Ankstesnëse monografijos dalyse buvo árodyta teorinë ekonomikos nuostatø modeliavimo galimybë. Buvo parodyta idëjos kilmë, suformuluota koncepcija, atskleisti pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos formavimo principai ir pavyzdþiai, apraðyta ekonomikos nuostatø modeliavimo metodika ir kompiuterio panaud 17317f517r ojimo modeliavimui galimybës. Dabar kyla klausimas, o kam viso to reikia? Juk ir be ðios teorijos buvo kuriami, sudarinëjami ekonomikos tekstai, kuriø susikaupë iðtisos bibliotekos. Ar reikalingas naujas mechanizmas ekonomikos tekstams modeliuoti?
Manau, kad reikalingas, ir ðtai kodël. Esama literatûra ekonomikos klausimais yra padrika, nesusisteminta, kupina vidiniø prieðtaravimø. Joje sunku susigaudyti ne tik diletantui, bet ir ekonomikos specialistui. Todël bûtinas sisteminis poþiûris á ekonomikos tekstus. Juos reikia sugrupuoti pagal agregavimo lygá, ávertinant tekste naudojamø kategorijø pakopiðkumà. Taip reikia elgtis su esamais, kitø autoriø sumodeliuotais tekstais. O jei modeliuojame tekstus, remdamiesi ðios monografijos metodika, tai gauname sugrupuotus pagal agregavimo lygá tekstus.
Gyvenimas iðkelia daug ekonominiø problemø, kuriø sprendimo esamoje ekonomikos literatûroje nerasime. Panaudojus ekonomikos nuostatø modeliavimo metodus, galime reikiamame agregavimo lygyje apraðyti, sumodeliuoti probleminæ situacijà ir rasti optimalø sprendimà.
Plati ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikos taikymo sritis yra mokymo procesas. Nuoseklus perëjimas nuo bendrinës kalbos prie sudëtingiausiø ekonomikos sàvokø, ryðiø tarp ðiø sàvokø modeliavimas ágalina gerai suvokti esamà ekonomikos mokslo lygá ir matyti ekonomikos vystymosi tendencijas.
Toliau bus detaliau parodytos ekonomikos nuostatø modeliavimo praktinio panaudojimo galimybës. Bus parodyta, kaip taikyti ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikà ekonomikos þodyno sudarymui, ekonomikos teksto formavimui, teksto recenzavimui, teksto pertvarkymui, o taip pat aptartas modeliavimo metodikos taikymas mokymo procese, t. y. namø, kursiniø, baigiamøjø darbø rengimui bei studijø proceso modeliavimui. Bus aptariamas neekonominio teksto modeliavimas.
Kaip parodyta 2-je monografijos dalyje, pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema gali bûti sudaroma remiantis skirtingais kriterijais. Ðioje dalyje pakopiðkos sistemos variantas bus parenkamas priklausomai nuo taikymo srities.
Taigi filosofinio mokymo bei kompiuterikos mokslo praktinis pritaikymas ekonomikoje ágalino suformuluoti ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikà ir pritaikyti jà praktinëje ekonominëje veikloje.
Ekonomikos þodynø iðleista daug. Dauguma jø sudaryti pagal tà patá kriterijø: kategorijos surikiuotos pagal abëcëlæ. Tiesa, daþniniai þodynai sudaryti pagal daþnumo kriterijø.
Þodynø, sudarytø pagal ekonomikos kategorijø agregavimo laipsná, kol kas pasaulyje nëra. Ðios monografijos 2-me skyriuje pateikta pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema yra pirmas bandymas pateikti nedidelës apimties, nauju principu sudarytà þodynà.
Norint sudaryti didesnes apimties pakopiška ekonomikos kategoriju ˛odyna, reikia: a) remiantis da˛niniais ˛odynais sudaryti pradini ekonomikos kategoriju saraša; b) kiekvienai minetai kategorijai sudaryti sava pakopiška kategoriju sistema; c) gauta sistema tobulinti iteracijomis, kol gausime tobula, be tarpu kategoriju saraša su ju apibre˛imais; d) gautus kategoriju apibre˛imus ivertinti ir patikslinti ekonomikos, teises ir kalbos mokslu po˛iuriu; e) suformuoti ˛odyna kaip pakopiška ekonomikos kategoriju sistema ir aprobuoti ja kaip standartine ekonomikos savoku, vartojamu Lietuvoje sistema.
Taigi ˛odyno projekto ideja yra pakopiškos ekonomikos savoku sistemos sudarymas. Tokios sistemos panaudojimas palengvintu saryšiu tarp ekonomikos reiškiniu paieška, nes suma˛etu paieškos apimtis. ˇodyno sudarymo metodas yra ekonomikos kategoriju apibre˛imu optimizavimas. ˇodyno sudarymo eiga butu tokia: kompiuteriu specialistas su ekonominiu išsilavinimu i kompiuteri iveda nagrinejama kategorija ir visas jai sudaryti reikalingas ekonomikos kategorijas. Po to jis iteracijomis optimizuoja ši fragmenta ir rezultate nustato nagrinejamos kategorijos pakopos numeri. Rezultata tikrina ir koreguoja teisininkas ir kalbininkas.
