Ar kompiuteris gali modeliuoti nuostatas taip pat kaip ir þmogus?
18 amþiuje susiformavo ypaè radikali materializmo forma - mechanistinis ir biologinis materializmas, visø pirma jis kilo Prancûzijoje, kurios vaidmuo to meto Europos kultûrinëje raidoje buvo vadovaujantis. P. Holbachas [9] - mechanicizmo ir determinizmo pradininkas. Jis raðë, kad savyje ir visur gamtoje mes patiriame vien materijà ir ið to galime daryti iðvadà, kad materija gali jausti ir màstyti. Matome, kad Visatoje viskas vyksta pagal materijos mechanistinius dësnius, ypatybes, sàryðius ir modifikacijas, ir negali bûti jokio kito reiðkiniø aiðkinimo, kaip tas kurá teikia gamta. Mes suvokiame tik tà vienintelá pasaulá, kuriame viskas yra grandine susijæ, kuriame bet kokià veiklà sàlygoja þinoma ar neþinoma gamtinë prieþastis ir ði sàveika vyksta pagal bûtinus dësnius. Gamtos istorija, fizika, matematika, chemija, moralë ir politika privalo apsiriboti tuo, kà gamta yra davusi tiesai a 656m1221g tskleisti, bûtent mûsø jusliniu patyrimu, kaip vieninteliu árankiu.
Visatoje, pasak Holbacho, nëra nieko antgamtiðka. Egzistuoja grieþti prieþastiniai ryðiai, dësningumas ir bûtinumas, eliminuojantis bet koká atsitiktinumà.
Màstymas bei suvokimas yra tiktai smegenø funkcijos. Nuo jø iðsivystymo priklauso visa psichika.P.Holbacho kolega La Mettrie [9] raðë, kad gyvybës reiðkiniø prieþastys yra vien kûniðko pobûdþio. Tai kas organiðka yra kilæ ið to, kas neorganiðka. Pojûtis yra materijos funkcija. Þmogus yra maðina, dargi tokia "maðina, kuri pati prisuka savo spyruokles". Siela yra "tiktai jautri materiali smegenø dalis". Psichinës situacijos yra priklausomos nuo fiziologiniø ir patologiniø procesø. Sielos gyvenimo intensyvumas priklauso nuo smegenø apimties. Þmogus yra "viena kità uþvedanèiø spyruokliø junginys", organiðka maðina.
Mechanistiðkai suprantant pasaulá nebematoma skirtumo tarp natûralaus ir dirbtinio judëjimo, tarp fizikos ir mechanikos, gamtos reiðkinius stengiamasi aprëpti matematinëmis formulëmis. Eksperimentavimas verèia fenomenus traktuoti kaip izoliuotus vienus nuo kitø, aktyvûs sàryðiai kiek galima paprastinami, daromi aiðkesniais, o atrasti dësniai tikrinami praktikoje. Gamta tyrinëjama norint jà ávaldyti ir paversti techniðkai pakartojama pagalbine priemone.
Empiriðkai kuriamas mokslas tampa þinojimu, o ðis ið karto gali virsti gana sëkminga praktika. Gamtos dësniai, virtæ þmogaus veiklos taisyklëmis, perkeliami á gamtos reiðkiniø valdymo sferà. Gamtos dësniai bûtinai turi bûti apraðyti matematikos kalba, o duomenys patvirtinti eksperimentais. Þmogaus kûnas suvokiamas kaip maðina ir gerokai virðijanti jo, kaip konstruktoriaus kûrybines galimybes. "Jokiu bûdu tai neatrodys keistas ar neátikëtinas dalykas þmogui, kuris þino kiek daug þmoniø iðradingumas yra pagaminæs automatiniø ir kitø judanèiø maðinø, bet tam bûdavo naudojama kur kas maþiau detaliø, palyginti su daugybe tik kaulø, raumenø, nervø, arterijø, venø ir kitø sudedamøjø daliø, kurias matome bet kurio gyvûno kûne. Tad kûnà þinovas traktuos kaip maðinà, gerai sukonstruotà ir naðià maðinà" [39]. I. Niutonas [9] matematinëmis formulëmis apibûdino tokius skirtingus fenomenus kaip mechanika, planetø judëjimas, jûros potvyniai ir atoslûgiai. P. Laplasas [9] sukûrë teorijà, kuri paaiðkina ne tik esamø dangaus kûnø konfigûracijà bei judëjimà, bet ir jø kilmæ bei evoliucijà.
