Lietuvos advokatūros statutas (toliau - Statutas), priimtas vykdant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą (toliau - Advokatūros įstatymas), nustato Statuto reglamentavimo sričiai priskirtą, taip pat Advokatūros įstatymo neaptartą bei kitą Lietuvos advokatūros veiklą.

I. ASMENS PRIPAZINIMO ADVOKATU TVARKA

1. Asmuo pripazįstamas advokatu Advokatūros įstatymo ir sio Statuto nustatyta tvarka bei sąlygomis.

2. Asmuo, norintis būti pripazintas advokatu, Lietuvos advokatų tarybai pateikia:

1) prasymą, kuriame turi būti nurodyti besikreipiančio asmens duomenys (vardas, pavardė, gimimo metai, asmens kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė ir kt.), taip pat atsakyta į klausimą, ar nėra pagrindų, nurodytų Advokatūros įstatyme, dėl kurių jis negalėtų būti pripazintas advokatu;

2) dokumentus, kurie patvirtina, kad yra įvykdyti Advokatūros įstatyme ir siame Statute nurodyti reikalavimai dėl teisės būti pripazintam advokatu;

3) Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 3 punkte ir 8 straipsnio 2 punkte nurodyti asmenys pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jie turi Advokatūros įstatymo nustatytos trukmės teisinio darbo stazą, o advokatų padėjėjai - atlikę vienerių metų advokato padėjėjo praktiką bei pateikę atliktos praktikos ataskaitą, vadovo isvadą - įvertinimą dėl atliktos praktikos ir pasirengimo dirbti advokatu;

4) rekomendaciją, kurioje turi būti nurodyta, kad rekomenduojamasis atitinka Advokatūros įstatyme nurodytus reikalavimus dėl nepriekaistingos reputacijos. Rekomendaciją turi teisę pateikti praktikuojantys advokatai, turintys ne mazesnį kaip 5 metų praktikuojančio advokato darbo stazą, teisėjai, turintys ne maziau kaip 5 metų teisėjo darbo stazą, teisėsaugos institucijų vadovai, o rekomendaciją asmenims, pretenduojantiems į pripazinimą advokatais Advokatūros įstatymo nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis, gali duoti ir paskutinės jų darbovietės vadovas;

5) uzpildytą advokato įskaitos lapą.

3. Pripazinimo advokatu klausimas sprendziamas Lietuvos advokatų tarybos sprendimu, į posėdį paprastai kviečiant asmenį, pateikusį prasymą pripazinti jį advokatu.

II. ĮRASYMO Į PRAKTIKUOJANČIŲ ADVOKATŲ SĄRASĄ TVARKA

4. Į Praktikuojančių advokatų sąrasą įrasoma pagal Advokatūros įstatymo ir sio Statuto nustatytą tvarką bei sąlygas.

5. Asmenys, Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka pripazinti advokatais ir norintys būti įrasyti į Praktikuojančių advokatų s&# 19319i819t 261;rasą, Lietuvos advokatų tarybai pateikia:

1) prasymą įrasyti į Praktikuojančių advokatų sąrasą, kuriame turi būti nurodyta, ar nepasikeitė duomenys, pateikti prasant pripazinti juos advokatais, jeigu pasikeitė, - nurodyti, kurie duomenys pasikeitė ir kaip;

2) įrodymus, kad buvo įvykdyti Advokatūros įstatymo, sio Statuto nustatyti reikalavimai įrasyti į Praktikuojančių advokatų s&# 19319i819t 261;rasą, Lietuvos advokatų tarybos nurodymai dėl įrasymo į Praktikuojančių advokatų sąrasą.

6. Įrasymo į Praktikuojančių advokatų sąrasą procedūra Lietuvos advokatų tarybos sprendimu sustabdoma, jeigu dėl pareiskėjo yra pradėtas parengtinis tyrimas baudziamojoje byloje arba tokioje byloje jau vyksta teisminis nagrinėjimas, iki bus priimtas nuosprendis ar byla bus nutraukta.

7. Įrasymo į Praktikuojančių advokatų sąrasą klausimas sprendziamas Lietuvos advokatų tarybos nutarimu paprastai dalyvaujant pareiskėjui.

III. ADVOKATO(-Ų) KONTOROS, JOS SKYRIŲ (PADALINIŲ) STEIGIMO, REGISTRAVIMO,

DARBO ORGANIZAVIMO, REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

8. Advokatų kontoros (advokatų kontorų skyriai (padaliniai) steigiamos ir registruojamos pagal Advokatūros įstatyme bei siame Statute nustatytą tvarką ir sąlygas.

Advokato(-ų) kontorų steigimo tvarka

9. Advokato (-ų) kontora - tai vieno advokato profesinės veiklos organizacinė forma arba dviejų ir daugiau advokatų profesinis junginys, įsteigtas ir Lietuvos advokatų taryboje įregistruotas sio Statuto nustatyta tvarka, veikiantis pagal partnerystės sutartį arba sutartį dėl nuolatinės darbo vietos, nustatančios advokato (-ų) darbo organizavimo, advokatų atstovavimo kontoros vardu, kontoros ir/ar advokato (-ų) vardu gaunamų pajamų bei patiriamų sąnaudų, teikiant klientams teisinę pagalbą, pasiskirstymo ir kitas kontoros ir/ar advokato (-ų) veiklos sąlygas. Advokato(-ų) kontora neturi juridinio asmens teisių. Advokato(-ų) kontoras steigia advokatas(-ai).

10. Norintys steigti advokato(-ų) kontorą advokatai sudaro steigimo sutartį, jei steigėjas vienas, - surasomas advokato kontoros steigimo aktas. Steigimo sutartyje (akte) nurodoma: steigiamos advokato(-ų) kontoros pavadinimas, adresas, telefono (fakso) numeris, steigėjai. Jeigu steigėjai yra keli, nurodoma, kokiu pagrindu advokatai dirbs steigiamoje advokato(-ų) kontoroje.

11. Advokato(-ų) kontorų patalpos paprastai neturi būti tuose pačiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos.

12. Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo advokato(-ų) kontoros steigimo sutarties (akto) sudarymo, sudaromos partnerystės sutartys arba sutartys dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo.