Ekonomikos teksto sudarymo teorinis aspektas buvo nagrinetas 3-je monografijos dalyje. Ten, be kita ko, buvo pristatyti poriniai ir kiti ekonomikos kategoriju saryšiai . Dabar pateikiamas ištisinis tekstas, sudarytas iš trejukiu.
"Esant rinkoje infliacijai, auga dividendai. Rinkos infliacija brangina akcijas. Smunkant ekonomikai, auga infliacija, o skola salygiškai ma˛eja. Taip pat, smunkant ekonomikai, auga infliacija ir dideja mokesciai. Utilitarizmas skatina infliacija, kas yra obligaciju nuvertejimo prie˛astis. Taip pat, utilitarizmas skatina infliacija, o tai nuvertina kapitala. Infliacija daro nuostolingu investavima. Infliacija ma˛ina indeliu ir investiciju skaiciu."
Iš šio teksto matyti, su kuriais ekonomikos reiškiniais ir kaip susijusi infliacija. Tekstas pageretu, jei butu ivertintas kategoriju pakopiškumas. Teksto kokybe, priklausomai nuo kategoriju pakopiškumo, bus nagrinejama sekanciuose skyreliuose.
Ekonomikos nuostatu modeliavimo metodika autorius panaudojo sudarinedamas ivairius ekonomikos tekstus. Taip, "Valstybiniu imoniu istatyma" jo projektavimo stadijoje renge Lietuvos ekonomikos ir privatizacijos instituto sudaryta darbo grupe, kurios dalyvis buvo monografijos autorius. Minetas institutas renge med˛iaga "U˛sienio imoniu veiklos Lietuvoje analize" [102], skirtà Lietuvos Vyriausybei. Vienas ið medþiagos autoriø - ðios monografijos autorius. Ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikà autorius panaudojo sudarinëdamas ir kitus ekonomikos tekstus [80,82,86,87,88,89,91,92,93,95,98,100,103]
Norint sudaryti ekonomikos teksta, reikia pasinaudoti pakopiška ekonomikos kategoriju sistema. Prad˛ioje modeliuojamas abstraktus teksto variantas, naudojant tik nulines pakopos kategorijas. Veliau pereinama i pirma, antra ir t. t. pakopas.
Bet kurio autoriaus sumodeliuota ekonomikos teksta galima ivertinti panaudojus pakopiška ekonomikos kategoriju sistema. Tuo tikslu tekste pabraukiamos ekonomikos kategorijos ir nustatoma, kurioms pakopoms jos priklauso. Tekstas laikomas geru, jei nera dideliu pakopu šuoliu, t. y. kategoriju pakopos išsidesciusios tolygiai. Toliau pateikiamas tekstas ir jame esanciu kategoriju pakopu numeriai pagal kompaktiška pakopiška ekonomikos kategoriju sistema
"Pinigu(3) atsiradimas padeda toliau vystytis prekiu(1) mainu(1) formoms. Atsiradus pinigams(3), visos prekes(1) lyginamos su pinigais(3), kiekvienos prekes(1) verte(0) reiškiama pinigais(3). Tuo budu prekes(1) igauna kaina(4). Kaina(4) yra pinigine(3) prekes(1) vertes(0) išraiška. Kadangi prekiu(1) verte(0) reiškiama, jas lyginant mainu(1) procese, tai mainu(1) proporciju kitimas visose vertes(0) formos vystymosi stadijose gali sukelti nukrypimus nuo tikrojo prekiu(1) vertes(0) kitimo. Juk mainu(1) proporcijos priklauso ir nuo santykineje vertes(0) formoje esanciu prekiu(1) vertes(0), ir nuo prekes(1) ekvivalento(2) vertes(0). Kainos(4) atsiradimas atspindi tolesni su tuo susijusiu prieštaravimu vystymasi. Kol dar nebuvo visuotinio ekvivalento(2), kiekvienos prekes(1) mainu(1) salygos visiškai priklause nuo aplinkybiu, kurios apspresdavo atitinkama prekini(2) sanderi(1).
Atsiradus pinigams(3) ir kainoms(4), daryti itaka mainomajai prekiu(1) vertei(0) padejo ne tik tos aplinkybes, del kuriu vyksta tam tikras konkretus sanderis(1), bet ir bendra gamybos(0) bei rinkos(2) bukle.
Rinkai(2) nukreipiant prekiu(1) bei ištekliu(1) srautus visi ekonomines veiklos(1) dalyviai orientuojami ivairiu prekiu(1) ir paslaugu(0) teikimui. Kartu produktai(0) ir ištekliai(1) rinkoje(2) turi pinigini(3) ivertinima, o tai skatina vartotojus(1) taupiai vartoti produktus(0), o gamintojus(1) taupiai naudoti išteklius(1).
Išvada: 1-oje pastraipoje yra šiu pakopu kategorijos 31131310314431010110101010120421121. Antroje pastraipoje - 3410102. Trecioje pastraipoje - 21111001231011.
Matome, kad tekstas yra nesutvarkytas. Pastebime daug ir dideliu pakopu šuoliu. Tekstas yra nenuoseklus.
Kitas recenzavimo pavyzdys - Lietuvos Konstitucijos ekonominë dalis. Rezultatas - gana tolygus tekstas pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos atþvilgiu.
