Ankstesnėse monografijos dalyse buvo įrodyta teorinė ekonomikos nuostatų modeliavimo galimybė. Buvo parodyta idėjos kilmė, suformuluota koncepcija, atskleisti pakopiškos ekonomikos kategorijų sistemos formavimo principai ir pavyzdžiai, aprašyta ekonomikos nuostatų modeliavimo metodika ir kompiuterio panaud 17317f517r ojimo modeliavimui galimybės. Dabar kyla klausimas, o kam viso to reikia? Juk ir be šios teorijos buvo kuriami, sudarinėjami ekonomikos tekstai, kurių susikaupė ištisos bibliotekos. Ar reikalingas naujas mechanizmas ekonomikos tekstams modeliuoti?
Manau, kad reikalingas, ir štai kodėl. Esama literatūra ekonomikos klausimais yra padrika, nesusisteminta, kupina vidinių prieštaravimų. Joje sunku susigaudyti ne tik diletantui, bet ir ekonomikos specialistui. Todėl būtinas sisteminis požiūris į ekonomikos tekstus. Juos reikia sugrupuoti pagal agregavimo lygį, įvertinant tekste naudojamų kategorijų pakopiškumą. Taip reikia elgtis su esamais, kitų autorių sumodeliuotais tekstais. O jei modeliuojame tekstus, remdamiesi šios monografijos metodika, tai gauname sugrupuotus pagal agregavimo lygį tekstus.
Gyvenimas iškelia daug ekonominių problemų, kurių sprendimo esamoje ekonomikos literatūroje nerasime. Panaudojus ekonomikos nuostatų modeliavimo metodus, galime reikiamame agregavimo lygyje aprašyti, sumodeliuoti probleminę situaciją ir rasti optimalų sprendimą.
Plati ekonomikos nuostatų modeliavimo metodikos taikymo sritis yra mokymo procesas. Nuoseklus perėjimas nuo bendrinės kalbos prie sudėtingiausių ekonomikos sąvokų, ryšių tarp šių sąvokų modeliavimas įgalina gerai suvokti esamą ekonomikos mokslo lygį ir matyti ekonomikos vystymosi tendencijas.
Toliau bus detaliau parodytos ekonomikos nuostatų modeliavimo praktinio panaudojimo galimybės. Bus parodyta, kaip taikyti ekonomikos nuostatų modeliavimo metodiką ekonomikos žodyno sudarymui, ekonomikos teksto formavimui, teksto recenzavimui, teksto pertvarkymui, o taip pat aptartas modeliavimo metodikos taikymas mokymo procese, t. y. namų, kursinių, baigiamųjų darbų rengimui bei studijų proceso modeliavimui. Bus aptariamas neekonominio teksto modeliavimas.
Kaip parodyta 2-je monografijos dalyje, pakopiška ekonomikos kategorijų sistema gali būti sudaroma remiantis skirtingais kriterijais. Šioje dalyje pakopiškos sistemos variantas bus parenkamas priklausomai nuo taikymo srities.
Taigi filosofinio mokymo bei kompiuterikos mokslo praktinis pritaikymas ekonomikoje įgalino suformuluoti ekonomikos nuostatų modeliavimo metodiką ir pritaikyti ją praktinėje ekonominėje veikloje.
Ekonomikos žodynų išleista daug. Dauguma jų sudaryti pagal tą patį kriterijų: kategorijos surikiuotos pagal abėcėlę. Tiesa, dažniniai žodynai sudaryti pagal dažnumo kriterijų.
Žodynų, sudarytų pagal ekonomikos kategorijų agregavimo laipsnį, kol kas pasaulyje nėra. Šios monografijos 2-me skyriuje pateikta pakopiška ekonomikos kategorijų sistema yra pirmas bandymas pateikti nedidelės apimties, nauju principu sudarytą žodyną.
Norint sudaryti didesnes apimties pakopiška ekonomikos kategoriju ˛odyna, reikia: a) remiantis da˛niniais ˛odynais sudaryti pradini ekonomikos kategoriju saraša; b) kiekvienai minetai kategorijai sudaryti sava pakopiška kategoriju sistema; c) gauta sistema tobulinti iteracijomis, kol gausime tobula, be tarpu kategoriju saraša su ju apibre˛imais; d) gautus kategoriju apibre˛imus ivertinti ir patikslinti ekonomikos, teises ir kalbos mokslu po˛iuriu; e) suformuoti ˛odyna kaip pakopiška ekonomikos kategoriju sistema ir aprobuoti ja kaip standartine ekonomikos savoku, vartojamu Lietuvoje sistema.
Taigi ˛odyno projekto ideja yra pakopiškos ekonomikos savoku sistemos sudarymas. Tokios sistemos panaudojimas palengvintu saryšiu tarp ekonomikos reiškiniu paieška, nes suma˛etu paieškos apimtis. ˇodyno sudarymo metodas yra ekonomikos kategoriju apibre˛imu optimizavimas. ˇodyno sudarymo eiga butu tokia: kompiuteriu specialistas su ekonominiu išsilavinimu i kompiuteri iveda nagrinejama kategorija ir visas jai sudaryti reikalingas ekonomikos kategorijas. Po to jis iteracijomis optimizuoja ši fragmenta ir rezultate nustato nagrinejamos kategorijos pakopos numeri. Rezultata tikrina ir koreguoja teisininkas ir kalbininkas.
