ˇinoma, butu idealu, jei kompiuteris pats modeliuotu ekonomikos nuostatas. Taciau tam reikalingas galingas programinis aprupinimas, kurio šiandien dar niekas neturi. Taciau atskiri elementai jau yra ir jais galima pasinaudoti. Tai tekstu redaktoriai EDIT, WIN WORD, NORTON COMMANDER ir kiti.
Ekonomikos nuostatu modeliavimo algoritmai sudaromi konkreciai situacijai modeliuoti. Toliau bus parodytas vienas iš tokiu algoritmu.
Kompiuterio panaudojimas leid˛ia sutaupyti laika operaciju, kuriu atlikimo tvarka iš anksto nustatyta (aritmetiniai veiksmai, statistikos skaiciavimas, duomenu rušiavimas, veiksmu su jais atlikimas, informacijos emimas iš biblioteku ir patalpinimas i jas, iš anksto nustatytu po˛ymiu po˛ymiu išskyrimas, sulyginimas, pateikimas ir kiti veiksmai) saskaita. Daugiausia laiko reiketu skirti programines irangos kurimui. Ja sukurus reiketu suvesti informacija, ja koreguoti, taip pat pagal rezultatine informacija pakoreguoti sukurta programa, siekiant kuo tikslesniu rezultatu. Kompiuterio panaudojimas leistu modeliuoti situacijas, kurti naujas nuostatas ir panau 656j922g doti jas tolimesnei veiklai, taip pat ir modeliavimui kaip tarpini produkta, kuris leid˛ia sukurti galutini produkta, bet pats nera vartojamas. Labai svarbu verifikuoti (patikrinti) tokio modeliavimo rezultatus, nes atskiras ryšys tarp kategoriju gali buti neesminis, bet išryškejes modeliavimo rezultate ir u˛go˛iantis esmini ryši. Taip pat kategorijos gali buti itakojamos viena kitos (betarpiškas ryšys), ar tik viena kuri, ar gali priklausyti nuo mums dar ne˛inomos kategorijos itakos, arba rastas ryšys gali buti atsitiktinis sutapimas. Toki patikrinima gali atlikti ˛mogus, taciau pasitelkus kompiuteri darbas buru efektyvesnis.
Pasitelkus kompiuteri butu galima veikti keliomis kryptimis. Kompiuteris pateikia galimus kategoriju derinius ir vykdo atmestu, nagrinejamu ir jau išnagrinetu deriniu apskaita. Taip pat pateikia galimu ryšiu tarp kategoriju variantus. Kompiuteris gali saugoti bazines informacijos (kategoriju), pagalbiniu ˛od˛iu, modeliavimo metodu, nuostatu tipu duomenu bankus. Tam tiktu panaudoti duomenu baziu valdymo programas, pvz., Delphi, Clarion, Oracle, FoxPro. Kompiuteriui butu galima patiketi saugoti ir išorinius duomenu bankus, pvzd., literaturos saraša.
Kadangi speciali programa, skirta nuostatu modeliavimui dar nesukurta, ši procesa galima palengvinti pasinaudojant standartinemis priemonemis, visu pirma, tekstu redaktoriais, nes pagrindine informacija yra tekstine. Labiausiai paplite tekstu redaktoriai yra Word, Dos-Edit, Works, NC, matematine skaiciuokle Excel. Galima pasinaudoti elektroniniu paštu bei tinklu programine iranga. Naudojant šia programine iranga butu galima: ivesti teksta ar ji iškviesti iš duomenu bazes, ji redaguoti, rušiuoti, išsaugoti, išvesti i ekrana, spausdintuva, siusti i išorines duomenu bazes, naudoti pagalbine literatura ir informacija. Kompiuteriui galima pavesti atlikti informacijos apie kategorijas ir ju apibre˛imu paieška nurodytoje literaturoje. Jau dabar yra sukurtos programos-˛odynai, kuriais galima pasinaudoti. ˇinoma, norint dirbti tikrai efektyviai reiketu sukurti atitinkama programa, kurioje galima butu ne tik lengvai rasti reikiamos kategorijos apibre˛ima, bet ir jos sudarymo, kilmes "medi". Tokiai u˛duociai realizuoti tiktu dirbtinio intelekto programa. Darbas vyktu klausimu, u˛duodamu vartotojui ir kompiuterio ekrane išvedamu atsakymu budu. Tokios dirbtinio intelekto programos pagrindas yra duomenu bazes. Jose talpinama informacija tiek apie kategorijas (ju apibre˛imai, struktura), tiek galimos vartotojo u˛klausos, taip pat nurodomi ryšiai. Dirbtinio intelekto programa yra save mokanti, taigi duomenu baze nuolat kinta, tobuleja, pasipildo naujais ar pakoreguotais irašais.
Tekstu modeliavimo galimybes, panaudojant kompiuteri placiai nagrinejamos mokslineje literaturoje. Kvantitatyvine lingvistika lingvistikos kombinatorika atvede i lingvistikos automatizavima Teksto konstravimas, modeliavimas kompiuteriu nagrinejamas 184] publikacijose. Kompiuterikos literatura skirstoma i teorine, praktinio pobud˛io ir ˛inynine, ˛odynine literatura. Daugiau teoriniai, negu praktiniai klausimai nagrinejami publikacijose. Praktiniai klausimai (raštvedyba, tekstu redaktoriai, duomenu formatai) nagrinejami šaltininiuose.
