VILNIAUS UNIVERSITETAS
KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS
Filosofijos ir Kultûros studijø katedra
Skaistë Vazgytë
KV6
ES kova su uþterðtumu (senbuviø ir naujø nariø palyginimas)
Kompiuteriniø komunikacijø individualus darbas
Kaunas 2007
Turinys
Interneto paieðkø sistemø apþvalga
Tarptautinës ir nacionalinës paieðkos sistemos
Interneto paieðkø sistemø ( 1 tarptautinë ir 1 lietuviðka ) galimybiø detalus nagrinëjimas
ES kova su uþterðtumu (naujø nariø ir senbuviø palyginimas)
Darbo tema „ES kova su uþterðtumu (senbuviø ir naujø nariø palyginimas)“. Pagrindinis tikslas iðsiaiðkinti naujø ir senbuviø ES nariø poþiûrá á aplinkos uþterðtumà ir kovà su juo, bei rasti informacijos apie ES kovà du uþterðtumu bei direktyvas ðalims.
Informacija ðia tema ieðkoma per paieðkos sistemas ir duomenø bazes sukonstravus tikslø uþklausos raktà. Prisiminus temà, tampa aiðku jog informacijos tokia svarbia þmonijai tema yra nemaþai.
Darbas susideda ið ðeðiø daliø. Pirmojoje dalyje pateikiu trumpà Interneto paieðkø sistemø apþvalgà, kurioje trumpai apraðomas Internetas bei jo veikimo principas ir paieðkø sistemø skirstymas. Kiekviena paieðkos sistemos rûðis apraðoma atkirai – kaip joje ieðkoma informacija, kokiu bûdu joje informacija surenkama, kas paieðkos sistemoje gali pasiekti talpinamà informacijà.
Antroji dalis – tarptautiniø ir nacionaliniø paieðkos sistemø apþvalga. Paaiðkinami skirtumai tarp tarptautiniø ir nacionaliniø paieðkos sistemø, pateikiami „online“ ir „offline“ bûsenø apibûdinimai. Nagrinëjant paieðkos sistemas atkreipiamas dëmesys á jø privalumas ir trûkumus, bei galimybes ieðkant informacijos. Ðioje darbo dalyje taip pat apraðoma kaip suformuluoti paieðkos raktà, kad rezultatai dþiugintø paieðkos sistemos vartotojà.
Kita dalis tarptautinës ir nacionalinës paieðkø sistemø galimybiø nagrinëjimas, kur nagrinëjama www.megaspider.com ir www.on.lt paieðkø sistemos. Èia pateikiama trumpi sistemø apraðymai, jø galimybës bei teikiamos paslaugos, kokios paieðkos egzistuoja sistemoje ir ar paieðk 11211k1021l os sistema patogi informacijai ieðkoti.
Analitinëje dalyje analizuojama darbo tema „ES kova su uþterðtumu“. Supaþindinama su Europos Sàjunga, ávardinami darbo tikslai bei uþdaviniai, bei yra jie pasiekiami. Ðioje dalyje pateikiama diagramø bei þemëlapiø, kurie padeda labiau suprasti darbo temà bei paaiðkina jos problematiðkumà. Èia iðvardijamos tarðos sritys ir koncentruojamasi á oro tarðos nagrinëjimà, kaip tiek naujos ES ðalys, tiek senbuvës sprendþia tarðos klausimà.
Darbe iðskyriau vienà dalá, pavadintà „Kaip ieðkojau informacijos pasirinkta tema“. Ðioje dalyje nurodomi tikslûs adresai ir bûdai kaip buvo rasta informacija, susijusi su nagrinëjama tema.
Internetas - pasaulinë kompiuteriø tinklø sistema, jungianti visuotinius ir vietinius kompiuteriø tinklus. Kompiuteriø tinklai jungiami ávairiomis ryðio linijomis ir marðrutizatoriais, kurie ið vieno tinklo gautus duomenø paketus modifikuoja ir nukreipia á kità tinklà. Ryðiui tarp kompiuteriø palaikyti naudojamas TCP/IP protokolas. Naudotojo kompiuteris prie Interneto gali bûti jungiamas per modemà, ISDN árangà, DSL árangà arba skirtinæ linijà (kai interneto paslaugà tiekia telefoninio ryðio bendrovë), kabeliná modemà (kai interneto paslaugà tiekia kabelinë televizija), radijo ryðá. Interneto vartotojo kompiuteryje turi bûti átaisyta tinklo plokðtë, ádiegta speciali programinë áranga. Prie Interneto prisijungæs vartotojas gali naudotis elektroniniu paðtu, pasaulinio informacijos tinklo duomenø masyvais, ið tinklo kompiuteriø atsisiøsti failø, juos atnaujinti, kopijuoti, ðalinti (FTP), dalyvauti diskusijø grupëse, kreiptis á Interneto þiniasklaidà, interaktyviai bendrauti pokalbiø kambariuose (IRC), pirkti ir parduoti ávairias prekes, kurti tinklalapius ir kita. Interneto veiklà koordinuoja, pleèia ir tobulina specialios organizacijos.
