Ką derėtų zinoti ruosiantis įsigyti personalinį kompiuterį

Ką derėtų zinoti ruosiantis įsigyti personalinį kompiuterį

Labai sunku atsakyti į klausimą kaip pasirinkti gerą personalinį kompiuterį. Efektyvų pasirinkimą lemia daug, kartais vienas kitam priestaraujančių veiksnių. Svarbiausia ir sunkiausia yra įvertinti savo poreikius, turimas lėsas, greitą kompiuterio ir programinės įrangos moralinį senėjimą, kompiuterio kokybę, garantinį aptarnavimą.

Labai sudėtinga apsispręsti, kada ir kokį personalinį kompiuterį pirkti, nes mazdaug kas pusantrų metų tiek pat kainuojančio kompiuterio galingumas padvigubėja 656c29g . Nusipirkus moraliai pasenusį personalinį kompiuterį, beveik neįmanoma naudoti naujausius programinius produktus. Bet, nusipirkus ir naują kompiuterį, gali būti, kad jis po pusmečio bus senstelėjęs. Taip ko gero bus iki tol, kol kompiuterius kuriančios kompanijos visiskai issikvėps. Tačiau tokio reiskinio pozymių dar nematyti.

Norint, kad normaliai veiktų siuolaikinė programinė įranga reikia atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Visų pirma reikia įsigyti daugiau operatyviosios atminties (jos kaina dabartiniu metu krinta), taipogi greitesnio mikroprocesoriaus ir talpesnio kietojo disko. Turint daugiau operatyviosios atminties, mikroprocesorius rečiau kreipiasi į diską, todėl sparčiau dirba pats kompiuteris. Dar pravers ir vaizdo plokstė, CD-ROM diskasukis, garso plokstė ir geri garsiakalbiai.

Nuo ko derėtų pradėti, esant tokiai didziulei personalinių kompiuterių ir jų konfigūracijų pasiūlai? Visų pirma, būtina nuspręsti, kokie faktoriai jums, kaip vartotojui, svarbesni (kaina, darbo nasumas, komplektuojamos detalės, pirkimo vieta, gamintojo reputacija). Tada reikia aplankyti ne vieną parduotuvę. Tai padės daugiau suzinoti ir palyginti kainas. Toliau pateiksiu keletą minčių, kurios, gali padėti ieskant sau tinkamiausio kompiuterio.

Kai kurie zmonės klysta manydami, kad minimalūs is pirmo zvilgsnio kompiuterių sistemų konfigūracijų skirtumai negali sąlygoti milziniskų kompiuterių darbo nasumų skirtumų. Reikia pabrėzti, kad būtent operatyviosios atminties dydis ir kieto disko posistemės konstrukcija yra patys svarbiausi faktoriai, sąlygojantys personalinių kompiuterių darbo nasumą. Zinoma, labai svarbu personalinio kompiuterio mikroprocesoriaus nasumas ir vaizdo plokstės efektyvumas.

Ieskokite garantinio savo personalinio kompiuterio aptarnavimo arčiau darbo arba gyvenamosios vietos. Garantinis aptarnavimas turėtų atitikti jūsų poreikius. Dauguma Lietuvos kompiuterių prekybos ir aptarnavimo įmonių duoda trijų metų garantiją savo parduotam kompiuteriui.

Apie kompiuterių kainas galima aiskiai pasakyti, kad laikui bėgant jos smarkiai krenta. Tačiau visą kompiuterį sudaro įvairios dalys (procesorius, motininė plokstė, operatyvinė atmintis, vaizdo korta ir kitos), kurių kainos kinta nevienodai greitai. Ko gero sparčiausiai krinta procesorių kainos, nes sioje srityje konkuruojančios kompanijos (tokios kaip Intel ir AMD), lipa viena kitai ant kulnų ir vis galingesni procesoriai keičia vienas kitą vis dazniau, o dėl to regime kainų mazėjimą. Tuo įsitikinsime panagrinėję 1 lentelę.

