Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatas yra formaliais metodais gautas ekonomikos tekstas. Ar formalizavimas turi ribas?
Pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema yra struktûra. Kaip ji susijusi su struktûralizmu, semiotika, generatyvine gramatika?
Ar ekonomikos nuostatø modeliavimas yra dirbtinës ekonomikos kalbos kûrimas? Ar ðiam tikslui naudotini tarptautiniai terminai? Kaip ekonomikos nuostatø modeliavimui gali pasitarnauti matematinë lingvistika, kompiuterinë lingvistika? Kaip formalizuoti tekstø supratimà? Kaip ekonomikos nuostatas modeliuoja kiti autoriai?
Pabandykime atsakyti á ðiuos klausimus.
Formalizavimo ribos. Formalizavimo sàvoka pirmiausia susiformavo matematikoje, èia ji ir yra plaèiausiai taikoma. Formalizavimas yra metodas, kurá taikant kuriami nauji modeliai. Formalizavimas yra struktûralizmo dalis. Struktûralizmas - tai pirmiausia visuma specialiø moksliniø tyrimø ávairiose socialinio ir humanitarinio paþinimo srityse, kuriø pagrindu èia keliamos ir gvildenamos atitinkamos bendros problemos. Struktûrà struktûralistai supranta kaip santykiø tarp jos elementø visumà, kai tie santykiai ne tik nepriklauso nuo elementø kokybiniø apibûdinimø, bet patys nulemia pastarøjø savybes. Taip iðskirta struktûra laikoma formalizacijai pasiduodanèiø transformacijø sistema, iðsaugant struktûros transformacijoms invariantiná jos branduolá. Paþinimo 16216u2020q formalizavimo bei matematizavimo nuostata ið esmës yra paþangi ir neiðvengiama ðiuolaikiniame mokslo iðsivystymo etape. Ið tiesø, neabejotina formalizavimo reikðmë struktûrinei lingvistikai, kur, neþiûrint jos prieðininkø kritiniø prognoziø, formalus metodas yra sëkmingai taikomas net ir turininiams tyrimams.
Matematinës struktûros gali bûti tikslus ir patogus 'karkasas'ar analizës árankis humanitariniø mokslø srityse. Taèiau matematiniø struktûrø jokiu bûdu negalima mechaniðkai perkelti á humanitarines disciplinas, pvzd., á ekonomikà, norint gauti teisingus, moksliðkai pagrástus rezultatus, prieð tai reikia matematinës redukcijos metodu perþiûrëti tø disciplinø tyrimo objektus bei jø charakteristikas.
Net matematikos mokslo pilnas formalizavimas pasirodë neámanomas. N.Bourbaki [68] savo struktûrø teorijoje atkreipë dëmesá á esminá formalizavimo metodo ribotumà, kuris remiasi þinoma K. Godel'io teorema, parodanèia, kad kiekviena pakankamai iðvystyta neprieðtaringa formali teorija yra nepilna. Vadinasi, pati matematika árodo,kad visiðkas bet kokiø moksliniø teorijø bei metodø formalizavimas ið principo nëra galimas.
Empiriniø, neformaliø mokslø (gamtos, humanitariniø) matematinio formalizavimo programoje, kuri tapo metodologine nuostata, ypaè svarbi problema yra formalizavimo galimybiø ir ribø nustatymas. Ðis klausimas siejasi ir su struktûrinës bei sisteminës analiziø santykiu.
Matematiniu poþiûriu yra ne tik leistina, bet ir bûtina priimti prielaidà, kad pirminës matematinës sàvokos paþymi neapibrëþtos prigimties objektus - svarbus tik santykiø iðreikðtø aksiomomis patenkinimas. Taèiau mokslininkas, dirbantis empiriniø mokslø srityje analizuoja konkreèios prigimties sistemas ir santykius. Jis gali abstrahuotis nuo tyrimo objektø bei santykiø konkretumo, iðskirti abstrakèias struktûras, sudaryti tokius matematinius modelius, kurie tam tikrose ribose atitiktø empirinæ realybæ. Ðioje mokslinës analizës pakopoje realûs tyrimo objektai daþnai pakeièiami konceptualiais, konkreèios sistemos - abstrakèiomis struktûromis. Taèiau bet kuris empirinis mokslas, kokio abstraktaus teorinio ir formalizavimo lygmens bepasiektø, turi ávertinti tiriamø sistemø konkreèià prigimtá. Tuo bûdu eksperimentas, suprastas paèia plaèiausia prasme, tampa ne tik formalizavimo pradiniu taðku, bet ir galutiniu teoriniø iðvadø teisingumo patikrinimo bûdu.
Galima teigti, kad formalizavimo ribø suvokimas paskatino padaryti iðvadà, kad universalios teorijos visiems mokslams sukûrimas yra neámanomas todël, kad neámanoma ávertinti konkreèios specifikos. Ekonomikos nuostatas modeliuoti gali tik ekonomikos specialistas. Èia taip pat svarbus yra eksperimentas, nuostatø verifikacija. Tik praktikoje patikrintas nuostatas galima pripaþinti galiojanèiomis. Nuostatoms modeliuoti turi bûti naudojamos standartinës ekonomikos kategorijos. Formalizavimo ribos pasireiðkia tuo, kad vien kompiuteris, be þmogaus negali modeliuoti visø ekonomikos nuostatø.
Struktûrinë lingvistika.