Internete yra labai daug paieðkos sistemø – svetainiø, kurios yra skirtos ávairios informacijos paieðkai. Paieðkos serveriai nëra vienodi, nes pirmiausia skiriasi jø informacinë struktûra. Tokios svetainës sàlyginai gali bûti skirstomos á:
a) Interneto adresø katalogus – juose informacija renkama ir grupuojama pagal temas, sisteminama hierarchiðkai. Daþnai temø katalogai turi daug temø ir potemiø, todël daþnai galima atlikti ir paieðkà kataloge. Ðiuose adresø kataloguose galima derinti informacijos perþiûrà pagal temas su paieðka kataloge. Paieðka juose yra vykdoma tik tarp uþregistruotø dokumentø.
b) Paieðkos sistemas – ðio tipo programos informacijà renkas voriukø (spider) pagalba. Ðios programos nuolat lanko Interneto puslapius ir juose esanèius dokumentus. Sugráþusios á savo kompiuterá ðios programos rastus dokumentus indeksuoja ir iðsaugo. Kai yra atliekama paieðka, rezultatø yra ieðkoma indeksuotame duomenø banke. Turi trûkumà – tarp paieðkos rezultatø yra daug ðiukðliø.
c) Elektronines bibliotekas – tai svetainës, kurios kuria patikimus ir ávertintu informacijos archyvus. Juose kaupiama informacija daþniausiai yra patikrinta ir ávertinta specialistø, todël ji patikima. Elektroninës bibliotekos daþnai renka dokumentus atskiromis temomis, pvz. verslas, mokslas ir t.t. Paieðkà galima atlikti pagal reikðminius þodþius, sekant nuorodomis ar naudojant abu bûdus kartu. Èia galima gana ávairi paieðka.
d) Naujienø pokalbiø grupes – nuo kitø skiriasi tuo, kad juose ieðkoma specifinës informacijos. Ávairûs Interneto vartotojai susiburia á grupes ir keièiasi informacija atsiøstø þinuèiø ar raðiniø pagalba.
Paieðkos sistemos skirstomos á tarptautines ir nacionalines. Tarptautinës paieðkos sistemos yra platesnë, pagal uþklausà informacijos ieðko tarp daugiau dokumentø. Nacionalinës yra siauresnës, uþklausà daugiau koncentruoja á ðalies internetinius puslapius, rastos informacijos bûna maþiau, pliusas tik kad informacija pateikiama nacionaline kalba.
Lietuviðkø paieðkos sistemø pavyzdþiai:
www.google.lt – mano manymu, labiausiai naudojama ir labiausia patikima sistema, nors ir pasitaiko „ðiukðliø“. Supranta loginius operatorius (iðskyrus „NOT“), paieðka greita, randa daug rezultatø, todël yra ið ko rinktis.
www.altavista.lt - sistema, suprantanti visus loginius operatorius, yra gana greita, taèiau palyginus su google.lt randa maþiau duomenø. Galima ieðkoti vaizdø pagal spalvà, formatà, tam tikrø dokumentø pagal formatà, sukûrimo laikà ir .t.t Taip pat ádomu tai, kad èia galiam ieðkoti garsø (MP3), video, ir naujienø.
www.surask.lt – neranda to, ko ieðkai, supranta tik vienintelá loginá operatoriø „and“. Yra sugrupuotos antraðtës: sportas, visuomenë, medicina, sveikata ir .t.t. Taip pat galima ieðkoti ir naudojant paieðkà. Ádomu tai, kad ðioje paieðkos sistemoje galima apsirinkti, ar rodyti svetaines suaugusiesiems ar ne.
www.netsprint.lt - NetSprint vykdo paieðkà 3.041.092 lietuviðkuose dokumentuose. Gaila, bet joje nëra galimybës ieðkoti vaizdø, garsø ar video. Nesupranta vienintelio loginio operatoriaus „NOT“. Tiesa, leidþia rinktis ieðkomo dokumento formatà, deja, yra tik trys galimi pasirinkimai: .doc, .HTML, .pdf.
Tarptautiniø paieðkos sistemø pavyzdþiai:
www.google.com – kaip ir lietuviðkoji google, taip ir tarptautinë yra daug rezultatø randanti sistema. Supranta loginius operatorius iðskyrus „NOT“. Pateikia gana daug dokumentø, nesusijusiø su tema. Palyginus kelias tarptautines paieðkos sistemas galima teigti jog google.com yra greièiausia. Taip pat ði paieðkos sistema pateikia labai plaèias galimybes naudojant iðplëstinæ paieðkà.
www.search.yahoo.com – pateikia daug galimybiø suteikianèià paieðkos sistemà. Èia galima ieðkoti vaizdø, dokumentø, video, atskirtai darbø, galima susirasti prekiø online.supranta visus loginius operatorius, pateikia daug rezultatø. Plati iðplëstinë paieðka, leidþianti pasirinkti dokumentø formatà, jø atnaujinimo datà, kukiuose tinklapiuose turëtø bûti jie ieðkomi (.gov, .org, .com), taip pat yra didelis kalbø, kuriomis tirëtø bûti paraðyta informacija, pasirinkimas. Yra saugaus ieðkojimo filtrai, kurie rodo tik saugius failus jei vartotojas taip nurodo. Galima pasirinkti ðalá. Yahoo.com atrodo parastai, bet gali rasti daug reikiamos ir tikslingos informacijos.
