Ignalinos AE sauga

1.Ar sprogs Ignalina

Cernobilis niekaip, net ir norint, net su diversantais, negali pasikartoti Ignalinoje. Todel, kad Ignalinoje jau seniai istaisyta ta nelemta konstruktoriu klaida - jokiam rezime nera teigiamo reaktyvumo koeficiento! Tai padaryta i dali kanalu istacius neutronus sugeriancius strypus, padidinus kuro isodrinima nuo 2.0 iki 2.4 %, bei pakeitus keliu apsauginiu strypu konstrukcija. Reaktoriu galia kiek sumazejo- nuo 1.5 iki 1.3 GW kiekvienas. Beje, po Ignalinos ta padare ir kiti, taip kad Cernobilio tipo avarijos jau yra tik kraupi istorija, o gasdinimai - savanaudiski, dezinfomaciniai. Ne veltui IAE priesininkai apsiriboja bendromis snekomis ir pasenusia virs 10 metu medziaga, pvz a.a. akad. Legasovo laisku, ignoruodami visas gausias pasaulio specialistu ekspertizes.

Techninis aprasymas

IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ

Ignalinos AE veikia kanalo tipo siluminių neutronų vandens-grafito branduoliniai reaktoriai RBMK-1500. Toks energetinis reaktorius - galingiausias pasaulyje. Siluminė elektrinės vieno bloko galia - 4800 MW, elektrinė galia - 1500 MW.

Ignalinos AE, kaip ir visose elektrinėse, turinčiose RBMK tipo reaktorius, naudojama vieno kontūro siluminė schema: į turbinas tiekiamas prisotintas 6,5 MPa slėgio garas, susidaro tiesiog reaktoriuje, verdant per jį pratekančiam lengvajam vandeniui, cirkuliuojančiam uzdaru kontūru.

Kiekviename energobloke yra patalpos branduolinio kuro transportavimo sistemoms ir valdymo pultams. Bendra energoblokams - masinų salė, patalpos dujoms valyti ir vandens paruosimo sistemos.

SVARBIAUSI REAKTORIAUS RBMK-1500 TECHNINIAI DUOMENYS

REAKTORIAUS KONSTRUKCIJA

Svarbiausia reaktoriaus konstrukcijos dalis - grafitinis klojinys su branduoliniu kuru, strypais - sugėrikliais ir gaubiančiomis jį metalo konstrukcijomis - įrengta betoninėje sachtoje. Vertikaliose grafitinio klojinio kolonose yra technologiniai kanalai su branduoliniu kuru, bei valdymo ir apsaugos sistemos kanalai. Klojinys įrengtas ant 24224f520y suvirintos metalinės konstrukcijos, besiremiančios į betoninį pagrindą. Is virsaus klojinys perdengiamas virsutiniąja metaline konstrukcija, besiremiančia į biologinės apsaugos ziedinį vandens baką. Suvirintas cilindrinis gaubtas, gaubiantis klojinį, virsutinė ir apatinė reaktoriaus metalinės konstrukcijos sudaro hermetiską reaktoriaus ertmę.

Ji uzpildyta helio ir azoto misiniu, kad grafitas nesioksiduotų ir būtų geresnis silumos perdavimas nuo grafito į technologinius kanalus. Numatyta galimybė keisti valdymo - apsaugos ir technologinius kanalus remontuojant, kai reaktorius sustabdytas ir atvėsęs. Technologiniai kanalai - vamzdzio konstrukcijos, kurios virsutinė ir apatinė dalys pagamintos is korozijai atsparaus plieno, o vidurinioji - is cirkonio lydinio. Pjautiniai grafito ziedai kanaluose uztikrina siluminį kontaktą su klojinio grafito blokais.

Į technologinį kanalą ant pakabos įleidziama silumą isskirianti kasetė. Ji sudaryta is dviejų rinklių, turinčių po 18 silumą isskiriančių elementų, kurie yra hermetiski cirkonio lydinio vamzdeliai, uzpildyti kuro tabletėmis is urano dioksido. Silumos agentas - vanduo - tiekiamas į kiekvieną technologinį kanalą is apačios. Is technologinio kanalo silumos agentas garo vandens misinio pavidalu patenka į separatorius. Silumos apykaitai pagerinti ant virsutinės silumą isskiriančios rinklės įrengtos grotelės - intensifikatoriai. Silumą isskiriančios kasetės su isdegusiu kuru iskraunamos ir gabenamos į saugojimo vietą, o į jų vietą įstatomos naujos, veikiant reaktoriui, krovimo masina, esančia centrinėje salėje. Reaktoriaus biologinei apsaugai naudojamas anglinis plienas, serpantino skalda ir gargzdas, betonas, smėlis, vanduo.

