Alkoholio vartojimas - įprastas reiskinys mūsų visuomenėje. Jis atkeliavęs is amzių glūdumos, taigi, susijęs su kultūrinėmis bei istorinėmis tradicijomis.

Putojančio sampano taurė yra neatskiriama svenčių atributika, o (daugelio yra manoma) taurelė alkoholio susildo, kai nosį znaibo ziemos saltukas. Taip pat dau 939e45j gelis mano, kad alkoholiniai gėrimai yra maziau zalingi nei kiti kvaisalai, tačiau tai netiesa. Zmonės apsvaigsta ne tik nuo stiprių alkoholinių gėrimų, bet ir nuo alaus, vyno. Skirtumas tarp silpnų ir stiprių gėrimų yra tas, kad stiprieji gėrimai yra daugiau distiliuoti.

Alkoholis, vartojamas medicinoje, įeina į kai kurių vaistų sudėtį. Sis svaigalas dazniausiai yra vartojamas norint atsipalaiduoti, pagerinti bendravimą, savijautą, atsvęsti dziaugsmingą įvykį arba uzmirsti vargus ir nelaimes.

Alkoholis yra legalus kvaisalas, kurį gali įsigyti asmenys, sulaukę 18 metų amziaus. Tuo būdu alkoholis yra labiausiai paplitęs narkotikas.

Alkoholis - pats universaliausias zmogaus organizmo nuodas. Veikdamas lėtai ir klastingai alkoholis suzaloja visas organizmo sistemas, paverčia zmogų dvasios ir kūno invalidu.

Pagrindinė alkoholinių gėrimų veiklioji medziaga - etilo alkoholis, kurio didesni kiekiai kenkia organizmui ir sukelia patologinę girtumo būseną.

Alkoholizmas

Per pastarąjį desimtmetį medikų poziūris į alkoholizmą pakito. Dabar alkoholizmas yra laikomas sunkia liga. Ja serga ir zymūs menininkai, gydytojai, įvairių socialinių sluoksnių zmonės. Skirtumas yra tik tai, kas ir kaip daznai geriama. Vieniems si liga progresuoja itin greitai, kitiems palengva. Nuo alkoholio priklausomi zmonės gyvena zymiai trumpiau, jų mirtingumas yra tris kartus didesnis nei kitų zmonių. Be to, jie dazniau serga įvairiomis ligomis, dėl jų kaltės įvyksta daugiau avarijų, nusikaltimų, nelaimingų atsitikimų.

Siais laikais alkoholizmas Lietuvoje plinta tarsi epidemija. Buvo atlikti sociologiniai tyrimai, kurių duomenimis, 1994 m. pabaigoje zmonių sergančių alkoholizmu, buvo 71,7 tūkst. Vartoti alkoholį ir sirgti alkoholizmu tai yra du skirtingi dalykai. Siuolaikinis mokslas sako, kad kas astuntas desimtas zmogus Lietuvoje serga lėtiniu alkoholizmu. Jeigu įvertinsime tai, jog mūsų salis nedidelė, tai sie skaičiai gana įspūdingi.

JAV atliktais sociologiniais tyrimais paaiskėjo, kad 13 procentų suaugusių zmonių kuriame nors gyvenimo etape piktnaudziavo alkoholiu. Pastebėta, kad vyrai alkoholiu piktnaudziauja daug dazniau. Piktnaudziauti nereiskia vartoti, tai pavojingos alkoholio dozės. Moterims pavojinga dozė - kasdien po 48 g alkoholio, vyrams - apie 80 g.