www.alltheweb.com – lëta paieðkos sistema, taèiau suprantanti visus loginius operatorius. Uþdavus uþklausà tenka palaukti rezultatø. Galima ieðkoti vaizdø, garsø, video. Iðplëstinë paieðka leidþia rinktis kalbà, kuria turi bûti paraðytas dokumentas, dokumento atnaujinimo datà „nuo“ „iki“, taip pat galima rinktis kokie turi bûti dokumentø formatai.
www.teoma.com – graþi iðvaizda, skurdi paieðka. Áspûdinga jog gali nusistatyti „skinà“, graþios spalvos, pieðinëliai, taèiau nesupranta daugiau nei keliø loginiø operatoriø, suranda maþai rezultatø ir daug nesusijusiø su tema. Be to ávedus teoma.com vartotojas yra nukreipiamas á ask.com. galima ieðkoti vaizdø, skaityti naujienas, ieðkoti online prekiø, pasinaudoti þemëlapiais, ieðkoti video. Taip pat yra atskiras katalogas tam, kas ieðko biznio naujienø. Iðplëstinë paieðka analogiðka kitoms: atnaujinimo datos pasirinkimas, kalbos, ðalies.
Dauguma paieðkos sistemø veikia “on-line” reþimu, tai yra informacijà galima gauti netrukus po uþklausos padarymo t.y. tiesiogiai. “Of-line” paieðka atliekama, kai uþklausa yra padaroma elektroniniu paðtu ir po tam tikro laiko yra gaunamas atsakymas. “On-line” paieðkos rezultatus pateikia daug greièiau nei “of-line”, nes rezultatams atsiøsti paðtu reikia laiko.
Sëkmingai paieðkai didelæ átakà daro geros uþklausos suformulavimas. Yra tam tikros uþklausos formavimo taisyklës, kurios tinka beveik visose paieðkos sistemose. Kaip jau raðiau aukðèiau apie paieðkos sistemas, paminëjau kurios supranta ir kurios nesupranta loginiø operatoriø. Loginiai operatoriai ir yra tos uþklausos formavimo taisyklës. Þinoma, galima jø ir nenaudoti, taèiau tuomet rezultatai gali bûti netikslûs. Loginiai operatoriai yra þodeliai „AND“, „NOT“, „OR“ ir kiti., taip pat yra „+“, „-„, „“. Kai kurios paieðkos sistemos paèios teikia pasiûlymus, kokius operatorius naudoti tikslinga, o kokius pati sistema panaudoja. Jei ðie operatoriai neaiðkûs, galima pasinaudoti iðplëstine paieðka, kuri pati sudëlioja loginius operatorius, o vartotojui tereikia pasirinkti, kas rezultatuose turi pasirodyti, kas ne, ir kokiu eiliðkumu.
Neretai patá tinkamiausia rezultatà vartotojas iðsirenka ið pirmø puslapiø, nes kuo toliau tuo labiau sistema pateikia uþklausos neatitinkanèius rezultatus.
Mano nagrinëjamos paieðkos sistemos pagal mano temos numerá yra: www.megaspider.com ir https://on.lt (ðià paieðkos sistemà pasirinkau ið aukðèiau esanèiøjø, kadangi norint áeiti á man paskirtà lietuviðkà paieðkos sistemà www.seklys.lt, reikia bûti uþsiregistravusiu vartotoju.
Paieðkos sistema: www.megaspider.com
Pagrindinis paieðkos sistemos puslapis:
Ið pirmo þvilgsnio ði svetainë atrodo per daug perkrauta, mirga raidëmis ir spalvomis, taèiau paieðkai ji gerai sudëta. Viduryje sudëti katalogai pagal temas leidþia lengviau susirasti informacijà. Deðinëja ir virðuje iðdëstyti katalogai, kurie yra tikrai populiarûs: muzika, geltonieji puslapiai, orai, þaidimai ir t.t. – tai ko þmonës daþnai ieðko Internete.
Èia galimi du paieðkos bûdai: pagal katalogus ir per laukelá „search“.
Áraðius uþklausà á „search“ laukà
sistema gana ilgai ieðko rezultato.
Mano poþiûriu, tai gana sudëtinga sistema.
Teminë paieðka:
Veikia taip pat kaip ir ávedant uþklausà á paieðkos laukelá, tiek kad èia galima iðsirinkti sritá ið kurios yra uþklausa. Nesupranta kai kuriø loginiø operatoriø, yra gana sparti. Trûkumas, randa daug „ðiûkðliø“. Jei bandoma ieðkoti daugiau rezultatø nei pateikia megaspider.com vartotojas bûna nukreiptas á go123.com
Paieðkos sistema: www.on.lt
Pagrindinis paieðkos sistemos langas:
Lietuva Internete“ – didþiausia pirminiø ðalies Interneto naujienø tarnyba. Registruodama duomenis nuo pat Interneto Lietuvoje pradþios ir sukaupusi unikalø þinynà. Èia gerbiamas privatumas, nerenkami ir niekam neperduodami jokie asmeniniai duomenys. „Lietuva Internete“ niekada nëra gavusi jokiø valstybës subsidijø, PHARE, ALF ar kitø nevyriausybiniø fondø paramos.
