
laisvės atėmimo vietų, tardymo izoliatorių pareigūnai ir t.t.
Sulaikant asmenį, reikia surasyti sulaikymo protokolą. T.p. administracinės teisės pazeidimo protokolą,iskeliant pazeidėjui bylą.
Sulaikymo terminai - ne ilgiau kaip 5 val., isskyrus atvejus, kai įstatymai numato kt. terminus( pvz. pasienio ruozo rezimo pazeidimas - g.b. asmenys sulaikyti iki 3 parų, jeigu reikia isaiskinti asmenybę, bet būtina pranesti prokurorui, su prokuroro sankcija g.b. sulaikyti iki10 parų.)
Aiskinant AT pazeidimą, reikalinga atlikti patikrinimą. Tai gali padaryti policijos , VRM kompetencijos pareigūnai, pasienio apsaugos tarnybos, muitinės pareigūnai, ir kt. (Pasirodo , kad apziūrą gali atlikti tos pačios lyties asmuo , dalyvaujant 2 tos pačios lyties kviestiniams ir surasomas protokolas)
Radus daiktus , kurie yra pazeidimo įrankis ar objektas, pareigūnai juos paima , surasydami protokolą. Jei tai daiktiniai įrodymai, arba juios draudziama turėti, jie prijungiami prie bylos. Prisipazinus kaltu, jie konfiskuojami, grązinami teisėtam savininkui arba sunaikinami.
Kai neblaivūs, ar apsvaigę nuo narkotinių medziagų asmenys pasalinami nuo vairavimo priemonės, patikrinamas girtumas, apsvaigimo laipsnis.
17-3. Asmenys, dalyvaujantys administracinio teisės pazeidimo bylos procese.
Asmuo , traukiamas administracinės atsakomybėn .
Tokiam asmeniui turi būti pranesama, įteikiamas raginimas atvykti.Jei namuose ar darbovietėje to asmens nesurandama, tai įteikiama suaugusiam seimos nariui ar administracijos vadovui.
Jei pazeidėjas neatvyksta į teismą, tai byla atidedama. Jei pakartotinai neatvyksta, tai byla nagrinėjama be jo, isskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai dalyvavimas būtinas. Pazeidėjas gali būti sulaikytas ir laikomas tol. kol byla nebus isspręsta. Įstatymas reikalauja isvardinti pazeidėjo teises, nagrinėjant bylą, kviesti liudytojus, rinkti medziagą, įrodančią jo nekaltumą, susipazinti su byla, paklausti kitų proceso salių, liudininkų.
Nukentėjusysis, tai asmuo , kuriam administraciniu pazeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė zala. Jis turi teisę susipazinti su bylos medziaga,duoti parodymus, apskųsti nutarimą, turėti advokatą.
Įstatyminis atsakovas. Jei atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnamečiai, ar yra fiziskai ar psichiskai nesveiki, byloje gali dalyvauti atstovai- tėvai, įtėviai, globotojai, rūpintojai.
Advokatas- turi teisę susipazinti su bylos medziaga, apskųsti nutarimą, dalyvauti byloje ( pateikiant savo tarnybinį orderį).
Liudytijas - gali būti juo bet kuris asmuo, kuriam zinomos kokios nors tos bylos aplinkybės. Jis privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus, pranesti , kas jam zinoma. Uz melagystę- atsakomybė ( bauda).Liudytojus kviečia pareigūnai , organai, iskėlę bylą, taip pat gali kviesti nukentėjusysis ar asmuo traukiamas atsakomybės. Turi motyvuoti, kodėl saukia liudytiją.
Ekspertas- tiria AT pazeidimo bylą atitinkamas pareigūnas, o kai reikia specialių zinių, kviečia ekspertą. Ekspertas privalo atvykti laiku ir duoti objektyvią isvadą. Eksperto teisės- susipazinti su bylos medziaga, pateikti prasymą, kad reikalinga papildoma medziaga, pateikti klausimus nukentėjusiajam, liudytojams,asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn.
Vertėjas. Jis privalo atvykti laiku į nurodytą vietą, Vertėją skiria bylą nagrinėjantis organas, pareigūnas.
17-4.Įrodymai administracinių teisės pazeidimų bylose.
Įrodymai- tai bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai ar pareigūnai nustato ar yra AT pazeidimas, ar nėra, ar asmuo kaltas. Taip pat nustatomos kitos aplinkybės.
ĮRODYMAI:
pazeidimo protokolas
liudytojų parodymai
traukiamo atsakomybės asmens paaiskinimai
nukentėjusiojo paaiskinimai
eksperto isvada
daiktiniai įrodymai
Aplinkybės , darančios teiseną negalima- tai tokios aplinkybės , dėl kurių byla nekeliama. Jeigu byla negalėjo būti pradėta, bet jau pradėta, ji turi būti nutraukiama.
nėra AT pazeidimo įvykio ir sudėties;
asmeniui , padariusiam priesingą teisei veiksmą nėra 16 metų;
padaręs priesingą teisei veiksmą asmuo nepakaltinamas;
būtino reikalingumo ar ginties atveju;
priimamas amnestijos aktas, jei jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą;
panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;
pasibaigia nuobaudai skirti numatyti terminai;
dėl to paties fakto yra jau kito organo iskelta byla ,ar jau nubaustas.