Dar vienas pavyzdys. Buvo palyginti dviejø ekonomistø - Nobelio premijos laureatø - P. Samuelsono ir F. fon Hajeko sudaryti tekstai. Agreguota, kompaktiðkoji pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema neleido iþiûrëti skirtumø: abu tekstai buvo pakankamai tolygûs. Panaudojus pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà, sudarytà ið 500 kategorijø[145], nustatyta, kad P. Samuelsono tekstas yra geresnës kokybës, negu F. fon Hajeko tekstas.
Po teksto recenzavimo paaiðkëjus, kad jis netenkina pakopø tolygumo reikalavimo, bûtina já pertvarkyti, t.y. taip pakeisti ekonomikos kategorijas, kad neliktø dideliø pakopø ðuoliø.
Pertvarkius tekstà, recenzuotà pastarajame skyrelyje, gautas naujas tekstas.
Naujas tekstas. Visuotinio ekvivalento (2) atsiradimas padeda toliau vystytis prekiø (1) mainø (1) formoms. Atsiradus visuotiniam ekvivalentui (2), visos prekës (1) lyginamos su juo, o darbo (0) prekei (1) pagaminti kiekis reiðkiamas visuotiniu ekvivalentu (2). Tuo bûdu prekës (1) ágauna visuotinio ekvivalento (2) prekes (1) vertës (0) iðraiðkà.
Kadangi prekiø (1) vertë (0) reiðkiama jas lyginant mainø (1) procese, tai mainø (1) proporcijø kitimas visose vertës (0) formos vystymosi stadijose gali sukelti nukrypimus nuo tikrojo prekiø (1) vertës (0) kitimo. Juk mainø (1) proporcijos priklauso ir nuo santykinëje vertës (0) formoje esanèiø prekiø (1) vertës (0) ir nuo darbo (0) kiekio. Visuotinio ekvivalento (2) prekës (1) vertës (0) atsiradimas atspindi tolesná su tuo susijusá prieðtaravimø vystymàsi. Kol dar nebuvo visuotinio ekvivalento (2) kiekvienos prekës (1) mainø (1) sàlygos visiðkai priklausë nuo aplinkybiø, kurios apspræsdavo atitinkamà prekiná (1) sandërá (1). Atsiradus visuotiniam ekvivalentui (2) ir jo prekës (1) vertëms (0) daryti átakà mainomajai prekiø (1) vertei (0) padëjo ne tik tos aplinkybës, dël kuriø vyksta tam tikras konkretus sandëris (1), bet ir bendra gamybos (0) bei produktø (0) mainø (1) sferos bûklë. Rinkai (2) nukreipiant prekiø (1) ir iðtekliø (1) srautus visi ekonominës(1) veiklos dalyviai orientuojami ávairiø prekiø (1) ir paslaugø (0) teikimui. Kartu prekës (1) ir iðtekliai (1) rinkoje(2) turi visuotinio ekvivalento (2) ávertinimà, o tai skatina vartotojus (1) taupiai vartoti prekes (1), o gamintojus (1) taupiai naudoti iðteklius (1).
Matome, kad naujame tekste kategorijos iðsidëstë þymiai tolygiau.
Toliau pristatomas kito teksto [158] fragmentas, aptariamos teksto optimizavimo taisykles ir parodomas optimalus teksto variantas.
"Banko likvidumo normatyvo skaiciavimo taisykles." Pradinis
tekstas
Šis normatyvas reikalingas banku likvidumui, t. y. sugebejimui laiku, pilnai bei nenutrukstamai vykdyti banko isipareigojimus kontroliuoti.
Banko likvidumo rodiklis - banko likvidaus turto santykis su banko einamaisiais isipareigojimais - negali buti ma˛esnis negu 30 proc.
N3=LT/EI X 100 (proc.)
Banko likvidu turta (LT) sudaro:
1)pinigai ir taurieji metalai;
2)lešos centriniame banke kiekvienu pareikalavimu ir lešos, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau, negu menuo;
3)lešos grynaja verte dukteriniuose bankuose, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau, negu menuo ir lešos kiekvienu pareikalavimu;
4)lešos grynaja verte bankuose ir kitose finansinese institucijose, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo ir lešos kiekvienu pareikalavimu;
5)paskolos grynaja verte, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo;
6)suteikta išperkamoji nuoma grynaja verte, iki kurios gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo;
7)sukauptos pajamos grynaja verte, kurios turi buti gautos greiciau nei per menesi;
8)i˛do skolos vertybiniai popieriai;
9)kiti skolos vertybiniai popieriai grynaja verte, iki kuriu išpirkimo datos liko ma˛iau nei menuo.
