Ekonomikos nuostatu modeliavimas ir identifikavimas

Ar tobulai parengti Lietuvos respublikos ukiniai istatymai? Panagrinekime LR imoniu istatyma , jo pirma skirsni Bendrieji nuostatai Penkiuose skirsniuose rasime 15 ekonomikos nuostatu. Šioms nuostatoms modeliuoti panaudotos paprastos ir sudetines ekonomikos kategorijos. Iš viso panaudota 21 ekonomikos kategorija. Taip pat panaudota 20 teisiniu kategoriju. Jei vienai nuostatai modeliuoti naudosime iki 10 kategoriju, tai iš 40 kategoriju galima sudaryti 225 milijonus nuostatu. O istatyme ju yra,kaip mineta, penkiolika. Kaip atrinktos butent šios nuostatos? Ar tai svarbiausios nuostatos? Mums, istatymu vartotojams, niekas neatsake i šiuos klausimus.

Ekonomikos nuostatu modeliavimas igalina atsakyti i šiuos klausimu. Pradine informacija modeliavimui yra ekonomikos kategorijos. Ju klasifikavimas aptartas antroje šio darbo dalyje. Kokiu tipu nuostatas gausime modeliuodami? O kaip modeliuoti, kokiais metodais naudotis? Be ekonomikos kategoriju modeliavimui reikalingos ir kitos, neekonomines kategorijos. Kokios tai butu kategorijos? Kokios nuostatos suformuojamos, kokie gaunami modeliavimo rezultatai? Ar galima identifikuoti kitu autoriu sumodeliuota teksta, t. y. kokio tipo nuostatas jie modeliuoja?

I šiuos klausimus bus atsakyta trecioje monografijos dalyje.

3.1. Ekonomikos nuostatu tipai

Ekonomikos kategorijos tarpusavyje susijusios. Modeliavimas, saryšio tarp kategoriju paieška veda prie atitinkamo rezultato: ekonomikos nuostatos. Nuostatos gali buti ivairiu tipu: principas, desnis, savybe, kriterijus, apribojimas, kanonas, dogma ir pan. Išvardintu tipu esme nusako ju apibre˛imai.

Aksioma - dedukcines sistemos pradine nuostata, priimama be irodymo ir sudaranti kitu nuostatu irodymo pagrinda; savaime suprantama tiesa

Desnis - pastovus ir butinas saryšis tarp reiškiniu

Apibre˛imas - tikslus, logiškas aptarimas, savokos turinio nustatymas, definicija

Savybe - savita, išskirtine, budingoji ypatybe

Kanonas - visuotine taisykle, norma

Postulatas - nuostata, priimama be irodymu, kaip viena iš aksiominiu metodu pagristos mokslines teorijos pradiniu prielaidu

Dogma - nuostata, nuomonė, teorija be įrodymų ar praktinio patikrinimo laikoma neginčijama tiesa [207].

Principas - pagrindine kurios nors teorijos, koncepcijos ideja, pradinis teiginys

Sudėtinė kategorija - dviejų ar daugiau kategorijų suma.

Kriterijus - vertinimo pagrindas, matas, saikas [207].

Apribojimas - ribu nustatymas.

Faktas - tikras, nepramanytas ivykis, atsitikimas, reiškinys tvirtai nustatytas dalykas

Apibendrinimas - išvados formulavimas iš atskiru atveju, faktu

Tendencija - kryptis, kuria vyksta koks nors procesas

Teorema - teorine nuostata, kurios teisingumas gali buti ar yra logiškai irodytas, remiantis anksciau nustatytomis mokslo nuostatomis

Tai pagrindiniai ekonomikos nuostatu tipai. Matome, kad aksioma, postulatas ir dogma reiškia beveik ta pati. Daugelis kitu nuostatu tipu apibre˛imu tarpusavyje susije. Šis ryšys gerai matomas identifikuojant ekonomikos nuostatas, t. y. nagrinejant ekonomikos teksta ir nustatant, kokiu tipu ekonomikos nuostatos pateiktos tekste. Placiau ši klausima aptarsime skyrelyje 3.5 Ekonomikos nuostatu identifikavimas

3.2. Modeliavimo metodai

Sąryšio tarp kategorijų, atspindinčių ekonomikos reiškinius ir procesus, paieška vykdoma specialių metodų pagalba. Tai - stebėjimas, analizė, sintezė, indukcija, dedukcija, genetinis, verifikacija, paradoksas bei kiti metodai. Metodų esmę nusako jų apibrėžimai.

