Ant ilgo ilgo stalo, kur garsiai duona rauda, upes pieno uztekes, kekem vynuoges byres, bet taves tenai neber.
Mano vyras dievina picą, o man lieka dėmės ant marskinių. Gerai, kad yra naujieji skalbimo milteliai. Įberiu jų siek tiek į teslą ir vyras nebedievina picos, o man nebereikia skalbti dėmių.
Pirmas peiliukas skuta svariai, antras - dar svariau o dvidesimt ketvirtasis - iki blizgesio nupoliruoja jūsų zandikaulį.
Pirkite mūsų kremą nuo celiulito. Kartu gausite ir specialias, patogias masazuojančias kelnes. Tik 100$ ir visas miestas zinos, kad jums celiulitas.
Kai pradėjau gerti, mane paliko zmona, draugai ir net suo. Bet kai ėmiau vartoti "Metadoksilį tabletes nuo alkoholizmo - pas mane vėl visi sugrįzo! Ir Merlin Monro, ir Antanas Smetona, ir net pokemonai.
JUsT fUcKiN Do iT dAmmIT!!
Meilės pradzia ir pabaiga panasios: susitikus trūksta zodzių. /A. De sent Egziuperi/
Visą mūsų gyvenimą galima isreiksti trim zodz 21121y2418v iais: buvo, yra, bus. /A. Diuma/
Jeigu faktai neatitinka teorijos, pakeiskite faktus. /A. Einsteinas/
Nelaimingas tas, kuriame nėra nė trupinėlio Don Kichoto. /A. Fransas/
Jei nėra sielvarto gyvenime, nėra ir meilės gyvenimui. /A. Kamiu/
Noriu zinoti ar galiu gyventi su tuo, ką zinau, ir tik su tuo. /A. Kamiu/
Netekti gyvybės - menkas dalykas <...>, bet matyti, kaip mūsų gyvybė netenka prasmės, kaip nyksta mūsų gyvenimo tikslas - stai kas nepakeliama. Neįmanoma gyventi be tikslo. /A. Kamiu/
Pirma taurė priklauso troskuliui, antra - linksmumui, trečia - malonumui, ketvirta - beprotybei. /A. Skitas/
Zmonių siekimas bendrauti nėra tiesioginė reikmė: jos pagrindą sudaro ne meilė draugijai, o vienatvės baimė. /A. Sopenhaueris/
Zmonės savo likimą daugiau apmąsto negu tvarko. /A. Terivas/
Kol apie mano paslaptį niekas nezino, tol ji mano belaisvė, issprūdo jinai - tada as jos belaisvis. /Arabų posakis/
Kol neturi zinoti tavo priesas, nesakyk ir draugui. /Arabų posakis/
Kas yra zmogus gamtoje? Niekas pries begalybę, viskas pries nieką, centras tarp visko ir nieko. /B. Paskalis/
Jei kuri blogį, blogis yra. Jei jo nekuri, jo nėra. Nekurk, nei gėrio, nei blogio, tada viskas bus gerai. /Budizmas ZEN/
Būti prisirisusiam prie daikto reiskia, kad jis tapo kliūtimi tavo protui. /Budizmas ZEN/
Jei gydytojas skiria ligoniui vaistus isgydydamas vieną ligą, sukeliančius kitą, ar galima jį vadinti gydytoju? /Budizmas ZEN/
Nėra prasmės prisimnti praeitį, jei ji neturi įtakos dabarčiai. /Č. Dikensas/
Meilė panasi į tymus: kuo vėliau ateina, tuo pavojingesnė. /D. Dzeroldas/
Vieninteliai vaistai nuo vienisumo, pabūti vienam. /D. Steinbekas/
Kiekvienas is mūsų tėra vaidmuo, kiekvienas lyg samanas apsikarstęs įvairiais apdarais su nesuskaičiuojamomis prasmėmis. /Dao filosofija/
