IMONES VEIKLOS ANALIZE

Verslo aprasymas

Dabartiniu metu musu salies rinka prisotinta prekėmis ir paslaugomis. Kai rinkoje yra didele siūlomu paslaugu ir prekiu įvairove, pirkėjui daznai buna nelengva suisorentuoti ir nuspresti, kokias prekes ar paslaugas issirinkti. Imones vadovas turi labai gerai zinoti ir moketi laiku pasiulyti preke ar paslauga t.y. moketi laiku patenkinti pirkėjo poreikius taip, kad jis taptu nuolatiniu imones potencialiu klientu.

I I "Mesos gaminiai" tenkinantis visu pirkėju poreikius. Pirkėjus apgaubs jauki parduotuves atmosfera, originalus interjeras, mandagus pardaveju aptarnavimas ir, zinoma, platus bei ivairus asortimento pasirinkimas.

I I " Mesos gaminiai" nuosavybes teises priklausys vienam fiziniam asmeniui - Rasai Klimaitytei.

Pagal imones apskaičiavimus, kad pradeti si versla, imonei reikes mazdaug 20000 Lt. Pinigus ines pati savininke is savo santaupų.

Individualiuju imoniu privalumai:

Jas lengva steigti, nes nera nustatytas minimalaus kapitalo dydis, paprastesne buhalterine apskaita.

Savininkas gali laisvai daryti sprendimus, pats spresti kaip paskisrstyti pelna, jam nereikia tartis su partneriais todel nesugaistama papildomai laiko ir jegu.

Savininkai gali dziaugtis sekme ir pripazinimu, pasiektu savo pastangomis, todel jiems svarbu gerinti darbo salygas, rupintis dirbanciu personalu, kad jie geriau ir efektyviau dirbtu.

Savininkas lengvai gali nutraukti savo imones veikla, kaip ir pradeti, jam tik reikia pateikti informacija apie sumoketus mokescius "Sodrai", valstybiniai mokesciu inspekcijai, bei kitus dokumentus, ir jo veikla sustabdoma.

Paprastesne financine atsakomybe. Nesekmes atveju atsako tik savininkas savo turtu.

Individualiuju imoniu trukumai

Vienas rimciausiu - visiska savininko atsakomybe, nes imones turtas neatskirtas nuo savininko.

Nera veiklos testinumo ( savininkui mirus veikla uzdaroma).

Kapitalo ribotumas, nes dazniausiai I I savininkas gali pasiskolinti tiek kiek pats susitaupe.

Tiekejai nelabai nori bendrauti su I I, del financines ju veiklos kontroles stokos.

Sprendimu kokybe priklauso nuo savinin ko patirties ir ziniu.

Kadangi veiklos mastai nedideli, jiems sudetinga idarbinti aukstos klasifikacijos darbuotojus.

Profesanalios vadybos stoka.

TIKSLAI IR UZDAVINIAI

I I "Mesos gaminiai" strateginiai tikslai:

1. Uzimti kuo didesne rinkos dali ir ja plesti;

2. Tapti perspektyvia Jurbarko rajono imone;

3. Gauti kuo didesni pelna.

I I "Mesos gaminiai" uzdaviniai:

1. Parengti rinkodaros strategija;

2. Teigiamo imones ivaizdzio formavimas;

3. Didinti pardavimu apimtis.

Produkto aprasymas

Imone prekiaus ivairiais mesos gaminiais tai: rukytais kumpiais, rukytomis desromis,daktariskomis desromis, sviezia mesa, sviezios mesos kaulais, ivairiu vyniotiniu rusimis.

I I "Mesos gaminiai" prekiaus vyniotiniais su kepenu idaru, su kiaules leizuvio idaru, kiaulies ausies ir liezuvio vyniotiniais, su kumpio idaru vyniotiniais. Tai yra naujiena Jurbarko mieste, tad tikimasi, kad sie produktai tures gera paklausa.

Zmones labai vertina sveikata ir skanu maista, todel imone prekiaus auksciausios kokybes ir visada svieziais gaminiais. Firminiai receptai bei specialus priedai suteiks jiems malonu ir subtilu skoni.