Banko einamuosius ásipareigojimus (EÁ) sudaro:
ásiskolinimai kiekvienu pareikalavimu ir terminuoti ásiskolinimai, iki kuriø gràþinimo datos liko maþiau negu mënuo, centriniam bankui, dukteriniams bankams, kitiems bankams ir kitoms finansinëms institucijoms; ámoniø ir organizacijø terminuoti indëliai ir akredityvai, iki kuriø gràþinimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø gràþinimo terminas jau praëjæs; 75 proc. gyventojø terminuotøjø indëliø; atsiskaitomosios sàskaitos ir indëliai iki pareikalavimo; iðleisti skolø vertybiniai popieriai,iki kuriø iðpirkimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø gràþinimo terminas jau praëjæs; specialûs ir skolinimo fondai, iki kuriø gràþinimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø gràþinimo terminas jau praëjæs; apmokëtas, bet neáregistruotas akcinis kapitalas; kiti ásiskolinimai kiekvienu pareikalavimu iki kuriø gràþinimo datos liko maþiau nei mënuo; kiti rezervai, iki kuriø iðmokëjimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø iðmokëjimo terminas jau praëjæs; banko terminuotos skolos pagrindiniam kapitalui formuoti, iki kuriø gràþinimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø gràþinimo terminas jau praëjæs; 5 proc. banko nebalansiniø ásipareigojimø, galinèiø padidinti turtà.
Turtu grynàja verte vadinamas turto ir jam sudarytø specialiøjø atidëjimø skirtumas.
Toks yra pradinis teksto variantas. Tikslas - rasti optimalu teksto varianta. Optimizacija - (lot.-optimus-geriausias, tinkamiausias) kuriamo, projektuojamo objekto (plano, proceso) geriausio varianto nustatymas . Taigi sprend˛iame u˛davini, kurio sprendimo tikslas - rasti optimalu nagrinejamo teksto varianta:
Ni - min, (N 1,2,.8; i ,2,.180), kur
Ni - I-tos kategorijos pakopos numeris.
Antroje monografijos dalyje pristatyta pakopiška ekonomikos kategoriju sistema gali buti taikoma kaip standartine savoku sistema ir naudojama tekstams recenzuoti ir optimizuoti. Remiantis šia sistema gali buti sudaromi ˛odynai, rašomi ekonomikos tekstai kuriami istatymai bei poistatyminiai aktai ir t. t.
Tekste, vienoje ekonomikos nuostatoje arba viena po kitos einanciose nuostatose, turetu buti tos pacios pakopos arba gretimu pakopu kategorijos, šuoliu tarp pakopu neturi buti. Taigi tekste ekonomikos kategorijos turi buti derinamos ir išlaikomas ju pakopu nuoseklumas t. y. nuo aukštos pakopos nuosekliai pereinama prie ˛emesnes ir atvirkšciai.
Tokiu budu optimizuojant teksta kryptimi, kai siekiama gauti abstraktu, artima bendrinei kalbai teksta, yra tikslinga aukštu pakopu ekonomikos kategorijas pakeisti ˛emesnes pakopos kategorijomis. Toliau lenteleje pateikiami imanomi pakeitimo variantai, aprobuoti sinonimu ˛odynuose
Perejimas prie
˛emesnes pakopos kategoriju
. .
Aukštos pakopos Pakopos ˇemesnes pakopos Pakopos
kategorija numeris kategorija numeris
Cirkuliacija 6 Apyvarta 2
Fondas 5 Atsargos 0
Ikainojimas 6 Ivertinimas 1
Importas 6 Ive˛imas 1
Indelis 7 Inašas 5
Iplaukos 5 Pajamos 2
Isiskolinimas 4 Skola 3
Kaštai 6 Išlaidos 5
Kreditorius 6 Skolintojas 4
Komercija 7 Prekyba 6
Lešos 5 Pinigai 4
Paskola 5 Skolinami pinigai 4
Pasiula 6 Gamyba 0
Premija 7 Papildomas atlyginimas 1
Rezervas 1 Atsargos 0
Nekeistinos kategorijos . Seniai pastebeta, kad ˛od˛iu da˛numas tekstuose ivairuoja. Vieno ar kito ˛od˛io da˛numa padeda su˛inoti da˛ninis ˛odynas. Remiantis tokio ˛odyno duomenimis galima ivertinti viena ar kita kalbos norma, jame pateiktos ˛od˛io charakteristikos padeda, rašant tekstus, kontroliuoti i teksta itraukiamu ˛od˛iu da˛numa.
Toliau pateikiamas nekeistinu ekonomikos kategoriju sarašas, kuris sudarytas remiantis da˛niniais ˛odynais [34,35,36,225,226]. Á sàraðà átrauktos tos ekonomikos kategorijos, kurias optimizuojant tekstà keisti netikslinga, kadangi jos yra daþnai vartojamos ir yra visuotinai priimtini ekonomikos terminai.
Nekeistinø kategorijø sàraðas
Apyvarta Likvidumas Premija
Bankas Nuoma Produktas
Darbas Nuosavybë Rinka
Ekonomika Pajamos Sutartis
Gaminys Palûkanos Skola
Ásipareigojimas Pinigai Ûkis
Organizacija Prekë Trûkumas
Kaina Prekyba
Lëðos Priemonë
Darbo eigoje buvo pastebëta, kad optimizuojant tekstà ta pati ekonomikos kategorija gali bûti keièiama á þemesnës pakopos kategorijà arba, jei tai nëra tikslinga, kategorija nekeièiama (pvzd., norint iðvengti dideliø ðuoliø tarp pakopø vienoje nuostatoje ). Tokiu bûdu kai kurios kategorijos yra pateiktos ir keistinø, ir nekeistinø kategorijø sàraðuose, pvzd., "lëðos", "premija".
