Atgavęs atmintį stalius nori ir 400 000 litų

Atgavęs atmintį stalius nori ir 400 000 litų

"Net sunų taip neskriaudzia, kaip buvo pasielgta su manimi", - tvirtina 42 metų Arūnas Girdenis. Danijoje sunkiai suzalotas vyras mėgins is darbdavio prisiteisti 400 tūkst. litų. Tuo tarpu staliaus darbdaviai aiskina, kad jis nusisneka.

Telsių rajone, Eigirdziuose, pas seserį prisiglaudęs vyras į teismą padavė Klaipėdoje įregistruotą įmonę "Gilova".

Si bendrovė pries dvejus metus issiuntė jį į Daniją. Ten stalius sunkiai susizalojo ir neteko 60 proc. darbingumo. 20220r174u

Pasiteiravus, kodėl į teismą A.Girdenis kreipėsi tik dabar, jis paaiskino, kad po sunkios galvos traumos jis tik pastaruoju metu, praėjus dvejiems metams, pradėjo prisiminti, kas įvyko Danijoje.

Neabejoja pergale teisme

A.Girdenio pasisamdytas advokatas netrukus ketina vykti į Daniją.

Jis apsilankys buvusioje savo kliento darbo vietoje ir mėgins įrodyti, kad dėl nelaimės kaltas darbų uzsakovas - lietuvių įmonė "Gilova".

Uz sią kelionę pasirengusi mokėti A.Girdenio sesuo Janina Narutavičienė iesko, kur pasiskolinti pinigų.

Neseniai ji konsultavosi su Norvegijoje rankos traumą patyrusiu ir vėliau kelių simtų tūkstančių litų kompensaciją prisiteisusiu telsiskiu Vaclovu Petručiu.

"Neabejoju, kad mano broliui pavyks prisiteisti ne mazesnę sumą", - sakė J.Narutavičienė.

Valstybinė darbo inspekcija siuo metu laukia papildomų pazymų is Danijos.

Inspekcijos darbuotojai paprasė sios salies policijos apklausti daną Jesperą Gramą, kurio pastate susizalojo lietuvis.

Tada tikimasi surasyti nelaimingo atsitikimo aktą.

Dirbo ar ilsėjosi?

Bendrovė "Gilova" sioje istorijoje savo kaltės neįzvelgia.

Įmonės atstovė Regina Jurksienė teigė, kad tą 2006 metų birzelio 21-osios rytą A.Girdenis nedirbo.

Jis isvakarėse su savo draugais sventęs savo gimtadienį, todėl buvo nusalintas nuo darbo dėl girtumo.

A.Girdenio pase įrasyta gimimo data - birzelio 19-oji.

R.Jurksienės tvirtinimu, "Gilovos" savininkas, jos vyras Vidmantas Jurksas, dar iki A.Girdenio traumos spėjęs paskambinti į Lietuvą ir nurodęs jai surasyti sio darbininko nusalinimo aktą.

A.Girdeniui susizalojus V.Jurksas dar kartą paskambino į Lietuvą ir pranesė apie įvykį.

Jo zmona kreipėsi į Klaipėdos darbo inspekciją, kokių veiksmų turėtų imtis.

Ten jai paaiskino: jei darbuotojas traumą patyrė ne darbo metu, apie nelaimingą atsitikimą buityje pranesti nereikia.

Nutarė nemokėti pinigų

A.Girdenio darbo sutartis mįslingai dingo, kai "Gilovos" savininkas ją siuntė is Danijos į Vilnių. Tačiau apie tai oficialiai uzklausta pasto įstaiga tikina tokio voko neįregistravusi.

Tuo tarpu "Sodrai" buvo pranesta, kad A.Girdenis dirbo nuo geguzės vidurio, nors sis dievagojasi į Daniją atvykęs mėnesiu anksčiau.

Susizalojusiam vyrui darbdaviai nesumokėjo kompensacijų, o vėliau atleido uz pravaikstas, nes sis nepateikė dokumentų apie savo darbingumą.