Ekonomikos kategoriju yra daug. Vienos kategorijos gali buti išreiškiamos kitomis. Todel kategorijas galima skirstyti i skirtingus agregavimo lygius pagal ju abstrakcijos laipsni, pagal tai, kuo jos yra aiškinamos: bendriniais ˛od˛iais, iš ju sudarytomis kategorijomis ar labai konkreciais kategoriju blokais. Nagrinejant derinius, kuriuos gali sudaryti šios kategorijos, ivertinant tai, kad ryšiai tarp ju gali buti ivairus, seka išvada, kad tokiu deriniu gali buti be galo daug. Jei apsiribotume salygomis, kad:
1)derinyje yra bent viena ekonomikos kategorija;
2)duota kategorija derinyje nesikartoja;
3)kategoriju yra n;
gautume, kad deriniu skaicius N priklauso nuo n pagal formule:
N -1, t.y. jei n=1, N=1; jei n=2, N=3; n=3, N=7; jei n=5, N=31; jei n=10, N=1023; jei n=100, N=1048575. Taigi N auga beveik pagal eksponentini desni.
Problematiška yra vien sudaryti šiuos derinius bei juos per˛iureti siekiant išskirti pagrindinius bei beprasmius derinius. Modeliuojant ekonomikos nuostatas taip pat svarbu atsi˛velgti i ryšiu tarp kategoriju pobudi (ekonomikos nuostatos tipa), svarbu pašalinti galimus prieštaravimus.
Siekiant iliustruoti ekonomikos nuostatu modeliavimo procesa bei rezultatus, buvo pasirinktos ekonomikos kategorijos ir sudaryti deriniai laikantis šiu apribojimu:
1)kiekvienoje nuostatoje yra bent viena ekonomikos kategorija;
2)vienoje nuostatoje ta pati kategorija panaudojama tik viena karta;
3)tarp dvieju kategoriju yra tik vienas vienpusis ryšys.
Modeliavimo rezultatai pateikti 3-me skyriuje. Visos nuostatos pagal i jas ieinanciu kategoriju skaiciu suskirstytos i keturias grupes: vienukes, dvejukes, trejukes ir ketveriukes.
Analizuojant pati modeliavimo procesa, reikia pa˛ymeti, kad nuostatos iš vienos ir dvieju kategoriju sudaromos išnagrinejus šiu kategoriju kitima laike ir erdveje, visus ju tarpusavio ryšius (nors netiesioginiai ryšiai gali likti ir neišnagrineti). Sudarant nuostatas iš triju ir keturiu kategoriju yra nagrinejami ne visi ryšiai, nors nebutu problematiška išnagrineti ir visus ryšius. Tokiu budu nuostatose iš triju kategoriju lieka neišnagrinetas vienas ryšys, o nuostatose iš keturiu kategoriju lieka neišnagrineti trys ryšiai, galiojant salygai, kad tarp dvieju kategoriju egzistuoja tik vienas vienpusis ryšys. Tokiu ryšiu skaicius (M) priklauso nuo kategoriju skaiciaus (m) nuostatoje:
M m(m-1)/2.
Jei atsisakytume tokio apribojimo ir išnagrinetume visus latentinius (slaptus, nematomus) ryšius, tai netgi nuostatu iš dvieju kategoriju modeliavimas taptu problematišku.
Modeliuojant ekonomikos nuostatas labai svarbu atskleisti visus tiesioginius ryšius, o ypac ryšius tarp dvieju kategoriju (porinius ryšius), nes tie ryšiai yra patys paprasciausi ir visapusiška tyrima galima atlikti ma˛iausiomis sanaudomis, o sudetingesni ryšiai (trejukes, ketveriukes ir t. t.) sudaromi poriniu ryšiu pagrindu.
Kaip jau buvo mineta, nuostatu skaicius priklauso nuo pradiniu kategoriju skaiciaus: N n-1 (tai pagrista tuo, kad bet kuri kategorija nuostatoje gali buti arba jos gali nebuti), todel esant dideliam kategoriju skaiciui, nagrinetinu nuostatu skaicius bus be galo didelis. Pvzd., jei vidutines apimties ˛odyne pateikiama, tarkime, 5000 kategoriju, tai nuostatu skaicius, esant ju tarpusavio ryšiu ivairovei bus apie 2 , kai tuo tarpu metuose yra tik apie 31,5 mln. sekund˛iu, o visatos am˛ius neviršija 10 sekund˛iu. Tai reiškia, kad bet koks visu deriniu sudarymas, nekalbant apie ju nagrinejima, yra neimanomas.
Šiame fone galima isivaizduoti, kokia verte turi ekonomistu Nobelio premijos laureatu darbai, ekonominiai istatymai ar habilitacines disertacijos. Tai viso labo iš konteksto ištraukti ir tarpusavyje nesusije fragmentai.
Modeliuojant ekonomikos nuostatas ypatinga reikšme igauna baziniu kategoriju parinkimas, metodu, iš anksto numatanciu beprasmes nuostatas, parinkimas, galimu tautologiju numatymas. Beprasmemis reikia laikyti nuostatas, kuriose viena greta kitos figuruoja labai skirtingo abstrakcijos laipsnio kategorijos. Nagrinejant pasirinktas kategorijas susiduriame su mil˛iniška informacijos mase, daugybe jos apdorojimo, pertvarkymo operaciju. Tam, kad ˛mogus galetu greit ir patikimai atlikti šias operacijas, butina panaudoti kompiuteri.
Kompiuterio panaudojimas leid˛ia sutaupyti laika operaciju, kuriu atlikimo tvarka iš anksto nustatyta (aritmetiniai veiksmai, duomenu rušiavimas ir t.t.) saskaita.