Stebėjimas - tikslingas, planingas tikrovės suvokimas, atitinkantis kokios nors veiklos uždavinius [37].

Analize - visumos skaidymas i dalis

Sinteze - elementu, objekto daliu jungimas i visuma

Indukcija - samprotavimas, kuriame nuo atskiru faktu, ˛iniu einama prie bendresniu

Dedukcija - išvadu gavimas iš prielaidu pagal logikos desnius ir taisykles

Genetinis - reiškiniu kilmes, raidos tyrimo metodas.

Verifikacija - saryšio praktinis patikrinimas.

Šaku ir ribu prie bazines kategorijos kurio nors metodo pagalba jungiamos kitos kategorijos ir gaunamas ekonomikos tekstas.

Analogija - samprotavimas, kuriame iš objektu panašumo vienais po˛ymiais seka išvada, kad tie objektai panašus ir kitais po˛ymiais

Paradoksas - samprotavimas, irodantis nuostatos teisinguma ir jos klaidinguma

Tokie yra pagrindiniai metodai, taikomi ekonomikos nuostatoms modeliuoti. Akivaizdu, kad ir kiti logikos desniai - asciatyvios disjunkcijos ir konjunkcijos, dvigubo bei trigubo neigimo, pakankamo pagrindo, komutatyvumo, tapatybes, silogizmo, kvantoriu neigimo ir kiti gali buti pritaikyti ekonomikos nuostatoms modeliuoti. Logikos desniai yra ˛mogaus mastymo desniai. Šie desniai 515t191f susikloste ˛moniu samoneje daugkartiniu stebejimu rezultate. Praktine ˛moniu veikla, pasikartojusi milijardus kartu, suformavo samoneje logines figuras, kurios virto aksiomomis.

Bet logikos desniai betarpiškai nera buties desniais. Teisus vokieciu logikas G. Klausas, kuris sake: 'nors logikos desniai grind˛iami buties desniais, bet patys jie nera buties desniai'[9]. Logikos desniai yra abstrahuoti iš tikroves.

Mokslui seniai ˛inomi keturi logikos desniai. Dar Aristotelis atskleide tris ˛mogaus mastymo desnius: tapatumo, prieštaravimo ir treciojo pašalinimo, o veliau - vokieciu filosofas ir matematikas K. Leibnicas suformulavo pakankamo pagrindo desni.

Šiu desniu veikimui paklusta visos musu mintys, nepriklausomai nuo konkretaus tu minciu turinio. Jei samprotavimo eigoje nesilaikome kurio nors desnio, tai teisingo samprotavimo rezultato - išvados - negausime. Formalus loginiai prieštaravimo ir pakankamo pagrindo desniai vadinami "did˛iaisiais pradmenimis". Šiuos ir kitus logikos desnius ˛mones gali pa˛inti, studijuoti ju veikima, bet negali ju pakeisti arba panaikinti, nes, priešingu atveju, išsiderintu mastymo procesas, ˛mones negaletu suprasti vienas kito.

Pagrindinius logikos desnius rasime tradicineje logikoje, kuri yra pirmas laiptelis nagrinejant formaliaja logika. Toliau seka matematine logika, kuri desniams išreikšti naudoja simbolika.

Kame yra logikos desniu ˛inojimo jega? Logikos desniu formalus pobudis, kaip tvirtina kompiuteriu specialistai, igalina modeliuoti logikos operacijas kompiuteriais. Kompiuteriai modeliuoja idealias logikos schemas.