Ðiuolaikinë struktûrinë lingvistika - tai abstrakti teorinë mokslo ðaka, apimanti moderniàjà fonologijà ir vadinamàjà generatyviniø gramatikø teorijà, kurios pagrindinis atstovas yra amerikieèiø kalbininkas N.Chomsky[68]. Esminë generatyvinës gramatikos naujovë - tai dinaminio aspekto iðskyrimas anksèiau statiðkai suprantamoje kalbos struktûroje. Generatyvinë gramatika tiria, kaip ið elementaraus imanentinio branduolio pagal tam tikras taisykles generuojami (kuriami) konkretûs variantai, pvzd., ið þodþio - iðvestiniai þodþiai, ið elementarios frazës - iðplëstiniai ir sudëtiniai sakiniai. Manoma, kad tokius generavimo procesus neásisàmonintai atlieka þmogaus protas. Generatyviniø gramatikø teorija dedukciniø metodø pagalba ir bando aiðkinti tuos procesus.
Struktûralistinë kryptis pirmiausia susiformavo lingvistikoje. Kalbos reikðmæ iðkëlë visi prancûzø màstytojai, pradedant R.Descartes'u, baigiant K.Bergson'u. Nors kalba yra vieno mokslo, bûtent lingvistikos tyrimo objektas, ji prasiskverbia á visas kitas socialines ir humanitarines mokslo ðakas, nes socialiniai reiðkiniai negali egzistuoti be kalbos, ekonomika negali egzistuoti be kalbos.
Kalba kaip universali þenklinë sistema su ryðkiai iðreikðta struktûra, sàlygojo struktûralistinio metodo susiformavimà pirmiausia lingvistikoje. Kaip pabrëþë C.Levi - Strauss, ið visø socialiniø ir humanitariniø mokslø tik lingvistika gali bûti laikoma to paties mokslinio lygio su gamtos mokslais dël ðiø prieþasèiø: pirma, lingvistikos tyrimo objektas yra universalus, antra, jos metodas yra vienarûðis, t.y. pasilieka tas pats bet kokiai specifinei kalbai, kuriai jis yra taikomas, treèia, tas metodas yra pagrástas keletu vieningai pripaþintø pagrindiniø principø. Taigi lingvistika buvo pirmoji humanitarinë disciplina, savo objekto analizei pritaikiusi struktûriná metodà. Kalbos vidinei struktûrai tirti buvo panaudoti grieþti dedukciniai metodai, iki tol taikomi tik gamtos moksluose.
Struktûrinës lingvistikos metodologiniø principø formavimàsi pirmiausia sàlygojo ikistruktûrinë kalbotyros raida, kurioje galima atskleisti kai kuriø struktûrinës lingvistikos idëjø uþuomazgà bei gimimà.
18a. pabaigoje, tiriant bendrosios gramatikos sudarymo principus ar atskiras gramatikas, buvo pastebëta, kad kalba keièiasi kaip savaime besivystanti sistema. Susiformavo istorinë gramatika, kurios objektu tapo gramatinës sistemos raida.
Istorinë gramatika 19a. pradþioje sàlygojo lyginamosios kalbotyros atsiradimà, kuri vietoje kalbos kitimo proceso tyrë atskiras jos bûsenas. Buvo iðvystytas lyginamasis metodas, panaðumø ir skirtingumø nustatymas gramatinëse konstrukcijose ir tiriama kalbø tarpusavio sàveika nepriklausomai nuo laiko skirtumø tarp jø. Lyginamosios kalbotyros ávesta 'kalbos bûklës' samprata pagrástai laikoma struktûrinës lingvistikos esminës kategorijos 'sinchronija' pirmtake.
19a. pabaigoje vieðpataujanèia kryptimi lingvistikoje tapo vadinamieji jaunagramatikiai, kuriø nuomone, kalbos vystymasis vyksta kintant jos bûklei. Pagrindinis jø dëmesys buvo nukreiptas á gyvøjø kalbø faktø studijavimà, jø þodinës formos analizæ, svarbiausia mitologine nuostata laikant istorizmà. Jaunagramatikiai propagavo empirizmà, atomizmà, pasireiðkiantá atskirø lingvistiniø faktø analize.
Maskvos lingvistinës mokyklos vadovas F.Fortunatov[68], nepasitenkindamas konkreèiø kalbos faktø analize, siekë nustatyti jø
dësningumus. Kalbà jis suprato kaip tam tikrà þenklø visumà, sistemà, kurios tyrimà reikia pradëti nuo formalaus jos aspekto.
Vadinamosios Kazanës mokyklos vadovas J. Baudouin de Courtenay [68] pirmàkart suformulavo daugelá reikðmingø struktûrinës lingvistikos idëjø. Jis teigë, kad reikia skirti kolektyvo kalbà nuo individo kalbos, evoliuciná kalbos faktø aiðkinimà nuo jø aiðkinimo tam tikru laiko momentu. J. Baudouin de Courtenay vienas pirmøjø ragino tirti dabartinæ kalbos bûklæ, atkreipë dëmesá á funkcionaløjá kalbos aspektà, ávedë fonemos, skirtingos nuo garso, sàvokà, suformuluodamas ypaè svarbià struktûrinës lingvistikos kûrimesi fonemos koncepcijà.
Struktûrinës lingvistikos erà 20 amþiaus pradþioje atvërë þinomas ðveicarø kalbininkas F. de Saussure [134]. Jis visuotinai pripaþástamas pirmuoju kalbininku, iki galo suvokusiu sistemos reikðmæ kalbai. Þinoma, ikistruktûrinë lingvistika taip pat suprato kalbà kaip tam tikrà sistemà. Taèiau visi bandymai realizuoti kalbos sistemiðkumo idëjà, iðskirti sisteminius ryðius joje buvo nesëkmingi: nepavyko nei, remiantis logikos principais, sukurti vieningos abstrakèios gramatikos visoms pasaulio kalboms, nei redukuoti kalbos dësningumø á bendresnius kitø mokslø - biologijos, psichologijos ir kt. dësnius.