13. Vyriausybė, Teisingumo ministerija arba Lietuvos advokatų taryba gali įsteigti advokatų kontorą, kuri teikia teisinę pagalbą socialiai remtiniems asmenims civilinėse bylose bei teisinę pagalbą baudziamosiose bylose pagal tardytojo, prokuroro ar teismo paskyrimą. Tokios advokatų kontoros steigimo tvarką, jos darbo organizavimo principus nustato ją steigiančios institucijos pagal Advokatūros įstatymą bei sį Statutą arba kitus įstatymus.

14. Advokato(-ų) kontoros pavadinime nurodoma: "Advokato(-ų) kontora", taip pat gali būti nurodyta: advokato(-ų) kontoros buveinės vietovės pavadinimas (jeigu toje vietovėje yra kelios kontoros su vietovės pavadinimu, tai Lietuvos advokatų tarybos sprendimu kiekvienai kontorai suteikiamas eilės numeris); advokato(-ų) kontoros steigėjo vardas, pavardė; salia advokato pavardės gali būti zodis "partneriai". Bet kuriuo atveju, jei advokato(-ų) kontoros pavadinime nenurodomas buveinės vietovės pavadinimas, jame turi būti nurodyta bent vieno advokato pavardė. Kiekviena advokato(-ų) kontora turi turėti matomoje vietoje pakabintą iskabą, kurioje turi būti nurodytas kontoros pavadinimas.

Advokato(-ų) kontoros įregistravimo tvarka

15. Advokato(-ų) kontoros įregistruojamos Advokatūros įstatymo ir sio Statuto nustatyta tvarka Lietuvos advokatų tarybos nutarimu.

16. Lietuvos advokatų taryba isduoda advokato(-ų) kontoros registravimo pazymėjimą.

17. Advokatai, norintys įregistruoti įsteigtą advokato(-ų) kontorą, pateikia Lietuvos advokatų tarybai prasymą įregistruoti įsteigtą advokato(-ų) kontorą, sį prasymą pasiraso advokato(-ų) kontoros steigėjai arba jų įgalioti asmenys. Kartu su prasymu pateikiami dokumentai, patvirtinantys teisę advokato(-ų) kontorai naudotis patalpomis. Jeigu advokato(-ų) kontoroje dirbs du ir daugiau advokatų, turi būti pateikiamas rastas, patvirtinantis, kad yra sudaryta partnerystės sutartis ar sutartis dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo.

Advokato(-ų) kontoros darbo organizavimas

18. Advokato(-ų) kontorose darbas organizuojamas pagal Advokatūros įstatymo, sio Statuto, taip pat Lietuvos advokatų tarybos bei advokato(-ų) kontoros nustatytą tvarką.

19. Advokatai kontorose dirba pagal partnerystės sutartis arba pagal sutartis dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo, kurios kartu su Advokatūros įstatymu ir siuo Statutu reglamentuoja advokatų kontoros veiklą ir joje dirbančių advokatų turtinius, profesinius bei kitus santykius. Partnerystės sutartis ar sutartis dėl darbo vietos suteikimo negali priestarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir siam Statutui.

20. Partnerystės sutartyse paprastai nurodoma: partnerių teisės ir pareigos, sprendimų priėmimo tvarka, partnerių dalys bendrojoje nuosavybėje, darbo pasidalijimas ar jo pasidalijimo principai, pajamų ir islaidų pasidalijimas ar jų pasidalijimo principai, naujų advokatų priėmimo į kontorą sąlygos ir tvarka, prisijungimo prie partnerystės sutarties sąlygos ir tvarka, partnerystės sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka, ginčų sprendimo tvarka ir kt.

21. Sutartyse dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nurodoma: salių teisės ir pareigos, sprendimų priėmimo tvarka, darbo pasidalijimas, islaidų paskirstymas, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka, ginčų sprendimo tvarka ir kt.

22. Su advokatų padėjėjais jų praktikos atlikimo laikui yra sudaromos terminuotos darbo vietos suteikimo sutartys tarp advokato padėjėjo ir advokato(-ų) kontoros įgalioto asmens tarpininkaujant praktikos vadovams.

23. Partnerystės sutartis, sutartis dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo ir sutartis su advokato padėjėju dėl darbo vietos suteikimo yra konfidencialūs dokumentai. Jų turinys gali būti atskleistas tik salių sutikimu bei teismo ar tardymo organų reikalavimu, jei yra iskelta baudziamoji byla, taip pat jei ginčas dėl sių sutarčių nustatyta tvarka perduotas nagrinėti Lietuvos advokatų tarybai ar kitoms institucijoms. Sių sutarčių dalis, reglamentuojanti pajamų ir islaidų pasidalijimą, gali būti atskleidziama ir finansų institucijų reikalavimu.

24. Į veikiančią advokato(-ų) kontorą advokatai priimami ir atleidziami remiantis jų partnerystės sutartyse ar sutartyse dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nurodyta tvarka.

25. Apie priėmimą dirbti į advokato(-ų) kontorą ar atleidimą is jos per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo advokatas ir advokato(-ų) kontoros seniūnas rastu privalo pranesti Lietuvos advokatų tarybai, kuri artimiausiame posėdyje nutarimu įregistruoja pasikeitimus. Gali būti atsisakoma įregistruoti pasikeitimus, jei dėl to tarp salių yra nustatyta tvarka neisspręstas ginčas. Jeigu is kontoros atleidziamas advokatas lieka praktikuojančiu advokatu, taip pat jis privalo pateikti rastą, kad nustatyta tvarka yra priimtas dirbti į kitą advokato(-ų) kontorą, arba kartu su rastu pateikti Lietuvos advokatų tarybai siame Statute nurodytus dokumentus dėl naujos advokato(-ų) kontoros įregistravimo, priesingu atveju jis gali būti isbrauktas is Praktikuojančių advokatų sąraso.

26. Partnerystės sutartis ar sutartis dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo laikomos nutrauktomis pagrįstai tada, kai dėl to sutinka abi salys arba yra nustatyta tvarka isspręstas ginčas, arba jei advokatas, su kuriuo nutraukta atitinkama sutartis, neinformavo per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties nutraukimo Lietuvos advokatų tarybos apie tai, jog jis ginčija atitinkamos sutarties nutraukimo pagrįstumą. Sutartis laikoma nutrūkusia tada, kai yra įvykęs aiskus sutartyje nurodytas sutarties nutrūkimo faktas, jei tai nėra uzginčyta nustatyta tvarka ir ginčas nėra isspręstas.

