2. ĮMONĖ - EKONOMINIO PROCESO PAGRINDAS

Kiekviena įmonė yra organizacija. O tai reiskia, kad ji yra:

socialinė grupė, nes suburia zmones ir organizuoja jų darbą;

gaminanti ar teikianti paslaugas ir paskirstanti uzdirbtas pajamas;

atvira aplinkai, tai yra bendraujanti su kitomis įmonėmis, savivaldybe, bankais ir pan.;

turi tikslus veikti, isgyventi, didinti pelnus it t.t.

Dabar pagal bendrus bruozus galime apbrėzti, kas yra įmonė.

Įmonė - tai ekonominė, savarankiska, gaminanti rinkai organizacija.

Įmonė, kaip organizacija, tenkina tris kriterijus:

Ji yra socialinė grupė, nes čia susiburia zmonės, turintys vieną tikslą - veikti bendrai; visiskai automatizuota ar robotizuota gamykla, kur nėra nė vieno zmogaus, nebus organizacija, o tik sudėtinga industrinė sistema.

Ji yra racionaliai sutvarkyta grupė, nes kiekvienas zino, kokius darbus reikės dirbti, uz ką jis atsako, kas yra vadovas, o kas tik pavaldinys.

Ji yra patvari grupė, nes priemonės (pastatai, įrengimai, baldai, automasinos ir visa kita, kas yra reikalinga gamybai ar paslaugai teikti), kurias ji nusipirko, tarnaus ilgai, o tikslai, kurių siekia, neįgyvendinami akimirksniu. Įmonė, panasiai kaip gyvas organizmas, gimsta, rutuliojasi ir isnyksta.

Miesto savivaldybė ar seniūnija, mokyklos krepsininkų komanda irgi yra organizacija, bet mes pagrįstai jų nevadiname įmonėmis. Norint suzinoti, kodėl reikia panagrinėti dar kitas apibrėzimo dalis.

Įmonė yra ekonominė ir savarankiska organizacija, nes:

Kaip ekonominė organizacija ji skaičiuoja visas savo islaidas ir pajamas ir siekia, kad liktų pelno - kuo daugiau, tuo geriau. Įvairios labdaros organizacijos pelno nesiekia, todėl jos nėra įmonės.

Įmonė yra beveik nepriklausoma. Daugelį uzdavinių ji sprendzia pati:ką ir is ko gaminti, kam ir po kiek parduoti, kada pradėti darbą ar jį baigti, kiek mokėti darbininkams. Jos niekas neislaiko - jei nesugebės uzsidirbti, turės bankrutuoti. Net mazoje įmonėje rasime įvairių padalinių; jei nesavarankiski, taigi tai ne įmonės.

Kadangi įmonė yra ekonominė ir savarankiska organizacija, gaminanti rinkai, tai negalima tik gaminti ir negalvoti, ar pavyks parduoti norima kaina. Tame pačiame mieste duoną kepa kelios kepyklos, ją parduodančios skirtingomis kainomis. Vienos - pigiau, kitos - kiek brangiau. Čia islosia pirkėjas - jis gali pasirinkti duoną ne tik pagal skonį,bet ir pagal kainą.o tai reiskia, kad tarp įmonių yra konkurencija. Reikia is anksto zinoti, kas tikrai nupirks bent dalį produkcijos. Reikia turėti rysius su pardavėjais, susitarti is anksto dėl kainų ir prekių pateikimo terminų. Ne paslaptis, kad net ir susitarus ne visada tęsima. Kartai uzsakytų prekių nebeima - vadinasi,reikia rizikuoti. Po sėkmės laikotarpių istinka nesėkmės. Is to daroma svarbi isvada: įmonė palaiko rysius ir si atskirais asmenimis, ir su kitomis įmonėmis bei organizacijomis.

Kiekvienos įmonės paskirtis gaminti gamybos priemones, vartojimo reikmenis arba atlikti patarnavimus. Gamybos procesui būdingos sios sudedamosios dalys:

1.Darbas-tikslinga zmonių veikla.

2.Darbo priemonės-įrankiai, masinos, įrengimai, pastatai.

3.Darbo objektai-zaliavos, medziagos, komplektuojamieji dirbiniai ir kt.

Gamybos procesai organizuojami laikantis tokių principų: proporcingumo, nenutrūkstamumo, ritmingumo, lankstumo, mechanizavimo ir automatizavimo.

2.2. ĮMONĖS APLINKA

Įmonės aplinka siaurąja prasme reikėtų laikyti tą vietovę, kur yra pati įmonė. Įmonės rysius su aplinka rodo 1.1.pav. Įmonė palaiko rysius su keletu, keliolika, keliasdesimt ar net keliais simtais asmenų, įmonių bei organizacijų. Tų grupių interesai yra skirtingi, kartais sutampantys, kartais priestaringi. Įmonė gali veikti sėkmingai tik tada, kai pasiekiama tarp įmonės ir jos partnerių interesų pusiausvyra.