"Banko likvidumo normatyvo skaièiavimo taisyklës". Teksto optimizavimas.
Iðnagrinëjus banko likvidumo skaièiavimo taisykles, rasta 19 ekonomikos kategorijø, tarp jø ir sudëtiniø (akcinis kapitalas, atsiskaitomoji sàskaita ir kt.) Pateikiame ðiø kategorijø sàraðà. Skliausteliuose nurodytas kategorijos pakopos numeris.
Akredityvas(7) Likvidumas(5)
Akcinis kapitalas(1) Pajamos(2)
Bankas(7) Paskola(5)
Einamieji ásipareigojimai(4) Pinigai(4)
Ásipareigojimai(4) Rezervas(1)
Ásiskolinimas(4) Skola(3)
Indëlis(7) Skolinimo fondai(7)
Iðperkamoji nuoma(2) Turtas(0)
Kapitalas(1) Vertë(0)
Lëðos(5)
Iðvada: pakopiðkumas svyruoja nuo 0 iki 7 pakopos.
Pasiûlymas: siekiant naudoti þemesniø pakopø kategorijas ir sumaþinti ðuolius tarp pakopø, keistinos ðios kategorijos:
Banko likvidus turtas. 5 nuostata. Kategorija "paskola"(5) keièiama á sudëtinæ kategorijà "paskolinti pinigai"(4).
Banko einamieji ásipareigojimai. 1 nuostata. Kategorija "ásiskolinimas"(4) keièiama á kategorijà "skola"(3).
Banko einamieji ásipareigojimai. 2 nuostata. Kategorija "indëlis"(7) keistina á kategorijà "ánaðas", kuri yra þemesnës pakopos. Taèiau, atsiþvelgiant á tai, kad toje paèioje nuostatoje yra ir nekeistina ekonomikos kategorija "akredityvas"(7) (kaip daþnai bankininkystëje vartojamas terminas), siekiant iðvengti ðuoliø tarp pakopø, ekonomikos kategorija "indëlis" nekeièiama. Siekiant iðlaikyti teksto nuoseklumà, ði kategorija nekeièiama ir kitose nuostatose.
Banko einamieji ásipareigojimai. 5 nuostata. Kategorija "skolinimo fondas"(5) keièiama á kategorijà "atsargos"(0).
Banko einamieji ásipareigojimai. 9 nuostata. Kategorija "rezervas" (1) keièiama á kategorijà "atsarga"(0).
Kitos tekste esanèios ekonomikos kategorijos yra nusistovëjusios ir todël nekeièiamos.
Banko likvidumo normatyvo skaièiavimo taisyklës. Pertvarkytas tekstas.
Pritaikius pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà, gautas optimalus teksto variantas.
Ðis normatyvas reikalingas bankø likvidumui, t. y. sugebëjimui laiku, pilnai bei nenutrûkstamai vykdyti banko ásipareigojimus, kontroliuoti.
Banko likvidumo rodiklis - banko likvidaus turto santykis su banko einamaisiais ásipareigojimais - negali bûti maþesnis negu 30 proc.
N3=LT/EI X 100 proc., kur
LT - banko likvidus turtas:
1)pinigai ir taurieji metalai;
2)lešos centriniame banke kiekvienu pareikalavimu ir lešos, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo;
3)lešos grynaja verte dukteriniuose bankuose, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau, negu menuo ir lešos kiekvienu pareikalavimu;
4)lešos grynaja verte bankuose ir kitose finansinese institucijose, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo ir lešos kiekvienu pareikalavimu;
5)paskolinti pinigai grynaja verte, iki kuriu gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo;
6)suteikta išperkamoji nuoma grynaja verte, iki kurios gra˛inimo datos liko ma˛iau negu menuo;
7)sukauptos pajamos grynaja verte, kurios turi buti gautos greiciau nei per menesi;
8)i˛do skolos vertybiniai popieriai;
9)kiti skolos vertybiniai popieriai grynaja verte, iki kuriu išpirkimo datos liko ma˛iau nei menuo.
Banko einamuosius ásipareigojimus (EÁ) sudaro:
skolos kiekvienu pareikalavimu ir terminuoti skolos, iki kuriø gràþinimo datos liko maþiau negu mënuo, centriniam bankui, dukteriniams bankams, kitiems bankams ir kitoms finansinëms institucijoms; ámoniø ir organizacijø terminuoti indëliai ir akredityvai, iki kuriø gràþinimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø gràþinimo terminas jau praëjæs; 75 proc. gyventojø terminuotøjø indëliø; atsiskaitomosios sàskaitos ir indëliai iki pareikalavimo;
iðleisti skolø vertybiniai popieriai,iki kuriø iðpirkimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø gràþinimo terminas jau praëjæs; specialios ir skolinimo atsargos, iki kuriø gràþinimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø gràþinimo terminas jau praëjæs; apmokëtas, bet neáregistruotas akcinis kapitalas; kitos skolos kiekvienu pareikalavimu ir iki kuriø gràþinimo datos liko maþiau nei mënuo; kitos atsargos, iki kuriø iðmokëjimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø iðmokëjimo terminas jau praëjæs; banko terminuotos skolos pagrindiniam kapitalui formuoti, iki kuriø gràþinimo datos liko maþiau nei mënuo arba kuriø gràþinimo terminas jau praëjæs;
5 proc. banko nebalansiniø ásipareigojimø, galinèiø padidinti turtà.