Mėsa - baltymų ir gelezies saltinis

Mėsa - baltymų ir gelezies saltinis
Mėsa - vienas vertingiausių  maisto produktų. Joje yra visų svarbiausių maisto medziagų, kurių reikia zmogaus organizmui. Svarbiausias mėsos komponentas yra raumeninis audinys. Vertingiausia  raumenų sudėtinė dalis yra baltymai, kurie sudaro apie 80 proc. raumeninio audinio medziagų. 

Mokslininkų duomenimis 100 gramų mėsos yra 30-40 proc. suaugusio zmogaus baltymų paros normos.

Baltymai yra amino rūgsčių, kurios vartojamos kaip ląstelių statybinė medziaga, saltinis. Mitybos poziūriu gyvūniniai baltymai yra vertingesni negu augaliniai.  Raumenyse yra 1-1,5 proc. mineralinių medziagų, kurios yra daugelio organizmo struktūrinių komponentų pagrindas.   Daugiausia yra kalio, fosforo, natrio, gelezies, magnio.  Be to raumenyse yra mikroelementų: vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio.

Pazymėtina, jog mėsos mineralinės dalies elementai, isskyrus nedideles isimtis, yra biologiskai aktyvioje, zmogaus organizmui lengvai pasisavinamoje formoje. Mėsoje yra ir vitaminų, ypač B grupės. Vitamino C mėsoje beveik nėra. A, D ir E randama mazais kiekiais.

Baltymai reikalingi tiek jauno tiek pagyvenusio zmogaus organizmui.  Specialistų teigimu, baltymai turi sudaryti apie 15 proc. bendro maisto kaloringumo. Svarbiausias baltymų saltinis - mėsa, pienas, zuvis, pupos, zirniai, kiausiniai.

Mėsos biologinė vertė Pagrindinis mėsos, kaip maisto produkto, kokybės rodiklis yra jos biologinė vertė. Mėsos biologinė vertė priklauso nuo maistingumo, organoleptinių bei higieninių savybių ir kaloringumo. Mėsos kokybė, o  svarbiausia jos maistinė vertė priklauso  nuo jos sudedamųjų dalių santykio. Didziausią maistinę vertę turi raumeninis audinys, maziausią - jungiamasis.

Todėl kuo mėsoje daugiau raumeninio  audinio, tuo - didesnė  jos  maistinė vertė. Tam tikras  kiekis riebalinis audinio mėsoje  padidina  jos kaloringumą ir maistinę vertę, suteikia  būdingą skonį ir aromatą.

Maistingumas, organoleptinės savybės labai priklauso nuo raumenų, riebalų jungiamojo santykio mėsoje.

Vidutiniai baltymų ir riebalų kiekiai mėsoje: jautienoje - ~ 20 proc. baltymų; 7-12 proc. riebalų;
kiaulienoje - ~ 11-17 proc. baltymų; 28-50 proc. riebalų;
vistienoje - ~  20 proc.; / 18 proc.

Mėsos kokybę, jos savybes ir vertę apsprendzia gyvulio veislė, lytis, amzius, įmitimas, sėrimo būdas, skerdimo sąlygos.

Vertingesnė  mėsa turinti kuo daugiau raumeninio audinio, jaunų gyvulių, skerstų nestresinėje gyvulio būsenoje. Mėsos maistinis vertingumas priklauso nuo to, ar organizmas gauna medziagas, būtinas medziagų ir energijos mainų procesams, ar tos medziagos lengvai įsisavinamos.

Ne maziau svarbu mėsos juslinės savybės:

• spalva, kuri labai priklauso nuo gyvulio rūsies, mėsos laikymo sąlygų;
• konsistencija- svelnumas, minkstumas, sultingumas priklauso nuo mėsos sudėties, brandinimo laiko ir sąlygų;
• skonis ir kvapas -  sviezios mėsos skonis - kiek saldokas,  prieauglio mėsa - be isreiksto skonio ir kvapo;

Mėsos aromatas priklauso nuo joje esančių lakiųjų medziagų. Suaugusių gyvulių mėsa yra kvapnesnė negu jaunų. Virta mėsa yra aromatingesnė. Dideli mėsos gabalai isskiria daugiau aromato, nei mazi. Verdant, kai pakinta raumenų baltymai ir ekstrahuojamos medziagos, atsiranda natūralus mėsos skonis. Būdingiausią skonį ir aromatą turi subrendusi mėsa.