Akcentuotina kibernetinë klausimø sprendimo metodika. Ji pabrëþia á sistemà besiorientuojantá, tinkliná, visumà apimti siekiantá (holistiná) màstymà. Sistema, reguliavimo kontûras, negatyvus ir pozityvus gráþtamasis ryðys, stimuliavimas ir slopinimas, ribinës reikðmës, dinaminë pusiausvyra- tai tik kai kurios svarbesnës ðiam màstymui bûdingos sàvokos. Norint kà nors efektyviai nuveikti,kai problema yra svarbi visiems, ðiandien jos negalima laikyti vien gamtos mokslo dalyku, ji turi bûti bendrai visø sprendþiama. Labai aktyvus ðios krypties autorius yra F. Vesteris, [56] jo paties þodþiais tariant, atsidëjæs "biokibernetiniam màstymui". Toks màstymas yra natûralaus ir dirbtinio intelekto sàveika. Ði sàveika pasireiðkia ne tik kalbos þaidimuose, bet ir kituose þaidimuose, sakysim, þaidime ðachmatais.
Ðiandien ðachmatais þaidþia þymiai daugiau þmoniø, negu, sakysim prieð 10 metø. Prieþastis - mokslinës-techninës paþangos plëtotë: þmogui tampa reikalingos ðachmatininko savybës. Þmogus kuria savo pagalbininkà - dirbtiná intelektà. Èia susikryþiuoja psichologijos, lingvistikos, logikos, filosofijos, psichologijos, sociologijos, matematikos, kompiuterikos mokslø pasiekimai. Ðiuolaikinei mokslinei-techninei paþangai pirmiausia bûdinga ne tik aukðtas darbo naðumas, bet ir plati þmogaus protinës veiklos mechanizacija ir automatizacija. Þmogaus protinës veiklos algoritmizacija reikalauja naujø matematikos krypèiø, ypaè matematinio modeliavimo ir matematinës logikos vystymo. Protinës veiklos algoritmizacija bûtina ir dël vykdomø techniniø-ekonominiø priemoniø didþiulio màsto. Aviakonstruktoriaus O. K. Antonovo nuomone, taupyti skaièiavimuose, ávertinanèiuose milþiniðkus techninius-ekonominius pertvarkymus yra tas pats, kaip taupyti laikà, skirtà prisitaikymui ðaudant.
Dirbtinis intelektas mokomas formuoti sàvokas, tikslus, paruoðti sprendimus, skaièiuoti, kurti, árodyti teoremas, versti ið vienos kalbos á kità ir pan. Be to, dirbtinis intelektas mokomas spræsti þaidimø uþdavinius. Paþymëtini pasiekimai, sudarant programas ðaðkiø, domino, kortø þaidimams. inomi ádomûs eksperimentai programuojant sudëtingus þaidimus: ðachmatø, bridþo ir netgi ðaðkiø go. (Ðaðkës go turi trigubai senesnæ istorijà, negu ðachmatai. Pasaulio ðachmtø èempionas E. Laskeris nelaikë ðachmatø absoliuèiai geriausiu ir vieninteliu aukðto lygio þaidimu,o pranaðavo ateitá ðaðkëms go. Galimø go variantø tokia daugybë, kad net tobuliausi ðiuolaikinai kompiuteriai neprilygsta vidutiniam goistui, ko negalima pasakyti apie ðachmatus.) Bendrai, dirbtinis intelektas prie þaidimø stalo kol kas pralaimi, savo natûraliam partneriui. Nëra automato, kuris pilnai pakeistø þmogø. Nors prieð kurá laikà kompiuteris laimëjo maèà prieð G. Kasparovà. Á kompiuterio programà buvo ávesti rizikos elementai.
Kuo gi þmogus pranaðesnis uþ automatà? Kuriose srityse automatas stipresnis?
Þmogus sugeba geriau aptikti silpnus garso ir ðviesos signalus. Jis geriau suvokia, interpretuoja, organizuoja ávairaus modalumo signalinius vaizdus, sugeba geriau atlikti lanksèias valdymo operacijas. Ði savybë jam leidþia, pavyzdþiui, parinkti geresná ëjimà susidariusioje ðachmatø lentoje situacijoje, negu kompiuteris, nors þinoma, kad ðachmatø lentoje bendras galimø situacijø skaièius yra 10 laipsnyje 120. Tai daugiau, negu metagalaktikoje yra elektronø. M. Kraièiko skaièiavimais, jei visi þemës rutulio gyventojai istisà parà þaistø ðachmatais ir kas sekundæ darytø po vienà ëjimà, tai visus ðachmatø partijø variantus suþaistø ne anksèiau, kaip po 10 laipsnyje 1000 ðimtmeèiø.
Reiðkia, þmogus duoda netikslø atsakymà á klausimà, koks ejimas duotoje situacijoje yra geriausias, o kompiuteris duoda dar netikslesná atsakymà. Prieðinga situacija susidaro atsirandant vis tobulesnëms kompiuterinëms ðachmatø programoms.
Þmogus geriau, negu kompiuteris sugeba ilgà laikà iðsaugoti didelá kieká ávairiausios informacijos ir reikiamu metu panaudoti bûtinà informacijà.
