Ekonomikos nuostatu modeliavimas ir identifikavimas

Ar tobulai parengti Lietuvos respublikos ukiniai istatymai? Panagrinekime LR imoniu istatyma , jo pirma skirsni Bendrieji nuostatai Penkiuose skirsniuose rasime 15 ekonomikos nuostatu. Šioms nuostatoms modeliuoti panaudotos paprastos ir sudetines ekonomikos kategorijos. Iš viso panaudota 21 ekonomikos kategorija. Taip pat panaudota 20 teisiniu kategoriju. Jei vienai nuostatai modeliuoti naudosime iki 10 kategoriju, tai iš 40 kategoriju galima sudaryti 225 milijonus nuostatu. O istatyme ju yra,kaip mineta, penkiolika. Kaip atrinktos butent šios nuostatos? Ar tai svarbiausios nuostatos? Mums, istatymu vartotojams, niekas neatsake i šiuos klausimus.

Ekonomikos nuostatu modeliavimas igalina atsakyti i šiuos klausimu. Pradine informacija modeliavimui yra ekonomikos kategorijos. Ju klasifikavimas aptartas antroje šio darbo dalyje. Kokiu tipu nuostatas gausime modeliuodami? O kaip modeliuoti, kokiais metodais naudotis? Be ekonomikos kategoriju modeliavimui reikalingos ir kitos, neekonomines kategorijos. Kokios tai butu kategorijos? Kokios nuostatos suformuojamos, kokie gaunami modeliavimo rezultatai? Ar galima identifikuoti kitu autoriu sumodeliuota teksta, t. y. kokio tipo nuostatas jie modeliuoja?

I šiuos klausimus bus atsakyta trecioje monografijos dalyje.

3.1. Ekonomikos nuostatu tipai

Ekonomikos kategorijos tarpusavyje susijusios. Modeliavimas, saryšio tarp kategoriju paieška veda prie atitinkamo rezultato: ekonomikos nuostatos. Nuostatos gali buti ivairiu tipu: principas, desnis, savybe, kriterijus, apribojimas, kanonas, dogma ir pan. Išvardintu tipu esme nusako ju apibre˛imai.

Aksioma - dedukcines sistemos pradine nuostata, priimama be irodymo ir sudaranti kitu nuostatu irodymo pagrinda; savaime suprantama tiesa

Desnis - pastovus ir butinas saryšis tarp reiškiniu

Apibre˛imas - tikslus, logiškas aptarimas, savokos turinio nustatymas, definicija

Savybe - savita, išskirtine, budingoji ypatybe

Kanonas - visuotine taisykle, norma

Postulatas - nuostata, priimama be irodymu, kaip viena iš aksiominiu metodu pagristos mokslines teorijos pradiniu prielaidu

Dogma - nuostata, nuomonë, teorija be árodymø ar praktinio patikrinimo laikoma neginèijama tiesa [207].

Principas - pagrindine kurios nors teorijos, koncepcijos ideja, pradinis teiginys

Sudëtinë kategorija - dviejø ar daugiau kategorijø suma.

Kriterijus - vertinimo pagrindas, matas, saikas [207].

Apribojimas - ribu nustatymas.

Faktas - tikras, nepramanytas ivykis, atsitikimas, reiškinys tvirtai nustatytas dalykas

Apibendrinimas - išvados formulavimas iš atskiru atveju, faktu

Tendencija - kryptis, kuria vyksta koks nors procesas

Teorema - teorine nuostata, kurios teisingumas gali buti ar yra logiškai irodytas, remiantis anksciau nustatytomis mokslo nuostatomis

Tai pagrindiniai ekonomikos nuostatu tipai. Matome, kad aksioma, postulatas ir dogma reiškia beveik ta pati. Daugelis kitu nuostatu tipu apibre˛imu tarpusavyje susije. Šis ryšys gerai matomas identifikuojant ekonomikos nuostatas, t. y. nagrinejant ekonomikos teksta ir nustatant, kokiu tipu ekonomikos nuostatos pateiktos tekste. Placiau ši klausima aptarsime skyrelyje 3.5 Ekonomikos nuostatu identifikavimas

3.2. Modeliavimo metodai

Sàryðio tarp kategorijø, atspindinèiø ekonomikos reiðkinius ir procesus, paieðka vykdoma specialiø metodø pagalba. Tai - stebëjimas, analizë, sintezë, indukcija, dedukcija, genetinis, verifikacija, paradoksas bei kiti metodai. Metodø esmæ nusako jø apibrëþimai.