17-5. Administracinės teisenos pazeidimų bylų teisenos ( (proceso) stadijos: bylos iskėlimas, bylos nagrinėjimas, nutarimo priėmimas, nutarimo apskundimas, nutarimo vykdymas
Stadijos - tai t.t.pakopos (grupės) giminingi procesiniai veiksmai.
Stadijos:
Aplinkybių aiskinimas ir bylos iskėlimas
Bylos nagrinėjimas
Nutarimo byloje priėmimas ir paskelbimas
Nutarimo apskundimas(fakultatyvinė)
Nutarimo vykdymas.
1.Dėl padaryto AT pazeidimo pareigūnas privalo isaiskinti jo padarymo aplinkybes ir iskelti bylą.Pagrindinis dokumentas, fiksuojantis bylos iskėlimą-AT pazeidimo protokolas. Protokolo turinys- turi atspindėti visas pazeidimo padarymo aplinkybes. Nurodoma, koks pareigūnas surasė protokolą, data, padarymo vieta, veikos juridinė kvalifikacija,- stripsnis, pazeidėjas, liudytojai (jei yra), įrasomas nukentėjusysis, pazeidėjo paaiskinimai. Pasiraso pareigūnas, nukentėjusysis, pazeidėjas, liudytojai.
Bylą iskelia teisėjas, prokuroras, tardytojas- priimdami nutarimą.
Įstatymas numato , kad dėl tam tikrų pazeidimų protokolas nesurasomas. Tuomet naudojamas supaprastintas procesas, kai pazeidėjas vietoje sumoka baudą.
Bylą nagrinėti gali tik kompetetingas organas ar pareigūnas, numatytas įstatyme.(Nagrinėja taip pat kolegialūs organai, arba pareigūnai vienvaldiskumo tvarka).
Bylos stadijos:
parengiamoji- patikrina bylos duomenis, ar teisingai atliekami proceso veiksmai, pranesa.
vyksta nagrinėjimas is esmės- paskelbiama, kas traukiamas atsakomybės, nurodoma pazeidėjo pozymiai, pradedama apklausa. Jei nagrinėja kolegialus orgamnas, tai surasomas protokolas.
Isnagrinėjęs bylą, organas priima nutarimą ir jį įformina įstatymo numatyta tvarka. Turi būti pazymėta, kad jis gali būti sprendziamas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nutarimą pasiraso kolegialaus organo pirmininkaujantis, o pareigūno - pareigūnas.
Nutarimų rūsys:
skirti nuobaudą;
nutraukti bylą;
motyvuotai perduoti bylą kitam organui ar pareigūnui;
Jei nagrinėjant bylą, paaiskėja, kad veikla kvalifikuojama kaip kriminalinis nusikaltimas, tai byla nutraukiama ir visa medziaga perduodama prokurorui ar teismui, kad toliau būtų iskelta baudziamoji byla.
Apskųsti nutarimą gali asmenys:
traukiamas atsakomybėn asmuo;
nukentėjusysis;
advokatas;
organas, kurio pareigūnas surasė protokolą.
Skundą galima paduoti apylinkės teismui per 10 d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Visų valstybinio valdymo institucijų, pareigūnų nutarimai gali būti skundziami apylinkės teismui. Jei nepatenkina apylinkės teismo sprendimas - skundziami apygardos teismui.( LR Administracinių bylų teisenos įstatymas).
Apylinkės teisėjo nutarimą galima skųsti apygardos teisėjui, kurio sprendimas galutinis ir neskundziamas. Paduotas skundas sustabdo nutarimo vykdymą, isskyrus administracinį arestą.Jeigu paduodamas skundas- pranesama salims.
Teismas gali priimti tokius sprendimus:
palikti nutarimą nepakeistą
panaikinti nutarimą ir perduoti bylą is naujo nagrinėti
panaikinti nutarimą ir nutraukti bylą
pakeisti nuobaudą numatytose ribose , bet negali padidinti.
teismas sprendimą viesai paskelbia.
Nutarimą vykdo organas, pareigūnas, kuris sį aktą priėmė. Gali vykdyti ir kiti- nubausto darbovietė, VRM. Senaties terminas: ATPK 308 str. - "kiekvienas nutarimas turi būti pradėtas vykdyti per 3 mėn. nuo jo įsiteisėjimo.Esant rimtiems motyvams , nutarimas gali būti laikinai nevykdomas jį atidedant. ( Gali atidėti t.t. organas, pareigūnas, kuris baudą skiria iki 1mėn.)
Dėl atskirų nutarimų vykdymo tvarkos:
Nutarimas dėl baudos skyrimo tvarkos. Baudą reikia sumokėti per 15 d. Jei nesumoka, tai pareigūnai nuorasą siunčia į darbovietę arba į pazeidėjo mokymo įstaigą, ar soc. apsaugos organizaciją, kad bauda būtų isieskota is algos, stipendijos, pensijos.Jei nubaustasis niekur nedirba, tai teismas gali baudą isieskoti per anstolius, aprasant turtą.Jei bauda nesumokama, teismas gali paskirti arestą, bet ne ilgiau kaip 30parų.