Vistiena ir kalakutiena yra svelni, balta, turi didelį kiekį baltymų ir ekstrakcinių medziagų. Baltieji pauksčių raumenys ypač vertinami. Vandens pauksčių mėsa - ząsiena ir antiena yra tamsi, turi didesnį riebalų kiekį. Aviena turi kur kas daugiau riebalų nei jautiena.

Daugiausia miegą gerinančio ir nervus stiprinančio vitamino PP t.y. niacino yra kepenyse - 12,2 mg (100 g), paukstienoje 9,6 mg (100g), kiaulienoje 3,6 mg (100g). Dienos norma 13-15 mg.

Mėsos aprodojimo būdai
Termiskai apdorojant mėsą prarandama dalis vitaminų:

• verdant - 15-40 proc. B grupės vitaminų;
• kepant - 40-50 proc.
• troskinant - 30-60 proc.
• konservuojant - 50-70 proc. 

Saldant mėsą, vitaminų kiekis beveik nesikeičia, tačiau ilgai laikant susaldytą mėsą, susidaro joje ledo kristalai, kurie auga, ardo ląsteles t.y. atsildant mėsą, gaunami nemazi masės ir vertingų maistinių medziagų nuostoliai.  Biologiskai vertingiausia - sviezia atsaldyta mėsa. Saldytą mėsa geriau atsildyti pamazu, dideliais gabalais vėsioje patalpoje. Taip atsildomos mėsos sultys, susidariusios is istirpusių ledo kristalų, vėl įsigeria į raumeninį audinį. Mėsa pasidaro beveik tokia, kokia buvo.  

Zmogui labai svarbu mėsos aromatas ir skonis. Mėsoje yra 1,5- 2 proc. ekstrakcinių medziagų. Verdant mėsą, jos patenka į sultinį. Kai kurios jų  is dalies lemia mėsos skonį bei kvapą, ypač sultinio, skatina virskinimo liaukų sekreciją. Daugiau sių medziagų būna suaugusių ir maziau jaunų gyvulių mėsoje.

Skystis, kuriame virė mėsa (mėsos sultinys) - mineralinių medziagų saltinis. Tinka naudoti  sriuboms ir padazams.

Maistui  naudojami ir taip vadinami valgomieji subproduktai - liezuviai, kepenys, inkstai, sirdys, diafragmos,  plaučiai, galvos, kojos, uodegos, ausys, skrandziai, karvių tesmenys ir kiti.

Savo morfologine ir maistine sudėtimi skirtingi subproduktai gerokai skiriasi. Tokie subproduktai kaip liezuvis, kepenys, smegenys, inkstai, savo maistine verte nuo mėsos neatsilieka  ir laikomi delikatesais, o subproduktai, į kurių sudėtį įeina daug jungiamojo audinio, yra menkos maistinės vertės.

Kepenys - vertingas maisto produktas. Jų sudėtyje esantys baltymai turi didelį kiekį nepakeičiamų amino rūgsčių. Kepenyse yra  nemazai gelezies, fosforo,  B ir A grupės vitaminų, fermentų. Pagal maistinę vertę po kepenų  seka inkstai, liezuviai, sirdys, smegenys, plaučiai.

Apdoroti subproduktai realizuojami arba sunaudojami mėsos produktų gamybai. Mazos maistinės vertės subproduktai dazniausiai naudojami mėsos-kaulų miltams gaminti arba kailinių zvėrelių pasarui.

Subproduktų gaminiai turi specifinį skonį ir skirti tokiems vartotojams, kurie mėgsta tam tikrų skonių gaminius. Tokius kaip   saltieną, kepenų pastetus, rūkytas kiaulių ausis ar kojas, paukstienos skrandukus ar sirdeles ir pan.

Subproduktai naudojami ir kaip zaliava į mėsos gaminius (desras, desreles), kurių pagrindinę dalį sudaro vienos ar kitos gyvulių rūsies mėsa.  Jie suteikia gaminiui tam tikrą skonį, kuris vartotojui gali būti ir nepriimtinas, ypač kai subproduktų įdedama pakankamai didelis kiekis. Todėl pirkėjas,  pirkamas produktą,  turėtų  pasidomėti produkto sudėtimi, kuri nurodoma zenklinimo etiketėje.