Stebëjimas - tikslingas, planingas tikrovës suvokimas, atitinkantis kokios nors veiklos uþdavinius [37].

Analize - visumos skaidymas i dalis

Sinteze - elementu, objekto daliu jungimas i visuma

Indukcija - samprotavimas, kuriame nuo atskiru faktu, ˛iniu einama prie bendresniu

Dedukcija - išvadu gavimas iš prielaidu pagal logikos desnius ir taisykles

Genetinis - reiškiniu kilmes, raidos tyrimo metodas.

Verifikacija - saryšio praktinis patikrinimas.

Šaku ir ribu prie bazines kategorijos kurio nors metodo pagalba jungiamos kitos kategorijos ir gaunamas ekonomikos tekstas.

Analogija - samprotavimas, kuriame iš objektu panašumo vienais po˛ymiais seka išvada, kad tie objektai panašus ir kitais po˛ymiais

Paradoksas - samprotavimas, irodantis nuostatos teisinguma ir jos klaidinguma

Tokie yra pagrindiniai metodai, taikomi ekonomikos nuostatoms modeliuoti. Akivaizdu, kad ir kiti logikos desniai - asciatyvios disjunkcijos ir konjunkcijos, dvigubo bei trigubo neigimo, pakankamo pagrindo, komutatyvumo, tapatybes, silogizmo, kvantoriu neigimo ir kiti gali buti pritaikyti ekonomikos nuostatoms modeliuoti. Logikos desniai yra ˛mogaus mastymo desniai. Šie desniai 515t191f susikloste ˛moniu samoneje daugkartiniu stebejimu rezultate. Praktine ˛moniu veikla, pasikartojusi milijardus kartu, suformavo samoneje logines figuras, kurios virto aksiomomis.

Bet logikos desniai betarpiškai nera buties desniais. Teisus vokieciu logikas G. Klausas, kuris sake: 'nors logikos desniai grind˛iami buties desniais, bet patys jie nera buties desniai'[9]. Logikos desniai yra abstrahuoti iš tikroves.

Mokslui seniai ˛inomi keturi logikos desniai. Dar Aristotelis atskleide tris ˛mogaus mastymo desnius: tapatumo, prieštaravimo ir treciojo pašalinimo, o veliau - vokieciu filosofas ir matematikas K. Leibnicas suformulavo pakankamo pagrindo desni.

Šiu desniu veikimui paklusta visos musu mintys, nepriklausomai nuo konkretaus tu minciu turinio. Jei samprotavimo eigoje nesilaikome kurio nors desnio, tai teisingo samprotavimo rezultato - išvados - negausime. Formalus loginiai prieštaravimo ir pakankamo pagrindo desniai vadinami "did˛iaisiais pradmenimis". Šiuos ir kitus logikos desnius ˛mones gali pa˛inti, studijuoti ju veikima, bet negali ju pakeisti arba panaikinti, nes, priešingu atveju, išsiderintu mastymo procesas, ˛mones negaletu suprasti vienas kito.

Pagrindinius logikos desnius rasime tradicineje logikoje, kuri yra pirmas laiptelis nagrinejant formaliaja logika. Toliau seka matematine logika, kuri desniams išreikšti naudoja simbolika.

Kame yra logikos desniu ˛inojimo jega? Logikos desniu formalus pobudis, kaip tvirtina kompiuteriu specialistai, igalina modeliuoti logikos operacijas kompiuteriais. Kompiuteriai modeliuoja idealias logikos schemas.