Nutarimas dėl aresto vykdomas VRM organų, g.b. kalėjime, pataisos darbų kolonijoje.
Kai nutarimas - konfiskuoti turtą, tai turtas paimamas, realizuojamas, gautos pajamos pervedamos į valstybės biudzetą.
Nutarimas - nusalinti nuo pareigų. Siunčiamas darbovietės administracijai, kuri priima sprendimą nusalinti nuo pareigų.
18 Tema. Valstybinio valdymo teistumo uztikrinimas
18-1. Valstybinio valdymo teisėtumo uztikrinimo esmė ir būdai
Teisėtumas - vienas is pagrindinių valstybinio valdymo principų. Jo laikosi visi valstybinio valdymo organai ir reikalauja is kitų.
Sis principas susijęs su valstybine drausme- grieztas įstatymų, VVO nustatytos tvarkos taisyklių laikymasis.
( teisėtumo pazeidimas ne visada gali būti v. drausmės pazeidimu (Pvz.alimentų nemokėjimas, vagystė- tai teisėtumo pazeidimas. V. drausmės pazeidimas - tai tik taisyklių tvarkos, nustatytų VVO , pazeidimas.)
Teisėtumo uztikrinimas:
Valstybinių institucijų pareigūnai, siekdami, kad būtų laikomasi teisėtumo, privalo:
1.Uzkirsti kelią teisės pazeidimams
2.pasalinti priezastis ir sąlygas, dėl kurių atsiranda pazeidimai;
3.Nubausti asmenis , pazeidusius teisėtumą;
Sudaryti pazeidėjams nepakantumą ir atsakomybės neisvengimo atmosferą
Pagrindiniai būdai uztikrinti teisėtumą:
Kontrolė
Konstitucinė prieziūra
Teismo veikla
Administracinė prieziūra
Gyventojų skundų , pareiskimų svarstymas
18-2. Kontrolės samprata, uzdaviniai , principai
Kontrolė - vykdoma siekiant isaiskinti teisės pazeidimus, jų priezastis ir sąlygas, nubausti kaltus. Būtina sąlyga- vykdymo tikrinimas. Kontrolė- platesnė sąvoka.Jos uzdavinys- tikrinti ūkinę, finansinę ir kt. veiklą.
Vykdymo tikrinimas - tai kontrolės dalis.(t.y. tikrinama kaip vykdomi įstatymai, Vyr. nutarimai ar kitos v-ės uzduotys).
Kontrolės 3 elementai:
darbo , uzduočių, veiklos tikrinimas;
būdų, priemonių, kuriomis vykdomos uzduotys tikrinimas;
priemonių, kurių reikia imtis nustatytiems pazeidimams, trūkumams salinti, kaltiems asmenims atsakomybėn traukti tikrinimas
Kontrolės principai:
(Jie įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose įstatymuose.)
a) kontrolė, kaip valdymo funkcija turi būti vykdoma kasdien, nuolat, sistemingai.;
b )ji t.b.reali, t.y. betarpiska, atliekama kontroliuojamo organo buvimo vietoje, atlikti ją turi kvalifikuoti asmenys;
c) ji t.b. kompleksinė ir universali;
operatyvi;
objektyvi, besaliska;
viesas kontrolės rezultatų svarstymas ir atitinkamų sprendimų priėmimas.
18-3. Kontrolės rūsys
Kontrolės rūsiavimas daromas atsizvelgiant į vykdymo metodus ir subjektus.
1.Pagal metodus
isankstinė- kai daroma t.t. veiksmų paruosiamojoje stadijoje;
faktinė- daroma , siekiant patikrinti, kaip atliekemi t.t. darbai, panaudojami pinigai, lėsos;
paskesnioji- tikrinama, kaip vykdomi anksčiau darytos kontrolės duoti nurodymai, reikalavimai.
Vidinė- kai pareigūnų veiksmus atlieke to organo, zynybos vadovas;
isorinė- atlieke kitas organas , pareigūnas.
Pagal kontrolės vykdymo subjektus:
a)Parlamentinė (Seimo);
b)Konstitucinė (K. teismas)
c)Vyriausybės;
d)Ministerijų ir kt. V.V. institucijų
e)V-ės kontrolės;
f)Vietos savivaldos institucijų
g)Specialių finansų organų, institucijų.
18-4. Konstitucinė kontrolė
a)Parlamentinė (Seimo):
Vykdo LR Seimas. Vykdoma ypatingomis priemonėmis. K.: Vyriausybė atskaitinga Seimui. Seimo nariai pateikia klausimus, analizuoja Vyriausybės veiklą. Seimo narių paklausimo teisė- bt koks Seimo narys gali pateikti atskaitingos Seimui institucijos vadovui klausimą. Priklausomai nuio atsakymo Seimas daro atitinkamas isvadas.