Nelaimės gali mus paveikti, bet jos praeina. Tik nuo mūsų priklauso tapsime pelenais, ar pakilsime kaip feniksai. /Dao filosofija/
Nedaryk kitiems, to ką norėtum kad jie tau darytų. Pas jus tiesiog gali skirtis skonis. /Dz. B. So/
Niekada nesigalinėk su kiaule, apsidrėbsi purvais. Be to, kiaulei tai patiks. /Dz. B. So/
Nuosirdumas yra labai pavojingas, nebent esi dar ir kvailas. /Dz. B. So/
Paparastai viltis - blogas vedlys, nors geras pakeleivis. /Dz. S. Halifaksas/
Zmogaus gyvenimas be tragedijos negali būti grazus. /E. Hemingvėjus/
Dorybė, gerumas, taurumas - tai tokios savybės, kurių zmogus linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti / E. M. Remarkas/
Padegti namą, kad iskeptum kiausinienės, - egoisto savybė. /E. Bekonas/
Yra priekaistų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie smeizia. /f. De Larosfuko/
Rūkymas yra pagrindinė statistikos priezastis. /F. Knebelis/
Jeigu ilgai ziūri į bedugnę, tai bedugnė ima ziūrėti į tave. /F. Nyčė/
Kas manęs neprazudo, tas mane sustiprina. /F. Nyčė/
Ar zmogus yra tik Dievo klaida? Ar Dievas tik zmogaus klaida? /F. Nyčė/
Didziai liūdintys zmonės issiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa laimę taip, tarsi is pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, - ak, jie pernelyg gerai zino, kad ji pabėgs nuo jų. /F. Nyčė/
Gan prastai Kartojasi ta pati istorija Baigęs statyti namą, pamatai, kad nejučia ismokai to, ką verkiant reikėjo zinoti pries pradedant statybą. Amzinas nepakenčiamas "per vėlu " - visko, kas uzbaigta, melancholija!.. /F. Nyčė/
Visa, kas daroma is meilės, visada vyksta anapus gėrio ir blogio. /F. Nyčė/
Matyti kančią - malonu, kančią sukelti - dar maloniau: tai negailestinga taisyklė, bet sena, tvirta, zmogiska - pernelyg zmogiska taisyklė. /F. Nyčė/
Menas - tai sugebėjimas padaryti kazką is nieko ir tai parduoti. /F. Zappa/
Įzymybė yra asmuo, kuris visą gyvenimą sunkiai dirba, kad taptų įzymus, o paskui dėvi juodus akinius, kad niekas jo neatpazintų. /Fredas Allenas/
Gyvenimas - kalnas, į kurį kopi ilgai, o nusileidi greitai. /G. De Mopasanas/
Ateitis mus jaudina, o praeitis laiko. Stai kodėl dabartis mums isslysta. /G. Floberas/
Laikas atsaldo ir niekina mazą meilę, tačiau didina ir stiprina didelę, panasiai kaip vėjas kad gesina zvakę, bet įpučia gaisro liepsną. /G. Ruskin/
Laikas - nuostabus mokytojas, deja, uzmusantis savo mokinius. /H. Berliozas/
Pinigai ne visada atnesa laimę. Zmonės su 10 milijonų dolerių nėra laimingesni uz zmones su 9 milijonais dolerių. /H. Braunas/
Į Mersiuką atsisėdęs, tu varai lyg dzūkų briedis. Nieks tavęs nepabaidys, tu gi briedis, ne gaidys.
As pajutau, kaip peilis pervėrė mano sirdį, pasruvo siela krauju... Tyliai sėlina mirtis... sėtonas taip norėjo...