F. de Saussure kalbos kaip sistemos idëjà iðreiðkë jos þenklinio aspekto pagalba. Pasak jo, yra þenklinë sistema, paklûstanti savo paèios vidaus tvarkai, kurià atskleidþiant reikia atsiriboti nuo visø, betarpiðkai su kalba nesusijusiø veiksniø.
Sosiûriðkas kalbos kaip uþdaros sistemos supratimas remiasi tokiais prieðpastatymais kaip vidinës ir iðorinës lingvistikos, kalbos ir ðnekos, sinchronijos ir diachronijos, formos ir substancijos skyrimas.
Pagrindinës F. de Saussure idëjos, ágalinanèios tirti kalbà kaip tam tikrà þenklø sistemà, ne tik sàlygojo struktûrinës lingvistikos atsiradimà, bet buvo pradëtos taikyti ir kitose socialinëse bei humanitarinëse srityse. Iðkëlæs universalaus mokslo apie þenklines sistemas idëjà, jis pagrástai laikomas vienu ið semiotikos pradininkø.
F. de Saussure mokymà galutinai suformavo jo mokiniai, sukurdami vadinamàjà Þenevos mokyklà. Be jos struktûrinei lingvistikai atstovauja trys klasikinës kryptys: Prahos ir Kopenhagos mokyklos bei amerikieèiø deskriptyvinë lingvistika.
Prahos mokykla atstovavo struktûrinei - funkcinei lingvistikos krypèiai ir toliau vystë F. de Saussure ir Baudouin'o Courtenai [68] funkcionalizmà. Ypaè didelá poveiká struktûralizmui susiformuoti turëjo N. Trubetzkoy ir R. Jakobson'o mokslinë veikla [134].
N. Trubetzkoy toliau plëtojo F. de Saussure metodologiná prieðpastatymà kalba-ðneka, iðskirdamas moksle apie kalbos garsus dvi atskiras ðakas: fonetikà ir fonologijà. Fonetikà jis apibrëþia kaip mokslà apie ðnekos garsus, t.y. apie realiai tariamus, empirinius, nesudaranèius sistemos garsus, tuo tarpu fonologija suprantama kaip mokslas apie kalbos garsus - fonemas, sudaranèias tam tikrà sistemà. Fonemos - tai lyg ir garsø esmës, iðskirtos grynu pavidalu jø atliekamos prasminës skiriamosios funkcijos poþiûriu.
N. Trubbetzkoy fonologinës koncepcijos branduolá sudaro mokymas apie esmës iðskyrimà. Pagrindinës ðiame mokyme yra fonemos ir fonologinës opozicijos sàvokos. Fonema - elementariausias kalbos prasminis skiriamasis vienetas, atskleidþiamas tiksliø ir objektyviø metodologiniø priemoniø pagalba.
R. Jakobson - þymus distinktyviø poþymiø teoretikas, apibrëþæs fonemà kaip tø poþymiø visumà. Jo fonologinës teorijos pagrindà sudaro vadinamasis binarizmas. Tai - ypatingos reikðmës suteikimas binariðkumo principui (kalbos vienetø paskirstymas po du narius, tarp kuriø egzistuoja kokio nors bûdingo poþymio buvimo ir nebuvimo opozicija), nustatant distinktyvias opozicijas. Ðis metodas sëkmingai taikomas bendradarbiaujant lingvistikai ir informacijos teorijai, taip pat kitoms þmonijos kultûros sistemoms (pvz., folklorui, þaidimo menui) tirti.
Iðskirtinæ vietà struktûrinëje lingvistikoje uþima Kopenhagos mokykla, ypaè jos vadovo L. Hjemslev'o sukurtoji abstrakti kalbos teorija, vadinamoji glosematika. L.Hjemslev'as laikomas pirmuoju kalbininku, kuris dirbo matematikos ir ypaè matematinës logikos srityse, siekdamas pritaikyti tiksliøjø mokslø metodus lingvistikai. Pagrindiniu uþdaviniu jis laikë imanentinës kalbos algebros, leidþianèios neprieðtaringai, iðsamiai ir paprastai apraðyti kalbà sukûrimà.
20 a. amerikieèiø kalbotyroje pastebimi kai kurie bûdingi bruoþai, lyginant jà su Europos lingvistika. Amerikos mokslinës ir filosofinës minties tradicijos, pasiþyminèios utilitariniu ir taikomuoju kryptingumu, atsispindi ir Amerikos lingvistikoje.
Deskriptyvinës lingvistikos pradininkas buvo specifinës Amerikos kalbotyros pradininkas F. Boas[134], tyrinëjæs indënø kalbas. Jis iðkëlë mintá, kad kalbos turi savo vidinæ logikà, kuri neleidþia taikyti joms kurio nors vieno universalaus metodologinio principo, o primeta atitinkamà analizës metodà. F.Boas pirmasis ið Amerikos kalbininkø iðkëlë sinchroniðkà kalbos apraðymà, kuris tapo deskriptyvinës lingvististikos tyrimo objektu.
F. Boas'o mokymà toliau vystë deskriptyvinës lingvistikos pradininkai E. Sapir ir L. Bloomfield [68]. Nepriklausomai nuo F. Saussure ðie amerikieèiø kalbininkai iðkëlë vaisingas idëjas apie kalbà kaip organizuotà sistemà, pagrindiniu deskriptyvinës lingvistikos uþdaviniu laikydami kalbiniø struktûrø tyrimà.