Alkoholizmo priezastys

Alkoholizmo priezasčių yra nemazai, tačiau svarbiausios trys tai - socialinės, psichologinės ir biologinės priezastys. Biologiniai faktoriai - tai genetiniai ir lyties skirtumo faktoriai. Genetiniai faktoriai - tai galimybė paveldėti polinkį piktnaudziauti alkoholiu. Į socialinių faktorių grupę įeina mūsų zmonių tradicijos, auklėjimas, tėvų pavyzdys vaikam, bendraamzių poveikis. Kai kada alkoholis vartojamas kaip vaistas, norint sumazinti nerimą, baimę, jaudulį. Įgimtas nejautrumas alkoholio poveikiui,

polinkis alkoholio tolerancijai, sutrikęs gebėjimas tvarkyti savo gyvenimą, klaidingas poziūris, jog alkoholis suteiks stiprybės - tai kelios priezastys is daugelio, dėl kurių zmonės suserga alkoholizmu. Tačiau nė vienas is isvardytų faktorių atskirai negali paaiskinti, kodėl vartojamas alkoholis. Zinant, jog alkoholizmas yra liga, prievartinės priemonės ir kategorisko draudimo argumentai netenka reiksmės. Neuztenka pasakyti "nebegerk". Daznai nesaikingai gerintis zmogus nekaltas, kad jo organizmą alkoholis dėl faktorių veikia labiau.

Vyrų ir moterų alkoholizmas skiriasi priklausomai nuo emocinės būklės ir nuo fizinių organizmo savybių. Moters kepenys zymiai sunkiau detoksikuoja alkoholį. Reakcijos į alkoholį susijusios su tam tikromis savybėmis. Moterys greičiau nei vyrai suserga alkoholio kepenų ciroze, labiau tikėtinos nervų sistemos komplikacijos.

Kiekvienas zmogus turi tam tikrą rizikos faktorių susirgti sia liga. Tie, kurie laiku kreipiasi į gydytoją, nedegraduoja ar netampa asocialiais asmenimis. Tačiau įprasta manyti, jog alkoholikas - tai visiskai degradavęs zmogus, stovintis tarpuvartėse, besikuičiantis siukslių konteineriuose, apsepęs, nesiprausęs, geriantis pilstuką, odekoloną, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos ir t.t. Tačiau tai tik ledkalnio virsūnė, paskutinė ilgo girtavimo, degradacijos, stadija.

Zmonės, kuriems kyla įvairių problemų dėl alkoholio vartojimo, skirstomi į grupes:

Zemos rizikos grupė - zmonės, kurie vartoja alkoholį ir neturi su juo susijusių problemų. Jie net svenčių metu neisgeri daugiau kaip trijų standartinių alkoholio vienetų (SAV). (SAV turi 10 g gryno alkoholio, pvz., 1 SAV yra 1 taurėje (100-130 g) nestipraus vyno). Siai grupei priklausantys zmonės negeria, kai tai rizikinga, pvz., pries vairuodami transporto priemonę, vartodami vaistus.

Vidutinės rizikos grupė - tai zmonės, dėl alkoholio vartojimo turintys (ar turėję) problemų: sveikatos sutrikimų, problemų seimoje ir kitų

Nuo alkoholio priklausomi zmonės - tai zmonės, kurie geria nekreipdami dėmesio į savo sveikatą, seimoje ar darbovietėje atsiradusias problemas.

Alkoholio poveikis zmogaus organizmui gali būti ilgalaikis ir trumpalaikis

Trumpalaikis poveikis

Ilgalaikis poveikis

Alkoholizmo simptomai

Alkoholizmo simptomų yra daug. Vienas is jų - isgeriamo alkoholio kiekio kontrolės silpnėjimas. Zmogus isgeria daugiau, negu planavęs. Dėl to jis gali tapti agresyvus, netinkamai elgtis, konfliktuoti su artimaisiais ar pasaliniais zmonėmis. Tai tarsi zmogus be vidinių "stabdzių". O kitą dieną neatsimina, kas buvo vakar, arba neatsimena tik kai kurių epizodų.

Kitas simptomas - psichinis potraukis gerti. Jis gali būti isreikstas ir paslėptas. Paslėptas potraukis - tai tarsi kaukė, pasireiskianti apatija ar sudirgimu, irzlumu, bloga nuotaika. Pats zmogus negali pasakyti, ko nori ar ko laukia.

Labai svarbus simptomas - tolerancija alkoholiui. Po daugybės alkoholio vartojimo metų apsvaigti reikia vis mazesnio gėrimo kiekio. Tai rodo, kad jau pazeistos

smegenys ar visi organai. Organizmo rezervai senka ir artėja galutinė alkoholizmo stadija.

