Apie Didziosios kunigaikstienės Birutės II ulonų pulką
Zodis "ulonas" kilęs is totorių zodzio "oglan", reiskiančio vaikiną, saunuolį.
1920 m. spalio 30 d. paga 17217y242r l slaptą kariuomenės įsakymą Nr. 12 Kaune pradėtas formuoti 2-asis ulonų pulkas. 1921 metų pradzioje pulkas jau turėjo tris eskadronus. Pirmajame - 157 kariai, antrajame - 168, trečiajame - 128 ir ne rikiuotės komandoje - 81 karys. Tų pačių metų balandzio mėn. pulkas perėmė demarkacijos linijos apsaugą nuo Giedraičių iki Latvijos sienos, o spalio pabaigoje grįzo į Kauną, Zaliakalnio kareivines. Netrukus keliems mėnesiams pulkas persikėlė į Vilkaviskį, o nuo 1926 m. rugpjūčio 30 d. - į Alytų, kuriame iki 1940 metų dislokavosi beveik visi pulko eskadronai.
Pulko vadais buvo pulkininkas Pranas Jackevičius, pulkininkas Aleksandras Plechavičius, generalinio stabo majoras Antanas Reklaitis, pulkininkas Kazys Labutis, generalinio stabo pulkininkas Izidorius Kraunaitis, generalinio stabo pulkininkas Povilas Zilys, pulkininkas Kazys Gudelis.
Karininkų, kareivių ir zirgų skaičius pulke nebuvo pastovus. Atvykus naujojo saukimo kareiviams pulke zmonių padaugėdavo, isleidus į atsargą - sumazėdavo. Kareivių skaičius pulke svyruodavo nuo 400 iki 1000.
1928 m. pulkas pavadintas II ulonų Lietuvos didziosios kunigaikstienės Birutės pulku; įteikiama vėliava su sūkiu "Garbingi bočių zygiai tebūna mums gyvenimo rodyklė". Pulko vėliavoje pavaizduota kunigaikstienė Birutė, kitoje pusėje - Vytis.
Per 13 metų ulonų pulkas tapo savotisku Alytaus miesto simboliu. Nė viena sventė nevykdavo be ulonų karių parado ir pulko orkestro, o savaitgalio poilsio miestelėnai neįsivaizdavo be pasivaiksčiojimų Miesto sode, grojant ulonų pulko orkestrui.
Pulko isformavimas prasidėjo jau 1939 m., nepaisant to, jog pulkas dar dalyvavo zygyje į Vilnių. 1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, ulonų pulkas, kaip ir visa kariuomenė, buvo isformuotas.
https://www.kam.lt/index.php/lt/116611/
|