Logikos desniai yra daliniai, išvestiniu ˛iniu desniai. Jie gaunami naudojant anksciau rastas ir patvirtintas tiesas. Konkreciu nagrinejamu atveju neeksperimentuojama, nesikreipiama i praktine veikla, o tik pritaikomi logikos desniai ir taisykles turimoms teisingoms mintims. Bet juk mastymas nera vien tik tiesu atskleidimas panaudojant kitas tiesas. Tiesa, iš kurios remiantis logikos desniais, išvedama kita tiesa, pati yra praktines veiklos, ekonomikos reiškiniu ir procesu esmes pa˛inimo rezultatas.

Logikos mokslo literatura yra plati ir ivairiapuse. Be darbu, kurie apsiriboja grynosios logikos nagrinejimu, sutinkame publikacijas, kuriose aptariamos logikos taikymo kitose mokslo srityse galimybes. Tai matematika , taip pat ir algebra , informatika , kompiuterika , mokslo metodologija mastymo formalizacija [13, 21, 26,52,63,75,110,175,181,188,189,216,222],kibernetika [116], semantika lingvistika Plati logikos taikymo sritis - ekonomika

3.3. Ne ekonominiu kategoriju reikalingu modeliavimui, sarašas

Ekonomikos nuostatoms modeliuoti reikia pagalbiniu ˛od˛iu ir ju junginiu. Jie surinkti iš sumodeliuotu ekonomikos nuostatu I saraša pateko ˛od˛iai ir junginiai, sutinkami ekonomikos kategoriju apibre˛imuose arba da˛nai vartojami sudarant vienukes, dvejukes, trejukes ir t. t.

Reikia pa˛ymeti, kad šis sarašas turi buti tesiamas, papildomas, nes jo apimtis tiesiogiai itakoja i modeliavimo rezultatu kokybe.

A B

Atsinaujina Brangina

Auga Branginimas

Augimas Besipleciantis

Apsprend˛ia D

Atspindi Dideja

Aukšteja Didina

Atsiliepia Dalis

G Diktuoja

Galimybë Daþnëja

Galima panaudoti Didëjimas

Gauna Diegia

E Disponuoja

Egzistuoja Dominuoja

Esant Duoda

I Didþiausias

Iðlieka K

Iðlaiko Kinta

Iðkyla Kitimas

Ágyja Kiekis

Ádeda Keièia

Ádiegia Kyla

Ásijungimas Kelia

Ádiegimas Kilimas

Ávertina L

M Laikui bëgant

Maþëja Lëtina

Maþina Laisvë

Maþëjimas Leidþia

Maksimizuoja N

Minimizuoja Nekinta

P Nulemia

Progresuoja Neigiamai

Principas Nustato

Prieþastis Nyksta

Pagrindas R

Pagrindþia Reikalingas

Pasekmë Reikalauja

Plitimas Reiðkia

Pleèia Reguliuoja

Priklauso Rezultatas

S Reguliatorius

Stabilizuojasi T

Svyruoja Turi

Stiprëja Tinkamiausia

Skaièius Tarnauja

Skatina Tarpinis

Stabdo Tiesiogiai

Siekia Tarpininkauja

Siekimas V

Sàlygoja Veikia

Schema U

Sukuria Uþtikrina

Sukelia

Sumaþëja

3.4. Modeliavimo eiga ir rezultatai

Ekonomikos nuostatø modeliavimo rezultatai yra ekonomikos nuostatos. Rezultatai gaunami modeliavimo eigoje. Pirmiausia ekonomikos kategorijos nagrinëjamos po vienà. Stebima, kaip ekonomikos reiðkinys, ávardintas duotàja kategorija kinta laike ir erdvëje. Pvzd., infliacija istorijos eigoje turi tendencijà ir augti, ir stabilizuotis, kartais iðnyksta, pereina á defliacijà. Todël formuluojama nuostata "infliacija laikui bëgant kinta". Ðios nuostatos tipas - savybë. Reiðkinys nagrinëtas stebëjimo metodu. Nagrinëjant kategorijà "kapitalas" jau ið apibrëþimo aiðkëja, kad "kapitalas laikui bëgant auga". Tai dësnis, gautas analizës metodu.