Ðiame tinklapyje galima dvejopa paieðka: per paieðkos laukelá ir per temines nuorodas. Uþklausà reikia pateikti lietuviðkomis raidëmis, nes kitaip neranda rezultatø. Nesupranta loginiø operatoriø.
Rezultatai:
Pateikia rezultatus ið on.lt tinklapio, taip pat siûlo pabandyti ieðkoti kitose paieðkos sistemose, kurias nurodo.
Ieðkant pagal temas, tenka ilgiau paieðkoti, taèiau èia galima rasti daugiau susijusiø su uþklausa nuorodø.
Taip pat ði paieðkos sistema siûlo kitokiø paslaugø:
Atskirai yra nuorodos á „Kas naujo?“ ir „Kas gero?“, kur tikrai galima rasti naudingos informacijos, kurios nei per áprastinæ paieðkà, nei per teminæ nerastum.
Paieðkos sistemos minusas: nëra iðplëstinës paieðkos.
Darbo tema: ES kova su uþterðtumu (naujø nariø ir senbuviø palyginimas). Ðià temà pasirinkau, nes ðiuolaikinëje modernioje visuomenëje ypatingai svarbu kova su uþterðtumu. Uþterðtumas tiesiog vagia mûsø gyvenimà, nes jei þmogus visiðkai nekovotø prieð uþterðtumà, þmonija paskæstø dûmuose, neturëtø geriamo vandens ir apskritai nustotø egzistuoti. Þinoma, pavieniai þmonës sunkiai susidorotø su tokia uþduotimi, todël to imasi visuomenës atstovai, kurie turi didesnæ átakà sprendþiant ðá opø klausimà.
Europos Sàjunga (sutrumpintai – ES) – dvideðimt septyniø valstybiø ekonominë bei politinë sàjunga. 13-oje ES ðaliø galioja bendra valiuta – Euras. Bendras Europos Sàjungos ðaliø gyventojø skaièius – 496 mln.
Europos sàjunga turi daug funkcijø, ið kuriø svarbiausios yra bendrosios rinkos, kuri susideda ið muitø sàjungos, vieningos valiutos (nors kai kurios ðalys iðlaikë savo valiutà), bendros þemës ûkio politikos ir bendros þuvininkystës politikos, palaikymas.
Europos sàjunga apima daugelá Europos valstybiø, todël ðios kartu gali pasiekti daugiau sprendþiant uþterðtumo klausimà. Aiðku tai, jog Europa labai iðsivysèiusi valstybë ir èia uþterðtumas tikrai didelis, todël kiekvienai valstybei yra iðkelti tam tikri reikalavimai kiekvienoje gyvenimo srityje, tuo tarpu ir kovoje su uþterðtumu. ES direktyvos ir JT Konvencijos daþnai nustato kiekybinius tikslus, kuriø sàjungos valstybës turi siekti. Konkretûs rodikliai leidþia ávertinti ðalies paþangà ágyvendinant tuos tikslus.
Lietuva yra Europos sàjungos narë todël ji taip pat turi laikytis Europos sàjungos direktyvø ðiuo klausimu. Mano tema yra naujø nariø ir senbuviø palyginimas, todël kaip naujà naræ vadinsiu Lietuvà ir tas, kurios á Europos Sàjungà ástojo 2004 metais (atskirai kiekvienos ðalies bûsenos uþterðtumo klausime neapraðinësiu).
Informacijos paieðkai naudojau www.google.lt ir visas kitas paieðkos sistemas, kurias nagrinëjau informatikos 2 ir 3 namø darbo metu, bei duomenø bazes. Europos sàjunga turi pakankamai informatyvius tinklapius, kuriuose galima rasti pakankamai daug informacijos. Gaila, kad dauguma svarbios informacijos pateikiama anglø kalba.
Darbo tikslas – aptarti uþterðtumo rûðis ir kaip Europos Sàjunga nori prieð uþterðtumà kovot, t.y. kokius nurodymus duoda tiek naujoms, tiek senbuvëms. Taip pat ádomu, kur didesnis uþterðtumas – ar senbuviø valstybëse, kurios ES direktyvomis naudojasi jau gana daug laiko, ar naujokëse, kurios visomis jëgomis stengiasi átikti Europos Sàjungos direktyvoms. Á kurias uþterðtumo sritis Europos Sàjunga kreipia didþiausias pastangas. Vienà uþterðtumo sritá apraðyti plaèiau (oro uþterðtumas). Tikiuosi rasti pakankamai informacijos naudodamasi paieðkos sistemomis, bei suþinoti naujos informacijos apie Europos sàjungà, jos nariø pastangas maþinant uþterðtumà Europoje.