Turtu grynàja verte vadinamas turto ir jam sudarytø specialiøjø atidëjimø skirtumas.
Pertvarkant tekstus buvo parengtas vadovëlis "Ekonomikos teorijos pagrindai"[101]. Vadovelis parengtas VGTU Verslo ekonomikos katedros posed˛io (1995.06.22) nutarimu. Šiam projektui pritare Verslo Vadybos fakulteto ir VGTU Tarybos. Projekta pareme Lietuvos mokslo ir studiju paramos fondas. Vadoveli parenge grupe Verslo vadybos fakulteto destytoju ir studentu.
Taigi, ekonomikos tekstai pertvarkomi siekiant gauti suprantamà, artimà bendrinei kalbai tekstà. Dar du teksto pertvarkymo pavyzdþiai parodyti 3-me priede.
Uþdavinys gali bûti formuluojamas ir kitaip: siekti panaudoti kiek galima aukðtesnës pakopos kategorijas, t. y. gauti konkretø, tik specialistams suprantamà tekstà.
Sudaryta programa, kurios veikimo rezultatas yra visos galimos ekonomikos kategorijø kombinacijos. Tai palengvina ekonomikos nuostatø modeliavimà, nes galima nebijoti, kad kuris nors sàryðis (kombinacija) bus praleista.
Kategorijø pakopiðkumo nustatymo problema taip pat yra svarbi. Tam tikslui sudaryta makrokomanda naudojantis Visual Basic programavimo kalba. Ji yra paleidþiama ið Microsoft Excel programu paketo aplinkos. Programa veikia taip: i puslapi "Sheet1" irašomos kategorijos (stulpelis "A", pirma pozicija). Šalia kiekvienos kategorijos irašomi kitu kategoriju, ieinanciu i nagrinejamos kategorijos apibre˛ima, numeriai pagal sudaryta numeracija. Po to ijungiama makrokomanda "ieškoti". Rezultatai matomi "Sheet2" puslapyje. Cia matosi tos pacios sunumeruotos kategorijos, o šalia ju išrašytos kitos kategorijos (ju numeriai), ieinancios i konkrecios kategorijos apibre˛ima iš kitu kategoriju.
Pravartu ivesti i kompiuteri ekonomikos nuostatu tipu ir tyrimo metodu aprašymus. Tai sutaupytu laiko ir padetu modeliavimo procese. Reiketu atskirai u˛rašyti budingus nuostatu tipu pavyzd˛ius ir nesudetinga ekonomikos nuostatu modeliavimo kompiuteriu pavyzdi.
Sudarant pakopiška ekonomikos kategoriju sistema, 2-je ir tolesnese iteracijose nebutina pakartotinai rinkti iš ˛odynu ekonomikos kategorijas ir ju apibre˛imus. Optimizuojant kategoriju apibre˛imus, patogu pasi˛ymeti ˛od˛ius ir nukopijuoti juos i nauja vieta. Toliau reikalinga suderinti tu ˛od˛iu galunes, laika.
Akivaizdi kompiuterio panaudojimo teksto pertvarkymui galimybe.
Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatas - principai, dësniai, savybës, kriterijai, apribojimai ir t.t. Ankstesniuose mokslo vystymosi etapuose rasti dësná ar sudaryti principà buvo laikoma dideliu pasisekimu. Dabar, panaudojus ekonomikos nuostatø modeliavimo metodikà, principus, dësnius ir t.t. nesunkiai modeliuoja studentai bei moksleiviai.
Tai VGTU Verslo vadybos, statybos, aplinkos ir transporto inþinerijos fakultetø studentai, Lietuvos Teisës Akademijos studentai, privaèios Akelan vadybos mokyklos studentai, Alytaus aukðtesniosios technikos mokyklos,Vilniaus aukðtesniosios kooperacijos mokyklos ir Buivydiðkiø aukðtesniosios þemës ûkio mokyklos moksleiviai.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas dëstomas paskaitø metu, ásisavinamas pratybose, rengiami namø, kontroliniai, kursiniai ir baigiamieji darbai. Ekonomikos nuostatas modeliuoja magistrantai. Doktorantai taiko metodikà, rengdami savo disertacinius darbus.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas taikomas studijø programø rengimui. Tai lieèia Verslo ekonomikos katedroje parengtas ekonomikos teorijos, verslo ekonomikos ir finansø, statybos ekonomikos studijø programas.
Iki ðiol buvo aptariamas ekonomikos nuostatø modeliavimas. O kokios vadybos, teisës, politologijos nuostatø modeliavimo galimybës? Jos visiðkai realios. Vietoje ekonomikos þodyno reikia naudoti kità, atitinkamos disciplinos kategorijø þodynà. Þodynà reikia pertvarkyti á pakopiðkà kategorijø sistemà. Modeliavimo metodai bûtø tie patys kaip modeliuojant ekonomikos nuostatas. Modeliavimo rezultatai bûtø taip pat analogiðki: principai, dësniai, kriterijai, apribojimai, savybës ir pan.