Reikëtø iðnagrinëti generatyvinës gramatikos taikymo ekonomikos nuostatoms modeliuoti galimybes. Ekonomikos nuostatø modeliavime iðskirtiniu laikomas binariðkumo principas.
Struktûralizmas ir semiotika. Struktûralizmas kaip mokslinis metodas taip pat glaudþiai susijæs su þenkliniø sistemø tyrimais, kuriuos atlieka semiotika. Semiotika struktûralizmui tarnauja kaip tam tikras metodologinis instrumentas, nes þenklinio aspekto iðskyrimas socialiniø ir humanitariniø mokslø tyrimo objektuose ágalina atskleisti jø abstrakèias struktûras tokiø bûdingø þenkliniø sistemø savybiø dëka, kaip jø elementø invariantiðkumas ir diskretiðkumas. Semiotinis aspektas yra sutinkamas visose visuomeninio gyvenimo srityse, o ten kur reikalinga tos rûðies þenkliniø sistemø struktûrø analizë, gali bûti taikomas struktûralistinis metodas. Struktûrinë lingvistika atsirado bûtent tuomet, kai F.de Saussure apibrëþë kalbà kaip þenklø sistemà, kartu iðkeldamas ir atskiro mokslo apie þenklines sistemas - semiotikos - idëjà, turëjusià didþiulæ reikðmæ ðiuolaikiniam mokslui. Taigi struktûralizmas operuoja ne paèiais mokslinio tyrimo objektais, o juos pakeièianèiais þenklais ar þenklinëmis sistemomis, kas atitinka perëjimà nuo objekto stebëjimo ir apraðymo lygmens á aukðtesná modeliavimo lygmená, ágalinantá giliau paþinti reiðkiniø esmæ, gauti logines iðvadas, pateikti árodymus, iðkelti ir patikrinti hipotezes. Kaip þinoma, þenklai yra ávairaus apibendrinimo lygio, pradedant nuo þenklø-kopijø, baigiant abstrakèiais formalios logikos þenklais. Labiausiai iðvystyta apibendrinimo forma priklauso kalbiniams þenklams, kadangi kalba yra universali þenklinë sistema su ryðkiai iðreikðta struktûra. Tai yra viena ið pagrindiniø prieþasèiø, kodël struktûralizmas pirmiausia iðkilo lingvistikoje. Ekonomikos nuostatos modeliuojamos þodþiø kaip þenklø pagrindu. Taigi struktûralizmas taikomas ekonomikos nuostatø modeliavime.
Ypaè svarbus yra sosiûriðkas þenklo supratimas, ið principo besiskiriantis nuo þenklo kaip simbolio, aiðkinimø, kur pagrindinis dëmesys skiriamas santykiui tarp þodþiø ir jø referentø, nurodant, kad santykis yra ne savivaliðkas, o tikslingas, kryptingas. Tuo tarpu F. de Saussure kalbiná þenklà apibrëþë kaip jungiantá ne daiktà ir jo pavadinimà, o sàvokà ir jos akustiná pavidalà ir atskleidë dvi svarbias þenklo savybes: þenklo savivaliðkumo ir signifikanto tiesiðkumo savybes. Kitaip tariant F. de Saussure orientacija yra nuo vieno þenklo prie kito, o ne nuo þodþio prie daikto, kuris yra absorbuotas paèiame þenkle, kaip santykis tarp signifikato ir signifikanto. Þenklo savivaliðkumo savybë rodo jog vienas ið pagrindiniø bruoþø, iðskirianèiø þmogø ið gamtos pasaulio yra ne tiek sugebëjimas kalbëti, kiek sugebëjimas kurti þenklus. Todël realybëje egzistuoja daugybë þenkliniø sistemø, kuriø bendras savybes tiria semiotika.
Struktûralizmo originalumas glûdi tame, kad jis pirmiausia atskiria signifikantà, kaip tyrimo objektà nuo signifikato. Tai labai svarbi struktûralizmo prielaida. Svarbià vietà struktûrø analizëje uþima signifikantø tarpusavio santykiø sutvarkymas - dël to kyla semiotikos, kaip mokslo ðakos problema: ar lingvistika yra platesnio mokslo apie þenklus ir jø sistemas sritis, ar semiotika yra lingvistikos sritis. Turint omenyje tris semiotikos aspektus - sintaktikà, semantikà ir pragmatikà - iðplaukiant ið struktûralizmo postuluojamo signifikanto pirmumo signifikato atþvilgiu, akivaizdu, kad struktûrinis metodas kol kas daþniausiai taikomas sintaktikai.
Kaip nusakanèià struktûralizmo ir semiotikos santyká, F. Jameson'as[134] nurodo vadinamàjà struktûralistinæ 'savimonës' teorijà, kurià atitinka metakalbos koncepcija. Metakalba, pasak F. Jameson'o, yra bûtent ta forma, kurià 'savimonë' priima kalbos srityje: tai kalba, iðreiðkianti save þenklø sistema, kurios signifikantas pats yra þenklø sistema. Tuo bûdu metakalba esanti tikrasis semiotikos, savæs, kaip proceso, supratimo instrumentas, ávairiais pavidalais pasireiðkiantis struktûralizme.
Pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema sudaro struktûrà. Kategorijos yra savotiðki þenklai, todël pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema (PEKS) yra þenklinë sistema. Todël bûtina kalbëti apie PEKS semiotikà. Ekonomikos kalba yra universali þenklinë sistema su ryðkiai iðreikðta struktûra. Todël semiotikos pasiekimai ir buvo pritaikyti ekonomikos nuostatø modeliavimui.