Ekonomikos teksto sudarymo teorinis aspektas buvo nagrinetas 3-je monografijos dalyje. Ten, be kita ko, buvo pristatyti poriniai ir kiti ekonomikos kategoriju saryšiai . Dabar pateikiamas ištisinis tekstas, sudarytas iš trejukiu.
"Esant rinkoje infliacijai, auga dividendai. Rinkos infliacija brangina akcijas. Smunkant ekonomikai, auga infliacija, o skola salygiškai ma˛eja. Taip pat, smunkant ekonomikai, auga infliacija ir dideja mokesciai. Utilitarizmas skatina infliacija, kas yra obligaciju nuvertejimo prie˛astis. Taip pat, utilitarizmas skatina infliacija, o tai nuvertina kapitala. Infliacija daro nuostolingu investavima. Infliacija ma˛ina indeliu ir investiciju skaiciu."
Iš šio teksto matyti, su kuriais ekonomikos reiškiniais ir kaip susijusi infliacija. Tekstas pageretu, jei butu ivertintas kategoriju pakopiškumas. Teksto kokybe, priklausomai nuo kategoriju pakopiškumo, bus nagrinejama sekanciuose skyreliuose.
Ekonomikos nuostatu modeliavimo metodika autorius panaudojo sudarinedamas ivairius ekonomikos tekstus. Taip, "Valstybiniu imoniu istatyma" jo projektavimo stadijoje renge Lietuvos ekonomikos ir privatizacijos instituto sudaryta darbo grupe, kurios dalyvis buvo monografijos autorius. Minetas institutas renge med˛iaga "U˛sienio imoniu veiklos Lietuvoje analize" [102], skirtą Lietuvos Vyriausybei. Vienas iš medžiagos autorių - šios monografijos autorius. Ekonomikos nuostatų modeliavimo metodiką autorius panaudojo sudarinėdamas ir kitus ekonomikos tekstus [80,82,86,87,88,89,91,92,93,95,98,100,103]
Norint sudaryti ekonomikos teksta, reikia pasinaudoti pakopiška ekonomikos kategoriju sistema. Prad˛ioje modeliuojamas abstraktus teksto variantas, naudojant tik nulines pakopos kategorijas. Veliau pereinama i pirma, antra ir t. t. pakopas.
Bet kurio autoriaus sumodeliuota ekonomikos teksta galima ivertinti panaudojus pakopiška ekonomikos kategoriju sistema. Tuo tikslu tekste pabraukiamos ekonomikos kategorijos ir nustatoma, kurioms pakopoms jos priklauso. Tekstas laikomas geru, jei nera dideliu pakopu šuoliu, t. y. kategoriju pakopos išsidesciusios tolygiai. Toliau pateikiamas tekstas ir jame esanciu kategoriju pakopu numeriai pagal kompaktiška pakopiška ekonomikos kategoriju sistema
"Pinigu(3) atsiradimas padeda toliau vystytis prekiu(1) mainu(1) formoms. Atsiradus pinigams(3), visos prekes(1) lyginamos su pinigais(3), kiekvienos prekes(1) verte(0) reiškiama pinigais(3). Tuo budu prekes(1) igauna kaina(4). Kaina(4) yra pinigine(3) prekes(1) vertes(0) išraiška. Kadangi prekiu(1) verte(0) reiškiama, jas lyginant mainu(1) procese, tai mainu(1) proporciju kitimas visose vertes(0) formos vystymosi stadijose gali sukelti nukrypimus nuo tikrojo prekiu(1) vertes(0) kitimo. Juk mainu(1) proporcijos priklauso ir nuo santykineje vertes(0) formoje esanciu prekiu(1) vertes(0), ir nuo prekes(1) ekvivalento(2) vertes(0). Kainos(4) atsiradimas atspindi tolesni su tuo susijusiu prieštaravimu vystymasi. Kol dar nebuvo visuotinio ekvivalento(2), kiekvienos prekes(1) mainu(1) salygos visiškai priklause nuo aplinkybiu, kurios apspresdavo atitinkama prekini(2) sanderi(1).
Atsiradus pinigams(3) ir kainoms(4), daryti itaka mainomajai prekiu(1) vertei(0) padejo ne tik tos aplinkybes, del kuriu vyksta tam tikras konkretus sanderis(1), bet ir bendra gamybos(0) bei rinkos(2) bukle.
Rinkai(2) nukreipiant prekiu(1) bei ištekliu(1) srautus visi ekonomines veiklos(1) dalyviai orientuojami ivairiu prekiu(1) ir paslaugu(0) teikimui. Kartu produktai(0) ir ištekliai(1) rinkoje(2) turi pinigini(3) ivertinima, o tai skatina vartotojus(1) taupiai vartoti produktus(0), o gamintojus(1) taupiai naudoti išteklius(1).
Išvada: 1-oje pastraipoje yra šiu pakopu kategorijos 31131310314431010110101010120421121. Antroje pastraipoje - 3410102. Trecioje pastraipoje - 21111001231011.
Matome, kad tekstas yra nesutvarkytas. Pastebime daug ir dideliu pakopu šuoliu. Tekstas yra nenuoseklus.