Netikėdamas savimi, genijum nebūsi. /H. de Balzakas/
Smarkūs gyvenimo sukrėtimai isgydo mus nuo menkų baimių. /H. de Balzakas/
Meilė - vienintelė aistra, nepazįstanti nei praeities, nei ateities. /H. de Balzakas/
Sielvartas - is visų mūsų jausmų patvariausias. /H. de Balzakas/
Gyvenimas - tai visokių kombinacijų kaitaliojimas; jas reikia nagrinėti, sekti, kad visur liktume patogioje vietoje. /H. de Balzakas/
Atsisėsk ant upės kranto ir lauk, o tavo prieso lavonas būtinai praplauks pro salį. /Indėnų patarlė/
Neįmanoma suvokti, kad gyveni, nesuvokiant, kad mirsi. /Indija/
Neįmanoma būna tol, kol pasidaro įmanoma. /J. - L. Pikardo/
Kovotojas pats nusprendzia savo nuotaiką. /K. Kastaneda/
Zmogaus galia neapskaičiuojama; mirtis egzistuoja tik todėl, kad mes palinkome į ją nuo pat savo gimimo akimirkos. /K. Kastaneda/
Gyvenimas - tai trumpas pasivaiksčiojimas, vykstantis dabar. /K. Kastaneda/
Keistas deginantis dziaugsmas - veikti aiskiai zinant, kad ir ką darytum, sis galbūt yra paskutinis veiksmas zemėje. /K. Kastaneda/
Kaip galim jaustis tokiais reiksmingais, kai zinome, jog mirtis nuolat sėlina is paskos? /K. Kastaneda/
Įsisaknijusios silpnybės panasios į musę: du simtus kartų ją nuvarai, o ji grįzta ir kankina tave vis labiau. /L. Seferis/
Uzpjūdytas ir priremtas prie sienos katinas virsta tigru. /M. De Servantesas/
Pagalvok bent kartą pries duodamas, dukart pries imdamas ir tūkstantį pries reikalaudamas. /M. Eliner - Esenbach/
Meilė - tai
deimantas, kurio net karaliai negali nupirkti, ji - visas pasaulis, nors
ją gali apkabinti abiem rankom. /M. Jokajus/
Mesti rūkyti - lengviausias dalykas; kaip as galiu to nezinoti - juk mečiau jau tūkstantį kartų. /M. Tvenas/
As niekada neleidau, kad mokyklos lankymas trukdytų mano issilavinimui. /M. Tvenas/
Nieko neveikti - pasibaisėtinai sunkus darbas. /O. Vaildas/
Skausmas, kitaip nei malonumas, nesidangsto kauke. /O. Vaildas/
Sielos ir kūno harmonija - kaip tai svarbu! Beprotybės pagauti, mes juos atskyrėme ir sugalvojome realizmą, kuris pasirodė esąs grubus, sukūrėme idealą, kuris pasirodė esąs tusčias. /O. Vaildas/
Juokas - visai nebloga draugystės pradzia ir pati geriausia jos pabaiga. /O. Vaildas/
Pasaulis - scena, bet pjesė blogai parasyta. /O. Vaildas/
Mūsų siauromis tamsiomis gatvelėmis sliauzia is alkio degančiomis akimis Skurdas, jam is paskos seka pazaliavusiu veidu Nuodėmė. Vargas pazadina mus is ryto, o Gėda miega kartu su mumis naktį. /O. Vaildas/
Sūkaujanti minia - niekai, pavojinga tylinti. /O. Vaildas/
Menas - tai liga, meilė - iliuzija, religija - modernus tikėjimo pakaitalas, skepticizmas - tikėjimo pradzia. /O. Vaildas/
Jeigu jaučiatės laimingas, neanalizuokite savo laimės: tai tas pats, kaip suplėsyti grazią peteliskę, kad būtų geriau matyti jos grozį. /P. Mantegaka/
Patirtis yra mūsų nusivylimų visuma. /P. Ogė/
Kiekviena diena yra vakarykstės mokinė. /Pablijus Siras/
Kiekvienas zmogus sau - venas vienintelis pasaulyje. Venas vienintelis, vienisas tarp daugybės kitų zmonių ir visada bijo. /R. Bredberis/
Keliais zodziais galėčiau apibrėzti viską, ką ismokau is gyvenimo: jis tęsiasi. /R. Frostas/