Plačiąja prasme įmonės aplinka yra visas salies ūkis. Ir nenuostabu, nes, pavyzdziui, valstybė nustato įvairiausių mokesčių dydzius, minimalius atlyginimų dydzius darbuotojams, atostogų trukmę, saugo darbo taisykles, higienos reikalavimus, isduoda licenzijas naudoti gamtos isteklius. Salies aukstosios mokyklos ruosia specialistus, atlieka mokslinius tyrinėjimus, kuriuos įdiegus pakyla produkcijos kokybė ir darbo nasumas. Savivaldybės irgi daro įtaką įmonių veiklai, pvz., organizuoja viesojo transporto eismą, rūpinasi viesosios tvarkos palaikymu, isduoda leidimus zemės sklypams ir sprendzia kitas vietines problemas. Įmonių veiklai įtaką daro ir uzsienio valstybių įmonių veikla, nes turbūt pasaulyje nerasime valstybės, kuri neprekiautų su kitomis salimis, o tik gyventų is savo vidinių isteklių. O jei vyksta uzsienio prekyba, tai tenka konkuruoti su tų salių prekėmis ir savo salyje ir uzsienyje. Tarp salių vyksta ne tik prekyba. Turtingesnės ir pazangesnės technikos salys skolina pinigus kitoms salims naujiems įrengimams ar technologijoms pirkti, įmonėms statyti.

2.1. pav.

Lietuvai įstojus į ES, įmonėms reikia gerokai pasitempti visose salyse, nes bendroje rinkoje viespatauja negailestinga konkurencija.

2.3.ĮMONĖS TIKSLAI

Įmonės tikslai yra jos veiklos orientyras ir vertinimo kriterijus. Formuojant tikslus įtakos turi isoriniai ir vidiniai veiksniai. Įmonės tikslus lemia rinkos partneriai, socialinės grupės, visuomenė.

Įmonės tikslai skirstomi į:

1) socialinius,

2) ekonominius.

Socialiniai tikslai ūkiniuose procesuose turi padėti: teisingai atlyginti uz įmonės interesus atitinkantį darbą, garantuoti geras darbo sąlygas, suinteresuoti darbuotojus didinti pelną, įtraukti darbuotojus į įmonės tikslų formavimo ir jų įgyvendinimo planus. Socialinius įmonės tikslus ne visada galima isreiksti konkrečiais dydziais. Svarbu turėti socialinės politikos nuostatas ir jas įgyvendinti, formuojant ekonominius įmonės tikslus.

Ekonominių įmonių tikslų sistemą sudaro:

1)gamybos tikslai:

a) optimali gamybos apimtis ir struktūra,

b) optimali rinkos dalis,

c) gamybos, sandėliavimo ir gamybinių pajėgumų atitikimas gamybos apimčiai,

d)realizavimo būdų optimizavimas.

2) finansiniai tikslai:

a)mokumas,

b)likvidumo rezervo dydis ir struktūra,

c)finansų struktūra,

d)investicinių bei finansavimo programų apimtis ir struktūra.

3)pasisekimo:

a)realizavimo apimties didinimas,

b)gamybos islaidų mazinimas,

c)pelno ir rentabilumo didinimas,

d)dividendų normos didinimas.

Ekonominiai ir socialiniai tikslai sudaro įmonės tikslų sistemą, kuri isreiskiama konkrečiais rodikliais.

Formuojant tikslų sistemą, reikia laikytis tam tikrų principų:

-tikslai turi būti realūs,

-tikslų sistema turi būti suderinta laiko poziūriu,

-tikslų sistema turi būti suderinta, nepriekaistinga, issami,

-turi būti vykdoma tikslų kontrolė

Tikslus turi atitikti konkretūs uzdaviniai, o jiems įgyvendinti -konkrečios techninė, informacinės ir kt. priemonės.

2.4. ĮMONIŲ SKIRSTYMAS

Norint įvertinti salies ūkio veiklą, planuoti bei palyginti atskirų salių įmones, panasias įmones reikia skirstyti į grupes. Veiklos panasumas įvertinamas pagal veiklos paskirtį ir naudojamus isteklius. Veiklos paskirtis gali būti tokia:

gaminti produktus ir teikti patarnavimus (istekliai - parduotų prekių vertė), pvz.: bendrijos, bendrovės, perkybos bei paslaugų firmos;

teikti ne prekių pavidalo paslaugas (istekliai - savanoriski namų ūkio įnasai ir patarnavimai), pvz.: įvairios privačios įstaigos, teikiančios ne produktus ir ne paslaugas, labdaringos organizacijos, arba pelno nesiekiančios organizacijos;

paskirstyti pajamas (istekliai - tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai), pvz., valstybės administracijos centriniai organai - ministerijos, departamentai, savivaldybės, socialinio draudimo įstaigos;

finansuoti (istekliai - lėsos, gaunamos pagal sutartis su investitoriais ir uz atliekamas finansines operacijas), pvz., bankai;

apdrausti, tai yra garantuoti apmokėjimą, kilus rizikai, pvz., įvairios draudimo bendrovės;

vartoti (istekliai - atlyginimas ir įplaukos, gaunamos is kitų sektorių, pajamos uz savo gamybos produktus ar aptarnavimus), pvz., namų ūkiai (ir individualios įmonės).

Namų ūkiai laikoma seima ar kelios seimos, taip pat kartu gyvenantys ir bendru biudzetu susieti asmenys (nors ir ne giminaičiai).

