Perspektyvinė (arba į ateitį) reiskia, kad tam tikra zmonių grupė ar konkretus zmogus atsako uz savo veiksmus ziūrėdamas į ateitį. Pvz.: atsakomybė uz savo vaikų ateitį.

Retrospektyvinė - tai atsakomybė uz tai, kas yra padaryta praeityje. Teisinė atsakomybė yra paprastai retrospektyvikio pobūdzio, t.y. atsakomybė uz padarytą nusikaltimą.

Atsakomybė kaip reiskinys egzistuoja nuo senų laikų. Ilgą laiką zmonės gyveno kaip laukiniai gyvūnai. Kad galėtų lengviau isgyventi ir apsisaugoti, zmonės pradėjo jungtis į kaimenes, gentis bei bendruomenes. Bendrai gyvenant pradeda vystytis ūkininkavimas bei gamyba. Jau tada vyresniųjų susirinkimai nagrinėdavo iskilusius nesutarimus tarp zmonių, smerkdavo nederamą zmonių elgesį, pasireiskiantį isdavyste, bailumu, piktnaudziavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet ir grieztos priemonės, kaip gyvybės atėmimas. Jau tais pirmais valstybės kūrimosi etapais zmogus turėjo savo pareigas ir buvo atsakingas uz savo veiksmus, jeigu jie priestaravo tų laikų papročiams bei taisyklėms.

Atsiradus privačiai nuosavybei ir vystantis gamybai zmonės susiskaldė į atskiras seimas. Tam, kad būtų lengviau reguliuoti visuomenės tarpusavio santykius,valstybė sukuria naujas elgesio taisykles, kurių privalo laikytis visi visuomenės nariai. Sukurdama sias taisykles ir įtvirtindama norminiais aktais, ji taip pat įtvirtina ir atsakomybės uz sių taisyklių nesilaikymą formas - sios atsakomyb 24524f520y 79;s formos palaipsniui nusistovėjo iki sių dienų teisinės atsakomybės formų.

Atsiradus sioms formalioms elgesio taisyklėms, atsirado ir atsakomybė uz jų nesilaikymą. Atsakomybė suvarzo zmogaus laisvę,kadangi jis turi elgtis ir gyventi pagal priimtas normas,o jas pazeidus, jis bus nubaustas.

Mūsų laikais atsakomybė atlieka tokį pat vaidmenį. Jos tikslas saugoti visuomenę nuo neteisėtų veiksmų,pataisyti ir perauklėti teisės pazeidėjus, bei uzkirsti kelią naujiems teisės pazeidimams.

Zmogus privalo derinti savo elgesį su kitų zmonių interesais, elgtis teisingai ir sąziningai. Tai yra jo teisinė ir moralinė pareiga, o uz jos nesilaikymą atsiranda teisinė atsakomybė. Zmogus kaip visuomenės narys turi suvokti,jog jis yra atsakingas uz savo veiksmus. Atsizvelgiant į zmogaus veiksmų pasekmes,jis gali būti giriamas arba smerkiamas. Antruoju atveju jam bus taikomos atitinkamos poveikio priemonės.

Zmogus savo prigimtimi yra laisvas. Tačiau jo laisvo pasirinkimo galimybės nėra neribotos, kadangi egzistuoja visuotinai pripazintos moralinės ir teisinės zmogaus laisvo elgesio ribos.

Zmogus yra laisvas pasirinkti savo elgesio variantą atsizvelgiant į nustatytas ribas. Sios ribos dorovėje yra gėris ir blogis, teisėje teisėtumas ir neteisėtumas. Laisvo zmogaus pasirinkimo laisvė pripazįstama tiek,kiek ji neriboja kitų asmenų pasirinkimo laisvės. Tai yra įgyvendinant savo teises zmogus negali pazeisti ar varzyti kitų asmenų teisių.

Visiems privalomas reikalavimas derinti savo elgesį su kitų zmonių interesais.Elgtis sąziningai ir teisingai nėra vien moralinė pareiga, tai ir teisinė pareiga, uz kurios nevykdymą atsiranda teisinė atsakomybė.

II. DĖSTOMOJI DALIS

1. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ

1.1 Administracinės atsakomybės samprata

Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybės rūsis. Kaip ir būtina teisinės atsakomybės rūsims, jai taip pat būdingi visi teisinės atsakomybės pozymiai. Tačiau administracinė teisės atsakomybė turi tik jai būdingų specifinių bruozų.

Vienas is sių bruozų yra tai, kad administracinės atsakomybės pagrindas yra teisės normų, kurios numatytos LR ATPK, pazeidimas. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik uz tas veikas , kurias numato Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pazeidimų kodeksas.Tai reiskia, kad zmogus bus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei veika, kurią jis padarė, yra aprasyta ATPK. Kitu atveju, jei jo padaryta veika nėra aprasyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Siuo atveju jis gali būti is vis netraukiamas jokion administracinėn atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūsies turima atsakomybe. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn jam dazniausiai taikomos administracinės nuobaudos.

Toliau paminėsime jog, administracinės nuobaudos skiriamos asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, ir jų taikymas teisės pazeidėjui neuztraukia teistumo. Pagal ATPK 21 str. administracinių nuobaudų rūsys yra:"Uz administracinių teisės pazeidimų padarymą gali būti skiriamos sios administracinės nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) bauda; 3) atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teisės pazeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas; 4) daikto, kuris buvo administracinio teisės pazeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas; 5) suteiktos piliečiui specialios teisės ( teisės vairuoti transporto priemones, teisės medzioti ar zvejoti) atėmimas; 6) pataisos darbai; 7) administracinis arestas; 8) nusalinimas nuo darbo (pareigų) . Sio straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose isvardytas administracines nuobaudas gali nustatyti tik LR įstatymų aktai.LR įstatymai gali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas siame straipsnyje, administracinių nuobaudų rūsis."

Sekantis is specialiųjų administracinės atsakomybės bruozų yra administracinės teisės pazeidimo subjektas. Juo gali būti tik fizinis asmuo turintis 16 metų ir kuris yra pakaltinamas. Administracinės teisės pazeidimų subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dėl padarytų juose administracinių pazeidimų , kaltais laikomi ir atsakomybėn traukiami ten dirbantys pareigūnai.

Kitas administracinės atsakomybės bruozas, pasireiskia tuo, kad administracinės teisės pazeidimų bylas nagrinėja ir administracines nuobaudas pazeidėjams skiria ne įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai, bet tam tikros valstybinės institucijos - teismai, savivaldybių policija, valstybinės inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administracinių teisės pazeidimų kodekse..

Dar vienas is administracinės atsakomybės bruozų yra tai, kad administracinė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka, kurią numato ATPK normos. Administracinių teisės pazeidimų bylų nagrinėjimo procesinė tvarka,palyginus su baudziamąja ir civiline teise, yra daug paprastesnė. Tačiau taip pat vyksta issamus, objektyvus bylos nagrinėjimas, kuris remiasi teisėtumo,teisingumo,tikslingumo, viesumo, teisės į gynybą ir kitais principais.Be to uztikrina asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, nukentėjusiojo ir kitų dalyvių teisių apsaugą.