Taigi modeliavimo koncepcija yra universali ir gali bûti taikoma bet kuriai þiniø srièiai. Ja galëtø susidomëti masinës informacijos priemoniø atstovai ir kiti specialistai daug dirbantys su tekstais.
Reziumuojant 5-je monografijos dalyje iðdëstytà medþiagà, bûtina konstatuoti ðtai kà. Praktiðkai pritaikius ekonomikos nuostatø modeliavimo metodus galima gauti tvarkingà ekonomikos tekstø bibliotekà. Joje bûtø naujo tipo ekonomikos þodynas, sutvarkytas pagal ekonomikos kategorijø pakopiðkumà. Bibliotekoje taip pat bûtø ekonomikos tekstai, surûðiuoti pagal juose naudojamø kategorijø pakopiðkumà, modeliavimo metodus ir ekonomikos nuostatø tipus. Ekonomikos tekstø biblioteka susidarytø ið naujai sumodeliuotø arba seniau paraðytø, o po to recenzuotø ir pertvarkytø tekstø. Bibliotekos sudarymas neámanomas be kompiuterio pagalbos.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas gali bûti plaèiai taikomas mokymo procese, ne tik ekonomikos, bet ir kitø disciplinø ásisavinimui.
Iðvados
Ekonomikos nuostatø modeliavimas remiasi á tvirtà filosofiná pagrindà. Fenomenologija ir hermeneutika ragina nagrinëti ekonomikos tekstus. Neopozityvizmas iðvystë loginæ kalbos analizæ, pasisakë uþ grieþtà, tikslià ir vienaprasmæ kalbà. Analitinë kalbos filosofija remiasi kategorijomis, kurios yra iðsidësèiusios pakopomis. Semiotika nagrinëja ryðiø tarp kategorijø tvarkà. Struktûralizmas siekia nuostatø verifikacijos.
Ekonomikos nuostatø modeliavimo eigoje iðkyla problemø. Tai prasmës, begalybës problemos. Problematiðka pasirinkti koncepcijà ekonomikos nuostatoms modeliuoti.
Kibernetika padeda spræsti iðkilusias problemas. Dirbtinio ir natûralaus intelekto sàjunga ágalina modeliuoti ekonomikos nuostatas.
Kaip minëta analitinë kalbos filosofija remiasi kategorijomis, kurios yra iðsidësèiusios pakopomis. Monografijoje pateikti pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos sudarymo principai ir fragmentiðkai parodyti tø principø realizavimo bûdai. Ekonomikos kategorijø fragmentas parinktas remiantis daþniniais ekonomikos kategorijø þodynais. Ekonomikos kategorijø apibrëþimai, atrinkti ið þodynø ir þinynø, iteracinës procedûros pagalba buvo optimizuojami ir monografijoje pateikti kaip autoriniai apibrëþimai. Monografijoje pateikta originali ekonomikos kategorijø pakopiðkumo nustatymo metodika. Nagrinëjamam kategorijø fragmentui sudaryta pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema. Iðnagrinëtas ðios sistemos stabilumas ir pateikta iðvada apie standartiniø ekonomikos kategorijø sistemos projektavimo bûtinumà. Aptartas pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos tolygumas ir su tuo susijæs pasikartojanèiø kategorijø ávertinimo klausimas. Atlikta pamatiniø, nulinës pakopos kategorijø analizë.
Iðsprendus ekonomikos kategorijø sisteminimo klausimà, sumaþëjo galimø sàryðiø tarp kategorijø skaièius. Sàryðiø paieðka ir yra ekonomikos nuostatø modeliavimas. Aptarti modeliavimo rezultatai - ekonomikos nuostatø tipai Iðanalizuoti modeliavimo metodai. Parodyta, kad sudëtingiausia modeliuoti porinius kategorijø ryðius. Trejukiø ir t.t. modeliavimas paprastesnis.
Ekonomikos nuostatà sudaro ne tik ekonomikos kategorijos. Parengtas tokiø pagalbiniø þodþiø sàraðas. Sudaryta modeliavimo metodika ir aptarti modeliavimo rezultatai. Iðnagrinëti ekonomikos nuostatø identifikavimo klausimai.
Nors iðsprendus ekonomikos kategorijø sisteminimo klausimà, sumaþëjo galimø sàryðiø tarp kategorijø skaièius, jø liko pakankamai daug. Todël iðnagrinëtos ekonomikos nuostatø modeliavimo, panaudojant kompiuterá, galimybës. Aptartas ekonomikos kategorijø deriniø skaièius. Kompiuteris be þmogaus ðiandien dar negali modeliuoti ekonomikos nuostatas. Aptartos þmogaus ir kompiuterio funkcijos, modeliuojant ekonomikos nuostatas.
Plaèiau nagrinëtos kompiuterio panaudojimo galimybës. Analizuota, kaip ekonomikos nuostatø modeliavimui panaudoti ávairius tekstø redaktorius. Árodyta, kad ekonomikos nuostatø modeliavimui galima sudaryti algoritmà.