KURO PERKROVIMO SISTEMA

Kuras perkraunamas krovimo masina veikiant reaktoriui ir nemazinant jo galios. Krovimo masinos pagrindinė dalis - skafandras su biologine apsauga, apskaičiuotas darbiniui slėgiui technologiniame kanale ir atliekantis sias funkcijas:

masinos hermetiskumą su virsutine technologinių kanalų dalimi;

technologinių kanalų kamsčių hermetinimą ir ishermetinimą;

isima panaudotą silumą isskiriančią kasetę;

tikrina technologinio kanalo traktą;

įstato naują silumą isskiriančią kasetę.

Masina turi dvi tikslaus nutaikymo į technologinį kanalą sistemas: optinę-televizinę ir kontaktinę. Skafandras įrengtas ant tiltu judančio vezimėlio. Tiltas savo ruoztu bėgiais gali judėti isilgai centrinės salės. Masina valdoma is operatorinės, kuri yra uz centrinės salės sienos.

Darbo eiga tokia:

Masina po tikslaus nutaikymo į technologinį kanalą, su juo susijungia, po to uzsandarinamas masinos tarpvamzdis su virsutine kanalo dalimi. Specialus masinos griebtuvas susikabina su pakaba ir ishermetinamas technologinis kanalas. Įjungiamas kėlimo mechanizmas ir pakaba kartu su silumą isskiriančia kasete visiskai įtraukiama į skafandrą. Po to į technologinį kanalą įstatoma pakaba su nauja silumą isskiriančia kasete ir technologinis kanalas hermetinamas. Po hermetinimo kokybės kontrolės masina atsiskiria nuo technologinio kanalo ir juda link naudotų kasečių priėmimo mazgo, kur jinai iskraunama.

TURBOGENERATORIAI

Kiekvienas elektrinės blokas turi dvi turbinas K-750-65/3000 su 800 MW galios generatoriais. Turbinos - vieno veleno, dvisrautės (vienas cilindras - auksto slėgio ir keturi - zemo) su tarpiniiu oro perkaitinimu. Rotoriaus sukimosi greitis - 3000 aps/min.

Generatoriai - trifaziai, 50 Hz daznio, ausinami vandeniliu ir vandeniu, prijungti prie atvirosios elektros pastotės. Turbinos valdomos automatizuota sistema ASUT-750.

ELEKTRINĖS KONTROLĖS IR VALDYMO SISTEMA

Si sistema uztikrina pagrindinių technologinių įrengimų normalų, patikimą ir saugų darbą, technologinių procesų stabilius parametrus.

Sistema pagal funkcijas skirstoma į:

reaktoriaus kontrolės, valdymo ir apsaugos sistemą;

reaktoriaus-tecnologinių įrengimų kontrolės, valdymo ir apsaugos sistemą;

turbogeneratoriaus ir atvirojo skirstančiojo įrenginio kontrolės valdymo ir apsaugos sistemą;

funkcinio-grupinio valdymo sistemą;

krovimo masinos valdymo sistemą.

Elektrinės daugelio technologinių parametrų operatyvi kontrolė vyksta centralizuotai, padedant informacinei skaičiavimo sistemai. Operatyvią informaciją atspindi blokinio valdymo skydo displėjai, savirasiai rodykliniai prietaisai, įvairios signalinės svieslentės ir indikatoriai, mnemoschemos, spausdinantys įrenginiai.

Elektrinė valdoma is blokinio valdymo skydo. Operatorių darbui vadovauja ir jį koordinuoja elektrinės pamainos virsininkas arba jo pavaduotojas. Elektrinėje numatyta daugiapakopė technologinių įrenginiųapsauga. Sutrikus technologinių įrenginių darbui, pradeda veikti įvairių kategorijų apsauga, kuri uztikrina reaktoriaus galios sumazėjimą iki saugaus lygio 2-4%/s greičiu. Avarinė apsauga, sumazinanti reaktoriaus galią iki nulio, naudojama retai.

REAKTORIAUS VALDYMO IR APSAUGOS SISTEMA

Si sistema patikimai kontroliuoja reaktoriaus darbą ir jo saugią eksploataciją. Ji uztikrina reaktoriaus paleidimą, automatinį duoto lygio galios palaikymą, valdo energijos paskirstymą pagal reaktoriaus aktyviosios zonos spindulį ir aukstį, kompensuoja kuro trūkumą, garantuoja reaktoriaus apsaugą avarinių situacijų metu.

Reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemoje naudojama labai patikima aparatūra su integralinėmis schemomis įvairių daviklių signalams priimti ir apdoroti, o taip pat informuoti operatorių apie reaktoriaus būvį. Reaktoriaus galia ir jos paskirstymas operatyviai reguliuojamas 211 boro karbido serdzių, esančių reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos kanaluose.

Serdims ausinti naudojamas specialaus kontūro vanduo. 40 serdzių naudojamos valdyti energijos paskirstymui pagal reaktoriaus aktyviosios zonos aukstį. 24 serdys atlieka greitos avarinės apsaugos funkciją. Esant avarinei situacijai jos į aktyvią zoną įkisamos per 2,5 sekundės. Likusios serdys unifikuotos ir naudojamos avarinei apsaugai, automatiniam reaktoriaus reikiamo lygio galios palaikymui, energijos paskirstymo reaktoriaus aktyviosios zonos spindulių valdymui.

REAKTORIAUS TECHNOLOGINĖS KONTROLĖS SISTEMA

Reaktoriaus technologinės kontrolės sistemos bloko operatorių personalui pateikia reikiamą informaciją ir ją įveda į valdymo ir apsaugos sistemą. .

Reaktoriaus technologinės kontrolės sistemos skirstomos į sias pagrindines funkcines dalis:

informacijos-skaičiavimo sistemą, kuri apdoroja ir pateikia informaciją ;

energijos isskyrimo kontrolės ir reguliavimo automatinę sistemą, kuri matuoja ir kontroliuoja energijos isskyrimą reaktoriaus kanaluose;

silumą isskiriančių rinklių apvalkalų hermetiskumo kontrolės autonomiską sistemą, kuri matuoja ir kontroliuoja reaktoriaus silumos agento aktyvumo padidėjimą;

technologinių kanalų bei valdymo ir apsaugos sistemos kanalų sveikumo kontrolės sistemą, kuri matuoja dujų, pumpuojamų aktyviosios zonos dujų traktais, temperatūrą ir signalizuoja apie sių dujų santykinę drėgmę;

silumos agento suvartojimo reaktoriaus kanaluose kontrolės sistemą;

reaktoriaus pagrindinių ir pagalbinių įrengimų temperatūros kontrolės sistemą.

Informacijos-skaičiavimo sistemos komplekso struktūra - trijų lygių, turinti ESM SM-1M ir SM-2M, bei rysio su objektu priemones.

Energijos isskyrimo kontrolės ir reguliavimo sistema apima energijos isskyrimo detektorius, kurie neinertiskai matuoja neutronų srauto tankį pagal reaktoriaus aktyviosios zonos spindulį bei informuoja apdorojimo aparatūrą. Silumą isskiriančių rinklių apvalkalų hermetiskumo kontrolės sistema apima scintiliacinius gama-spektrometrinius daviklius, įrengimus, kurie uztikrina daviklių judėjimą ir darbą garo komunikacijų tarpvamzdinėje erdvėje ir aparatūrą, kuri apdoroja ir pateikia informaciją.

Technologinių kanalų ir valdymo bei apsaugos kanalų sveikumo kontrolės sistema apima dujų temperatūros ir valdymo bei apsaugos sistemos drenazo kanalų temperatūros matavimo daviklius, santykinės drėgmės kontrolės daviklio ir įrengimų, kurie perpumpuoja dujas per aktyviąją zoną. Silumos agento sunaudojimo reaktoriaus kanaluose kontrolės sistema apima technometrinius daviklius ir aparatūrą, kuri daznuminį signalą keičia į analoginį. Reaktoriaus įrenginių temperatūros kontrolės sistema sudaryta is karsčiui atsparių kabelinių termoelektrinių keitiklių.

RADIACINĖ APSAUGA

Elektrinėje numatyti specialūs elementai ir sistema, kuri garantuoja elektrinės ir aplinkos apsaugą nuo radiacijos esant normaliam elektrinės darbui ir kilus avarinėms situacijoms.

Apsaugą nuo radiacijos uztikrina ir ją kontruoliuoja:

labai patikima automatizuota valdymo ir apsaugos sistema;;

reaktoriaus avarinio ausinimo sistema;

avarijų lokalizavimo sistema;

strypų apvalkalų hermetiskumo kontrolės sistema;

elektrinės ismetamų dujų-aerozolinių atliekų valymo nuo radioaktyvių medziagų specializuoti įrengimai;

skystų radioaktyvių atliekų pasalinimo, perdirbimo ir saugojimo sistema;

elektrinės apsaugos nuo radiacijos automatizuota kontrolės sistema;

ismetamų dujų-aerozolinių ir skystų medziagų kontrolės automatizuota sistema;

aplinkos radiacinės kontrolės automatizuota sistema; .

