Lietuvos silumos tiekėjų asociacijos gairės

Gairė Nr.2

CENTRALIZUOTAS SILUMOS TIEKIMAS IR KOGENERACIJA

Turinys

silumos tiekimas Lietuvoje

2. Vyriausybės politika

3. ES Politika

4. ES parama

5. Centralizuotas silumos tiekimas ir kogeneracija

5.1 Centralizuoto silumos tiekimo pagrindai

5.2 Centralizuoto silumos tiekimo sistemos

5.3 Kogeneracija - kombinuota silumos energijos ir elektros energijos gamyba

6. Pagrindinės kogeneracinių sistemų schemos

6.1 Vidaus degimo varikliai

6.2 Garo turbinos

6.3 Dujų turbinos

6.4 Kogeneracinės jėgainės, naudojančios gamtines dujas

6.5 Kogeneracinės jėgainės, naudojančios skystąjį ar dviejų rūsių kurą

6.6 Kogeneracinės elektrinės, naudojančios biokurą

7. Kogeneracijos planavimas

7.1 Kogeneracijos teigiamybės

7.2 Vietinio kuro naudojimo Lietuvoje pranasumai

7.3 Sąlygos kogeneracijai

7.4 Rizika ir galimi trikdziai

8. Centralizuoto silumos tiekimo pranasumai, palyginti su decentralizuota sistema

8.1 Aplinkosauginiai pranasumai

8.2 Galimybė pasirinkti kurą

8.3 Efektyvus, nepertraukiamas sistemos monitoringas ir aptarnavimas

8.4 Naujos technologijos

8.5 Didziausias efektyvumas esant dalinei apkrovai

9. Ekonominis CST ir decentralizuotų sistemų palyginimas

9.1 CST ekonominis pagrįstumas

9.2 Centralizuoto silumos tiekimo sąnaudos ir kainų nustatymas

9.3 Pakeisti CST sistemas individualiais katilais?

9.4 Rinkos reikalavimai centralizuotam silumos tiekimui

10. Pastarojo laikotarpio naujovės centralizuoto

silumos tiekimo sistemose

I Priedas: Situacijos, kai objektas yra atjungiamas nuo C 343c24d ST sistemos ir naudoja alternatyvų silumos saltinį, įvertinimas (ekonomiskai nenaudingas)

II Priedas: Situacijos, kai objektas yra atjungiamas nuo C 343c24d ST sistemos ir naudoja alternatyvų silumos saltinį, įvertinimas (ekonomiskai naudingas)

III Priedas: Energijos taupymo namuose projektas - lengvatinės paskolos bendrijoms

IV Priedas: Sėkmingos plėtros galimybės - indėlis į politinį procesą

Silumos tiekimas Lietuvoje

Lietuvos silumos tiekimo (ST) įmonės kasmet pagamina 11 TWh silumos energijos. Bendra silumos gamybos įrenginių galia ST įmonėse sudaro apie 11.7 GW, tačiau sis potencialas nėra pilnai isnaudojamas daugiausiai dėl labai sumazėjusio vartojimo pramonėje. Paprastai silumos tiekimo tinklai yra per didelės galios. Daznai juos tenka remontuoti ir geriau izoliuoti.

Silumos gamybai daugiausiai naudojamos gamtinės dujos. Ten kur nėra gamtinių dujų, įprastiniu kuru yra mazutas. Sparčiai plinta medienos atliekų panaudojimas silumos gamybai, tačiau jau atsiranda sunkumų dėl ribotų medienos isteklių. Siaudais kūrenami katilai įrengti tik kelėtoje savivaldybių ir todėl dar nevaidina zymesnio vaidmens. Is viso Lietuvoje apie 100 katilinių yra įrengti biokurą naudojantys silumos gamybos įrenginiai bendros 350 MW galios.

Bendrais elektros ir silumos gamybos (termofikaciniais) įrenginiais per metus pagaminama apie 2 TWh elektros energijos. Tai sudaro mazdaug 15% nuo bendros elektros energijos gamybos Lietuvoje. Termofikacinės elektros atleidimo į tinklus kaina įvairioms elektrinėms yra skirtinga ir sudaro 87-124 Lt/MWh. Maziausia ji yra moderniausioje Vilniaus termofikacinėje elektrinėje.

Silumos kainos vartotojams svyruoja 100-160 Lt/MWh intervale (be PVM). Kaip taisyklė, didelėse silumos tiekimo sistemose silumos kainos yra mazesnės. Tebenaudojama vienanarė silumos kaina, keletas bandymų pereiti prie dvinario silumos tarifo vartotojams buvo nesėkmingi. Tokio pobūdzio pasiūlymus neisvengiamai blokuodavo nepalanki visuomenės nuomonė.

ST sistemų vertė Lietuvoje lygi mazdaug 3 mlrd. Lt. Tai yra didziulis nacionalinis turtas, sudarantis geras prielaidas Lietuvos energetikos sektoriaus plėtrai. Silumos tiekimas pasizymi lanksčiomis įvairaus kuro vartojimo galimybėmis ir sudaro pagrindą bendrai elektros ir silumos gamybai.

43% gyventojų (1.5 mln.) sildo savo būstus centralizuotai tiekiama siluma. Dideliuose miestuose tokie vartotojai vidutiniskai sudaro apie 75% gyventojų, o kai kur siekia net 90%. ST sistemų plėtra yra susijusi su miestų plėtra, t.y., su naujų daugiabučių gyvenamųjų namų ir jų rajonų statyba. Bendras silumos tiekimo tinklų ilgis sudaro apie 2.4 tūkst.km. 70% silumos parduodama gyventojams, o likusieji 30% - pramonei ir kitiems vartotojams. Nuostoliai tinkluose sudaro 15-20% nuo bendros silumos gamybos.

85.4% bendro ploto daugiabučiuose namuose apsildoma naudojant centralizuotai tiekiamą silumą, 3.2% - gaminant silumą vartotojų pastatuose įrengtais gamtinių dujų katilais ir 0.7% - elektriniais katilais. Likusieji 10.7% daugiabučių yra sildomi naudojant kitus sildymo būdus, dazniausiai pastatuose įrengtus malkomis kūrenamus katilus. Tuo tarpu tik 1.7% individualių namų yra prijungti prie silumos tiekimo tinklų, o 88.6% - sildomi individualiais malkomis ar zymiai rečiau anglimi kūrenamais katilais ar krosnimis. 8.8% individualių namų naudoja individualius gamtinių dujų katilus ir tik 0.9% - elektrinius katilus.

Iki 1991 m. statybos daugiabučiai namai pasizymi blogomis siluminėmis savybėmis. Tokių namų lauko sienų siluminė varza vidutiniskai sudaro tik 0.9 [m² K / W], kas yra 4 kartus maziau uz oficialius Lietuvos standartų (1999) reikalavimus bei analogiskus Skandinavijos salių rodiklius. Tai lemia didelius silumos nuostolius ir tuo pačiu didelį silumos suvartojimą. Padėtis su langais yra geresnė - jų siluminė varza tipiniais atvejais siekia 80% nuo standartinių reikalavimų.

Daugiabučiuose namuose centrinės sildymo sistemos daznai neturi silumos reguliatorių, kadangi sistemos buvo suprojektuotos tiekėjo reguliuojamai temperatūrai visame silumos tiekimo tinkle. Tai reiskia, kad butų savininkai is esmės neturi kitų priemonių kaip tik pazeminti kambario temperatūrą atidarant langus.

Kitose saltesnio klimato juostose esančiose Europos salyse, kurių miestuose paplitusi daugiabučių gyvenamųjų namų statyba, į silumos tiekimo sistemas buvo įdėtos didelės investicijos. Sių salių valdzia laiko silumos tiekimą svarbiu darnios būsto sildymo plėtros elementu, turinčiu didelį pranasumą pries individualius sildymo būdus, ypač atsizvelgiant į aplinkosaugos ir kuro diversifikavimo aspektus. Kai kuriose salyse silumos tiekimas yra smarkiai remiamas ne tik per nacionalines energetikos programas, bet taip pat ir ES direktyvomis bei programomis.

ST sistemoms reikia didelių investicijų ir ilgalaikės ekonominės perspektyvos. Silumos tiekimas ekonomine prigimtimi yra natūrali monopolija, todėl reikalingas sio ūkio planavimas valstybės ir savivaldybių lygmenyje.

Siame dokumente apzvelgiama silumos tiekimo padėtis ir perspektyvos Lietuvoje.

2. Vyriausybės politika

Po 1997 m., kada silumos tiekimo sistemų nuosavybės teisė ir atsakomybė uz jų tinkamą valdymą buvo perduotos is valstybės savivaldybėms, Vyriausybės politika buvo neaiski ir nepakankamai apibrėzta. Tuo metu vyravo poziūris, kad Vyriausybė is esmės neturi kistis į sektorių, o savivaldybės privalo pačios susitvarkyti su naujais issūkiais ir sektoriaus problemomis. Kai kurios savivaldybės sėkmingai issprendė naujus uzdavinius, ypač dideliuose miestuose, kuriuose silumos tiekimo įmonių turtas buvo didelis, o silumos gamyba ir silumos tiekimo tinklai - gana geroje būklėje. Tačiau mazesniuose miestuose padėtis buvo sunkesnė. Ten savivaldybės susidūrė su didelėmis neefektyvių silumos tiekimo sistemų problemomis bei zymiomis silumos tiekimo sąnaudomis. Daug savivaldybių sprendė sias problemas perduodant jų silumos ūkio valdymą privatiems operatoriams ilgalaikės nuomos pagrindu. Siai dienai tai padaryta kas penktoje savivaldybėje. Pagal silumos tiekimo apimtis privatūs operatoriai valdo 40% viso Lietuvos silumos ūkio.

Nuo 2000 m. padėtis pasikeitė. Tapo aisku, kad reikalinga daug geriau apibrėzta Vyriausybės politika silumos sektoriaus atzvilgiu. Prie pazangių permainų prisidėjo ir kai kurių issivysčiusių salių parama. Daug projektų, skirtų sektoriaus problemoms spręsti, buvo vykdoma ir finansuojama pagal dvisales Danijos, Svedijos paramos programas, taip pat pagal ES PHARE programą.

Buvo atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija, kurią 2002 m. spalio 10 d. patvirtino Seimas. Be svarbiausių problemų kitose energetikos srityse silumos tiekimo strategijai buvo skirtas didelis dėmesys. Visam energetikos sektoriui nustatyti tokie strateginiai tikslai:

Uztikrinti patikimą ir saugų energijos tiekimą patiriant maziausiai islaidų ir kuo maziau tersiant aplinką, nuolat didinant energetikos sektoriaus veiklos efektyvumą;

Padidinti silumos tiekimo sistemų efektyvumą;

Pasiekti, kad 2015-2020 mm. bendros elektros energijos ir silumos gamybos įrenginiais būtų pagaminama ne maziau kaip 35% visos elektros energijos;

Siekti, kad atsinaujinančių energijos isteklių dalis bendrame pirminės energijos balanse 2010 m. sudarytų iki 12%.

Silumos tiekimo sektoriuje strategija apibrėzė tokias pagrindines sektoriaus plėtros gaires:

Įgyvendinti specialųjį silumos ūkio planavimą savivaldybėse, taikant vartotojų zonavimo principus;

Atsizvelgiant į tam tikras ekonomines sąlygas, nuosekliai plėsti bendros elektros energijos ir silumos gamybos įrenginių pajėgumus;

Skatinti silumos gamybą is vietinių ir atsinaujinančių energijos isteklių bei buitinių atliekų;

Sudaryti sąlygas konkurencijai tarp silumos gamintojų;

Sudaryti vartotojams galimybę patiems reguliuoti suvartojamos silumos kiekį.

Svarbia valstybinės politikos dalimi tapo 2003 m. balandzio mėn. Seimo priimtas ir nuo tų pačių metų liepos 1 d. įsigaliojęs Silumos ūkio įstatymas. Juo buvo įteisintos nuostatos tokiose svarbiose silumos ūkio srityse kaip: konkurencija, specialusis silumos ūkio planavimas, silumos tiekimo organizavimas, vartotojų sildymo įrenginių prieziūra, vartotojų įrenginių atjungimai nuo silumos tiekimo tinklų ir centrinių sildymo sistemų, silumos kainodara, investicijos, silumos ūkio valdymo perdavimas privatiems operatoriams ir kitos. Vyriausybė ir Ūkio ministerija patvirtino daug poįstatyminių įstatymo įgyvendinimo aktų.