Administraciniai teisės pazeidimai yra teisės nustatytų ir visuotinai privalomų elgesio taisyklių, numatytų ATPK, (priesgaisrinės apsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto ir kt.) pazeidimai. Sie administraciniai pazeidimai pagal pavojingumo visuomenei laipsnį bei savo pobūdį nesudaro baudziamojo nusikaltimo sudėties ( isskyrus pakartotinumą) todėl jie baudziami įvairiomis administracinėmis nuobaudomis.

Administracinei atsakomybei yra būdingas operatyvumas. Tai reiskia,kad į padarytą administracinės teisės pazeidimą kompetentingos instancijos bei pareigūnai reaguoja tuojau pat. Administracinės atsakomybės priemonės teisės pazeidėjui yra taikomos jau teisės pazeidimo vietoje (pvz.:saugaus eismo taisyklių pazeidimas) arba kitais trumpais terminais. Administracinės atsakomybės operatyvumas didina veiksmingumą bei efektyvumą kovojant su teisės pazeidimais.

Be abejo administracinė atsakomybė padeda uzkirsti kelią ne tik administracinės teisės pazeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Ji taikoma kovojant su viesosios tvarkos, kelių eismo, nuosavybės apsaugos bei kitais pazeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūno suzalojimais, turto vagystėmis ir kitais pavojingais baudziamaisiais nusikaltimais.

Remiantis siais pagrindiniais administracinės atsakomybės bruozais, galimas sis apibrėzimas,kad " administracinė atsakomybė yra savarankiska atsakomybės rūsis,taikoma kaltiems asmenims,padariusiems

administracinės teisės pazeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų nustatytas administracines nuobaudas,turint tikslą kovoti su teisės pazeidimais, uztikrinti teisėtumą ir teisėtvarką."[2]

1.2 Pagrindiniai administracinės atsakomybės principai

Administracinės atsakomybės principai nusako pagrindinius administracinės atsakomybės tikslus,uzdavinius bei funkcijas. Jų turinys nuolat papildomas atsizvelgiant į valstybės bei teisės vystymąsi.

Vienas is sių principų yra atsakomybė tik uz elgesį, o ne uz mintis. Jis reiskia, kad norint zmogų patraukti administracinėn atsakomybėn, jis turi savo poelgius reiksti veiksmais t.y. veikimu arba susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų (neveikimu) . Asmens mintys, įsitikinimai, nors jie būtų neigiamai vertinami, negali būti laikomi teisės pazeidimais, jei jie nėra konkrečiai įgyvendinami. Taigi asmuo, turintis galvoje begalę minčių apie priesingą visuomenei bei teisei nusikalstamą veiką, dar nelaikomas teisės pazeidėju ir negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tačiau padaręs nusikalstamus veiksmus, jis bus is karto patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam bus taikomos atitinkamos administracinės nuobaudos, atitinkančios padaryto nusizengimo pavojingumo laipsnį.

Sekantis principas yra atsakomybė tik uz priesingą teisei veikimą ar neveikimą ir tik esant kaltei. Sis principas reiskia ,kad administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tas asmuo, kuris padarė priesingus teisei veiksmus (veikimą) ir kuris suprato savo elgesio pasekmes. Tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tas asmuo, kuris darydamas priesingus teisei veiksmus pilnai suprato jų padarinius, sąmoningai jų tikėjosi, bei buvo pakaltinamumo būsenoje. Tačiau jeigu asmuo darydamas administracinės teisės pazeidimą tuo momentu buvo nepakaltinamumo būsenoje t.y. jis visiskai nesuprato savo veiksmų esmės arba negalėjo jų valdyti dėl laikino psichinio sutrikimo, psichinės ligos ar silpnaprotystės, bei kitų psichologinių sutrikimų, tai tokie asmenys administracinėn atsakomybėn

netraukiami. Sis principas parodo tai, kad jeigu asmens elgesys nėra priesingas teisei, arba jeigu sio asmens veiksmai nėra priesingi teisei, tai jis negali būti

traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose nėra kaltės.

Atsakomybės teisėtumas-tai "nenukrypstamas materialinių ir procesinių teisės normų laikymasis ,tikslus jų reikalavimų vykdymas"

Sis principas taip pat yra įtvirtintas Administracinių teisės pazeidimų kodekso 7 straipsnyje: " Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė uz administracinį teisės pazeidimą kitaip,kaip įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka."

Materialinės teisės srityje sis principas reiskia, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik uz priesingą teisei veikimą ar neveikimą. Tačiau jeigu įstatymas ar kitas norminis aktas nedraudzia tam tikrų veiksmų, tai uz juos negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Administracinė atsakomybė yra taikoma ne uz bet kokį teisės pazeidimą, o tik uz administracinį teisės pazeidimą. Administracinė nuobauda yra skiriama atsizvelgiant į konkretų teisės pazeidimą ir vadovaujantis nustatytomis teisės normomis. Skiriant administracinę nuobaudą negali būti perzengtos ribos, kurias nustato įstatymas.Taip pat kaltą asmenį traukti administracinėn atsakomybėn turi teisę tik kompetentingi, įstatymo numatyti organai arba pareigūnai.

Procesinių teisės normų laikymasis reiskia, kad administracinė atsakomybė turi būti taikoma įstatymų numatyta procesine tvarka.

Administracinių teisės normų nesilaikymas yra siurkstus teisėtumo principo pazeidimas. Sio principo laikymąsi taikant atsakomybės priemones uz administracinius teisės pazeidimus uztikrina aukstesniosios institucijos bei pareigūnai.

Kaltiems asmenims administracinės nuobaudos turi būti skirtos tik tokios, kurios teigiamai veiktų teisės pazeidėjus ir skatintų juos taisytis. Negalima taikyti nuobaudos kuri savo grieztumu neatitinka padaryto teisės pazeidimo.

Grieztos nuobaudos, neatsizvelgiant į lengvinančias aplinkybes, paverčia jas neefektyviomis.Tokia griezta nuobauda turi būti taikoma tuo atveju ,kai

pazeidėjas tikrai tokios nusipelnė. Kaip neefektyvios per grieztos nuobaudos, taip pat neefektyvios ir per svelnios administracinės nuobaudos, nes jos nedaro teigiamo poveikio kaltam asmeniui bei kitiems asmenims. Esant tokioms nuobaudoms teisės pazeidėjas nesusimąsto ir gerai neįvertina savo veiksmų, bei nesistengs jų kitą kartą nepakartoti.

Taigi pagal sį administracinį teisingumo principą nuobaudos turi būti skiriamos atsizvelgiant į pazeidėją kaip asmenį, į jo seimyninę bei materialinę padėtį, padaryto teisės pazeidimo visuomenei pavojingumo laipsnį ir kitas sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Pvz. ATPK 29 str. nurodyta jog, " Administracinis arestas nustatomas ir skiriamas tik isimtiniais atvejais uz atskirų rūsių administracinius teisės pazeidimus iki trisdesimties parų. Administracinį arestą skiria rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) .

Administracinis arestas negali būti skiriamas nėsčioms moterims, moterims,turinčioms vaikų iki dvylikos metų amziaus, asmenims, kuriems nesukako astuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams."

Teisingumo principas taip pat nustato tai, kad uz vieną administracinį teisės pazeidimą galima skirti tik vieną administracinę nuobaudą. Atsakomybės teisingumo principo laikymasis padeda didinti administracinės atsakomybės efektyvumą ,sėkmingai kovoti su teisės pazeidėjais, bei spręsti teisės pazeidėjų perauklėjimo klausimus.