Aplinkos teisë yra dalis visos teisës, kuri susideda ið kompleksiðkø ir sujungtø statutø, nuostatø, konvencijø, taisykliø ir polisø, kurie siekia apsaugoti natûralià aplinkà, kuri gali bûti paþeista, paveikta þmogaus veiklos. Kai kurios aplinkos teisës taisyklës reguliuoja þmogaus poveikio aplinkai dydþius, pvz.: iðmetamø dujø kiekis á aplinkà. Kiti teisës aktai siekia sustabdyti neigiamus þmogaus veiksmus aplinkai.
Uþterðtumu rûðys, á kurias ES kreipia ypatingà dëmesá:
1) þemës panaudojimas – þemës apstatymas, panaudojimas augalø auginimui.
2) oro tarða/klimato pokyèiai – tai oro uþterðtumas iðmetamosiomis dujomis, „ðiltnamio efekto“ reguliavimas;
3) eikvojimas – tai namø nuotekos, fabrikø nuotekos, laivø nuotekos á vandenis, nuotekø valymas;
4) vanduo – atsinaujinanèiø geriamojo vandens ðaltiniø apsauga, jo terðimo kiekiø nustatymas ir taisyklës;
5) transportas ir aplinka ;
6) aplinkos iðlaidos ir aplinkos mokesèiai – sàjungos nustatyti mokesèiai uþ aplinkos naudojimà ir jos terðimà;
7) agrikultûra – visa ûkinë veikla, jos finansavimas, grieþtos taisyklës, prieþiûra, produktø pardavimo apsauga;
8) regioninës aplinkos statistikos – kasmetinë statistika apie kiekvieno regiono bûsenà aplinkos apsaugos kategorijoje;
9) biologinë ávairovë – reguliuoja pagaunamø þuvø atskirø rûðiø kiekius, saugo paukðèiø ávairovæ, nustato, kurie plotai yra saugomi ir saugo nykstanèias rûðys, rûpinasi jø atgaivinimu.
10) vandens indikatoriai;
Didþiausià dëmesá Europos Sàjunga kreipia á oro uþterðtumà, kuris lemia „ðiltnamio efektà“. Þinoma, ES kreipia dëmesá ir stengiasi reguliuoti visas aplinkos apsaugos sritis, taèiau ðiai srièiai dedama daugiau pastangø, nes visi puikiai þinome, jog atðilus visuotiniam klimatui, tirpsta ledynai ir þemei kyla pavojus paskæsti.
Didþiausià átakà klimato atðilimui daro CO 2 emisija á aplinkà. Ið þemëlapio matyti (Þemëlapis nr. 1) jog Europos sàjungos ðalyse senbuvëse ðiø kenksmingø dujø emisija yra þymiai maþesnë nei ðalyse naujokëse, todël galima teigti jog ðalys naujokës gauna daugiau sàjungos direktyvø, kad ði þala aplinkai bûtø maþinama iki normos.
Europos sàjunga pati ima stebëti klimato kaitos bûsena, todël jai pablogëjus, kyla klausimø ar leidþiamo á atmosferà kenksmingø dujø iðmetamo kiekio norma nëra per didelë. ES atkreipia dëmesá, jog labiausiai aplinkà terðiantys Europos fabrikai suskumba pirkti iðmetamø dujø kiekio leidimus pirkti tik kai pajunta jog jiems gresia milþiniðkos baudos. Gaila, bet manufaktûrininkai svaidosi replikomis, jog ES stengiasi tapti per daug „þaliu“ kraðtu. ES naujokës sunkiai ávydo ES nurodymus anglis dioksido iðmetimo á aplinkà klausimu, kadangi èia veikia daugybë ES standartø neatitinkanèiø fabrikø ir gamyklø. Ðiuo metu pastebëjus anglies dioksido iðmetimo á aplinkà leidimø sistemos spragà, yra kuriama nauja sistema 2008-2012 metams, kuri, manoma, sureguliuos ðiø dujø iðmetimà á aplinkà naujokëse valstybëse ir palaikys tokia pat neblogà situacijà ir senbuvëse.
Kalbant apskritai apie aplinkos terðimà anglies dioksidu, sieros dioksidu ir amoniaku, ðalys beveik pasiekia nustatytus tikslus. Netgi ðalys terðëjos (DB, Lenkija, Graikija) gali pareikðti, kad ðioje srityje joms sekasi pasiekti ES nustatytø direktyvø tikslus. Gaila, bet keletas Europos Sàjungos ðaliø turës imtis naujø priemoniø, kad sumaþintø kenksmingø dujø emisijà á aplinkà.
Ádomus dalykas tai, jog ES tik siûlo, kokie turi bûti iðmetamø dydþiø kiekiai á aplinkà, taip pat taip nustato teisë, o pagal ðià teisæ ðalys narës turi parengti emisijos maþinimo projektus, kuriuos Europos Sàjunga arba priima, arba atmeta. Ðie planai jau padëjo 8% sumaþinti kenksmingø dujø emisija Europoje nuo 1990, todël matosi jog tai padaryti ámanoma ir nuo to per daug „þali“ netapsime (GREEN/ENVIRONMENTALLY FRIENDLY anglø kalboje reiðkia aplinkai palankø, neterðiantá aplinkos, draugiðkà aplinkai).