2.5. ĮMONIŲ TIPAI IR JŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

Svarbu yra įmones klasifikuoti, nes taip lengviau spręsti kai kuriuos ekonominius uzdavinius. Vienodose įmonėse yra galimybė taikyti tipinius ūkinius sprendimus, be to, patogu statistikoje ir atliekant ekonominę analizę.

Įmonės klasifikuojamos pagal įvairius pozymius:

gatavos produkcijos paskirtį (gamybos priemonių ir vartojimo reikmenų gamybos įmonės);

naudojamos zaliavos pobūdis (gavybinės ir apdirbamosios pramonės įmonės)

dydį (mazos, vidutinės, didelės ir labai didelės įmonės);

veiklos geografiją (nacionalinės ir tarptautinės įmonės) ir pan.

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 6 straipsnyje (Įmonių rūsys) yra nurodyta 10 įmonių rūsių:

Individuali įmonė (IĮ).

Tikroji ūkinė bendrija (TŪB).

Komanditinė ūkinė bendrija (KŪB).

Akcinė bendrovė (AB).

Uzdaroji akcinė bendrovė (UAB).

Investicinė bendrovė (IB).

Kooperatinė bendrovė (KB).

Zemės ūkio bendrovė (ZŪB)

Valstybinė įmonė.

Vietos savivaldybės įmonė.

2.6.ĮMONIŲ SĄJUNGOS

Korporacija-juridiskai savarankiskų juridinių asmenų sąjunga, kuri irgi yra savarankiskas juridinis organas.

Konsorciumas-laikinas savanoriskas įmonių susivienijimas, sukuriamas numatytiems uzdaviniams įvykdyti.

Koncernas-įmonių susiviejimas, kuris vykdo bendrą veiklą, savanoriskai centralizuodamas mokslo ir technikos bei gamybos plėtrą, investicinę, finansinę ir kitą veiklą.

Karteliai- vienos gamybos sakos įmonių sąjungos, kurių tikslas yra veikti gaminių pardavimo ir medziagų pirkimo rinką.

Trestas- įmonės nustoja savo savarankiskumo ir yra kontroliuojami ne tik isoriniai, bet ir vidiniai santykiai.

Dukterinė įmonė- įmonė, kurią kontroliuoja kontroliuojanti bendrovė, juridiskai savarankiskas vienetas uz kurio įsipareigojimus motininė bendrovė neatsako.

2.7.ĮMONIŲ GRUPAVIMAS

Ribotos turtinės atsakomybės įmonės nariai atsako uz jos įsipareigojimus tik perduotu siai organizacijai turtu ir bankroto atveju neteks savo įnaso.

Neribotos turtinės atsakomybės įmonės nariai privalo ir savo asmeniniu turtu atlyginti nuostolius, padarytus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

Įmonių grupavimas pagal vieną kriterijų

2.8.ĮMONIŲ PAGRINDINIAI ĮSTATYMAI

Įmonių pagrindiniai įstatymai , reglamentuojantys juridinių asmenų steigimą yra:

-LR civilinis kodeksas (2000-07-18 Nr.VIII-1864)

-LR juridinių asmenų registro įstatymas Nr.IX-368 2003-06-12.

-LR ūkinių bendrijų įstatymas Nr,IX-1804 2003-11-06

LR individualių įmonių įstatymas Nr,IX-1805 2003-11-06

LR akcinių bendrovių įstatymas Nr,IX-1889 2003-12-11

LR asociacijų įstatymas Nr,IX-1969 2004-01-22

LR viesųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr,IX-1977 2004-01-24

( informacija www.kada.lt)

2.9.VERSLO ĮMONĖS

Individuali įmonė (IĮ) yra įmonė, priklausanti vienam fiziniam asmeniui.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. . Tai reiskia, kad įmonės gamybinis turtas neatskirtas nuo savininko asmens turto, t.y. skoloms padengti įmonių savininkas naudoja ne tik pradines investicijas į verslą, bet ir savo asmeninį turtą.

Individuali įmonė - paprasčiausia ir populiariausia verslo organizavimo forma. Ji dirba savininko naudai, jai neprivalomas vyriausybės uzduotys, savo nuoziūra realizuoja pagamintą produkciją.

Individualios įmonės gali uzsiimti bet kokia gamybine ar komercine veikla, isskyrus tai, kas draudziama Lietuvos Respublikos įstatymu, pavyzdziui, gaminti vaistus, narkotikus, ginklus ir pan.

Individualios įmonės teigiami bruozai yra sie: sudarytos sąlygos privačiai iniciatyvai reikstis, nesudėtingas įmonės organizavimas, pajamos apmokestinamos vieną kartą individualiu pajamų mokesčiu ir pan. Tačiau ji turi trūkumų: nepajėgi samdyti kvalifikuotų specialistų, ribotos galimybės didinti kapitalą ir plėsti veiklos mąstą, neribota atsakomybė uz įmonės finansinius įsipareigojimus.

Individualios įmonės įregistravimui pateikiami dokumentai Juridinių asmenų registrui:

-Prasymas įregistruoti IĮ su notaro tvirtinamuoju įrasu;

-IĮ nuostatai , 2 egz.

