Erelis zuvininkas (Pandion haliaetus)

Erelis zuvininkas (Pandion haliaetus)

Isvaizda. Didesnis uz suopį. Kūnas 55 cm ilgio, sveria apie 1,5 kg. Galva balsva, turi juodus isilginius dryzelius pakausyje, kur pailgėjusios plunksnos pr 19119t195t imena kuoduką; per akis eina juoda juostelė. Virsutinė pusė rusvai juosva, apatinė - balta, o krūtinėje turi tamsią skersinę juostą. Uodega pilkai ruda, ismarginta balsvomis skersinėmis juostomis. Snapas juodas; kojos melsvos, nagai juodi. Jauniklių nugara rusvesnė negu suaugusių, ismarginta balsvomis dėmelėmis, kaklas ir krūtinė rudesni, dėmėti, galva tamsesnė.
Nuo kitų plėsriųjų pauksčių skiriasi tamsia kūno virsutine puse, beveik balta galva ir balta apatine dalimi. Kai skrenda, į akis krinta ilgi, palyginti siauri sparnai. Daznai pakimba ore virs vandens, pastebėjęs zuvį, krinta zemyn ir puola į vandenį.
Balsas. Gana tylus, kartais galima isgirsti trumpą svilpesį arba pasikartojantį klegesį.
Paplitimas. Lietuvoje retas, peri ( Ignalinos raj.). Pavasarį pasirodo balandzio, o isskrenda spalio mėnesį.
Buveinė.  Vietovės prie vandenų. Dazniau pastebimas tvenkiniuose.
Veisimasis. Lizdą krauna aukstai medziuose netoli vandens. Deda 3-4 baltus, rudomis bei pilkomis dėmėmis nusėtus kiausinius (61,6 X 46,4 mm; 68-71 g ). Peri 37-38 dienas. Veda vieną vadą. Jaunikliai lizdą palieka po 2 mėnesių.

Minta beveik tik zuvimi.