Documente online.
Zona de administrare documente. Fisierele tale
Am uitat parola x Creaza cont nou
 HomeExploreaza
upload
Upload




Architektūra

Lituaniana


Architektūra

Architekto profesija siandien itin geidziama ir populiari. Į ją verziasi jaunuoliai, norintys realybe paversti ambicingus sumanymus, sukurti pavyzdinius isskirtinės architektūros kvartalus, statinius ar interjerus, apie kuriuos ir 545n1324f , zinoma, apie jų autorių, būtų nuolat girdima.



Tačiau vien originalių idėjų ir gerų norų siekiant patekti į architektūros istorijos puslapius nepakanka, raso "Vilniaus dienos" priedas "Karjera".

Praverčia derybų įgūdziai

Pasiryzusiems zengti siuo keliu svarbu atminti, kad architektas nėra tik darbuotojas, kuriantis pastatų isorę, jis ir inzinierius, projektuotojas. Kita vertus, sis zmogus turi issiskirti ir asmeninėmis savybėmis.

A.Zelnio teigimu, reikia būti kruopsčiam, atkakliam, turėti tvirtą nuomonę, netgi derybininko įgūdzių, nes jie praverčia bendraujant su uzsakovu. Gali prireikti ir lyderio savybių. Tai svarbu vadovaujant projektuotojų komandai. Be to, pasnekovas įsitikinęs, kad architekto specialybė yra ir gyvenimo būdas.

Architektė Jolanta Kauspėdaitė architekto profesiją palygino su lokomotyvu. "Projektavimas yra tarytum garvezys: jis tempia daugybę vagonų su įvairiu zinių bagazu, tarp kurių yra socialinės, sociologijos, miesto planavimo, ekologijos, ekonomikos, politikos, kultūros zinios", - sakė ji.

Vienintelė klaida

Net ir labai gabiems architektūros studijas baigusiems jaunuoliams Lietuvoje nelengva pasiekti karjeros aukstumų. Todėl kai kurie laimės isvyksta ieskoti svetur. Taip buvo padaręs ir A.Zelnys. Kurį laiką jis dirbo Korke, Airijoje (antras miestas po Dublino), karkasinius namus gaminančioje ir statančioje bendrovėje.

"Nusiunčiau gyvenimo aprasymą ir tai buvau pamirsęs, nes projektavau Kaune. Kai pasiūlė darbą Airijoje, nusprendziau isbandyti save. Be to, tuo metu Airija buvo viena patraukliausių salių, darbdaviai mokėjo gerus atlyginimus", - pasakojo A.Zelnys paklaustas, kodėl iskeliavo laimės ieskoti į svečią salį.

Sioje bendrovėje is Kauno kilęs lietuvių architektas dirbo inzinieriaus konstruktoriaus darbą - ruosdavo namų projektų architektūrinius brėzinius gamybai. "Karkasai būdavo gaminami masinomis robotais, sujungtais į bendrą tinklą, taigi buvo reikalingas ypatingas tikslumas, nes kiekviena klaida buvo iskart matoma. Įgijus daugiau patirties grafikas buvo įtemptas, tačiau komanda buvo puiki, tad sunkumų nekildavo", - pasakojo A.Zelnys.

Siandien jis su sypsena prisimena vienintelę klaidą, kainavusią 2 tūkst. eurų, o vadovas į ją numojo ranka: "Andriau, kitą kartą būk atidesnis."

Lietuvį architektą sioje bendrovėje supo tarptautinis kolektyvas - kartu dirbo airiai, lenkai, vokiečiai, italas ir draugas inzinierius is Lietuvos.

Jauni architektai - įrankiai

Dirbdamas Airijoje A.Zelnys bandė ieskotis ir kūrybinio architekto darbo, siuntinėjo gyvenimo aprasymus. Vis dėlto tokį darbą emigrantui rasti nelengva, nors darbo skelbimų buvo galybė. "Airiai pirmenybę teikia vietos specialistui, diplomas nelabai svarbus. Be to, ten skirstoma pagal patirtį - junior, senior architect", - dalijosi patirtimi jis.

