A.Griskevičius, J.Silickas "Investicijų projektų valdymas". Lietuvos informacijos institutas.
INVESTICIJŲ PROJEKTAS KAIP VALDYMO OBJEKTAS
psl. 5
Projektas (lot. Projectus - mestas į priekį) - is anksto paruosta dokumentacija, pagal kurią galima sukurti, rekonstruoti ar patobulinti tam tikrą objektą.
Investicijos - tai lėsos materialiajam ilgalaikiam turtui kurti, įsigyti arba modernizuoti ir nematerialiajam turtui įsigyti, siekiant gauti pelną ar socialinį rezultatą.
Investicijų projektas - dokumentas, kuriame ekonomiskai, techniskai ir socialiai pagrindziami investavimo tikslai, įvertinama investicijų grąza bei kiti efektyvumo rodikliai, nurodomos projektui įgyvendinti reikalingos lėsos bei finansavimo saltiniai.
Pirma, bet kurį investicijų projektą sudaro:
reziumė (projekto santrauka);
projekto pasas (svarbiausių konkrečių duomenų lentelė);
marketingo planas; 919j99j
gamybos arba paslaugų teikimo planas;
finansinis ir ekonominis projekto vertinimas;
projekto įgyvendinimo metmenys;
priedai.
Antra, kiekvienas investicijų projektas turi grieztai apibrėztą tikslą - t.y. tam tikrą rezultatą, kurio tikimasi pasiekti.
Trečia, bet kuriam projektui įgyvendinti reikia tam tikrų isteklių: technikos, energijos, zaliavų, darbuotojų.
Ketvirta, sie istekliai visuomet riboti, tad racionalus jų panaudojimas - svarbiausia investicijų projekto įgyvendinimo problema.
INVESTICIJŲ PROCESAS.
Psl. 6
Investicijų proceso stadijos: miksliniai tyrimai, rinkos vertinimas, produkto, technologijos, įmonės projektavimas, statyba, rinkos įsisavinimas.
INVESTICIJŲ PROJEKTO VALDYMO SUBJEKTAS - PROJEKTO VADOVAS IR JO KOMANDA
Psl. 6
Investicijų projektui įgyvendinti (o daznai ir parengti) skiriamas projekto vadovas. Projekto vadovo komandos organizacinė struktūra dazniausiai būna tradicinė linijinė.
Psl. 8
Įmonės valdymo struktūra palaispniui gali tapti matricine.
Projekto vadovas atsako uz tai, kad būtų pasiekti investicijų projekto tikslai, nevirsijant tam skirtų isteklių, todėl jis privalo nuolat kontroliuoti tris svarbiausius projekto įgyvendinimo aspektus: darbų trukmę, lėsų naudojimą bei dabų kokybę.
Projekto vadovas turi būti kompetetingas.
Psl. 10
2. Jis privalo turėti tvirtus ekonomikos ir teisės pagrindus, ypač investicijų srityje.
Vadovas turi mokėti bendrauti su zmonėmis, suburti vaisingą bei kūrybiską darbo grupę.
Investicijų projekto vadovas turi būti plačios erudicijos.
INVESTICIJŲ PROJEKTO VALDYMO PROCESAS
Valdymas - tai kokio nors tikslo siekimas.
Pirmiausia, apibrėziamas tikslas - rezultatas.
Antra, sudaromas planas, iskeltam tikslui pasiekti.
Trečia, turi būti pasirinktos realios organizacijos, galinčios laiku atlikti reikalingus darbus. Kiekvienai veiklai turi būti sudaromos sutartys.
Ketvirta, būtina nuolat stebėti ir reguliuoti investicijų projektą.
INVESTICIJŲ PROJEKTO VALDYMO TECHNIKA
Psl. 11
Kritinio kelio metodą firma "Diupon" panaudojo firmos įmonėms modernizuoti.
PERT (Program Evaluation and Review Technique) valdymo sistema sukurta, Pentagonui gaminant raketinę sistemą "Polaris".
Pagrindinis sių projektų skirtumas - skirtingas darbų trukmės vertinimas. Kritinio kelio metodu planuojant investicijų projektą, įvairių darbų trukmę galima įvertinti pakankamai tiksliai, o taikant PERT sistemą darbų trukmė vertinama tikimybėmis ir skaičiuojama nepibrėztumo įtaka visam projektui.
INVESTICIJŲ PROJEKTO ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS
Psl. 12
6.1. Tikslo iskėlimas bei apribojimų nustatymas
Sudarant investicijų projektą, pirmiausia iskeliamas tikslas ir apibrėziami apribojimai.