Įsigaliojus Silumos ūkio įstatymui, Vyriausybė yra įpareigota rengti ir periodiskai atnaujinti silumos ūkio plėtros kryptis. Sio dokumento paskirtis - detalizuoti Nacionalinę energetikos strategiją silumos ūkyje bei nustatyti Vyriausybės veiksmus strategijai įgyvendinti. 2004 m. kovo 22 d. Vyriausybė patvirtino pirmas silumos ūkio plėtros kryptis, kuriose nustatyta eilė svarbių valstybinio lygmens priemonių silumos sektoriuje: nustatyti rodikliai bendrų elektros energijos ir silumos gamybos pajėgumų plėtrai; numatytos priemonės aplinkos tarsai is silumos gamybos sumazinti, vietinio ir atsinaujinančių kuro ir energijos naudojimui skatinti. Nustatytas tikslas - 2010 m. uztikrinti, kad 17% silumos būtų pagaminama naudojant vietinį ir atsinaujinantį kurą bei degias atliekas. Si dalis 2020 m. turi pasiekti 23%.

Modernizuojant Lietuvos miestų silumos ūkį ir atsizvelgiant į numatomą Ignalinos AE uzdarymą, silumos tiekimo sistemos turi būti plėtojamos nuo elektrinių, gaminančių tiek elektros energiją, tiek silumą. Termofikacinėse elektrinėse pagaminta siluma yra pati pigiausia, kadangi ji gaunama kaip salutinis produktas elektros energijos gamyboje. Kol daugelis miestų siuo metu gali tik planuoti tokių elektrinių statybą, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Mazeikių ir Elektrėnų savivaldybės kartu su atitinkamomis valstybės institucijomis galėtų nedelsdamos imtis iniciatyvos ir įgyvendinti jų ūkyje susidarančios atliekinės silumos panaudojimo projektus.

Europos salyse silumos ūkis ir su juo susiję sektoriai yra reguliuojami labai įvairiai. Kai kuriose salyse dominuoja stiprus reguliavimas. Taip Danijoje ir Vokietijoje vietos valdzia turi teisę įpareigoti vartotojus prisijungti prie silumos tiekimo sistemos. Danijos silumos tiekimo sektorius yra gerai isplėtotas ir pagrįstas vartotojų zonų su skirtingais pastatų sildymo būdais nustatymu. Siame modelyje konkurencija tarp silumos, elektros energijos ir kuro tiekėjų yra atkeliama į planavimo stadiją. Kitos salys, kaip Suomija ir Svedija taiko liberalesnį silumos ūkio reguliavimą. Vartotojas nėra verčiamas prisijungti prie silumos tiekimo sistemos, isskyrus atvejus kai jis atsikelia į naują rajoną ir privalo priimti siam rajonui nustatytas sąlygas.

Is paskutiniu laikotarpiu atsiradusių problemų paminėtina, kad Lietuvoje nemazai silumos tiekimo įmonių silumos gamybai naudoja vien tik mazutu dirbančius įrengimus ir todėl siuo laikotarpiu negali uztikrinti ES Tarybos Direktyvomis 88/609/EC ir 2001/80/EC nustatytų reikalavimų.

3. ES politika

ES energetinės politikos tikslai apima konkurencingumą, energijos tiekimo saugumą ir aplinkos apsaugą.

Derybų dėl narystės metu, ES reikalaujant, Lietuva įsipareigojo iki 2005 m. uzdaryti Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką, o iki 2009 m. - ir antrąjį. Visa tai buvo oficialiai patvirtinta 2002 m. birzelio mėn. parengtoje Nacionalinėje energetikos strategijoje.

3.1 Energetika Europoje

Europos energetinę situaciją charakterizuoja keletas svarbių tendencijų. Jos yra tokios:

auganti energijos importo priklausomybė ir to pasekmės energijos tiekimo saugumui

vėl isaugęs Europoje organinio kuro vartojimas ir dėl to padidėję CO₂ ismetimai

Siuo metu ES salyse apie 50% suvartojamos energijos yra importuojama. Pagrindinis energijos saltinis yra organinis kuras (nafta, anglis, gamtinės dujos), kuris sudaro 4/5 visos suvartotos energijos is kurios 2/3 yra importuojama. Daugiau nei 70% suvartojamos naftos ir 40% gamtinių dujų yra importuojama.

Nustatyta, kad be intervencijos į energetikos sektorių si priklausomybė iki 2030 m. gali isaugti iki 70%, kas dar labiau susilpnintų ES padėtį tarptautinėje energetikos rinkoje. Naftos importas galėtų isaugti iki 90%, o gamtinių dujų - iki 70%.

ES plėtra, prisijungus 10 naujų valstybių, sių tendencijų nepakeis.

Importo priklausomybė ES valstybėse 2000 metais:

3.2 ES strategija

Energija yra laikoma vienu is pagrindinių faktorių, lemiančių Europos konkurencingumą ir ekonominį vystymąsi. Taigi Europos Bendrija ypatingai pabrėzia energijos politikos vystymą ir įgyvendinimą, siekiant pakeisti esamą padėtį.

2000 m. balandį, Komisija priėmė Efektyvaus energijos vartojimo veiklos planą. Veiklos planas pabrėzia, kad ES energijos suvartojimas galėtų būti sumazintas 18 %, lyginant su esama situacija.

Pirminis ES energetikos politikos tikslas, kaip yra isdėstyta Zaliojoje knygoje "Link Europos saugaus energijos tiekimo strategijos", kurį Europos Komisija priėmė 2000 m. lapkritį, yra uztikrinti energijos tiekimą visiems vartotojams prieinamomis kainomis, atsizvelgiant į aplinkos apsaugą ir skatinant sveiką konkurenciją Europos energijos rinkoje.

Aplinkos apsauga pastaraisiais metais buvo itin svarbi, kas ypač buvo pabrėziama pasirasant 1997 m. Kioto protokolą, kuriame ES įsipareigojo sumazinti savo CO₂ emisiją 8%, lyginant su 1990 m. lygiu.

Siekiant sustiprinti tiekimo saugumą ir kovoti su klimato pokyčiais, Zaliojoje Knygoje sutelkiamas dėmesys į energijos poreikių valdymą. Pabrėziama, jog ES turi mazai veiksmų laisvės energijos tiekimo srityje. Tačiau yra manoma, jog reiktų sutelkti dėmesį ties energijos poreikio prieziūra. Siame kontekste Zalioji knyga rekomenduoja keisti vartotojų įpročius ir diversifikuoti energijos isteklius. Naujų ir atsinaujinančių energijos saltinių propagavimas yra pagrindinis prioritetas.

Tam, kad tikslai būtų pasiekti, Zalioji knyga siūlo strategiją kaip sutvirtinti ES veiksmus per teisės aktų leidybą bei finansinę paramą. Nauji teisės aktų pasiūlymai jau buvo parengti kartu su strategija, kaip pavyzdziui "Zalios" elektros direktyva.

2002 m. Komisija paskelbė naują daugiametę veiklos programą (2003-2006) energetikos srityje: "Darni energija Europai", kuria yra įgyvendinamas Zaliojoje knygoje nustatytas veiksmų planas. Sia programa siekiama uztikrinti saugų energijos tiekimą bei taip pat siekiama sustiprinti esamas paramos programas.

3.3. Vidinė energijos rinka

Vieningos rinkos sukūrimas yra pagrindinis Europos Bendrijos prioritetas ir ES energetinės politikos dalis. Sia vieninga energijos rinka siekiama uztikrinti, kad elektra ir dujos ES būtų parduotos konkurencingai ir veiksmingiausiu būdu, sumazinant kastus. Kad konkurencija veiktų, ES teisės aktų pagalba siekia uztikrinti nediskriminacinį, skaidrų ir tinkamai įkainotą priėjimą prie dujų ir elektros tinklų. Vieninga energijos rinka svarbi ginant energijos vartotojus.

Svarbus zingsnis visame procese buvo 1996 ir 1998 Direktyvų dėl bendrų taisyklių elektrai ir dujoms priėmimas. Sios Direktyvos uztikrino laisvą elektros ir dujų judėjimą Bendrijos viduje. Liberalizavus elektros ir dujų rinkas, 1999 ir 2000 m. atsivėrė keliai į jas pagrindiniams vartotojams.

Siekiant paspartinti vidinės rinkos sukūrimą, naujos, pataisytos dujų ir elektros direktyvos įsigalios nuo 2004 m. birzelio (2003/54/EB, 2003/55/EB). Sios direktyvos atvers elektros ir dujų rinkas visiems ne-namų ūkio vartotojams iki 2004 m. birzelio ir visiems vartotojams- iki 2007 m. birzelio.

3.4 Kogeneracija

Kogeneracija ES vertinama, kaip svarbi priemonė didinti energijos efektyvumą bei gerinti saugų energijos tiekimą. Tai taip ji yra svarbi dalis, reikalingas laikantis Kioto protokolo. Ja numatoma padidinti viso pagaminto elektros kiekio, pagaminto kogeneracinėse jėgainėse, nuo 9 iki 18 % (ankstesnėje 15 narių ES). 2000 m. si dalis buvo 9,8 %.

Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva (2004/8/EB) dėl kogeneracijos įsigaliojo 2004 m. vasario 11 d. Si direktyva apima priemones, kurios uztikrintų, kad kogeneracijos potencialas geriau būtų isnaudotas vidinėje rinkoje.

Si direktyva suderina kogeneracijos, efektyvumo, mikro/mazos apimties kogeneracijos sąvokas bei pateikia kogeneracijos metu pagamintos elektros skaičiavimo metodą.

Direktyva įpareigoja valstybes nares:

Parengti nacionalines potencialo studijas

Nustatyti kogeneracijos apskaičiavimo ir sertifikavimo schemą

Įvertinti nacionalinius teisės aktus ir administracinius barjerus pagal tai, kaip uztikrinamos objektyvios, skaidrios nediskriminacinės procedūros sistemos pasiekimui, tarifų kriterijams ir administravimui

Stebėti vystymąsi ir reguliariai atsiskaityti ES apie pasiekimus, propaguojant kogeneraciją bei siekiant didinti jos vartojimo potencialą.

3.5 Atsinaujinantys energijos istekliai

Energija is atsinaujinančių energijos saltinių vaidina pagrindinį vaidmenį diversifikuojant energijos saltinius bei mazinant poveikį aplinkai. 1997 m. Baltoji knyga pateikė strategiją ir Bendrijų veiksmų planą atsinaujinančių energijos isteklių panaudojimui, kuriuo siekia padvigubinti atsinaujinančių energijos saltinių proporciją ES bendrame vidaus energijos vartojime nuo 6% 1997 m. iki 12% 2010 m.

Europos Parlameno ir Tarybos direktyva dėl elektros, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos saltinius buvo priimta 2001m. rugsėjo mėn. (2001/77/EC) siekiant padidinti "zaliosios" elektros procentą ES.

Kolektyvinis ES-25 tikslas 2010 m. yra atsinaujinančios energijos dalį padidinti iki 21%.

Nacionaliniai 2010 m. tikslai valstybėms narėms atsinaujinančių energijos isteklių(AEI) srityje:

3.6 Energijos poreikių valdymas

Statybos sektorius apima 40% viso ES suvartoto energijos kiekio. Sis sektorius yra potencialiausias pagal energijos efektyvumą. Energijos efektyvumo tikslas buvo isdėstytas ankstesniuosiuose teisės aktuose. Tarp pagrindinių Bendrijų teisės aktų siame sektoriuje yra Katilų direktyva (92/42/EEC), Statybos direktyva (89/106/EEC), bei pastatų aprūpinimas SAVE direktyvoje (93/76/EEC).

Katilų direktyva apibrėzia efektyvumo reikalavimus naujiesiems karsto vandens katilams, naudojantiems skystą kurą ar dujas, kurių nasumas nemazesnis nei 4 kW ir nedidesnis nei 400 kW.

SAVE direktyvos tikslas yra valstybėse narėse pasiekti uzdavinį - apriboti anglies dioksido emisiją, gerinant energijos efektyvumą. Tai bus pasiekta, įgyvendinant programas tokiose srityse kaip:

Silumos ir karsto vandens apmokestinimas priklauso nuo realaus suvartojimo

Reguliari katilų prieziūra

Naujų pastatų apsiltinimas

Energijos auditas

Direktyva dėl pastatų energetinių savybių (2002/91/EB) galioja nuo 2003 m. sausio. Ji prisideda prie priemonių, kurių tikslas yra visose valstybėse narėse pagerinti komercinių ir privačių pastatų energetines savybes. Tai teisės aktų sistema, kuri apriboja energijos vartojimą pastatų sektoriuje ir uztikrina kad pastatų standartais visoje Europoje bus uztikrinamas energijos vartojimo mazinimas.