Atsakomybės tikslingumo principas reiskia, jog atsakomybės tikslas yra pasiektas, arba jis gali būti pasiektas kitomis priemonėmis, tai teisinė atsakomybė gali būti netaikoma arba asmuo gali būti pries laiką nuo jos atleistas. Taip pat jeigu atsakomybės tikslas yra pasiektas anksčiau,negu buvo numatyta, tai kaltas asmuo, padaręs administracinį teisės pazeidimą, gali būti atleistas nuo dalies atsakomybės. Pvz. ATPK 329 str. "jeigu asmuo, kuriam tam tikram terminui atimta teisė vairuoti transporto priemonę, upių ar maząjį laivą arba teisė medzioti ar zvejoti, sąziningai dirba ir pavyzdingai elgiasi, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne maziau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvo tarpininkavimą sutrumpinti nurodytos teisė atėmimo terminą."

Gali būti ir toks variantas, kai uzuot skyrę teisės pazeidėjui administracines nuobaudas,jo bylos medziagą dėl padaryto teisės pazeidimo gali perduoti visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvų,kuriuose jie dirba,

poveikiui.T.y. kaltam asmeniui bus taikomos visuomeninio poveikio priemonės.

Sekantis yra atsakomybės neisvengiamumo principas. Jis reiskia, kad kiekvienas administracinės teisės pazeidimas turi būti isaiskintas, kaltas asmuo turi būti patrauktas atsakomybėn, o jam skirta nuobauda būtų tikrai įvykdyta.

Kiekvienas padarytas administracinės teisės pazeidimas turi būti nubaustas. Jeigu nebus laikomasi sio principo, tai teisei priesingo elgesio nesmerkimas skatins naujus administracinės teisės pazeidimus, o teisės pazeidėjams nebus jokio auklėjamojo poveikio. Be to kalti asmenys įpras prie smerktinų,antivisuomeninių poelgių. Sis principas yra labai efektyvus kovojant su teisės pazeidimais, nes kiekvienas nusizengimas turi būti pastebėtas ir pasmerktas.

pasmerkimą ir daro didesnį poveikį jam. Jis gali būti įgyvendintas keliais būdais. Vienas is jų, tai atvirai svarstant administracines bylas teismų posėdziuose dalyvaujant gyventojams. Kitas būdas, kai padarytas administracinis pazeidimas yra paskelbiamas spaudoje ar kitomis informavimo priemonėmis. Be to gali būti pranesta apie kalto asmens elgesį jo darbovietėje ar kitoms visuomeninėms organizacijoms ir kontroliuoti kokių priemonių jie imasi.

Taigi sie administracinės atsakomybės principai isreiskia pagrindinius administracinės atsakomybės tikslus, uzdavinius, funkcijas bei apskritai visą jos esmę. Tam, kad pasiekti teisinės atsakomybės efektyvumą, pareigūnai bei institucijos įpareigotos taikyti ją praktikoje turi grieztai laikytis sių pagrindinių principų. Siais principais jie turi vadovautis kaip nuostatomis, kurios yra įtvirtintos įstatymu.

Kalbant apie administracinės atsakomybės vaidmens teisių sistemoje, galime pastebėti, kad ji yra profilaktinio pobūdzio kovojant su teisės pazeidimais, efektyvi savo nuobaudų sistema, jų taikymo operatyvumu ir įvykdymo realumu.

nuobaudos uz administracinius teisės pazeidimus. Pvz.: Piliečiui suteiktos

specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas iki penkerių metų.(ATPK 27 str.). Taigi grieztinant nuobaudas siekiama padidinti administracinės atsakomybės efektyvumą, padaryti atitinkamą poveikį visuomenei.

Tam, kad būtų dar geriau kovojama su administraciniais teisės pazeidimais, reikia nuolat tobulinti administracinių teisės pazeidimų kodeksą, atsizvelgiant į kintančius visuomeninius santykius, zmonių gyvenimo sąlygas bei kt.

2. BAUDZIAMOJI ATSAKOMYBĖ

Kalbant apie baudziamosios atsakomybės pagrindimą yra naudojamos 2 filosofinės pozicijos. T.y. nusikalstamo elgesio priezastys:

1. Indeterminizmas (valios laisvė) - čia manoma, kad zmogus visuomet yra laisvas pasirinkimo variantuose, todėl visada turi atsakyti uz tuos savo veiksmus.

2. Determinizmas - zmogaus elgesys priklauso nuo daugelio aplinkybių. todėl smerkti reikia jas, o ne zmogų. Ziūrima ne į nusikaltimo pasmerkimą, o į jo pavojingumą visuomenei.

Baudziamoji atsakomybė - tai viena is teisinės atsakomybės rūsių. Jai būdingos griezčiausios valstybės prievartos priemonės, kurias taiko teismai (laisvės atėmimas, pataisos darbai ir kt.).

Pagal tai, kas atsako, kam atsako, uz ką atsako - galime suprasti baudziamosios atsakomybės prasmę. Sie klausimai atspindi tik isorinius baudziamosios atsakomybės bruozus. Pagal pirmą klausimą, t.y. kas atsako, galime sakyti, kad tai asmuo, kuris yra nusikaltęs, sulaukęs atitinkamo amziaus, ir kuris yra pakaltinamas. Taigi baudziamojon atsakomybėn gali būti patraukti tik zmonės, o ne daiktai, gyvūnai ar kita, kaip yra minima mūsų istorijoje.

Kam turi atsakyti nusikaltęs asmuo? Uz visus neteisėtus veiksmus asmuo atsako valstybei ir visuomenei.

Kalbant apie tai, uz ką atsako, galime sakyti, jog asmuo patraukiamas baudziamojon atsakomybėn, kai padaro veiką, kuri pagal valstybės įstatymus laikoma nusikaltimu.

Apibendrinant baudziamąją atsakomybę, galima sakyti, kad jos esmė yra ta, kad valstybė teismo pagalba pasmerkia asmenį, padariusį nusikaltimą, skiria jam bausmę ir tuo pačiu asmeniui po bausmės atlikimo tam tikrą laiką lieka teisinės pasekmės (teistumas). Pasmerkimas realiai pasireiskia tuo, kad asmeniui, padariusiam neteisėtą elgesį, padaromi suvarzymai. T.y. jis netenka tam tikrų vertybių : laisvės, turto, galimybę uzimti tam tikras pareigas bei kita. Tokia atsakomybės prasmė ta, kad asmuo, kuriam padaryti suvarzymai, patiria diskomfortą, neigiamas emocijas. Dėl to turėtų kilti nenoras vėl daryti nusikaltimą. Tačiau tai dalį asmenų neveikia, nors valstybė neturi kito kelio tai uzkirsti (pvz., kai zmogus pastoviai nusikalsta ir jo neveikia pasmerkimas) . Bet kita dalis visuomenės, kuri nenusikalsta, matydama kaip pagal baudziamąją atsakomybę baudziami nusikaltėliai, bijos nusikalsti.

Taigi savo pobūdziu baudziamoji atsakomybė reiskia valstybės prievartos taikymą ir asmens, padariusio nusikaltimą, pasmerkimą. Valstybės įgaliotos institucijos įgyvendina baudziamąją atsakomybę prievartos tvarka, neatsizvelgiant į norą asmens, padariusio nusikaltimą. Tačiau si atsakomybė turi būti taikoma būtent individualiai, atsizvelgiant į jo nusikaltimo sunkumą. T.y. kad kiekvienam teisiamajam nustatoma neigiamų pasekmių apimtis ir is to isplaukiantys teisių apribojimai (asmeninio ar turtinio pobūdzio).

