Fasizmas
Fasistų veikla buvo grindziama is esmės tais pačiais principais bei metodais, jie siekė įvesti - totalitarinį rezimą. Fasistinei valdziai būdinga prievarta, griezta piliečių ir visuomeninio gyvenimo kontrolė. Fasistai remdamiesi viduriniais sluoksniais 14414e48o plačiai naudojo socialinę demagogiją, prievartos priemones, propagavo nacionalizmą, karines ekspansijas, rasinę nelygybę. Fasizmo ideologija buvo grindziama geopolitika, rasistinėmis prancūzų rasytojo Z.A de Gobino teorijomis, bei vokiečio filosofo O Spenglerio idėjomis. Fasizmas atsirado jau karo metais , susiformavus galingiems monopolijų susivienijimams, tarp verslininkų ir valstybės atsirado ekonominė trintis. Daug kas tuo metu palaikė fasistus, nes tada jie atrodė, kaip ryztinga ir patikima jėga, galinti atkurti po karo sugriauta tvarką, pasipriesinti komunistiniam judėjimui ar net jį sutriuskinti, įveikti visuomenės pakrikimą.
Fasistiniams judėjimams įsigalėti padėjo jų metodai. Jie kūrė sukarintas draugoves, demagogiska propaganda formavo tautų "skriaudų jausmą", įvedė griezta organizacinę struktūrą ir discipliną, neginčijąmą vado autoritetą.
Fasizmas Italijoje
Fasistų vadas buvo Benitas Musolinis, kuris su savo bendraminčiais kritikavo silpną liberalų vyriausybę, socialistus, vėliau pradėjo kovą dėl valdzios. Fasistai greitai gavo tai, ko siekė, nes nuolat besikeičiančios vyriausybės nesiėmė jokių priemonių pries fasistus. 1922 10 29 Italijos karalius pavedė Musoliniui sudaryti vyriausybę. Ji buvo koalicinė, o taip savo kalboje Musolinis pasakė "mums reikia visiskos valdzios ir mes patys prisiimam visą atsakomybę". Atėjęs į valdzią Musolinis netapo kapitalistų įrankių, nes turėjo savo planų ir tikslų.
Uzsitikrinęs armijos, baznyčios, karaliaus bei įvairių partijų pritarimą, Musolinis pradėjo griauti liberaliąją parlamentinę Italijos valstybės santvarką. Musolinis pasiekė, kad vykdomoji valdzia pasidarytų aukstesnė uz įstatymų leidziamąją.
Ekonominę politiką fasistai grindė "produktyvizmo" principu. Valstybė nutraukė subsidijas nerentabilioms įmonėms ir pramonės sakoms, uzdėjo pelno mokestį zemdirbystės ūkiams.
Musolinio uzsienio politiką, pagrįsta gretimu salių raminimu "draugystės ir sirdingo bendradarbiavimo paktais", prekybos susitarimu.
Italijoje įvedus Musolinio diktatūrą buvo uzdraustos visos kitos partijos. Fasistai sukūrė savas profsąjungas, uzdraudė streikus, įmonininkų ir darbininkų ginčus sprendė valstybė.ji taip pat tvarkė ekonomiką, kisosi į kultūros ir mokslo veiklą. Teisingumo organai neteko savarankiskumo ir tarnavo diktatūrai.
Fasizmas Vokietijoje
Vokietijoje fasistams(nacistams) vadovavo Adaolfas Hitleris. Jis greitai pareiskė savo pretenzijas į valdzią ir siekė ją paimti. Nacistai ypač suaktyvėjo pasaulinės ekonominės krizės metais, kada daugelis manė, kad valstybė beveik suzlugo. Kaip tik tokiomis sąlygomis didėjo Hitlerio vadovaujamą nacistų įtaka įvairiems gyventojų sluoksniams. Dėl krizės nacistai kaltino demokratiją, Versalio taikos sutartį ir zydų kapitalistus. Krizei įveikti jie siūlė sustiprinti valstybės vaidmenį politikoje ir pradėti atvirai ginkluotis. Tokios propagandos davė daug naudos. 1932 m. rinkimuose gavo daugiausiai balsų, o stambieji verslininkai ir kariuomenės vadovybė nutarė palakyti Hitlerį.
1933 01 30 Hinderburgas paskyrė Hitlerį Vokietijos vyriausybės vadovu. Per keletą mėnesių nacistai panaikino demokratiją, uzdraudė kitas partijas ir padarė tą patį, ką Italijos fasistai.
Fasizmas Europoje
|