Specialiai reaktoriams RBMK-1500 sukurta kontrolės sistema, galinti siuolaikiniais metodais aptikti nehermetiskus silumą isskiriančius elementus, turinti ESM, operatyviai seka reaktoriaus aktyviosios zonos radiacijos būvį.

Elektrinės radiacinės apsaugos kontrolės automatizuota sistema ir reaktoriai turi visų elektrinės mazgų ir sistemų radiacinės kontrolės priemones, todėl galima palaikyti saugų radiacijos lygį atliekant tikslingus technologinius darbus (iskrauti nehermetiskas silumą isskiriančias rinkles, deaktyvuoti, keisti ir remontuoti įrengimus). Kad sumazėtų ismetamų radioaktyviųjų inertinių dujų, elektrinėje naudojama dvilaipsnė valymo schema dujų aerozolinėms atliekoms, ismetamoms per ventiliacijos vamzdį į atmosferą 150 m aukstyje, valyti. Pirmasis laipsnis - islaikymo kamera, per kurią praeinančių dujų aktyvumas sumazėja radiacijos kritimo dėka.

Antrasis laipsnis - aktyvumo slopinimo įrenginys - valo inertines dujas ir mazina jų aktyvumą dinaminės sorbcijos metodu. Radioaktyvius ismetamus aerozolius sulaiko specialūs filtrai, esantys elektrinės filtravimo valymo įrenginiuose. Elektrinėje naudojama grįztamoji vandens tiekimo schema. Skystos radioaktyvios atliekos specialiai apdorojamos. Pasalinamų į aplinką dujų aerozolinių ir skystų atliekų radiacinė kontrolė atliekama nuolat, elektrinės apsaugos nuo radiacijos automatizuotos kontrolės sistemos aparatūra. Elektrinės isorinės dozimetrijos tarnyba turi siuolaikiską aparatūrą aplinkos radionuklidams tirti. Laboratorijoje yra dozimetriniai, radiometriniai, spektrometriniai prietaisai, galintys objektyviai įvertinti aplinkos radiacinę situaciją.

PANAUDOTO BRANDUOLINIO KURO SAUGOJIMAS

Svarbiausia atominės elektrinės saugumo sritis - panaudoto branduolinio kuro (PBK) saugojimas. Nuo Ignalinos AE eksploatavimo pradzios panaudotas branduolinis kuras saugomas vandenyje, specialiuose baseinuose, tose pačiose patalpose, kur ir reaktoriai. Tai laikinas saugojimo būdas, todėl buvo paskelbtas tarptautinis konkursas panaudoto branduolinio kuro saugyklai įrengti. Konkursą laimėjo Vokietijos kompanija GNB.

1993 metais Ignalinos AE ir Vokietijos kompanija GNB pasirasė kontraktą dėl 20 CASTOR ir 40 CONSTOR tipo plieninių konteinerių panaudotam branduoliniam kurui saugoti. Bendra kontrakto vertė apie 30 mln. Vokietijos markių. Pagal sį kontraktą, GNB kompanijai į Ignalinos atominę elektrinę 2001 metais dar reikia pristatyti 18 CONSTOR tipo konteinerių (22 konteineriai jau pristatyti) ir kontraktas bus įvykdytas.

1999 metų geguzės 12 d. į panaudoto branduolinio kuro saugojimo aikstelę salia Ignalinos AE buvo isveztas pirmasis CASTOR tipo konteineris su PBK. Dalis panaudoto branduolinio kuro jau patalpinta į visus turimus CASTOR tipo konteinerius (20 konteinerių) ir isvezta į PBK saugojimo aikstelę. Taip pat atlikti "saltieji" ir "karstieji" bandymai su CONSTOR tipo konteineriais ir siuo metu laukiamas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) leidimas jų eksploatacijai. Tusčio konteinerio svoris - apie 70 tonų, su PBK - apie 84 tonų. Vienas is pirmųjų darbų, susijusių su būsimu Ignalinos AE 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimu yra panaudoto branduolinio kuro isvezimas is vandens baseinų ir jo talpinimas į saugyklas..

Turimas konteinerių skaičius neisspręs panaudoto branduolinio kuro problemos - Ignalinos AE specialistai apskaičiavo, kad jeigu pirmasis blokas būtų sustabdytas 2004 metų pabaigoje, o antrasis dirbtų iki 2010 metų, papildomai reikėtų įsigyti dar 350 konteinerių. Panaudotas branduolinis kuras CASTOR ir CONSTOR tipo konteineriuose gali būti saugomas 50 metų, po to ji reikėtų isgabenti į "amzino laidojimo" vietą, bet tokios vietos Lietuvoje kol kas dar nėra numatyta.