Ekonomikos nuostatø modeliavimo teorijà galima panaudoti praktinëje veikloje. Pateikta naujo tipo ekonomikos þodyno sudarymo metodika. Teorija panaudota ávairiems ekonomikos tekstams parengti. Parodyta, kaip ekonomikos nuostatø modeliavimo teorijà taikyti ekonomikos tekstams parengti. Parodyta, kaip ekonomikos nuostatø modeliavimo teorijà taikyti ekonomikos tekstams recenzuoti ir pertvarkyti. Pateiktas praktinis kompiuterio panaudojimo modeliavimui pavyzdys. Ekonomikos nuostatø modeliavimas sëkmingai ádiegtas á mokymo procesà.
Modeliavimo teorija gali bûti taikoma ir ne ekonomikos, o teisës, politologijos ir t.t. nuostatoms modeliuoti.
Pasiûlymai
Fenomenologija ir hermeneutika, neopozityvizmas ir analitinë kalbos filosofija, semiotika ir struktûralizmas ágalino suformuoti ekonomikos nuostatø modeliavimo koncepcijà. Taèiau monografijos autorius nedrásta tvirtinti, kad jo priimta ir nagrinëjama koncepcija yra optimali ir kad tyrimus ðioje srityje reikia uþbaigti, prieðingai, gilesnës filosofinës literatûros studijos, dialogas tarp ekonomisto ir filosofo gali iðryðkinti naujas koncepcijas. O ir esamø filosofinëje literatûroje koncepcijø taikymas ekonomikoje gali atvesti á solidþius rezultatus.
Monografijoje pateikti pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos sudarymo principai ir fragmentais parodyti tø principø realizavimo bûdai. Tæsiant ðá darbà reikëtø iteracinës procedûros pagalba patobulinti pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà ir gauti idealø pakopiðkà ekonomikos þodynà. Þodynà aprobuoti kaip standartinæ ekonomikos kategorijø sistemà.
Monografijoje pateikta ekonomikos nuostatø modeliavimo teorija Ekonomikos tipø sàraðà ir apibrëþimus bûtina koreguoti remiantis ekonomikos nuostatø identifikavimo rezultatais. Ekonomikos nuostatø modeliavimo metodus bûtina sisteminti, remiantis tradicinës, formaliosios ir matematinës logikos taisyklëmis. Pagalbiniø þodþiø sàraðà tikslinga iðplësti. Turimus ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatus bûtina pateikti ávertinant pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà. Prieð modeliuojant racionalø tekstà bûtina turëti ekonomikos nuostatø tipø sàraðà, sutvarkytà pagal konkretaus teksto nuoseklaus pateikimo taisyklæ: kurie nuostatø tipai vyrauja teksto pradþioje, viduryje ir pabaigoje.
Ekonomikos nuostatø modeliavimas be kompiuterio bûtø ámanomas tik nedidelës apimties tekstams. Norint modeliuoti didesnës apimties tekstus arba naðiai ir tiksliai modeliuoti nedidelës apimties tekstus bûtina pasitelkti kompiuterá. Kompiuteryje saugoma pradinë informacija: ekonomikos kategorijos, jø apibrëþimai, modeliavimo metodai, ekonomikos nuostatø tipai, pagalbiniø þodþiø sàraðas. Þmogus, naudodamasis ðia informacija, modeliuoja ir redaguoja ekonomikos nuostatas, tokias, kurioms sudaryti pakanka vienos arba dviejø ekonomikos kategorijø. Trejukes ir dar skaitlingesnes ekonomikos nuostatas, panaudodamas paprastàsias, þmogaus sudarytas nuostatas, modeliuoja kompiuteris. Tokiu bûdu, gaunamas informacijos masyvas, kuriame yra ekonomikos dësniai, principai, savybës, kriterijai, apribojimai ir t.t.
Ið jo galima iðsikviesti informacijà pagal poþymius: kategorijø skaièius nuostatoje, ekonomikos nuostatos tipas, panaudoti metodai, kategorijø pakopiðkumas ir t.t.
Praktiðkai pritaikius ekonomikos nuostatø modeliavimo metodus galima gauti tvarkingà ekonomikos tekstø bibliotekà. Joje bûtø naujo tipo ekonomikos þodynas, sutvarkytas pagal ekonomikos kategorijø pakopiðkumà. Joje taip pat bûtø ekonomikos tekstai, surûðiuoti pagal juose naudojamø kategorijø pakopiðkumà, skaièiø (vienukës, dvejukës, ir t.t.), modeliavimo metodus ir ekonomikos nuostatø tipus. Ekonomikos tekstø biblioteka susidarytø ið naujai sumodeliuotø arba seniau paraðytø, o po to recenzuotø ir pertvarkytø tekstø.
Bibliotekos sudarymas neámanomas be kompiuterio pagalbos. Jei biblioteka sudaryta remiantis standartinëmis kategorijomis, tai ir gautos nuostatos turi bûti priimtos kaip standartinës.
Nuostatø modeliavimo teorija gali bûti plaèiai taikoma mokymo procese, ne tik ekonomikos, bet ir kitø disciplinø ásisavinimui.
Ekonomikos nuostatø biblioteka kaip pradinë informacija praverstø, rengiant mokymo procesui reikalingà medþiagà, o taip pat ekonominio pobûdþio ástatymus, poástatyminius aktus ir kitus ekonomikos tekstus, taip pat ir tuos, kuriuose pasireiðkia kiekybiniai ávertinimai.
|