Svarbiausias simptomas - alkoholinis abstinentinis sindromas. Lotyniskai abstinentia reiskia susilaikymą. Zmogui, priklausomam nuo alkoholio, sumazinus jo kiekį ar visai nustojusiam gerti, pasireiskia abstinencijos sindromas. Gali prasidėti susijaudinimas, atsirasti nerimas, nemiga, didelis nuovargis, rankų drebėjimas, prakaito pylimas, didelis silpnumas, galvos skausmas, sustiprėjęs sirdies plakimas, kvėpavimo pavirsutiniskumas, pakilusi temperatūra, skausmai krūtinėje ir pilve, pykinimas. Tai rodo, jog organizmas apsinuodijo alkoholiu. Praėjus keliems metams nuo ligos pradzios gali islikti labai stiprios abstinencijos, kurios pasireiskia stipriu sujaudinimu, nesiorientavimu erdvėje, vietoje, pojūčių sutrikimu. Arterinis kraujo spaudimas gali pakilti iki 180 mmHg ir net daugiau, sirdies susitraukimų daznis - virs 100 kartų per minutę. Prasideda kosmariski sapnai, zmogui tapusiam neramiam pasireiskia

haliucinacijos, paranojos, pavydo kliegesiai. Alkoholinės abstinencijos metu atsiranda alkoholinė depresija (jaučiama gėda dėl girtavimo, bandoma net nusizudyti). Negydomas abstinencijos sindromas gali sukelti mirtį.

Zalingas alkoholio poveikis sveikatai

Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą.

Alkoholio poveikis priklauso nuo daugelio faktorių: suvartoto kiekio, geriančiojo kūno masės ir ūgio, suvartoto maisto ar kitų narkotikų, vartojamų tuo pačiu metu. Raminamieji, priesalerginiai vaistai gali padidinti alkoholio slopinamąjį poveikį ir zmogus greičiau apsinuodys.

Alkoholis veikia daugelį organizmo sistemų.

Nuolat vartojant alkoholį gali atsirasti stemplės gleivinės uzdegimas, stemplės - skrandzio refliuksas (t.y. skrandzio turinio atpylimas į stemplę, dėl kurio prasideda rėmens grauzimas, nemalonūs atsirūgimai, pykinimas ir t.t.), skrandzio gleivinės uzdegimas, pasireiskiantis maudimu, pilnumo, nevirskinimo jausmu. Būdingas lėtinis viduriavimas - daznos skystos ismatos, niezėjimas tiesiosios zarnos, isangės srityje.

Labai sutrinka kepenų funkcijos - kepenys padidėja, prasideda kepenų uzdegimas - kepenų struktūrą naikinanti liga. Kepenų ląstelės suriebėja, nebeatlieka

savo funkcijų, todėl sutrinka visa organizmo detoksikacija - kenksmingų medziagų pasalinimas. Tokia būklė greitai progresuoja ir baigiasi mirtimi.

Galimas ūminis ir lėtinis kasos uzdegimas.

Ūminis uzdegimas (pankreatitas) dazniausiai pasireiskia po gausaus alkoholinių gėrimų vartojimo. Atsiranda skausmas pilve, pykinimas, vėmimas. Kartais toks ūminis uzdegimas baigiasi ne itin palankiai. Lėtinis uzdegimas vystosi pamazu ir labai sutrikdo virskinimą.

Lėtinis alkoholizmas sukelia alkoholinę psichozę, nes alkoholis pazeidzia galvos smegenis, o ypač jų zievę.

Gausus alkoholio vartojimas didina kraujo spaudimą. Padidėjusio arterinio kraujo spaudimo paplitimas tarp vyrų - 10-30 procentų. Nustatyta, jog smarkiai geriantys asmenys labiau rizikuoja susirgti insultu.

Lėtinis alkoholio vartojimas sukelia sirdies funkcijos sutrikimus - priesirdzių plazdėjimą ir virpėjimą, o taip pat silpnina sirdies raumenį ir jo sugebėjimą susitraukti (alkoholinė kardiomiopatija).