Þiûrint á þemiau pateiktas diagramas (Diagrama nr. 1, Diagrama nr. 2, Diagrama nr. 4) ir þemëlapá galima daryti iðvadà jog tiek Europos Sàjungos naujokës narës, tiek senbuvës turi problemø su kova su uþterðtumu. Europos sàjungos direktyvos tikrai nëra lengvai ávykdomos, todël kartais ðalys naujokës labiau siekia tikslø, nes yra akylai stebimos. Dþiugina vienas dalykas, jog tarða Europoje maþëja, nors ir neáspûdingai, taèiau sveikintinai, nes plotai dideli ir pasiekti vienà bendrà tikslà nëra lengva.
Dar skubu pasidþiaugti jog Lietuva yra viena arèiausiai artëjanèiø ðaliø prie visiðko kovos su uþterðtumu nurodymø ávykdymo. (Diagrama nr. 3)
Þemëlapis nr. CO 2 emisija ES senbuvëse (EU-15) ir ðalyse naujokëse (EU-10)
Diagrama nr. Oro terðalø kiekio ir terðëjø srièiø terðalø pokyèiai procentais ES ðalyse senbuvëse 1990 – 2004 metais. Kuo didesnis minusas, tuo pokytis teigiamesnis.
Diagrama nr. ES ðaliø naujokiø á aplinkà iðmetamø oro terðalø kiekio pokyèiai 1990-2004 metais. Kuo didesnis minusas, tuo pokytis teigiamesnis.
Diagrama nr. ES nariø likæs kelias iki visiðkø Europos Sàjungos direktyvø, susijusiø su uþterðtumu ávykdymo (iki 2010 m.). Tai tik laikina diagrama. Þali takeliai reiðkia, kad artëjama prie tikslo.
Diagrama nr. Þalingø sveikatai daleliø ir dujø emisija á aplinkà ES (jei ðalies plote baltas staèiakampis, ði ðalis á aplinka iðleidþia labai maþai kenksmingø medþiagø, particulates – sveikatai þalingos dalelës)
Visi þemëlapiai ir diagramos atsisiøsti ið Europos Aplinkos Agentûros (https://www.eea.europa.eu/)
Ieðkodama informacijos savo pasirinkta tema naudojausi paieðkos sistema www.google.lt ir duomenø bazëmis https://epp.eurostat.ec.europa.eu , https://www.eea.europa.eu , https://ec.europa.eu/environment/index_lt.htm .
Paieðkos
sistemoje www.google.lt
á paieðkos langelá ávedþiau paieðkos raktà : EU members and pollution. 
Paieðkos sistema pateikë daug tikslingø
rezultatø, kuriais ir pasinaudojau. Þiniatiklyje ieðkojau straipsniø, susijusiø
su Europos sàjungos nariø kova su uþterðtumu. Nepraðoviau, kadangi
straipsniuose galima rasti naudingos ir iðsamios informacijos apie vykstanèius
ávykius, pokyèius pasaulyje ir .t.t. ES yra svarbi todël straipsniø apie jà
labai daug : 2020000!!!
Kitas bûdas, kuriuo ieðkojau informacijos – duomenø bazës. Ðiose bazëse galima rasti tiek straipsniø, tiek dokumentø, tiek vaizdø: diagramø, þemëlapiø. Todël nebuvo sunku, nes visa informacija sudëliota pagal temas, duomenø bazëse galima vykdyti paieðkà.
https://epp.eurostat.ec.europa.eu radau statistinës informacijos su Europos sàjunga veikla nukreipta prieð uþterðtumà. Pagal nuorodas susiradau katalogø medá, kuriame informacija suskirstyta pagal sritis. Pasirinkau aplinkos ir energijos sritá ir joje radau informacijos apie uþterðtumà.
https://dataservice.eea.europa.eu/atlas/available.asp?type=search&search=pollution&Submit2=Search Europos Aplinkos Agentûra – duomenø bazë, kurioje talpinami þemëlapiai, diagramos ir daug kitos informacijos. Að ðia duomenø baze pasinaudojau tam, kad gauèiau vaizdinës medþiagos, susijusios su tema. Informacija lengva rasti, nes yra paieðka. Á paieðkos langà ávedþiau „pollution“ ir netrukus galëjau narðyti po rezultatus.
Dar viena duomenø bazë, susijusi tik su aplinkosauga. Joje talpinama informacija apie uþterðtumà skirtingose srityse: dirvoþemis, gamta, vanduo, atmosfera, kurias galima pasirinkti jau pirmame puslapyje (kaip matosi pieðinëlyje).