-licencija, jeigu pagal įstatymus ji turi būti isduota iki įmonės steigimo;

-dokumentas, patvirtinantis , kad sumokėta valstybinė rinkliava uz įmonės įregistravimą.

Ūkinė bendrija - tai kelių zmonių ar juridinių asmenų bendra komercinė - ūkinė veikla su bendru įmonės vardu ir sujungtu savo turtu.

Bendrijoje gali būti nuo 2 iki 20 narių. Kadangi bendroje veikloje naudojamasi daugiau vieno asmens turtu, tai partneriai turi didesnes galimybes gauti kreditą ir didinti kapitalą. Ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo Lietuvoje funkcionuoja tikrosios ir komanditinės (arba pasitikėjimo) bendrijos. Jų steigimą, likvidumą ir veiklą reglamentuoja LR civilinis kodeksas, ūkinių bendrijų įstatymas, bendrosios jungtinės veiklos sutartis. Tikrosios ūkinės bendrijos yra neribotos turtinės atsakomybės įmonės. Jos nariai savo turtu atsako uz bendrijos skolas.

Komanditinė ūkinė bendrija yra dviejų ir daugiau asmenų (tikrųjų narių ir narių - komanditorių) susivienijimas. Pagal LR ūkinių bendrijų įstatymą uz įmonės skolas tikrieji nariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai - tik ta savo turto dalimi, kuri perduota naudotis bendrijai. Tokios įmonės vardu sandorius gali sudaryti tik jos tikrieji nariai.

Ūkinės bendrijos lengva organizuoti, kartais uztenka zodinio susitarimo, nesudėtinga jas likviduoti, yra didesnės finansavimosi galimybės. Deja, partnerinė įmonė negali įveikti kai kurių individualios įmonės trūkumų :

Partnerinės įmonės savininkams būdinga neribota turtinė atsakomybė. Be to, kiekvienas is jų atsako ir uz kito partnerio prisiimtus įsipareigojimus, jei sis neturi lėsų issimokėti savo skolos dalies.

Partnerinė įmonė, turėdama didesnes finansavimosi galimybes, (partnerės asmeninis turtas, verslo pajamos, kreditai, gauti įkeičiant nekilnojamąjį turtą), vis tiek susiduria su kapitalo didinimo sunkumais. Bankai ir kiti kreditoriai nelinkę skolinti mazoms, neapsaugotoms nuo praradimų įmonėms.

Be to, ūkinėse bendrijose iskyla kai kurios naujos, nebūdingos individualioms įmonėms problemos : konfliktų pavojus bendrijos viduje, galimos skirtingos nuomonės bei skirtingi interesai, suderintų veiksmų stoka ir pan.

Akcinė bendrovė - juridiskai savarankiska įmonė, kurios kapitalas padalytas tarp akcininkų.

Akcinės bendrovės pranasumas susijęs su ribota turtine savininkų atsakomybe, Akcinė bendrovė (AB) yra juridinis asmuo, jos kapitalas padalytas į akcijas. Akcijų turėtojai - fiziniai ir juridiniai asmenys - turi nuosavybės teisę į akcijas ir isvengia neribotos atsakomybės pavojaus.

Pirmoji AB Lietuvoje susikūrė 1832m. Klaipėdoje. Tai buvo duonos kepykla. 1871m. akcine bendrove virto Klaipėdos alaus darykla, vėliau gaminusi vyną, likerį. 1872m. Vilniuje įkurta pirmoji AB buvo Zemės bankas. XIXa. pabaigoje ir XXa. pradzioje Lietuvoje kūrėsi įvairios akcinės bendrovės. 1925m. priimtas LR akcinių bendrovių įstatymas. 1939m. Lietuvoje jau veikė 137 akcinės bendrovės, turinčios 205,5mln. litų kapitalą.

Akcinių bendrovių atkūrimas yra ekonomiskai tikslingas, nes leidzia sujungti nedidelius kapitalus ir kurti stambias įmones. Be to, į apyvartą įtraukiami laisvi įmonių ir gyventojų pinigai.AB, leisdama akcijas ir obligacijas, turi papildomų finansavimosi galimybių. AB turi daugybę teisių. Ji gali savo vardu ( o ne savininko) imti kreditus. AB, leisdama obligacijas arba kreipdamasi betarpiskai į banką, gali mobilizuoti nemazas lėsas, ko negali padaryti ne akcinė įmonė.

Esant ribotai turtinei atsakomybei, AB privalumas yra tęstinumas. Vieno akcininko mirtis arba akcijų pardavimas, kai akcijos atitenka kitiems asmenims, neaiskia AB reorganizavimo. AB veiklos trukmė nustatyta jos įstatuose.

AB veiklą Lietuvoje reglamentuoja specialūs asmenys, tarp jų - LR akcinės bendrovės įstatymas. Juo remiantis reguliuojami santykiai tarp steigėjų ir akcininkų. Be to, nustatyta, kad minimalus AB steigėjų skaičius - penki, o uzdarosios akcinės bendrovės - du asmenys. Uzdaroje akcinėje bendrovėje negali būti daugiau kaip 150 akcininkų, neskaitant nuolat dirbančių bendrovėje. Uzdarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti perkamos ir parduodamos birzoje, platinamos viesai. Likviduoti bendrovę turi teisę akcininkų susirinkimas arba teismas.

