Istorijos pagrindai

Istorijos pagrindai

Istorija

1. Praeitis
2. Mokslas, tiriantis zmogaus praeitį su istorinių saltinių pagalba tam tikram lygmeny.
3. Tai zmogaus, visuomenės praeitis.

Teisingais teiginiais laikomi tie, kuriuos galima įrodyti ar pagrįsti.

Formalieji mokslai - issprendziami diduksijos būdu: matematika, filosofija.

Empyrinai mokslai - svarbiausia yra patyrimas. (Istorija) Empirinis - konkretus.

Istorijos mokslas - tai mokslo saka tirianti zmonijos praeitį, zmonių tarpusavio santykius. Visos visuo 212i84c menės praeitis. Zmogus darė sąmoningai tenkindamasis savo santykiais su kitais individais. Istorija yra mokslas tiriantis zmonių indelį į visuomenę. Tiria konkrečias formas laike ir erdvėje. Istorija yra empyrinis mokslas nes yra islikę daugybė saltinių : daiktai, statiniai, papročiai, kalba, rasytiniai tekstai. Istorija - tai mokslas tiriantis zmonių visuomenės praeitį, įvairovę laikotarpiuose istorinių saltinių pagalba. Istorija tiria visuomenės praeities konkrečias formas.

Istoriografija - pirmieji lietuvių darbai: S.Daukanto ir Kojelavičiaus.

Istorija yra skaidoma: lyčių, politikos, kultūros ir kt.

Kultūros istorija - aprėpia visą zmonių protinės veiklos istoriją.

Visuotinė istorija: zemynų, valstijų , etnoso isto. ir kt.

Mikro istorija bando istirti zmogaus praeiti is labai smulkių detalių, kurios, istiesų daug pasako praeitį. (Senovės istorija baigiasi ir prasideda viduramzių, kai zlunga Roma.)

Dokumentų tyrimas:

• Diplomatika - mokslas apie dokumentų sandarą ir jų raidą.
• Paleografija (gr. senas + rastas) mokslas apie rakrastinio rasto raidą. Rastas priklausė nuo medziagos ir su kuo jis rasomas.
• Filigranistika - vandenzenklius tiriantis mokslas (paleografijos dalis).
• Sfragistika - mokslas tiriantis antspaudus.
• Epigrafija - akmenyje, gelezyje iskaltų rastų tyrimas.
• Genealogija - tiria zmogaus giminystės rysius.
• Prozopografija - mokslas, tiriantis zmogaus giminystės rysius konkrečiu metu.
• Onomastika - tiria vardus ir pavardes.
• Heraldika - herbų tyrimas.
• Chronologija - laiko mtavimas.
• Metrologija - mokslas, tiriantis matų sistemą.
• Teisės archeologija - tai įvairių daiktų, susijusių su teise, tyrimas.

Senovės Graikijos intelektualai domėjosi istorija. Romos imperijoj imperatoriaus prestizas buvo istorija. Tada suklestėjo rūmų istorikai. Ankstyvaisiais viduramziais rastingi buvo tik dvasininkai. Imta rasyti analus, kronikas. Įvykiai rasomi chronologine tvarka. Universitetuose pagrinde buvo dėstoma: teisė, filosofija ir medicina. Istorija į universitetus įsiverzė tik XVII a., o Lietuvoje XVIII a. vakaruose kaip istorijos skleidėjai garsėja universitetai. Sovietmečiu vyravo mokslo institutai. Juos buvo lengviau kontroliuoti, be to vyravo planinė sistema.

Naijausi ir pirmieji istorijos darbai buvo XV - XVI a. Lietuvos metrasčiai. Vėliau prasidėjo autorinė istorija. Istorikai daug dėmesio skyrė politinei valstybės institucijai, teisei. Dauguma darbų iki XIX a. buvo rasoma lotynų kalba. XIX a. pr. pradėta rasyti lenkų kalba. 1832m. VU buvo uzdarytas. Pagrindinio darbo ėmėsi pavieniai asmenys: T. Narbukas "Istorija" (IX tomai), rasė lenkiskai,tačiau buvo lietuvių patriotas, sukūrė daugybę saltinių. S. Daukantas rasė tik lietuviskai. Parasė daug svietimo knygelių. Dirbo Peterburgo senate - auksčiausiam Rusijos teisme, kuriame buvo is Lietuvos isvezta metrika.