Komisija 2003 m. pateikė naują projektą Direktyvai dėl energijos paslaugų efektyvumo gerinimo galutiniam vartotojui, kuris padidintų kastų efektyvumą ir efektyvų galutinį energijos vartojimą valstybėse narėse. Siūlomame projekte nustatyti Valstybėse narėse privalomi energijos taupymo bei efektyvaus energijos aprūpinimo tikslai 2006-2012 m. periodui. Direktyva skatinama uztikrinti, kad energijos tiekėjai pasiūlytų tam tikro lygio energijos paslaugas tam pačiam laikotarpiui. Yra numatyta, kad dalis sutaupytos energijos gali būti efektyviai realizuota per energijos paslaugas bei per kitas galutinio naudojimo efektyvumo priemones.

2003 m. viduryje Komisija pateikė susistemintą direktyvą dėl ekologiskų produktų naudojimo energijos gamybai, kas suaktyvintų minimalius efektyvumo reikalavimus arba skatintų savanoriskus susitarimus sioje srityje.

3.7 Kioto mechanizmai

Europos Komisija 2003 m. isleido Europos klimato pokyčių programą. Sios programos tikslas nustatyti ir vystyti visus reikalingus ES strategijos elementus, kurie padėtų įgyvendinti Kioto protokolą.

Kaip dalį Veiksmų plano, Komisija priėmė Direktyvą 2003\87\EB, kuri nustatė siltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų normų pardavimą bendrijos viduje.

Prekyba ismetamų dujų normomis issiplėtusioje Europoje prasidės 2005 m. sausio 1 d. Ji apims energijos gamybos ir energijos intensyvumo įrenginius (katilus >20MW). Valstybės narės nustatys siltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ribas, paskirstydamos "leistiną emisiją". Kuomet prasidės prekyba 2005 m. įmonės, neisnaudojančios leistinos emisijos normos, galės ją parduoti įmonės, kurios susiduria su sunkumais, siekdamos laikytis emisijos ribų reikalavimų.

Leistina CO₂ norma bus kasmet perskirstyta nacionaliniu kiekvienos valstybės narės lygiu. ES direktyva nustato baudas, jei emisija virsija leistiną normą, nustatytą įrenginiams (40 eurų tonai CO₂, 2005-07; 100 eurų tonai CO₂, 2008-12). Paveiktos pramonės sakos gali isvengti sių baudų, prekyboje pagal naująją ES sistemą pirkdamos papildomą kiekį leidimų is tų sektorių, kurie tais metais turėjo perteklių.

Europos Parlamentas 2004 m. balandį priėmė naują Direktyvą, kuri leis Europos įmonėms, dalyvaujančioms emisijos normų prekyboje skaičiuoti kreditus nuo emisijos sumazinimo projektų visame pasaulyje pagal jų įsipareigojimus ES emisijų prekiavimo schemai. Schema papildo "Svaraus vystymosi mechanizmo" ir "Bendro įgyvendinimo" mechanizmus, nustatytus 1997m. Kioto protokolo.

Pagal Kioto protokolo "Svaraus vystymosi mechanizmas" ir "Bendro įgyvendinimo" mechanizmus vyriausybės įgalinamos vykdyti emisijos mazinimo projektus uzsienyje ir skaičiuoti, kiek pavyko pasiekti lyginant su asmeniniais Kioto planais. "Bendro įgyvendinimo" projektai gal būti pradėti kitose pramoninėse valstybėse, kurios turi kiekybinius emisijos mazinimo planus nustatytus Kioto protokolo. "Svaraus vystymosi mechanizmo" projektai gali būti vadovaujami besivystančių valstybių, neturinčių kiekybinių tikslų.

2002 m. lapkričio 19d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Kioto protokolą. Pagal Kioto protokolą Lietuva įsipareigoja sumazinti ismetamų tersalų kiekį iki 8% 2008 -2012 m. laikotarpiu, lyginant su ismetamų tersalų kiekio lygiu 1990 m.

Lietuvos nacionalinis apyvartinis tarsos leidimų paskirstymo 2005-2007 m. planas buvo nusiųstas Komisijai 2004 m. geguzės 1d. Jame buvo įtraukti leidimai silumos energijos gamybai bei prekybai. Pagal sį planą visas leidimų kiekis, kuris turi būti paskirstytas silumos energiją sukuriančiam sektoriui 2005 - 2007 m. periodui, pries tai įvertinus techninių santaupų potencialą, yra 8,57 Mt. Vidutiniskai 2,86 Mt. bus kasmet paskirstyta įmonėms. Kita dalis leidimų, mazdaug 130kt (43kt kasmet), bus paskirstytos aukciono metu. Visas leidimų kiekis nuo 2005 m. iki 2007 m.yra 42,518 Mt.

3.8 Kitų tersalų, nei sukeliančių siltnamio efektą, mazinimas

Oro kokybė yra viena is sričių, kur Europa pastaraisiais metais buvo itin aktyvi. Europos Tarybos tikslas buvo suformuoti visą apimančią strategiją, nustatant ilgalaikius oro kokybės tikslus. Buvo priimta eilė direktyvų, tam kad būtų kontroliuojamas konkrečių tersalų lygis bei stebima jų koncentracija ore.

Europos Tarybos direktyva dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo 96/62/EB įvedė naujus oro kokybės standartus keliamus oro tersalams ir nustatė tvarkarastį panasių direktyvų parengimui.

Europos Tarybos direktyva dėl tarsos integruotos prevencijos ir kontrolės 96/61/EB nustatė bendras taisykles dėl pramoninių įrenginių leidimo. Is esmės si direktyva siekia minimizuoti tarsą visoje ES. Visi įrenginiai, isvardyti direktyvos pirmajame priede, kaip reikalaujama turi įgyti autorizaciją (leidimą) is valdzios ES valstybėse. Neturint leidimo, jiems veikti neleidziama. Si direktyva valstybių narių turi būti pilnai įgyvendinta iki 2007 m. spalio.

Europos Tarybos direktyva dėl sieros kiekio sumazinimo tam tikrose skystojo kuro rūsyse 1999/32/EB. Ja siekiama uztikrinti, kad nuo 2003 m. sausio 1d. mazutas, kuriame esantis sieros keikis virsija 1 masės procentą, ES salyse nebus naudojamas. Lietuva įsipareigoja uztikrinti pilną sios direktyvos vykdymą vėliausiai iki įstojimo dienos. Leidimai turi remtis geriausiais prieinamais gamybos būdais, kurie yra apibrėzti direktyvos 2 straipsnyje.

Didelių kuro deginimo įrenginių direktyva nustato emisijos ribų vertes didesnėms nei 50 MWth jėgainėms. Direktyvos tikslas yra palaipsniui mazinti metines SO₂, NOx emisijas is esamų įrenginių ir nustatyti SO₂, NOx, bei kietųjų dalelių emisijos ribų vertes naujiems įrenginiams.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tam tikriems atmosferos tersalams numatomų nacionalinių didziausių leistinų emisijos ribų 2001/81/EB. Sios direktyvos tikslas yra apriboti rūgstinančiųjų ir eutrofikuojančiųjų tersalų ir ozono pirmtakų ismetimus, kad būtų pagerinta Bendrijos aplinkos ir zmonių sveikatos apsauga nuo pavojų, kuriuos sukelia nepageidaujami rūgstėjimo, dirvozemio eutrofikacijos ir pazemio ozono poveikiai, bei siekti ilgalaikių tikslų: nevirsyti kritinių lygių ir kiekių, veiksmingai apsaugoti visus zmones nuo pripazintų pavojaus rūsių, kuriuos sukelia atmosferos tarsa, nustatant didziausias leistinos emisijos ribas, atskaitos tasku imant 2010 ir 2020 metus, taip pat naudojant paskesnes apzvalgas, kaip numatyta 4 ir 10 straipsniuose

4. ES parama

ES regioninės politikos tikslams siekti Lietuva gaus paramą is keturių struktūrinių fondų: Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Europos zemės ūkio garantijų ir orientavimo fondo orientavimo skyriaus (EZŪ-GOF) ir Zuvininkystės orientavimo instrumento (ZOFI) bei atskiro Sanglaudos fondo.

Lietuvos silumos tiekimo įmonės paramą galės gauti is ERPF pagal Bendrajame programavimo dokumente numatytą priemonę:"Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo uztikrinimas". Sios priemonės tikslas yra uztikrinti energijos tiekimo vartotojams stabilumą, patikimumą, lankstumą ir prieinamumą bei didinti energijos vartojimo efektyvumą, taip pat formuojant stabilesnio ir labiau prognozuojamo augimo pagrindą

Vienas is sios priemonės uzdavinių yra sumazinti priklausomybę nuo energijos importo, diversifikuojant kuro rūsis ir pereinant prie vietinių ir atsinaujinančių energijos saltinių naudojimo. Bendrojo programavimo dokumento nurodoma, kad sios veiklos rūsių grupės tikslas yra pamėginti spręsti minėtą problemą investuojant į silumos gamybos įrenginių plėtrą, atnaujinimą ir modernizavimą, skatinant diegti technologijas, leidziančias efektyviai naudoti energijos isteklius silumos gamybai, pritaikyti katilus naudoti vietinius ir atsinaujinančiuosius energijos saltinius arba, kai tai ekonomiskai tikslinga, gamtines dujas, ar veikti kombinuotu silumos ir elektros energijos gamybos technologiniu ciklu (CHP). Atnaujinant katilines ir pritaikant katilus deginti gamtines dujas, reikia atlikti CHP alternatyvos ekonominio pagrįstumo įvertinimą.

Specifiniai sios priemonės atrankos kriterijai, t.y pirmenybė projektams bus teikiama atsizvelgiant į siuos kriterijus:

neigiamo poveikio aplinkai mazinimą;

energijos tiekimo patikimumo didinimą;

atsinaujinančiųjų energijos isteklių naudojimą ir skatinimą naudoti tokius isteklius;

energijos vartojimo efektyvumo didinimą;

siuolaikinių technologijų diegimą.

5. Centralizuotas silumos tiekimas ir kogeneracija

5.1 Centralizuoto silumos tiekimo pagrindai

Centralizuoto silumos tiekimo sistema gali būti apibūdinama kaip siluminės energijos (karsto vandens ar garo) gamyba viename ar keliuose saltiniuose ir tolesnis jos paskirstymas vamzdynais iki vartotojų. Paprastai CST sistemą sudaro trys posistemiai:

Silumos gamyba. Jėgainė, kurioje gaminamas garas ir arba karstas vanduo.

Perdavimo ir paskirstymo tinklas, kuriuo silumnesis (garas arba vanduo) vamzdynais paskirstomas nuo jėgainės iki galutinių vartotojų tinklo.

Galutinių vartotojų silumos punktai ir sistemos. Silumos punktuose siluma toliau perduodama į galutinių vartotojų vidaus silumos sistemas.

CST sistemos veikia panasiai kaip ir vandens tiekimo ar elektros energijos tiekimo sistemos. Galutiniai CST sistemos vartotojai gali būti gyventojai, komercinės ir pramonės įmonės, valstybinės valdzios institucijos. Siluma naudojama patalpoms sildyti, buitiniam karstam vandeniui ruosti, taip pat pramoniniuose procesuose ir kt.

Renkantis sildymo sistemą, būtina atsizvelgti į daugelį veiksnių: ekonominius kriterijus, įvairių sistemų gyvybingumą, vietinės klimato sąlygas, vartotojo charakteristikas-silumos apkrovą, vietinių komunalinių tinklų savybes, centrinės ir vietos valdzios poziūrį į aplinkosaugą ir kt.

5.2 Centralizuoto silumos tiekimo sistemos

Daug kas sutinka, kad centralizuotai teikiamos silumos gamyba tradicinėse katilinėse ir kogeneracinėse jėgainėse efektyvesnė ir turi mazesnį poveikį aplinkai. Tokia palyginti paprasta technologija leidzia patenkinti didziąją dalį energijos poreikio, yra labai efektyvi, o tai reiskia, kad maziau ismetama nuodingų medziagų, įskaitant siltnamio efektą sukeliančias dujas. Tai ypač svarbu tankiai gyvenamose teritorijose, kurios aiskiai yra pritaikytos tokiam energijos gamybos būdui.

Magistralinis silumos tiekimo tinklas, kuris sujungia silumos gamintojus su vartotojais, sudaro sąlygas naudoti įvairių rūsių kurą, silumos isteklius ir netgi sukuria "silumos rinką", kurioje vartotojas gali pasirinkti įvairius silumos gamintojus, naudodamas tinklus silumai perduoti.