S. yra visa eilė komitetų. Jie turi teisę pareikalauti is ministrų ir kitų -ynybų vadovų paaiskinimų.
S. komisijos: nuolatinės ir laikinos. Jos t.p.svarsto ministrų ir kt. zynybų vadovų veiklą.
Seimo kontrolierių institucija- jos veiklą, uzdavinius, funkcijas reglamentuoja "S.kontrolierių įstatymas" priimtas 1994 m. Sausio 11 D.
b)Konstitucinė (K. teismas)
Kompetencijos ribose drausmina kai kuriuos pareigūnus- K. 102 str.
K. teismo statutą, jo įgaliojimus nustato K. teismo įstatymas: 71 str.,64.
18-5. Valstybinio valdymo organų vykdoma kontrolė: Vyriausybės, centrinių sakinių valdymo organų, finansų ir kredito organų kontrolė
c)Vyriausybės;
Vyriausybė privalo laikytis K. ir įstatymų, ji reikalauja, kad ministerijos, departamentai, zynybos laikytųsi t.p. įstatymų. Jei jie priima neteisėtą aktą, tai Vyriausybė reikalauja, kad tą aktą panaikintų arba pati panaikina.
d)Ministerijų ir kt. V.V. institucijų:
Ministerijos, departamentai vykdo savo sistemoje vidinę kontrolę. Finansų ministerija kontroliuoja net jai nepavaldzias institucijas. Ji turi revizijų departamentą.
18-6. Valstybės kontrolė, jos uzdaviniai, organai, teisės , taikomos poveikio priemonės
e)V. kontrolė:
Tai specializuota institucija. 1995 geguzės 30d. " V. kontrolės įstatymas" reglamentuoja institucijos paskirtį, įgaliojimus. Steigia Seimas. V, Kontrolė atskaitinga tik Seimui, todėl V. Kontrolė gali atlikti savo funkcijas besaliskai.
V. Kontrolė turi savo struktūrą- pirmininką(1), 2 pavaduotojai, skyriai- regioniniai kontrolės skyriai, V. kontrolės taryba: susidedanti is pirmininko ( V-ės kontrolieriaus +nariai, kaip patariamasis organas.
V. Kontrolė gali tikrinti: ne tik atskirų , bet ir Seimo, Prezidento, Vyriausybės, A. Teismo, KT ir kitų teismų ūkinę - finansinę veiklą.
V.K. netikrina visuomeninių organizacijų veiklos, nekontroliuoja, kaip jos valdo savo turtą, naudoja lėsas. Tačiau , jeigu visuomeninė organizacija gauna lėsų is valstybės, tai V. Kontrolė gali daryti patikrinimus. Gali sustabdyti Valdymo institucijų aktus, jei siurksčiai pazeidziami įstatymai.
Vykdo kvotos organų funkcijas. Kai valstybei padaroma zala, pareigūnams taikomos puiniginės nuobaudos padarytos zalos dydzio , bet ne daugiau kaip pareigūno 6 mėn. atlyginimas. Jei suma didesnė- V. Kontrolė kreipiasi į teismą.
V. Kontrolė turi teisę reikalauti, kad institucijų vadovai nubaustų kaltus asmenis.Tokie reikalavimai privalomi.
V. Kontrolė, vykdydama savo funkcijas turi teisę įeiti į tikrinamas institucijas,reikalauti, kad jai būtų pateikta reikiamna dokumentacija.Jei pareigūnai atsisako įleisti, Kontrolė gali pasinaudoti policijos pagalba. surasyti administracinio pazeidimo protokolus.
Auditas: Tikrina ūkinę- finansinę veiklą. Tai neutrali organizacija.
18-7. Apskrities organų vykdoma kontrolė
Reguliuoja(' LR Apskrities valdymo įstatymas" 1994 12 15)
Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukstesnysis administracinis vienetas, per apskrities virsininką organizuoja vyriausybės valdymą- tai sudėtinė valstybės valdym dalis. Vyriausybė yra patvirtinusi tipinę apskrities valdymo struktūrą- į ją įeina: apskrities virsininkas,jo pavaduotojas , sekretorius, patarėjai įvairiems klausimams ir t.t.Turi struktūrinius padalinius:
kaimo reikalų departamentas
zemės tvarkymo
apskaitos ir finansų
Apskrities virsininko uzdaviniai- įeina ir t.t. kontrolės funkcijos:
priziūrėti, ar savivaldybės laikosi LR konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, tikrinti , ar kolegialių ir nekoliagialių savivaldos institucijų priimti sprendimai nepazeidzia piliečių ir organizacijų teisių.
Be to departamentai irgi atlieka peieziūra p/l savo kompetenciją.
18-8. Vietos Savivaldos institucijų vykdoma kontrolė.
("LR Vietos savivaldos įstatymas" 1994 07 07 )
Vietos savivalda - tai LR teritorijos administracinio vieneto gyventojų isrinktos vietos valdzios institucijų teisė ir reali galia pagal lr konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiskai savo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės reikalus bei tenkinti gyventojų poreikius.
Savivaldybė - tai valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio gyventojų bendruomenė turi valstybės laiduotą savivaldos teisę.