Kitas recenzavimo pavyzdys - Lietuvos Konstitucijos ekonominė dalis. Rezultatas - gana tolygus tekstas pakopiškos ekonomikos kategorijų sistemos atžvilgiu.
Dar vienas pavyzdys. Buvo palyginti dviejų ekonomistų - Nobelio premijos laureatų - P. Samuelsono ir F. fon Hajeko sudaryti tekstai. Agreguota, kompaktiškoji pakopiška ekonomikos kategorijų sistema neleido ižiūrėti skirtumų: abu tekstai buvo pakankamai tolygūs. Panaudojus pakopišką ekonomikos kategorijų sistemą, sudarytą iš 500 kategorijų[145], nustatyta, kad P. Samuelsono tekstas yra geresnės kokybės, negu F. fon Hajeko tekstas.
Po teksto recenzavimo paaiškėjus, kad jis netenkina pakopų tolygumo reikalavimo, būtina jį pertvarkyti, t.y. taip pakeisti ekonomikos kategorijas, kad neliktų didelių pakopų šuolių.
Pertvarkius tekstą, recenzuotą pastarajame skyrelyje, gautas naujas tekstas.
Naujas tekstas. Visuotinio ekvivalento (2) atsiradimas padeda toliau vystytis prekių (1) mainų (1) formoms. Atsiradus visuotiniam ekvivalentui (2), visos prekės (1) lyginamos su juo, o darbo (0) prekei (1) pagaminti kiekis reiškiamas visuotiniu ekvivalentu (2). Tuo būdu prekės (1) įgauna visuotinio ekvivalento (2) prekes (1) vertės (0) išraišką.
Kadangi prekių (1) vertė (0) reiškiama jas lyginant mainų (1) procese, tai mainų (1) proporcijų kitimas visose vertės (0) formos vystymosi stadijose gali sukelti nukrypimus nuo tikrojo prekių (1) vertės (0) kitimo. Juk mainų (1) proporcijos priklauso ir nuo santykinėje vertės (0) formoje esančių prekių (1) vertės (0) ir nuo darbo (0) kiekio. Visuotinio ekvivalento (2) prekės (1) vertės (0) atsiradimas atspindi tolesnį su tuo susijusį prieštaravimų vystymąsi. Kol dar nebuvo visuotinio ekvivalento (2) kiekvienos prekės (1) mainų (1) sąlygos visiškai priklausė nuo aplinkybių, kurios apspręsdavo atitinkamą prekinį (1) sandėrį (1). Atsiradus visuotiniam ekvivalentui (2) ir jo prekės (1) vertėms (0) daryti įtaką mainomajai prekių (1) vertei (0) padėjo ne tik tos aplinkybės, dėl kurių vyksta tam tikras konkretus sandėris (1), bet ir bendra gamybos (0) bei produktų (0) mainų (1) sferos būklė. Rinkai (2) nukreipiant prekių (1) ir išteklių (1) srautus visi ekonominės(1) veiklos dalyviai orientuojami įvairių prekių (1) ir paslaugų (0) teikimui. Kartu prekės (1) ir ištekliai (1) rinkoje(2) turi visuotinio ekvivalento (2) įvertinimą, o tai skatina vartotojus (1) taupiai vartoti prekes (1), o gamintojus (1) taupiai naudoti išteklius (1).
Matome, kad naujame tekste kategorijos išsidėstė žymiai tolygiau.
Toliau pristatomas kito teksto [158] fragmentas, aptariamos teksto optimizavimo taisykles ir parodomas optimalus teksto variantas.
"Banko likvidumo normatyvo skaiciavimo taisykles." Pradinis
tekstas
Šis normatyvas reikalingas banku likvidumui, t. y. sugebejimui laiku, pilnai bei nenutrukstamai vykdyti banko isipareigojimus kontroliuoti.
Banko likvidumo rodiklis - banko likvidaus turto santykis su banko einamaisiais isipareigojimais - negali buti ma˛esnis negu 30 proc.
N3=LT/EI X 100 (proc.)
Banko likvidu turta (LT) sudaro:
1)pinigai ir taurieji metalai;
2)lešos centriniame banke kiekvienu pareikalavimu ir lešos, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau, negu menuo;
3)lešos grynaja verte dukteriniuose bankuose, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau, negu menuo ir lešos kiekvienu pareikalavimu;
4)lešos grynaja verte bankuose ir kitose finansinese institucijose, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo ir lešos kiekvienu pareikalavimu;
5)paskolos grynaja verte, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo;
6)suteikta išperkamoji nuoma grynaja verte, iki kurios gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo;
7)sukauptos pajamos grynaja verte, kurios turi buti gautos greiciau nei per menesi;
8)i˛do skolos vertybiniai popieriai;
9)kiti skolos vertybiniai popieriai grynaja verte, iki kuriu išpirkimo datos liko ma˛iau nei menuo.