Logikos desniai yra daliniai, išvestiniu ˛iniu desniai. Jie gaunami naudojant anksciau rastas ir patvirtintas tiesas. Konkreciu nagrinejamu atveju neeksperimentuojama, nesikreipiama i praktine veikla, o tik pritaikomi logikos desniai ir taisykles turimoms teisingoms mintims. Bet juk mastymas nera vien tik tiesu atskleidimas panaudojant kitas tiesas. Tiesa, iš kurios remiantis logikos desniais, išvedama kita tiesa, pati yra praktines veiklos, ekonomikos reiškiniu ir procesu esmes pa˛inimo rezultatas.

Logikos mokslo literatura yra plati ir ivairiapuse. Be darbu, kurie apsiriboja grynosios logikos nagrinejimu, sutinkame publikacijas, kuriose aptariamos logikos taikymo kitose mokslo srityse galimybes. Tai matematika , taip pat ir algebra , informatika , kompiuterika , mokslo metodologija mastymo formalizacija [13, 21, 26,52,63,75,110,175,181,188,189,216,222],kibernetika [116], semantika lingvistika Plati logikos taikymo sritis - ekonomika

3.3. Ne ekonominiu kategoriju reikalingu modeliavimui, sarašas

Ekonomikos nuostatoms modeliuoti reikia pagalbiniu ˛od˛iu ir ju junginiu. Jie surinkti iš sumodeliuotu ekonomikos nuostatu I saraša pateko ˛od˛iai ir junginiai, sutinkami ekonomikos kategoriju apibre˛imuose arba da˛nai vartojami sudarant vienukes, dvejukes, trejukes ir t. t.

Reikia pa˛ymeti, kad šis sarašas turi buti tesiamas, papildomas, nes jo apimtis tiesiogiai itakoja i modeliavimo rezultatu kokybe.

A B

Atsinaujina Brangina

Auga Branginimas

Augimas Besipleciantis

Apsprend˛ia D

Atspindi Dideja

Aukšteja Didina

Atsiliepia Dalis

G Diktuoja

Galimybė Dažnėja

Galima panaudoti Didėjimas

Gauna Diegia

E Disponuoja

Egzistuoja Dominuoja

Esant Duoda

I Didžiausias

Išlieka K

Išlaiko Kinta

Iškyla Kitimas

Įgyja Kiekis

Įdeda Keičia

Įdiegia Kyla

Įsijungimas Kelia

Įdiegimas Kilimas

Įvertina L

M Laikui bėgant

Mažėja Lėtina

Mažina Laisvė

Mažėjimas Leidžia

Maksimizuoja N

Minimizuoja Nekinta

P Nulemia

Progresuoja Neigiamai

Principas Nustato

Priežastis Nyksta

Pagrindas R

Pagrindžia Reikalingas

Pasekmė Reikalauja

Plitimas Reiškia

Plečia Reguliuoja

Priklauso Rezultatas

S Reguliatorius

Stabilizuojasi T

Svyruoja Turi

Stiprėja Tinkamiausia

Skaičius Tarnauja

Skatina Tarpinis

Stabdo Tiesiogiai

Siekia Tarpininkauja

Siekimas V

Sąlygoja Veikia

Schema U

Sukuria Užtikrina

Sukelia

Sumažėja

3.4. Modeliavimo eiga ir rezultatai

Ekonomikos nuostatų modeliavimo rezultatai yra ekonomikos nuostatos. Rezultatai gaunami modeliavimo eigoje. Pirmiausia ekonomikos kategorijos nagrinėjamos po vieną. Stebima, kaip ekonomikos reiškinys, įvardintas duotąja kategorija kinta laike ir erdvėje. Pvzd., infliacija istorijos eigoje turi tendenciją ir augti, ir stabilizuotis, kartais išnyksta, pereina į defliaciją. Todėl formuluojama nuostata "infliacija laikui bėgant kinta". Šios nuostatos tipas - savybė. Reiškinys nagrinėtas stebėjimo metodu. Nagrinėjant kategoriją "kapitalas" jau iš apibrėžimo aiškėja, kad "kapitalas laikui bėgant auga". Tai dėsnis, gautas analizės metodu.