Palyginti su individualiomis sildymo įrengimais, CST sistemos gali efektyviau aprūpinti vartotojus siluma konkurencinėmis kainomis, ypač jeigu siluma tiekiama is kogeneracinių jėgainių, kurių bendras efektyvumas labai didelis. Veikiant didelėms kogeneracinėms jėgainėms, pasiekiama labai gerų rezultatų aplinkosaugos srityje, ypač jeigu tokiose jėgainėse yra įrengti ismetamų dujų valymo įrenginiai, kurie pasalina kietas dalelytes, sieros dvideginį ir azoto rūgstis.

CST sistemos leidzia pasirinkti įvairių rūsių kurą. Tai labai svarbu tokiom salim kaip Lietuva, kurioms trūksta vietinių kuro isteklių. Kuras gali būti perkamas pasaulio rinkoje arba is vietinių saltinių, katilinės gali būti pritaikomos naudoti įvairių rūsių kurą. Siuo metu Lietuvos CST įmonėse vis plačiau naudojamas vietinis kuras - mediena ir jos atliekos.

5.3 Kogeneracija - kombinuota silumos energijos ir elektros energijos gamyba

Centralizuotas silumos tiekimas yra būtina kogeneracijos plėtojimo sąlyga Jeigu nebūtų centralizuoto silumos tiekimo, negalėtume panaudoti perteklinės silumos, susidarančios gaminant elektros energiją jėgainėse. Taigi, norint padengti gamybos kastus, reikėtų didinti elektros energijos kainą. Jeigu tokią perteklinę silumą būtų galima panaudoti didesniu mastu, silumos ir elektros energijos savikaina sumazėtų.

Kombinuota silumos ir elektros energijos gamyba - kogeneracija tai toks procesas, kai tuo pat metu kuras verčiamas į siluminę ir elektros energiją. Didziausias kogeneracijos pranasumas yra labai didelis bendras energijos gamybos efektyvumas, kuris daznai siekia 85-90%, tuo tarpu elektros energijos gamybos siluminėse kondensacinėse elektrinėse efektyvumas nevirsija 35 - 45%, o apie 55 - 65% energijos prarandama su iseinančiais dūmais ir ausinant vandenį ausintuve.

Bendras elektros bei silumos ir elektros energijos gamybos efektyvumas

	Atominė jėgainė
			Bendras efektyvumas

Kondensacinė elektrinė

			Bendras efektyvumas

		TE

Nuolat brangstant kurui ir tobulėjant siuolaikinėms technologijoms, ekonomiskai apsimoka panaudoti energiją, esančią ismetamosiose dujose (dūmuose) ir ausinimo vandenyje, naudojamame elektros energijos gamybos procese. Naudojant gamtines dujas kaip kurą, kogeneracinių elektrinių bendras efektyvumas paprastai siekia 90%.

Kogeneracinėse jėgainėse galima utilizuoti elektros energijos gamybos procese atsirandančią perteklinę silumą. Siluma vartotojams tiekiama centralizuoto silumos tiekimo sistemos vamzdynais. Jėgainės siluminė galia paprastai atitinka tinklo dydį, o vartotojų tankumas lemia santykinius silumos nuostolius tinkle.

Dėl didesnio bendro silumos ir elektros energijos gamybos kogeneracinėse elektrinėse efektyvumo, efektyviau panaudojami pirminiai energijos saltiniai. Lietuvoje tai

leistų sumazinti importuojamo branduolinio kuro ir naftos kiekius. Galima tikėtis, kad gamtinių dujų bus naudojama daugiau. Kogeneracija, naudojant vietines kuro rūsis, pavyzdziui medieną ar pan., yra dar labiau priimtinas metodas, ir laikomas nekenksmingu aplinkai.

Diagramoje parodyta, kiek pirminės energijos sunaudojama, gaminant elektros energiją įvairiais būdais, palyginti su elektros energijos gamyba priesslėginėje kondensacinėje jėgainėje.

Diagramoje matyti, jog kuro sutaupymas siekia 32 %.

Būtinybė laikytis aplinkosauginių reikalavimų ir taupyti energiją bei kurą yra pagrindiniai veiksniai sėkmingai įdiegti kogeneracines sistemas!

6. Pagrindinės kogeneracinių sistemų schemos

Pagal galią ir paskirtį paprastai isskiriamos trys kogeneracinių jėgainių (KJ) rūsys:

stambios KJ didesniuose miestuose, centralizuotu būdu tiekiančios silumą stambioms CST sistemoms;

nedidelės KJ vidutiniuose ir mazuose miestuose, tiekiančios silumą į vietinius tinklus bei pastatų KJ, tiekiančios silumą didesniems pastatams ir įstaigoms;

pramonės KJ, gaminančios garą pramonės įmonėms.

Vis plačiau kogeneracija naudojama daug elektros ir siluminės energijos suvartojančiose pramonės sakose. Tokios pramonės įmonės paprastai yra cukraus fabrikai, chemijos pramonės įmonės, lentpjūvės, ryzių ar palmių aliejaus fabrikai.

Kogeneracinėse elektrinėse naudojami trijų pagrindinių tipų energijos gamybos įrenginiai:

vidaus degimo varikliai;

dujų turbinos;

garo turbinos.

6.1 Vidaus degimo varikliai

Kogeneracinė elektrinė su stūmokliniu vidaus degimo varikliu

Vidaus degimo varikliai paprastai naudojami kogeneracinėse jėgainėse, kurios gamina maziau nei 10 MW elektros energijos ir kaip kurą vartoja gamtines dujas arba mazutą.

Dazniausiai naudojami Otto ciklu veikiantys stūmokliniai vidaus degimo varikliai. Sių variklių veikimo principas yra toks: suslėgto oro ir kuro misinys cilindre uzdegamas kibirkstimi. Degantis kuro ir oro misinys plečiasi ir stumia cilindro stūmoklius. Taip energija transformuojama į stūmoklio judesius. Dazniausiai laikomasi nuostatos, kad tokiuose varikliuose apie 35% kuro yra paverčiama elektros energija, 50% kuro yra naudojama garo ar karsto vandens gamybai. Likusioji 15% energijos dalis yra prarandama.

Varikliai dazniausiai naudojami nedidelio poreikio garo ir karsto vandens gamybai. Paprastai sioje sistemoje dūmuose esančiai silumai panaudoti įrengiamas katilas - utilizatorius. Varikliai gali būti plačiai naudojami ruosti palyginti neaukstos temperatūros (<100°C) karstam vandeniui, kadangi ausinant variklį susidaro daug zemo potencialo silumos.

Vidaus degimo varikliai yra standartiniai gaminiai. Dazniausiai jie gaminami serijiniu būdu. Siaip ar taip variklis yra sistema, turinti daugybę įvairių judančių ir besisukančių detalių, kurios turi būti priziūrimos ir remontuojamos, o tam reikia nemazų sąnaudų.

6.2 Garo turbinos

Kogeneracinė elektrinė su garo turbina

Elektrinės su labai efektyviomis garo turbinomis paprastai gamina 100 - 1000 MW ar net daugiau elektros energijos. Garo turbinos darbo principas paremtas garo issiplėtimu turbinos viduje. Is turbinos isėjęs garas kondensuojamas silumokaičiuose ir sildo centralizuotos silumos sistemos vandenį arba ausintuvėse.

Kogeneracinėse elektrinėse paprastai naudojamos dviejų tipų turbinos: priesslėginės turbinos ir kondensacinės turbinos su atsaka tarpiniam garui isleisti. Priesslėginėse turbinose is turbinos iseinantis garas yra didesnio, nei atmosferos slėgio. Paprastai tokios turbinos veikia priklausomai nuo garo poreikio, t.y. gaminamos elektros energijos kiekis priklauso nuo garo poreikio.

Turbinose su atsaka tarpiniam garui nuleisti tam tikras kiekis is dalies issiplėtusio garo ciklo viduryje isleidziamas is turbinos. Tokiu atveju elektros energijos gamyba sumazėja tiek, kiek padidėja silumos gamyba. Isleidziamas garas gali būti panaudojamas į katilą tiekiamam maitinimo vandeniui pasildyti. Tokios turbinos geriau tinka, kai efektyviam kogeneracinės elektrinės darbui uztikrinti reikalingas skirtingų charakteristikų garas.

Kai naudojamos nedidelės ir mazo slėgio kogeneracinės garo turbinos, tik 7-20% (priklausomai nuo katile gaminamo garo parametrų) kuro energijos yra paverčiama elektros energija. Tačiau gana didelė energijos dalis yra paverčiama siluma (garą).

Kitas pranasumas - galimybė naudoti įvairių rūsių kurą, kadangi katilai paprastai yra pritaikyti deginti įvairių rūsių kurui, įskaitant ir mazutą. Garo turbinos yra labai patikimos ir jų bendras efektyvumas labai didelis. Jos nėra labai jautrios silumos ir elektros energijos apkrovų pokyčiams, jose gali būti daugiau nei vienas garo isleidimo taskas. Garo turbinos gali veikti iki 99% metų laiko, jų eksploatavimo trukmė paprastai yra apie 20 metų.

6.3 Dujų turbinos

Kogeneracinė elektrinė su dujų turbinomis

Kogeneracinės jėgainės su dujų turbinomis elektros energijos gamybos pajėgumai svyruoja nuo kelių iki kelių simtų megavatų. Mazos dujų turbinos yra mazai efektyvios, jų efektyvumas siekia 20-30 %, tačiau didesnių turbinų efektyvumas yra beveik toks pat kaip vidaus degimo variklio.

Didelėse elektrinėse, kuriose yra zemos temperatūros silumos poreikis, dujų turbinos daznai veikia kartu su garo turbinomis, sudarydamos vadinamąjį kombinuotą ciklą (jo elektros energijos gamybos efektyvumas gali būti 50% ir didesnis).

Antrinė siluma is dujų turbinų panaudojama katiluose. Juose, naudojant aukstos temperatūros (apie 500°C) ismetamus dūmus, gaminamas iki 120°C temperatūros garas ir karstas vanduo .

Dujų turbinų darbo principas pagrįstas jų viduje degančio suslėgto oro ir dujų misinio degimo produktų issiplėtimu. Dėl degimo produktų issiplėtimo turbina sukasi, ir sitaip būdu gaunama mechaninė energija. Didzioji mechaninės energijos dalis perduodama į oro kompresorių. Orui suslėgti kompresorius sunaudoja mazdaug 50 % turbinos generuotos mechaninės energijos. Apie 20 % pirminės energijos yra transformuojama į elektros energiją, 65 % paverčiama siluma.

6.4 Kogeneracinės jėgainės, naudojančios gamtines dujas

Mazos, gamtines dujas naudojančios elektrinės, gaminančios 10 kW -10 MW elektros energijos, paprastai naudoja dujų variklius (elektros energijos gamybos efektyvumas apie 35-40%). Ismetamųjų dujų ir variklio ausinimo vandens siluma naudojama centralizuoto silumos tiekimo sistemoje.

10 - 20 MW elektros energijos pagaminti, yra naudojamos dujų turbinos (elektros energijos gamybos efektyvumas apie 30-35%). Ismetamosios dujos is dujų turbinos patenka į silumokaitį, kuriame utilizuojama jų siluminė energija. Kai kuriais atvejais silumokaičiuose (katiluose) įmontuojami papildomi dujų degikliai ir katilai naudojami garo gamybai. Panaudojant garo turbinas, garas gali gaminti elektros energiją. Si kogeneracijos rūsis vadinama "Kombinuotu ciklu", o tokio ciklo elektros energijos gamybos efektyvumas gali siekti 50%.

Dujomis veikiančios kogeneracinės sistemos, gaminančios daugiau nei 20 MW, paprastai visada yra kombinuoto ciklo.

6.5 Kogeneracinės jėgainės, naudojančios skystąjį ar dviejų rūsių kurą

Kogeneracinės jėgainės, naudojančios skystąjį kurą, veikia tokiu pat principu kaip ir kogeneracinės jėgainės, naudojančios gamtines dujas. Mazesnėse elektrinėse gali būti deginamas dyzelinis kuras, o didesnėse-mazutas. Dėl skysto kuro sudėties neįmanoma arba labai brangu atvėsinti ismetamąsias dujas iki tokios temperatūros, iki kokios tai įmanoma padaryti naudojant gamtines dujas. Todėl kogeneracinės jėgainės, naudojančios skystąjį kurą, negali pasiekti didelio bendrojo efektyvumo, ir tokių elektrinių poveikis aplinkai yra zymiai didesnis nei elektrinių, naudojančių dujas.