Ivertinant kompiuteriu galimybes, keliami tokie pagrindiniai u˛daviniai, veiklos kryptys:
1)kompiuteris pateikia galimus kategoriju derinius ir vykdo atmestu, nagrinejamu ir jau išnagrinetu deriniu apskaita;
2)kompiuteris pateikia galimu ryšiu tarp kategoriju nuostatoje variantus ir vykdo atmestu, nagrinejamu ir priimtu variantu apskaita;
3)kompiuteris saugoja bazines informacijos, modeliavimo metodu, nuostatu tipu duomenu bankus;
4)kompiuteris saugoja informacija apie išorinius duomenu bankus;
5)˛mogus i kompiuteri iveda kategorijas, sudaro iš ju paprastas nuostatas (dvejukes). Kompiuteris modeliuoja sudetingesnes nuostatas;
6)˛mogus turi atsirinkti racionalias nuostatas, jei reikia inicijuoti rezultatu tvarkyma ir išvedima.
Vienas iš budu palengvinti nuostatu modeliavima yra duomenu baziu panaudojimas. Tam galima pasirinkti FoxPro, Access, Oracle, Dbase, arba net Excel programinius paketus. Visi jie dirba su duomenu bazemis ir daugiau ar ma˛iau tinka mano tikslams igyvendinti.
Pirmasis darbo etapas - duomenu bazes ekonominems kategorijoms sudarymas. Reikia suprojektuoti lenteles, kuriose talpinamos kategorijos ir ju apibre˛imai. Jei reikia, vartotojo patogumui projektuojamos u˛klausos. Jos padeda išvengti klaidu. Taip pat ivedamos kategoriju savybes, kitimo laike ir erdveje pobudis (tam tikrais atvejais net ir matematinemis formulemis). Galimas nuolatinis duomenu bazes pletimas ir modifikavimas. Galima ne tik papildyti kategoriju saraša, bet ir koreguoti esamu kategoriju parametrus, atsi˛velgiant i darbo rezultatus.
Sudarius duomenu baze, pradedamas antrasis darbo etapas: reikia apibre˛ti operavimo kategorijomis ir nuostatu modeliavimo tvarka. Ivairiuose programiniuose paketuose tai atliekama skirtingai. Kai kur darbas su vartotojais taip organizuotas, kad belieka tik i reikiamas grafas ivesti nuostatu sudarinejimo taisykles. Kitur tai atlikti yra sudetingiau, nes reikia tas taisykles programuoti vidine paketo kalba. Vienas sudetingiausiu dalyku - ˛od˛iu galuniu suderinimas, sudarinejant nuostatas. Problema ta, kad visi paketai naudoja anglu kalba, kurioje galunes nuo linksnio nepriklauso. Egzistuoja sulietuvinti šriftai su nosinemis ir ilgosiomis raidemis, bet reikia atskirai programuoti ˛od˛iu galuniu nustatinejimo taisykles.
Išreiškiant kategoriju savybes matematinemis formulemis ir taisyklemis, modeliuojant nuostatas, kategorijomis operuojama kaip matematiniais kintamaisiais ir su jomis atliekami tokie pat aritmetiniai ir loginiai veiksmai. Tuomet naudojantis irodytais matematikos formuliu saveikos desniais galima išvesti naujas nuostatas.
Kompiuteris yra tik skaiciavimo mašina, nesugebanti savarankiškai mastyti, todel vienukes ir dvejukes turi modeliuoti ekonomini- matematini išsilavinima turintis specialistas ir patalpinti šia informacija i duomenu baze. Programa, analizuodama turimas vienukes ir dvejukes, gali išreikšti jas per viena kuri nors veiksni, per kuri sudarytu trejuke. Dabar programa turi atlikti sudetingiausia operacija - pateikti gautas matematines ir logines išraiškas tekstine, lengvai suprantama forma. Galutinis rezultatas - naujos nuostatos, kuriose suderintos visu ˛od˛iu galunes.
Tokiu principu veikianti programa galetu buti naudojama turimos informacijos sisteminimui bei naujos informacijos sukurimui bet kurioje ekonomine informacija teikiancioje organizacijoje.
Neturint specialios programines irangos, skirtos nuostatu modeliavimui, ši procesa galima palengvinti pasinaudojant standartinemis programinemis priemonemis, visu pirma, tekstu redaktoriais, nes pagrindine informacija yra tekstine. Labiausiai paplite tekstu redaktoriai yra DOS-Edit, NC-Edit, Word, Works, skaiciuokle Excell. Galima pasinaudoti elektroniniu paštu bei tinklu programine iranga. Naudojantis minetomis programomis butu atliekama:
1)tekstu ivedimas ar iškvietimas iš duomenu bazes;
2)tekstu redagavimas;
3)tekstu rušiavimas;
4)tekstu išsaugojimas;
5)tekstu išvedimas i ekrana, spausdinimas, siuntimas i išorines duomenu bazes;
6)pagalbines literaturos ir kitos informacijos naudojimas.
4.3.2.Kompiuterio panaudojimo galimybes
Ne ekonomikos specialistui, norinciam išsiaiškinti kategoriju kombinaciju prasme, da˛nai stinga ˛iniu apie pacias kategorijas, sudarancias derinius. Jis ieško literaturoje pastaruju, derini sudaranciu kategoriju apibre˛imu. Apibre˛imuose kas kelintas ˛odis - vel ekonomikos kategorija. Akivaizdu, kad norint išsamiai suprasti kategorija reikia velgi su˛inoti jos paaiškinime vartojamu kategoriju prasme. Atsakymo paieška literaturoje reikalauja daug laiko sanaudu. Reikia sudaryti kompiuterio programa šiam informacijos paieškos darbui palengvinti ir pagreitinti. Visa informacija apie kategorijas primintu "geneologinio med˛io" sruktura. Pradines kategorijos butu bendrines kalbos ˛od˛iai. Iš ju sudaromos pirmines savokos, iš pastaruju - antrines ir t.t., kol pasiekiamas ekonomikos kategoriju lygmuo. Tokios programos vartotojas, ne˛inodamas kategorijos apibre˛imo, ant jos kompiuterio ekrane nuvestu ˛ymekli,paspaustu "peles" mygtuka ir gautu tos kategorijos apibre˛ima.