Procesorių kainų kritimas 1 lentelė

Kaip matome, didesnės spartos kompiuteriai per devynis praeitų metų mėnesius atpigo labiausiai, o pigesni ir mazesnės spartos ( AMD Duron ir Intel Celeron) - ne taip zymiai. Tačiau įsivaizduokime, kad pirkome 2002 metų vasario pabaigoje kompiuterį su Intel Pentium 4 2,2 GHz procesoriumi ir mokėjome pvz. 5100 litų, tuomet tokį patį kompiuterį perkant 2002 metų lapkričio pabaigoje būtų tekę sumokėti 3100 litų. Taigi, geras procesorius gali smarkiai įtakoti kompiuterio kainą, todėl gerai pagalvokite ar jums is tiesų reikalingas spartus procesorius, o gal galėtute puikiai issiversti su pigesniu ir taip sutaupytute kelis simtus litų. Tokių sparčių kainų pokyčių tarp kitų kompiuterio sudedamųjų dalių nėra, tačiau ir čia niekas nestovi vietoje. Siuo metu kietųjų diskų kainos siek tiek krinta, taip pat operatyvinės atminties kainos (daugiausia dėl naujų darbinės atminties tipų ) nukrito. Patartina pirkti kompiuterį ar jo dalis tik esant būtinybei ir tuomet, kai atpinga brangiausios dalys. Dėl labai spartaus moralinio senėjimo pernelyg jaudintis nevertėtų, nes siuolaikiniai kompiuteriai yra tokie galingi, kad jų galios tikriausiai pakaks keleriems metams.

AMD ir "Intel": dvi lygiavertės alternatyvos

Kompiuterinės ir programinės įrangos didmenininkės "GNT Lietuva" duomenimis, Lietuvoje per metus parduodama apie 30-40 tūkstančių "Advanced Micro Devices" (AMD) procesorių. Pasak GNT produktų vadybininko Algimanto Naujoko, tai yra beveik pusė (apie 45 procentus) visų Lietuvoje parduodamų procesorių. Palyginti su 2000 metais, kai tik kas penktas parduodamas procesorius buvo pagamintas AMD, pastarieji pusantrų metų buvo labai sėkmingi siai kompanijai. Tai nenuostabu, palyginus "Intel" ir AMD procesorių kainas (2 lentelė).

Procesorių kainos Lietuvoje 2 lentelė

Kaip matyti AMD procesoriai kur kas pigesni, ir tai labai svarus argumentas namų kompiuterių vartotojams. Be to, AMD procesorius paprasčiau atnaujinti, nes dauguma turi tą patį pagrindinės plokstės lizdą ("Socket A"). Tai reiskia, kad jei turite senesnę plokstę su "Duron" lustu, kompiuteriui galite suteikti naujų jėgų "Duron" pakeitę į "Athlon" arba "Athlon XP".Tuo tarpu "Intel" produkcijos kainynas kur kas painesnis nei AMD, nes kartu siūlomi dviejų rūsių ir su skirtingais lizdais "Pentium 4" procesoriai, senesni "Pentium III" ir dviejų rūsių "Celeron". Sioje skirtingų lizdų ir specifikacijų misrainėje gana sunku susigaudyti net specialistui.

"Intel" kas porą metų keičia procesorių sąsają su pagrindine plokste. Tad pasirinkę "Intel" platformą rizikuojate po kiek laiko atsidurti uz borto su niekam tikusia pagrindine plokste ir pasenusiu lustu. O AMD pazadėjo, kas ateinančios kartos (astuntos, skaičiuojant nuo pradzių) procesoriai vis dar naudos "Socket A" sąsają.