Kai kurie dujų varikliai ir dujų turbinos gali būti sukonstruoti taip, kad galėtų naudoti ir skystąjį kurą, ir dujas. Tokiu atveju elektrinės operatorius gali pasirinkti pigiausią kuro rūsį, taip atsiranda galimybė sėkmingiau derėtis dėl kuro kainų su tiekėjais.

6.6 Kogeneracinės elektrinės, naudojančios biokurą

Didesniuose miestuose ir stambiose pramonės įmonėse įrengiamos kogeneracinės sistemos, kuriose garas is turbinų yra panaudojamas centralizuotai tiekiamai silumai gaminti. Tokia technologija, kai kietasis kuras sudeginamas garo katile arba yra įpučiamas į garo katilą, naudojama jau daug metų.Gali būti naudojama įvairių rūsių kuras - anglys, durpės, medzio atliekos, biokuro atliekos.

Sitokia kogeneracija yra sudėtinga, reikia nemazai aptarnaujančiojo personalo. Tokias jėgaines brangu įrengti ir islaikyti, todėl ekonominiu poziūriu jos tinka tik stambioms įmonėms.

Nors tokiose elektrinėse, kur naudojamos anglys, yra įrengiami įvairūs filtrai ir sieros pasalinimo is dūmų įrenginiai, jos daro gana didelį poveikį aplinkai.

Per pastaruosius 15 metų buvo intensyviai kuriamos technologijos mazoms kogeneracinėms jėgainėms naudojančioms dujas. Dauguma technologijų jau seniai yra zinomos, pavyzdziui Stirlingo variklis (karsto oro variklis ir generatorius), kur karsto oro varikliui perduodama ismetamųjų dūmų siluma. Dūmai susidaro deginant įvairių rūsių kietąjį kurą. Kita vis plačiau naudojama technologija yra organinio kuro gazifikavimas, kai susidariusios dujos naudojamos kaip dujinio variklio kuras.

Kitas, naujesnis, procesas yra ORC (Organinis Renkino ciklas), kai paprasto mazo katilo generuojama siluma naudojama isgarinti zemos isgarinimo temperatūros skysčiui, cirkuliuojančiam uzdaru ciklu. Garas naudojamas sukti turbinai, kuri gamina elektros energiją. Is turbinos isėjęs garas yra kondensuojamas silumokaityje CST sistemos grįztamuoju vandeniu.

Visais laikais Lietuvoje biokuru (malkomis) buvo sildomos patalpos ir ruosiamas maistas, tačiau stambesnėse katilinėse ar kogeneracinėse jėgainėse jis nebuvo labai plačiai naudojamas. Kadangi deginti anglis, skystąjį kurą ar dujas buvo paprasčiau ir patogiau nei medieną, iskastinio kuro rūsys ir buvo naudojamos vis plačiau ir plačiau. Tačiau siandieninės naujos technologijos leidzia gerai mechanizuoti ir automatizuoti biokuro deginimo procesą. Nors su biokuro apdorojimu ir deginimu susijusios islaidos yra daug didesnės nei deginant iskastinį kurą, siuo metu biokuras tampa konkurencinga ir patrauklia alternatyvia kuro rūsimi.

Apibendrintos įvairių kogeneracinių

jėgainių charakteristikos

7. Kogeneracijos planavimas

7.1 Kogeneracijos teigiamybės

Siekimas laikytis aplinkosaugos reikalavimų, noras taupyti energiją ir kurą - tai pagrindiniai motyvai diegti kogeneracines sistemas.

Kogeneracinės sistemos yra suprojektuotos taip, kad, kartu gaminant elektros energiją ir silumą, būtų kuo optimaliau panaudojamas kuras. Lyginant kogeneracines sistemas su tokiomis sistemomis, kai kondensacinės jėgainės atskirai gamina elektros energiją, o silumą gamina vandens sildymo katilinės, akivaizdu, kad kogeneracinės jėgainės yra daug efektyvesnės. Kogeneracinėse jėgainėse tam pačiam kiekiui silumos ir elektros energijos pagaminti sunaudojama mazdaug 30% kuro maziau.

Sistemose, kur elektros energija yra pagrindinis produktas, kogeneracijos procesas utilizuoja siluminę energiją, kuri kitu atveju būtų prarandama su ausinimo vandeniu arba su dūmais. Taip gaunama vertinga siluma arba garas, kurį galima panaudoti patalpoms sildyti ar pramoniniams procesams. Sistemose, kur pagrindiniai produktai yra siluma arba garas, kartu gaminama elektros energija sumazina elektros energijos gamybos poreikį kitose jėgainėse.

Aplinkosauginės teigiamybės yra akivaizdzios: kadangi sunaudojama maziau kuro, tai savaime maziau yra ismetamųjų dujų, kartu ir mazesnis poveikis aplinkai. Be to, individualius katilus pakeitus centralizuotomis sistemomis, kuriose galima įrengti specialius ismetamų medziagų kiekio mazinimo įrenginius, taip pat sumazėja įvairių ismetamų medziagų, pvz., NO_x ir sieros, kiekiai.

Naudojant kogeneracines sistemas kartu su CST sistemomis, gali būti įgyvendinamas ir energetikos ūkio planavimas. Norint didziausiu mastu panaudoti kogeneracinių sistemų privalumus, nustatomi tokie pagrindiniai energetikos planavimo tikslai:

didziausią įmanomą silumos poreikio dalį turi patenkinti centralizuoto silumos tiekimo sistemos;

kogeneracinėse jėgainėse galima pasiekti didziausią įmanomą gaminamos elektros ir silumos santykį;

didziausio elektros poreikio laikotarpiais kogeneracinės jėgainės turi dirbti visu nasumu.

Kogeneracinių jėgainių teigiamybės gali būti apibendrintos taip:

Geriau panaudojamas kuras: gaminant elektros energiją perteklinė siluma yra naudojama sildymui, ir kuro sąnaudos sumazėja 30%, palyginus su sistema, kai silumos ir elektros energija gaminamos atskirai.

Mazesnis poveikis aplinkai: CST sistemose pasiekiamas aukstas kuro sudeginimo laipsnis, galima efektyviai valyti ismetamus dūmus. Todėl sumazinami ismetamų suodzių, sieros dioksido, anglies monoksido ir azoto oksidų kiekai.

Geresnė vietinė aplinka: daugiausia tersalų į atmosferą ismetama ne gyvenamuosiuose rajonuose, o pramoninėse vietovėse; dūmai yra ismetami per aukstus kaminus, kuriuose įrengtos veiksmingos valymo sistemos, dūmai pasiskirsto didesnėje teritorijoje.

Geresnė silumos tiekimo kokybė: gyventojams uztikrinamas maksimalus komfortas, kadangi CST įmonės yra atsakingos uz silumos tiekimą tiesiogiai vartotojams. Kadangi joms pakanka aukstos kvalifikacijos personalo, lengviau priziūrėti, aptarnauti sistemą, salinti gedimus. Prie CST sistemų prijungta keletas atskirų jėgainių, o tai leidzia uztikrinti nepertraukiamą silumos tiekimą.

Mazesnės sąnaudos: naudojant kogeneraciją plačiu mastu, lengviau įdiegti naujausias technologijas CST sistemose ir kogeneracinėse jėgainėse. Modernių automatizuotų kogeneracinių jėgainių eksploatacinės sąnaudos labai nedidelės. Nedidelėms CST sistemos katilinėms įrengti maziau reikia investicijų. Darbuotojai yra profesionaliai parengti, turi geresnę kontrolės ir patikros įrangą, efektyvesnes saugumo sistemas. Gaminant silumą CST sistemose, reikia maziau darbuotojų, galima uztikrinti optimalų darbą, naudojant įvairių pajėgumų silumos generavimo įrangą - sitaip galima prisitaikyti prie kintančių silumos poreikių, ir pasiekti didziausią efektyvumą.

Galimybės pasirinkti kuro rūsis: galima naudoti įvairių rūsių kurą, geriau panaudojamas aukstos kokybės kuras - gamtinės dujos. Be to gali būti naudojamos ir kitos kuro ir energijos rūsys - anglys, perteklinė pramonės įmonių siluma, is atliekų deginimo krosnių siluma; galima naudoti vietinį kurą rūsis ir geoterminę energiją.

7.2 Vietinio kuro naudojimo Lietuvoje pranasumai

CST sistemos sudaro sąlygas efektyviai panaudoti vietinį Lietuvos kurą. Siuo metu Lietuvoje didziuliai miskų plotai kaip reikiant nepanaudojami. Daugybę medzių galima būtų nugenėti ir sakas naudoti kaip kurą CST ar kogeneracinėse jėgainėse. Likę medzių kamienai geriau augtų ir taptų vertingesne mediena.

Naudojant vietinį kurą- medzio atliekas, drozles ar siaudus:

• mazėja silumos kaina. Siuo atzvilgiu biokuras netgi gali konkuruoti su anglimi;
• mazėja siltnamio efektas, kurį daugiausia sukelia iskastinio kuro deginimas;
• maziau reikia importuoti brangaus iskastinio kuro;
• sukuriama papildomų darbo vietų.
• sprendziamos medzio atliekų problemos. Nenaudojamos medzio atliekos turi būti pasalinamos arba deginamos, likę siaudai laukuose turi būti uzariami dirvoje arba isvezami, nes deginti laukuose draudziama.

Didesnis efektyvumas ir mazesnis poveikis aplinkai pasiekiamas, kai biokuras naudojamas didesnėse jėgainėse, o ne mazuose katiluose. Be to, didelėse centralizuotuose jėgainėse yra geresnės sąlygos įrengti efektyvias dūmų ir nedegiųjų liekanų valymo sistemas.

Įdiegiant modernias technologijas mazuose biokurą naudojančiuose katiluose (netgi kelių simtų kilovatų galios), pasiekiamas didelis efektyvumas ir uztikrinamas svarus degimo procesas.

Siekiant efektyviai eksploatuoti biokurą naudojančius įrenginius, būtina įvertinti tam tikrus techninius-ekonominius aspektus ir kai kurias būtinas prielaidas:

• turi būti uztikrintas būtinas biokuro kiekis ir kokybė per visą jėgainės eksploatavimo laikotarpį;
• dabar ir ateityje biokuro kaina turi būti stabili.

7.3 Sąlygos kogeneracijai

Tam, kad būtų ekonomiskai tikslinga įrengti kogeneracinę jėgainę, turi būti tenkinamos tam tikros sąlygos:

• Per visą projekto vykdymo laikotarpį turi būti uztikrintas numatytas silumos poreikis;
• Galimybė per visą projekto vykdymo laikotarpį parduoti elektros energiją maziausia kaina;
• Galimybė per visą projekto vykdymo laikotarpį gauti reikiamo kuro;
• CST tiekiamoji ir grįztamoji temperatūros turi būti tinkamos kogeneracijai. (Kuo zemesnė grįztamoji CST temperatūra, tuo didesnis kogeneracijos efektyvumas)

7.4 Rizika ir galimi trikdziai

Pries įgyvendinant kogeneracijos projektus, būtina įvertinti riziką ir galimus trikdzius:

projekto įgyvendinimo laikotarpiu pasikeitusios elektros energijos ir kuro kainos gali pakenkti jėgainės ekonominiam pagrįstumui;

• esant dabartinėms elektros pardavimo ir dujų pirkimo kainoms, tik pastovų bazinį apkrovimą turinčios kogeneracinės sistemos yra ekonomiskai rentabilios. Aukstesnės elektros pardavimo kainos didziausio poreikio metu sukurtų sąlygas daryti investicijas į didesnius kogeneracinės jėgainės pajėgumus ir leistų sumazinti investicijas, reikiamas naujų "pikinio" apkrovimo jėgainių statybai.

Būtina atsakyti į kai kuriuos pagrindinius klausimus, susijusius su kogeneracija (rinka, kainų nustatymas, kt. ):

• Kokia maziausia kogeneracinė jėgainė (pagal galią) yra ekonomiskai rentabili Lietuvoje?
• Ar yra vietinių konsultantų ir projektuotojų, praeityje rengusių  kogeneracijos projektus?
• Kokie yra sioje srityje galiojantys teisės aktai ir normatyvai?
• Kokio tipo kogeneracinę jėgainę pasirinkti?
• Kokį kurą naudoti ?
• Ar tokio kuro galima įsigyti?
• Kokiam laikotarpiui uzteks esamo kuro?
• Kokia kuro kaina?
• Kaip keisis kuro kaina amortizacijos laikotarpiu?
• Ar visada įmanoma parduoti elektros energiją?