Advokatų kontorų reorganizavimas ir likvidavimas

27. Advokatų kontoros gali būti reorganizuojamos: jas jungiant, skaidant ar kitaip pertvarkant.

28. Sprendimas dėl advokato(-ų) kontoros reorganizavimo priimamas advokato(-ų) kontoros susirinkime, atsizvelgiant į partnerystės sutarties ar sutarties dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo sąlygas. Advokato(-ų) kontora reorganizuojama pagal susirinkime patvirtintą projektą, kuriame turi būti nurodyta, kaip reorganizuojama advokato(-ų) kontora, steigiamų po reorganizavimo advokatų kontorų pavadinimai, buveinės, turto įvertinimas ir jo perėmimo bei kiti klausimai.

29. Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo reorganizuoti advokato(-ų) kontorą priėmimo apie tokį sprendimą pranesama Lietuvos advokatų tarybai su prasymu įregistruoti naujas, po reorganizavimo įsteigtas, kontoras ir isregistruoti reorganizuotą kontorą.

30. Advokatų kontoros likviduojamos tos advokato(-ų) kontoros advokatų susirinkimo sprendimu pagal partnerystės ar sutarties dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytą tvarką tais atvejais, jeigu toje kontoroje nebelieka advokatų, esančių Praktikuojančių advokatų sąrase. Jeigu per vieną mėnesį nuo tada, kai advokato(-ų) kontoroje nebelieka advokatų, įrasytų į Praktikuojančių advokatų sąrasą, sprendimas likviduoti advokato(-ų) kontorą nepriimamas, sį klausimą sprendzia Lietuvos advokatų taryba.

31. Apie advokato(-ų) kontoros reorganizavimą ar likvidavimą pranesama rastu tos kontoros klientams ir kreditoriams arba skelbiama "Valstybės zinių" priede "Informaciniai pranesimai" nurodant teisių perėmėją, jei toks yra.

32. Advokato(-ų) kontoros advokatų susirinkimas, priėmęs sprendimą likviduoti advokato(-ų) kontorą, paskiria advokato(-ų) kontoros likvidatorių arba likvidavimo komisiją, nustato likvidavimo procedūrą, issprendzia advokato(-ų) kontoroje buvusių bylų, kitų dokumentų, archyvų perdavimo ir kitus reikalus.

33. Likviduotos advokato(-ų) kontoros archyvas perduodamas Lietuvos advokatų tarybos nustatyta tvarka saugoti.

Advokatų kontoros seniūno teisės ir pareigos

34. Advokatų kontorose, kuriose dirba du ir daugiau advokatų, advokatų kontoros darbui organizuoti tų advokatų kontorų advokatai renka seniūną. Advokatų kontorose, kuriose dirba vienas advokatas, seniūno funkcijas atlieka advokatas - kontoros steigėjas. Advokatų kontoros seniūnas renkamas pagal partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytą tvarką bei sąlygas.

35. Advokatas, isrinktas advokatų kontoros seniūnu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo isrinkimo privalo apie tai pranesti Lietuvos advokatų tarybai.

36. Advokatų kontoros seniūnas vykdo sias funkcijas (jeigu partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nėra nustatyta kitaip):

1) organizuoja advokatų kontoros darbą, tvarko advokatų kontoros kasdieninės veiklos reikalus;

2) leidzia įsakymus dėl advokatų kontoros darbo organizavimo;

3) teikia duomenis Lietuvos advokatų tarybai dėl advokatų priėmimo dirbti į advokatų kontorą;

4) sprendzia nesutarimus tarp kontoroje dirbančių advokatų ir klientų dėl advokato uzmokesčio (toliau - honoraras) dydzio bei kitus nesutarimus, jei to abi salys praso;

5) kliento prasymu sprendzia teisinės pagalbos teikimo perdavimo kitam advokatų kontoroje dirbančiam advokatui;

6) praso Lietuvos advokatų tarybą priimti sprendimą iskelti advokatų kontoroje dirbančiam advokatui drausmės bylą;

7) organizuoja advokatų kontoroje dirbančių advokatų susirinkimus;

8) priima į darbą ir atleidzia is jo advokatų kontoros darbuotojus sudarydamas su jais darbo sutartis;

9) rūpinasi, kad advokatai ir advokatų kontoros darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas, laikytųsi Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimų;

10) pasiraso sutartis advokatų kontoros vardu;

11) kontroliuoja, kad advokatų kontoroje dirbantys advokatai turėtų galiojantį civilinės atsakomybės draudimą;

12) kontroliuoja, kad laiku būtų sumokėti privalomi mokesčiai ir atsiskaitoma uz visas advokatų kontorai teikiamas paslaugas ir patarnavimus;

13) valdo advokatų kontoros lėsas pagal toje kontoroje nustatytą tvarką;

14) tvarko (organizuoja tvarkymą) advokatų kontoros archyvą, kontroliuoja, kad advokatų kontoros advokatai laikytųsi įstatymų, Lietuvos advokatų tarybos nustatytos advokatų veiklos dokumentų archyvavimo taisyklių;

15) atlieka kitas jam įstatymų, sio Statuto, advokatų kontoros susirinkimo, partnerystės sutarties ar sutarties dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo jam pavestas funkcijas.

37. Advokatų kontoros seniūnas turi teisę savo funkcijų dalį pavesti atlikti kitiems advokatų kontoroje dirbantiems advokatams, jeigu jie su tuo sutinka.

38. Advokatų kontoros seniūnui uz jo funkcijų atlikimą gali būti atlyginama pagal partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytas sąlygas.

39. Asmuo, advokatų kontoros seniūno pareigas atliekantis netinkamai, gali būti atsaukiamas pagal partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytas sąlygas ir tvarką, bet ne mazesne kaip paprasta toje advokatų kontoroje dirbančių advokatų balsų dauguma.

40. Prireikus advokatų kontoroje dirbantys advokatai turi teisę issirinkti ir seniūno pavaduotoją, kuris atlieka advokatų kontoros seniūno funkcijas seniūno atostogų ar komandiruotės metu. Partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytomis sąlygomis gali būti sudaryti ir kiti advokatų kontoros valdymo organai.