Dirbtinës kalbos. Tai þenklø sistemos, sukuriamos tose srityse, kur natûraliø kalbø panaudojimas yra neámanomas ar maþiau efektyvus. Dirbtinës kalbos yra skirstomos pagal specializacijà ir paskirtá, o taip pat pagal panaðumo su natûraliomis kalbomis laipsná.
Nespecializuotomis bendrosios paskirties kalbomis yra tarptautinës dirbtinës kalbos. Jos turi didþiausià panaðumà su natûraliomis kalbomis ir yra vadinamos planinëmis, jei jos prigijo visuomenëje. 17-19 a. buvo sukurta apie 1000 projektø tokiø kalbø, taèiau tik keletas ið jø buvo realiai naudojamos (esperanto, volapûk ir kt.). Yra skiriamos apriorinës dirbtinës kalbos, t. y. tokios kalbos, kurios nepriklauso nuo natûraliø kalbø ir aposteriorinës dirbtinës kalbos - sudarytos natûraliø kalbø pagrindu, bei miðrios dirbtinës kalbos. 18-19 a. daugiausia buvo kuriamos apriorinës kalbos, pagrástos logine sàvokø klasifikacija (taip vadinamos filosofinës kalbos) arba kitu bûdu motyvuojanèios santyká tarp þenklø ir reikðmiø (pvz. Dirbtiniø kalbø, pagrástø garsine simbolika, projektai). Tokiø kalbø kûrimo pagrindu buvo tiesioginio ryðio tarp sàvokos ir þodþio, tarp turinio ir reiðkinio idëja. Reèiau buvo kuriamos apriorinës dirbtinës kalbos su laisvu þenklø ir reiðkiniø santykiu. Pvz., buvo kuriami sàvokø numeracijos projektai. Pagal savo iðraiðkà dirbtinës kalbos buvo gana skirtingos ir lygiagreèiai su raðytinëmis- garsinëmis bendrinës kalbos sistemomis (pozilalijomis) buvo kuriami raðymo projektai, neturintys garsinës iðraiðkos (pozigrafijos), gestø kalbos ir kt. 19 a. pabaigoje dirbtiniø kalbø semiotinis diapazonas labai susiaurëja ir priartëja prie natûraliø kalbø diapazono [134].
Pirmoji dirbtinë kalba, realizuota bendravime, buvo'volapûk' (M. Ðlejeris, 1879m., Vokietija) priklauso miðriam tipui. Natûraliø kalbø (anglø, vokieèiø, prancûzø, lotynø) þodþiai èia yra pakeièiami ir praranda savo identiðkumà (pvz., angl. world>vol, speak>pûk, ið èia 'volapûk' tarptautinë kalba). Aposteriorinës kalbos ágavo platesná panaudojimà sukûrus esperanto kalbà (1887m., Lenkija), kuri iki ðiol yra plaèiausiai naudojama dirbtinë kalba. Maþiau populiariomis kalbomis buvo: ido kalba (reformuota esperanto), lotyno-sino-fleksione (sukurta italø matematiko Dþ. Peano 1903m.), okcidental (1921-1922m.,E. Valis, Estija), interlingva (sukurta Tarptautinës pagalbinës kalbos asociacijos 1951m. vadovaujant A.Goud,JAV) ir kt. [134].
Specializuotomis dirbtinëmis kalbomis yra ávairios simbolinës mokslinës kalbos (matematikos, logikos, lingvistikos, ekonomikos, chemijos ir kt.) ir þmogaus-kompiuterio bendravimo kalbos (algoritminës arba programavimo kalbos, operaciniø sistemø kalbos, duomenø baziø valdymo ir kt.) Bendruoju specializuotø dirbtiniø kalbø poþymiu yra formalus jø apraðymo bûdas, kur yra uþduotos jø abëcëlë (þodynas) ir reiðkiniø (formuliø) sudarymo ir pertvarkymo taisyklës. Neþiûrint á ðiø kalbø formalø apraðymo bûdà, jos nëra uþdaros sistemos, nes þodþiø ir reiðkiniø sudarymo taisyklës leidþia save papildyti. Todël, kaip natûraliø kalbø atveju, þodynas ir sudaromøjø tekstø skaièius yra potencialiai begaliniai.
Specializuotø kalbø panaudojimo pradþia galima laikyti 16 a. Europoje pirmà kartà panaudotus matematiniø operacijø simbolius. 17-18 a. buvo sukurta diferencialinio-integralinio skaièiavimo kalba, o 19-20 a. matematinës logikos kalba. Lingvistikos simboliniø kalbø elementai buvo sukurti 20 a.30-40 metais. Mokslo simbolinës kalbos yra formalios sistemos, skirtos parodyti þinias ir jomis pasinaudoti. Ðiose kalbose realizuojamos tokios funkcijos, kuriø nëra natûraliose kalbose (pvz., loginio iðvedimo priemonës).
'Kompiuteris - þmogus' tipo kalbø vystymasis prasidëjo ketvirtajame deðimtmetyje atsiradus elektroninëms skaièiavimo maðinoms. Pirmiausia buvo sukurtos kalbos, apraðanèios skaièiavimo procesus ir duomenis dvejetainëje sistemoje. Penktajame deðimtmetyje buvo sukurtos simbolinio kodavimo sistemos (asembleriai), o 1957 m. programavimo kalba Fortran. 1960 m. grupë Europos mokslininkø pasiûlë kalbà Algol-60. Tokiø kalbø programos tekstà paprastai sudaro antraðtë, apraðomoji dalis ir procedûrinë dalis. Apraðomojoje dalyje yra apraðomi objektai, su kuriais bus atliekami veiksmai, o procedûrinëje dalyje veiksmai su jais. Veiksmai programavimo kalbose yra uþduodami operatoriø (sakiniø) pavidalu, á kuriuos áeina operandai (kintamieji ir konstantos) ir simboliai. Simboliai ðiuo atveju reiðkia aritmetines, logines, simbolines ir kt. operacijas. Programavimo kalbose egzistuoja ypatingos gramatinës konstrukcijos loginëms operacijoms, ciklams, operatoriams, funkcijoms, paprogramëms uþduoti. Egzistuoja tûkstanèiai programavimo kalbø ir jø versijø (dialektø).