AB turi organizavimo trūkumų:

Bendrovės pelno dvigubas apmokestinimas, jeigu jo dalis ismokama dividendų forma akcininkams. Palyginimui priminsime, kad individualios arba partnerinės įmonės pelnas apmokestinamas tik vieną kartą kaip savininko ar jo partnerių asmeninės pajamos.

Nuosavybės atotrūkis nuo valdymo ir kontrolės. Vidutiniai akcininkai nėra aktyvūs, kai sprendziami bendrovės veiklos klausimai. AB slypi tam tikrų piktnaudziavimo galimybių. Pavyzdziui, galimi atvejai, kai AB savininkai isvengia asmeninės atsakomybės uz klaidingus sprendimus.

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ėmė sparčiai mazėti valstybinių įmonių ir steigtis privačios įmonės. Siuo metu 39 proc. Lietuvos įmonių kapitalo priklauso valstybei arba savivaldybei.

Valstybinė įmonė (public enterprise) valstybinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei arba vietos savivaldybei ir pagal specialius įstatymus pripazinta nepriklausomu juridiniu vienetu.

Valstybinės įmonės turi juridinio asmens statusą, yra ribotos turtinės atsakomybės. Deja, valstybė neatsako uz įmonės prievoles, kaip si į valstybės.

Valstybinė įmonė steigiama is valstybės lėsų pagal LR Vyriausybės priimtą įmonės steigimo aktą. Valstybinės įmonės siekia dvejopo tikslo: gauti pelno ir isspręsti bendravalstybinius uzdavinius. Pagal LR įstatymus valstybinės įmones skiriamos į biudzetines ir valstybines akcines.

Valstybinių įmonių didelę dalį sudaro valstybinės akcinės įmonės. Valstybinė įmonė, isleidusi akcijas, kurių nominalioji vertė virsija 1/5 įmonės įstatinio kapitalo, yra valstybinė akcinė įmonė. Jos akcijos gali būti platinamos arba viesai, arba gali turėti ribotą cirkuliacijos sferą.

Uzsienio salių praktikoje valstybinių įmonių įvairovė yra didesnė. Čia paminėtinos valstybinės korporacijos. Veikiančios komerciniais pagrindais. Jos gali būti organizuotos kaip akcinės bendrovės, kurių visos akcijos priklauso valstybei.

Siuo metu Lietuvoje, be kitų, veikia bendros įmonės, sukuriamos kartu su uzsienio salių valstybėmis, akcinėmis ir privačiomis firmomis. Bendros įmonės pradėtos kurti Lietuvoje 1989m. Jos yra teisinio ir ekonominio bendradarbiavimo su kitais krastais forma, kuriai būdingas bendras turtas, bendras valdymas, bendras pelnas.

2.1.lentelė Įmonių tipų panasumai ir skirtumai.

Juridinis asmuo: yra fiktyvus (fizine prasme) asmuo, kuriam suteiktos realaus asmens teisės ir įgaliojimai teisiniams veiksmams atlikti; veikia neribotą laiką, nesvarbu, kiek laiko gyvuoja jam atstovaujantys asmenys; jo valia nepriklauso nuo atskirų jį sudarančių fizinių ar juridinių asmenų valios ir gali su ja nesutapti; jo turtas atskirtas nuo jį sudarančių realių (fizinių) asmenų turto; pats atsako uz savo prievoles ir įsipareigojimus ir visada tik savo vardu; kaip ir realus (fizinis) asmuo, turi teisę sudaryti sandorius savo vardu; kaip ir realus (fizinis) asmuo, gali būti ieskovas ir atsakovas teisme savo vardu.

Juridinio asmens statusą turi: akcinės ir uzdarosios akcinės bendrovės (kai kurios jų gali būti specialios paskirties bendrovėmis); kooperatinės bendrovės; valstybės (savivaldybių) įmonės; investicinės akcinės bendrovės; zemės ūkio bendrovės.

Fizinis asmuo: yra teisės sąvoka, apibrėzianti zmogaus galimybę turėti turtą, uzsiiminėti ūkine, komercine veikla, kurti įmones, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti uzsiėmimo rūsį ir gyvenamąją vietą bei kitas turtines ir neturtines teises. Lietuvoje visas teises ir pareigas įgauna asmuo sulaukęs pilnametystės t.y. astuoniolikos metų.

Fizinių asmenų statusą turi: individualios , tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) bendrijos.

lentelė. Verslo įmonės.

lentelė (tęsinys). Verslo įmonės.

2.10.AKCINĖS BENDROVĖS

AB-tai ribotos turtinės atsakomybės įmonė, turinti juridinio asmens teises ir kurios kapitalas padalintas į akcijas. Bendrovė turi ūkinį-komercinį , finansinį, organizacinį bei teisinį savarankiskumą. Bendrovės akcininkai yra jos savininkai. Akcininkai neatsako savo turtu uz bendrovės prievoles pries kreditorius.

AB veiklą reglamentuoja "AB įstatymas"

AB kuriama tada, kai reikia sutelkti didelį kapitalą. AB skirstomos į :

1)atviros AB-jų akcininkų skaičius neribojamas ir akcijos platinamos viesai. AB minimalus įstatinis kapitalas 150000 Lt.

