Demokratizacijos procesų tyrimas susiduria su dviem pagrindinėmis problemomis: duomenų trūkumu ir atvejų palyginamumu.

Demokratizacijos procesų tyrimas susiduria su dviem pagrindinėmis problemomis: duomenų trūkumu ir atvejų palyginamumu.

Dauguma empirinių demokratizacijos studijų pritaiko vieną is trijų skirtingų modelių:

Vieno atvejo analizė - padeda kurti hipotezes ir patikrinti įvairialypius faktorius, kurie formuoja rezimą. Bet kol nėra sisteminio lyginimo, negalima tvirtai nusta 434u2024e tyti hipotezių ar reiksmingų kintamųjų.

Vidutinio atvejų skaičiaus analizė - bandymas isspręsti vieno atvejo analizės trūkumus. Si analizė naudinga atmetant hipotezes ir patvirtinant kitas. Bet čia iskylanti problema - daug kintamųjų, mazai atvejų.

Isilginis lyginimas - taip padaugėja atvejų skaičius ir leidziama sistemiskai patikrinti daugialypius kintamuosius, naudojant statistinę analizę. Bet taip atsiranda atitikimo problema, pvz., "demokratijos" samprata 19 ir 20 amziuose.

Fish gilinasi į demokratizaciją, suprasdamas ją kaip kaitą nuo autoritarizmo link poliarchijos. Demokratizacijos laipsnis (mastas) yra priklausomas kintamasis, kuris turi būti paaiskintas.

Postkomunistinių rezimų kaita

Postkomunistinio regiono savybės:

tai 1/7 visų pasaulio valstybių, jos sudaro pusę valstybių, kuriose per ketvirtį amziaus keitėsi rezimas. Tai leidzia atlikti transnacionalinį, daug atvejų turintį regioninį lyginimą.

labai heterogeniskas regionas tiek geografiskai, tiek ekonominės gerovės ar religine prasme.

salys tuo pačiu turi esminių panasumų. Perėjimas is vieno rezimo į kitą vyko panasiu metu (1989-1992). Taip galima laikyti constanta daug įtakų, pvz. tarptautinė aplinka. Visos valstybės buvo valdomos autoritarinės, hegemoniskos komunistų partijos konstruktų. Tiesa, yra skirtumų tarp totalizacijos lygio - valstybės įsiskverbimo į visuomenę. Be to, vienoda planinė ekonomika.

demokratizacija prasidėjo nuo identiskų starto pozicijų.

turimi tinkami duomenys

Demokratizacija: matavimo problemos

Demokratizacijos masto matavimas nėra paprastas. Kyla ginčai dėl įvairių jos kintamųjų reiksmės bei svarbos. Nuomonių skirtumai atspindi ir skirtingus poziūrius į metodologiją bei demokratijos sąvoką apskritai. Si įvairovė lėmė didelį susidomėjimą.Svarbus ir įdomus "Nations in Transit" (NT) tyrimas. Jis įvertino demokratizacijos mastą 25 is 28 pokomunistinių valstybių (be Serbijos, Bosnijos ir Mongolijos). NT tyrimas nustatė demokratinių reformų reitingus, naudodamas platų kriterijų spektrą, turtingus duomenis. Kriterijai buvo kompleksiski, visapusiski ir issamūs.Reitingai kinta nuo 1 (didziausias demokratizacijos mastas) iki 7 (maziausias).

Fishas tikrina keturias hipotezes:

Socioekonominė modernizacija

Sąveika tarp ekonominių ir politinių reformų

Kultūros įtaka

Etninė visuomenių kompozicija

Ekonominiai demokratizacijos rekvizitai

Vietoje BNP ar BVP čia naudojamas HDI indeksas (Human Development Index), apimantis visus socioekonominio spektro faktorius: nacionalines pajamas, lūkesčius, rastingumą ir t.t. Salys įvertinamos nuo 0 iki 10. Modernizacijos hipotezė čia reikstų, kad salys, turinčios geresnį HDI, turi privalumų demokratizacijos procese.

Kitas veiksnys - ekonominių reformų mastas po komunizmo atsisakymo. Visos salys regione kaitą pradėjo nuo statiskos planinės ekonomikos.

Egzistuoja du poziūriai į ekonominių reformų svarbą demokratizacijai. Viena vertus, reforma kelia baimę ir paplauna demokratijos pamatus. Tokioje situacijoje valdininkai priiminėja nepopuliarius sprendimus, kas priestarauja demokratinio legitimumo idėjai (Fishas teigia, kad tokiu atveju demokratijos ir kapitalizmo sąvokos gali tapti viena kitai priestaraujančiomis). Kita vertus, ekonominė reforma gali suteikti potencialų pranasumą demokratizacijos procese. Ji zadina aktyvumą, riboja pernelyg didelį valstybės įsikisimą bei kontrolę.

Sociokultūriniai demokratizacijos rekvizitai

Be ekonominių faktorių, įtakoti demokratizaciją gali ir neekonominiai faktoriai. Fishas įtraukia "nacionalinį kultūrinį" faktorių. Paprastai religinis kultūros aspektas laikomas stipriai susijusiu su politiniu gyvenimu. Fishas fokusuojasi į religinę tradiciją kaip skirtingų civilizacijų ar tautinių kultūrų tipų skyrimo pagrindą. Kai kurios religijos yra dėkingesnės individui, kitos - grupėms. Tradicijos, skatinančios hierarchiją ir/ar kolektyvizmą, paprastai apibūdinamos kaip maziau palankios demokratizacijai negu skatinančios individualizmą. Daroma prielaida, kad protestantizmas ir Vakarų kriksčionybė yra palankesnės demokratizacijai negu ortodoksinė (Rytų) kriksčionybė, o Islamas - pats nepalankiausias. Samprata apie individualizmą, asmeninį savarankiskumą, atsakomybę yra labiau isvystyta Vakarų kriksčionybėje. Rytų kriksčionybė - daugiau hierarchiska, mistiska, kolektyvistinė.

Paskutinis faktorius - salies sociokultūrinė vienovė, t.y. etninis homogeniskumas / heterogeniskumas. Keliama hipotezė, kad etniskai daugialypės visuomenės susiduria su sunkumais demokratizacijoje, kai heterogeniskos - ne. Etninis vientisumas įtakoja politinį identitetą, o tai gali pasunkinti kompromiso galimybę. Be to, didesnė tarpetninės prievartos galimybė. 20 amziaus istoriniai pavyzdziai laidzia teigti, kad etninis skirtingumas trukdo demokratizacijai.

HDI indeksas, ekonominių reformų lygis, didziausios etninės grupės dalis bei NT įvertinimas pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Salių įvertinimai.

1 - HDI indeksas

2 - Ekonominių reformų lygis

3 - didziausios etninės grupės dalis salyje (

4 - demokratizacijos masto įvertinimas pagal "Nations in Transit"