Dirbtiniø kalbø paþinimas leidþia suprasti pagrindinius kalbos sudarymo ir funkcionavimo dësnius, tokias kalbø funkcijas kaip komunikabilus tinkamumas, stabilumas ir keièiamumas, o taip pat apie sàmoningà þmogaus poveiká kalbai, apie kalbos formalizavimà ir optimizavimà.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas yra ekonomikos tekstø kûrimas. Teksto kûrimui naudojamas ekonomikos þodynas, kuriame kategorijos surikiuotos pagal jø abstrakcijos laipsná. Panaudojant atitinkamus metodus, kategorijos jungiamos á tekstà. Gaunama ekonomikos kalba, artima natûraliai, bendrinei kalbai, jei tekstui modeliuoti panaudotos þemø pakopø kategorijos arba artima dirbtinei kalbai prieðingu atveju.
Matematinës struktûros. Struktûralizmas jau pirminëje formavimosi stadijoje buvo susijæs su matematika. Struktûrinës lingvistikos atstovai [68] iðkëlë mintá, kad pagrindiniai santykiai tarp kalbos vienetø gali bûti iðreiðkiami matematiniø formuliø pagalba. Jie lygino lingvistikà su matematika, nesidominèia savo nagrinëjamø objektø fizine prigimtimi, galvodami net apie kalbines teoremas, kurias galima bûtø árodyti.
Struktûralizmas apsiriboja socialiniais (tokiais kaip ekonomika) bei humanitariniais mokslais, o skleisdamas struktûros sampratà, pagrindiniais laiko tarpelementiniø santykiø pirmumo ir transformacijos idëjas. Struktûralizmas ekonomikos ir kitø mokslø srityse siekia atskleisti loginio- matematinio tipo struktûras, leidþianèias panaudoti grieþtus dedukcinius metodus, susijusius su formalizavimu ir matematizavimu. Matematiniø struktûrø pagrindiniø principø perkëlimas á socialiniø (taip pat ir ekonomikos) mokslø sritá nurodo vienà ið visuomenës ir gamtos mokslø suartëjimo galimybiø mokslo metodologijos srityje.
Ðiuolaikinëje matematikoje viena ið pagrindiniø yra aibës sàvoka, kuri laipsniðkai susiformavo ið áprastiniø vaizdiniø apie visumà, klasæ ðeimà ir pan. Aibë pirmiausia yra pamatinë aibiø teorijos kategorija bei viena ið pagrindiniø ðiuolaikinës matematikos sàvokø apskritai. Pritaikius ðià sàvokà ávairioms matematikos ðakoms, pirmà kartà pasidarë ámanoma sisteminti visà matematikà vieningu pagrindu. Ekonomikos kategorijø yra þinoma apie 75000, o ryðiø tarp jø skaièius sudaro aibæ. Taigi sisteminti galima ir bûtina ne tik matematikà, bet ir ekonomikà.
Ðiuo metu pastebima tendencija sisteminti matematikà ne tik struktûriniu, bet ir 'kategoriniu' pagrindu. Sparèiai besivystanèios kategorijø teorijos tyrimo objektai yra ne paèios struktûros, o jø tarpusavio santykiai, funkcijos bei koreliacijos aktai, kuriø pagalba ga unamos pagrindinës struktûros.
Kompiuterinë lingvistika. Þmogus sugalvojo elektroninius árenginius, palengvinanèius aritmetinius skaièiavimus. Greitai buvo aptikta, kad ðias maðinas lengvai galima pritaikyti kûrybiniø uþdaviniø, susijusiø su þmogaus þiniomis, sprendimui. Kaupësi faktai, buvo kuriamos specialios kompiuterinës programos, sukauptø þiniø apdorojimui buvo formuojamos vis naujos dirbtinës kalbos. Ðis procesas paskatino naujo mokslo, vadinamo 'dirbtiniu intelektu' atsiradimà. Laikui bëgant daugelis teoriniø 'dirbtinio intelekto' tyrimø ágavo praktiná pritaikymà. 'Dirbtinis intelektas' ágyvendina tikslias mechanines operacijas, atpaþásta pavidalus, veda tyrimà sudëtingomis sàlygomis, kuria eilëraðèius, analizuoja prozà ir pan. Viena ið pagrindiniø 'dirbtinio intelekto' problemø - kaip kompiuteriui suprasti þmogaus kalbà. Ði problema priskiriama kompiuterinës lingvistikos srièiai[7].
Kompiuterinë lingvistika bando rasti tinkamus algoritmus ir pritaikyti kompiuterá þmogui bendraujant su juo þmogaus kalba. Savo ruoþtu kompiuteris gali valdyti kitus maðininius árenginius. Todël radus sëkmingà kompiuterinës lingvistikos projektø realizacijà, þmogus galës valdyti sudëtingus techninius objektus balso komandø ar tekstø þmogaus kalba pagalba. Palengvës ir paspartës ekonomikos nuostatø modeliavimas. Þmogaus pasaulis, þodþiø pasaulis ir technikos pasaulis susilies.