Advokato(-ų) kontoros darbuotojai

41. Advokato(-ų) kontoroje dirbantys advokatai gali turėti padėjėjų, sekretorių ir kitų darbuotojų.

42. Advokato padėjėjai praktiką atlieka pagal susitarimo su advokatu, vadovaujančiu advokato padėjėjo praktikai atlikti, sąlygas.

43. Advokato(-ų) kontoros darbuotojai, isskyrus advokatų padėjėjus, dirba advokato(-ų) kontoroje pagal darbo sutartis, kurios sudaromos advokato(-ų) kontoros vardu, ir jas pasiraso advokatų kontoros seniūnas ar jo įgaliotas asmuo, jeigu nesusitariama, kad darbo sutartį su advokatų kontoros darbuotoju sudaro ir darbdavio funkcijas atlieka atskiras advokatas.

Advokato(-ų) kontoros skyrių (padalinių) steigimas

44. Advokato(-ų) kontoros skyriai (padaliniai) steigiami, likviduojami advokato(-ų) kontoros sprendimu pagal partnerystės sutartyse ar sutartyse dėl nuolatinės darbo vietos nustatytą tvarką bei sąlygas bei vadovaujantis Advokatūros įstatymo, sio Statuto nustatytų bendrų advokatų kontoroms reikalavimų.

45. Sprendime dėl advokatų kontorų skyrių (padalinių) steigimo taip pat turi būti nurodyti darbo juose organizavimo principai, santykiai su juos įsteigusia kontora ir kt.

46. Advokatų kontorų skyriai (padaliniai) įregistruojami ta pačia tvarka kaip ir advokatų kontoros.

IV. ĮRASYMO Į ADVOKATŲ PADĖJĖJUS TVARKA.

ADVOKATŲ PADĖJĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS, PRAKTIKOS ATLIKIMO TVARKA

47. Įrasymo į advokatų padėjėjus tvarką, sąlygas, praktikos atlikimo tvarką nustato Advokatūros įstatymas ir sis Statutas.

48. Asmuo, norintis būti įrasytas į advokatų padėjėjų sąrasą, Lietuvos advokatų tarybai pateikia prasymą, kuriame nurodo:

1) vardą, pavardę, gimimo metus, asmens kodą, adresą, telefono numerį ir kt.;

2) Advokatūros įstatymo nurodytą informaciją, patvirtinančią, kad jis turi teisę būti įrasytas į advokatų padėjėjų sąrasą;

3) kad Advokatūros įstatyme ir siame Statute nėra nurodytų pagrindų, dėl kurių jis negalėtų būti įrasytas į advokatų padėjėjų sąrasą.

49. Kartu su prasymu įrasyti į advokatų padėjėjų sąrasus turi būti pateikiami:

1) dokumentai, kiti rasytiniai įrodymai, kad pareiskėjas turi teisę būti įrasytas į advokatų padėjėjų sąrasą;

2) susitarimas su advokatu dėl sio sutikimo būti praktikos vadovu, praktikos atlikimo sąlygų (gali būti numatytas atlyginimas vadovui uz vadovavimą praktikai ir kitos sąlygos) bei sutartį dėl darbo vietos, sudarytą sio Statuto nurodyta tvarka.

50. Advokato padėjėjo nuolatinė darbo vieta turi būti kontoroje, kurioje dirba praktikos vadovas.

51. Advokato padėjėjas, atlikdamas praktiką:

1) per savaitę nuo įrasymo į advokatų padėjėjų sąrasą parengia ir su praktikos vadovu suderina praktikos atlikimo programą;

2) pasirengia atlikti visas advokato darbo funkcijas, tarp jų: atstovauti klientams teisminėse institucijose, ginti parengtinio tyrimo stadijose, teismuose, ruosti ieskininius pareiskimus, apeliacinius, kasacinius skundus, kitus teisinius dokumentus, teikti kitą teisinę pagalbą;

3) nuolat kelia savo profesinę kvalifikaciją, taip pat ir pagal patvirtintą Advokato kvalifikacinių egzaminų programą;

4) susipazįsta su advokatūros veiklą reglamentuojančiais dokumentais, su Lietuvos advokatūros tradicijomis;

5) po 6 advokato padėjėjo praktikos atlikimo mėnesių pateikia Lietuvos advokatų tarybai sių 6 mėnesių praktikos ataskaitą ir praktikos vadovo isvadą dėl sios praktikos eigos.

52. Advokato padėjėjas turi atskirą sąskaitą banke arba naudojasi praktikos vadovo ar kontoros, kurioje atlieka praktiką, sąskaita, atskirai tvarko savo atlikto darbo, taip pat ir buhalterinę, apskaitą pagal advokatams nustatytus reikalavimus.

53. Advokato padėjėjas atlieka darbą sia tvarka:

1) atstovauja klientams pagal susitarimą, suderintą su vadovu, orderyje nurodydamas vadovą, kuris turi sį orderį pasirasyti, ir pazymėdamas, kad orderis isduotas advokato padėjėjo;

2) dalyvauja teismo posėdziuose, parengtiniame tyrime, kai teisiamuosius, įtariamuosius, kaltinamuosius gina vadovas ar jo sutikimu kitas advokatas (siuo atveju advokatas pateikia orderį įprasta tvarka, advokato padėjėjas taip pat pateikia orderį, kuriame nurodo, kad orderis pateikiamas advokato padėjėjo);

3) atlieka kitus veiksmus praktikos vadovo nustatyta tvarka.

54. Visais atvejais advokato padėjėjo honoraras nustatomas suderinus su praktikos vadovu.

55. Advokato padėjėjui kvalifikacinį egzaminą leidziama laikyti Lietuvos advokatų tarybos nutarimu, jeigu jis pateikė atliktos advokato padėjėjo praktikos ataskaitą, vadovo isvadą dėl praktikos atlikimo, ir pripazįstama, kad praktika atlikta tinkamai.