Ūkyje paprastai nustatomi tokie tikslai:
naujų ar kokybiskesnių prekių bei paslaugų kūrimas;
naujų technologijų (geresnės kokybės produkcijai gaminti ar sąnaudoms mazinti) kūrimas ar įdiegimas;
gamybos isplėtimas, didesnės rinkos dalies įsisavinimas ir pan.
Rezultatas, kurį norima pasiekti, visuomet vertinamas pagal siuos kriterijus:
trukmę;
kainą;
kokybę.
Svarbiausia - valdyti investicijų projekto įgyvendinimo trukmę.
Investicijų projekto struktūros analizė (darbų sąraso sudarymas)
Kai reikia nustatyti, kokie darbai turės būti atlikti, kad būtų pasiektas investicijų projekto tiklslas, atliekama investicijų projekto struktūros analizė.
Psl. 14
Analizuojant visuma isskaidoma į paprastesnes sudedamąsias dalis, nagrinėjami rysiai tarp sių dalių, taip pat rysiai tarp atskirų dalių ir rezultato.
Praktiskai dazniausiai atliekama medzio formos struktūrinė analizė.
Investicijų projekto skaidymo taisyklės gana paprastos:
a) zemesnio lygio darbai reikalingi aukstesnio lygio tikslui pasiekti;
b) bet kurio lygio visų sakos kainų suma turi būti lygi aukstesnio lygio sakos kainai.
6.3. Darbų trukmės ir kainos įvertinimas
Kai elementarių darbų sąrasas jau sudarytas, projekto vadovas bei jo grupė (jie gali pasitelkti ir ekspertus) planuoja darbo trukmę. Vertinimai surasomi į lentelę.
Psl. 16
6.4. Tinklinio grafiko sudarymas
Tinklinis grafikas vaizduoja visų darbų, kuriuos reikia atlikti tam, kad būtų pasiektas tikslas, technologinę seką.
Naudojami du tinklinio grafiko sudarymo būdai:
tradicinis. Darbai vaizduojami rodyklėmis (paprasti jos nukreiptos is desinės į kairę), o jų pradzia ir pabaiga (įvykiai) - apskritimais rodyklių pradzioje ir pabaigoje.
Europietiskas būdas. Darbai vaizduojami kokia nors geometrine figūra (dazniausiai stačiakampiu) , o rysiai tarp jų - rodyklėmis.
Psl.17
Fiktyviam darbui nereikia nei laiko, nei kokių nors kitų sąnaudų (jo trukmė visada lygi nuliui) - jis tiesiog padeda teisingai pavaizduoti gyvenimo situacijas.
Fiktyvus darbas, kaip ir tikras, vaizduojamas rodykle, tik linija brėziama punktyrinė.
Sudarant tinklinį grafiką, visada reikia atsizvelgti tik į svarbiausią principą (taisyklę): joks darbas negali būti pradėtas, kol bus nebaigti pries jį esantys darbai.
Psl. 18
Praktikai teigia, jog tam, kad tinklinį grafiką būtų lengviau sudaryti ir jis būtų teisingas, reikia laikytis tokios metodikos:
pavaizdavus pradinį įvykį, darbų sąrase reikia issirinkti visus darbus, kuriems pradėti nėra jokių papildomų reikalavimų (juos galima pradėti is karto), ir juos isvesti is pradinio įvykio;
toliau vaizduojant darbų seką - po vienos rodyklės (darbo) braizant kitą rodyklę (darbą), reikia atsakyti į tokius klausimus:
a) kokius darbus galima pradėti, pabaigus sį darbą;
b) ar reikia dar kokių nors papildomų sąlygų, kad būtų pradėtas jau pavaizduotas darbas (galbūt tai priklauso ir nuo kitų darbų). Sias sąlygas būtina parodyti fiktyviais darbais.
Psl. 19
6.5. Tinklinio grafiko analizė, optimizavimas ir kalendorinio grafiko sudarymas
6.5.1. Tinklinio grafiko analizė
Jau buvo minėta, kad svarbiausias investicinio projekto valdymo uzdavinys - jo trukmės valdymas, nes su darbų trukme tiesiogiai susijusios projekto įgyvendinimo islaidos.
Analizė atliekama, nagrinėjant tinklinį grafiką dviem kryptimis:
nuo projekto įgyvendinimo pradzios: nustatoma technologiskai pagrįsta kiekvieno darbo pradzia ir pabaiga;
nuo projekto įgyvendinimo pabaigos, atsizvelgiant į leistiną baigimo laiką: nustatomos vėliausios dar leistinos darbų pradzios ir pabaigos, kad visas projektas būtų įgyvendintas laiku.
