VILNIAUS KOLEGIJA
VERSLO VADYBOS FAKULTETAS
REKLAMOS VADYBOS STUDIJŲ PROGRAMA
KALBOS KULTŪRA
SAVARANKISKO DARBO
UZDUOTIS
Vilnius 2008
TURINYS
Apklausos rezultatų pritaikymas realiose situacijose
Paveikslėlių turinys
TEMA - Kalbos klaidų tyrimas bendraamzių tarpe.
Geras valstybinės kalbos mokėjimas yra kasdienio gyvenimo būtinybė, nors ir ne kasdien apie tai susimąstoma. Terminas kalbos kultūra Lietuvoje palyginti naujas ir sakant apskritai, tai yra pavyzdingas ar bent tinkamas kalbos var 333y2420d tojimas. Kalbos kultūra siaurąja prasme yra kalbos taisyklingumas, todėl turime vartoti norminius zodzius ir jų reiksmes, taisyklingus zodzių junginius ir sakinius.
Sią temą pasirinkome, nes pradėję mokytis kalbos kultūros pastebėjome daromas klaidas mūsų aplinkoje. Pagilinę savo zinias per paskaitas, pradėjome atidziau stebėti savo ir kitų daromas zodyno klaidas. Vis daugiau atsiranda zmonių, įsisąmoninančių, kad taisyklinga kalba yra pagrindas ateičiai. Tai mums tapo aktualu ir netgi įdomu, todėl nusprendėme isnagrinėti klaidas ir jas pateikti netradiciniu būdu.
Darbo tikslas:
Supazindinti studentus su daznai daromomis kalbos kultūros klaidomis ir pritaikyti atlikto tyrimo duomenis realiose situacijose, taip pat pasiūlyti netaisyklingos kalbos vartojimo problemų sprendimo būdus.
Tyrimo objektas:
Daznai girdimi, ne pagal kalbos kultūros normas vartojami, zodziai bei jų junginiai mūsų bendraamzių tarpe.
Tyrimo metodai:
Kalbos kultūra svarbiausia yra bendrinei kalbai, nes tai - visai tautai bendra viesojo bendravimo kalba. Siuo poziūriu labai svarbu suderinti bet kuriai kalbai itin svarbią tikslingumo funkciją su taisyklingumu. Tai labiausiai pajuntame, kai susiduriame su gausybe naujų svetimkalbių terminų, kurių nenusistovėjęs vartojimas sudaro nemazai keblumų.
Kalbos kultūros projektą pradėjome nuo daznai girdimų netaisyklingai vartojamų zodzių pasirinkimo. Didziąją pasirinktų zodzių dalį sudaro svetimybės, kilusios is rusų kalbos, tokie zodziai kaip ismiera, ruzavas, biski ir pan. Nusprendėme atlikti apklausą, tyrimo objektu pasirinkdami keturiasdesimt bendraamzių. Tyrimą atlikome prasydami draugų uzpildyti anketas. Anketose pateikėme taisyklingus ir netaisyklingus zodzius ir jų juginius. Apklaustųjų prasėme pazymėti tą variantą, kurį jie dazniau vartoja buitinėje kalboje. Pateikiame anketos pavyzdį.
APKLAUSA
Zodzių vartojimas buitinėje kalboje
Pasirinkite vieną is dviejų frazių, kurią dazniau vartojate kalbėdami.
1. Batų ismiera Batų dydis
2. Rūzava palaidinė Rozinė palaidinė
3. Atvaziavo miesčionka Atvaziavo miesčionė
4. Mokyklos budintis Mokyklos budėtojas
5. Telpa daugiau simto Telpa daugiau nei simtas
6. Neziūrint į tai, kad man ... Nepaisant, kad ...
7. Parsiduoda dviratis Parduodamas dviratis
8. Palyginus su kitais Palyginti su kitais
9. Treneris, pasakyk man ... Treneri, pasakyk man ...
10. Labai ir labai pavargau Labai labai pavargau
11. Marketingas Rinkodara
12. Kreatyvas Kūrybinė grupė
Suskaičiavus anketų duomenis, gautus rezultatus pateikiame zemiau esančiose diagramose.