Baudziamoji atsakomybė veikia kaltinamąjį ne tik isoriskai, bet ji nukreipta ir į vidinę jo būseną - elgesio reguliavimą. Kaltinamajam daromas poveikis į jo psichiką ir sąmonę. Taip bandoma pakeisti jo valios savybes ir intelektą tam, kad daugiau jis nedarytų naujų nusikaltimų. Tuo pačiu, nustačius kaltinamajam apribojimus, keičiasi jo teisių ir pareigų santykis. Realizuojant baudziamąją atsakomybę, nustatomos papildomos pareigos, o teisių atzvilgiu atsiranda suvarzymai.

Tačiau kaltininkui nėra atimamos visos teisės, isskyrus mirties bausmę, kai asmeniui atimama gyvybė. Kaltininkas ir toliau lieka savo valstybės pilietis su pagrindinėmis teisėmis, tačiau, atėmus jam laisvę, kai kurių teisių įgyvendinimas yra apsunkintas (pvz., nuteistasis negali atstovauti teisme).

Baudziamoji atsakomybė gali būti realizuota paskiriant ir nepaskiriant bausmę (pvz., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius).

Baudziamosios atsakomybės pagrindus nustato Lietuvos baudziamojo kodekso specialusis 3 str. Siame straipsnyje įtvirtinta tai, kad "Asmuo gali būti baudziamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudziamumas buvo nustatytas įstatymo, įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. Pagal baudziamuosius įstatymus atsako ir baudziamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, t.y. tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudziamojo įstatymo numatytą veiką.

Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti traukiamas baudziamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu sios veikos padarymo metu galima buvo is jo reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio.

Niekas negali 2 kartus būti baudziamas uz vieną ir tą patį nusikaltimą. Niekas negali būti pripazintas kaltu nusikaltimo padarymu, taip pat negali būti nuteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendziu pagal įstatymą." Taigi veikos baudziamumas atsiranda tik tada, kai ji buvo nustatyta įsigaliojusio įstatymo. Taip pat veika baudziama, kai ji turi nusikaltimo pozymius ir yra asmuo kaltas nusikaltimo padarymu..

Sekantis pozymis parodo, kad veikos baudziamumas atsiranda, tad, kai asmuo galėjo vykdyti teisėtus įstatymo reikalavimus, bet to nepadarė. Be to siame straipsnyje nurodomas draudimas bausti uz tą pačią veiką du kartus, bei teismo isimtinė teisė nubausti asmenį, kaltą nusikaltimo padarymu.

Sios pagrindinės nuostatos parodo, kas yra patraukimo baudziamojon atsakomybėn pagrindas. "Tai yra asmens kaltai padarytas nusikaltimas". (Jeigu jis atitinka visus BK specialiosios dalies straipsnius).

Baudziamojoje atsakomybėje nusikaltimo sudėtis yra esminis dalykas sprendziant asmens patraukimą baudziamojon atsakomybėn. Visi nusikaltimo sudėties pozymiai yra nurodyti BK specialiosios dalies normose. Nusikaltimo sudėtis būdinga visų rūsių nusikaltimams. "Taigi baudziamosios teisės teorija objektyvių ir subjektyvių nusikaltimo pozymių, kurie apibūdina veiką kaip nusikaltimą, visumą vadina nusikaltimo sudėtimi".

Baudziamoji atsakomybė yra susijusi su tuo, kad nusikaltimą padariusiam asmeniui taikomos įstatymo numatytos sankcijos (laisvės atėmimas, bauda ir kt.).

Baudziamoji atsakomybė - tai teisinės pasekmės, baudziamosios teisės normų taikymo rezultatas. Jos esmė - asmens, padariusio nusikaltimą, pasmerkimas valstybės vardu, bei kazkokių apribojimų taikymas. Savo pobūdziu baudziamoji atsakomybė reiskia valstybinės prievartos taikymą ir kartu asmens padaryto nusikaltimo elgesio pasmerkimą.

3.CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ

Civilinė atsakomybė - taip pat yra viena is teisinės atsakomybės rūsių. Bendrojoje teisėje civilinė atsakomybė yra dviejų atskirų institutų, t.y. sutarčių teisės ir deliktinės teisės sudėtinė dalis.

Civilinė atsakomybė sutarčių teisėje yra apibūdinama kaip pinigų suma, kurią turi sumokėti sutartį pazeidusi salis kitai sutarties saliai uz padarytą zalą.

Deliktinėje teisėje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip pareiga pagal pareikstą civilinį ieskinį. Tačiau pagrindinis civilinės atsakomybės tikslas atsizvelgiant tiek į sutarčių, tiek į deliktinę teisę, yra nuostolių atlyginimas.

Sutartinė bei deliktinė atsakomybė turi kelis bendrus bruozus. Visų pirma sios abi atsakomybės rūsys yra turtinės prievolės, kur kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti padarytą zalą, o skolininko pareiga tą reikalavimą įvykdyti. Tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensacinė. Tai reiskia, kad taikant bet kurią is jų siekiama ne nubausti skolininką, o kompensuoti kreditoriui padarytą zalą, t.y. , kad jis būtų tokioje padėtyje, kurioje būtų buvęs tinkamai įvykdzius sutartį. Be to, tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės taikymo metu skolininkas patiria turtinio pobūdzio praradimus.

Civilinę atsakomybę galima paaiskinti siaurąja bei plačiąja prasme.

Plačiąja prasme civilinė atsakomybė yra prievolė, kada viena salis privalo atlyginti kitai saliai nuostolius padarytus sutartinės prievolės ar kitokius pazeidimus.

Siaurąja prasme civilinė atsakomybė aiskinama kaip deliktinė atsakomybė.

Civilinė atsakomybė pasireiskia turtinėmis poveikio priemonėmis. Sias poveikio priemones, jų taikymo sąlygas ir tvarką nustato civilinė teisė.

Civilinė atsakomybė yra tik kaip prievolė atlyginti padarytus nuostolius. Pagrindinis civilinės atsakomybės tikslas - nuostolių atlyginimas, t.y. kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius. Civilinė atsakomybė atsiranda pazeidus privatų interesą, t.y. esant sutarties pazeidimui. Sios atsakomybės atveju galioja skolininko kaltės prezumpcija.

Esant pasikėsinimui į privatų asmens interesą, jam tuo yra padaroma zala ir jis pirmiausiai sureaguoja, pareiksdamas civilinį ieskinį. Tokio ieskinio tikslas - atstatyti nukentėjusiojo padėtį, kompensuojant patirtus nuostolius.

Pagal vadovėlį "Civilinė teisė" civilinė atsakomybės apibrėzimas skamba taip : "Atsakomybė - prievolė atlyginti zalą arba nuostolius, sumokėti netesybas. Civilinės teisės atsakomybei būdinga tai, kad ji yra viena is įstatymu ar sutartimi nustatytų sankcijų; jos atsiradimo pagrindas yra teisės pazeidimas; ji pasireiskia teisės pazeidėjui nenaudingomis (neigiamomis) turtinėmis pasekmėmis, dazniausiai turto sumazėjimu dėl zalos, nuostolių atlyginimo, netesybų sumokėjimo; ji yra papildoma arba nauja prievolė, kuri nėra pazeisto teisinio santykio elementu: ji įgyvendinama valstybės prievarta arba jos taikymo galimybe."