Ištyrę kategorijas po vieną, imame nagrinėti porinius kategorijų ryšius. Genetiniu metodu patyrinėjus "infliaciją" ir "amortizaciją", aiškėja, kad amortizacijos kitimas gali iššaukti infliacijos pokyčius. Juk sulėtėjus amortizacijai, kaupiasi pasenę įrengimai, su kuriais pagaminama mažiau ir prastesnės kokybės prekių. O pinigų, patenkančių į cirkuliaciją, kiekis nemažėja. Todėl auga infliacija. Formuluojame dėsnį "amortizacijos sulėtėjimas didina infliaciją". Dėsnis sumodeliuotas panaudojus genetinį metodą.

Panagrinėkime kitas su infliacija susijusias kategorijas. Analizuokime 30 kategorijų, išdalindami jas į 10 blokų po 3 kategorijas. 3 kategorijos kartu su kategorija "infliacija" sudaro ketveriukę. Šias keturias kategorijas nagrinėsime kaip vienukes, o po to modeliuosime jų porinius ryšius. Rezultatus surašysime į 1-10 lenteles. Po to keturias kategorijas, iš kurių viena "infliacija" nagrinėsime kitais pjūviais, modeliuodami dvejukes, trejukes bei ketveriukes (11-16 lentelės).

Rinka-Akcija-Dividendai-Infliacija

1 lentele

Mokestis-Skola- Ekonomika- Infliacija

2 lentelė 

Obligacija-Kapitalas-Utilitarizmas-Infliacija

3 lentelė

Kapitalas-Rinka- Kapitalizmas- Infliacija

4 lentelė

Nedarbas-Gyventojų skaičius-Vartojimas-Infliacija

5 lentelė

Pinigai-emisija-Subsidija-Infliacija

6 lentelė

Vidiniai kaštai-amortizacija-Tiesioginiai kaštai-Infliacija

7 lentelė

Investicijos-Nuostoliai-Indeliai-Infliacija

8 lentele

Investicijos-Nuostoliai-Indeliai-Infliacija

8 lentele

Sankcijos-mokesciai-turtas-infliacija

9 lentele

Dividendai-Obligacijos-Verte-Infliacija

10 lentele

Mokesciai-asmenines pajamos-Laisvoji prekyba-Infliacija

11 lentele

Gamyba-rinka-infliacija-nedarbas

12 lentelė

Infliacija-Akcijos vertė-Naudingumas-Kapitalas

13 lentelė

Gamyba-Infliacija-Rinka-Monopolija

14 lentelė

Nedarbas-Reprodukcija-Kaštai-Infliacija

15 lentele

Nedarbas-Kapitalas-Kaštai-Infliacija

16 lentele

Modeliavimo rezultate gavome 152 desnius. Taip pat gauta savybiu ir principu. Skaitant lenteliu treciose grafose surašytus porinius ir didesnius kategoriju ryšius kaip ištisini teksta, tenka pripa˛inti, kad infliacijos reiškinys nagrinejamas geru lygiu. Aišku, aptariamas kategorijas surikiavus i pakopas, i teksta ivedus kitu tipu nuostatas bei surikiavus ju prioritetus ( teksto prad˛ioje turi buti prielaidos, aksiomas, eigoje-desniai, savybes, gale-išvados), teksto kokybe pageretu.

Ekonomikos nuostatų identifikavimas

Anksčiau buvo aptartas ekonomikos nuostatų modeliavimas, jo eiga, metodai ir rezultatai. Mes mokame modeliuoti, sudaryti tekstą. Tačiau yra aibė kitų autorių sudarytl tekstų. Kokie tai tekstai, kokių tipų nuostatos juose figūruoja? Išnagrinėjus paskaitos "Verslo organizavimo formos" tekstą, rasta, kad jį sudaro 47 dėsniai, 37 apibrėžimai, 17 principų, 29 savybės, 24 aksiomos, 18 kanonų, 10 postulatų ir 8 kriterijai.

Tekstuose nėra tokių nuostatų, kurių neįmanoma identifikuoti. Tekstuose randama faktų, formulių, grafikų, paradoksų, prielaidų, išvadų ir t. t.