Po 1863m. sukilimo Rusija ėmėsi propagandos paremtos istorija. Visoje Rusijoje buvo sukurta archeografinės komisijos, kurių paskirtis buvo rinkti dokumentus. Buvo įkurtas valstybinis senųjų aktų archyvas. Į jį buvo suvezti LDK laikų dokumentai. Greta jų veike nepavaldi Rusijai archeologinė komisija. Jos lyderiai buvo broliai Tikevičiai (jie įkūrė Vilniaus senienų muziejų). Daukanto amzininkas Valančius parasė "Zemaičių vyskupystę". Vėliau komisijoj atsiranda J. Basanavičius ir J. Sliūpas. Po 1905m. revoliucijos, kuri turėjo du veidus: liberalus ir raudonasis. Tuo metu Lietuvoje buvo tautinė revoliucija ir tai ypač gerai parodo Lietuvos didysis Vilniaus seimas 1905m. Vilniuj atsikūrė mokslo draugija, kurios prioritetas buvo istorija. Lenkai Vilniuj įkūrė mokslo mylėtojų draugiją, kurioje susibūrė prolenkiskų paziūrų zmonės. Rusijos universitetai labai domėjosi LDK istorija. Lenkija taip pat domėjosi Lietuva ir buvo įsitikinusi kad ji yra jos dalis.

Vilniuje 1918 - 1919m. buvo atkurtas Vilniaus universitetas lenkų. Atkurtas Stepono Batoro vardu. Istorijos mokslas labai stiprus.

1939m. Lietuvoje atkurtas Vilniaus universitetas. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, VU buvo įkurta istorijos - filologijos fakultetas. Buvo kuriama akademija, tačiau procesas nutrūko prasidėjus SSRS - Vokietijos karui. 1944m. rudenį į Lietuvą grįzta SSRS, o didelė Lietuvos inteligentų dalis pasitraukia į vakarus, kartu su jais ir visi istorikai. Sovietmečiu buvo įkurtas Vilniaus pedagoginis institutas, kuriame buvo dėstoma istorija. Dar buvo partijos istorijos institutas, kuris specializavosi partijos istorijoje.

Siuo metu istorija dėstoma: VU, VDU, VPU, KU, SU. Lietuvos istorijos institutas tebelieka svarbiausia įstaiga. Institutas suskirstytas į skyrius: LDK, LT XX a., LT XIX a., archeografijos skyrius, miestų istorijos, archeologijos ir genocido skyrius.

Istorikų veiklos forma. Mokslinis, populiarinis tyrimas: muziejai, archyvai. Paveldosauga (kilnojame ir nekilnojama) - viena is istorikų veiklos sričių . Istorikai taip pat dirba leidyklose, bibliotekos, vertimuose.

Apibendrinamieji - sintetiniai darbai. Derinant su senaisiais darbais aprasoma naujoji istorija ( Lietuvos, Europos ir kt.).

Monografiniai darbai. Viena siauresne tema parasoma istorija. Kooperatinio judėjimo veikla tarp pilietinių karų. Kazkokios platesnės istorijos dalis. Autorinės knygos, gali būti ir straipsniai, jei yra konkreti tema, turinti ir pradzią ir pabaigą.

Recenzijos ir anotacijos. Įvairių darbų nagrinėjimai.

Archeografija (senas + rastas) - verčia senus rasytinius saltinius.

Rinkiniai. Renkami dokumentai is įvairų archyvų.

Straipsniai. Metrasčiai.

Istorikai taip pat savo darbą tiria zodziu: konferencijos, seminarai, simpodiumai.

• Enciklopedijos. Pirmoji enciklopedija pradėta leisti pries pirmąjį pasaulinį "Bostono" enciklopedija. Sovietmečiu apie 1960m. imta skatinti leisti enciklopedijas. Lietuvos istorija buvo isleista tokiu pagrindu - 1.lituanistiniu, 2.visuotiniu.
• Istorinės specializuotos enciklopedijos. LDK. Seniau labai populiari buvo baznyčios istorija.
• Zemėlapiai.
• Sąrasai: pareigūnų, gyvenamųjų vietų.
• Bibliografija. Knygų sąrasai. Spausdintų tekstų sąrasai. Jos yra ir einamosios ir retrospektyvinės. Einamoji bibliografija iseina retai, specializuota. Retrospektyvinė - kas tam tikrą laiką.
• Zodynai. Daugiausiai skirti senovės tyrinėjimams.

Kas yra saltinis?