Buvo sukurta daug programiniø sistemø, kuriø pagalba þmogus gali bendrauti su duomenø bazëmis ir ekspertinëmis sistemomis natûralia kalba. Paprastas bendravimas su duomenø bazëmis anglø kalba tapo ámanomas jau 1970-tais metais, sukûrus amerikieèiø sistemà LIFER. Vëliau kompiuterinëje rinkoje pasirodë ir kitos, lankstesnës sistemos, aprûpinanèios, deja, vis dar ribotà þmogaus kalbos interfeisà (sàsajà) su kompiuteriu. Kadangi ekonomikos nuostatø modeliavimui pirmame etape naudojamas ribotas kategorijø skaièius, tai minëtà sistemà bûtø galima taikyti modeliavimui. 1980-tais metais JAV buvo ákurtos kompanijos, kurios kûrë ir pardavinëjo þmogaus kalbos interfeisus su duomenø bazëmis, o taip pat ekspertines sistemas. Aktyviai vykdomi darbai, norint sukurti automatinio vertimo sistemà. Sistema SYSTRAN, naudojama JAV karinëse oro pajëgose, per metus iðverèia apie 100 000 puslapiø teksto. Analogiðka sistema kuriama Europoje. Projekto iðlaidos siekia 160 milijonø doleriø.
Natûralu, kad dirbtinio intelekto specialistai, puikiai þinantys kompiuterá ir programavimo kalbas, su didþiule energija savo metodais ëmë spræsti kalbos supratimo problemà. Kaip ten bebûtø, kalbos atpaþinimo technologija yra labai viliojantis dalykas. Buvo vykdoma þmogaus kalbos algoritmø paieðka, sukurtos labai sudëtingos kalbos supratimo programos labai siauram specialiø srièiø ratui, realizuotas dalinis maðininis vertimas ir daugelis kitø programø.
Ðiandien kalbos atpaþinimo sistemos veikia automatiniuose telefonø operatoriuose, joms galima diktuoti tekstà, suteikiama tikrai efektyvi pagalba þmonëms su negalia. Sistema naudojama medicinoje, pramonëje. Taèiau kol kas kalbos atpaþinimo sistemø galimybës labai ribotos, bent jau kol kas jos nesugeba suprasti, apie kà eina kalba. Jas reikia mokyti, kas uþima gana daug laiko. Tikrai negreitai galësime maketuoti ar apiforminti savo darbus ðiø sistemø pagalba.
Taigi galutinio sprendimo nagrinëjant kalbos supratimo problemà nebuvo rasta. Kalba ir þmogus taip stipriai susijæ, kad mokslininkams prireikë studijuoti þmogaus pasaulio suvokimo klausimà. O tai jau filosofijos sritis. Skirtinguose pasaulio moksliniuose centruose kompiuteriø specialistai ániko á mitologijà, Platono, I. Kanto, L. Haidegerio, M.Fuko ir daugelio kitø filosofinës minties klasikø darbus. Poreikis kompiuteriui suprasti þmogaus kalbà atvedë prie amþinos þmogaus fenomeno temos. Kas mes? Ið kur mes? Kur einame?
Pabandykime giliau paþvelgti á þmogaus kalbos ir kompiuterio problemà, ávertindami teksto ypatumus ir dësningumus.
Ið tikro, kompiuterio mokymas bendrauti þmogaus kalba - tikrai sudëtingas uþdavinys, susietas su giliu ásiskverbimu á màstymo ir kalbos dësnius. Iðmokyti kompiuterá suprasti þmogaus kalbà - tai tas pats, kas iðmokyti já jausti pasaulá. Daugelis mokslininkø mano, kad tai ið principo neámanoma. Taèiau þmogaus ir jo elektroninio kûrinio suartëjimas jau vyksta, tik niekas negali pasakyti, kuo visa tai baigsis. Bet kokiu atveju, þmogus bandydamas modeliuoti kalbiná bendravimà su kompiuteriu, pradeda save suprasti kur kas giliau.
Tekstø analizë ið algoritminiø procesø pozicijø leidþia iðaiðkinti tendencijas ir dësningumus. Kuriamos programos, generuojanèios tekstà. Galima tikëtis, kad bus sukurti automatiniai tekstø generatoriai[7]. Kol tokiø nëra, ekonomikos tekstà modeliuoti gali þmogus, pasitelkæs kompiuterá.
Ekonominiø hipertekstø modeliavimas. Jau atsiranda autoriø [211], dirbanèiø su ekonomikos tekstais. Jie savaip supranta ekonomikos nuostatø modeliavimà.
Duomenø kiekis, cirkuliuojantis ekonominëse sistemose auga, o sistemos struktûra ir informacijos apdorojimo technologija vis sudëtingëja. Ðie faktoriai didina darbø, padedanèiø integruoti ekonomikà kaip sudëtingà informacinæ sistemà, svarbà ir sàlygoja informacinio modelio kûrimo ir tyrimo metodø forsavimà bei efektyvios programinës árangos, skirtos kuriamo modelio aptarnavimui, gamybà.
Kompiuteriø techniniø galimybiø augimas bei programavimo kalbø, galinèiø dirbti su duomenø bazëmis, atsiradimas átakoja intelektualiniø informaciniø technologijø vystymàsi. Viena ið svarbiausiø ir daþniausiai naudojamø kompiuteriniø technologijø yra tekstø, sudaromø natûralia kalba, apdorojimas.
Hipertekstas (netiesinis tekstas) - naujas informaciniø modeliø tipas, kurio struktûra pateikiama daugiamatës iðsiðakojusios (tinklinës) konstrukcijos pavidalu, sudarytos ið specialiu bûdu paruoðtø duomenø fragmentø, suriðtø tarpusavyje tam tikrais semantiniais santykiais.