Todėl baigusis sutarčiai su darbdaviu ir nenorėdamas atitrūkti nuo artimųjų, architektas grįzo į Lietuvą ir čia jaučiasi visiskai patenkintas dabartiniu savo darbu. Si istorija yra viena is daugelio, kai lietuviai architektai padirbėję svetur galiausiai grįzta į tėvynę ir būtent čia bando įsitvirtinti.

A.Zelnys įsitikinęs, kad bet kurioje salyje malonumą teikiantis darbas, kuris dar ir gerai mokamas, yra didziausia vertybė. Jei nepasiseka tokio darbo rasti vienur, lieka atviros kitos durys, tad reikia tik būti atkakliam. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje gerai uzdirba tik senieji architektūros vilkai, o jauni specialistai yra projektų vadovų ir uzsakovų įrankiai.

"Individualiai dirbančio projektuotojo ir pajamos nėra pastovios, todėl jauniems architektams geriausia burtis į nepriklausomus biurus, isbandyti kitokius darbo modelius: steigti padalinius uzsienyje ar uzsienio bendrovių Lietuvoje", - patarė siuo metu Vilniuje gyvenantis A.Zelnys.

Reikia įvairių savybių

"Architektui neuztenka vien talento, tai kompleksinė ir sunki specialybė, todėl kūrybinė branda ateina praėjus desimtmečiui, kai baigiami mokslai. Aisku, būna ir jaunesnių architektų, laiminčių vieną ar kitą konkursą, tačiau norint turėti savo komandą, įkurti studiją, reikia įdirbio", - pasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto dekanas Rimantas Buivydas.

Architektūros fakulteto dekanas isskiria tris savybes, jo nuomone, būtinas architektui: darbstumą, uzsispyrimą ir valią. "Charakterį jaunuoliai ugdosi vidurinėje mokykloje, dalį įgūdzių įgyja studijuodami, nes jiems tenka susidurti su nemazais reikalavimais, taip pat vyksta konkurencija. Kita vertus, daug lemia ir asmeninė motyvacija", - tęsė jis.

Kaip teigė R.Buivydas, negalima teigti, jog visi baigę mokslus įsidarbina. Kai kurie eina į vadybą ar valstybinį darbą, bet pagal specialybę įsidarbina per 80 proc. "Nėra keblumų rasti darbą, daugelis pradeda dirbti jau trečiame kurse, nors tai ir nelabai gerai", - jam antrino VGTU Priėmimo komisijos sekretorius Romualdo Kliukas.

Branda ateina vėliau

"Architekto profesiją verta rinktis dėl to, kad tai įdomus ir itin dinamiskas darbas, skatinantis zmogų nuolat tobulėti, domėtis. Visą laiką judi, daug naujų dalykų", - pranasumus vardijo J.Kauspėdaitė.

Ji teigė, kad daugelis architektūros korifėjų, kitaip negu populiarios roko muzikos zvaigzdės, nėra jauni - jiems apie 50-60 metų.

"Tačiau stebina tai, kad jie siuolaikiski", - pratęsė ji.

Kaip rodo sie pavyzdziai, kūrybinę brandą architektai pasiekia vėliau.

"Aisku, smulkesnius projektus, pavyzdziui, patalpų interjerą, galima savarankiskai pradėti įgyvendinti ir anksčiau. Tačiau norint pradėti projektuoti savo statinius, reikia bent 10 metų padirbėti kolektyve, suprasti įvairius technologinius niuansus", - aiskino J.Kauspėdaitė.

Ruosiamasi is anksto

R.Kliuko teigimu, architektūros specialybė kone desimtmetį islieka paklausi, o sįmet norinčiųjų mokytis buvo net kiek daugiau nei pernai - į vieną vietą pretendavo beveik keturi zmonės.