Norai būtini tam, kad gyvenimas nesustotų. /S. Dzonsas/
Kuo labiau as neapkenčiu, smerkiu, niekinu, tuo stipriau mano siela prisirisa prie zemės ir tuo greičiau agresija persismelkia į mano pasamonę. /S. Lazarevas/
Kai matai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių. /Seneka/
Koks baisus gali būti protas, jeigu jis netarnauja zmogui. /Sofoklis/
Dauguma zmonių zmogzudziai - jie zudo zmogų savyje. /Stanislav Jerzy Lec/
Viltis - tai lankai, kurie neleidzia plysti sirdziai. /T. Fuleris/
Stenkis ismokti ką nors apie viską ir viską apie ką nors. /T. H. Huxley/
Jei gyvenimas apskritai turi prasmę, tai prasmę privalo turėti ir kančia. Juk kančia irgi yra gyvenimo dalis - kaip ir likimas, ir mirtis. Tik kančia ir mirtis paverčia zmogaus būtį visuma. /V. E. Frankl/
Visi zmonės eina tais pačiais keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas. /V. Hugo/
Kiekvienas zmogus turi tris charakterius: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau isties esamą. /V. Hugo/
Gyvenimo laiptai pilni raksčių, ir jos skaudziausiai duria slenkant zemyn. /V. K. Braunelas/
Negabūs zmonės - visų reikliausi kritikai, nesugebėdami padaryti paprasčiausio dalyko ir nezinodami, ką ir kaip daryti, jie reikalauja is kitų to, kas neįmanoma. /V. Kliučevskis/
Patirtis yra ziaurus mokytojas, nes pirmiausia pasiunčia isbandymą, o tik po to - pamoką. /V. Lo/
Jeigu vienas kitas malonus zodis gali padaryti zmogų laimingą, reikia būti nieksu, kad sito nepadarytum. /V. Penas/
Mylėti reikia ne tai kas amzina, o tai kas du kartus nesikartoja. /V. Petkevičius/
Humoras - tai gelbėjimosi ratas gyvenimo bangose. /V. Rabė/
Gyvenkite taip, kad jums nebūtų gėda perduoti savo papūgą didziausiam mieste liezuvautojui. /V. Rodzersas/
Ką zmonės gauna nedėkodami, kuo jie naudojasi kaip pakliuvo, ką atiduoda kitiems, patys to nesuprasdami, ko netenka net nepastebėdami? (Gyvenimo). /Volteras/
Pasaulį paliksim lygiai tokį pat kvailą ir bjaurų, kokį radome į jį atėję. /Volteras/
Dauguma zmonių iseikvoja daugiau kaip pusę gyvenimo tam, kad antrąją jo pusę padarytų nelamingą. /Z. de la Briujeras/
Nezinojimas yra zinojimo pagrindas. /Z. Skujinis/
Gyvenimas uzkrečiamas - kaip ir liga. /Zorz Sand/
Negalvok apie praeitį, nesvajok apie ateitį, sutelk visas mintis į dabartį. Bus kaip bus.
Idėjas galima nuginkluoti tik kitomis idėjomis. /H. de Balzakas/
Zmonės, kurie patiria per daug dziaugsmo, neisvengiamai bunka. /H. de Balzakas/
Viską, ką darai, reikia daryti gerai, net jei darai beprotybę. /H. de Balzakas/
Isgėrę taurę malonumų iki dugno, ten randame daugiau zvyro, negu perlų. /H. de Balzakas/
Kiekvienas zmogus - tai pasaulis. Po kiekvienu akmeniu guli pasaulio istorija. /H. Heinė/
Kai vyrams pagaliau pasisekė įtikinti moteris, kad meilė nuodėminga, vienos isėjo į vienuolyną, kitos - į gatves. /H. Steinhauzas/
Kuo ledas plonesnis, tuo labiau norisi suzinoti, ar islaikys. /H. V. So/
Duok saulę zmogui, jis ilgėsis ledo. /J. V. Gėtė/
Meilė kuria skirtumus tarp visų būtybių, tasi norėdama viską į save sugerti; ji isskiria, kad vėl sujungtų. Keli meilės laseliai atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą.