Alkoholis veikia raudonuosius kraujo kūnelius. Kraujyje ima trūkti gelezies, folinės rūgsties. Pasireiskia mazakraujystė. Taip pat gali sumazėti trombocitų kiekis, o dėl to prasidėti kraujavimas. Susilpnėja sių zmonių imunitetas. Didėja rizika uzsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis.

Dazni galvos skausmai, miego sutrikimai, toksinis periferinių nervų pazeidimas. Nusilpsta raumenys, būdingas deginantis skausmas maunantis kojines ar pirstines, "skruzdėlyčių bėgiojimas" rankose, galūnių tirpimas.

Blogėja atmintis, lėtėja mąstymas. Ilgai vartojant alkoholį, sutrinka psichinės reakcijos, asmenybė degraduoja.

Alkoholis gali sukelti stemplės, kepenų, ryklės, burnos vėzį. Moters organizmas daug jautresnis alkoholiui, todėl ėmusios gausiai vartoti alkoholį moterys daug dazniau pasigeria.

Nėsčiom moterims būtina visiskai atsisakyti alkoholio, nes jį vartojant stipriai pazeidziamas vaisius, vystosi alkoholinis vaisiaus sindromas: sirdies, sąnarių

pakenkimai, maza galva, trumpi akių vokų plysiai, plona virsutinė lūpa, gali pasitaikyti protinis atsilikimas, sulėtėjęs vystymasis.

Alkoholizmo diagnozavimas

Alkoholizmą gali diagnozuoti tik gydytojas, įvertinęs visus ligos simptomus. Kvalifikuotas gydytojo įvertinimas trunka ilgai. Egzistuoja daug skriningo testų, leidziančių atskirti rizikingai geriančius, priklausomus vartotojus, taip pat nustatyti, ar zmogus pasirengęs pripazinti alkoholio sukeltas problemas ir keisti gyvenimo būdą.

Apie gydymą

Vaistai, kuriais gydoma priklausomybė nuo alkoholio, skirti gydyti abstinencijos sindromą ir isvengti atkryčio. Gydant alkoholio sutelktus sutrikimus būtina keisti zmogaus įpročius ir elgseną. Informacija apie neigiamas alkoholio pasekmes yra būtina, bet vien jos neuztenka, kad pasikeistų zmogaus elgsena. Turi būti paskatinta zmogaus motyvacija, didelis jo paties noras mesti ar sumazinti alkoholio vartojimą. Zmogus turi jausti tvirtą artimųjų ir draugų paramą bei dėmesį. Gali padėti gydytojų patarimai, individualus medikamentinis gydymas, psichoterapija. Gydymas visiskai priklauso nuo to, ar pacientas pats nebus pasyvus,o tai reikalauja ilgalaikių valio pastangų.

Anoniminių alkoholikų draugijos tikslas issilaikyti blaiviems ir padėti kitiems pasiekti ilgalaikę blaivybę. Siose grupėse zmonės gilinasi į savo problemas, leidzia laiką kartu su negeriančiais draugais, turi kam issisakyti. 

Paauglių alkoholio vartojimas

Vaikams ir paaugliams svaigalų pomėgis atsiranda ypač greitai.

Kuo anksčiau vaikas ar paauglys paragauja alkoholio ir pradeda jį sistemingai vartoti, tuo didesnė tikimybė tapti alkoholiku.

Retas kuris paauglys siandien neragavo alkoholio. Vaikas gali isgerti visai to nenorėdamas, tik bijodamas issiskirti is draugų kompanijos.

Apklausa (Kauno moksleivių apklausos duomenimis) sako, kad jaunimo iki astuoniolikos metų paragavo 100 procentų visų apklaustųjų. 17 m. - 96 proc., 12 m. - 65 proc. Net 77 proc. dvylikamečių berniukų yra susipazinę su alkoholiu, mergaičių aisku, maziau. Į klausimą, ar per savo gyvenimą buvai prisigėręs daugiau kaip 10 kartų, teigiamai atsakė 33 proc. astuoniolikmečių.