Be abejo, "Intel" turi savų privalumų. Vienas svarbiausių yra didesnis atsparumas perkaitimui. Staiga sugedus ausinimo sistemai "Intel" procesorius turi dar daug sansų islikti "gyvas" - perkaitusi sistema paprasčiausiai "uzlūzta". Tuo tarpu AMD lustai sudega. Ir nors dauguma dabartinių ploksčių turi apsaugos priemones nuo procesoriaus perkaitimo, jų nepakanka saugiam AMD procesorių darbui. Dėl sios priezasties "Intel" procesoriai tvirtai laikosi verslo srityje. Tačiau pastaraisiais metais namų rinka sparčiai vejasi verslą, tad nenuostabu, kad AMD procesorių pardavimai smarkiai isaugo, o "Intel" pardavimai ūgtelėjo tik nedaug. Tačiau yra dar vienas įdomus dalykas. AMD savo procesoriams suteikdavo vienerių metų garantiją, todėl "Intel" gaminiai su trigubai ilgesne garantija būdavo kur kas patrauklesni. Tačiau neseniai visų AMD procesorių garantija buvo pailginta iki dvejų metų. Dar daugiau - 2002 metų lapkričio pabaigoje atsirado nauja AMD procesorių partija specialioje pakuotėje (box): kaip ir "Intel" atveju, AMD lustai dabar jau gali būti parduodami su standartiniais ausintuvais. Svarbiausia, kad tokiems procesoriams gamintojas suteikia trijų metų garantiją.

Pasak A.Naujoko, Lietuvos rinkoje dabar populiariausi yra "AMD Duron 1200" ir "AMD Athlon XP 1600+" procesoriai. Dabar apie 60 procentų parduotų procesorių yra "AMD Athlon XP", o apie 40 procentų yra "Duron". Sis santykis turi tendenciją keistis "AMD Athlon XP" procesorių naudai, nors dar 2002 metų pradzioje buvo parduodama daugiau "Duron" procesorių. Įdomu, kad pasaulyje AMD uzima tik apie 16,5 procentus rinkos, tad Lietuva siuo atzvilgiu yra isimtis. Vaizdziai tai matyti zemiau pateikiamame grafike.

Apzvelgus procesorių kainas ir trumpai aptarus jų populiarumą klausimas, kurį procesorių derėtų pasirinkti, taip ir lieka neatsakytas. Visų pirma dėl to, kad skirtingiems poreikiams reikia ir skirtingų procesorių. Renkantis kompiuterį turite rimtai apsispręsti kokioms uzduotims atlikti jums reikalingas kompiuteris. Nuo to didele dalimi ir priklausys, kokio tipo procesorių pasirinksite. Jau buvo trumpai uzsiminta apie tai, kad namų kompiuterių rinkoje AMD procesoriai Lietuvoje yra populiaresni uz "Intel" procesorius. Tuo tarpu "Pentium" ir "Celeron" procesoriai turi didesnę paklausą verslo sistemose. Taigi, jei norite pirkti kompiuterį namams ir zadate jį naudoti daugiausia zaidimams, tada verta pirkti AMD kompiuterį. Jei reikalingas patikimumas ir ir kompiuteris darbui su taikomosiomis programomis - tikriausiai geresnis sprendimas būtų "Intel" platforma.

AMD siūlo daug variantų taupiems, staliniams kompiuteriams gamindama procesorius, kurie paprastai yra pigesni, nei "Intel" atitikmenys, o kartais net ir spartesni. Kompiuteriai su "Celeron" arba "Duron" yra pigiausi, bet dėl silpnos pagrindinės dalies tokie kompiuteriai yra tinkami tik paprastesniems uzdaviniams spręsti. Tekstams redaguoti, daugumai paprastesnių taikomųjų programų, narsyti internete, klausytis muzikos, paprastesniems zaidimams "Celeron" arba "Duron" spartos visiskai pakanka. Sudėtingesnėms buhalterinėms programoms, daugumai zaidimų, DVD perziūrai geriau tinka "Pentium III" arba "Athlon" procesoriai. Auksčiausios klasės galingiausi kompiuteriai aprūpinti "Pentium 4" arba "Athlon XP+" serijos lustais ir tokios sistemos be vargo susidoroja su vaizdo, garso redagavimo, maketavimo daug skaičiuojamosios galios reikalaujančiomis taikomosiomis programomis (pavyzdziui, "Auto CAD") bei pačiais galingiausiais zaidimais. Beje, kalbant apie zaidimus reikia pasakyti, kad jiems ypač svarbi trimačio vaizdo apdorojimo posistemės sparta. Zaidimų, kurių sparta smarkiai priklausytų nuo procesoriaus, nėra labai daug, tad renkantis kompiuterį, derėtų rinktis galbūt ne patį sparčiausią procesorių, skiriant dėmesį spartesnei vaizdo plokstei.

