Bilietas
Filosofujai tenka nemazas vaidmuo zmogaus gyvenime, būtent filosofija eina pareigą, esminiu būdu suri tą su auk tesne jo prigimties puse. Nerimstanti zmogaus dvasia, zvelgdama į save ir pasaulį, nesiliauja kėlu 21121w2224v si sau klausymus: kodėl, i ko, kaip, kam ? Bet kadangi zmogaus dvasia nepakenčia tu tumos, kiekvienas zmogus sulig savo jėgomis ir gabumais susiranda geresnių ar blogesnių atsakų į minėtuosius klausymus ir tokiu būdu gaminasi savąją filosofiją.
Trumpai betariant, zmogus i prigimties yra filosofas. I čia jau galima numanyti, kokią reik mę gali turėti filosofinė kultūra zmogaus gyvenimui. Jei filosofija kelia į auk čiausią sąmoningumo laipsnį zmogaus proto pareigas, tai a ku, jog nuo jos pareina, taip ar iaip, zmogaus nusistatymas gyvenime.
Neįsileidziant net į zmogaus laisvės problemą, pigu pastebėti, jog auk čiausias sąmoningumo laipsnis suteikia zmogui didziausios laisvės pozymį. "Pazink tiesą, - daznai girdime.- ir tiesa padarys jus laisvus". Filosofija, kuri i pareigos tarnauja tiesai, padaro zmogų laisvesnį, ir tai vienas didziausių jos nuopelnų zmogaus gyvenime.
Kad taip i tikro yra, lengva įsitikinti pazvelgus į zmonijos istoriją. Čia matome, jog beveik nėra buvę zymesnių kultūringų judesių, kurie nebuvo suri ti su smarkesniu filosofinės minties krutėjimu. Pazangos laimėjimai paprastai buvo vykdomi vardan idėjų, kuriios, taip ar iaip, sudarydavo organines naujos filosofinės pasaulėziūros dalis. Ir juo laisvesnės buvo itos idėjos nuo konservatingos gyvenimo prievartos, juo gilersnę pervartą jos vykdydavo pačiam gyvenime.
is dėsnis turi reik mę tiek atskiro zmogaus, tiek ir visuomenės gyvenime: naujai filosofų pagamintos idėjos palengvėl praplinta miniose ir veikia jų dorinį nusistatymą. Reik, deje, prie ios progos pridurti, jog pigios filosofinės idėjos lengviau praplinta tarp zmonių, nekaip mokslingai nudirbta filosofinė sistema, nes filosofinės atotraukos vir ūnės beveik neprieinamos zmonėms, neturimtiems tam tikro pasiruo imo. Bet tai ne tiek filosofijos, kiek zmonių netobulumas. (filosfijos reik mė zmogui : pagal Birzį)
Filosofija, ai kindama būties pagrindus, zmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi, formuoja tuo pat metu ir bendrą poziūrį į pasaulį ir zmogaus vietą jame. Teorinė filosofija sprendzia pasaulio prigimties - materialios ar dvasinės - problemą, o tai, be abejo, yra vienas svarbiausių pasaulėziūros klausymų. Praktinė filosofija, konkrečiai etika ir politinė filosofija, siekia nustatyti bendrus elgsenos principus, o juk poelgiai kaip tik ir i ry kina zmonių pasaulėziūrą (zmonės gali i vis nezinoti, kas yra pasaulėziūra, bet i jų elgsenos galima spręsti, kokia ji yra). Filosofija daro didziulį poveikį zmonių įsitikinimams, idealams, vertybinei orientacijai.
Daugybė filosofijos gvildenamų problemų yra labai reik mingos pasaulėziūrai, todėl kai kurie mąstytojai i esmės tapatina filosofiją ir pasaulėziūrą. Su tokia nuomuone negalima sutikti. Visų pirma pasaulėziūra yra masinės, socialinės psichologijos rei kinys - zmonių įsitikinimai, kurių aprai kos yra jų poelgiai, o filosofija yra teorinis darinys - ją sudaro įvairios teorinės doktrinos ir koncepcijos, dėstomos visų pirma knygose ir straipsniuose.
Trumpai tariant, filosofijos tapatinimas su pasaulėziūra yra klaida. Bet ne mazesnė klaida būtų ir jos reik mės pasaulėziūrai neįvertinimas. Įvairiais būdais patekusios į zmonių sąmonę, filosofinės idėjos daro didelį poveikį jų pasaulėziūrinei orientacijai, kartu didesniu ar mazesniu mastu veikia epochos kultūrą.
Taigi filosofija yra ne viena i daugelio kultūros aprai kų, o veikiau jos erdis. Ji daro įtaką kultūros formoms ne tik per pasaulėziūrą, bet ir veikdama jas tiesiogiai. Filosofinės idėjos persmelkia visą mūsų kultūrą ir visą mūsų gyvenimą. Jos nemazu mastu lemia, ką mes manome apie pasaulį ir mus pačius. Kriti kai analizuodama mūsų mintyjimo ir kūrybos prielaidas bei priemones, ir keldama naujas idėjas, vertybes ir tikslus, filosofija negali nedaryti poveikio zmonių veiklos būdams ir rezultatams. Filosofinės idėjos, pagavusios mases, ne tik keičia jų poziūrį į pasaulį, bet gali turėti lemtingos įtakos radikaliam jo pertvarkymui.
|