Banko einamuosius įsipareigojimus (EĮ) sudaro:
įsiskolinimai kiekvienu pareikalavimu ir terminuoti įsiskolinimai, iki kurių grąžinimo datos liko mažiau negu mėnuo, centriniam bankui, dukteriniams bankams, kitiems bankams ir kitoms finansinėms institucijoms; įmonių ir organizacijų terminuoti indėliai ir akredityvai, iki kurių grąžinimo datos liko mažiau nei mėnuo arba kurių grąžinimo terminas jau praėjęs; 75 proc. gyventojų terminuotųjų indėlių; atsiskaitomosios sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo; išleisti skolų vertybiniai popieriai,iki kurių išpirkimo datos liko mažiau nei mėnuo arba kurių grąžinimo terminas jau praėjęs; specialūs ir skolinimo fondai, iki kurių grąžinimo datos liko mažiau nei mėnuo arba kurių grąžinimo terminas jau praėjęs; apmokėtas, bet neįregistruotas akcinis kapitalas; kiti įsiskolinimai kiekvienu pareikalavimu iki kurių grąžinimo datos liko mažiau nei mėnuo; kiti rezervai, iki kurių išmokėjimo datos liko mažiau nei mėnuo arba kurių išmokėjimo terminas jau praėjęs; banko terminuotos skolos pagrindiniam kapitalui formuoti, iki kurių grąžinimo datos liko mažiau nei mėnuo arba kurių grąžinimo terminas jau praėjęs; 5 proc. banko nebalansinių įsipareigojimų, galinčių padidinti turtą.
Turtu grynąja verte vadinamas turto ir jam sudarytų specialiųjų atidėjimų skirtumas.
Toks yra pradinis teksto variantas. Tikslas - rasti optimalu teksto varianta. Optimizacija - (lot.-optimus-geriausias, tinkamiausias) kuriamo, projektuojamo objekto (plano, proceso) geriausio varianto nustatymas . Taigi sprend˛iame u˛davini, kurio sprendimo tikslas - rasti optimalu nagrinejamo teksto varianta:
Ni - min, (N 1,2,.8; i ,2,.180), kur
Ni - I-tos kategorijos pakopos numeris.
Antroje monografijos dalyje pristatyta pakopiška ekonomikos kategoriju sistema gali buti taikoma kaip standartine savoku sistema ir naudojama tekstams recenzuoti ir optimizuoti. Remiantis šia sistema gali buti sudaromi ˛odynai, rašomi ekonomikos tekstai kuriami istatymai bei poistatyminiai aktai ir t. t.
Tekste, vienoje ekonomikos nuostatoje arba viena po kitos einanciose nuostatose, turetu buti tos pacios pakopos arba gretimu pakopu kategorijos, šuoliu tarp pakopu neturi buti. Taigi tekste ekonomikos kategorijos turi buti derinamos ir išlaikomas ju pakopu nuoseklumas t. y. nuo aukštos pakopos nuosekliai pereinama prie ˛emesnes ir atvirkšciai.
Tokiu budu optimizuojant teksta kryptimi, kai siekiama gauti abstraktu, artima bendrinei kalbai teksta, yra tikslinga aukštu pakopu ekonomikos kategorijas pakeisti ˛emesnes pakopos kategorijomis. Toliau lenteleje pateikiami imanomi pakeitimo variantai, aprobuoti sinonimu ˛odynuose
Perejimas prie
˛emesnes pakopos kategoriju
. .
Aukštos pakopos Pakopos ˇemesnes pakopos Pakopos
kategorija numeris kategorija numeris
Cirkuliacija 6 Apyvarta 2
Fondas 5 Atsargos 0
Ikainojimas 6 Ivertinimas 1
Importas 6 Ive˛imas 1
Indelis 7 Inašas 5
Iplaukos 5 Pajamos 2
Isiskolinimas 4 Skola 3
Kaštai 6 Išlaidos 5
Kreditorius 6 Skolintojas 4
Komercija 7 Prekyba 6
Lešos 5 Pinigai 4
Paskola 5 Skolinami pinigai 4
Pasiula 6 Gamyba 0
Premija 7 Papildomas atlyginimas 1
Rezervas 1 Atsargos 0
Nekeistinos kategorijos . Seniai pastebeta, kad ˛od˛iu da˛numas tekstuose ivairuoja. Vieno ar kito ˛od˛io da˛numa padeda su˛inoti da˛ninis ˛odynas. Remiantis tokio ˛odyno duomenimis galima ivertinti viena ar kita kalbos norma, jame pateiktos ˛od˛io charakteristikos padeda, rašant tekstus, kontroliuoti i teksta itraukiamu ˛od˛iu da˛numa.
Toliau pateikiamas nekeistinu ekonomikos kategoriju sarašas, kuris sudarytas remiantis da˛niniais ˛odynais [34,35,36,225,226]. Į sąrašą įtrauktos tos ekonomikos kategorijos, kurias optimizuojant tekstą keisti netikslinga, kadangi jos yra dažnai vartojamos ir yra visuotinai priimtini ekonomikos terminai.
Nekeistinų kategorijų sąrašas
Apyvarta Likvidumas Premija
Bankas Nuoma Produktas
Darbas Nuosavybė Rinka
Ekonomika Pajamos Sutartis
Gaminys Palūkanos Skola
Įsipareigojimas Pinigai Ūkis
Organizacija Prekė Trūkumas
Kaina Prekyba
Lėšos Priemonė
Darbo eigoje buvo pastebėta, kad optimizuojant tekstą ta pati ekonomikos kategorija gali būti keičiama į žemesnės pakopos kategoriją arba, jei tai nėra tikslinga, kategorija nekeičiama (pvzd., norint išvengti didelių šuolių tarp pakopų vienoje nuostatoje ). Tokiu būdu kai kurios kategorijos yra pateiktos ir keistinų, ir nekeistinų kategorijų sąrašuose, pvzd., "lėšos", "premija".