"Meniu" gali tureti re˛ima, kuri ijungus, visos kategorijos, eancios ekrane tuo metu matomame tekste, butu, tarkime, kitokios spalvos (t.y. tos kategorijos, kuriu apibre˛imai ir informacija apie jas yra programoje, kompiuterio atmintyje). ˇymekli nuvedus ant tokios pa˛ymetos kategorijos ir paspaudus "peles" mygtuka, i ekrana butu išvedama informacija apie norima kategorija. Tokiu budu butu galima greitai išsiaiškinti kategoriju prasme ir tikslia reikšme.
Vartotojui turetu buti sudaryta galimybe išsikviesti i ekrana "medi", kuriuo imanoma kiek norima toli atsiekti tiek kategorijos kilme (iki pat "šakniniu" savoku), tiek iš tos kategorijos (t.y. naudojant ja) sudarytu kitu kategoriju schemas. Iš šio "med˛io" irgi butu galima pasirinkti bet kurios kategorijos apibre˛ima bei kilmes ir išvestiniu kategoriju "med˛ius".
Ši programa daugiausia butu skirta kaip informacijos šaltinis studijuojantiems ekonomika arba turintiems menkas šios srities ˛inias, bet susiduriantiems su butinybe nagrineti finansine, bankininkystes ar panašia veikla.
Nagrinejant ryšius tarp ekonomikos kategoriju šalia kitu nuostatu tipu gaunami ir desniai. Juos galima sujungti i bendra sistema. Turint grandinini ryši tarp didesnio skaiciaus kategoriju, kaip vienos sistemos elementu visuma (tai turetu apimti bent jau pagrindines ekonomikos kategorijas) ir suskirscius jas i pagrindines ir išvestines, siekiant aiškiau ir vaizd˛iau pateikti ryši tarp kintamuju, reiketu naudotis grafinemis priemonemis pvzd., schema kurioje santykiai tarp kategoriju nurodomi rodykliu pagalba).
Remiantis aukšciau pateiktu pasiulymu, galima ryšius tarp kintamuju išreikšti matematinemis formulemis. Tai imanoma tik tuo atveju, kai tiriamas pakankamai didelis kategoriju skaicius. Tuomet, pasitelkus kompiuteri butu galima spresti šiuos u˛davinius:
1)suvedus priklausomu kintamuju reikšmes, prognozuoti ekonomikos ateiti;
2)stebeti ryšius tarp kintanciu ekonomikos reiškiniu.
Operacineje sistemoje MS-DOS 50 yra teksto redaktorius EDIT, kurio pagalba galima modeliuoti ekonomikos nuostatas. Šiuo teksto redaktoriumi galima:
-redaguoti, per˛iureti ir spausdinti tekstus;
-kurti ir redaguoti komandu grupes;
-rašyti programu tekstus.
Iškvietus redaktoriu EDIT, pimiausia i ekrana išvedamas pasisveikinimas ir pranešama, kaip per˛iureti pagalbinius paaiškinimus apie darba su redaktoriumi. Paspaude klaviša Enter, galesime susipa˛inti su darbo taisyklemis, o paspaude Esc,paruošime redaktoriu darbui su tekstais.
Ekrano viršutineje eiluteje yra komandu "meniu", kuriame išvardintos komandos File, Edit, Search, Option ir Help. Antroje nuo viršaus eiluteje u˛rašomas redaguojamo failo pavadinimas. Šia eilute vadinsime antraštine. Apatineje ekrano eiluteje apibudinama redaktoriaus busena konkreciu darbo momentu ir parodoma, kokius klavišus galima naudoti. Ekrano dešiniajame krašte ir antrojoje eiluteje nuo apacios yra skales, kurios rodo, kokioje failo dalyje dirbama ir gali buti panaudotos judejimui per teksta. Likusi ekrano dalis skirta failo turiniui rodyti. Toliau ja vadinsime teksto langu.
Redaktoriaus komandos gali buti vykdomos ivairiai: naudojantis komandu meniu, klavišu kombinacijomis ir pan.
Komandu meniu išvardintos komandos turi savo ˛emyn išskleid˛iamus meniu,kuriuose išvardintos visos tu komandu galimybes. I komandu meniu patenkama paspaudus klaviša Alt. Išskiriama kiekvienos komandos pirmoji raide. Neatleid˛iant klavišo Alt paspaud˛iamas reikalingas klavišas (F,E,S arba O) ir išskleid˛iamas reikalingas failas. Išskleistuose meniu pirmoji galimybe visada buna pa˛ymeta, be to, kiekvienoje galimybeje buna išskirta viena raide. Komanda ivykdoma spaud˛iant Enter arba ivedant reikalingoje komandoje išskirtaja raide.
Kartais išskleidus meniu kai kurios komandos negali buti vykdomos. Tokios komandos buna u˛rašytos blankiau, paprastai pilka spalva, ir jose nebuna išskirta raide. Jei bandysime ivykdyti neleistina komanda, išgirsime garsini signala, o komanda nebus vykdoma.
Paspaudus klaviša Esc, išeinama iš meniu ir nutraukiamas komandu darbas.
Daugtaškis išskleid˛iamuosiuose meniu rodo, kad komanda turi dialogo langa. Dialogo langas naudojamas tada, kai reikia ivesti papildomus duomenis komandai. Pvzd., norint išsaugoti surinkta teksta, reikes nurodyti failo pavadinima. Dialogo languose galima ivedineti teksta, pasirinkti galimybes iš siulomo sarašo, ivykdyti komanda iš komandu grupes.