Būtina apsvarstyti galimybę sudaryti sutartį su elektros energijos pirkėju:

Administracinės ir finansinės sąlygos:

Sutarties galiojimo trukmė?

Tarifai, tarifų galiojimo trukmė?

Mokėjimai,

Kam priklauso transformatorius ir elektros tiekimo linija?

Kas yra atsakingas uz transformatoriaus ir tiekimo linijos eksploataciją ir prieziūrą?

Kokie yra galiojantys sios srities teisės aktai?

Techninės sąlygos:

Reikalavimai elektros energijos kokybei

Daznio svyravimai

Tiekiamoji įtampa ir įtampos svyravimai

Reaktyviosios galios generavimas

Tinklo apsauga

Elektros energijos matavimas

Kokie yra sios srities teisės aktai.

Taip pat būtina įvertinti kai kuriuos techninius ir ekonominius aspektus:

Koks yra silumos poreikis?

Kokie būtų kogeneracinės jėgainės įrengimo kastai?

Kas uz tokią kainą pateikiama?

Kokia yra tokios jėgainės eksploatavimo trukmė?

Kas gali pastatyti kogeneracinę elektrinę?

Kokio tipo kogeneraciją pasirinkti?

Kokio dydzio kogeneracinė elektrinė būtų ekonomiskai priimtiniausia?

Kaip su rangovu turėtų būti sudaryta sutartis "iki rakto"?

Kiek zemės ar vietos reikia kogeneracinei jėgainei įrengti?

Kokios yra kogeneracinės jėgainės aptarnavimo ir prieziūros sąnaudos?

Ką daryti, kai kogeneracinė sistema sugenda?

Ar reikalingas specialus leidimas įrengti kogeneracinę jėgainę ?

O kaip su aplinkos apsauga?

Kokio auksčio turės būti kaminas?

Kaip turi būti valomi ismetamieji dūmai?

Koks sukeliamo triuksmo lygis?

Kokios yra statybos ir priesgaisrinės apsaugos inspekcijų nuostatos?

Kokius reikalavimus numato kitos valdzios ir technikos prieziūros institucijos?

Ar yra kas nors, ką mes uzmirsome?

8. Centralizuoto silumos tiekimo pranasumai, palyginti su decentralizuota sistema

Centralizuoto silumos tiekimo sistemų plėtra yra skatinama daugelyje Europos valstybių. Europos Komisija siekia du kartus padidinti kogeneracinių jėgainių skaičių Europos Sąjungoje, ir siuo metu rengiama ES direktyva dėl kogeneracijos. Kad kogeneracinės sistemos efektyviai veiktų, būtina CST sistema, todėl sioms sistemoms, kurių daugiausia yra Rytų Europoje, skiriamas daug dėmesio.

Centralizuotas silumos tiekimas, palyginti su silumos gamyba mazose decentralizuotose katilinėse, turi daug pranasumų. Pagrindiniai jų aprasyti toliau.

8.1 Aplinkosauginiai pranasumai

Centralizuoto silumos tiekimo katilinės ir kogeneracinės jėgainės yra labai efektyvios, todėl tam pačiam silumos ir/arba elektros energijos kiekiui pagaminti sunaudoja daug maziau kuro. Taigi yra taupomas iskastinis kuras, maziau tersiama aplinka.

Lietuvoje CST katilinės ir kogeneracinės jėgainės yra pastatytos uz miesto ribų arba pramoniniuose rajonuose. Tokia jų vieta buvo parinkta atsizvelgiant į vietinius klimato veiksnius, pavyzdziui vyraujančias vėjo kryptis, ir kt. Katilinės ir kogeneracinės jėgainės turi 50-200 m. auksčio kaminus, taigi dūmai yra ismetami aukstai virs zemės pavirsiaus, issisklaido didesnėje teritorijoje, todėl absoliuti tersalų koncentracija zemės lygyje yra zymiai mazesnė.

Mazos privačios 20 kW galios katilinės retai kada panaudoja daugiau nei 60% kuro energijos, o didelės 20 MW ir panasios galios CST katilinės retai kada panaudoja maziau nei 85% kuro energijos. Dideliuose katiluose pasiekiamas didelis degimo efektyvumas, todėl degimas yra svaresnis, aplinkai daromas mazesnis poveikis nei naudojant individualius maziau efektyvius katilus.

Tiekiant silumos energiją vartotojams centralizuoto silumos tiekimo vamzdynais, dalis energijos prarandama, isspinduliuojama į aplinką. Sie nuostoliai yra beveik du kartus didesni nei elektros energijos nuostoliai, perduodant elektrą tinklais is elektrinių vartotojams. Tačiau reikia paminėti, kad nuostoliai CST tinkluose yra gana mazi, palyginti su individualių katilų darbo efektyvumu.

8.2 Galimybė pasirinkti kurą

Labai svarbus CST sistemos pranasumas palyginti su kitais sildymo būdais, yra tas, kad tokios sistemos gali naudoti įvairių rūsių kurą ir perteklinę silumą. Pasaulyje iskastinio kuro atsargos mazėja, kuras brangsta, todėl galimybė pasirinkti kurą turės vis daugiau ir daugiau reiksmės.

CST katilinės gali naudoti vietinius kuro isteklius arba pirkti kurą Europos rinkose. CST katilinės ir silumos perdavimo sistemos gali naudoti ne tik gerai zinomas ir paplitusias kuro rūsis, tokias kaip mazutą arba gamtines dujas, bet taip pat ir medieną, gali perduoti vartotojams ir pramoninių procesų generuojamą perteklinę silumą, geoterminę energiją bei atliekų deginimo krosnių silumą.

Privatiems asmenims pakeisti naudojamo kuro rūsį dazniausiai yra sunku ir brangu. Norint pakeisti deginamo kuro rūsį CST sistemoje, jokių pakeitimų nei vartotojų namuose, nei silumos perdavimo tinkluose daryti nereikia. Tai reiskia, kad CST sistemos lengviau prisitaiko prie kuro tiekimo pokyčių, kainų pokyčių ar kokių kitų kuro tiekimo problemų. Atsizvelgiant į tai, kad Lietuvoje islaidos kurui sudaro iki 50 % visų CST katilinės veiklos sąnaudų, kurios įtraukiamos į silumos savikainą, galimybė pasirinkti vieną is kelių galimų kuro rūsių yra labai svarbus pranasumas.

Dauguma jėgainių ar stambių katilinių gali būti lengvai modernizuotos ir pritaikytos naudoti kitus energijos saltinius, pavyzdziui buitines ar medzio atliekas. Taip buvo modernizuotos ir pritaikytos naudoti medzio atliekas katilinės Birzuose, Molėtuose, Varėnoje ir Rokiskyje.

Lietuvoje biokuro (medienos) potencialas yra apie 543 tūkstančių tonų naftos ekvivalento per metus. Apie 60 - 70 % sio potencialo sunaudojama silumai gaminti. Mazdaug 20 - 25% sio kiekio sunaudojama CST katilinėse, kurių bendra galia yra apie 100 MW. Likusioji dalis yra sunaudojama mazesnėse decentralizuotose silumos gamybos sistemose, kurių efektyvumas nėra didelis.

Lyginant faktinį suvartojimą ir bendrą medienos kaip kuro potencialą, akivaizdu, kad kol kas nepanaudojama apie 30-40 % esamo potencialo. Norint geriau panaudoti sį potencialą, būtina įrengti arba modernizuoti katilus, kurių bendra galia būtų apie 300 MW, taigi aisku, kad stambios CST įmonės turi geriausias sąlygas tokiai modernizacijai atlikti. Sie skaičiai rodo, kad Lietuvoje silumos gamybai medienos galėtų būti naudojama daug daugiau, ir tai leistų atpiginti silumą vartotojams.

CST sistemos turi dar vieną labai svarbų pranasumą - jos gali panaudoti perteklinę (atliekinę) silumos energiją is pramonės įmonių ar kitų saltinių, ir tiekti silumą CST sistemų vartotojams, todėl reikia maziau importuoti iskastinio kuro. Tokių pavyzdzių Lietuvoje jau yra:

AB "LIFOSA" gamybinių procesų perteklinė siluma naudojama Kėdainių miesto vartotojų sildymo poreikiams tenkinti;

AB "PAJŪRIO MEDIENA" ir AB "KLAIPĖDOS BALDAI" naudoja gamybinių procesų medienos atliekas silumai gaminti savo įmonių katilinėse. Pagaminta siluma tiekiama į Klaipėdos miesto CST tinklus.

CST sistemos leidzia panaudoti geoterminę silumą, kaip, pvz., yra Klaipėdoje, kur neseniai pradėjo veikti geoterminė jėgainė. Esant maksimaliai apkrovai, jėgainės galia siekia 40 MW, ir čia pagaminta siluma CST tinklais tiekiama Klaipėdos miesto vartotojams.

Skandinavijos salyse silumos gamybai plačiai naudojamas biokuras, taip pat miesto atliekų deginimo krosnyse generuojama siluma. Dalis silumos pagaminama naudojant biodujas, kurios susidaro gazifikuojant organines atliekas.

[Saltinis: Nordvarme, CST Siaurės salyse, 1996]

8.3 Efektyvus, nepertraukiamas sistemos monitoringas ir aptarnavimas

Stambesnėse CST įmonėse ir kogeneracinėse jėgainėse galima taikyti pazangesnius įrangos aptarnavimo ir prieziūros metodus nei smulkiose individualiose sildymo sistemose. Be to, stambesnės įmonės paprastai turi profesionalesnius darbuotojus, pazangesnes monitoringo ir kontrolės sistemas ir įrangą - dazniausiai kompiuterizuotą, kuri gali uztikrinti nepertraukiamą sistemos veikimo kontrolę. Tokia kontrolės sistema leidzia operatyviai identifikuoti sistemos darbo nukrypimus nuo nustatytų techninių parametrų, visa tai yra registruojama ir skubiai gali būti atliekamas būtinas remontas ar procesų parametrų koregavimas.

Paprastai reguliariai aptarnaujamos didesnės galios sistemos. Siekimas uztikrinti efektyvų įrenginių darbą, pastangos minimizuoti darbo sutrikimus ir efektyvumo nuosmukius dazniausiai yra ekonomiskai pagrįstas ir vaidina lemiamą vaidmenį įmonės veikloje.

Kita vertus, decentralizuotų individualių sildymo sistemų savininkai ne visada gali sau leisti įsigyti sudėtingus monitoringo ar kontrolės įrenginius ar samdyti zmones jų prieziūrai. Prastai prieziūrimų įrenginių darbo efektyvumas mazėja ir galiausiai nukrinta zemiau optimalaus lygio. Dėl didesnio veiklos efektyvumo stambiose gerai priziūrimose įmonėse sutaupoma kuro, maziau tersiama aplinka, ypač anglies dioksidu ir azoto oksidais.

Individualių katilų savininkams labai brangu įsigyti naujus įrenginius, arba atlikti brangias prieziūros procedūras. Tokiu atveju jiems gali tekti imti banko paskolas ir mokėti dideles palūkanas. Ir centralizuoto silumos tiekimo įmonė stambiems remonto darbams atlikti gali būti priversta imti paskolą, tačiau paskolos sąlygos jai bus daug geresnės nei privatiems vartotojams.

Jeigu CST įmonė turi problemų, tai atsiliepia visiems vartotojams. Tačiau iskilus problemoms, CST įmonė visada gali pasinaudoti profesionalia pagalba. Tuo tarpu privatūs asmenys, labai daznai negali to sau leisti.

Stambios įmonės turi geresnes galimybes derėtis perkant kurą. Aisku, kad perkant 1000 tonų o ne 1000 kg anglių, vieno anglių kilogramo kaina bus zymiai mazesnė.

Tarsos kontrolė stambesnėse įmonėse yra daug geresnė nei smulkiose. Stambios įmonės gali įrengti modernius, sudėtingus tarsos kontrolės įrenginius ekonomiskai pagrįstomis sąnaudomis. Stambios CST įmonės, kurios daugeliu atveju vykdydamos privalomus reikalavimus naudoja geriausias kontrolės technologijas, gali sumazinti tarsą, nemazindamos silumos gamybos apimčių.

8.4 Naujos technologijos

CST įmonėse ir kogeneracinėse jėgainėse, siekiant sumazinti poveikį aplinkai, galima įdiegti naujausias technologijas jau ankstyvuose jų kūrimo etapuose. Tokių technologijų pavyzdziai yra modernūs katilai su mazai NO_x ismetančiais degikliais, dūmų recirkuliacija, kitos panasios technologijos ir dūmų valymo sistemos NO_x, SO₂ kiekiui mazinti. Smulkios įmonės neturi galimybių diegti tokių technologijų arba jos labai ribotos.