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė,kurios viena salis turi teisę reikalauti kompensuoti jos patirtą zalą, o kita salis privalo atlyginti padarytą zalą ar sumokėti netesybas.

Civilinė atsakomybė-tai prievolė kuri atsiranda neįvykdzius ar netinkamai įvykdzius įstatyme ar sutartyje nustatytą pareigą, taip pat neleistinu būdu ar neleistinomis priemonėmis įgyvendinant savo teises t.y. piktnaudziaujant teise. Pareiga įvykdyti sutartį atsiranda sudarytos sutarties pagrindu, o pareiga atlyginti nuostolius atsiranda sutarties pazeidimo pagrindu.

Taigi civilinė atsakomybė yra aiskinama kaip prievolė. Veikimas arba neveikimas, kuriems esant atsiranda civilinė atsakomybė,pazeidzia asmens turtinius interesus. Todėl civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena salis turi teisę reikalauti, kad būtų kompensuota jos patirta zala, o kita salis privalo atlyginti padarytą zalą.

Civilinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra kompensacinė. Tačiau ne bet kokia kompensacija reiskia civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės atveju pareiga atlyginti zalą atsiranda dėl neteisėtos veikos. Tai reiskia , kad ji atsiranda neįvykdzius tam tikros įstatymu ar sutartimi numatytos pareigos, arba realizuojant savo teisę įstatymui priesingu būdu. Taigi civilinė atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai yra padaryta neteisėta veika. Tačiau kartais pareiga kompensuoti padarytą zalą gali atsirasti ir nesant neteisėtai veikai. Todėl zala padaryta teisėtais veiksmais nėra civilinė atsakomybė. Tai tik sios padarytos zalos kompensavimas.

Taigi civilinė atsakomybė suvokiama kaip turtinė prievolė, turinti jai būdingus specifinius bruozus ir kuri atsiranda is neteisėto veikimo arba neveikimo.

4. DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

Drausminė atsakomybė yra taikoma darbo drausmei uztikrinti. Drausminė atsakomybė, kaip teisinės atsakomybės rūsis atsiranda drausmės pazeidimo pagrindu.

Darbo drausmės pazeidimo subjektas yra prasizengęs darbuotojas, kuris turi būti tokio amziaus, koks yra būtinas priimant į drabą. Be to pazeidimo padarymo metu jis turi suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes. Tai yra pazeidimo padarymo metu jis turi būti veiksnus. Bet jeigu pazeidimą padarė neveiksnus darbuotojas, tai drausminė atsakomybė neatsiranda.

Darbo drausmės pazeidimo objektas yra organizacijų vidaus darbo tvarka, kuri yra nustatyta darbo teisės normomis. Pazeisdamas sią tvarką darbuotojas pazeidzia ir darbo teisės normų reikalavimus. Darbo drausmės pazeidimas atsiranda esant neteisėtiems darbuotojų veiksmams. Pvz. : neteisėtas darbuotojų elgesys pasireiskia nevykdymu (arba netinkamu vykdymu) darbinių pareigų, numatytų norminiais aktais.

Neteisėtais veiksmais (neveikimu) yra visada padaroma zala organizacijos kolektyvui bei visuomenei, o neigiamos pasekmės atsiranda atsizvelgiant į pazeidimo pobūdį. Vadovėlyje A. Dambrauskas, V. Nekrasas, I. Nekrosius " Darbo teisė " pazeidimai yra skirstomi į dvi grupes: "1)materialaus pobūdzio pazeidimai, sukeliantys neigiamų pasekmių (pvz. darbuotojas padaro pravaikstą be svarbių priezasčių, dėl to sutrinka darbas, organizacija turi nuostolių) ir 2) formalaus pobūdzio pazeidimai, dėl kurių konkrečių neigiamų pasekmių gali ir neatsirasti (pvz. darbuotojas pazeidzia darbo apsaugos taisykles, dėl to kyla grėsmė kitų darbuotojų sveikatai, gyvybei)." Formaliu pazeidimu padaryta zala pasireiskia ne tik nustatytos tvarkos(ir ją nustatančių normų) pazeidimu, bet ir neigiamu poveikiu kitiems darbuotojams. Tiek materialūs, tiek formalūs pazeidimai yra pakankamas pagrindas drausminei atsakomybei atsirasti..

Tam, kad atsirastų drausminė atsakomybė būtinai turi būti pazeidėjo kaltė. Kaltę galima apibūdinti kaip darbuotojo psichinį poziūrį į įvykdytus neteisėtus veiksmus ir dėl to atsiradusias pasekmes. Darbuotojo drausminė atsakomybė dazniausiai atsiranda dėl neatsargumo, bet daznai atsiranda dėl tyčia padarytų pazeidimų. Pvz. pravaikstos.

Drausminė atsakomybė realizuojama pradedant bylos parengimu. Byla parengiama issiaiskinus pazeidimo priezastis bei aplinkybes, taip pat pareikalavus is pazeidėjo pasiaiskinimo. Toliau yra parenkama nuobauda ir isleidziamas įsakymas dėl jos paskyrimo. Pazeidėjas supazindinamas su siuo įsakymu ir tada jam yra taikomos nustatytos nuobaudos. Pvz.: atleidimas is darbo. Nuobaudas parenka administracija atsizvelgdama į pazeidimo sunkumą, į aplinkybes kuriomis jis buvo padarytas ir į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Uz kiekvieną drausmės pazeidimą taikoma tik viena drausminė nuobauda. Pries skirdama nuobaudą administracija is pazeidėjo turi pareikalauti pasiaiskinimo rastu.

Vadovėlyje "Valstybės ir teisės teorija" yra duotas toks drausminės atsakomybės apibrėzimas:" Drausminė atsakomybė pasireiskia tuo, kad įmonės, įstaigos organizacija, kolūkio valdyba taiko drausmines nuobaudas pavaldiems asmenims uz darbo drausmės pazeidimus. Tai - pastaba, papeikimas, atleidimas is darbo ir kt. "¹

Drausminė atsakomybė yra taikoma ir vidaus reikalų sistemos pareigūnams padariusiems drausminius nusizengimus.

" Pareigūnams taikomos sios drausminės nuobaudos:

1) pastaba; 2) papeikimas; 3) grieztas papeikimas; 4) pazeminimas pareigose; 5) vidaus tarnybos pareigūno laipsnio pazeminimas viena pakopa; 6) atleidimas is tarnybos."[13]

Drausminių nuobaudų teikimus pareigūnams rengia tiesioginiai arba aukstesnieji vadovai. Teikimų nuobaudų skyrimo principus, būdus bei drausminių prazangų tyrimo tvarką, nuobaudų taikymo ir jų panaikinimo tvarką, taip pat vadovų teises siais klausimais nustato Vidaus reikalų ministras.

Taip pat vidaus reikalų sistemoje yra garbės teismas, kuris nagrinėja pareigūnų nusizengimus tarnybinės etikos principams, garbei, orumui ar geram vardui.

Taigi drausminė atsakomybė yra taikoma asmeniui uz įstaigos,įmonės ar kitokios organizacijos, kurioje jis dirba, taisyklių nesilaikymą. Kalbant apie vidaus reikalų sistemą, tai drausminė atsakomybė yra taikoma uz Statuto reikalavimų nesilaikymą.