Dirbant dialogo languose svarbiausi yra šie klavišai: Tab, Esc, Enter. Klavišas Tab (tabuliacija) perkelia ˛ymekli i kita lango sriti. Sutvarkius informacija vienoje lango srityje ir paspaudus klaviša Tab, pereisime i kita sriti. Visos sritys dialogo languose apeinamos cikliškai: iš paskutines srities pateksime i pirmaja ir galesime vel pasirinkti anksciau pereitas sritis. Klavišu kombinacija Shift-Tab perkelia ˛ymekli priešinga kryptimi. Klavišas Esc naudojamas komandoms nutraukti. Klavišas Enter dirbant dialogo lange gali buti paspaustas tik viena karta-kada visi duomenys nurodyti ir reikia vykdyti komanda.
Dialogo lange komandos apskliaustos simboliais " " ir " ". Paryškinti skliausteliai parodo, kuri komanda bus ivykdyta, kai paspausime Enter. Pa˛ymeti reikalinga komanda dialogo lange galima "ateinant" iki jos klavišu Tab. Dialogo lange kai kuriose komandose ar re˛imuose buna išskirtos raides. Paspaudus kartu klaviša Alt ir išskirta raide galima paleisti pa˛ymeta re˛ima, nepriklausomai nuo to, kur stovi ˛ymeklis.
Dirbant su teksto redaktoriumi, galima naudotis "pele". Naudojant "pele", ekrane yra specialus ˛ymeklis: simbolio dyd˛io staciakampis. Ekrane lieka ir tekstinis ˛ymeklis. Norint ivykdyti komanda ar pasirinkti kuria nors sriti, reikia, kai "peles" ˛ymeklis stovi reikalingoje vietoje "spragteleti" kairiuoju peles klavišu.
Toliau pateikiama technologija, kuria naudojant galima kompiuterio pagalba modeliuoti ekonomikos nuostatas. Tai daroma naudojantis redaktoriais WINWORD arba WORD FOR WINDOWS 2.0. Kompiuteris naudojamas teksto parašymui, teksto ivedimui i atminti, spausdinimui ir redagavimui.
Ekonomikos nuostatu modeliavimas naudojant redaktoriu WINWORD
1.Teksto parašymas.
Klavišas Paaiškinimas Pastabos
1 2 3
"Pele" Rodykle nuvedama ties meniu punktu File
Enter Paspaudus atsiranda File struktura
"Pele" Rodykle nuvedama ties New
Enter Su New komanda galima sukurti nauja do- Galima rašy-
kumenta. Atsiranda teksto ivedimo ˛enk- ti teksta
las
2.Teksto ivedimas i atminti
"Pele" Nuvesti rodykle ties File strukturoje esan-
cia komanda Save
Enter Sukurtas dokumentas išsaugomas
"Pele" Rodykle nuvedama ties Save as
Enter Dokumentas išsaugomas kitu vardu
3.Teksto spausdinimas
"Pele" Rodykle nuvedama ties File komanda
Print Prewiew
Enter Parodo dokumento išsidestyma lape prieš
spausdinima
"Pele" Rodykle nuvedama ties Print
Enter Išspausdina dokumenta, nustatant lapo nu-
meri ir dokumentu kopiju skaiciu
4.Teksto redagavimas
"Pele" Rodykle nuvedama ties komandu meniu
punktu Edit,kuris apima redagavimo ope-
racijas
Enter Atsiranda Edit struktura
"Pele" Rodykle nuvedama ties viena iš komandu:
Repeat, Cut, Copy, Paste. Vykdoma pasi-
rinkta komanda
Nuostatu modeliavimas tekstiniu redaktoriumi WORD FOR WINDOWS
1.Teksto parašymas
"Pele" Paleid˛iamas teksto redaktorius WORD
FOR WINDOWS 2.0
"Pele" Atidaromas ma˛as langas su u˛rašu po juo Galima atlikti
WORD FOR WINDOWS 2.0 Enter klavišu
Enter Paleid˛iamas tekstinis redaktorius Micro- Galima atlikti
soft Word du kartus grei-
paspaudus kai-
ryji "Peles"
klaviša
"Pele" Atidaroma File struktura
"Pele" Sustojus ties u˛rašu New atidaromas nau-
jas tekstinis failas, kuriame galima rašyti
nauja teksta
2.Teksto ivedimas atmintin
"Pele" Atidaroma File struktura
"Pele" Komandos Save pagalba išsaugojamas fai- Šia komanda
las ir iškvieciama saugojimo lentele vykdo Shift+
F12
"Pele" Pasirenkamas katalogas
"Pele" Pasirenkamas pakatalogis
"Pele" Lenteles punkte File name u˛rašomas
naujai sukurto failo vardas
"Pele" Suaktyvinus u˛raša Save tekstas patalpi- Komanda vyk-
namas i atminti do ir Enter
3.Teksto iškvietimas i ekrana
"Pele" Atidaromas File meniu, pasirenkamas no- Failu ieškoma
rimas failas keiciant direk-
torijas ir disku
tipus
Enter Ekrane atsiranda dokumentu sarašas
"Pele" Pasirenkamas reikalingas dokumentas
Enter Ekrane atsiranda tekstas
4.Teksto spausdinimas
"Pele" Atidaroma File struktura
Print Teksto spausdinimas
5.Teksto redagavimas
5.1.Jei ivestas angliškas tekstas
"Pele" Atidaroma Tools struktura
"Pele" Suaktyvinus Thesaurus, iškvieciama anglu Analogiška
kalbos redagavimo programa, kuri tikrina Shift+f7 ko-
˛od˛ius, klausdama, ar keisti juos manda
5.2.Jei ivestas lietuviškas tekstas
"Pele" Atidaroma Tools struktura
"Pele" Suaktyvinus "Pataisymai", iškvieciama lie-
tuviu kalbos redagavimo programa
Redagavimas reikalauja tam tikru igud˛iu. Ta pati rezultata galima gauti keliais budais. ˇemiau apibudinami pagrindiniai teksto redagavimo budai.