Didelė dalis subproduktų  turi palyginti daug kolageno, kuris  suteikia  mėsos gaminiui konsistenciją (pvz. maitinės kiaulių odelės). Be to subproduktai atpigina mėsos gaminį. Gal tai ir yra viena is pagrindinių priezasčių, kad nemaza dalis mėsos gaminių gaminama naudojant juos kaip zaliavą.

Mėsos mechaninis apdorojimas 
Mechaniskai atskirta mėsa (separuota mėsa), sutrumpintai vadinama MAM, yra  piure konsistencijos mėsos ir nuograndų nuo kaulų masė, gauta specialiais įrenginiais (presais)   presuojant  kiaulių  ar pauksčių kaulus likusius po mėsos ispjaustymo, kurioje yra kaulų likutis, padidintas kalcio kiekis.  Nuo kitų metų  pagal naujus teisės aktus kalcio kiekis MAM bus grieztai reglamentuotas.

Mechaniskai atskirtą mėsą leidziama naudoti tik silumą apdorotų mėsos produktų gamyboje. Ji  naudojama  pigių, prastesnės kokybės mėsos  produktų, kurie nereikalauja tam tikros mėsos struktūros pjūvyje, gamybai.  Tai gali būti  virtos desros  ar  desrelės,  mėsos pastos, burgerių, miltiniai kepiniai ar pyragai  su įdarais, sriubos ir kiti maisto produktai. Mechaniskai atskirtos mėsos kaina gali būti net 10 kartų mazesnė uz kitą mėsos zaliavą. Perkant dazniausiai neįtikėtinai pigų mėsos produktą, labai tikėtina, kad jo gamyboje buvo panaudota mechaniskai  atskirta mėsa.

Todėl labai svarbu, renkantis mėsos  produktus, atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Mechaniskai atskirtos mėsos panaudojimas gamyboje turi būti įvardintas.

Mėsos kokybė
Kiekvienas atidesnis pirkėjas gali spręsti apie mėsos kokybę pagal jos isvaizdą (t.y. raumeninio, jungiamojo, riebalinio  audinio kiekį), spalvą (sąlyginai blyski spalva, atsizvelgiant į mėsos rūsį, rodo, kad mėsą gali būti nesviezia), konsistenciją (sviezios mėsos konsistencija - stangri), kvapą (mėsa pradėjusi gęsti turi nebūdingą mėsai, nemalonų kvapą).

Reikia rinktis:

• parduotuvę,
• produktą ,
• gamintoją,
• apie produktą spręsti pagal  jo sudėtį.

Rinktis mėsos produktą reiktų pagal jo rūsį, sudėtį, isanalizavus ar sudėtyje nurodyti komponentai atitinka vartotojo norus, ar atskirų komponentų skonis patinka vartotojui. Aisku, būtina atkreipti dėmesį į produkto vartojimo trukmę.

Vien produkto  kaina, jo įpakavimas, viliojantys uzrasai,  renkantis produktą, negali būti jo pasirinkimo pagrindiniais  kriterijais.

INFORMACIJAI VARTOTOJUI
Mėsos produktų gamybos įmonės siūlo vartotojams įvairiai apdorotus  mėsos produktus:  atsaldytą nuo 0  -  plius 7° C temperatūros  ar susaldytą  iki minus 18 ° C temperatūros  pjaustytą ar smulkintą  (maltą)  sviezią mėsą  ar mėsos pusgaminius (mėsos ruosinius), mėsos gaminius (desras, desreles ir pan.).

Mėsos pusgaminiai tai sviezia mėsa, į kurią pridėta prieskonių, kitų maisto produktų ir, kuriuos pries vartojimą, būtiną  isvirti, iskepti ar kitaip apdoroti karsčiu. 

Mėsos gaminiai tai mėsos produktai, kuriuos galima vartoti tiesiogiai be papildomo jų siluminio apdorojimo. Mėsos gaminiai skirstomi į termiskai apdorotus (virtus, keptus, karstai rūkytus, virtus-rūkytus)  ir termiskai neapdorotus (salto rūkymo, vytintus(dziovintus).

Termiskai apdoroti mėsos gaminiai  t.y. tokie gaminiai, kurie gamybos metu buvo kaitinami karstame ore arba vandenyje, vandens garuose arba riebaluose ar kitoje aplinkoje iki vidinės gaminio temperatūros ne zemesnės kaip 68 °C.