Iðtyræ kategorijas po vienà, imame nagrinëti porinius kategorijø ryðius. Genetiniu metodu patyrinëjus "infliacijà" ir "amortizacijà", aiðkëja, kad amortizacijos kitimas gali iððaukti infliacijos pokyèius. Juk sulëtëjus amortizacijai, kaupiasi pasenæ árengimai, su kuriais pagaminama maþiau ir prastesnës kokybës prekiø. O pinigø, patenkanèiø á cirkuliacijà, kiekis nemaþëja. Todël auga infliacija. Formuluojame dësná "amortizacijos sulëtëjimas didina infliacijà". Dësnis sumodeliuotas panaudojus genetiná metodà.

Panagrinëkime kitas su infliacija susijusias kategorijas. Analizuokime 30 kategorijø, iðdalindami jas á 10 blokø po 3 kategorijas. 3 kategorijos kartu su kategorija "infliacija" sudaro ketveriukæ. Ðias keturias kategorijas nagrinësime kaip vienukes, o po to modeliuosime jø porinius ryðius. Rezultatus suraðysime á 1-10 lenteles. Po to keturias kategorijas, ið kuriø viena "infliacija" nagrinësime kitais pjûviais, modeliuodami dvejukes, trejukes bei ketveriukes (11-16 lentelës).

Rinka-Akcija-Dividendai-Infliacija

1 lentele

Mokestis-Skola- Ekonomika- Infliacija

2 lentelë 

Obligacija-Kapitalas-Utilitarizmas-Infliacija

3 lentelë

Kapitalas-Rinka- Kapitalizmas- Infliacija

4 lentelë

Nedarbas-Gyventojø skaièius-Vartojimas-Infliacija

5 lentelë

Pinigai-emisija-Subsidija-Infliacija

6 lentelë

Vidiniai kaðtai-amortizacija-Tiesioginiai kaðtai-Infliacija

7 lentelë

Investicijos-Nuostoliai-Indeliai-Infliacija

8 lentele

Investicijos-Nuostoliai-Indeliai-Infliacija

8 lentele

Sankcijos-mokesciai-turtas-infliacija

9 lentele

Dividendai-Obligacijos-Verte-Infliacija

10 lentele

Mokesciai-asmenines pajamos-Laisvoji prekyba-Infliacija

11 lentele

Gamyba-rinka-infliacija-nedarbas

12 lentelë

Infliacija-Akcijos vertë-Naudingumas-Kapitalas

13 lentelë

Gamyba-Infliacija-Rinka-Monopolija

14 lentelë

Nedarbas-Reprodukcija-Kaštai-Infliacija

15 lentele

Nedarbas-Kapitalas-Kaštai-Infliacija

16 lentele

Modeliavimo rezultate gavome 152 desnius. Taip pat gauta savybiu ir principu. Skaitant lenteliu treciose grafose surašytus porinius ir didesnius kategoriju ryšius kaip ištisini teksta, tenka pripa˛inti, kad infliacijos reiškinys nagrinejamas geru lygiu. Aišku, aptariamas kategorijas surikiavus i pakopas, i teksta ivedus kitu tipu nuostatas bei surikiavus ju prioritetus ( teksto prad˛ioje turi buti prielaidos, aksiomas, eigoje-desniai, savybes, gale-išvados), teksto kokybe pageretu.

Ekonomikos nuostatø identifikavimas

Anksèiau buvo aptartas ekonomikos nuostatø modeliavimas, jo eiga, metodai ir rezultatai. Mes mokame modeliuoti, sudaryti tekstà. Taèiau yra aibë kitø autoriø sudarytl tekstø. Kokie tai tekstai, kokiø tipø nuostatos juose figûruoja? Iðnagrinëjus paskaitos "Verslo organizavimo formos" tekstà, rasta, kad já sudaro 47 dësniai, 37 apibrëþimai, 17 principø, 29 savybës, 24 aksiomos, 18 kanonø, 10 postulatø ir 8 kriterijai.

Tekstuose nëra tokiø nuostatø, kuriø neámanoma identifikuoti. Tekstuose randama faktø, formuliø, grafikø, paradoksø, prielaidø, iðvadø ir t. t.