Balys Sruoga
Balio Sruogos figūra matyti is toli visose lietuvių literatūros palaukėse. Į kurį zanrą beįsokdavo jo smaiksti plunksna, ten ji rėzė nauja 13113b17n s ir gilias vagas. Lyrika, dramaturgija, kritika, publicistika ir epistoliarija - visur B. Sruoga paliko neisblunkančius savo turtingos kūrybinės prigimties ir nerimastingos asmenybės pėdsakus.
Lyrika buvo pats brangiausias sio daugiabalsio talento ,,sirdies kūdikis". Kartais per istisą desimtmetį B. Sruoga neparasydavo nė vieno eilėrasčio. Kartais jis pats tyčiodavosi is savo poetinės kūrybos, prisidengęs kokiu nors slapyvardziu. Bet B. Sruoga visados jautėsi esąs lyrikas - ar kurtų istorines dramas, ar rasytų kraupius savo sarkazmu ir tragika memuarus. Jis liko poetas su gyvais emocijų verpetais, kuriems pasiduodavo be atodairos, su spontaniskais sielos protrūkiais, kuriuose istirpdavo gyvenimo pazinimas ir rafinuota kultūros ismintis, zmogiskumo ilgesys ir pikta ironija amziaus nieksybėms.
B. Sruoga itin gerai ismanė didziulį tradicinės kultūros ir literatūros kontekstą ir sugebėjo jį provokuoti. Nei vienas literatūrinis ir apskritai kultūrinis debiutas nelikdavo nepastebėtas smailios B. Sruogos - kritiko - plunksnos. Taip ir poezijoje. Jis isliko gana artimas romantizmui, tačiau galėjo sukurti impresionistinio stiliaus eilėrasčių. Daugeliu atvejų B. Sruogos simbolis isreiskia neįprastą gebėjimą jungtis ir zaisti su kitais zodziais, nuolat mainant savo prasmę.
|