Termiskai neapdoroti mėsos gaminiai  pvz. salto rūkymo gaminiai gamybos proceso metu rūkomi saltais (35 °C ir zemesnės temperatūros) nevisisko degimo medienos dūmais, o vytinti ar dziovinti mėsos gaminiai gamybos proceso metu  ilgą laiką laikomi tam tikromis aplinkos sąlygomis, kol is jų isgaruoja dalis drėgmės, jie įgauna specifinį skonį ir tinka vartoti be papildomo apdorojimo. 

LIETUVOS STANDARTAS LST 1919 MĖSOS GAMINIAI
Nuo 2004 m. balandzio 1 d. įsigaliojo Lietuvos standartas LST 1919:2003 "Mėsos gaminiai", pagal kurio reikalavimus  visi vidaus rinkai teikiami mėsos gaminiai turi atitikti tam tikrus  kokybės reikalavimus. Sis standartas tapo privalomu visiems į Lietuvos  rinką tiekiamiems mėsos gaminiams,  sugrieztino, kokybės reikalavimus mėsos produktams.
Siuo dokumentu siekiama uztikrinti  mėsos gaminių  kokybę, suskirstyti juos į rūsis pagal gamybai panaudojamų zaliavų  kokybę, jų mitybinę vertę, sudaryti galimybę vartotojams pasirinkti mėsos produktus pagal savo poreikius. Standartas nustato mėsos gaminių, priklausomai nuo jų rūsies,  kokybės rodiklius: maziausią leidziamą raumeninio mėsos audinio baltymų kiekį, didziausią leidziamą riebalų ir drėgmės kiekį, riboja mėsos pakaitalų ir  krakmolo kiekius, numato papildomus  zenklinimo rekvizitus, kad vartotojas būtų geriau informuotas apie produktą, be to apibūdina gabenimo bei laikymo sąlygas.

Pagal sį standartą auksčiausios rūsies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik is mėsos zaliavos, nenaudojant augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų, maisto uzpildų bei mechaniskai atskirtos mėsos.

I rūsies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, uzpildų  ir  krakmolo  naudojimas  yra ribojamas, neleidziama naudoti sojos miltų. 

II rūsies mėsos gaminiuose neribojamas krakmolo ir uzpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo jų kiekį nurodyti zenklinimo etiketėje.

Patvirtintas standartas ne tik suskirsto  mėsos gaminius  į termiskai apdorotus ir termiskai neapdorotus, bet ir reikalauja tiksliau apibūdinti jų apdorojimo technologines ypatybes (saltai rūkyti, karstai rūkyti, mazai rūkyti).

Standarto reikalavimai  ne tik įpareigoja  gamintojus pagerinti  mėsos gaminių kokybę,  pirkėjas yra geriau informuotas apie produktą ir gali paprasčiau jį issirinkti, bet atsirado   garantija jog rinkdamasis ir mokėdamas uz aukstesnės kokybės pirkinį, pirkėjas neabejotinai gauna kokybiskesnį produktą.

Vartotojas, pirkdamas bet kurį mėsos produktą, apie jį turi būti issamiai informuojamas zenklinimo etiketėje.

Zenklinimo etiketėje  turi būti nurodyta:

• mėsos gaminio  pavadinimas ir jo terminio apdorojimo būdas,
• gamintojo pavadinimas ir adresas,
• mėsos gaminio rūsis, 
• mėsos gaminio  sudėtis, isvardijant mazėjančia tvarka   gamybai panaudotas zaliavas,
• maisto priedai, nurodant ne tik jo pavadinimą ar E numerį, bet ir jo atliekamą funkciją produkte,
• laikymo sąlygos,
• data - iki kada gaminys tinka vartoti, 
• gaminio kiekis g arba kilogramais, kai jis sufasuotas. 

Gaminio vartojimo instrukcija privalo būti nurodyta, kai gaminys yra neįprastas ir vartotojui gali būti neaisku, kaip jį tinkamai vartoti, o maistinę ir energinę vertę būtina nurodyti, kai ant produkto ar etiketės prie jo pateikiamas mitybinis teiginys apie produkto savybes.