Kontrolieriaus kompetencija: jis nevirsydamas LR įstatymų ir tarybos sprendimų nustatytų įgaliojimų , pri-iūri, kaip naudojamos savivaldybės biudzeto lėsos, ar teisėtai , tikslingai ie efektyviai eksplotuojama savivaldybės nuosavybė, taip pat patikėta valstybės nuosavybė.
LR SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACINĖS PRIEZIŪROS ĮSTATYMAS
1998 m. geguzės 14 d. Nr. VIII-730
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Sis įstatymas įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nuostatas ir nustato savivaldybių administracinę prieziūrą vykdančių pareigūnų įgaliojimus bei sios prieziūros vykdymo tvarką.
2 straipsnis. Savivaldybių administracinę prieziūrą vykdantys pareigūnai
1. Savivaldybių administracinę prieziūrą vykdo, t.y. priziūri, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami pareigūnai - Vyriausybės atstovai.
2. Vyriausybė apskričiai skiria vieną Vyriausybės atstovą.
3 straipsnis. Vyriausybės atstovų teisės
Vyriausybės atstovas turi teisę:
1) tikrinimų metu gauti savivaldos institucijų teisės aktų originalus, o prireikus - ir sių institucijų vadovų paaiskinimus dėl teisės akto priėmimo tikslų bei aplinkybių, sprendimų įgyvendinimo būdų ir priemonių; kitais atvejais - savivaldos institucijų posėdzių protokolų, priimtų dokumentų kopijas ir kitą aiskinamąją medziagą;
2) dalyvauti savivaldybių tarybų bei valdybų posėdziuose, įspėti apie svarstomų sprendimų projektuose esančius
priestaravimus įstatymams bei kitiems teisės aktams, o jeigu yra atitinkamas pagrindas, siūlyti sustabdyti teisės akto priėmimą;
3) nagrinėti savivaldos institucijų priimtus teisės aktus, pazeidziančius įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, ir priimti dėl jų sprendimus pagal savo įgaliojimus;
4) susipazinti su Seimo ir Vyriausybės dokumentais, kuriuose sprendziami savivaldybių reikalai;
5) dalyvauti Seimo ir Vyriausybės posėdziuose, valstybės institucijų organizuojamuose renginiuose, kai svarstomi vietos savivaldos ar savivaldybių darbo klausimai.
4 straipsnis. Įgaliojimų įgyvendinimo formos
Vyriausybės atstovas, nusprendęs, kad savivaldybės tarybos ar valdybos sprendimas, mero potvarkis, savivaldybės kontrolieriaus sprendimas, administratoriaus ar seniūno įsakymas priestarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ar kitiems teisės aktams arba kai savivaldos institucijos neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, savo įgaliojimus įgyvendina viena is sių formų pasirinktinai:
1) raso motyvuotą teikimą savivaldos institucijos, kuri priėmė sprendimą, potvarkį ar įsakymą (toliau - teisės aktas), vadovui, siūlydamas tą teisės aktą nedelsiant sustabdyti, svarstyti jo pakeitimo ar panaikinimo klausimą, ir apie tai pranesa aukstesniajai savivaldos institucijai (tarybai, valdybai, merui).
Apie teikimo svarstymo rezultatus savivaldos institucijos privalo pranesti Vyriausybės atstovui: dėl savivaldybės tarybos sprendimo - per savaitę po artimiausio tarybos posėdzio, dėl savivaldybės valdybos ir nekolegialiai priimtų aktų - per 2 savaites po teikimo gavimo;
2) savo potvarkiu sustabdo įstatymams priestaraujančio teisės akto vykdymą, teikia motyvuotą reikalavimą sį teisės aktą priėmusiai institucijai, kuri privalo reikalavimą apsvarstyti artimiausiame posėdyje ir dėl jo priimti sprendimą;
3) raso savivaldybės tarybai, valdybai ar merui reikalavimą, kad sie neatidėliodami įgyvendintų įstatymą, vykdytų Vyriausybės nutarimą, ir praso jo nustatytu laiku rastu pranesti apie reikalavimo įvykdymą.
5 straipsnis. Draudimas vykdyti sustabdytus teisės aktus
1. Sustabdyti savivaldos institucijų teisės aktai negali būti vykdomi, kol ginčas per nustatytą terminą nebus galutinai isspręstas savivaldybėje arba teisme.
2. Visais atvejais apie Vyriausybės atstovo reikalavimų svarstymo laiką ir vietą turi būti pranesta siam Vyriausybės
atstovui ir aukstesniajai savivaldos institucijai.
3. Jeigu priimto akto panaikinimo klausimą svarsto kolegiali institucija, turinti teisę sį aktą naikinti, Vyriausybės atstovas sios institucijos prasymu pratęsia savo reikalavimo įvykdymo terminą.
6 straipsnis. Teisės aktų apskundimas teismui
Jeigu savivaldybės taryba, valdyba, meras, kitas savivaldybės pareigūnas nevykdo Vyriausybės atstovo reikalavimo įgyvendinti įstatymus, vykdyti Vyriausybės sprendimus, kitus teisės aktus, taip pat jeigu sios institucijos per artimiausią posėdį (meras per penkias darbo dienas) nepanaikina savo ar joms pavaldzių institucijų ar pareigūnų (valdybos, mero, savivaldybės kontrolieriaus, administratoriaus, seniūno) neteisėtų teisės aktų arba priima naują priestaraujantį įstatymams aktą, Vyriausybės atstovas per 10 dienų apskundzia siuos aktus ar pareigūnų veiksmus arba neveikimą teismui, o apie Vyriausybės sprendimo nevykdymą pranesa Vyriausybei.