Naudodamiesi Bekuso kalba apraðykime hiperteksto struktûrà. Hipertekstà bendrame pavidale pateiksime taip:
Hipertekstas=(Hiperteksto tezauras)(Tekstine informacija)(Pagrindiniu temu sarašas)(Abecelinis ˛odynas)
Hipertekstai, sukurti be kompiuterio pagalbos, naudojami jau seniai, taèiau hipertekstinë technologija gali bûti plaèiai taikoma tik sukûrus programinæ árangà, uþtikrinanèià darbà su hipertekstø duomenø masyvais.
Automatizuotos hipertekstø kûrimo ir apdorojimo sistemos skirtos ekonominiø sistemø informaciniam modeliavimui bei ávairiø tipø analitiniø þinynø komplekso sukûrimui.
Hipertekstas savo galimybëmis ir struktûra yra artimas intelektualioms sistemoms, dirbanèioms su þiniø bazëmis. Be to, hipertekstas turi gerai iðvystytà vartotojiðkà interfeisà, o taip pat ir galimybæ papildyti ar modifikuoti þiniø bazæ. Hipertekstas yra kaip protinës abonento veiklos stiprintuvas ar katalizatorius.
Tyrimo ekonominá pagrindà sudaro ekonomikos tobulinimo uþduoèiø klasë. Uþduotys gali bûti iðspræstos naudojant hiperteksto modelá.
Hiperteksto informacinio modeliavimo metodologijos ypatybë yra ta, kad naudojama daugiasluoksnë dekompozicija ir semantika socialiniø-ekonominiø sistemø analizei. Dekompoziciniø sluoksniø skaièius priklauso nuo nagrinëjamo objekto sudëtingumo bei moksliniø tikslø ar praktiniø poreikiø. Tokiu bûdu pasiektas ekonominiø sistemø vaizdavimo daugiamatiðkumas yra efektyvi priemonë kiekviename dekompoziciniame lygyje sukuriamø modeliø paþingsniniam vertinimui ir tikslinimui.
Taigi, informacinis modelis, realizuotas hipertekstinës þiniø bazës pavidalu yra loginiø-lingvistiniø modeliø atmaina, o hipertekstinë technologija yra ávairiø ekonominiø sistemø tyrimo automatizuota áranga, pagrásta naujausiais informatikos pasiekimais.
Aukðèiau pristatyta metodika [211] turi panaðumø su ðios monografijos autoriaus metodika: naudoja sinonimus, abstrakcijos (dekompozicijos) laipsná, modeliavimo metodus. Sutampa poþiûriai, kad kompiuteris yra þmogaus pagalbininkas modeliuojant tekstus.
Reziumuojant 'Ekonomikos nuostatø modeliavimo lingvistinius aspektus' bûtina akcentuoti ðtai kà.
Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatas yra formaliais metodais gautas ekonomikos tekstas. Taèiau formalizavimas turi savo ribas. Todël modeliuoti ekonomikos nuostatas privalo þmogus padedant kompiuteriui.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas, pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos sudarymas remiasi struktûralizmo, semiotikos pasiekimais. Reikia nagrinëti generatyvinës gramatikos taikymo ekonomikos nuostatø modeliavimui galimybes.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas yra dirbtinës specialios ekonomikos kalbos kûrimas, kai naudojamos aukðtos pakopos kategorijos ir atvirkðèiai, kalbos, artimos bendrinei kalbai kûrimas, kai naudojamos þemø pakopø kategorijos.
Ekonomikos nuostatø modeliavimui naudotini matematinës ir kompiuterinës lingvistikos pasiekimai.
Kompiuteris jau pradeda suprasti þmogaus kalbà. Tai iðpleèia ekonomikos nuostatø modeliavimo galimybes.
Sveikintina, kad atsiranda daugiau autoriø, modeliuojanèiø ekonomikos tekstus ir hipertekstus.
Reziumuojant 'Ekonomikos nuostatø modeliavimo iðtakas', bûtina paþymëti, kad ekonomikos nuostatø modeliavimas remiasi á tvirtà filosofiná ir lingvistiná pagrindà.
Fenomenologija ir hermeneutika kvieèia nagrinëti ekonomikos tekstus.
Neopozityvizmas iðvystë loginæ kalbos analizæ, pasisakë uþ grieþtà, tikslià ir vienaprasmæ kalbà. Analitinë kalbos filosofija remiasi kategorijomis, kurios iðsidësèiusios pakopomis.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas susiduria ir su problemomis. Tai prasmës, begalybës problemos. Problematiðka pasirinkti koncepcijà ekonomikos nuostatoms modeliuoti.
Kibernetika padeda spræsti iðkilusias problemas. Dirbtinio ir natûralaus intelekto sàjunga ágalina modeliuoti ekonomikos nuostatas.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas, pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos sudarymas remiasi struktûralizmo, semiotikos pasiekimais. Reikëtø nagrinëti generatyvinës gramatikos taikymo ekonomikos nuostatø modeliavimui galimybes.Ekonomikos nuostatø modeliavimas yra dirbtinës specialios ekonomikos kalbos kûrimas, kai naudojamos aukðtos pakopos kategorijos ir atvirkðèiai, kalbos, artimos bendrinei kalbai kûrimas, kai naudojamos þemø pakopø kategorijos.
Ekonomikos nuostatø modeliavimui naudotini matematinës ir kompiuterinës lingvistikos pasiekimai.
Kompiuteris jau pradeda suprasti þmogaus kalbà. Tai iðpleèia ekonomikos nuostatø modeliavimo galimybes.
Sveikintina, kad atsiranda daugiau autoriø, modeliuojanèiø ekonomikos tekstus ir hipertekstus.
|