"Is pradzių svarstėme galimybę padėti A.Girdeniui, bet jam ėmus skųstis į visas instancijas nutarėme, kad uz sumokėtus pinigus buvęs darbuotojas, ko gero, pasisamdytų dar vieną advokatą", - sakė R.Jurksienė.

Uz nedarbingumą A.Girdenis is "Sodros" negavo nė lito, nes įmonėje dirbo trumpiau nei tris mėnesius.

Greitai nusivylė darbu

Pries dvejus metus balandzio viduryje vykdamas dirbti į Daniją A.Girdenis nesijautė naujokas.

Pries tai jis dvejus metus dirbo Airijoje, buvo pramokęs angliskai, todėl galėjo susikalbėti su darbdaviu Danijoje.

Jis pasakojo, kad įmonė "Gilova" lietuviams zadėjo kas mėnesį mokėti 4 tūkstančius litų, nemokamai maitinti ir suteikti nakvynę.

Darbas Kopenhagoje isties buvo neblogas. Bet po mėnesio visus lietuvius issiuntė dirbti į netoliese esantį Hileriodo miestą - pas seimininko sūnų.

Vyrams buvo nurodyta remontuoti jo įsigytą namą. Penki statybininkai įsikūrė antrame apleisto pastato aukste. Jau po pirmos nakties statybininkai pareikalavo leisti patiems susiremontuoti patalpas.

Ypač jiems nerimą kėlė perdangos, kurios buvo tokios silpnos, kad einant nuolat įlūzdavo.

Po poros savaičių A.Girdenis paklausė draugiskai nusiteikusio dano darbdavio, kodėl jiems sis per mėnesį mokąs tiktai po 4 tūkst. litų, jei dirbti reikia ne po 8 valandas, kaip tartasi, o po 10 valandų. Be to, dirbti tenka ir sestadieniais.

Klausimai dėl pinigų nustebino daną.

Jis sukvietė darbininkus ir paaiskino, kad kas mėnesį uz kiekvieną lietuvį "Gilovos" savininkui moka kone po 10 tūkstančių litų.

Lietuviai atsisakė dirbti

Pasijutę apgaudinėjami vyrai kreipėsi į V.Jurksą, bet sis patikino, kad sie kazką ne taip suprato, nes nemoka angliskai.

Atmosfera vis kaito. Birzelio 21-ąją lietuviai pareikalavo sumokėti pinigus, antraip neisią į darbą.

"Vidai, tikrai daugiau nedirbsime", - A.Girdenis tikino anuomet taip pasakęs darbdaviui.

O kaip dėl gimtadienio? Vyras dievagojasi jį sventęs kukliai, likus dviem dienoms iki nelaimės.

Nukrito is antro auksto

Praėjus kelioms minutėms po pokalbio su lietuviu darbdaviu susijaudinęs A.Girdenis zengė kelis zingsnius, įlūzo ir nukrito ant pirmame aukste stovinčių staklių. Daugiau jis nieko neprisimena.

Gentoftės miesto ligoninėje vyrui buvo konstatuotos dvi smegenų kraujosruvos.

Dėl įspausto į smegenis kaulo jam buvo skubiai atverta kaukolė. Vyro patirta smegenų trauma laikoma itin sunkia.

Po 10 dienų jis buvo parskraidintas į Kauną ir paguldytas miesto universiteto klinikose.

Visi parodymai skiriasi

Visi su A.Girdeniu Danijoje buvusių mūsų tautiečių parodymai Lietuvos darbo inspekcijai skiriasi. Vieni raso - "blogos gyvenimo sąlygos", kiti - "geros".

Vieni pasakoja, kad isvakarėse sventė gimtadienį, kiti - kad atsisakė dirbti. Kai kurie mini, kad isvakarėse gerokai isgėrė alkoholio, o is ryto darbdavys juos nusalino nuo darbo.