Á iðkeltus darbo klausimus pavyko atsakyti ir netgi surasti daugiau naudingos informacijos darbo. Yra naudinga susipaþinti su tarðos daroma þala, kitaip paþvelgi á aplinkà, kurioje gyveni, nes mano narðytose duomenø bazëse aptikau daug ádomiø faktø, susijusiø su mano tema (tokiø kaip ozono skylës didëjimo tendencijos). Mano uþdavinys buvo palyginti ES senbuviø ir naujokiø nariø bûklæ uþterðtumo srityje. Jau darbo pradþioje buvau nusistaèiusi nuomonæ jog naujokës narës maþiau stengiasi dël aplinkos tarðos. Atlikus darbà teko keisti nuomonæ, kadangi statistinës diagramos, profesoriø nuomonës, straipsniai parodë jog problemø dorojantis su visam pasauliui svarbia tema turi visos ðalys, o ne iðskirtinai naujos, ar senos ES narës. Dar vienas mano tikslas buvo plaèiau paþvelgti á oro tarðos sritá ir ypatingai á „ðiltnamio efektà“, á kurá Europos Sàjunga pasirodo kreipia labai didelá dëmesá. Ðá uþdaviná, manau, iðpildþiau. Darbas buvo naudingai, nes leido prisiliesti prie svarbios temos, á jà paþvelgti ið arèiau, ávertinti kiekvienà þmogaus detalæ, kuri gali pakenkti aplinkai, be to iðmokau sparèiau naudotis duomenø bazëmis, jose rasti tikslingos informacijos pagal temà. Ðià patirtá bus galima panaudoti ateityje.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_Sàjunga (Vikipedija - laisvoji enciklopedija)
https://www.am.lt/LSP/files/aplinkos%20bukle_2005_01.pdf (Lietuvos Aplinkos Ministerija)
https://en.wikipedia.org/wiki/Environmental_law (Vikipedija - laisvoji enciklopedija)
https://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=1996,45323734&_dad=portal&_schema=PORTAL&screen=welcomeref&open=/envir&language=en&product=EU_MAIN_TREE&root=EU_MAIN_TREE&scrollto=0 (Eurostat duomenø bazë)
https://themes.eea.europa.eu/indicators/bythemes (Europe Environment Agency)
https://www.iht.com/articles/2006/11/27/business/emit.php
https://www.unravelit.com/news-details.html?story=European_Union_slashes_member_states_CO2_pollution_plans&guid=6fce70df809274adb9c536dd6e622e3d
Europos Sàjunga (sutrumpintai – ES) – dvideðimt septyniø valstybiø ekonominë bei politinë sàjunga. 13-oje ES ðaliø galioja bendra valiuta – Euras. Bendras Europos Sàjungos ðaliø gyventojø skaièius – 496 mln.
Europos sàjunga turi daug funkcijø, ið kuriø svarbiausios yra bendrosios rinkos, kuri susideda ið muitø sàjungos, vieningos valiutos (nors kai kurios ðalys iðlaikë savo valiutà), bendros þemës ûkio politikos ir bendros þuvininkystës politikos, palaikymas.
Environmental law
From Wikipedia, the free encyclopedia
Environmental law is a body of law, which is a system of complex and interlocking statutes, common law, treaties, conventions, regulations and policies which seek to protect the natural environment which may be affected, impacted or endangered by human activities. Some environmental laws regulate the quantity and nature of impacts of human activities: for example, setting allowable levels of pollution. Other environmental laws are preventive in nature and seek to assess the possible impacts before the human activities can occur.
Environmental law as a distinct system arose in the 1960s in the major industrial economies. While many countries worldwide have since accumulated impressive sets of environmental laws, their implementation has often been woeful. In recent years, environmental law has become seen as a critical means of promoting sustainable development (or "sustainability"). Policy concepts such as the precautionary principle, public participation, environmental justice, and the polluter pays principle have informed many environmental law reforms in this respect (see further Richardson and Wood, 2006). There has been considerable experimentation in the search for more effective methods of environmental control beyond traditional "command-and-control" style regulation. Eco-taxes, tradable emission allowances and negotiated agreements are some of these innovations.
The IUCN Academy of Environmental Law [1] is a network of some 60 law schools worldwide that specialise in the research and teaching of environmental law.
4.https://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=1996,45323734&_dad=portal&_schema=PORTAL&screen=welcomeref&open=/envir&language=en&product=EU_MAIN_TREE&root=EU_MAIN_TREE&scrollto=0
https://themes.eea.europa.eu/indicators/bythemes
EU members giving away too many pollution allowances
PARIS: Two years ago, the European Union threw itself into the forefront of global efforts to control gases that warm the planet, introducing an innovative emissions trading market designed to cap the amount of carbon dioxide that Europe's dirtiest factories spew into the atmosphere.
Plant owners were supposed to buy allowances when they released an excess of carbon dioxide, or face big fines.
Instead, European governments have been giving away an excess of free carbon allowances to some of their most important industrial companies, allowing some of them to evade paying anything extra for their emissions.
On Wednesday, the EU will begin taking measures to clean up the carbon allowances system, which is set to enter a second, crucial stage from 2008 to 2012.
In a report reviewing proposals of 11 EU countries for the next four year phase, the environment commissioner, Stavros Dimas, is expected to criticize several European countries for giving away too many pollution allowances, and tell some governments to cut down on the number of credits they hold in reserve for building new factories, according to analysts.