A. Cikvaðvilis, gyvenantis Vakarø Gruzijoje, laisvai mintyse manipuliuoja daugiaþenkliais skaièiais. Jo "skaièiavimo mechanizmas" neþino nuovargio ir klaidø. Bièiuliai jam pateikë uþduotá - apskaièiuoti, kiek þodþiø pasakys diktorius, komentuojantis futbolo rungtyniø tarp Maskvos "Spartako" ir Tbilisio "Dinamo" antràjá këliná. Patikrinimui ájungë magnetofonà. Atsakymas buvo gautas, kai tik diktorius iðtarë paskutiná þodá: 17427 raidës ir 1835 þodþiai. Patikrinimui buvo sugaiðtos 5 valandos. Atsakymas buvo teisingas.
Kompiuteriai tokiø sàlygø ávykdyti kol kas negali.
Þmogus geriau uz savo dirbtiná pagalbininkà sugeba induktyviai (deduktyviai) samprotauti, analizuoti ir sintezuoti informacijà, iðmokti keisti rodiklius, formuoti sàvokas ir ruoðti metodus.
Þmogus nuo protingø maðinø skiriasi tuo, kad gali áþvelgti racionalø grûdà prieðtaravimø aibëje. Svarbi natûralaus intelekto savybë yra intuicija. Tai betarpiðkas reiðkiniø esmës suvokimas, nuojauta. Intuicija ir logika vaidina atskirus vaidmenis: intuicija yra iðradingumo instrumentas, o logika, uþtikrinanti patikimumà, yra árodymo instrumentas. Intuicinæ reakcijà gali sukelti reiðkiniai, veikiantys kaip silpni dirgikliai (ið tikrøjø silpni, primirðti ar slopinami stipresniø). Intuicija bûdinga mokslinio paþinimo procesui ir meninei pasaulio interpretacijai. Ðie procesai vyksta ne visada nuosekliai, logiðkai ar bûna pagrásti faktais. Tai kûrybinei vaizduotei artimas paþintinis aktas, kuriame vyksta nesàmoninga jutimiðkumo ir loginio màstymo sintezë. Iracionalistai netgi laiko intuicijà vienintele patikima paþinimo priemone, ypatinga sàmonës savybe, nesusijusia nei su jutiminiu patyrimu, nei su loginiu màstymu.
Sveikas protas, intuicija, informacija ir patyrimas padeda þmogui tikslingai paskirstyti iðteklius, koncentruoti juos svarbiausiomis kryptimis, parinkti racionalius variantus, tame tarpe ir ðachmatø lentoje. Intuityviai màstydamas ðachmatininkas sukuria atsakymà á klausimà, nesuvokdamas to proceso, kurio dëka ðis atsakymas buvo gautas. Intuicija daþnai leidþia ðachmatininkui "perðokti" bedugnæ, skirianèià jo turimus duomenis nuo logiðkai ið jø iðplaukianèiø iðvadø. Intuicija padeda spræsti uþdavinius, kuriø sprendimo metodai visai ar dalinai neþinomi.
Natûralus intelektas stengiasi suprasti pats save, samprotauti apie save. Nëra kito tokio objekto, kuris bûtø taip ávairiai ir prieðtaringai suprantamas ir vertinamas, kaip intelektas, norintis suprasti pats save. Tai sudëtingiausias ið visø natûraliø ir dirbtiniø materialiøjø tyrimo objektø. Su intelekto tyrimais susijæ idealizmas ir materializmas, metafizika ir dialektika, racionalizmas ir sensualizmas, logika ir paþinimo teorija... Þymûs intelektualinës kultûros atstovai - Aristotelis, Avicena, Tomas Akvinietis, Dekartas, Kantas, Hegelis [59] ir daugelis kitø - savo kûrybinëje veikloje skyrë daug laiko ir energijos màstymo instrumentui tirti. Intelekto sfera yra neaprëpiamai p1ati, komplikuota, ávairi ir prieðtaringa. Aukðèiau buvo mëginama aptarti natûralaus intelekto specifinius bruoþus. Kyla klausimas, kokie gi dirbtinio intelekto pranaðumai prieð þmogø - natûralø intelektà? Automatas sugeba greièiau uþ þmogø reaguoti á signalà, atlikti pakartotinius stereotipinius veiksmus ir uþdavinius. Pavyzdþiui, kai kurie ðachmatø kompiuteriai ieðko stipriausio tæsinio vienu metu keliose lentose, kiekvienoje ið jø nagrinëdami skirtingà ið galimø tæsiniø. Taigi, kompiuteris gali vienu metu vykdyti keletà skirtingø funkcijø. Blico partijà su didmeistriu laimi kompiuteris, nes, sumaþinus laikà, skirtà ëjimo apgalvojimui, kompiuterio þaidimo lygis lieka toks pat, o didmeistrio þymiai krinta.
