BAROKAS
Baroko architekturos formos issirutuliojo is renesanso architekturos formos, taciau uz pastarasias yra didingesnes, laisvesnes, dinamiskesnes. Baroko pastato plano ir eksterjero linijos kreivesnes, banguotesnes. Pusniuose interjeruose gausu dekoratyvinio architekturos formos, skulpturos ir tapybos kurinio.Puosniu, sudetingu formø baroko pastatu sukurta Romoje.
Lietuvos architekturoje barokas atsirado XVII a. pr., veikiamas Romos baroko. Lietuviskojo baroko pastatai turi aiskia, ramia kompozicija, polinki ar vertikaluma. Ankstyvuoju laikotarpiu (1600m.-1650m.) Vilniuje pastatyta kulto pastatu, kuriems budingos pereinamosios nuo velyvojo renesanso prie baroko formos; kupoline Sv. Kazimiero baznycia (1618m., architektuota K. Tenkalos). Brandziojo baroko laikais (1650m.-1690m.) pastatyta puosnus didiku rumai (Vilniuje - Sapiegu, Slusku, Pacu), kulto pastatu ansambliai (Vilniaus Sv. Petro ir Povilo baznycia, 1678m., architektuota J. Paoro; Pazaislio architekturos ansamblis, 1712m., architektuotas L. Fredo ir P. Putinio). velyvajam baroko (1690m.-1765m.) budingos grakscios, saikingos ornamento, vienanaves arba trinaves baznycios (Vilniaus - Sv. Kotrynos, 1744m., Misionieriu, 1753m., abieju architektas J. K. Glaubicas; Kauno - Jëzuitu, 1725m., ir kt.), dazniausiai ploksciais priekiniais fasadais su 2 lieknais bokstais ir suskaidytais frontonais.
Baroko daile kupina verzlios dinamikos, dramatizmo,dekoratyviniu efektu.XVIII a. Meisene (Saksonijoje) buvo ikurtas pirmasis Europoje porceliano fabrikas, gaminantis puosnius, imantriu formu servizus, vazas ir dekoratyvines statuleles.
Lietuvojos baroko daile (nuo XVII a. vid.) pasizymi saikingumu, turi daug relistiniu ir liaudisku bruozu. Tapytojai M. Palonis, P.Dankersas, skulptoriai P.Petris, P.Rosis kulto pastatu interjeruose sukure barokines dailes ansamblius. Sukurta reprezentaciniø portretu, vario raizainiu.
Baroko literatura pradejo formuotis XVI a. pabaigoje Italijoje, XVII a. isplito visoje Europoje. Baroko literaturai budinga: disonansai, kontrastai, fantazijos ir religines mistikos derinimas su humoru ir buitiskumu, alegorizmo - su naturalistiniais makabriniais elementais. Baroko literatura iteisino parodaksalu mastyma, demesio zmogaus egzistencijos, mirties problemos. Antikiniams mitams ir ivaizdziams teike nauja prasme, junge juos su bibliniais motyvais. Baroko stiliui budinga rafinuotas ekspresyvumas, metaforiskumas, hiperbolizacija, sudetingos retorines konstrukcijos ir kartu snekamosios kalbos posakiai, vulgarizmai, makaroniskumas. Labiausiai paplite baroko literaturos zanrai: lyrika, riterinis fantastinis epas, alegorinis ir meiles romanas, religine, rumu ir liaudine turgaus aiksciu drama, siaubo tragedija. Av. Jalio literaturoje barokas turejo savitu bruozu. Italijoje baroka atstovauja marinizmas, konceptizmas, Ispanijoje - gongorizmas, kultizmas, Anglijoje - metafiziniai poetai.
Lietuvoje ryskiu baroko bruozu yra lot. kalba rasiusio M.Sarbievijaus kuryboje, daugelyje XVII - XVIII a. liet. panegiriku, epitafiju, kai kuriose giesmese ir kituose rastuose, jezuitu mokyklu vaidinimuose.
Klasicizmas
XVII - XIXa. Pirmosios puses meno stilius, kurio atstovai orientavosi i antikini mena. Klasicizmas atsirado Italijoje XVIa., susiformavo ir isivyravo Prancuzijoje XVII a., absoliutizmo klestejimo laikotarpis. Kitose Europos salyse paplito daugiausiai XVIII a. ir isnyko apie XIX a. ketvirtaji desimtmeti. XVIII a. - XIX a. pradzioje klasicizmas buvo susijes su svietimo epochos idejomis. Ðviejinamojo klasicizmo estetikos principus suformavo I. Vinkelmanas. Klasicizmas apeme visas meno sakas - architektura, daile, literatura, muzika. Daileje, remiantis antikinio ir is dalies renesanso meno principais, buvo stengiamasi parodyti gamtos bei zmogaus harmonija. Puosnu barokini vaizda klasicizmo dailininkai pakeite idealizuotu grieztos kompozicijos vardu. Itin plito skulptura, kaip herojaus idealizavimui labiausiai tinkamas zanras.
Lietuvos mene klasicizmas reiskesi XVIII a. treciojo ketvircio pabaigoje - XIX a. viduryje kaip savita Europoje plitusio klasicizmo atmaina. Remdamiesi senoves graiku ir romenu menu, italu, prancuzu, ir kitu saliu klasicizmo principais, Lietuvos architektai ir dailininkai savo kuriniuose klasicizmo principus derino su laiko ir vietos poreikiais.
Klasicizmas pakeites velyvaji baroka ir rokoka, Lietuvos architekturoje pradejo reikstis apie 1770m. Skiriami trys jo etapai. Ankstyvajame etape Lietuvoje dirbo architektai M. Ambrozevièjus ir kt. Ypac reiksminga buvo M. Knakfuso veikla. 1770m. jis pradejo statyti klasicistinius rumus Verkiuose. Ankstyvo klasicizmo pastatu orderine sistema buvo dar siejama su velyvojo baroko formomis. Subrendusio klasicizmo etape Lietuvos architektai, savitai interpretuodami antikines architekturos principus, kure darniu proporciju pastatus. Pastatu fasadus jie saikingai skaide horizontaliomis ir vertikaliomis linijomis, daznai juos akcentavo portikais, puose skoningais simetriskais ornamentais. Pastatu viduje buvo vedama tiesi karnizo linija, sienu pavirsius skaidomas traukomis, mentemis ir plokscio reljefo ornamentais. Subrendusio klasicizmo etape dirbo zymiausias Lietuvos klasicizmo atstovas L. Gucevicius, pastates didiku rumus, visuomeninius ir kulto pastatus. Velyvasis klasicizmas pletojosi dviem kyptimis. Pirmam, rusiskajam empirui, atstovavo P. Pusje ir kiti is Rusijos atvyke architektai. Antrajai krypciai, vietiniam empirui, atstovavo K. Podesinskio mokiniai. Ju sukurtiems pastatams stokojo stilistinio vieningumo. Klasicistiniu laikotarpiu miestu planuose buvo pabreziamos kompozicines asys, linkstama prie staciakampio gatviu tinklo. Dvaru ansambliai buvo apzeldinami sodais ir parkais, kuriems budingas peizazinis isplanavimas. Stengdamiesi sukelti naturalios gamtos ispudi, architektai dvarøu soduose ir parkuose vede vingiuotus takus, renge apvalias pieveles, zeldino tapybiskas medziu ir krumu grupes.
8b kl. Mokinio Zilvino Speteliuno
|