Skirtumas tarp anksčiausiųjų ir vėliausiųjų datų rodo laiko rezervą. Jis gali būti ir teigiamas, ir neigiamas.
Kritiniu keliu vadiname ilgiausią (pagal bendrąją technologinės grandinės darbų trukmę) kelią nuo pirmojo iki paskutiniojo tinklinio grafiko įvykio. Jis rodo investicijų projekto įgyvendinimo trukmę.
Psl. 20
Pries pradedant tinklinio grafiko analizę, darbus ir įvykius reikia uzsifruoti.
Įvykių numeriai darbo pabaigoje turi būti didesni uz numerius darbo pradzioje.
Psl. 21
6.5.2. Tinklinio grafiko optimizavimas.
Tinklinį grafiką galima optimizuoti įvairiomis kryptimis:
nevirsyti trukmės;
nevirsyti tam tikrų isteklių;
rasti pigiausią trukmę;
tolygiai naudoti tam tikrus isteklius ir t.t.
psl. 24
kalendorines datas kiekvienam darbui atlikti galime apskaičiuoti nuo galutinės investicijų projekto įgyvendinimo datos arba nuo dienos, kai projektas bus pradėtas įgyvendinti.
7. Rangovų parinkimas ir sutarčių sudarymas
Kitas planavimo etapas - parinkti kiekvienam darbui atsakingus vykdytojus ir patikslinti, kiek reikės lėsų. Tam tikslui skelbiami atviri ir uzdari konkursai arba vykdytojų paskiriami.
Konkurse dalyvaujantys pretendentai turi nurodyti:
a) darbų kainą;
b) kokybės garantijas;
c) darbų trukmes ir jų tikimybinį vertinimą;
d) darbų pradzios ir pabaigos kalendorines datas (tam tikrame diapazone);
psl. 26
e) darbų priėmimo ir atsiskaitymo sąlygas;
f) tarpusavio įsipareigojimus bei sankcijas;
g) sutarties nutraukimo sąlygas.
Planavimas baigiamas tinklinio ir kalendorinio grafikų koregavimu.
8. Investicijų projekto įgyvendinimo eigos reguliavimas
Norint valdyti kokį nors procesą, būtina jį stebėti ir reguliuoti.
Reguliuoti (lot. regulio - tvarkau) - atsizvelgiant į aplinkybes reikalus tvarkyti taip, kad būtų pasiektas tikslas. Tvarkymas - nuolatinis operatyvinių sprendimų, kuriuos diktuoja naujai iskylančios situacijos bei besikeičiančios sąlygos, priėmimas.
Psl. 27
Valdančiąją ir valdomąją sistemą visuomet sieja dvejopi rysiai: nurodymų (uzduočių) ir ataskaitų (informacijos apie sių uzduočių vykdymą). Be to, nuolat egzistuoja rysiai su aplinka bei aplinkos poveikis.
Projekto vadovas turi atlikti sias reguliavimo (operatyvaus valdymo) operacijas:
Psl. 28
a) stebėti ir kontroliuoti projekto įgyvendinimo eigą, t.y. sutartų planų (grafikų) vykdymą;
b) analizuoti nukrypimus, jų priezastis bei numatyti galimus padarinius;
c) analizės pagrindu priiminėti koreguojančius sprendimus.
8.1. Investicijų projekto įgyvendinimo eigos kontrolė
Kontrolės tikslas - nustatyti, kaip laikomasi kalendorinio grafiko, kokie yra nukrypimai ir kokios jų priezastys. Tai gi, kontrolės rezultatas - zinios apie faktinį planuotų uzduočių vykdymą.
Kontrolė garantuoja grįztamąjį valdymo rysį.
Kai vadovas suzino apie problemą is anksto, tai galima atrasti būdą, kaip isvengti neigiamų padarinių. Todėl labai svarbu, kad vadovas turėtų informaciją ne tik apie dabartinius nukrypimus, bet ir apie būsimus nukrypimus.
Psl. 29
Tam tikslui uz kiekvieno darbo eigą atsakingi asmenys periodiskai privalo pateikti projekto vadovui zinias apie esamus ir numatomus nukrypimus nuo uzduočių ir sių nukrypimų priezastis.
Visuomet kontroliuojami trys svarbiausi investicijų projektų įgyvendinimo rodiklių aspektai:
trukmė;
islaidos;
darbų kokybė.
Psl. 33
8.2. Situacijų analizė bei galimų padarinių vertinimas
Analizės tikslas - įvertinti, kaip nauji faktai veikia galutinį rezultatą.