56. Jeigu pripazįstama, kad advokato padėjėjo praktika atlikta netinkamai, advokato padėjėjui gali būti pasiūlyta ją pratęsti, o kai jis nesutinka tai daryti ar kai praktikos vadovas atsisako toliau vadovauti praktikai ir advokato padėjėjas neranda kito praktikos vadovo, taip pat tais atvejais, kai ir pratęsus praktiką nusprendziama, kad praktika atlikta netinkamai, advokato padėjėjas isbraukiamas is advokatų padėjėjų sąrasų. Pakartotinai kreiptis su prasymu įrasyti į advokatų padėjėjų sąrasą toks asmuo gali po vienerių metų, jei jis įvykdė bendrus Advokatūros įstatymo, sio Statuto, Lietuvos advokatų tarybos reikalavimus dėl pripazinimo būti advokatu.

57. Advokato padėjėjo praktikos vadovas skiriamas ir atleidziamas Lietuvos advokatų tarybos sprendimu Advokatūros įstatymo ir sio Statuto nustatyta tvarka.

58. Advokato padėjėjo praktikos vadovas Lietuvos advokatų tarybos sprendimu gali būti atleistas nuo praktikos vadovo pareigų:

1) jo paties ir padėjėjo bendru prasymu. Siuo atveju abu issprendzia klausimą dėl naujo praktikos vadovo kandidatūros;

2) jo paties prasymu, jei advokato padėjėjas netinkamai atlieka praktiką, pazeidinėja Advokatūros įstatymo, sio Statuto, Advokatų profesinės etikos kodekso nuostatas. Siuo atveju kartu sprendziamas klausimas dėl advokato padėjėjo isbraukimo is advokatų padėjėjų sąraso;

3) jei Lietuvos advokatų tarybos sprendimu advokato padėjėjo praktikos vadovas nebegali vadovauti praktikai dėl to, kad jam paskirta drausminė nuobauda, sustabdyta jo teisė verstis advokato praktika, negali vadovauti praktikai dėl ilgai trunkančios ligos ar isbraukiamas is advokatų sąrasų. Siuo atveju padėjėjui turi būti paskirtas kitas vadovas, kurio paskyrimu turi rūpintis buvęs vadovas (jei gali), padėjėjas, kontoros, kurioje dirbo advokato padėjėjas, vadovas, seniūnas;

4) jei advokato padėjėjas isbraukiamas is advokatų padėjėjų sąraso jo paties prasymu.

V. ADVOKATO KVALIFIKACIJOS KĖLIMO TVARKA

59. Advokatas privalo nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją.

60. Advokato kvalifikacijos kėlimo reikalavimus ir tvarką nustato Lietuvos advokatų taryba, atsizvelgdama į turimą advokato darbo stazą, jo pasirinktą specializaciją. Advokato atliekamas teisės krypties pedagoginis, mokslinis darbas, straipsnių teisės klausimais skelbimas, dalyvavimas įstatymų rengimo darbo grupėse bei rengiant kitus norminius aktus, dalyvavimas seminaruose, konferencijose ir kituose renginiuose teisės klausimais pripazįstama profesinės kvalifikacijos kėlimu.

VI. SUSITARIMO DĖL TEISINĖS PAGALBOS SUDARYMO TVARKA

61. Susitarimai dėl teisinės pagalbos teikimo, pavedimai, kai teisinei pagalbai teikti advokatą paskiria kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas, yra sudaromi Advokatūros įstatymo, sio Statuto nustatyta tvarka.

Sutarties dėl teisinės pagalbos sudarymo tvarka ir sąlygos

62. Sutarties dėl teisinės pagalbos rekomendacines sąlygas ir formą nustato Lietuvos advokatų taryba.

63. Sutartis dėl teisinės pagalbos įsigalioja nuo jos pasirasymo momento arba ir nuo joje nurodyto honoraro ar jo dalies advokatui sumokėjimo, jeigu taip numatyta sutartyje. Klientas gali sutarties sudarymą patvirtinti ir faksograma, laisku ar konkliudentiniais veiksmais.

64. Sutartys turi būti registruojamos ir saugomos advokato(-ų) kontoroje.

65. Vykdydamas pavedimus pagal teisinės pagalbos sutartį, jeigu norima pateikti ne orderį, advokatas pateikia sutarties nuorasą, patvirtintą advokato parasu ir advokatų kontoros antspaudu.

66. Teisinės pagalbos pagal kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo paskyrimą teikimo tvarką pagal Advokatūros įstatymą, sį Statutą nustato Lietuvos advokatų taryba.

Advokato orderio uzpildymo tvarka ir sąlygos

67. Advokato orderio turinį ir formą tvirtina Lietuvos advokatų taryba.

68. Advokatas turi teisę uzpildyti ir pateikti advokato orderį tada, kai yra įsigaliojusi teisinės pagalbos teikimo sutartis.

69. Vykdydamas vieną pavedimą, advokatas gali uzpildyti ir pateikti kelis orderius. Teikdamas teisinę pagalbą keliems asmenims pagal vieną sutartį ar pavedimą, advokatas gali uzpildyti ir pateikti vieną orderį. Orderio uzpildymo data ir numeris įrasomi į teisinės pagalbos sutartį arba teisinės pagalbos pagal paskyrimą registravimo dokumentą.

70. Jei advokatas uzpildyto orderio nepanaudoja, sį orderį privalo priklijuoti prie saknelės, orderį ir saknelę perbraukti, parasyti ant orderio zodį "Panaikintas" ir po siuo zodziu pasirasyti. Taip įformintas nepanaudotas orderis laikomas negaliojančiu.

Advokato honoraro uz klientui teikiamą teisinę pagalbą nustatymo tvarka ir sąlygos

71. Honoraras nustatomas pagal Advokatūros įstatymo ir sio Statuto nustatytas nuostatas.

72. Honoraro dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka, terminai nurodomi sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo. Sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo taip pat gali būti nurodyta papildomų islaidų, vykdant pavedimą, atlyginimo tvarka, terminai, dydis.

73. Sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo gali būti numatyta teisė advokatui pareikalauti, kad būtų padidintas ir sumokėtas nustatytas honoraras, jei teikiant teisinę pagalbą sutartyje atsirado nenumatytų aplinkybių, dėl kurių padidėjo advokato darbo laiko sąnaudos pavedimui vykdyti; jei atsirado papildomų pagrįstų islaidų pavedimui vykdyti; jei nuo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip 12 mėnesių. Jeigu klientas nesutinka su nurodytu reikalavimu, advokatas gali sutartį dėl teisinės pagalbos nutraukti sia tvarka: advokatas registruotu laisku, faksograma ar zodziu pasirasytinai pranesa klientui apie honoraro padidinimą ir nurodo honoraro padidinimo priezastis, jo sumokėjimo terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo pranesimo pateikimo.

74. Sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo nustatyto honoraro nustatytomis sąlygomis nesumokėjimas, taip pat atsisakymas joje nurodytais atvejais padidinti honorarą yra pagrindas nutraukti sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo. Jeigu, nutraukus sutartį siuo pagrindu, klientas buvo sumokėjęs dalį honoraro, jam turi būti grązinta ta jo dalis, uz kurią advokatas neatliko darbo. Tais atvejais, kai nutraukiama sutartis dėl teisinės pagalbos teikimo baudziamojoje byloje, toliau gynyba vykdoma pagal tas advokato darbo apmokėjimo taisykles, kurios taikomos, kai advokatą paskiria kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas.

75. Advokatas savo iniciatyva turi teisę klientui suteikti nemokamą teisinę pagalbą. Jei teikiant nemokamą teisinę pagalbą reikia pateikti orderį, dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo sudaroma rasytinė sutartis pagal sio Statuto nuostatas.

76. Ginčus tarp kliento ir advokato dėl honoraro dydzio sprendzia Lietuvos advokatų taryba, o abiejų salių prasymu - advokatų kontoros seniūnas.

77. Teisinei pagalbai pagal kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo paskyrimus teikti Lietuvos advokatų tarybos sprendimu advokatų kontoros gali būti sugrupuotos priskiriant jas prie konkrečių teismų, parengtinį tyrimą atliekančių institucijų. Tokios pagalbos teikimo organizavimo principus nustato Lietuvos advokatų taryba.

VII. VISUOTINIO LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŲ SUSIRINKIMO (KONFERENCIJOS)

SAUKIMO IR RENGIMO TVARKA

78. Visuotinio Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimo (konferencijos) (toliau - advokatų susirinkimas (konferencija) kompetenciją, jo saukimo ir rengimo tvarką nustato Advokatūros įstatymas, sis Statutas. Uz advokatų susirinkimų (konferencijų) saukimą, organizavimą, rengimą yra atsakinga Lietuvos advokatų taryba, kuri sudaro ir tvirtina advokatų susirinkimo (konferencijos) darbotvarkės projektą.

79. Į darbotvarkės projektą turi būti įtraukti advokatūros renkamų institucijų siūlomi klausimai, taip pat klausimai, kuriuos siūlo įrasyti ne maziau kaip pusė į Praktikuojančių advokatų sąrasą įrasytų advokatų ar pusė susirinkimo (konferencijos) dalyvių. Po to, kai darbotvarkė patvirtinama, papildomas klausimas į ją gali būti įtrauktas ne maziau kaip 1/2 advokatų susirinkime (konferencijoje) dalyvaujančių advokatų balsų dauguma.

80. Advokatų susirinkimas (konferencija) rengiamas pagal Lietuvos advokatų tarybos paruostą ir advokatų susirinkimo (konferencijos) paprasta advokatų susirinkime (konferencijoje) dalyvaujančių advokatų balsų dauguma patvirtintą reglamentą.

81. Apie saukiamą advokatų susirinkimą (konferenciją) turi būti pranesama per spaudą arba kiekvienam į Praktikuojančių advokatų sąrasą įrasytam advokatui, paprastai ne vėliau kaip likus 20 dienų iki advokatų susirinkimo (40 dienų iki konferencijos) susaukimo datos. Pranesime turi būti nurodytas preliminarus darbotvarkės projektas.

82. Advokatų susirinkimo sprendimu vietoj advokatų susirinkimo gali būti saukiama advokatų konferencija, kuri turi visas advokatų susirinkimo teises.

83. Atstovai į advokatų konferenciją renkami sia tvarka:

1) Lietuvos advokatų taryba teritoriniu principu sugrupuoja advokatų kontoras, kurių advokatai savo susirinkimuose pagal Lietuvos advokatų tarybos nustatytą atstovavimo normą renka atstovus į advokatų konferenciją;

2) Lietuvos advokatų taryba paskiria advokatų kontorą, atsakingą uz siuos susirinkimus, nustato susirinkimų datą, rinkimų reglamentą, atstovavimo normą;

3) Lietuvos advokatų taryba nustato atstovavimo normą pagal principą, kad į konferenciją būtų isrinkta ne maziau kaip 20 procentų į Praktikuojančių advokatų sąrasą įrasytų advokatų;

4) į konferenciją su balso teise be rinkimų kviečiami taip pat Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas ir nariai, Advokatų garbės teismo nariai, Revizijos komisijos nariai.

84. Po advokatų susirinkimo sprendimo saukti advokatų konferenciją advokatų susirinkimas turi būti saukiamas vėl, jei:

1) to rastu pareikalauja daugiau kaip pusė į Praktikuojančių advokatų sąrasą įrasytų advokatų;

2) taip nusprendzia advokatų konferencija 2/3 dalyvaujančių konferencijoje advokatų balsų dauguma;

3) taip nusprendzia Lietuvos advokatų taryba 2/3 tarybos narių balsų dauguma.

85. Advokatų susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne maziau kaip pusė į Praktikuojančių advokatų sąrasą įrasytų advokatų, o konferencija yra teisėta, jei joje dalyvauja ne maziau kaip 2/3 isrinktų į konferenciją advokatų.

86. Tuo atveju, jei nesusirenka 85 punkte nustatytas advokatų skaičius, Advokatų tarybos sprendimu gali būti saukiamas pakartotinis advokatų susirinkimas (konferencija) ne anksčiau kaip po 20 dienų. Siuo atveju advokatų susirinkimas bus teisėtas, jeigu jame susirinks ne maziau kaip 1/4 į Praktikuojančių advokatų sąrasą įrasytų advokatų, ir konferencija bus teisėta, jeigu joje susirinks ne maziau kaip 1/3 isrinktų į konferenciją advokatų. Pakartotinai saukiamame advokatų susirinkime (konferencijoje) gali būti sprendziami tie klausimai, kurie buvo nurodyti pirminėje darbotvarkėje, taip pat sio Statuto nustatyta tvarka įtraukti papildomi klausimai.