"Banko likvidumo normatyvo skaičiavimo taisyklės". Teksto optimizavimas.
Išnagrinėjus banko likvidumo skaičiavimo taisykles, rasta 19 ekonomikos kategorijų, tarp jų ir sudėtinių (akcinis kapitalas, atsiskaitomoji sąskaita ir kt.) Pateikiame šių kategorijų sąrašą. Skliausteliuose nurodytas kategorijos pakopos numeris.
Akredityvas(7) Likvidumas(5)
Akcinis kapitalas(1) Pajamos(2)
Bankas(7) Paskola(5)
Einamieji įsipareigojimai(4) Pinigai(4)
Įsipareigojimai(4) Rezervas(1)
Įsiskolinimas(4) Skola(3)
Indėlis(7) Skolinimo fondai(7)
Išperkamoji nuoma(2) Turtas(0)
Kapitalas(1) Vertė(0)
Lėšos(5)
Išvada: pakopiškumas svyruoja nuo 0 iki 7 pakopos.
Pasiūlymas: siekiant naudoti žemesnių pakopų kategorijas ir sumažinti šuolius tarp pakopų, keistinos šios kategorijos:
Banko likvidus turtas. 5 nuostata. Kategorija "paskola"(5) keičiama į sudėtinę kategoriją "paskolinti pinigai"(4).
Banko einamieji įsipareigojimai. 1 nuostata. Kategorija "įsiskolinimas"(4) keičiama į kategoriją "skola"(3).
Banko einamieji įsipareigojimai. 2 nuostata. Kategorija "indėlis"(7) keistina į kategoriją "įnašas", kuri yra žemesnės pakopos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad toje pačioje nuostatoje yra ir nekeistina ekonomikos kategorija "akredityvas"(7) (kaip dažnai bankininkystėje vartojamas terminas), siekiant išvengti šuolių tarp pakopų, ekonomikos kategorija "indėlis" nekeičiama. Siekiant išlaikyti teksto nuoseklumą, ši kategorija nekeičiama ir kitose nuostatose.
Banko einamieji įsipareigojimai. 5 nuostata. Kategorija "skolinimo fondas"(5) keičiama į kategoriją "atsargos"(0).
Banko einamieji įsipareigojimai. 9 nuostata. Kategorija "rezervas" (1) keičiama į kategoriją "atsarga"(0).
Kitos tekste esančios ekonomikos kategorijos yra nusistovėjusios ir todėl nekeičiamos.
Banko likvidumo normatyvo skaičiavimo taisyklės. Pertvarkytas tekstas.
Pritaikius pakopišką ekonomikos kategorijų sistemą, gautas optimalus teksto variantas.
Šis normatyvas reikalingas bankų likvidumui, t. y. sugebėjimui laiku, pilnai bei nenutrūkstamai vykdyti banko įsipareigojimus, kontroliuoti.
Banko likvidumo rodiklis - banko likvidaus turto santykis su banko einamaisiais įsipareigojimais - negali būti mažesnis negu 30 proc.
N3=LT/EI X 100 proc., kur
LT - banko likvidus turtas:
1)pinigai ir taurieji metalai;
2)lešos centriniame banke kiekvienu pareikalavimu ir lešos, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo;
3)lešos grynaja verte dukteriniuose bankuose, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau, negu menuo ir lešos kiekvienu pareikalavimu;
4)lešos grynaja verte bankuose ir kitose finansinese institucijose, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo ir lešos kiekvienu pareikalavimu;
5)paskolinti pinigai grynaja verte, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo;
6)suteikta išperkamoji nuoma grynaja verte, iki kurios gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo;
7)sukauptos pajamos grynaja verte, kurios turi buti gautos greiciau nei per menesi;
8)i˛do skolos vertybiniai popieriai;
9)kiti skolos vertybiniai popieriai grynaja verte, iki kuriu išpirkimo datos liko ma˛iau nei menuo.
Banko einamuosius įsipareigojimus (EĮ) sudaro:
skolos kiekvienu pareikalavimu ir terminuoti skolos, iki kurių grąžinimo datos liko mažiau negu mėnuo, centriniam bankui, dukteriniams bankams, kitiems bankams ir kitoms finansinėms institucijoms; įmonių ir organizacijų terminuoti indėliai ir akredityvai, iki kurių grąžinimo datos liko mažiau nei mėnuo arba kurių grąžinimo terminas jau praėjęs; 75 proc. gyventojų terminuotųjų indėlių; atsiskaitomosios sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo;
išleisti skolų vertybiniai popieriai,iki kurių išpirkimo datos liko mažiau nei mėnuo arba kurių grąžinimo terminas jau praėjęs; specialios ir skolinimo atsargos, iki kurių grąžinimo datos liko mažiau nei mėnuo arba kurių grąžinimo terminas jau praėjęs; apmokėtas, bet neįregistruotas akcinis kapitalas; kitos skolos kiekvienu pareikalavimu ir iki kurių grąžinimo datos liko mažiau nei mėnuo; kitos atsargos, iki kurių išmokėjimo datos liko mažiau nei mėnuo arba kurių išmokėjimo terminas jau praėjęs; banko terminuotos skolos pagrindiniam kapitalui formuoti, iki kurių grąžinimo datos liko mažiau nei mėnuo arba kurių grąžinimo terminas jau praėjęs;
5 proc. banko nebalansinių įsipareigojimų, galinčių padidinti turtą.