2) UAB- steigiamos uzdaru būdu arba isplatinant akcijas steigėjams. UAB minimalus įstatinis kapitalas 10000Lt ir negali būti daugiau kaip 150 akcininkų.

Pagrindiniai AB pranasumai:

1.Galimybė koncentruoti didelį kapitalą.

2.Ribota akcininkų turtinė atsakomybė.

3.Akcijų perleidimo paprastumas.

4.Neribotas egzistavimo laikas.

5.Valdymo centralizavimas ir profesionalumas.

Trūkumai:

1.Sudėtingesnis ir brangesnis steigimas.

2.Didesni mokesčiai.

3.Sudėtingas valdymas.

4.Įstatyminiai apribojimai.

AB kapitalas skirstomas:

1.Į nuosavą

2.Skolintą-suformuotą platinant isleistas obligacijas, imant kreditus ir kitaip skolinantis lėsų.

Bendrovės nuosavą kapitalą sudaro:

1.įstatinis kapitalas- tai kapitalas , kurio dydis įrasytas bendrovės įstatuose veiklos pradzioje.

2.kapitalo rezervo fondas, kuris formuojamas is pelnui nepriskirtų lėsų, kurias sudaro bendrovės naujų akcijų bei obligacijų emisijos kainos ir nominalios vertės skirtumas.

3.privalomasis atsargos fondas, kuris formuojamas is metinių pelno atskaitymų ir naudojamas nuostoliams atlyginti.

4.pelno rezervo fondas, kurį sudaro pelno dalis neismokėta dividendo forma kitaip nepanaudota.

5.pelnas.

AB pelnas gali būti panaudotas:

1.gamybos plėtimui,

2.rezervinių fondų sudarymui,

3.premijų is pelno bendrovės valdymo organų darbuotojams (tantjemos)

4.dividendams ismokėti

2.11.VERTYBINIAI POPIERIAI

Vertybiniai popieriai- tai dokumentai įteisinti valstybiniais juridiniais aktais ir suteikiantys tam tikras turtines teises, kurių realizavimas gal;imas tik pateikus siuos dokumentus.

Vertybiniai popieriai yra:

1)akcijos,

2)obligacijos,

3)vekseliai.

Akcija- tai vertybinis popierius ,patvirtinantis indėlį į akcinį kapitalą ir duodantis jo savininkui teisę gauti dividendą.

Akcijos nominalas-tai kurios nors klasės akcijų vienos nedalomos dalies piniginė israiska.

Akcijos gali būti:

savininkų teisės atzvilgiu:

a)vardinės -jos negali būti nei laisvai parduodamos nei perduodamos. Jomis gali naudotis tik jų savininkai.

b)pareikstinės- jos gali būti laisvai parduodamos ir perduodamos kitiems asmenims.

2)pagal dividendų gavimo būdą:

a)paprasta akcija-suteikia jų savininkams vieną balsą akcininkų susirinkime, gauti dividendus, jei AB gauna pelną ir jo valdymo organas nutaria jo dalį ismokėti akcininkams dividendų forma.

b)privilegijuotos akcijos paprastai nesuteikia jo savininkui balsavimo teisės , tačiau jose is anksto nustatomas dividendo, kuris bus ismokėtas , dydis.

Dividendas-tai AB grynojo pelno dalis, kuri paskirstoma akcininkų turimoms akcijoms. Jis priklauso nuo bendrovės finansinių tikslų.

Akcijų kursas-t.y.kapitalas, duodantis nustatyto dydzio dividendą.

Kontrolinis akcijų paketas-tai akcijų dalis, sukoncentruota vienuose ar keliose akcininkų savininkų, siekiančių bendrų tikslų, rankose ir suteikianti faktinę galimybę kontroliuoti AB veiklą. Jis turi sudaryti 50 proc. plius viena akcija.

Obligacija-tai vertybinis popierius, pazymintis, kad jo savininkas suteikė kreditą fiziniam ar juridiniam asmeniui ir patvirtinantis fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą grązinti nurodytu vertybiniame popieriuje laiku jo savininkui sio vertybinio popieriaus nominalią kainą ir gauti is anksto nustatytas palūkanas uz suteiktą kreditą.

Obligacijų įsigijimas yra viena is AB kreditavimo formų. Isleidziant obligacijas is anksto nustatomas jų dėka gaunamo kredito grązinimo terminas, t.y. laikas kai visos obligacijos bus supirktos is obligacininkų. Obligacininkai nėra AB turto savininkai, be to akcijos neterminuotos, o obligacijos - terminuotos.

Kuo skiriasi akcijos nuo obligacijos

Vekselis-vertybinis popierius, pazymintis grieztai įstatymo reglamentuotos formos rastiską piniginį įsipareigojimą, isduodamą besiskolinančiojo kreditoriui ir suteikiantis kreditoriui teisę reikalauti is pasiskolinusiojo sumokėti nustatytu laiku sumą, nurodytą vekselyje.