VIII. ADVOKATŲ GARBĖS TEISMAS

87. Advokatų garbės teismas nagrinėja advokatų drausmės bylas pagal Advokatūros įstatymą, sį Statutą, Advokatų garbės teismo darbo reglamentą, kurį tvirtina Advokatų garbės teismas 2/3 balsų dauguma.

88. Jeigu isrinktos kadencijos laikotarpiu atsiranda laisva vieta Advokatų garbės teisme, tai artimiausiame advokatų susirinkime (konferencijoje) renkamas naujas Advokatų garbės teismo narys.

89. Advokatų garbės teismo nariai is savo narių isrenka Advokatų garbės teismo pirmininką, jo pavaduotoją, kuris vykdo Advokatų garbės teismo pirmininko pareigas, kai jo nėra, taip pat sekretorių.

90. Advokatų garbės teismas advokatų drausmės bylas, taip pat kitus klausimus sprendzia kolegialiai savo posėdziuose. Posėdziams pirmininkauja Advokatų garbės teismo pirmininkas, kai jo nėra, pagal Advokatų garbės teismo patvirtintą darbo reglamentą tam posėdziui isrinktas posėdzio pirmininkas.

91. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Advokatūros įstatyme nustatyto Advokatų garbės teismo narių.

92. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Advokatų garbės teismo pirmininko, o sio nesant, - jo pavaduotojo balsas. Sprendimai dėl isbraukimo is Praktikuojančių advokatų sąraso ir inicijavimo panaikinti sprendimą dėl asmens pripazinimo advokatu priimami 2/3 posėdyje dalyvaujančių balsų dauguma.

93. Advokatų garbės teismo rastvedybą tvarko, kitą techninį-organizacinį darbą atlieka Lietuvos advokatų tarybos darbuotojas, paskirtas Lietuvos advokatų tarybos pirmininko sprendimu.

94. Advokatų garbės teismo darbui organizuoti ir vykdyti Lietuvos advokatų taryba skiria lėsas pagal Lietuvos advokatų tarybos nustatytą sąmatą.

95. Advokatų garbės teismo nario pareigoms atlikti Lietuvos advokatų tarybos sprendimu Advokatų garbės teismo nariams gali būti atlyginamos jų turėtos islaidos, kompensuojama uz sugaistą laiką.

96. Advokatų garbės teismas privalo rastu pranesti advokatui apie dėl jo veiklos gautą skundą, leisti susipazinti su skundu ir tyrimo medziaga.

97. Apie Advokatų garbės teismo posėdį advokatui, kurio byla bus nagrinėjama, turi būti rastu pranesta ne vėliau kaip pries 15 dienų iki Advokatų garbės teismo posėdzio. Sio termino gali būti ir nesilaikoma, jei su tuo sutinka advokatas, kuriam iskelta drausmės byla.

98. Advokatas privalo pateikti Advokatų garbės teismui paaiskinimus, dokumentus, kurių reikia bylai tirti, taip pat privalo atvykti nurodytu laiku.

99. Advokatui negali būti iskelta drausmės byla, jei praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo to laiko, kai institucijos, kurios turi teisę pagal Advokatūros įstatymą iskelti drausmės bylą, suzinojo apie pazeidimo padarymą, ir visais atvejais, jei nuo pazeidimo padarymo praėjo daugiau kaip sesi mėnesiai. Į nurodytus terminus neįskaitomas laikas, per kurį advokatas sirgo, buvo isvykęs, arba dėl kitų pateisinamų priezasčių negalėjo būti atliekamas tyrimas.

100. Advokatas, dėl kurio buvo isnagrinėta drausmės byla, paties prasymu turi teisę gauti Advokatų garbės teismo sprendimą, o jei sį numatoma apskųsti, - sprendimą su motyvais.

IX. LIETUVOS ADVOKATŲ TARYBOS DARBO ORGANIZAVIMO TVARKA,
JOS TEISĖS IR PAREIGOS

101. Lietuvos advokatų taryba savo veikloje vadovaujasi Advokatūros įstatymu, siuo Statutu, taip pat gali turėti ir savo darbo reglamentą. Lietuvos advokatų tarybos narių rinkimo tvarką nustato Lietuvos advokatų tarybos parengtas reglamentas, kurį tvirtina advokatų susirinkimas (konferencija).

102. Jeigu kadencijos laikotarpiu atsiranda laisva vieta advokatų savivaldos institucijose, tai artimiausiame advokatų susirinkime (konferencijoje) gali būti renkamas naujas tos institucijos narys.

103. Lietuvos advokatų taryba Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pasiūlymu isrenka is savo narių Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoją (-us), taip pat skiria sekretorių (nebūtinai is savo narių), pagal advokatų susirinkimo (konferencijos) sprendimu nustatytą darbuotojų skaičių nustato konkrečius darbuotojų etatus, jų darbo funkcijas.

104. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko ir narių įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia isrinkimo terminas ir į naują advokatų tarybą isrenkama daugiau kaip pusė nustatyto advokatų tarybos narių skaičiaus, jeigu advokatų susirinkimas (konferencija) nenusprendzia kitaip.

105. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko, jo pavaduotojo(-ų), sekretoriaus darbas gali būti apmokamas. Jų, taip pat Lietuvos advokatų tarybos darbuotojų atlyginimų dydį nustato Lietuvos advokatų taryba pagal advokatų susirinkimo (konferencijos) patvirtintą sąmatą.

106. Lietuvos advokatų taryba sprendimus priima kolegialiai. Lietuvos advokatų tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė advokatų susirinkimo (konferencijos) nustatyto Lietuvos advokatų tarybos narių, įskaitant Lietuvos advokatų tarybos pirmininką. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Lietuvos advokatų tarybos narių balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Lietuvos advokatų tarybos pirmininko balsas.

107. Lietuvos advokatų tarybos posėdziai protokoluojami, Lietuvos advokatų tarybos sprendimų motyvai rasomi, kai atsisakoma pripazinti pareiskėją advokatu, kai nusprendziama isbraukti advokatą is Praktikuojančių advokatų sąraso, kai sprendimai yra skundziami. Motyvai dėl atsisakymo pripazinti advokatu turi būti surasomi per tris dienas nuo sprendimo priėmimo, kitais atvejais - per tris dienas nuo skundo gavimo.