Kaip teigė R.Buivydas, į architektūros studijas negali įstoti zmonės, kurie tam nesirengia is anksto. Kaip rimtai jie nusprendę, tikrinama per stojamąjį egzaminą. Kad jam pasiruostų, vienus ar dvejus metus moksleiviai lanko specialias mokyklas, kuriose mokomi architektūros pagrindų: piesimo, kompozicijos, teorinių dalykų.

"Reikalavimai dideli, is 80 priimtų studijuoti apie 60 zmonių surenka 70 proc. balų", - apie stojimo statistiką kalbėjo R.Kliukas.

R.Buivydas pridūrė, kad kartelė iskelta aukstai, todėl įstojusieji issiskiria pazangumu.

Nuomonė: reikia mazinti

Siuo metu architektus ruosia VGTU ir Kauno technologijos universitetas, Vilniaus dailės akademijos Vilniaus ir Kauno padaliniai. Jose per metus paruosiami keli simtai specialistų.

Salies architektus vienijančių organizacijų atstovai teigia, jog darbo rinkoje sios srities specialistų yra per daug. "Gaila, kad mes ruosiame, o jie isvaziuoja, be to, isvyksta tikrai ne blogiausi", - sakė Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Vytautas Dičius.

Todėl siūloma mazinti priimamų studentų ir juos rengiančių aukstųjų mokyklų skaičių. Tokį siūlymą sių metų pradzioje Aplinkos ministerijai įteikė Lietuvos architektų rūmai. Institucijos duomenimis, siuo metu architekto darbą dirba 1113 specialistų, turinčių kvalifikacijos atestatą, tačiau diplomuotų yra kur kas daugiau - per 3400.

Architektas projektuoja naujus ar rekonstruojamus pastatus: didelius ar mazus gyvenamuosius ar kitos paskirties pastatus, jų interjerus ir kt. Architektas gali dirbti laisvai samdomu ar darbuotoju statybos kompanijoje.

Veikla.  Jis projektuoja gyvenamųjų ar visuomeninės paskirties pastatus (mokyklas, teatrus, įstaigas ir kt.), pramonės ir zemės ūkio pastatus, atlieka dizaino darbus rekonstruojant istorinius pastatus ir konservuojant kultūros paveldą, atlieka įvairių rūsių pastatų interjerų ar parodų dizainą, rengia veiklų, reikalingų norint gauti leidimą statyboms, ir landsafto isplanavimo dokumentus. Kartais dirba su visų lygmenų valdzios atstovais ir organizacijų valdzia, ar savivalda. Architektas taip pat vertina architektūrinio dizaino sprendimus dizaino ir projekto planavimo srityse, konsultuoja apie tinkamiausius statybos stilius, atlieka mokslo darbus ir mokymus apie architektūrą bei apstatytos aplinkos planavimą.

Darbo aplinka. Sis darbas yra dazniausia dirbamas studijose ir kabinetuose, pakankamai patogiomis sąlygomis. Prireikus gali tekti lankytis ir statybų aikstelėse.

Darbo priemonės. Darbui dazniausiai naudojamas kompiuteris ir braizybos įrankiai, biuro technika.

Reikalavimai. Siam darbui reikalingas aukstasis issilavinimas architektūros srityje. Kūrybiskumas ir isradingumas, estetinis skonis, erdvinė vaizduotė ir gebėjimas nuolat mokytis padės sėkmingai dirbti sį darbą.


Document Info


Accesari: 3951
Apreciat: hand-up

Comenteaza documentul:

Nu esti inregistrat
Trebuie sa fii utilizator inregistrat pentru a putea comenta


Creaza cont nou

A fost util?

Daca documentul a fost util si crezi ca merita
sa adaugi un link catre el la tine in site


in pagina web a site-ului tau.




eCoduri.com - coduri postale, contabile, CAEN sau bancare

Politica de confidentialitate | Termenii si conditii de utilizare




Copyright © Contact (SCRIGROUP Int. 2024 )