AB steigimas

AB kurti pradeda jos steigėjai. AB gali steigti tiek fiziniai , tiek juridiniai asmenys. Pradėdami savo veiklą steigėjai pasiraso sutartį, kurioje nusakomi jų tarpusavio įsipareigojimai iki steigiamojo akcininkų susirinkimo, kuriam steigėjai perduoda savo įgaliojimus bendrovės valdymo organams. Steigėjai rengia ir registruoja įstatus. AB įstatai yra juridinis dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo kasdieninėje veikloje. Įstatuose nurodomas bendrovės pavadinimas, jos pagrindinė veikla, valdymo organai, jų kompetencija ir rinkimo tvarka, akcinio kapitalo dydis, struktūra, akcijų klasės ir jų teisės, bendrovės likvidavimo tvarka.

Steigimo dokumentai:

1)pareiskimas įregistruoti įstatus ir bendrovę,

2)steigimo sutartis,

3)įstatai,

4)steigėjų parasų pavyzdziai,

5)ekologinis pasas-leidimas,

6)licenzija veiklai.

Akcijų pasirasymas

Kiekvienas būsimas akcininkas pasiraso su bendrovės steigėjais sutartį, kurioje jis įsipareigoja nupirkti tam tikrą bendrovės akcijų skaičių, o steigėjai bendrovės vardu įsipareigoja parduoti jam pasirasytą akcijų kiekį. Akcijų pasirasymo trukmę nustato steigėjai, skelbdami akcijų pasirasymą.

AB valdymo organai

1)visuotinas akcininkų susirinkimas,

2)stebėtojų taryba,

3)valdyba,

4) administracija.

2.12. VERSLO ĮMONĖS STEIGIMAS

Pasirinkto verslo idėjos įgyvendinimą prasideda įmonės steigimu. Verslo rūsys nulemia įmonės tipą, jos buvimo geografinę vietą, įsigijimo būdus ir kt. Pavyzdziui, paslaugų, komercinio verslo įmonės turi būti arti savo vartotojų, o kitos konsultacinės įmonės gali būti ir toliau nuo vartotojų, nes jų veiklos sėkmė priklausys nuo darbo kokybės, konkurencijos ir pan. Klientas, zinodamas, kad gaus kvalifikuotą konsultaciją, susiras ir atokiau esančią įmonę.

2.13. VERSLO ĮMONIŲ STEIGIMO ORGANIZAVIMAS

Sių įmonių steigimo tvarką ir veiklą reglamentuoja įmonių įstatymas bei konkrečių įmonių rūsių įstatymai, įmonių rejestro įstatymas, įmonės veiklos sutartis, įstatai, bendrosios jungtinės veiklos sutartis ir kiti normatyviniai dokumentai.

2.3. lentel

2.14. VERSLO KŪRIMO BŪDAI

Svarbiausi verslo kūrimo būdai:

verslo kaip naujovės kūrimą,

verslo kūrimą pramoninės ir komercinės fransizės būdu,

verslo pirkimą,

Naujovė (inovacija) - reiksmingas produkto ar technologijos pokytis.

Sąvoka "kūryba" turime suprasti ne tik kaip naujovių atradimą, bet ir kaip kūrimą to, ko anksčiau nebuvo, ką naujo atskleidėme, isgalvojome, isradome.

Imtis kurti įmonę siuo būdu paprastai paskatina:

1)idėja, kuri, manoma, esanti geniali,

2)noras imtis verslo.

Įmonės kūrimas yra tarsi sių dviejų paskatų junginys.

Vakarų Europoje, JAV ir kitose pramoninėse valstybėse gana paplitęs verslo kūrimo būdas pasinaudoti fransizės sutartimis.

Fransizė - tai isimtinė teisė naudotis kitos įmonės prekės zenklu, technokogija, prekių pardavimų kanalais, valdymo metodais, mokymo paslaugomis.

Fransizės sutartimi susijusios abipusio naudingumo pagrindu bendradarbiauja dvi salys: 1)fransizeris

2)fransizuojamasis.

Fransizeris - didelė, masiskai gaminanti ir teikianti produkciją rinkai įmonė.

Teisė siūlyti sudaryti sutartį suteikiama tik tokioms įmonėms, kurios turi praktikoje patikrintą technologiją ir ekonomiskai veiksmingą gamybos organizavimo bei savo prekių pardavimo modelį.

Fransizuojamasis - dazniausiai maza įmonė, kuri is fransizerio preka fransizę, t.y. sudaro sutartį.

Fransizuojamoji įmonė veikia kaip visiskai savarankiskas ūkinis vienetas, atliekantis pagal fransizės sutartį numatytus įsipareigojimus. Mokėdama mokestį uz fransizę, si įmonė atlygina fransizeriui uz naudojimąsi jo sukurta technologija, prekės zenklu, reklama. Fransizuojamosios įmonės savininką si fransizeriu sieja tik fransizės sutartis, o siaip jam yra suteikta galimybė savo nuoziūra kurti verslą ir tvarkyti gautą pelną.

Siuo atveju verslininkas įgyja galimybę realiai įgyvendinti fransizerio keliose įmonėse jau patikrintą, veiksmingą veiklos modelį. Jam nereikia gaisti laiko idėjai brandinti, rinkai tirti, gaminiui projektuoti, jo gamybai organizuoti ir kitiems darbams. Visa tai atliko fransizeris, kuris, isbandęs savo sukurtą veiklos modelį, parduoda jį kitam su garantija, kad tiksliai laikantis siūlomo modelio, sėkmė - garantuota.