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Isanalizavę anketų rezultatus pastebėjome, kad jaunimas vartoja daugiau svetimybių nei lietuviskų zodzių. Labiausiai mus nustebino tai, jog visi keturiasdesimt apklaustųjų frazę "palyginus su kitais" pazymėjo kaip tinkamą variantą. Viena is populiariausių klaidų zodzių budintis ir budėtojas reiksmių painiojimas. Net trisdesimt devyni respondentai klysta manydami, kad budintis reiskia tą patį kaip ir budėtojas, bet jie netaiko taisyklės, kuri teigia, kad esamojo laiko veikiamosios rūsies dalyviai nevartotini asmenis pagal pareigas pavadinti. Dziugu tai, kad pasakymas "labai ir labai..." yra beveik isnykęs jaunimo tarpe. Pastebėjome, kad zodzius "marketingas" ir "kreatyvas" savo kalboje vartoja tik zmonės savo veiklą susieję su verslo, ekonomikos bei reklamos sritimis. Is gautų rezultatų galime daryti isvadą, jog zodis "marketingas" yra labiau paplitęs nei "kreatyvas". Netgi valstybinėje įstaigoje, tokioje kaip Vilniaus kolegija, zodis "marketingas" nėra pakeistas į lietuviską atitikmenį. Verslo vadybos studentams dėstomos marketingo paskaitos, o būsimi reklamos ir prekybos vadybininkai priklauso marketingo katedrai. Lietuviskas atitikmuo "marketingui" sugalvotas gana neseniai, galbūt todėl senieji pavadinimai dar nepakeisti.
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Apklausoje vartotus netaisyklingus zodzius ir frazes mes radome gyvenimiskose situacijose. Toliau aprasome ir taisome klaidas, pateiktas penkiuose epizoduose.
Pirma situacija.
Batų parduotuvėje kalbasi pirkėja ir pardavėja. Pirkėja:
Mačiau jūsų reklaminiame kataloge grazius ruzavus batelius. Ar vis dar turite tokių?
Ne, deja, neturime tokių, bet turime kitų labai grazių batų. Gal norite pasimatuoti?
Taip, man sie labai patinka. Ar turite trisdesimt devintą ismierą?
Ne, neturime, si pora paskutinė.
Sioje itin gyvenimiskoje situacijoje pastebėjome dvi klaidas. Tai zodziai "ruzavas" ir "ismiera". Jie yra kilę is rusų kalbos. Tai yra barbarizmai, kurie turi lietuviską atitikmenį. Vietoje "ruzavo" turėtume vartoti rozinis, o vietoje "ismiera" - dydis, matmuo.
Antra situacija.
Draugės namuose skaito laikrastyje esančius skelbimus.
Ziūrėk, radau neblogą skelbimą. Parsiduoda naujas automobilis uz gana gerą kainą. Juk labai apsimoka, - sako Laura.
Tikrai. Palyginus su kitais tokių metų automobiliais, sis labai pigus.
Situacijoje matome tris morfologines klaidas. Tai nevartotini zodziai "parsiduoda", "apsimoka" ir zodzių junginys "palyginus su kitas". Sangrązinius veiksmazodzius "parsiduoda" ir "apsimoka" taisome į parduodamas ir verta. "Palyginus su kitais..." keičiama į palyginti su kitais. Lyginimo situacijose negalima vartoti padalyvio - vartojama bendratis.
Trečia situacija.
Draugės snekasi apie vakaro planus. Onutė tarė:
Neziūrint į tai, kad man rytoj egzaminas, siandien vaziuosiu į koncertą.
Tai ar nors kiek pasimokei?
Na, biski.
Girdėjau, kad bus labai geras renginys. Į jį susirinks daugiau penkių tūkstančių zmonių.
Tikiuosi.
Klaidos yra "neziūrint į tai", kurią taisom į nepaisant to, nekreipdami dėmesio. "Biski" taisome į truputį, siek tiek. "Daugiau penkių tūkstančių" keičiame į daugiau nei penki tūkstančiai.
Ketvirta situacija.
Kūno kultūros paskaita. Merginos spardo kamuolį. Treneriui nepatinka ir jis susvilpia.