8.5 Didziausias efektyvumas esant dalinei apkrovai

Dirbant ne visa apkrova (sildymo sezono pradzioje ir pabaigoje), bendras stambių CST katilinių naudingumas daugeliu atvejų yra daug didesnis nei mazų individualių katilų dirbančių panasiomis sąlygomis.

Nedidelės decentralizuotos sildymo sistemos paprastai turi tik vieną katilą, kuris veikia nominalia galia, atitinkančia didziausią silumos poreikį salčiausiu metų laiku. Praktika rodo, kad katilai decentralizuotoje sistemoje maksimalia apkrova veikia tik labai mazą metų dalį. Didumą laiko katilas veikia daline apkrova ir nepasiekia didelio efektyvumo.

Stambiose CST katilinėse situacija yra kitokia, kadangi jose paprastai būna įrengti keli skirtingos galios katilai. Kintant silumos poreikiui, katilų darbas organizuojamas optimaliu rezimu, ir taip pasiekiamas didziausias visos katilinės darbo efektyvumas.

Tačiau reikėtų pazymėti, kad veikiančių katilų skaičius neturi įtakos silumos nuostoliams paskirstymo sistemoje. Mazėjant silumos apkrovai, nuostoliai santykinai didėja.

Verta pridurti, kad dauguma CST įmonių turi daugiau nei vieną katilinę ir jos būna sujungtos į bendrą silumos paskirstymo tinklą, todėl atsiranda papildoma galimybė lanksčiai eksploatuoti katilines esant dalinei apkrovai.

9. Ekonominis CST ir decentralizuotų sistemų palyginimas

9.1 CST ekonominis pagrįstumas

Vertinant centralizuotų ir decentralizuotų silumos sistemų darbą Vakarų Europoje ir Siaurės Amerikoje, atsizvelgiama į silumos tiekimo patikimumą, kuro prieinamumą, jo kainą ir investicijas. Be to, atsizvelgiama į nacionalinės energetikos ir aplinkosauginės politikos, taip pat į savivaldybių ekonominės politikos nuostatas.

Ekonominis centralizuoto silumos tiekimo pagrįstumas įvairiose situacijose gali būti vertinamas pagal silumos tankumą, t.y. perduotos ir paskirstytos silumos kiekį vienam tiekimo sistemos vamzdzio ilgio vienetui.

Sios srities Vakarų specialistų duomenimis, centralizuoto silumos tiekimo sistemos yra ekonomiskai pagrįstos, jeigu silumos tankumas yra didesnis nei 5 MWh per metus vienam metrui vamzdzio, ir jeigu yra naudojami alternatyvūs silumos gamybos būdai, pavyzdziui kogeneracija. 5 MWh atitinka silumos kiekį, kurį mazas katilas pagamina sunaudodamas 0,8 m³ skystojo kuro.

Remiantis siuo metu rengiamu Lietuvos silumos įstatymu ir Ūkio ministerijos rekomendacijomis, Lietuvoje kuriama ir diegiama centralizuoto silumos tiekimo vertinimo metodologija. Ji padės įvertinti vartotojų atsijungimo nuo centralizuoto silumos tiekimo tinklų padarinius.

Ekonominis vertinimas atliekamas keliais lygiais ir sitaip bandoma nustatyti kaip atsijungimas nuo CST sistemos atsilieps:

• salies mastu;
• silumos tiekėjui;
• vartotojui;

Vertinant buvo analizuojamos silumos gamybos ir tiekimo, galimo remonto ir eksploatavimo islaidos ir naujoms sistemos reikalingos investicijos. Naudojamoje metodikoje taip pat atsizvelgiama į kuro ir elektros energijos kainų kitimo prognozes. Be jau minėtų kriterijų, sistemos yra vertinamos gamtosaugos poziūriu.

Prieduose pateikiami pavyzdziai, kuriuose iliustruojami atsijungimo nuo centralizuoto silumos tiekimo sistemos padariniai. Pirmas pavyzdys (I priedas) iliustruoja atvejį, kai atsijungti nuo CST sistemos yra ekonomiskai nenaudinga, antras pavyzdys (II priedas)- kai tai ekonomiskai pateisinama.

Sie pavyzdziai gali tapti pagrindu vertinant tolesnę esamų sistemų plėtrą ir planuojant naujas sistemas.

9.2 Centralizuoto silumos tiekimo sąnaudos ir kainų nustatymas

Paprastai CST sistemų vamzdynai klojami ir plečiami palaipsniui, augant vartotojų skaičiui, atsirandant naujiems gyvenamiesiems namams ar įmonėms. Naujieji silumos vartotojai ir silumos generavimo saltiniai prijungiami prie tinklo, ir sitaip padidėja silumos gamybos ir paskirstymo apimtys. Kai CST sistemos plėtra atitinka pamazu didėjantį silumos poreikį, silumos gamybos ir paskirstymo nuostoliai yra nedideli.

Kodėl vis dėlto yra situacijų, kai CST sistemų tiekiama siluma kainuoja brangiau nei individualių dujinių katilų gaminama siluma?

Galima nurodyti kelias pagrindines priezastis:

• Sugriuvus "sovietinei sistemai", Lietuvos, kaip ir daugelio kitų buvusių planinės ekonomikos salių, ekonomikoje vyko gerai zinomi procesai: dauguma įmonių bankrutavo, silumos sunaudojimas sumazėjo dvigubai, o pramonės sektoriuje ir dar daugiau. Todėl daugumos katilinių, kogeneracinių jėgainių, vamzdynų, siurblių ir kitos įrangos nasumas gerokai virsijo sumazėjusius poreikius, jų eksploatacinės islaidos santykiskai isaugo. Be to, sistemos ir įranga jau yra gerokai susidėvėjusi. Sie veiksniai tiesiogiai veikia silumos gamybos ir paskirstymo sąnaudas, o kartu ir silumos kainą.

• Dujų kainų nustatymo politika, kai vartotojams taikomos kainos priklauso nuo suvartoto dujų kiekio, neatitinka rinkos ekonomikos principų ir iskraipo rinką. Nors toks kainų nustatymo principas is esmės yra geras - smulkus vartotojas uz suvartotą dujų vienetą moka daugiau nei stambus vartotojas, tačiau tai vis dėlto neatspindi faktinių dujų tiekėjų islaidų. Akivaizdu, kad kai aptarnaujamas didelis smulkių vartotojų skaičius, eksploatacinės islaidos vienam tokiam vartotojui didesnės nei stambiam vartotojui. Dujų kainos nustatymo principai neatitinka liberalizuotos dujų rinkos principų.

Aplinkosaugos mokesčiai yra nevienodai paskirstyti. Mazų katilų, sildančių individualius namus, savininkai nemoka aplinkosaugos mokesčių, tuo tarpu CST įmonės tokius mokesčius turi mokėti. Tai turi įtakos bendriems kastams.

• CST įmonės nuolat kovoja su silumos vartotojų skolomis. Savivaldybės ir valstybinės valdzios įstaigos dazniausiai yra didziausios įmonių skolininkės. Kai kurios savivaldybės ir daugiabučių namų bendrijų gyventojai yra įsiskolinę įmonėms, kadangi yra sunku juos priversti sumokėti, dazniausiai dėl to, kad techniskai neįmanoma atjungti atskirų vartotojų arba priversti juos padengti skolas kokiais nors kitais būdais. CST įmonėms daromas didelis spaudimas: kuro, elektros energijos tiekėjai, paslaugų teikėjai reikalauja mokėti, dėl to labai pablogėja CST įmonių finansinė padėtis.

• Kai CST įmonės buvo perduotos savivaldybių jurisdikcijai, didziulės AB "Lietuvos energija" skolos taip pat buvo perduotos ir tai labai apsunkino CST įmonių padėtį.

• Savivaldybės ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija derina silumos tarifus CST įmonėms. Kartais nustatyti kainų tarifai nepadengia silumos gamybos ir paskirstymo sąnaudų. Dėl to įmonėms trūksta apyvartinių lėsų, ir jos yra priverstos imti bankų paskolas  didelėmis palūkanomis.

Visi čia isvardyti veiksniai daro įtaką centralizuotu būdu tiekiamos silumos kainai. Netgi jeigu įmonė yra gerai valdoma ir veikia pakankamai sėkmingai, silumos kaina paprastai yra didesnė nei 12 ct/kWh; daugeliu atveju 13-17 ct/kWh, o kuro kaina silumos savikainoje sudaro tik 4-6 ct/kWh [2001 m. duomenys].

Sumazėjęs silumos vartojimas santykiskai padidina silumos nuostolius, todėl būtina renovuoti esamus vamzdynus ir įrangą. Daugumai įmonių nėra lengva rasti lėsų tokiems renovacijos projektams įgyvendinti. Dazniausiai savivaldybės pačios neturi pakankamai finansinių isteklių ir negali jų skolintis dėl ekonominių priezasčių arba kokių nors teisinių apribojimų.

Taigi, nepaisant daugelio centralizuoto silumos tiekimo sistemų pranasumų, CST įmonės turi įveikti dar daug sunkumų ir problemų, kurių dauguma yra praėjusių desimtmečių socialinių ir ekonominių procesų padarinys.

9.3 Pakeisti CST sistemas individualiais katilais?

Centralizuoto silumos tiekimo sistemų svarba ypač isryskėja, kai įvertinami pranasumai ir galimybės, kurios būtų prarastos, jeigu CST sistemos būtų sunaikintos:

Būtų prarasta kogeneracijos galimybė, o tai ypač svarbu, kai bus uzdaryta Ignalinos atominė jėgainė ir reikės ieskoti alternatyvių elektros energijos gamybos būdų. Be CST sistemų elektrinės negalės įdiegti kogeneracinių procesų ir turės taikyti ne tokias efektyvias technologijas. Todėl elektros energijos kaina bus nekonkurencinga.

Daugelio ismetamų tersalų kiekiai labai padidėtų, o tai darytų neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei.

Centralizuoto silumos tiekimo sistemos yra integruotos sistemos. Dalies vartotojų atsijungimas nuo sistemos neigiamai veikia CST įmonių, o kartu ir vartotųjų ekonominę padėtį. Sumazėjus vartotojų skaičiui silumos kaina jiems isaugtų, kadangi fiksuotos silumos gamybos ir paskirstymo islaidos nepasikeistų.

Kaip jau minėta, Lietuvos CST sistemų vertė yra mazdaug 3 mlrd. litų. Visiskai naujų tinklų tiesimas kainuotų mazdaug 6 mlrd. litų, o tai dideli pinigai Lietuvos savivaldybėms. Atsizvelgiant į visus esamų centralizuoto silumos tiekimo sistemų pranasumus ir tobulinimo galimybes, jas būtina islaikyti, renovuoti ir uztikrinti jų funkcionalumą.

Esant dabartinėms kuro kainoms, atsijungus nuo CST tinklų ir įrengus individualų dujinį katilą, silumos kaina sumazėja iki 8-11 ct/kWh, netgi įskaitant investicijas ir amortizacines islaidas. Tai tik siek tiek pigiau, nei centralizuoto silumos tiekimo sistemų tiekiama siluma. Naudojant individualias mediena kūrenamas katilines, kaina gali būti ir dar mazesnė.

Biokuras galėtų būti naudojamas ir platesniu mastu, tačiau atsizvelgiant į valstybinius interesus, taip pat daugumos gyventojų poziūrį, didziųjų CST tinklų isardymas ir chaotiskas individualių katilinių įrengimas siuo atveju nėra tinkama iseitis .

Kai kurios mazesnės centralizuoto silumos tiekimo sistemos, kurios dabartinėmis sąlygomis yra neefektyvios, turėtų būti panaikintos ir planingai pakeistos individualaus sildymo sistemomis.

9.4 Rinkos reikalavimai centralizuotam silumos tiekimui

Jeigu bendrijai ar miestui siluma yra tiekiama centralizuotai, nėra įvairių silumos tiekimo būdų konkurencijos - CST įmonė yra monopolistė, ir, norėdama būti naudinga vartotojams ir visuomenei, turi būti natūrali monopolija. Pagal dabartinę silumos tarifo nustatymo tvarką pati CST įmonė nustato silumos kainą vartotojams. Savivaldybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sią nustatytą silumos kainą derina ir turi uztikrinti, kad uz sildymą mokama kaina visų pirma būtų nustatyta silumos gamybos kastų padengimo, o ne pelno siekimo principais. Tai atsitiks savaime, jeigu CST įmonė priklausys savivaldybei arba vartotojams, tačiau jeigu tai bus privati bendrovė, stebėti, kontroliuoti ir reguliuoti silumos kainas taps daug sunkiau.