Issirinkus procesoriaus tipą ir seimą (pavyzdziui, "Intel Celeron" arba "AMD Duron") jums dar reikia pasirinkti jo daznį. Čia jau galioja taisyklė, kad kuo didesnis daznis, tuo yra geriau. Bet atrodo, kad ateityje kompiuterio bendrajai spartai procesoriaus daznis turės mazesnę įtaką nei dabar. Įvairios kompiuterio sudedamosios dalys vystosi nevienodai greitai. Lėčiausiai besivystanti dalis yra kietieji diskai. Jei tokia padėtis nesikeis, tai po poros metų yra labai tikėtina, kad svarbiausiu kompiuterio spartą nusakančiu kriterijumi taps kietojo disko sukimosi daznis ir duomenų kanalo pralaidumas. Kad tokios kalbos yra gana pagrįstos galima įsitikinti atidziau panagrinėjus zemiau pateikiamą grafiką. Kuo toliau, tuo labiau kompiuterio sparta priklauso nuo kietojo disko.Grafike pavaizduota, kaip kompiuterio atsaką į uzklausas įtakoja procesorius ir kietasis diskas.

Pagrindinė plokstė

Kai dėl procesoriaus jau apsispręsta, geriausia rinktis ATX formato plokstę, kurioje būtų pasirink-to procesoriaus lizdas, modernus valdymo lustas (Chipset), DDR atmintinės lizdai, visos reikalingos

sąsajos isoriniams įtaisams bei įrenginiams(pavyzdziui, pelei, klaviatūrai, spausdintuvui, skeneriui ir kitiems) prijungti. Pagrindinių ploksčių galimybės ir kaina priklauso nuo plokstės sudėtingumo bei gamintojo ir gali skirtis net kelis kartus (nuo 150 iki 1200 Lt). Jeigu ketinate naudoti "Office" programas , rinkitės pagrindinę plokstę su integruotu modemu, "Ethernet" tinklo sąsaja, garso ir grafine sistemomis - tuomet nereikės pirkti atitinkamų plėtimo ploksčių, ir kompiuteris kainuos pigiau. Jei į plokstę įdiegti "Radeon IGP 320", "nForce 220" ar "nForce 2" valdymo lustai (Chipset), kompiuteriu galima zaisti ir gana sudėtingus zaidimus. 3D kompiuterinių zaidimų mėgėjams reikėtų ploks-tės be grafinės sistemos, turinčios AGP 4X sąsają 3D grafinei plėtimo plokstei. Plokstėje turėtų būti garso sistema, galinti valdyti erdvinio garso 4.1 arba 5.1 akustikos sistemą, sudarytą is keturių arba penkių vidutinių ir aukstųjų daznių garsintuvų bei vieno zemųjų daznių (bosinio) garsintuvo. Jeigu įsigiję kompiuterį ketinate pirkti ir naują spausdintuvą, skenerį ar skaitmeninį fotoaparatą, plokstėje taip pat turėtų būti dvi arba keturios USB 2 sąsajos jungtys, o jeigu zadate naudoti ir skaitmeninę vaizdo kamerą, pagalvokite apie plokstę su "Firewire" sąsaja. Mėgėjai spartinti sistemą ir procesorių turėtų rinktis plokstę, kurios BIOS leistų keisti procesoriaus darbo daznį ir maitinimo įtampą.