Treneris, kas ne taip? - susunka viena is merginų.
Kamuolį spirkite ne priekiu, o sonu.
Sioje situacijoje vienintelė klaida. Kreipiantis pavartotas vardininkas - "treneris". Jį turime keisti į sauksmininką - treneri. Si klaida taip pat kilusi is rusų kalbos.
Penkta situacija.
Merginos grįzta į bendrabutį ir beldzia į duris, kad jas įleistų. Tačiau niekas neatidaro.
Kodėl tas budintis neateina?
Nezinau, bet juk labai ir labai salta.
Vėl pastebime dvi morfologijos klaidas. Esamojo laiko veikiamosios rūsies dalyviai nevartotini asmenims pagal pareigas pavadinti. Kaip sioje situacijoje zodis "budintis: kurį taisome į budėtojas, taip pat zodzių junginys "labai ir labai" yra nevartotinas. Reikėtų palikti tik labai labai.
Sios situacijos bus pateiktos pristatymo metu vaizdinėje medziagoje.
Kalba ir jos kultūra svarbu kiekvienai asmenybei. Daugeliui intelektualiųjų profesijų kalba yra darbo įrankis. Ir paprastam zmogui ne sykį tenka rasyti laiską, prasymą, daznai prireikia pakalbėti bendrine kalba viesai. Deja, pastebime, kad kalbėdami zmonės daro daugybę klaidų. Pagal anketų duomenis pastebėjome, kad rusizmai vis dar yra plačiai vartojami jaunimo tarpe, tačiau nuo jų mazai atsilieka ir anglizmai.
Pazvelgus į diagramas, stebina tai, kad kai kurie netaisyklingi zodziai yra taip giliai įsisakniję į mūsų kalbą, kad net ilgi metai ugdymo įstaigose nesugeba pakeisti tokio kalbėjimo įpročio. Deja, jie pradeda formuotis vaikystėje, todėl daugiausiai įtakos susidarusiems kalbėjimo įgūdziams turi tėvai. Tam, kad nedarytume tokių klaidų, kokios buvo pateiktos situacijose, reiktų, kad tėvai su vaikais taisyklingai kalbėtų jau vaikystėje.
Kalbos kultūros problemos turėtų būti labiau viesinamos. Problemos sprendimas turėtų traukti ne tik zmones, kurie domisi lietuvių kalba ir jos puoselėjimu, bet ir kiekvieną paprastą pilietį.
Reklaminių pauzių metu, televizijoje kurį laiką buvo rodomos specialios mokomosios laidos, kaip "Zodis ne zvirblis", kurios, mūsų manymu, vis dar yra reikalingos siuolaikinei visuomenei, taip pat Kaune, pries kelis metus, viesajame transporte buvo iskabinti plakatai su dazniausiai vartojamomis netaisyklingomis frazėmis, kurios yra vartojamos kalbant apie viesąjį transportą, ir jų taisymais. Panasūs sprendimai galėtų būti naudojami ir dabar, tokie kaip lankstinukų dalinimas tarpmiestinio susisiekimo autobusuose, didesnis dėmesys spaudoje ir daznesnės televizijos informacinės kalbos kultūros laidos, kurios skatintų zmones kalbėti taisyklingiau.
Nepamirskime, kad kalba - kiekvieno is mūsų veidrodis. Daug lemia ir patriotinis zmogaus nusiteikimas gerai mokėti, tinkamai vartoti savo salies kalbą. Visai tautai suvokus kalbos reiksmę ir norint ją islaikyti, galima nuveikti labai daug: skleisti savo tradicijas, kultūrą, kultūringą kalbą. Ilgiau su zmogumi pabendravę is jo kalbos galime daug ką spręsti apie jo issimokslinimą ir issilavinimą, teigiamus ir neigiamus charakterio bruozus, moralę. Tik tie, kurie gerbia savo kalbą, gerbia save ir kitus. Bendrinė kalba yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir tautos prestizo ir pasididziavimo dalykas.
<https://www.adgloriam.lt/lt/main/s/K/kult>
<https://lt.wikipedia.org/wiki/kalbos_kultura/>
<www.ualgiman.dtiltas.lt/k_kultura.html>
|