Labai panasi į fransizės sutartį yra koncesijos sutartis.

Koncesijos sutartis komercijoje - susitarimas tarp tiekėjo ir tam tikro skaičiaus komersantų, kuriems pavedama pardavinėti produkciją, laikantis tam tikrų reikalavimų ir sąlygų.

Koncesininko veiklą apibrėzia:

įsipareigojimas tiekti vartotojams produkciją,

teisė naudotis prekės zenklu mainais į tam tikrus įsipareigojimus,

nustatyta geografinė veiklos vieta.

Ne maziau patrauklus yra trečias verslo kūrimo būdas - įsigyti dirbančią įmonę (pirkti, paveldėti). Įsigijusio įmonę verslininko veiklos stilius, reikalų sprendimo būdas, asmeninė atsakomybė yra tokie, kad jį drąsiai galima skirti verslo kūrėjo seimai.

Priezastys, dėl kurių įmonė gali būti parduodama, esti įvairiausios. Visų jų dėka susiklosto įmonių rinka, pilna paslapčių.

Jau pats siūlymas pirkti įmonę įgyja tam tikrą neigiamą atspalvį ir sukelia aibę klausimų.

Ketinantysis pirkti įmonę, susipazinęs susiūlymais įmonių rinkoje, turėtų pats sau atsakyti į tokius klausimus:

ar jis pakankamai issamiai isnagrinėjo priezastis ir vidinį poreikį, paskatinusį ne patį kurti, o įsigyti jau dirbančią įmonę, nes perimdamas jau susiklosčiusią ir veikiančią sistemą, jis turi turėti kur kas daugiau vadovavimo sugebėjimų ir piniginių isteklių,

ar zino priezastis, dėl kurių parduodama įmonė,

ar kruopsčiai ir visapusiskai atliko parduodamos įmonės būklės tyrimą, norėdamas įvertinti jos isgales ir issiaiskinti perkamos įmonės stipriąsias ir silpnąsias vietas,

ar nevertėtų, norint nustatyti tikrąją įmonės kainą, į pagalbą pasikviesti ekspertų,

ar zino, kaip pagausinti tai, ką įsigijo, kaip skatinti pasirinktą verslą,

ar pakankamai aiskiai įsivaizduoja tolesnę įmonės ir savo ateitį, nes yra verslininkų, kurie, pasiekę uzsibrėztą tikslą - "pastatę įmonę ant kojų", savo kūrinį parduoda tam, kad imtųsi naujo projekto, sukurtų naują įmonę.

Atrodytų, kad sis verslo kūrimo būdas yra greitas ir paprastas. Tačiau einant siuo keliu, būsimojo įmonės savininko tyko daugybė pavojų. Tai atvejai kai:

parduodamos įmonės savininkas nepateikia svarbiausių dokumentų, leidziančių įvertinti įmonės finansinę būklę, isnagrinėti įmonės sąskaitas, norint issiaiskinti įmonės veiklos polinkius ir nustatyti finansinį pajėgumą, kas yra labai svarbu, vertinant įmonės ateitį,

kai kartu su įmone "nusiperkami" ir čia esantys sunkumai, pavyzdziui, darbo uzmokestis, palyginti su apyvarta, yra per didelis; siuo atveju reikia turėti drąsos pareiksti, kad kai kurie darbuotojai bus atleidziami is darbo ir pan.,

kilnumo pagautas įmonės pirkėjas, norėdamas pelnyti darbo vietų saugotojo vardą, ryztasi palikti visus darbuotojus (ekspertai teigia, kad naudinga yra laipsniskai pakeisti apie 50% darbuotojų, į svarbiausias pareigas parenkant naujus, gabius ir dabartiniam savininkui parankius zmones),

naujasis įmonės savininkas viską is pagrindų keičia, grieztai įsakinėja, nepaisydamas kolektyvo nuomonės, susiklosčiusių tradicijų; tokio elgesio rezultatai - atviras ir paslėptas priesiskumas, kuris paralyzuoja įmonės veiklą.

KLAUSIMAI IR UZDUOTYS SAVIKONTROLEI

Kas yra įmonė?

Kokie kriterijai tenkina įmonę kaip organizaciją?

Kodėl įmonė yra ekonominė organizacija?

Kodėl įmonė yra savarankiska organizacija?

Kokie yra įmonės rysiai su aplinka siaurąja ir plačiąja prasme?

Kokia gali būti įmonės veiklos paskirtis?

Į kokius pagrindinius skyrius skirsto įmonės statistikos departamentas?

Kokie yra svarbiausi įmonių organizavimo tipai rinkos ekonomikoje?

Kas charakteringa kiekvienam įmonės tipui?

Kas yra fizinis asmuo ir juridinis asmuo?

Kaip įvertinamos investicijų poreikis kuriant įmonę?

Kokie yra pagrindiniai finansavimo saltiniai?

Kokie yra verslo kūrimo etapai?

Kokie reikalingi pagrindiniai dokumentai registruojant įmonę?

Kokie yra verslo kūrimo būdai? Apibūdinkite juos.