108. Advokatai turi teisę susipazinti su Advokatų tarybos posėdzių protokolais, gauti nutarimų, kurie susiję su jų teisėmis ir pareigomis, nuorasus.

109. Lietuvos advokatų tarybos sprendimai gali būti skundziami advokatų susirinkimui (konferencijai), o Advokatūros įstatymo nustatytais atvejais - teismui.

110. Lietuvos advokatų taryba sprendzia siuos klausimus:

1) is savo narių renka Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoją;

2) skiria Lietuvos advokatų tarybos sekretorių;

3) pagal advokatų susirinkimo (konferencijos) sprendimą nustato konkrečius darbuotojų etatus;

4) tvirtina Lietuvos advokatų tarybos darbo reglamentą, nustato Lietuvos advokatų tarybos darbuotojų darbo funkcijas;

5) steigia ir registruoja advokato(-ų) kontoras;

6) sprendzia profesinius ginčus tarp advokatų, jei yra bent vieno jų prasymas;

7) skiria kitą advokatą bylai, kurioje anksčiau jos paskirtas ir dalyvavęs byloje advokatas nebegali atlikti savo pareigų;

8) sudaro ir pateikia advokatų susirinkimui (konferencijai) metinę apyskaitą ir sąmatą;

9) vykdo metinę sąmatą, sprendzia su ja susijusius klausimus ir valdo Lietuvos advokatūros turtą;

10) nustato Lietuvos advokatų tarybos darbuotojų atlyginimus;

11) pripazįsta advokatais;

12) tvarko Praktikuojančių advokatų sąrasą;

13) įraso į advokatų padėjėjų sąrasą, isbraukia is jo, sprendzia dėl leidimo laikyti kvalifikacinius egzaminus;

14) sprendzia dėl drausmės bylų iskėlimo;

15) siūlo narius į kvalifikacinių egzaminų komisiją;

16) sprendzia advokatų ir klientų ginčus dėl honorarų dydzio;

17) sprendzia advokatų klausimus dėl advokatų darbo, finansinės apskaitos tvarkos;

18) nustato advokatų kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, būdus, lygį, įvertinimą;

19) saukia advokatų susirinkimus (konferencijas), sudaro jų darbotvarkės projektus;

20) priima sprendimus dėl advokatų kontorų sugrupavimo darbui, kai advokatą pavedimui atlikti skiria kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas, taip pat atstovams į advokatų konferencijas rinkti;

21) nustato advokatų, advokato(-ų) kontorų dokumentų archyvavimo tvarką;

22) sprendzia kitus klausimus, kurie nepriklauso advokatų susirinkimo (konferencijos) kompetencijai.

X. LIETUVOS ADVOKATŲ TARYBOS PIRMININKO TEISĖS IR PAREIGOS

111. Lietuvos advokatų tarybos pirmininką renka advokatų susirinkimas (konferencija) advokatų tarybos kadencijos laikotarpiui is advokatų, įrasytų į Praktikuojančių advokatų s&# 19319i819t 261;rasą, turinčių ne mazesnį kaip 8 metų advokato darbo stazą, ne daugiau kaip dviem kadencijoms is eilės. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko rinkimo tvarką nustato advokatų susirinkimas (konferencija).

112. Jeigu kadencijos laikotarpiu atsistatydina Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas arba jis yra isbraukiamas is Praktikuojančių advokatų s&# 19319i819t 261;raso, tai artimiausiame advokatų susirinkime (konferencijoje) gali būti renkamas naujas Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas.

113. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas vykdo sias funkcijas:

1) atstovauja Lietuvos Respublikos advokatūrai;

2) Lietuvos advokatų tarybos vardu susirasinėja su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis, visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis;

3) priima į darbą ir atleidzia Lietuvos advokatų tarybos darbuotojus;

4) rengia ir teikia svarstyti klausimus Lietuvos advokatų tarybai;

5) tvarko finansinius reikalus pagal advokatų susirinkimo (konferencijos), Lietuvos advokatų tarybos patvirtintą sąmatą.

114. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko funkcijas gali vykdyti:

1) Lietuvos advokatų tarybos pirmininko spendimu pirmininko pavaduotojas, o sio nesant - kitas Lietuvos advokatų tarybos narys;

2) jeigu Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas neisrenkamas ar dėl kitų priezasčių pirmininko ar jo nurodymo perduoti pirmininko funkcijų kitam nėra, - Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas, o jeigu sis negali, - kitas Lietuvos advokatų tarybos narys Lietuvos advokatų tarybos sprendimu, iki Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas bus isrinktas ar isnyks priezastys, dėl kurių jo nebuvo.

XI. REVIZIJOS KOMISIJOS DARBO TVARKA

115. Revizijos komisija savo darbe vadovaujasi Advokatūros įstatymu, siuo Statutu ir savo reglamentu, kurį tvirtina pati.

116. Revizijos komisijos narių skaičių nustato ir 3 metams renka advokatų susirinkimas (konferencija). Jeigu kadencijos laiku atsiranda laisva Revizijos komisijos nario vieta, tai artimiausiame advokatų susirinkime (konferencijoje) renkamas naujas Revizijos komisijos narys.

117. Revizijos komisija is savo narių issirenka pirmininką ir jo pavaduotoją.

118. Revizijos komisija klausimus sprendzia kolegialiai. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, o balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Revizijos komisijos isvados pateikiamos rastu.

119. Advokatai, advokatų savivaldos institucijos Revizijos komisijai jos funkcijoms vykdyti privalo pateikti reikalingus paaiskinimus bei dokumentus.

Document Info

Accesari: 2012
Apreciat:

Comenteaza documentul:

Nu esti inregistrat
Trebuie sa fii utilizator inregistrat pentru a putea comenta

Creaza cont nou

A fost util?

Daca documentul a fost util si crezi ca merita
sa adaugi un link catre el la tine in site

Copiaza codul:
in pagina web a site-ului tau.

eCoduri.com - coduri postale, contabile, CAEN sau bancare

Politica de confidentialitate | Termenii si conditii de utilizare