ˇymeklio valdymas. ˇymeklis teksto lange rodo vieta, kur ivedami simboliai. Jo padeti ekrane galima keisti rodykliu klavišais arba "Ctrl+kitas klavišas" komandomis.
Busenos eilutes dešiniajame gale yra du skaiciai, atskirti dvitaškiu. Jie rodo ˛ymeklio padeti ekrane: pirmasis skaicius rodo eilutes numeri, antrasis-simbolio numeri eiluteje. Prieš šiuos skaicius gali buti raides N ir C. Jos parodo, ar buvo paspausti klavišai NumLock(N) ir CapsLock(C ). Spaud˛iant šiuos klavišus atsiranda arba dingsta raides N ir C, kurios nurodo klaviaturos busena. Ijungus NumLock rodikliu klaviatura galima ivedineti skaitmenis, o ijungus CapsLock did˛iosios raides ivedamos be klavišo Shift.
Teksto iterpimas. Teksta galima iterpti i bet kuria vieta. Tam reikia nuvesti ˛ymekli i reikalinga vieta ir spausdinti teksta, kuri reikia iterpti. Tekstas i dešine nuo ˛ymeklio stumiamas i dešine, o renkamas tekstas iterpiamas prieš ankstesni teksta.
U˛rašymas surinkto teksto vietoje. Galima spausdinti seno teksto vietoje, ji pakeiciant nauju. Tam reikia paspausti klaviša Insert. ˇymeklis iš mirksincio brukšnelio pavirsta mirksinciu staciakampiu. Tai rodo, kad ivedamas tekstas pakeis anksciau surinkta. Vel paspaudus klaviša Insert gri˛tama i iterpimo re˛ima.
Teksto pašalinimas iš eilutes. Klavišo Delet paspaudimu pašalinamas simbolis, esantis dešiniau ˛ymeklio, o Backspase-kairiau ˛ymeklio.
Eiluciu skaidymas ir sujungimas. Kai reikia eilute padalinti i dvi, reikia nuvesti ˛ymekli ties simboliu, kuriuo turi prasideti antra eilute ir paspausti klaviša Enter. Eilute bus padalinta i dvi. Kai reikia dvi eilutes apjungti i viena, ˛ymeklis nuvedamas i antros eilutes prad˛ia ir paspausti klaviša Backspace. Dvi eilutes galima sujungti i viena ir kitu budu: nuveskite ˛ymekli i pirmos eilutes pabaiga ir paspauskite klaviša Delete. Pašalinus pirmos eilutes pabaiga, dvi eilutes bus sujungtos i viena.
Eiluciu iterpimas ir pašalinimas. Kai reikia iterpti tušcia eilute, ˛ymeklis nuvedamas i eilutes, prieš kuria turi buti tušcia eilute, prad˛ia ir paspausti Enter. Jei reikia pašalinti visa eilute, naudojama klavišu kombinacija Ctrl-Y.
Itrauka. Paspaudus Enter, ˛ymeklis pereina i kita eilute ir sustoja po ankstesnes eilutes teksto prad˛ia. Renkamas tekstas eiluteje nuo pirmos pozicijos. Klavišu Enter perejus i sekancia eilute, ˛ymeklis atsidurs jos prad˛ioje. Paspaudus kelis kartus tarpo klaviša, renkamas tekstas šioje eiluteje. Paspaudus Enter, ˛ymeklis sekancioje eiluteje atsidurs po pastarosios eilutes teksto prad˛ia. Tai labai patogu, kai reikia rinkti pastraipas, atitrauktas nuo lapo krašto.
Tabuliacija. Standartiškai klavišas Tab iterpia i teksta aštuonis tarpus. Norint pastumti eilute, reikia pastatyti ˛ymekli i pirmaja eilutes pozicija ir paspausti Tab. Jei reikia panaikinti tarpus eilutes prad˛ioje, butina nuvesti ˛ymekli i kuria nors eilutes vieta ir paspausti klavišu kombinacija Shift+Tab. Jei tekste buvo panaudotos itraukos, eilute bus stumdoma pagal jas, o ne pagal standartines pozicijas.
Pa˛ymetasis tekstas. Teksto redaktoriumi galima kopijuoti, iterpineti ir pašalinti teksto fragmentus. Norint pa˛ymeti teksta, reikia nuvesti ˛ymekli i fragmento prad˛ia, paspausti klaviša Shift ir jo neatleid˛iant eiti ˛ymeklio valdymo klavišais, kol bus pa˛ymetas visas fragmentas. Pa˛ymetasis tekstas išskiriamas kita spalva. Jis gali buti panaudotas kopijavimui, iterpimui arba pašalintas. Tai daroma iš karto po pa˛ymejimo, nes pa˛ymejimas dingsta pereinant prie dar nepa˛ymeto teksto.
Redaktoriaus komandos. Pagrindines komandos yra File, Edit, Search, Option, Help. Jos turi savo išskleid˛iamus meniu.
Komanda File. Skirta tvarkyti failams diske. Jos išskleid˛iamas meniu sudarytas iš galimybiu New, Open, Save, Save as, Print, Exit.