Operatyvioji atmintinė

Kompiuterio darbo spartai didelės įtakos turi operatyviosios atmintinės talpa ir jos veikimo sparta. Siuo atzvilgiu DDR tipo operatyvioji atmintinė yra optimali. Kompiuterio, skirto dirbti su "Office" tipo programomis, operatyviosios atmintinės talpa turėtų siekti 128 arba 256 megabaitus, zaidimams - 256 arba 512 megabaitų, o vaizdams ar fotonuotraukoms apdoroti - 512 megabaitų ar didesnė. Rekomenduojama spartesnė atmintinė, kuri tiktų ir po kelerių metų nusprendus atnaujinti kompiuterį.

Kompiuteris, skirtas dirbti su "Office" tipo programomis

Dirbti su "Office" programomis tiktų net pats pigiausias naujas kompiuteris, kuris be vaizduoklio kainuotų maziau nei 1000 litų, tačiau rekomenduojamas toks, kurio galios pakaktų ir ateities progra-moms ir kurį būtų galima tobulinti. Todėl jeigu jūs taupote pinigus, įsigykite palyginti pigų, bet gana galingą 1,2 arba 1,3 GHz "Duron" (apie 200 litų) ar net "Athlon XP 1600+" (apie 250 Lt) procesorių, kurį po kelerių metų galėsite pakeisti pigesniu ir gerokai galingesniu procesoriumi "Athlon".

Rekomenduojama kokybiska pagrindinė plokstė su integruota gera garso bei grafine įranga ir reikalingomis sąsajomis, pavyzdziui, MSI K7N420 Pro ar panasiai (350 - 450 Lt). Zinoma, yra ir pigesnių pagrindinių ploksčių su paprastesnėmis valdymo schemomis bei garso ir grafinėmis sistemomis. Atmintinės talpa priklauso nuo operacijų sistemos, kurią ketinate įdiegti. Jeigu rengiatės dirbti "Windows 98" ar "Windows Me" terpėje, pakaks 128 megabaitų, o jeigu "Windows XP" terpėje, verčiau įsigykite 256 megabaitus DDR-SDRAM PC 266 (mazdaug 250 Lt). Normaliam darbui turėtų pakakti 40 GB talpos IDE diskinio kaupiklio. Nesusigundykite kol kas nelabai patikimu spartesniu 7200 apsisukimų per minutę kaupikliu (garantija tik 1 metai). Verčiau pirkite gerokai patikimesnį

5400 apsisukimų per minutę kaupiklį (apie 300 litų), kuriam suteikiama trijų metų garantija. Sių kaupiklių kainos skiriasi mazdaug 25 - 35 litais. Informacijai laikinai saugoti įsigykite perrasomą-jį CD-RW kaupiklį. Labiau atsizvelgti reikėtų ne į veikimo spartą, o į gamintoją, nes spartesni nei 40 X kaupikliai dazniau genda ir gali būti pavojingi sveikatai.

Lietuvoje labiausiai vertinami firmos "Teac" kaupikliai. Darbui pakaks 40x24x10 spartos kaupiklio (apie 290 litų). Diskelių kaupiklis gali būti reikalingas informacijai su senesniu kompiuteriu keistis , į kurį neįdiegtas CD-RW kaupiklis. Jis kainuoja mazdaug 36 litus. Baigiant komplektuoti pag-rindinį kompiuterio bloką, reikia pasirinkti dėzę su 250 W maitinimo įtaisu (apie 100 litų). Pigiausios dėzės paprastai būna nekokybiskos, prastai ekranuotos ir daznai nepatogios pagrindinio bloko įtaisams įtaisams įrengti.

Darbui su įvairiais dokumentais rekomenduojamas didesnio ekrano vaizduoklis, nes jame vienu metu galima matyti kelis dokumentus. Dabar populiariausi 17 colių įstrizainės vaizduokliai. Dirbti patogiau sėdint prie 19 colių ekrano, bet jis yra mazdaug trečdaliu brangesnis ir uzima gerokai daugiau vietos. Zmonės, nusprendę įsigyti pigiausią vaizduoklį, tikrai nesutaupys: jis vargins akis labiau negu brangesnis to paties gamintojo vaizduoklis (apie 800 - 900 litų). Kadangi to paties modelio vaizduoklių rodomo vaizdo kokybė gali gerokai skirtis, tai stebint ekrane specialius testus arba

statinį nespalvotą vaizdą reikėtų patikrinti spalvų suvedimo kokybę, vaizdo geometrinius iskraipymus ir sesėliavimą.