Istorijos mokslas yra empirinis (tiriantis viską natūroje, eksperimentuojant. Galima naudotis saltiniais. Istorijos saltinis yra visuomenėje gyvenančio zmogaus tikslingos veiklos palikimas ir visuomeninio gyvenimo organizavimo pasireiskimas. Saltinis tai yra tai kas liko is praeities. Dvasiniai ir materialiniai saltiniai. Saltiniai yra dvigubos prigimties: pranesa apie praeitį arba pats yra praeities kūrinys. Saltinių tyrimas yra skirtingas. Saltiniai yra klasifikuojami, parengiami darbo su jais būdai. Istorikams svarbiausia yra rasytiniai saltiniai. Svarbiausia yra turinys ir atsiradimo aplinkybės. Naratyviniai (pasakomieji) ir dokumentai, aktai - dvi didziausios saltinių grupės. Naratyviniai - autoriai patiekia zinių apie praeitį. Naratyviniai saltiniai: analai, kronikos, metrasčiai, kelionių įspūdziai, atsiminimai, dienorasčiai, laiskai. (Dokumentai ir rastai). Dokumentas - diplomas, kuris suteikia tam tikram asmeniui privilegijas, parasytas ir antspauduotas tekstas. Dokumentai: pirkimo, pardavimo sutartis, mokesčių zinorastis. Lietuvoje Aleksandras Jogailaitis pirmasis pradėjo pasirasinėti. Lietuvos metrikai yra nuorasų rinkinys. Spauda yra papildomas saltinis prie naratyvinių ir dokumentų.

Periodika

Naratyviniai Dokumentai

v     Archeografija - saltinių publikavimas. Pagrindinės saugyklos - archyvai, tai ką gavo ir tai ką paskelbė. Yra centriniai archyvai ir valstybės istorijos archyvai. Archyvai yra suskirstyti į kelis pogrupius: 1. Saugomi saltiniai parasyti iki 1918m. 2. Lietuvos valstybės archyve saugomi saltiniai parasyti 1990m Lietuvos respublika vokiečių, rusų okupacijos metais. 3. Lietuvos valstybės naujajame archyve saugomi saltiniai parasyti nuo 1990 kovo 11d. 4. Specialusis archyvas. KGB, TSKP. 5. Literatūros ir meno archyvai. Redakcijų, zurnalų, asmeniniai archyvai. 6. Dar yra desimt apskričių archyvų. Visuose prasideda medziaga nuo 1944 - 1945m. 7. Baznytiniai archyvai. 8. Bibliotekos. Muziejai. 9. Rankrasčiai, kolekcijos, privatūs archyvai.

v     Ikonografiniai saltiniai. Tai įvairūs vaizduojamojo meno kūriniai. Priskiriama fotonuotraukos. Dar viena saka kartografiniai saltiniai.

v     Daiktiniai saltiniai (kilnojamieji ir nekilnojamieji). Gamtos saltiniai. Svarbiausi muziejai: Nacionalinis istorijos muziejus, Dailės muziejus, Genocido muziejus, M. K. Čiurlionio muziejus, Vytauto Didziojo karo muziejus.

v     Kalba - tai dar vienas istorijos saltinis: papročiai, tradicijos.

v     Daugiafunkciniai saltiniai: audio, viedeo įrasai.

v     Internetas - tai istorinių saltinių erdvė.

Istoriniai saltiniai: daiktiniai, ikonografiniai ir rasytiniai.

Istoriografija - istorikų darbai, tekstai parasyti pagal mokslo reikalavimus: apibendrinamieji mokslo populiarinimo darbai ir kt. gali būti rasoma apie senus dalykus tik viskas pateikiama kitaip. Istoriografija - tai istorijos zmonių mokslo derlius. Saltiniai - tai kas likę is praeities, zmonių palikti darbai. Trumpai tariant, saltinis yra to meto atliktas darbas, praeitis, o istoriografija būtent istoriko atliktas, sukurtas darbas, tačiau jis taip pat gali būti ir saltiniu, likusiu is praeities. Kritika - tai saltinio nagrinėjimas, aiskinimasis kam jis naudingas, kur naudotinas.

Apibendrinant. Istorikui reiksmingiausi dalykai yra:

ISTORIOGRAFIJA.

SALTINIAI.

PATYRIMAS. Priklauso nuo issilavinimo, amziaus ir kt.

Istorijos mokslas yra empirinis. Tai mokslas kuris tiria savo darbą betarpiskai, saltinių pagalba. Patyrimo objektas turi kontaktą su saltiniu. Istorija kuria praeities vaizdą laikantis pakankamai grieztų taisyklių. Saltinių tikslas - įvezdinimas į mokslo pagrindą, atkuriant praeitis vaizdą.

Laiskai: asmeniniai ir tarnybiniai.

Istorikų darbai: apibendrinamieji, knygos, straipsniai ir kt.