Kas sypsosi uzuot tūzęs, tas visada stipresnis. /Japonų patarlė/
Pats didziausias malonumas - padaryti tai, ko, kitų nuomone, jus padaryti negalite. /K. Chabardas/
Neplūskite orų - devynios desimtosios zmonijos nesugebėtų pradėti jokio pokalbio, jeigu orai nebjurtų. /K. Chabardas/
Vieni - esame lyg rasalas. Kiti - lyg popierius. Ir jei ne vienų juodumas, kiti būtume nebyliai. Ir jei ne vienų baltumas, kiti būtumę akli. /K. Dzibranas/
Zmogaus protas taip linkęs kurti, kad jau daug kartų pastatęs bokstą vėl jį griovė, norėdamas paziūrėti, kokie jo pamatai. /J. Kantas/
Zmonės mieliau priims jūsų idėją, jei pries tai pasakysite, jog pirmasis ją pateikė Bendzaminas Franklinas. /Komino dėsns/
Kur ir kada mes savo troskulį isgersim, kada uzpildysime likusius istorijos lapus? O, tik nesakyk visam pasauliui garsiai, kad mūsų pasakų nėra ir jau nebus.
Gydytojo kabinete: - Zinote, gydytojau, tie vaistai, kur jūs man davėte, is tiesų padėjo. - Na, ką as galiu pasakyti? Būna...
Čia ne pragaras. Čia vieta, į kurią siunčia, kai nusikalsti pragare.
Protas nėra knyga, kurią gali bet kada atsiskleisti ir skaityti savo malonumui. Mintys nėra įrėztos kaukolėje, kad jas bet koks įsibrovėlis pamatytų. Protas - sudėtingas ir daugiasluoksnis.
Kraujas is smegenų isvyko atostogų į skruostus... Makaulėje tusčia kaip isluota."
Didziausia prietranka prietrankų istorijoje.
Tu zalias, as varau į kairę!
Vasnoju rankomis kaip mirstanti gulbė.
"Kas per sviesa ispindo stai pro langą?" Juk tai suknistas mėnulis Vili, negi tu toks asilas?
Kartais draugų psichikos būklė nuosirdziai kelia man nerimą...
Kuo tampi po biologijos studijų?.. Barzdotu tipu, besiknaisiojančiu po pelkes.
Tusčiagalvytė, Apokrifas
Kodėl daug zmonių bijo pelių, bet jiems patinka Peliukas Mikis?
Kodėl pamačius mygtuką "nespausk" visada norisi paspausti?
Ar gėjų baruose yra tualetas merginoms?
Ar galima verkti po vandeniu?
Kaip raitelis be galvos galėdavo matyti kur jis joja?
Tėti, tėti, kokios čia uogos? - Juodieji serbentai. - O kodėl raudonos? - Todėl, kad zalios.
Padovanok man pasnibzdom pasaulį - triuksmo istverti negaliu. Padovanok man juostą su zvaigzdzių įrasais - as vis dar nesuvokiu apie ką jos kalba.
Barniai seimoje didėjimo tvarka: pakeltas balsas, įzeidinėjimai, asaros, riksmas, antausis, daiktų niokojimas, daiktų mėtymas pro langą, smūgiai, zaizdos, zmogzudystė.
As turiu savo dievus, o tu - savo. Jegu as pakliūsiu į bėdą, ar galėsiu pasiskolinti keletą tavųjų?..
Tikėkis geriausio, ruoskis blogiausiam.
As neisranki - man uztenka pačio geriausio.
Ar galima ką nors padaryti lengviau negu pasakyti?
Ar vienarankė mergina uz manikiūrą mokės pusę kainos?
Ar zodyne yra zodis "zodynas"?
Kodėl etiketėse rasoma, kad citrinų sultys padarytos is koncentrato, o skystis indams plauti - is natūralių citrinų?
Kodėl sterilizuojama svirksto adata, kuria atliekama mirties bausmė nuteistajam?