Psl. 34
Dazniausiai atskirai parengiamos ataskaitos apie kiekvieną projekto įgyvendinimo rodiklių aspektą: darbo trukmę, islaidas ir darbų kokybę.
8.3. Operatyvinių sprendimų - tolesnių planų - priėmimas. Operatyvus planas.
Operatyvūs planai - tai nuolatinis pagrindinio kelio į generalinį tikslą koregavimas. Investicijų projekto įgyvendinimo grafikas ir pagal jį paskirstyti finansiniai (ar kitokie) istekliai yra strategija, o operatyvūs planai - taktika.
Operatyvūs sprendimai - kas darytina, susidarius konkrečiai padėčiai - paprastai priimami operatyvių pasitarimų metu. Operatyvius pasitarimus projekto vadovas kviečia tam, kad:
a) ne tik jis, bet ir kiti projekto dalyviai geriau suvoktų padėtį;
b) isklausytų daugiau galimų sprendimų variantų;
c) geriau pagrįstų sprendimus;
d) greičiau perduotų nurodymus;
e) glaudziau sutelktų visas organizacijas galutiniam tikslui;
f) sukurtų nuolatinio kūrybisko bendradarbiavimo atmosferą.
Psl. 37
9. SANTYKIAI SU PERSONALU.
Projekto vadovas dirba su zmonėmis ir remiasi zmonėmis. Jo santykiai su personalu, darbuotojų pasirinkimas, komandos sukomplektavimas - lemiami veiksniai sėkmingam investicijų projekto įgyvendinimui.
Labai svarbu teisingai isspręsti tris klausimus:
pareigų ir teisių paskirstymą;
skatinimą uz darbo rezultatus;
efektyvios informacinės sistemos kūrimą.
Psl. 38
Atlyginimą uz darbą būtina susieti su darbo rezultatais.
Informacija neturi perkrauti nei projekto vadovo, nei jo tarnybos. Svarbiausia - laiku.
10. PROJEKTO RIZIKA IR JOS VALDYMAS
10.1. Rizikos rūsys
Rizika - tai neuztikrintumas, susijęs su nepalankių padėčių bei padarinių atsiradimu, realizuojant projektą. Nepalankios padėtys susidaro dėl įvairių priezasčių, todėl tikslinga įvardyti dazniausiai pasitaikančias rizikos rūsis:
rizika, susijusi su įstatymų ir ekonominės situacijos nestabilumu;
politinė rizika, susijusi su politinės situacijos neapibrėztumu, socialiniais - politiniais pokyčiais;
rizika, susijusi su rinkos kainų ir konjuktūros, valiutų kursų svyravimais, gamtinių - klimatinių sąlygų neapibrėztumu, stichinių nelaimių tikimybe;
gamybinė - technologinė rizika (įrengimų gedimai ir avarijos, gamybinis brokas ir kt.)
psl. 39
Investicijų projektuose sios rizikos rūsys patikslinamos ir sukonkretinamos:
klaidų statybos projektinėje dokumentacijoje;
specialistų kvalifikacija;
force majeure aplinkybės (nepalankios politinės, gamtinės, ekonominės aplinkybės);
tiekimo rizika;
blogos kokybės rizika (zaliavų ir komplektavimo detalių, technologinių procesų ir produkcijos);
sutarties zlugimas.
10.2. Rizikos sumazinimo būdai
Siekiant sumazinti investicijų projekto riziką, naudojami sie metodai:
rizikos paskirstymas tarp projekto dalyvių (parengiant projekto planą ir sutarčių dokumentus);
rizikos draudimas;
lėsų rezervavimas nenumatytoms islaidoms;
dalinių rizikų sumazinimas.
Rizikos draudimas is esmės yra rizikos perdavimas draudimo kompanijai. Dazniausiai draudziamas materialusis turtas arba draudziamasi nuo nelaimingų atsitikimų.
Turtas gali būti draudziamas tokiomis formomis:
statybos darbų draudimas;
jūros, sausumos krovinių draudimas;
įrengimų draudimas;
psl. 40
Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų apima:
bendrosios civilinės atsakomybės draudimą;
profesinės atsakomybės draudimą.
Lėsos rezervuojamos, siekiant uztikrinti projekto finansavimą iskilus nenumatytai padėčiai, kuri sąlygoja naujas islaidas. Svarbiausia problema yra rizikos padarinių įvertinimas.
Psl. 41
Įvykdzius darbus, kuriems buvo skirtas rezervas, sulyginami planinis ir faktinis nenumatytų islaidų paskirstymas. Neisnaudotas rezervas grązinamas į bendrą projekto rezervą.
|