21 Tema. Gyventojų pareiskimų prasymų, pasiūlymų ir skundų valstybinio valdymo organuose, Įstaigose, įmonėse ir organizacijose nagrinėjimas
21.1. Teisinis gyventojų pareiskimų, prasymų, pasiūlymų ir skundų valstybinio valdymo organuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose nagrinėjimo reglamentavimas.
Skundą,(prasymą) dėl vieso admininistravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo,dėl subjekto neveiksnumo turi teisę paduoti asmenys (piliečiai ir ne piliečiai), kiti administraciniai subjektai, jų tarnautojai. Skundas pateikiamas Administracinių ginčų komisijai arba tiesiog Administraciniam teismui.
1) Turi būti paduodami tik rastu.
2) Skunde turi būti nurodyta: teismo ar komisijos pavadinimas;pareiskėjo vardas,pavardė,gyvenamoji vieta arba atstovo tie patys duomenys.
3) tarnautojo, kurio veiksmai skundziami vardas,pavardė, pareigos,įstaiga, jos buveinė.
4) trečiųjų, suinteresuotų asmenų gyvenamoji vieta.
5) konkretus skundziamas veiksmas,aktas, jo vykdymo,priėmimo data.
6) aplinkybės, kuriomis pareiskėjas grindzia savo reikalavimą.
7) pareiskėjo reikalavimas dėl zalos atlyginimo, jei ji buvo padaryta.
8) pridedamų dokumentų sąrasas.
9) Skundą pasiraso pareiskėjas ar jo atstovas.
Skundą,prasymo egzempliorių turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti atsakovams ir 1 liktų teisme.
Ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.
Pries kreipiantis į Administracinį teismą, galima pareiskimą pateikti Administracinių ginčų komisijai.Jos yra:
1)Savivaldybių.(sudaroma visuomeniniais pagrindais,bet sprendimai privalomi)
2)Apskričių.(valstybinė institucija, pakeitimo projektas Seime 1999 10 17 tikslu paversti ją dirbančia visuomeniniais pagrindais)
3) Vyriausioji Administracinių ginčų komisija
Administracinių ginčų komisijų kompetencija (LR Administracinių ginčų komisijų įstatymas 1999 01 14 d.):
1. Savivaldybės visuomeninė ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viesojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat sių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Apskrities administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prasymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų, t.y. dėl apskrityje esančių valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, taip pat apskrities teritorijoje esančių savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl sių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.
Vyriausios Administracinių ginčų komisijos kompetencija nagrinėti skundus, kai 1 is ginčo salių yra Centrinio valdymo organas
Kreipiantis į Administracinių ginčų komisiją nereikia mokėti mokesčio,kaip kad kreipiantis į Teismą.
Administracinių ginčų komisija turi isnagrinėti per 14 d. nuo gavimo.
Skundai dėl administracinių nuobaudų (zinot skundimo tvarką ir procedūrą): Nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo gali apskųsti:
1.Asmuo,kuriam nuobauda skirta.
2.Nukentėjusysis.
3.Institucija, kurios pareigūnas surasė pazeidimo protokolą.
Skundas gali būt paduotas per 10 d. nuo nutarimo skirti nuobaudą dienos Apygardos administraciniam teismui, pagal institucijos, kurios pareigūno aktas skundziamas buvimo vietą.
Administracinis Teismas nagrinėja nutarimų dėl administracinių nuobaudų skyrimo teisėtumą, bet nesprendzia dėl tų nuobaudų skyrimo uz AT normų pazeidimą-tai daro pareigūnai ir bendros kompetencijos Teismai.
Todėl asmuo, gavęs administracinę baudą, tą nutarimą gali apskųsti tik Apygardos administraciniam teismui, o ne aukstesnės instancijos bendros kompetencijos Teismui.
Teismo posėdzio laikas ir vieta pranesami skundėjui ir institucijai, kurios nutarimas skundziamas.Jei laikas ir vieta pranesti, tai subjektų nedalyvavimas netrukdo nagrinėti bylą is esmės.
Nagrinėdamas skundą, Administracinis Teismas patikrina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir priima vieną is sių sprendimų:
1) palikti paskirtą administracinę nuobaudą nepakeistą ir skundo nepatenkinti;
2) panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą ir perduoti bylą nagrinėti is naujo;
3) panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą ir bylą nutraukti;
4) pakeisti nuobaudą nepazeidziant jos skyrimą reglamentuojančio teisės akto, tačiau taip, kad ji nebūtų padidinta.
Jeigu nustatoma, kad nutarimą priėmė institucija (pareigūnas), neturinti teisės spręsti tokią bylą, toks nutarimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti kompetentingai institucijai (pareigūnui).