5. PAGRINDINIAI ADMINISTRACINĖS,BAUDZIAMOSIOS , CIVILINĖS IR DRAUSMINĖS ATSAKOMYBĖS PALYGINIMAI

Administracinė atsakomybė, baudziamoji atsakomybė ir civilinė atsakomybė yra visos teisinės atsakomybės rūsys. Visos jos yra taikomos esant teisės pazeidimams, siekiant uztikrinti teisėtvarką, bei saugoti sureguliuotus visuomeninius santykius.

Kiekviena is teisinės atsakomybės rūsių turi tik jai būdingus bruozus.Jos skiriasi viena nuo kitos savo atsakomybės taikymo pagrindu,subjektais, kurie taiko atsakomybę, poveikio priemonėmis bei jų padariniais,atsakomybės subjektais,procesine atsakomybės taikymo tvarka.

Administracinės atsakomybės taikymo pagrindas yra administracinis teisės pazeidimas,nustatytas LR įstatymu. Baudziamosios atsakomybės pagrindas-nusikaltimai, kurių pozymiai yra numatyti LR įstatymu.Civilinės atsakomybės pagrindas yra civilinės teisės deliktas t.y. pareiga atsakyti uz padarytą zalą pagal pareikstą civilinį ieskinį, o drausminės atsakomybės pagrindu laikomas drausminis nusizengimas t.y. darbo ar tarnybiniai santykiai.

Kalbant apie poveikio priemones, tai administracinės atsakomybės priemonės (nuobaudos) uz padarytus teisės pazeidimus, kaltiems asmenims skiria įvairūs valstybinio valdymo organai (pareigūnai), taip pat teismas (teisėjas) .

Baudziamojoje atsakomybėje kriminalines bausmes skiria tik teismas,o civilinėje atsakomybėje civilines bausmes skiria taip pat teismas arba trečiųjų teismas (arbitrazas) .Drausminės atsakomybės atveju poveikio priemones skiria organai (pareigūnai) asmenims, kurie tarnybiskai arba pagal darbo santykius tiems organams (pareigūnams) yra pavaldūs.

Administracinės atsakomybės poveikio priemonės(nuobaudos) yra daug svelnesnės uz kriminalines bausmes ir nesukelia tokių sunkių teisinių pasekmių. Baudziamojoje atsakomybėje kriminalinės bausmės skiriamos uz nusikaltimus, kurie yra daug pavojingesni uz administracinius teisės pazeidimus. Be to patraukus asmenį baudziamojon atsakomybėn atsiranda teistumas,dėl kurio atsiranda tam tikri teisiniai padariniai.

Civilinės atsakomybės poveikio priemonės yra turtinio pobūdzio,kai reikia atlyginti zalą. Drausminės atsakomybės atveju poveikio priemonės taip pat nėra tokios sunkios kaip kriminalinės, tačiau pazeidėjui atsiranda tam tikrų neigiamų pasekmių.

Baudziamosios ir administracinės atsakomybės subjektas gali būti bet koks fizinis asmuo,kuris yra pakaltinamas ir yra tam tikro amziaus. Civilinės atsakomybės subjektas gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo.

Drausminės atsakomybės subjektas asmuo, kuris yra įstaigos,įmonės ar organizacijos narys.

Administracinio pazeidimo objektas-valstybės reguliuojami visuomeniniai santykiai,kurie yra paprastai valstybinio valdymo sferoje. Pvz.: daugumai privalomų elgesio taisyklių(viesosios tvarkos,kelių eismo ir kt.) pazeidimas.

Civilinės teisės delikto objektas-turtiniai arba asmeniniai santykiai, kurie paprastai yra ginami teismine tvarka, pateikus ieskinį pagal civilinio proceso normų reikalavimus.

Kalbant apie atsakomybės taikymo tvarką, tai administracinė atsakomybė taikoma procesine tvarka, kuri yra nustatyta administracinės teisės normomis. Ji taikoma operatyviai ir nesudėtingai.Administracinės teisės pazeidimo bylose nereikia atlikti jokių sudėtingų procesinių veiksmų. Poveikio priemonės gali būti taikomos tuojau pat, pastebėjus įgaliotiems asmenims administracinės teisės pazeidimą.

Baudziamoji atsakomybė taikoma pagal baudziamojo proceso teisės normas. Tiriant baudziamąsias bylas yra atliekami sudėtingi procesiniai veiksmai, ilgesni jos taikymo senaties terminai.

Civilinė atsakomybė yra taikoma pagal civilinio proceso teisės normas.

Drausminė atsakomybė taikoma remiantis įstaigos,įmonės ar organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėmis.

Tai pagrindiniai pozymiai skiriantys vieną atsakomybės rūsį nuo kitos.

II. DĖSTOMOJI DALIS

1. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ

1.1 Administracinės atsakomybės samprata

1.2 Pagrindiniai administracinės atsakomybės principai

Atsakomybės teisėtumas-tai "nenukrypstamas materialinių ir procesinių teisės normų laikymasis ,tikslus jų reikalavimų vykdymas"

Materialinės teisės srityje sis principas reiskia, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik uz priesingą teisei veikimą ar neveikimą. Tačiau jeigu įstatymas ar kitas norminis aktas nedraudzia tam tikrų veiksmų, tai uz juos negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Administracinė atsakomybė yra taikoma ne uz bet kokį teisės pazeidimą, o tik uz administracinį teisės pazeidimą. Administracinė nuobauda yra skiriama atsizvelgiant į konkretų teisės pazeidimą ir vadovaujantis nustatytomis teisės normomis. Skiriant administracinę nuobaudą negali būti perzengtos ribos, kurias nustato įstatymas.Taip pat kaltą asmenį traukti administracinėn atsakomybėn turi teisę tik kompetetingi, įstatymo numatyti organai arba pareigūnai.

Procesinių teisės normų laikymasis reiskia, kad administracinė atsakomybė turi būti taikoma įstatymų numatyta procesine tvarka.

Kitas atsakomybės principas,tai teisingumo principas. Jis reiskia, kad administracinės priemonės turi būti teisingos, apgalvotos ir humaniskos. Negalima nustatyti tokių nuobaudų,kurios zemintų ar įzeidinėtų zmogaus garbę,orumą ar kt. Pirmiausiai sis reikalavimas yra taikomas įstatymų leidėjui, kurie nustato nuobaudų rūsis ir jų sistemą. Nuobaudų priemonės, priesingos zmogiskumui, moralei ir t.t. nedaro kaltam asmeniui auklėjamojo poveikio, o atvirksčiai, gali skatinti kaltinamąjį ateityje elgtis ziauriai ir antivisuomeniskai. Kaltiems asmenims administracinės nuobaudos turi būti skirtos tik tokios, kurios teigiamai veiktų teisės pazeidėjus ir skatintų juos taisytis. Negalima taikyti nuobaudos kuri savo grieztumu neatitinka padaryto teisės pazeidimo. Grieztos nuobaudos, neatsizvelgiant į lengvinančias aplinkybes, paverčia jas neefektyviomis.Tokia griezta nuobauda turi būti taikoma tuo atveju ,kai pazeidėjas tikrai tokios nusipelnė. Kaip neefektyvios per grieztos nuobaudos, taip pat neefektyvios ir per svelnios administracinės nuobaudos, nes jos nedaro teigiamo poveikio kaltam asmeniui bei kitiems asmenims. Esant tokioms nuobaudoms teisės pazeidėjas nesusimąsto ir gerai neįvertina savo veiksmų, bei nesistengs jų kitą kartą nepakartoti.