Kaip susizalojo A.Girdenis, irgi nezinia.

Vieni sako, kad iskrito pro neįrengto balkono duris, kiti teigia, jog nukrito nuo laiptų. Savo akimis regėjusiųjų įvykį nėra.

Jei jis tikrai įlūzo pro lubas, kodėl siame pastate tą dieną darytose nuotraukose nematyti plysio? Tik vienoje vietoje grindyse kazkas uzkalta.

Nesutampa ir traumos laikas. Kai kurie darbininkai sako - anksti ryte, tuo tarpu darbdavys teigia, kad pries 12 valandą.

Bendradarbiai sako, jog A.Girdenis gulėjo ant čiuzinio, kol jį isvezė į ligoninę.

Darbdavys aiskina pats iskart iskvietęs greitąją pagalbą, o medikai teigia, kad suzeistąjį į ligoninę atvezė draugai.

Danijos policininkai uzfiksavo nedidelį kraujo klaną ant asfalto po langu, bet nemini jokių įlauztų grindų.

Tiesa, sį įvykį jie aprasė tik pagal darbdavio V.Jurkso pasakojimą.

Is dokumentų sunku suprasti, ar nelaimės dieną A.Girdenis dirbo, ar jau buvo nusalintas nuo darbo.

Darbdavys atkakliai tvirtina, kad jį buvo nusalinęs, nes sis buvęs girtas po isvakarėse svęsto gimtadienio.

A.Girdenis aiskina, kad vyrai atsisakė dirbti, kol darbdavys sumokės uzdirbtus pinigus.

Kita vertus, toks R.Jurksienės ranka parasytas nusalinimo aktas negalioja, nes jo nepasirasė jokie liudininkai.

Po traumų elgesys - nenuspėjamas

Jokūbas Fisas, neurologas

"Neurotraumatologija - tai medicinos sritis, kur nieko negalima nei prognozuoti, nei kategoriskai teigti, nei būti visiskai įsitikinus.

Gali būti, kad po rimtos traumos praradęs atmintį zmogus atsigauna ir atgauna atmintį.

Tačiau kartais po galvos traumos zmogus atgauna netikrą atmintį, arba pseudoatmintį. Tuomet jis prisimena tai, ko jis norėtų, kad būtų. Toks zmogus nėra apgavikas, tiesiog jo atmintis jam padaro meskos paslaugą.

Dar vienas variantas - kartais po sunkių traumų zmonės gali ir meluoti, norėdami gauti didesnę kompensaciją.

Bet joks teismas ir jokie ekspertai negali tokių liudijimų nepriimti.

Esu susidūręs su jauna moterimi, kuri keistomis aplinkybėmis iskrito per langą ir nieko neprisiminė. Ilgą laiką buvo įtariama, kad ją galėjo isstumti jos vyras.

Po metų jai atmintis sugrįzo, pacientė prisiminė, kad iskrito per langą kabindama uzuolaidas. Bet tikrai nezinia, ar sie prisiminimai - ne is tariamos atminties".

Darbo inspekcija - ne teismas

Paladijus Ragozinas,Valstybin?s darbo inspekcijos nelaiming? atsitikim? analiz?s skyriaus ved?jas

"Tai - painiausia ir neaiskiausia mūsų inspekcijos kada nors tirta byla.

Pats A.Girdenis kelis kartus keitė parodymus, visų Danijoje buvusių lietuvių liudijimai priestarauja vieni kitiems.

Siuo metu visiskai neįmanoma nustatyti, kas tą dieną pries porą metų įvyko Danijoje.

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, Lietuvos darbo inspekcijos pareigūnai neturi teisės vykti į kitą salį tirti įvykio. Mes tiriame tik incidentus, nutikusius Lietuvoje. Be to, Darbo inspekcija - tai ne teismas. Liudininkai gali meluoti, o pareigūnai neturi teisės jų kvosti. Todėl inspekcija nustato ne kaltuosius, o norminių aktų pazeidimus".