Komanda New (naujas) skirta naujam failo tekstui ivesti. Komanda Open (atidaryti) pakrauna faila iš disko. Ji naudojama katalogams ir diskams per˛iureti. Komandos dialogo lange reikia nurodyti failo pavadinima arba pasirinkti faila iš pateikto sarašo. Failus galima pasirinkti iš bet kurio katalogo arba disko.
Komanda Save (išsaugoti) skirta failams išsaugoti. Ši komanda u˛rašo redaguota faila i diska senu pavadinimu (dialogo nebuna). Jei redaguotas tekstas neturejo pavadinimo, vyksta toks pat dialogas, kaip komandoje Save as. Reikia nurodyti failo pavadinima ir kataloga, kuriame bus failas.
Komanda Save as (išsaugoti kaip.) skirta failams išsaugoti suteikiant jiems pavadinima. U˛rašo redaguota faila i diska nurodytu pavadinimu. Paprastai ji naudojama pirma karta u˛rašant faila. Dialogo metu reikia nurodyti failo pavadinima, galima nurodyti, kokiame diske ir kataloge bus failas.
Komanda Print (spausdinti) naudojama redaguojamiems tekstams spausdinti. Galima spausdinti teksto dali arba visa teksta.
Komanda Exit (išejimas) naudojama darbui su redaktoriumi u˛baigti. Jei bandysime baigti darba neišsaugoje redaguoto failo, bus pasiulyta ji išsaugoti.
Komanda Edit skirta darbui su teksto blokais. Išskleid˛iamame meniu yra keturios komandos, kurias galima ivykdyti tiek pasirenkant meniu "pele"), tiek klavišu kombinacijomis.
Komanda Cut (iškirpti) pašalina pa˛ymetaji teksta ir isimena ji operatyviojoje atmintyje. Isimintaji teksta galima iterpti i kita failo vieta. Komanda galima ivykdyti klavišu kombinacija Shift+Del.
Komanda Copy (kopijuoti) isimena pa˛ymetaji teksta operatyviojoje atmintyje. Tekstas faile lieka nepakites ir pa˛ymetas. Komanda galima ivykdyti klavišu kombinacija Ctrl+Ins.
Komanda Paste (iterpti) ties ˛ymekliu iterpia isimintaji teksta. Jei faile buvo pa˛ymetas tekstas, jis pakeiciamas isimintuoju tekstu. Komanda galima ivykdyti klavišu kombinacija Shift-Ins.
Komanda Clear (išvalyti) pašalina pa˛ymetaji teksta iš failo. Isimintasis tekstas nekeiciamas. Komanda taip pat galima ivykdyti paspaud˛iant klaviša Del.
Komanda Search naudojama teksto paieškai ir pakeitimui kitu tekstu. Išskleid˛iamo meniu komandos atidaro dialogo langus. Eiluteje "Find What" nurodoma, kokio teksto ieškoti. Pakeitimo komandoje "Change" yra u˛rašas "Change to", kuris nurodo, kuo rastaji teksta pakeisti.
Komanda Find (rasti) skirta nurodytam teksto fragmentui surasti. Komanda Repeat Last Find (pakartoti paskutine paieška) naudojama paieškos pakartojimui. Ji neturi dialogo lango ir gali buti ivykdyta paspaud˛iant klaviša F3.
Komanda Options nustatomi redaktoriaus darbo re˛imai.
Komanda Help Path galima nurodyti, kur saugomas pagalbines informacijos failas Edit Hlp.
Prad˛ioje tikslinga parengti algoritma, kuris veliau pades sudaryti programa.
Kompiuteriu modeliuoti galima ne tik nekintancias,desningas nuostatas, bet ir tas nuostatas, kurios laikui begant ar susikloscius tam tikroms aplinkybems kinta. Panagrinekime konkretu pavyzdi. Nagrinekime kategorija "gamyba". Pagal apibre˛ima, tai - prekiu ir paslaugu kurimo procesas. Analizuodami šio reiškinio kitima laike, gausime nuostata: "gamyba laikui begant kinta". Tai savybe, gauta analizes metodu. Taciau atskirais laikotarpiais ir apibre˛toje teritorijoje gamyba gali augti arba ma˛eti. Sudarome algoritma:
Gamyba
Kinta
Laikui begant
Arba
Auga Ma˛eja
Algoritmas dvejukei:
Gamyba-prekiu ir paslaugu kurimo procesas.
Preke-produktas, pagamintas rinkai, pardavimui.
Prekiu kiekis priklauso nuo gamybos apimties. Tai desnis, gautas analizes metodu.
Gamyba
Laikui begant
Kinta
Arba
Auga Ma˛eja
Dideja Ma˛eja
Prekiu kiekis
Pagal šiuos algoritmus galima sudaryti kompiuterines programas, kurios modeliuotu ekonomikos nuostatas. Modeliavimui naudojamos kategorijos, u˛rašytos i kompiuterio atminti. Konkreciu nagrinejamu atveju, modeliuojant nuostatas buvo pritaikytas analizes metodas, taciau gali buti panaudoti ir tokie metodai, kaip sinteze, "šaku ir ribu" ir kiti. Kompiuterio panaudojimas ˛ymiai sueefektyvintu ekonomikos nuostatu modeliavimo procesa, nes pagreitetu informacijos apdorojimas.
Vienas iš galimu nuostatu modeliavimo algoritmu galetu buti nuostatu duomenu pavertimas matematinemis formulemis. Tuomet naudojantis irodytais matematikos desniais galima išvesti naujas nuostatas. Pavyzd˛iui, turime tris kategorijas.
Technologija-gamybos procesu budu ir priemoniu bei ˛iniu apie juos visuma.
Efektyvumas-sanaudu ir rezultatu santykis.