Atsakomybės viesumo principas remiasi tuo, kad jis reikalauja, jog kiekvienas kaltas asmens poelgis būtų viesai pasmerktas, paskelbiant visuomenei. Viesumas didina auklėjamąjį poveikį pazeidėjui bei kitiems asmenims, skatina juos laikytis teisėtvarkos. Be to teisinės atsakomybės priemonės tampa veiksmingesnės. Viesumas didina kalto asmens elgesio pasmerkimą ir daro didesnį poveikį jam. Jis gali būti įgyvendintas keliais būdais. Vienas is jų, tai atvirai svarstant administracines bylas teismų posėdziuose dalyvaujant gyventojams. Kitas būdas, kai padarytas administracinis pazeidimas yra paskelbiamas spaudoje ar kitomis informavimo priemonėmis. Be to gali būti pranesta apie kalto asmens elgesį jo darbovietėje ar kitoms visuomeninėms organizacijoms ir kontroliuoti kokių priemonių jie imasi.

Tam, kad administracinė atsakomybė būtų tobulesnė ir veiksmingesnė, nuo 1994 m. liepos 18 d. įstatymu " Dėl LR administracinių teisės pazeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" buvo sugrieztintos nuobaudos uz administracinius teisės pazeidimus. Pvz.: Piliečiui suteiktos specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas iki penkerių metų.(ATPK 27 str.). Taigi grieztinant nuobaudas siekiama padidinti administracinės atsakomybės efektyvumą, padaryti atitinkamą poveikį visuomenei.

2. BAUDZIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS BRUOZAI

Kalbant apie baudziamosios atsakomybės pagrindimą yra naudojamos 2 filosofinės pozicijos. T.y. nusikalstamo elgesio priezastys:

1. Indeterminizmas (valios laisvė) - čia manoma, kad zmogus visuomet yra laisvas pasirinkimo variantuose, todėl visada turi atsakyti uz tuos savo veiksmus.

2. Determinizmas - zmogaus elgesys priklauso nuo daugelio aplinkybių. todėl smerkti reikia jas, o ne zmogų. Ziūrima ne į nusikaltimo pasmerkimą, o į jo pavojingumą visuomenei.

Kam turi atsakyti nusikaltęs asmuo? Uz visus neteisėtus veiksmus asmuo atsako valstybei ir visuomenei.

Kalbant apie tai, uz ką atsako, galime sakyti, jog asmuo patraukiamas baudziamojon atsakomybėn, kai padaro veiką, kuri pagal valstybės įstatymus laikoma nusikaltimu.

Taigi savo pobūdziu baudziamoji atsakomybė reiskia valstybės prievartos taikymą ir asmens, padariusio nusikaltimą, pasmerkimą. Valstybės įgaliotos institucijos įgyvendina baudziamąją atsakomybę prievartos tvarka, neatsizvelgiant į Norą asmens, padariusio nusikaltimą. Tačiau si atsakomybė turi būti taikoma būtent individualiai, atsizvelgiant į jo nusikaltimo sunkumą. T.y. kad kiekvienam teisiamajam nustatoma neigiamų pasekmių apimtis ir is to isplaukiantys teisių apribojimai (asmeninio ar turtinio pobūdzio).

Baudziamoji atsakomybė gali būti realizuota paskiriant ir nepaskiriant bausmę (pvz., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius).

Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti traukiamas baudziamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu sios veikos padarymo metu galima buvo is jo reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio.

Baudziamoji atsakomybė yra susijusi su tuo, kad nusikaltimą padariusiam asmeniui taikomos įstatymo numatytos sankcijos (laisvės atėmimas, bauda ir kt.).

3.CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS BRUOZAI

Civilinė atsakomybė sutarčių teisėje yra apibūdinama kaip pinigų suma, kurią turi sumokėti sutartį pazeidusi salis kitai sutarties saliai uz padarytą zalą.

Civilinę atsakomybę galima paaiskinti siaurąja bei plačiąja prasme.

Plačiąja prasme civilinė atsakomybė yra prievolė, kada viena salis privalo atlyginti kitai saliai nuostolius padarytus sutartinės prievolės ar kitokius pazeidimus.

Siaurąja prasme civilinė atsakomybė aiskinama kaip deliktinė atsakomybė.

Civilinė atsakomybė pasireiskia turtinėmis poveikio priemonėmis. Sias poveikio priemones, jų taikymo sąlygas ir tvarką nustato civilinė teisė.

"Atsakomybė - prievolė atlyginti zalą arba nuostolius, sumokėti netesybas. Civilinės teisės atsakomybei būdinga tai, kad ji yra viena is įstatymu ar sutartimi nustatytų sankcijų; jos atsiradimo pagrindas yra teisės pazeidimas; ji pasireiskia teisės pazeidėjui nenaudingomis (neigiamomis) turtinėmis pasekmėmis, dazniausiai turto sumazėjimu dėl zalos, nuostolių atlyginimo, netesybų sumokėjimo; ji yra papildoma arba nauja prievolė, kuri nėra pazeisto teisinio santykio elementu: ji įgyvendinama valstybės prievarta arba jos taikymo galimybe."

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė,kurios viena salis turi teisę reikalauti kompensuoti jos patirtą zalą, o kita salis privalo atlyginti padarytą zalą ar sumokėti netesybas.

Taigi civilinė atsakomybė suvokiama kaip turtinė prievolė, turinti jai būdingus specifinius bruozus ir kuri atsiranda is neteisėto veikimo arba neveikimo.

4. DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

Drausminė atsakomybė pasireiskia drausminėmis nuobaudomis piliečiui (darbininkui), kurias jam taiko įmonių, įstaigų ar kitų organizacijų administracija. Drausminei atsakomybei būdinga tai, kad asmuo padaręs nusizengimą yra visiskai pavaldus organui, kuris taiko jam drausminę nuobaudą.

" Drausminė atsakomybė pasireiskia tuo, kad įmonės, įstaigos organizacija, kolūkio valdyba taiko drausmines nuobaudas pavaldiems asmenims uz darbo drausmės pazeidimus. Tai - pastaba, papeikimas, atleidimas is darbo ir kt. "

Drausminė atsakomybė yra taikoma ir vidaus reikalų sistemos pareigūnams padariusiems drausminius nusizengimus.

" Pareigūnams taikomos sios drausminės nuobaudos:

1) pastaba; 2) papeikimas; 3) grieztas papeikimas; 4) pazeminimas pareigose; 5) vidaus tarnybos pareigūno laipsnio pazeminimas viena pakopa; 6) atleidimas is tarnybos."[26]

Taip pat vidaus reikalų sistemoje yra garbės teismas, kuris nagrinėja pareigūnų nusizengimus tarnybinės etikos principams, garbei, orumui ar geram vardui.

5. PAGRINDINIAI ADMINISTRACINĖS,BAUDZIAMOSIOS , CIVILINĖS IR DRAUSMINĖS ATSAKOMYBĖS PALYGINIMAI

Drausminės atsakomybės subjektas asmuo, kuris yra įstaigos,įmonės ar organizacijos narys.