Turtu grynąja verte vadinamas turto ir jam sudarytų specialiųjų atidėjimų skirtumas.
Pertvarkant tekstus buvo parengtas vadovėlis "Ekonomikos teorijos pagrindai"[101]. Vadovelis parengtas VGTU Verslo ekonomikos katedros posed˛io (1995.06.22) nutarimu. Šiam projektui pritare Verslo Vadybos fakulteto ir VGTU Tarybos. Projekta pareme Lietuvos mokslo ir studiju paramos fondas. Vadoveli parenge grupe Verslo vadybos fakulteto destytoju ir studentu.
Taigi, ekonomikos tekstai pertvarkomi siekiant gauti suprantamą, artimą bendrinei kalbai tekstą. Dar du teksto pertvarkymo pavyzdžiai parodyti 3-me priede.
Uždavinys gali būti formuluojamas ir kitaip: siekti panaudoti kiek galima aukštesnės pakopos kategorijas, t. y. gauti konkretų, tik specialistams suprantamą tekstą.
Sudaryta programa, kurios veikimo rezultatas yra visos galimos ekonomikos kategorijų kombinacijos. Tai palengvina ekonomikos nuostatų modeliavimą, nes galima nebijoti, kad kuris nors sąryšis (kombinacija) bus praleista.
Kategorijų pakopiškumo nustatymo problema taip pat yra svarbi. Tam tikslui sudaryta makrokomanda naudojantis Visual Basic programavimo kalba. Ji yra paleidžiama iš Microsoft Excel programu paketo aplinkos. Programa veikia taip: i puslapi "Sheet1" irašomos kategorijos (stulpelis "A", pirma pozicija). Šalia kiekvienos kategorijos irašomi kitu kategoriju, ieinanciu i nagrinejamos kategorijos apibre˛ima, numeriai pagal sudaryta numeracija. Po to ijungiama makrokomanda "ieškoti". Rezultatai matomi "Sheet2" puslapyje. Cia matosi tos pacios sunumeruotos kategorijos, o šalia ju išrašytos kitos kategorijos (ju numeriai), ieinancios i konkrecios kategorijos apibre˛ima iš kitu kategoriju.
Pravartu ivesti i kompiuteri ekonomikos nuostatu tipu ir tyrimo metodu aprašymus. Tai sutaupytu laiko ir padetu modeliavimo procese. Reiketu atskirai u˛rašyti budingus nuostatu tipu pavyzd˛ius ir nesudetinga ekonomikos nuostatu modeliavimo kompiuteriu pavyzdi.
Sudarant pakopiška ekonomikos kategoriju sistema, 2-je ir tolesnese iteracijose nebutina pakartotinai rinkti iš ˛odynu ekonomikos kategorijas ir ju apibre˛imus. Optimizuojant kategoriju apibre˛imus, patogu pasi˛ymeti ˛od˛ius ir nukopijuoti juos i nauja vieta. Toliau reikalinga suderinti tu ˛od˛iu galunes, laika.
Akivaizdi kompiuterio panaudojimo teksto pertvarkymui galimybe.
Ekonomikos nuostatų modeliavimo rezultatas - principai, dėsniai, savybės, kriterijai, apribojimai ir t.t. Ankstesniuose mokslo vystymosi etapuose rasti dėsnį ar sudaryti principą buvo laikoma dideliu pasisekimu. Dabar, panaudojus ekonomikos nuostatų modeliavimo metodiką, principus, dėsnius ir t.t. nesunkiai modeliuoja studentai bei moksleiviai.
Tai VGTU Verslo vadybos, statybos, aplinkos ir transporto inžinerijos fakultetų studentai, Lietuvos Teisės Akademijos studentai, privačios Akelan vadybos mokyklos studentai, Alytaus aukštesniosios technikos mokyklos,Vilniaus aukštesniosios kooperacijos mokyklos ir Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos moksleiviai.
Ekonomikos nuostatų modeliavimas dėstomas paskaitų metu, įsisavinamas pratybose, rengiami namų, kontroliniai, kursiniai ir baigiamieji darbai. Ekonomikos nuostatas modeliuoja magistrantai. Doktorantai taiko metodiką, rengdami savo disertacinius darbus.
Ekonomikos nuostatų modeliavimas taikomas studijų programų rengimui. Tai liečia Verslo ekonomikos katedroje parengtas ekonomikos teorijos, verslo ekonomikos ir finansų, statybos ekonomikos studijų programas.
Iki šiol buvo aptariamas ekonomikos nuostatų modeliavimas. O kokios vadybos, teisės, politologijos nuostatų modeliavimo galimybės? Jos visiškai realios. Vietoje ekonomikos žodyno reikia naudoti kitą, atitinkamos disciplinos kategorijų žodyną. Žodyną reikia pertvarkyti į pakopišką kategorijų sistemą. Modeliavimo metodai būtų tie patys kaip modeliuojant ekonomikos nuostatas. Modeliavimo rezultatai būtų taip pat analogiški: principai, dėsniai, kriterijai, apribojimai, savybės ir pan.