10. Pastarojo laikotarpio naujovės centralizuoto silumos tiekimo sistemose

Dauguma centralizuoto silumos tiekimo įmonių stengiasi sumazinti silumos generavimo kastus, įdiegdamos naujas technologijas ir efektyvesnius įrenginius. Jau dabar kelios CST įmonės ėmėsi iniciatyvos ir buvo gerokai sumazintos energijos ir gamybos sąnaudos:

• Pradėjus tiekti gamtines dujas į centrines katilines (kaip papildomą kurą), sumazėjo silumos gamybos kastai.

• Nauji, modernūs, optimalios galios dūmavamzdziai katilai pakeitė per didelės galios, susidėvėjusius Rusijos gamybos katilus, sistemos tapo lankstesnės, lengviau paleidziamos ir stabdomos.

• Dideli oro tiekimo ir dūmų ismetimo ventiliatoriai pakeisti daug efektyvesniais įrenginiais, arba juose buvo įrengti daznio keitikliai, o tai leido sutaupyti nemaza elektros energijos.

• Katilinių įrangos kontrolės sistemos buvo kompiuterizuotos. Visi silumos gamybos procesai dabar registruojami kompiuteryje, kuris taip pat reguliuoja optimalius darbo rezimus.

• Senąją vartotųjų įrangą pakeitė nauji modernūs silumos punktai. Toks modernizavimas labai naudingas vartotojams, tačiau naudingas ir pačiai CST sistemai, kadangi leidzia sumazinti vandens tiekimo temperatūrą, o kartu ir silumos nuostolius perdavimo tinkle.

• Decentralizuotos dujinės katilinės, atskirtos nuo CST sistemos, buvo įrengtos tiems vartotojams, kur tiekti silumą is CST tinklų buvo ekonomiskai nenaudinga dėl labai ilgų vamzdynų, kuriuose susidaro dideli silumos nuostoliai.

• Kai kurios CST įmonės yra parengusios tolesnio įmonių modernizavimo ir plėtros investicinius planus, kai kurios įmonės planuoja įrengti naujus biokuro deginimo katilus. Kai kuriais atvejais tokios įmonės galės rinktis tris skirtingas kuro rūsis ir gaminti silumą maziausiomis kainomis.

Lietuvos CST sistemų vartotojai teikia prioritetą decentralizuotam, individualiam silumos reguliavimui ir suvartotos silumos matavimui. Vartotojas pats nori turėti galimybę reguliuoti vartojamą silumos kiekį ir mokėti tik uz faktiskai sunaudotą silumą. Decentralizuoti silumos reguliavimą galima įrengiant centrinį silumos punktą name, kur bus atskirai reguliuojama siluma ir buitinio karsto vandens ruosimas. Beveik 25% visų CST sistemų vartotojų Lietuvoje jau dabar gyvena namuose, kur įrengti modernūs silumos punktai.

Vartotojai, kurie nori reguliuoti silumą kiekviename buto kambaryje, gali įrengti individualius silumos matavimo prietaisus (silumos daliklius) ir termostatinius voztuvus ant kiekvieno radiatoriaus. Taip naujas sistemas rengti arba remontuoti esamas skatina vyriausybinės organizacijos, taip pat tarptautinės institucijos, teikdamos paskolas su mazomis palūkanomis, subsidijas, dotacijas, ir kitokias būdais remia tokius projektus.

Techniniu poziūriu nėra sunku modernizuoti silumos punktus ir vartotojų sildymo sistemas bei padaryti jas labiau tinkamas vartotojų poreikiams. Tačiau būtina, kad siame procese aktyviai dalyvautų patys gyventojai ar jų bendrijos.

Renovuojant centralizuoto silumos tiekimo sistemas, būtina vietinių bankų, tarptautinių finansinių institucijų ar uzsienio investuotojų finansinė pagalba, tačiau čia yra daug galimybių, ir jomis galima pasinaudoti.

Baigiamosios pastabos:

Nustatyta, kad miestuose centralizuotam silumos tiekimui tikriausiai nėra alternatyvaus silumos tiekimo būdo. Tai įrodė ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos valstybių specialistai.

Techninės CST sistemų problemos gali būti nesunkiai issprendziamos, ir tai jau dabar yra daroma.

Labai svarbu sių sistemų pranasumus paversti pigesne siluma ir didesniu komfortu vartotojams, ir kiek galima plačiau naudoti centralizuotą silumos tiekimą, kaip aplinkosaugos poziūriu priimtiniausią sildymo būdą, ir uztikrinti patikimą silumos tiekimą ateities kartoms.

I Priedas: Situacijos, kai objektas yra atjungiamas nuo C 343c24d ST sistemos ir naudoja alternatyvų silumos saltinį, įvertinimas (ekonomiskai nenaudingas)

II Priedas Situacijos, kai objektas yra atjungiamas nuo C 343c24d ST sistemos ir naudoja alternatyvų silumos saltinį, įvertinimas (ekonomiskai naudingas)

III Priedas: Energijos taupymo namuose projektas - lengvatinės paskolos bendrijoms

Daugiabučių namų savininkų (DNS) bendrijos gali gauti lengvatines paskolas pastatų renovacijai finansuoti. Paskola gali būti panaudota energijos taupymo ir pastatų konstrukcijų gerinimo priemonėms įgyvendinti:

pastato silumos punktui ir sildymo sistemai modernizuoti;

buitinio karsto vandens ruosimo ir tiekimo sistemai renovuoti,

stogui siltinti ir remontuoti,

sienoms siltinti ir siūlėms uztaisyti,

langams ir durims remontuoti bei keisti.

Pagrindinės paskolos suteikimo sąlygos:

Paskola duodama litais;

Paskola suteikiama iki 10 metų laikotarpiui, tačiau galima ją grązinti anksčiau termino;

Paskolos dydis sudaro 90% reikiamų investicijų sumos;

Pradinis bendrijos įnasas savomis lėsomis - 10% bendros investicijų sumos;

11 % metinių palūkanų, fiksuotų visam paskolos laikotarpiui;

Bendrijai nereikia įkeisti turto.

Projekto lengvatos:

Is paskolos lėsų įsigyjamoms medziagoms ir apmokamiems darbams taikoma PVM lengvata;

. Bendrijoms, paėmusioms paskolą ir įgyvendinusioms projektą, suteikiama negrązintina valstybės parama iki 30% paskolos dydzio;

. Mazas pajamas turinčioms seimoms paskolos yra is dalies kompensuojamos per mokesčius uz sildymą ir karstą vandenį.

Pagrindiniai projekto etapai:

Bendrijos narių susirinkimas priima sprendimą dalyvauti energijos taupymo būste projekte ir kreipiasi į konsultavimo centrą.

Bendrija samdo techninius konsultantus (konsultacinę firmą), kurie įvertina pastato techninę bei energetinę būklę ir parengia investicinį projektą.

Pagal parengtą investicinį projektą bendrija pasirenka optimalų pastato atnaujinimo variantą (tiek investicijų, tiek priemonių atzvilgiu) ir priima galutinį sprendimą imti atitinkamo dydzio paskolą.

Bendrija pateikia bankui reikiamą dokumentaciją.

Bankui pritarus ir uztikrinus dėl paskolos gavimo, bendrija samdo konsultacinę firmą rangos konkursui organizuoti.

Rangovas renkamas konkurso tvarka is ne maziau kaip trijų rangovinių firmų.

. Po rangos konkurso bendrija pasiraso paskolos sutartį su banku 90% numatytos rangos sutarties sumos.

Bendrija samdo konsultacinę firmą techninei prieziūrai atlikti.

. Bendrija savomis lėsomis rangovui sumoka avansą - iki 10% likusios sumos (bendrijos islaidos uz investicinio projekto parengimą, rangos konkurso organizavimą ir techninę prieziūrą įskaitomos kaip dalis pradinio įnaso);

. Pastato atnaujinimo darbai uzbaigiami bendrijai, techninės prieziūros atstovui ir rangovui pasirasius trisalį darbų atlikimo aktą.

. Uz atliktus darbus bendrija apmoka banko pavedimu pagal rangovo israsytas sąskaitas-faktūras (PVM bendrijai isskaičiuojamas).

Bendrija kreipiasi dėl 30% negrązintinos valstybės paramos.

IV Priedas: Sėkmingos plėtros galimybės - indėlis į politinį procesą

Dabartinė ekonominė ir finansinė padėtis Lietuvos CST sektoriuje daznai apibendrinama vienu paprastu klausimu: "Ką daryti?". Yra tik vienas aiskus iseities taskas - silumos tiekėjai ir vartotojai yra tarpusavyje priklausomi, todėl silumos sektoriuje turi būti rasti sprendimai, kurie padėtų reguliuoti ir planuoti sektoriaus veiklą ir sukurtų tarpusavio harmoniją.

Kai kurie praktiniai zingsniai sioje srityje būtų tokie:

Dujų kainų nustatymo sistema turi atitikti liberalios rinkos reikalavimus. Todėl patvirtintos dujų kainos smulkiems ir stambiems vartotojams turi būti perziūrėtos, remiantis patirtimi tarptautinėse rinkose.

Aplinkosaugos mokesčiai is principo turi būti taikomi visiems vartotojams, kurie vartoja apmokestinamus energijos saltinius.

Silumos rinkos reguliavimas ir perspektyvinis silumos sektoriaus planavimas turi remtis valstybės prioritetais ir negali būti veikiamas interesų grupių:

suteikiant prioritetą kombinuotos silumos ir elektros energijos gamybos plėtrai;

įdiegiant siuolaikines technologijas, naudojant biokurą ir pramonės atliekas;

įdiegiant priemones ir sistemas, kurios galėtų sumazinti aplinkos tarsą atskirame regione ir visoje salyje;

didinant silumos gamybos, paskirstymo efektyvumą, tuo pat metu mazinant suvartojamos silumos kiekį, kad būtų efektyviai naudojamas brangus importuojamas kuras.

Kai kurios mazos, neefektyvios CST sistemos turi būti panaikintos. Norint pagerinti padėtį silumos sektoriuje, galėtų būti sukurtas rinkos stabilizavimo mechanizmas, kuris leistų vartotojams palyginti centralizuotą silumos tiekimą su alternatyviais decentralizuotais silumos tiekimo būdais. Toks mechanizmas galėtų būti sukurtas vadovaujantis silumos sektoriaus plėtros specialiaisiais planais, kurie būtų sudaromi maziausių silumos tiekimo kastų visiems vartotojams ir maziausio poveikio aplinkai pagrindu.

Sprendimai, priimti vadovaujantis patvirtintu silumos sektoriaus plėtros planu padėtų isvengti nuostolių steigiant ir eksploatuojant tokius visuomeninės reiksmės tinklus kaip centralizuotas silumos tiekimas, elektros energijos ar dujų tiekimo sistemos.

Turėtų būti sukurta sistema, kuri galėtų uztikrinti konkurenciją silumos gamyboje. CST operatorius turi turėti galimybę pirkti silumą is nepriklausomo silumos gamintojo, atsizvelgdamas į tai, kad prioritetas turi būti teikiamas silumos tiekimo patikimumui ir kokybei, gamtosaugai. Silumos kaina turėtų būti zemesnė uz tam tikrą tinklo nustatomą bazinę kainą. Tokia sistema, įdiegianti konkurenciją silumos gamybos rinkoje, kai kuriais atvejais galėtų atpiginti silumą.

Be jau minėtų skubių priemonių, būtina imtis ir kitų veiksmų:

Salinti esamus centralizuoto silumos tiekimo sistemos trūkumus, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, atkurti CST sektoriaus reputaciją, bandyti susigrązinti buvusius ir pritraukti naujų vartotojų;

Uztikrinti CST įmonių veiklos viesumą, supazindinti politikus, esamus ir potencialius vartotojus, visą visuomenę su centralizuoto silumos tiekimo pranasumais;

Renovuoti esamą silumos sektorių naudojantis vietiniais finansų istekliais ir pritraukiant uzsienio investuotojus. Pirmenybė turėtų būti teikiama investicijoms, kurios padėtų sumazinti silumos gamybos, perdavimo ir paskirstymo kastus, kurių dėka galima būtų taupyti kurą silumos gamyboje, importuojamą kurą keisti vietinėmis ir atsinaujinančiomis kuro rūsimis, ir sumazinti tersalų kiekius.