Kompiuteris geriau uþ þmogø gali glausta forma saugoti specializuotà informacijà ir visiðkai atsipalaiduoti nuo nereikalingø duomenø. Dirbtiné atmintis - tai atmintis, su kuria jau ðiandien në viena þmogiðkoji negali lygintis. Þmogaus smegenyse yra apie 14 milijardø neuronø. Jei vienà neuronà prilyginsime vienam elektroninës maðinos elementui, tai matysime, kad kompiuteris jau susilygimo su þmogaus smegenimis. Tuo tarpu kompiuteriui nereikalingos asociacijos, artimiausiu metu nenumatomø panaudoti duomenø sandëliai, pasyvios atsargos - maðinoje viskas aktyvu, paruoðta momentiniam ájungimui ir darbui. Neatsitiktinai ðachmatø partijos pabaigà kompiuteris þaidþia sëkmingiau, negu vidurinæ fazæ - jo atmintyje sukaupta partijos pabaigø biblioteka. Ypatinga kompiuteriu taikymo sritis yra informacinës paieðkos sistemos, uþtikrinanèios mechanizuotà knygø, kriminaliniø nusikaltëliø ir pan. paieðkà ir ágalinanèios likviduoti didþiules
kartotekas. Kompiuteriai taip pat atlieka bankø, taupomøjø kasø operacijas. Èia pasireiðkia jø greitaeigiðkumas, kompaktiðkumas, patikimumas.
Kompiuteris þymiai sparèiau uþ þmogø skaièiuoja.
Þinomas praeities matematikas A.Puankare[9] tvirtino, kad matematinës ðachmatø teorijos nëra ir ji negali bûti sukurta. Ðiuolaikiniø ðachmatø automatø kûrëjai bando paneigti ðià nuomonæ. Naudojami bûdai, susijæ su þmogaus màstymo metodø modeliavimu. Ðios krypties vyksmas remiasi eksperimentais su þmonëmis, sprendþianèiais tam tikrus uþdavinius, t. y. sudaroma informacijos apdorojimo programa. Gauta hipotezë tikrinama: kompiuteris imituoja þmogaus smegenø darbà. Tuo paèiu metu atliekami bandymai sprendþiant naujus uþdavinius,kurie lygiagreèiai pateikiami þmogui ir kompiuteriui. Po to palyginamos abiejø sprendëjø informacijos apdorojimo taisyklës. Jei nesutapimai dideli, modelis analizuojamas, iðsiaiðkinami tyrimo defektai ir pateikiami nauji uþdaviniai. Sudaroma nauja programa, kuri aprobuojama kompiuteriu. Tiriama smegenø bûklë, priklausomai nuo patenkanèios á jas informacijos. Modeliuojama suvokiamoji atmintis ir informacijos gavimo ið jos procesai. Panaudojama atminties savybë ásiminimo metu kurti asociacijas ir jomis remtis atgaminant informacijà. Taip, þingsnis po þingsnio vyksta sudëtingø màstymo formø ir programø kompiuteriams tobulinimas.
Vertas dëmesio profesoriaus V.Nalimovo[134] pasiûlymas "Jei iðeities taðku pasirinkti tai, kad mûsø þinojimo ribos priklauso nuo mûsø kalbos ribø, tai net gerai þinomø reiðkiniø apraðymas nauja kalba gali pagilinti mûsø þinias apie pasaulá" Ðachmatø algoritmai gali bûti tobulinami kuriant specialias programavimo kalbas ðachmatø (ar kitam) uþdaviniui spræsti.
Taigi, dirbtinis intelektas nuolat tobulinamas. Manoma, kad ateityje þaidimø (ðaðkiø, ðachmatø , go) varþybos tarp þmoniø bus gana retas dalykas. Menkas malonumas þaisti, kai prieðininkas puèia tabako dûmus á akis, brûþina stalà metaliniu daiktu, varsto skvarbiu þvilgsniu. Taèiau kiekvienas þmogus þaidþiantis ðachmatais þinos savo sportiná atskyrá ir stengsis já paaukðtinti þaisdamas su savo kompiuteriu. Reziumuojant anksèiau iðdëstytas mintis, bûtina akcentuoti ðtai kà. Mechanistinis ir biologinis materializmas atvedë á determinizmà, kuris pasaulyje, taigi ir ekonomikoje, áþiûri tik grieþtus prieþastinius ryðius. Dësningumas ir bûtinumas eliminuoja bet koká atsitiktinumà. Akcentuotina kibernetinë klausimø sprendimo metodika. Dirbtinis ir natûralus intelektas yra panaðûs. Egzistuoja skirtumai, kuriuos tinkamai panaudojus, galima efektyviai modeliuoti ekonomikos nuostatas.
|