Taigi modeliavimo koncepcija yra universali ir gali būti taikoma bet kuriai žinių sričiai. Ja galėtų susidomėti masinės informacijos priemonių atstovai ir kiti specialistai daug dirbantys su tekstais.
Reziumuojant 5-je monografijos dalyje išdėstytą medžiagą, būtina konstatuoti štai ką. Praktiškai pritaikius ekonomikos nuostatų modeliavimo metodus galima gauti tvarkingą ekonomikos tekstų biblioteką. Joje būtų naujo tipo ekonomikos žodynas, sutvarkytas pagal ekonomikos kategorijų pakopiškumą. Bibliotekoje taip pat būtų ekonomikos tekstai, surūšiuoti pagal juose naudojamų kategorijų pakopiškumą, modeliavimo metodus ir ekonomikos nuostatų tipus. Ekonomikos tekstų biblioteka susidarytų iš naujai sumodeliuotų arba seniau parašytų, o po to recenzuotų ir pertvarkytų tekstų. Bibliotekos sudarymas neįmanomas be kompiuterio pagalbos.
Ekonomikos nuostatų modeliavimas gali būti plačiai taikomas mokymo procese, ne tik ekonomikos, bet ir kitų disciplinų įsisavinimui.
Išvados
Ekonomikos nuostatų modeliavimas remiasi į tvirtą filosofinį pagrindą. Fenomenologija ir hermeneutika ragina nagrinėti ekonomikos tekstus. Neopozityvizmas išvystė loginę kalbos analizę, pasisakė už griežtą, tikslią ir vienaprasmę kalbą. Analitinė kalbos filosofija remiasi kategorijomis, kurios yra išsidėsčiusios pakopomis. Semiotika nagrinėja ryšių tarp kategorijų tvarką. Struktūralizmas siekia nuostatų verifikacijos.
Ekonomikos nuostatų modeliavimo eigoje iškyla problemų. Tai prasmės, begalybės problemos. Problematiška pasirinkti koncepciją ekonomikos nuostatoms modeliuoti.
Kibernetika padeda spręsti iškilusias problemas. Dirbtinio ir natūralaus intelekto sąjunga įgalina modeliuoti ekonomikos nuostatas.
Kaip minėta analitinė kalbos filosofija remiasi kategorijomis, kurios yra išsidėsčiusios pakopomis. Monografijoje pateikti pakopiškos ekonomikos kategorijų sistemos sudarymo principai ir fragmentiškai parodyti tų principų realizavimo būdai. Ekonomikos kategorijų fragmentas parinktas remiantis dažniniais ekonomikos kategorijų žodynais. Ekonomikos kategorijų apibrėžimai, atrinkti iš žodynų ir žinynų, iteracinės procedūros pagalba buvo optimizuojami ir monografijoje pateikti kaip autoriniai apibrėžimai. Monografijoje pateikta originali ekonomikos kategorijų pakopiškumo nustatymo metodika. Nagrinėjamam kategorijų fragmentui sudaryta pakopiška ekonomikos kategorijų sistema. Išnagrinėtas šios sistemos stabilumas ir pateikta išvada apie standartinių ekonomikos kategorijų sistemos projektavimo būtinumą. Aptartas pakopiškos ekonomikos kategorijų sistemos tolygumas ir su tuo susijęs pasikartojančių kategorijų įvertinimo klausimas. Atlikta pamatinių, nulinės pakopos kategorijų analizė.
Išsprendus ekonomikos kategorijų sisteminimo klausimą, sumažėjo galimų sąryšių tarp kategorijų skaičius. Sąryšių paieška ir yra ekonomikos nuostatų modeliavimas. Aptarti modeliavimo rezultatai - ekonomikos nuostatų tipai Išanalizuoti modeliavimo metodai. Parodyta, kad sudėtingiausia modeliuoti porinius kategorijų ryšius. Trejukių ir t.t. modeliavimas paprastesnis.
Ekonomikos nuostatą sudaro ne tik ekonomikos kategorijos. Parengtas tokių pagalbinių žodžių sąrašas. Sudaryta modeliavimo metodika ir aptarti modeliavimo rezultatai. Išnagrinėti ekonomikos nuostatų identifikavimo klausimai.
Nors išsprendus ekonomikos kategorijų sisteminimo klausimą, sumažėjo galimų sąryšių tarp kategorijų skaičius, jų liko pakankamai daug. Todėl išnagrinėtos ekonomikos nuostatų modeliavimo, panaudojant kompiuterį, galimybės. Aptartas ekonomikos kategorijų derinių skaičius. Kompiuteris be žmogaus šiandien dar negali modeliuoti ekonomikos nuostatas. Aptartos žmogaus ir kompiuterio funkcijos, modeliuojant ekonomikos nuostatas.
Plačiau nagrinėtos kompiuterio panaudojimo galimybės. Analizuota, kaip ekonomikos nuostatų modeliavimui panaudoti įvairius tekstų redaktorius. Įrodyta, kad ekonomikos nuostatų modeliavimui galima sudaryti algoritmą.