Neverta rinktis pačios pigiausios klaviatūros (apie 18 Lt) ir pelės (apie 11 Lt). Perkamą klaviatūrą būtina isbandyti ir įsitikinti, kad ja dirbti bus patogu. Pigiausios klaviatūros dazniausiai yra nepatikimos, todėl spausdinant praleidziamos raidės. Patogiausia ir patikimiausia - optinė pelė (apie 55 litai). Siūlomos sudėties kompiuteris be vaizduoklio ir programinės įrangos, atsizvelgiant į pasirink-tą procesorių, pagrindinę plokstę ir atmintinės talpą, turėtų. kainuoti nuo 1500 iki 1700 litų.

Zaidimų kompiuteris

Zaidimų kompiuteriui reikalingas galingesnis (nebūtinai galingiausias) procesorius, kainuojantis apie 250-300 litų. Į vidutinio pajėgumo kompiuterį turėtų būti įdiegta 3D grafinė plokstė su "GeForce 4 MX 440" arba "Radeon 7500" grafiniu procesoriumi ir 64 megabaitų operatyviąja atmintine (apie 300 Lt), talpesnis 60 - 80 GB 7200 aps./min. diskinis kaupiklis (apie 400 - 450 Lt). Į pagrindinę plokstę turėtų būti įdiegta gera garso sistema, modemas ir tinklo sąsaja (be grafinės sistemos), pavyzdziui, SL75 DRV4 (apie 380 Lt). Toks kompiuteris be vaizduoklio, akustikos siste-mos, specialių įtaisų zaidimams valdyti ir programinės įrangos kainuoja apie 2000 Lt.

Kompiuteris nuotraukoms apdoroti

Nuotraukų apdorojimo sparta labai priklauso nuo operatyviosios atmintinės talpos ir procesoriaus galios. Jeigu rengiatės apdoroti nuotraukas, sudarytas is keleto milijonų taskų, kompiuteryje turėtų būti 512 MB talpos atmintinė. Tinkamiausias procesorius - "Athlon XP 2200+". Taip pat reikalingas didelės talpos - 80 ar net 120 GB, 7200 aps./min. diskinis kaupiklis ir vidutinio pajėgumo grafinė plokstė, pavyzdziui, su "Radeon 7500" grafiniu procesoriumi. Toks kompiuteris be vaizduoklio, akustikos sistemos ir programinės įrangos turėtų kainuoti apie 2200 Lt.

Kompiuteris skaitmeninei garso ir vaizdo medziagai apdoroti

Kompiuteriui, kuriuo ketinate apdoroti skaitmeninę vaizdo medziagą, būtinas galingas procesorius, pavyzdziui, 2 arba 2,2 GHz "Pentium 4" (apie 800 - 1100 Lt), 256 MB arba talpesnė operatyvioji atmintinė, vienas arba du 80 - 120 GB, 7200 apsisukimų per minutę diskiniai kaupikliai (apie 450 -700 Lt) vaizdo medziagos kopijavimui paspartinti. Procesoriai "Pentium 4" pranasesni tuo, kad jie sparčiau glaudina vaizdo medziagą. Tokiam kompiuteriui reikalinga pagrindinė plokstė su gera garso sistema ir "Fireware" bei USB 2 sąsajomis, pavyzdziui, "Abit BG7" (apie 540 Lt), valdanti du vaizduoklius 2D grafinė plėtimo plokstė, pavyzdziui, su "Matrox G550" grafiniu procesoriumi (apie 550 Lt). Toks kompiuteris be vaizduoklio, akustikos sistemos ir programinės įrangos turėtų kainuoti apie 3000 litų.