Laiko norma-laikas, per kuri atitinkamomis organizacinemis-techninemis salygomis tam tikros kvalifikacijos darbininkas (ar ju grupe) turi pagaminti produkcijos vieneta arba atlikti gamybine operacija.
Kompiuteris nesugeba savarankiškai mastyti, todel vienukes ir dvejukes turi sudaryti ekonomikos-matematikos specialistai. Šia informacija tikslinga patalpinti i sugebancios ja apdoroti programos duomenu baze.
Musu atveju vienukes galetu buti tokios.
Technologija laikui begant tobuleja. U˛duokime salygines technologijos kitimo ribas tarp 0 ir 1 t.y. ˛ymekime: technologija
].
Efektyvumas laikui begant auga. Analogiškai technologijai-efektyvumas
Laiko norma laikui begant ma˛eja. Laiko norma
Sudaromi poriniai kategoriju ryšiai.
Technologija-laiko norma: technologijos tobulejimas ma˛ina laiko norma. Laiko norma technologija.
Technologija-efektyvumas: technologijos tobulejimas didina efektyvuma. Efektyvumas=PK*technologija, kur PK-proporcingumo konstanta.
Efektyvumas-laiko norma: ma˛ejant laiko normai, auga efektyvumas. Efektyvumas laiko norma.
Sudeje triju lygybiu kairiasias ir dešiniasias puses, gausime pareinamybe, iš kurios seka:"technologijos tobulejimas ma˛ina laiko norma ir didina efektyvuma".
Toliau aprašyta programine iranga tiktu organizacijai, naudojanciai ekonomikos kategorijas, modeliuojanciai nuostatas, priimanciai vienokius ar kitokius ekonominius sprendimus. Tai pvzd., galetu buti mokslo, mokymo istaiga, institucija, kontroliuojanti ukine veikla ir pan.
Vienas pagrindiniu u˛daviniu butu informacijos surinkimas ir saugojimas. Tam labiausiai tiktu kliento- serverio architektura paremtos duomenu baziu valdymo sistemos (pvzd., DBVS "Oracle"). Tokiu atveju visa informacija butu saugoma viename galingame kompiuteryje-serveryje ir butu pasiekiama neribotam vartotoju- klientu skaiciui. Informacija galetu pasinaudoti ne tik tame paciame pastate, bet (interneto pagalba) ir kiekvienoje pasaulio vietoje esantys vartotojai. Tokioje duomenu bazeje butu saugoma:
1.Ekonomikos kategorijos.
2.Ryšys, nusakantis, kaip tos kategorijos susijusios su kitomis kategorijomis, t.y. butu realizuota pakopiška kategoriju sistema.
3.Ekonomikos nuostatos.
4.Informacija apie išorinius duomenu bankus.
5.Kita reikalinga informacija.
Kitas svarbus komponentas butu programine iranga. Turint pakankamai laiko ir lešu, galima butu sukurti programine iranga, skirta ekonomikos nuostatu modeliavimui.
Reziumuojant ankstesnius samprotavimus būtina konstatuoti štai ką.
Žmogus modeliuoja ekonomikos nuostatas į pagalbą pasitelkdamas kompiuterį, kuris gali pagal duotą požymį rasti pagrindinius derinius, susisteminti jų aibę, greitai rasti reikiamą informaciją, taip pat grupuoti nuostatas, registruoti jau išnagrinėtas, saugoti informaciją.
Kompiuteriu galima modeliuoti tiek tas nuostatas, kurios yra stabilios ir nekinta, tiek ir tas, kurios kinta, nes kompiuteryje galima išsaugoti ir pakeisti informaciją.
Nuostatos iš vienos ir dviejų kategorijų sudaromos, išnagrinėjus šių kategorijų kitimą laike ir erdvėje, visus jų tarpusavio ryšius.
Iš kompiuterio sumodeliuotų nuostatų žmogus turi atsirinkti racionalias nuostatas, jei reikia, inicijuoti rezultatų tvarkymą, išvedimą.
Kompiuterio panaudojimas leidžia sutaupyti laiką duomenų rūšiavimui, informacijos paėmimui ir patalpinimui į saugyklas, duomenų (rezultatinės informacijos) koregavimui ir pateikimui vartotojui (išvedant į ekraną).
Kompiuteris negali taikyti stebėjimo, genetinio, verifikacijos metodų ieškant ryšių tarp ekonomikos kategorijų. Jis gali tik analizuoti turimą informaciją.
Taigi matome, kad ekonomikos nuostatų modeliavimas be kompiuterio būtų įmanomas tik nedidelės apimties tekstams. Norint modeliuoti didesnės apimties tekstus arba našiai ir tiksliai modeliuoti nedidelės apimties tekstus būtina pasitelkti kompiuterį. Kompiuteryje saugoma pradinė informacija: ekonomikos kategorijos, jų apibrėžimai, modeliavimo metodai, ekonomikos nuostatų tipai, pagalbinių žodžių sąrašas. Žmogus, pasinaudodamas šia informacija, modeliuoja ir redaguoja ekonomikos nuostatas, kurioms sudaryti pakanka vienos ar dviejų ekonomikos kategorijų. Trejukes ir dar skaitlingesnes ekonomikos nuostatas, panaudodamas paprastąsias, žmogaus sudarytas nuostatas, modeliuoja kompiuteris. Tokiu būdu gaunamas informacijos masyvas, kuriame yra ekonomikos dėsniai, principai, savybės, kriterijai, apribojimai, dogmos ir pan. Iš jo galima išsikviesti informaciją pagal požymius: kategorijų skaičius nuostatoje, kategorijų pakopiškumas, ekonomikos nuostatos tipas, panaudoti metodai ir pan.
|