Ekonomikos nuostatų modeliavimo teoriją galima panaudoti praktinėje veikloje. Pateikta naujo tipo ekonomikos žodyno sudarymo metodika. Teorija panaudota įvairiems ekonomikos tekstams parengti. Parodyta, kaip ekonomikos nuostatų modeliavimo teoriją taikyti ekonomikos tekstams parengti. Parodyta, kaip ekonomikos nuostatų modeliavimo teoriją taikyti ekonomikos tekstams recenzuoti ir pertvarkyti. Pateiktas praktinis kompiuterio panaudojimo modeliavimui pavyzdys. Ekonomikos nuostatų modeliavimas sėkmingai įdiegtas į mokymo procesą.
Modeliavimo teorija gali būti taikoma ir ne ekonomikos, o teisės, politologijos ir t.t. nuostatoms modeliuoti.
Pasiūlymai
Fenomenologija ir hermeneutika, neopozityvizmas ir analitinė kalbos filosofija, semiotika ir struktūralizmas įgalino suformuoti ekonomikos nuostatų modeliavimo koncepciją. Tačiau monografijos autorius nedrįsta tvirtinti, kad jo priimta ir nagrinėjama koncepcija yra optimali ir kad tyrimus šioje srityje reikia užbaigti, priešingai, gilesnės filosofinės literatūros studijos, dialogas tarp ekonomisto ir filosofo gali išryškinti naujas koncepcijas. O ir esamų filosofinėje literatūroje koncepcijų taikymas ekonomikoje gali atvesti į solidžius rezultatus.
Monografijoje pateikti pakopiškos ekonomikos kategorijų sistemos sudarymo principai ir fragmentais parodyti tų principų realizavimo būdai. Tęsiant šį darbą reikėtų iteracinės procedūros pagalba patobulinti pakopišką ekonomikos kategorijų sistemą ir gauti idealų pakopišką ekonomikos žodyną. Žodyną aprobuoti kaip standartinę ekonomikos kategorijų sistemą.
Monografijoje pateikta ekonomikos nuostatų modeliavimo teorija Ekonomikos tipų sąrašą ir apibrėžimus būtina koreguoti remiantis ekonomikos nuostatų identifikavimo rezultatais. Ekonomikos nuostatų modeliavimo metodus būtina sisteminti, remiantis tradicinės, formaliosios ir matematinės logikos taisyklėmis. Pagalbinių žodžių sąrašą tikslinga išplėsti. Turimus ekonomikos nuostatų modeliavimo rezultatus būtina pateikti įvertinant pakopišką ekonomikos kategorijų sistemą. Prieš modeliuojant racionalų tekstą būtina turėti ekonomikos nuostatų tipų sąrašą, sutvarkytą pagal konkretaus teksto nuoseklaus pateikimo taisyklę: kurie nuostatų tipai vyrauja teksto pradžioje, viduryje ir pabaigoje.
Ekonomikos nuostatų modeliavimas be kompiuterio būtų įmanomas tik nedidelės apimties tekstams. Norint modeliuoti didesnės apimties tekstus arba našiai ir tiksliai modeliuoti nedidelės apimties tekstus būtina pasitelkti kompiuterį. Kompiuteryje saugoma pradinė informacija: ekonomikos kategorijos, jų apibrėžimai, modeliavimo metodai, ekonomikos nuostatų tipai, pagalbinių žodžių sąrašas. Žmogus, naudodamasis šia informacija, modeliuoja ir redaguoja ekonomikos nuostatas, tokias, kurioms sudaryti pakanka vienos arba dviejų ekonomikos kategorijų. Trejukes ir dar skaitlingesnes ekonomikos nuostatas, panaudodamas paprastąsias, žmogaus sudarytas nuostatas, modeliuoja kompiuteris. Tokiu būdu, gaunamas informacijos masyvas, kuriame yra ekonomikos dėsniai, principai, savybės, kriterijai, apribojimai ir t.t.
Iš jo galima išsikviesti informaciją pagal požymius: kategorijų skaičius nuostatoje, ekonomikos nuostatos tipas, panaudoti metodai, kategorijų pakopiškumas ir t.t.
Praktiškai pritaikius ekonomikos nuostatų modeliavimo metodus galima gauti tvarkingą ekonomikos tekstų biblioteką. Joje būtų naujo tipo ekonomikos žodynas, sutvarkytas pagal ekonomikos kategorijų pakopiškumą. Joje taip pat būtų ekonomikos tekstai, surūšiuoti pagal juose naudojamų kategorijų pakopiškumą, skaičių (vienukės, dvejukės, ir t.t.), modeliavimo metodus ir ekonomikos nuostatų tipus. Ekonomikos tekstų biblioteka susidarytų iš naujai sumodeliuotų arba seniau parašytų, o po to recenzuotų ir pertvarkytų tekstų.
Bibliotekos sudarymas neįmanomas be kompiuterio pagalbos. Jei biblioteka sudaryta remiantis standartinėmis kategorijomis, tai ir gautos nuostatos turi būti priimtos kaip standartinės.
Nuostatų modeliavimo teorija gali būti plačiai taikoma mokymo procese, ne tik ekonomikos, bet ir kitų disciplinų įsisavinimui.
Ekonomikos nuostatų biblioteka kaip pradinė informacija praverstų, rengiant mokymo procesui reikalingą medžiagą, o taip pat ekonominio pobūdžio įstatymus, poįstatyminius aktus ir kitus ekonomikos tekstus, taip pat ir tuos, kuriuose pasireiškia kiekybiniai įvertinimai.
|