Būk labai... gyvenk labiau.
Skiriantis su gyvenimu mirties bausmės nėra, ir jeigu kas priesinasi ir virpa tai tik pats kūnas, pats kraujas, o protas ir visa, kas sudaro zmogaus sąmonę, būna pasyvus, saltas liūdininkas...
Neprotinga bijoti to, kas neisvengiama. /I. Kantas/
Mirtis - rimtas dalykas, tai gyvenimo dalis. Mirti reikia oriai. /M. De Monteris/
Į tą visumą, kurią mes vadiname zmonija, įeina daugiau mirusiųjų negu gyvųjų. /Saadis/
Kad ir koks apgailėtinas būtų tavo gyvenimas, sutik jį drąsiai ir gyvenk; nevenk jo ir nekeik. Jis ne toks blogas, koks tu pats. /B. Franklinas/
Nusibodo egzistuoti, noriu gyventi!
Pasaulis juokingas - tu gali pavirsti archangelu, kvailiu ar nusikaltėliu, niekas nepamatys! Bet jei tau trūksta sagos, tai pamato kiekvienas. /D. Sarnoffas/
Is zemės ir dangaus atėjom, į dangų ir zemę grįsim. Nebent, pakeliui, pasiklysim... /J. Mekas/
Jei as lemties knygas tvarkyčiau kaip geidziu, tai perrasyčiau jas naujai nuo pat pradzių. As liūdesį visai isjginčiau is pasaulio ir galvą isdidus iskelčiau lyg zvaigzdzių. /O. Chajamas/
Gyvenimas - amzinybės miniatiūra. /R. V. Einersonas/
Kai zinai, kad blogis neisvengiamas, kad jis vis vien tave kirs, trokste troksti vieno: tegu nors sekunde vėliau. /A. Hičkokas/
Kai jūs visi čia, as pajuntu beribę tustumą, kurios negaliu pakęsti. Man gera tik su mirusiais. Jie tiki. Jie tokie kaip as... Jie manęs laukia ir mane skubina. /A. Kamiu/
Gyvenimas - tai visokių kombinacijų kaitaliojimas; jas reikia nagrinėti; sekti, kad visur liktume patogioje padėtyje. /H. de Balzakas/
Sunkiausia gyvenime yra nuspręsti, kuriuos tiltus pereiti, o kuriuos sudeginti. /David Russel/
Tik mirtis pazadina mūsų jausmus. Kaip mes mylime draugus, kurie ką tik paliko mus. Kaip mes zavimės savo mokytojais, kurie nebegali kalbėti, nes jų burna pilna zemių! Tada savime randasi ta pagarba, kurios galbūt jie visą gyvenimą laukė is mūsų.
Pagavau zvaigzdę. Laimės zvaigzdę. Tolumoje... Tai buvo tik zodziai. Zodziai, kurie buvo tvarkingai sudėti, surimuoti, ir juos galėjo skaityti visi, bet... Jie buvo skirti man... Vieninteliai zodziai, vieninteliam man... Pasiekiau zvaigzdę - tą nepakartojamą laimės akimirką ir ji manęs nenudegino...
Krinta baltos snaigės, sukasi ratu,
Mes su besmegeniu geriame kartu.
Įlūzo besmegenis, o ir as kartu,
Ot, skani degtinė geriant su ledu!
Is prasymo: "Kaip mane visi..." Uzbraukta. "Eikit jūs visi..." Uzbraukta. "Prasau suteikti man atostogas".
Always cheat, always win.
... O tai kartą, kai buvau Čiunga čiangoj mano strutis siekė koncentratinės virtuvės būklę, kuri astrologiskai stuktelėjo Severnazės pusbrolio atominiam negatyviniui parseliui, kuriame gyveno mazasis stirnagogas, kurio vardas Čiunga čianga!
Vakar vakare as atsiguliau į lovą ziūrėdama į grazias zvaigzdes, mėnulį. Tada as pagalvojau: Kur, po velnių, yra mano stogas?!
|