Administracinio teismo sprendimui įsiteisėjus, jo nuorasas issiunčiamas asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, nukentėjusiajam pagal jo prasymą, taip pat administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai (pareigūnui).
Proceso salys ir dalyviai
1. Administracinės bylos proceso salys yra: pareiskėjas (skundą, prasymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundziami); tretieji suinteresuoti asmenys (t.y. tie, kurių interesams bylos issprendimas gali turėti įtakos).
2. Administracinės bylos proceso dalyviais laikomi dalyvaujantys byloje liudytojai, ekspertai, specialistai, vertėjai, o įstatymo numatytais atvejais - valstybės ar savivaldybių institucijų pareigūnai (atstovai).
Teismo sprendimų nuorasų issiuntimas
1. Jeigu įstatymas nenustato kitaip, per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos bylos salims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims issiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorasai.Turi būti vykdomas.
2. Tais atvejais, kai bylą inicijavo Seimo kontrolierius, priėmus sprendimą (nutartį), jo kopija issiunčiama ir Seimo kontrolieriui.
Teismo sprendimas dėl ATP vykdomas ATPK normų reglamentuota tvarka.
Kitų rūsių nutarimai vykdomi Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Teismų sprendimų apskundimas
1. Apygardų administracinių teismų sprendimų ir nutarčių apskundimas
Apygardų administracinių teismų sprendimai ir nutartys apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo ar nutarties priėmimo gali būti skundziami Aukstesniajam administraciniam teismui.
2. Aukstesniojo administracinio teismo sprendimų ir nutarčių apskundimas
Aukstesniojo administracinio teismo sprendimai ir nutartys, priimti nagrinėjant administracines bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo ar nutarties priėmimo gali būti skundziami Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriui.
3. Administracinių bylų nagrinėjimas apeliacine tvarka
Administracinės bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekso trečiojo skyriaus trisdesimt ketvirtajame ir trisdesimt penktajame skirsniuose nustatytas taisykles, jeigu Administracinės teisenos įstatymas nenustato kitaip.
4.Administracinių teismų sprendimai administracinėse bylose kasacine tvarka neskundziami.
21.2. Gyventojų pareiskimų, prasymų, pasiūlymų, skundų samprata.
Peticijos teisė.
LR.Konstitucijoje 33str. laiduojama peticijos teisė.
Peticijų įstatymas 99 07 07d.
Peticijų įstatymas netaikomas, kai piliečiai įgyvendina Konstitucijoje įtvirtintą:
1) įstatymų leidybos iniciatyvos teisę;
2) referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę;
3) valstybės įstaigų ar pareigūnų darbo kritikos teisę.
Peticija - rastiskas pareiskėjo kreipimasis į Seimą, Vyriausybę ar vietos savivaldos valdzios ir valdymo institucijas su reikalavimais ar siūlymais spręsti sio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripazinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą ir kai peticijų komisijos tokį kreipimąsi pripazįsta peticija.
1. Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
3. Savivaldybės peticijų komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.
Kreipimesi dėstomi reikalavimai ir siūlymai
1. Kreipimesi gali būti reikalaujama ar siūloma spręsti tokius klausimus(3 straipsnis):
1) zmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo;
2) valdzios ir valdymo institucijų reformavimo;
3) kitus svarbius visuomenei, savivaldai ar valstybei klausimus.
2. Kreipimesi negali būti keliami tokie reikalavimai ir siūlymai, kurių issprendimas varzytų kitų zmonių teises ir laisves, grėstų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai.
Kreipimosi forma ir turinys
1. Kreipimasis pateikiamas rastu. Kreipimesi turi būti nurodyta:
1) pareiskėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas;
2) institucija, kuriai paduodamas kreipimasis;
3) prasymas pripazinti kreipimąsi peticija, kreipimosi padavimo priezastys ir tikslai;
4) pareiskėjo reikalavimai ir siūlymai;
5) pareiskėjo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir, jeigu yra, telefono, telefakso numeriai.
2. Kiekvienas kreipimasis turi būti pareiskėjo pasirasytas. Tais atvejais, kai pareiskėjas dėl fizinių trūkumų pats negali pasirasyti, kreipimąsi uz pareiskėją pasiraso kitas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą.
3. Prie kreipimosi gali būti pridėti įvairūs dokumentai ar jų kopijos, siūlomo teisės akto projektas ir kita medziaga.
Pareiskėjo teisės
Pareiskėjas turi teisę:
1) bet kuriuo metu atsaukti kreipimąsi (peticiją). Kreipimasis (peticija) atsaukiamas rastu, nurodant 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus duomenis;
2) gauti informaciją apie peticijos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimtus sprendimus bei kitą siame įstatyme nustatytą informaciją;
3) asmeniskai ar per atstovą dalyvauti peticijų komisijų posėdziuose nagrinėjant peticiją, taip pat ir tuo atveju, kai pagal sio įstatymo 9 straipsnio 5 dalį kreipimaisi yra sujungiami;
4) sio įstatymo nustatyta tvarka apskųsti peticijų komisijos sprendimą, kuriuo kreipimasis nepripazįstamas peticija ar atsisakoma priimti peticiją nagrinėti.