Civilinės teisės delikto objektas-turtiniai arba asmeniniai santykiai, kurie paprastai yra ginami teismine tvarka, pateikus ieskinį pagal civilinio proceso normų reikalavimus.

Baudziamoji atsakomybė taikoma pagal baudziamojo proceso teisės normas. Tiriant baudziamąsias bylas yra atliekami sudėtingi procesiniai veiksmai, ilgesni jos taikymo senaties terminai.

Civilinė atsakomybė yra taikoma pagal civilinio proceso teisės normas.

Drausminė atsakomybė taikoma remiantis įstaigos,įmonės ar organizacijos vidaus taisyklėmis.

Tai pagrindiniai pozymiai skiriantys vieną atsakomybės rūsį nuo kitos.

III. ISVADOS

Teisinė atsakomybė yra glaudziai susijusi su valstybe ir jos prievarta. " Teisinė atsakomybė-tai valstybinis poveikis teisės pazeidėjui, kuris pasireiskia visuomeniniu-valstybiniu pazeidėjo pasmerkimu, asmeninio, turtinio ir organizacinio pobūdzio apribojimų jam taikymu."

Taigi teisinės atsakomybės esmė yra saugoti ir ginti reguliuojamus visuomeninius santykius bei uztikrinti teisės reikalavimus, panaudojant valstybės prievartos priemones. Teisinė atsakomybė yra naudojama uztikrinti teisėtvarką, kovoti su teisės pazeidimais bei apsaugoti reguliuojamus visuomeninius tarpusavio santykius

Teisinė atsakomybė negali būti taikoma jeigu nėra teisės pazeidimo. Ji atsiranda tik tada, kai yra padarytas teisės pazeidimas." Teisės pazeidimas - tai zmonių ir organizacijų, kalta veika, kuria padaroma zala visuomenei." arba " Teisės pazeidimas-tai kalta veika, kuri priesinga teisės normoms,daro zalą kitiems asmenims ir uz kurią yra patraukiama atsakomybėn." Taigi asmeniui padariusiam teisės pazeidimą t.y. teisinės atsakomybės subjektui turi būti taikomos teisinės poveikio priemonės, o jo elgesys smerkiamas. Tokiu atveju teisės pazeidėjas is valstybės pusės patiria tam tikras neigiamus, materialaus, fizinio bei moralinio pobūdzio apribojimus. Jis netenka teisių, laisvių bei kitokių vertybių.

Pagrindinis teisinės atsakomybės reguliavimo elementas yra įstatymai ir kiti norminiai aktai. Be jų negali būti ir teisinės atsakomybės.Taigi teisinė atsakomybė remiasi sureguliuotais norminiais aktais.Jų dėka funkcionuoja. Tačiau vien norminio akto nepakanka norint atsirasti konkretiems teisiniams santykiams, nes jis tik suteikia galimybę taikyti teisinę atsakomybę. Tam, kad atsirastų teisinė atsakomybė turi būti juridinis faktas, t.y. padarytas teisės pazeidimas.

Taip pat, kad įgyvendinti teisinę atsakomybę kompetentingos valstybinės institucijos ar pareigūnai turi aktyviai reaguoti ir imtis priemonių kaltam asmeniui, padariusiam teisės pazeidimą,taikyti tam tikras poveikio priemones ir jas įvykdyti.Taigi teisinė atsakomybė yra būtina tam, kad valstybėje būtų..uztikrintas įstatymų laikymasis. Taip pat ji reikalinga nubausti ar perauklėti asmenis, kurie nesilaiko valstybės įtvirtintų įstatymų.

Siame kursiniame buvo pateiktos teisinės atsakomybės rūsys (administracinė, baudziamoji ir civilinė atsakomybė), apibūdinta jų taikymo tvarka, poveikio priemonės ir kiti bruozai, esant teisės pazeidimui.

Literatūros sąrasas

1. Valstybės ir teisės teorija.-Vilnius "Mintis", 1989 m.

2. P. Petkevičius . Administracinė atsakomybė-"Justitia",Vilnius 1996 m.

3. Civilinė teisė. Vilnius 1997 m.

4. Baudziamoji teisė. Vilnius 1996 m.

5. V. Mikelėnas. Civilinės atsakomybės problemos:lyginamieji aspektai.

" Justitia" 1995 m.

6. LR Administracinių teisės pazeidimų kodeksas "Ausra", Vilnius 1995 m.

7. LR Baudziamasis kodeksas. Vilnius 1997 m.

8. Valstybės zinios. 1994 m. Nr. 58-1132.

LR ATPK "Ausra" Vilnius 1995 m. psl.

P. Petkevičius Administracinė atsakomybė "Justitia", Vilnius 1996,psl. 14

P.Petkevičius Administracinė atsakomybė " Justitia" Vilnius 1996 , psl. 19

LR ATPK "Ausra", Vilnius, psl. 11.

Administracinės teisės pazeidimo kodeksas, psl. 20.

Administracinės teisės pazeidimo kodeksas, psl. 227.

Valstybės zinios. 1994 m. Nr. 58-1132

LR Baudziamasis kodeksas. Vilnius 1997, psl.13.

Baudziamoji teisė, Vilnius 1996 m., "Eugimas", psl. 63.

Ten pat.

Civilinė teisė. "Vijusta". Kaunas 1997, psl.425.

Valstybės ir teisės teorija. Vilnius "Mintis" 1989 m.,psl 148.

LR Vidaus reikalų sistemos statutas, 1991 07 29 nutarimu Nr. 304, psl. 8

LR ATPK "Ausra" Vilnius 1995 m. psl.

P. Petkevičius Administracinė atsakomybė "Justitia",Vilnius 1996,psl. 14

P.Petkevičius Administracinė atsakomybė " Justitia" Vilnius 1996 , psl. 19

LR ATPK "Ausra", Vilnius, psl. 11.

Administracinės teisės pazeidimo kodeksas, psl. 20.

Administracinės teisės pazeidimo kodeksas, psl. 227 .

Valstybės zinios. 1994 m. Nr. 58-1132

LR Baudziamasis kodeksas. Vilnius 1997, psl.13.

Baudziamoji teisė, Vilnius 1996 m., "Eugimas", psl. 63.

Civilinė teisė. "Vijusta". Kaunas 1997, psl.425.

Valstybės ir teisės teorija. Vilnius "Mintis" 1989 m.,psl 148.

LR Vidaus reikalų sistemos Statutas, 1991 07 29 nutarimas Nr. 304, psl.8

Valstybės ir teisės teorija. Vilnius, "Mintis" 1989 m.,psl.147.

Ń.Ā. Źėčģåķźī, Ą.Ė. ×č÷åsčķ Īńķīāū ćīńóäąsńņāą č ļsąāą.,ńņs. 158.

Valstybės ir teisės teorija. Vilnius, "Mintis" 1989 m.,psl. 148.

Document Info

Accesari: 3532
Apreciat:

Comenteaza documentul:

Nu esti inregistrat
Trebuie sa fii utilizator inregistrat pentru a putea comenta

Creaza cont nou

A fost util?

Daca documentul a fost util si crezi ca merita
sa adaugi un link catre el la tine in site

Copiaza codul:
in pagina web a site-ului tau.

eCoduri.com - coduri postale, contabile, CAEN sau bancare

Politica de confidentialitate | Termenii si conditii de utilizare