14 BILIETAS
1. XIX a. antroji pusë. Lietuviø spaudos uþdraudimas. Kultûrinë kova. Knygneðiai. Slaptosios lietuviðkos mokyklos. M.Valanèius.
2. S.Gedos, J.Strielkûno poezija. Pasirinkto autoriaus eilëraðèio analizë.
1. XIX a. antros pusës lietuviø literatûra kreipësi á didþiausià gyventojø dalá - valstieèius. Panaikinus baudþiavà, kaime daugëja raðtingø þmoniø. Á 1963m. sukilimà þmonës ëjo vedini tauriausiø idëjø. 1863m. ávykius atvaizdavo Þemaitë, J.Biliûnas "Liûd 313i813d noje pasakoje", V.M.Putinas romane "Sukilëliai".
1864m. caro vyriausybë uþdraudë lietuviðkà spaudà, bet buvo iðleista per 800 draudþiamø lietuviðkø knygø pavadinimø, kurias slapta á Lietuvà gabendavo knygneðiai. J.Bielinis - knygneðiø karalius, nes 30m. gabeno uþdraustas knygas. Spaudos draudimo laikotarpiu buvo ákurtos lietuviðkos mokyklos kaimo pirkiose. Vaikus namie mokë taipogi ir patys tëvai. Kad lietuviø literatûra nesunyktø, daug prie to prisidëjo M.Valanèius ir A.Vienaþindys.
M.Valanèius gimë 1801m., mokësi Varniø, Vilniaus dvasinëse seminarijose. Dirbdamas tikybos mokytoju Þemaitijoje, rinko pasakas, dainas, patarles. Gavæs teologijos mokslø daktaro laipsná, apie 20m. buvo Varniø kunigø seminarijos rektoriumi, Þemaièiu vyskupu.
Uþdraudus lietuviø spaudà, M.Valanèius rûpinosi lietuviø raðtø spausdinimu Prûsijoje ir platinimu Lietuvoje. Uþ prieðinimàsi rusifikacinei caro valdþios politikai buvo baudþiamas piniginëmis baudomis, sekamas policijos.
Paraðë apie 70 ðvieèiamojo didaktinio pobûdþio pasakojimø, apsakymø( "Vaikø knygelë", "Paaugusiø þmoniø knygelë" ir kt.) ir apysakà "Palangos Juzë". M.Valanèiaus prozoje smerkiamos valstieèiø ydos, þalingi áproèiai, skatinama mokytis raðto, amatø, pateikiama Lietuvos istorijos, geografijos þiniø..
2. J.Strielkûnas tarp savo kartos poetø turbût pats nuosekliausias tradicionalistas. Kone visi jo eilëraðèiai paraðyti simetriðkais ketureiliais. Kaip daugeliui lietuviø lyrikø, gamta poetui yra gaivus iðgyvenimo ðaltinis. Pasikartojanèiuose jos cikluose ieðkoma amþinybës iliuzijos. Þmogaus bûties baigtumà atsveria giminystës su visu gyvuoju pasauliu jausmas. Gamtos ir þmogaus paralelizmu grindþiama daugelis J.Strielkûno eilëraðèiø metaforø: "Dangus raudonas tarsi brukniø birþë./ Ir mamos renka uogas danguje". Atsiveria gyvybës ir mirties grumtis. Peizaþe iðskiriama tai, kas silpna, neapsaugota: þiedas vëjuotà rudens dienà, gëlë viesulo sûkury.
Jau pirmaiame rinkinyje "Raudoni ðermukðniai" daiktai traukia poetà kaip þmogaus likimo þenklai. Bet detaliai apraðyta buitis kartais varþë iðgyvenimø raiðkà. Vëliau buities ir minties vienovë daþnai suardoma. Reikðmingai poeto kalbai nereikia iðorinio didingumo. Kaip lygûs dydþiai susitinka virpanti vëjyje þvakë ir balanos liepsna, nurudæs rudenio dangus, skylëti debesys ir pilkos pelës, aruode skaièiuojanèios grûdus (eilëraðtis "Rudens vakaras").
Gimtojo kraðto vizijà poeto eilëraðèiuose lydi didybë (pagonybës mitai, sukilëliø lauþai), retorinis praðymas áraðyti ant kapo akmens Lietuvos vardà (eilëraðtis "Lietuva"). Eilëraðèiuose poetas iðsako mintá apie þmogaus, suaugusio su gimtuoju kraðtu, nemirtingumà: "Ir mirðta. Ir tiki, kad amþiais gyvens" (eilëraðtis "Tëvynë"). Þemës ir þmogaus ryðá liudija bendra likimo naðta. Poeto þmogui tvirtybës teikia tautos praeitis, istorija poetà traukia ne romantine ðlove, o dramatizmu, prieðinimusi, lûþiais.
J. Strielkûnas yra vienas ið nedaugelio lietuviø poetø, plëtojanèiø istorinës baladës þanrà. Poetas moka priartinti praeitá ásimenanèiu siuþetu (eilër "Ruduo Seinuose" per buities smulkmenas atskleidþiama vyskupo ir poeto A.Baranausko drama).
Praeitá ir dabartá, buitá ir bûtá suartina kûryba. Kûrybos balsas nugali negalià ir neviltá, tamsai, aklumui prieðinasi dvasios alkis, tobulybës ilgesys (eilër "Naktiniai sodai"). Poetas kûryboje iðsako prieðtaravimà tarp netikëtumo, vienkartinumo ir pasikartojimo, pastovumo. "Gyvenimas graþus" - teigia poetas. Graþus, nes jis trumpas vienkartiðkumas, bûties akimirka.
Prasmës ieðkojimas sudaro eilëraðèio "Gyvenimo linksniuotë" ir kitø egzistenciniø meditaciniø poeto kûriniø probleminá centrà. Kam gyveni ðiame pasaulyje, jei uþ viskà teks sumokëti aukðèiausia savosios gyvybës kaina. Taèiau jeigu visa taip trumpa, reiðkia, vis dëlto tai turi ir savo prasmæ. J.Strielkûno eilëraðtis jautrus, trumpas, átaigus ir atviras kiekvienam þmogui. Graþus jo turinys, graþi forma. Bûdamas graþus, jis alsuoja groþio esme, siekia jos.
|