Visi kreipimaisi įregistruojami peticijų registravimo zurnale institucijoje, kuriai paduotas (persiųstas) kreipimasis.
Apie kreipimosi įregistravimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, rastu pranesama pareiskėjui ar jo atstovui.
Kreipimasis nepripazįstamas peticija, jei:
1) jis neatitinka sio įstatymo 3 straipsnio reikalavimų;
2) iskeltų reikalavimų ir siūlymų tenkinimui nereikia priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar pripazinti netekusiu galios galiojančio teisės akto;
3) tas pats pareiskėjas dėl tų pačių reikalavimų ir siūlymų per kalendorinius metus tai pačiai institucijai padavė daugiau kaip vieną kreipimąsi;
4) pareiskėjas visiskai nepagrindzia kreipimesi isdėstytų reikalavimų ir siūlymų ar kitaip piktnaudziauja peticijos teise;
5) peticijų komisija per kalendorinius metus dėl tų pačių reikalavimų ir siūlymų, isdėstytų kreipimesi, jau yra priėmusi sprendimą;
6) kreipimąsi paduoda ne Lietuvos Respublikos pilietis ar uzsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė.
Anoniminis kreipimasis atmetamas.
Peticijų komisija, priėmusi motyvuotą sprendimą nepripazinti kreipimosi peticija, apie tai pranesa pareiskėjui ar jo atstovui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos..
Peticijų komisijos, gavusios ne vieną kreipimąsi dėl tų pačių reikalavimų ir siūlymų, turi teisę juos sujungti ir nagrinėti juos kaip vieną kreipimąsi.
21.3. Gyventojų pareiskimų, prasymų, pasiūlymų ir skundų pateikimo, priėmimo tvarka, terminai ir padariniai.
Apie peticijos priėmimą nagrinėti arba apie atsisakymą priimti peticiją nagrinėti peticijų komisijos pranesa pareiskėjui ar jų atstovui rastu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, nepaisydamos pareiskėjo ar pareiskėjo atstovo dalyvavimo priimant sprendimus.Sprendimas atsisakyti priimti peticiją nagrinėti turi būti motyvuotas.
Peticijų komisija, priėmusi sprendimą peticiją nagrinėti, paskiria peticijos nagrinėjimo vietą ir laiką ir apie tai paskelbia "Valstybės zinių" priede "Informaciniai pranesimai". Savivaldybės peticijų komisija apie peticijos nagrinėjimo vietą ir laiką paskelbia vietos spaudoje arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Kreipimosi pripazinimo peticija ir peticijų priėmimo nagrinėti klausimą peticijų komisija issprendzia ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi įregistravimo dienos. Jei kreipimosi pripazinimo peticija ir peticijų priėmimo nagrinėti klausimui isspręsti reikalingi papildomi dokumentai ar isvados, terminas skaičiuojamas nuo paskutinio reikiamo dokumento gavimo dienos.
10 straipsnis. Kreipimosi nepripazinimo peticija ir atsisakymo priimti peticiją nagrinėti apskundimas
Pareiskėjas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pranesimo apie sprendimą nepripazinti kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti peticiją nagrinėti gavimo dienos gali apskųsti peticijų komisijos sprendimą:
1) Seimui dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimo;
2) Vyriausybės kancleriui dėl Vyriausybės Peticijų komisijos sprendimo;
3) savivaldybės tarybai dėl savivaldybės peticijų komisijos sprendimo.
11 straipsnis. Peticijų nagrinėjimo principai
Nagrinėjant peticijas, vadovaujamasi siais principais:
1) lygybės įstatymui - joks pareiskėjas negali būti diskriminuojamas ar jam teikiama kokių nors privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar paziūrų;
2) viesumo - peticijos nagrinėjamos viesai, isskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti zmogaus asmens, jo privataus gyvenimo slaptumą, taip pat jeigu viesai nagrinėjama peticija atskleistų valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį;
3) draudimo varzyti kitų asmenų teises ar laisves ar kenkti kitų asmenų, visuomenės ar valstybės interesams;
4) kolegialaus nagrinėjimo - visos peticijos nagrinėjamos, isvados bei sprendimai priimami kolegialiai;
5) operatyvumo - draudziama vilkinti peticijų nagrinėjimą. Visos peticijos turi būti isnagrinėtos ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo sprendimo priimti peticiją nagrinėti priėmimo dienos;
6) bendradarbiavimo - peticijų komisijos bei valstybės institucijos bendradarbiauja siekdamos, kad peticija būtų tinkamai isnagrinėta. Kai peticijoje keliamų klausimų sprendimas pagal kompetenciją priklauso kelioms institucijoms, peticiją nagrinėja platesnę dalykinę ir teritorinę kompetenciją turinčios institucijos sudaryta peticijų komisija;
7) procedūrų konfidencialumo - peticijų komisijų, valstybės ir savivaldybių valdzios ir valdymo institucijų procedūros ir susirasinėjimas su pareiskėjais iki sprendimo priėmimo negali būti viesinami.
Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimai dėl peticijose isdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo yra galutiniai ir neskundziami.
|