Today in Business
Dimas could also tell countries not to dole out so many new credits while transferring surpluses from previous years into the new plan.
A spokeswoman for Dimas, Barbara Helfferich, declined to comment on the results before the report was released. While no large-scale changes will result immediately from the report, she said that some countries "will be faced with making severe reductions" to their proposed allowances.
Stephan Singer, the head of the European climate and energy policy unit in Brussels for the WWF, an environmental campaign group, said that a tough approach by Dimas would be necessary if Europe were to retain its reputation for environmental leadership.
The problem so far, said Singer, was that "governments are worried about what their neighbors will give away to their industries" and "most countries have ended up saying that 'it's not our job to save the world.'"
Countries rejected in the report would have to submit new plans. If they object to the Dimas findings, countries could take the EU to court.
Some politicians have warned that going too green, too fast would penalize European industry at a time when economies in other parts of the world are growing at a far more robust pace.
Yet some companies have benefited from the first phase of the system by selling their surplus allowances at a profit often amounting to several million euros. Others kept their surpluses in case they run a shortfall in the future, illustrating one of the major holes the commission must plug in order to make the system work more efficiently.
For example, in 2005, the French government showered Veolia with 43 percent more carbon pollution allowances than its plants needed for their activities in France, according to Marie Luchet, a sustainable investment analyst at CM-CIC in Paris. Veolia earned nearly €36 million, or $47 million, selling those allowances, and still kept more than a million of its allowances in reserve. A spokeswoman for the transport division of Veolia had no immediate comment.
France, Germany and Poland have been among the most generous governments when it came to handing out carbon credits during the first phase of the plan that began in 2005 and ends next year. Only a handful of countries - among them Britain and Ireland - doled out allowances in a way that fairly matched the needs of big companies.
Under the emissions trading setup, the EU gives specific criteria to the governments of member states based on meeting Kyoto targets and previous emissions levels, among others.
Governments then must decide on how many credits to give companies, and the EU then must approve those plans.
Because governments gave out too many credits since the program's inception, carbon allowances are cheap and plentiful, meaning that companies have less incentive to make their technologies greener and more efficient.
Henrik Hasselknippe, the manager for European emissions trading at Point Carbon, a company based in Oslo that supplies information about carbon trading, said that he expected Dimas eventually to call on governments to slash the overall number of credits they plan to allocate by about 10 percent - perhaps as early as January.
European Union slashes member states CO2 pollution plans - Tuesday, March 27th 2007
The European Union has taken a further step toward tightening the greenhouse gas emissions of its member states. The organisation has conditionally accepted the pollution plans of Poland and Czech for the 2008-2012 period (National Allocation Plans - NAPs), provided these countries accept further cuts in their planned CO2 emissions. The French Plan was also accepted, pending a minor modification request. The UK's plan, which allows for 246 million tonnes of carbon dioxide emissions, was wholly accepted previously. The EU has to date assessed 17 of the plans submitted by European Union countries and has sent most of them back, demanding further cuts.
The EU's robust stance in enforcing CO2 reductions is seen as key to the continued success of the European Union Emissions Trading Scheme, as we get close to the start of the Second Phase of the Scheme. From 2008, the Scheme will cover over 11,000 industrial installations and a total volume of nearly 1.6 billion tonnes of greenhouse gas emissions. The success of the Scheme is critical to the EU's goal of reaching the Kyoto Protocol target, which is to achieve a net reduction of 8% of greenhouse gas emissions, compared to 1990 emission levels.
EU states failing air pollution targets (7 December 2007)
Half of the EU's member states are
expected to miss legally-binding air pollution targets in 2010, according to
analysis by the European Environment Agency.
Thirteen countries including France, Germany and the Netherlands expect to exceed
limits on one or more of the four pollutants covered by the EU's National
Emission Ceilings Directive.
Sulphur dioxide, nitrogen oxides, non-methane volatile organic compounds
(NMVOC) and ammonia are all covered by the legislation, which gives individual
targets for each EU member state.
A European Environment Agency (EEA) report monitoring the data for 2006
reported by members shows only 11, including the UK, Poland and Greece, expect
to meet their targets on all four pollutants.
The report said: "The available data shows quite clearly a decrease in
emissions of the four NECD pollutants in the majority of the Member States.
"The 2006 data show that a number of countries have already succeeded in
reducing their emissions below the level of the pollutant-specific emission
ceilings specified in the directive.
"In addition, certain countries anticipate achieving the necessary
reduction before 2010."
Several of the countries failing to reach the required levels told the EEA they
are already considering introducing new measures to achieve their goals.
Nitrogen oxide has proved to be the toughest pollutant to reduce, with 11
countries reporting that additional measures will be needed to meet their 2010
target.
However, the EEA criticised several countries for providing incomplete data or
submitting it after the December 2006 deadline. Luxembourg had failed to submit
any data before the report was compiled.
Bulgaria and Romania, which joined the EU this year, were not included in the
report.
Kate Martin
|
