Madingasis korėjietis Kim Ki Dukas islieka istikimas savo stiliui ir kiekvienais metais spėja isleisti maziausiai po vieną filmą. "Kino pavasario" ziūrovų numylėtiniu tap 131o1419b 81;s rezisierius 12-ajame kūrinyje pasakoja apie begalinę meilę nuo visuomenės atskirtame pasaulyje ir ypač daug dėmesio skiria melancholiskai muzikai bei lanko virvės skleidziamiems garsams. Tradiciskai Kim Ki Duko filme beveik nėra dialogų, o du pagrindiniai herojai isvis niekuomet nebendrauja, bet supranta vienas kitą pasitelkdami kūno kalbą.
Atviroje jūroje dreifuoja zvejybinis laivas, kuriame nuolat gyvena jo 60-metis savininkas ir netrukus 17-ąjį gimtadienį svęsianti mergaitė. Pries 10 metų senukas beprotiskai įsimylėjo sią zaviąją grazuolę ir ryzosi precedento neturinčiam poelgiui - izoliuoti ją nuo visuomenės, saugoti nuo pasalinių akių ir susituokti, kai tik ji sulauks pilnametystės. Iki suplanuotų vestuvių lieka tik trys mėnesiai. Kantrusis jūreivis ruosiasi iskilmingai ceremonijai, skaičiuoja dienas ir nekreipia dėmesio į vis gausėjančias apkalbas, kurias skleidzia į laivą pastoviai atplaukiantys pazvejoti vyrai. Bet didziausios problemos prasideda, kai su eiline grupe zvejų atvyksta jaunas studentas, kuris susizavi stulbinančio grozio mergaite. Ji taip pat nėra abejinga
Trečias labai svarbus filmo herojus yra lankas, kuris gali būti ziauriu zudymo ginklu (mylimo zmogaus apsaugojimui nuo pasalinių dėmesio), muzikiniu instrumentu (dvasiniams ritualams) ir samaniskų burtų įrankiu (ateities nuspėjimui).
Minimalistiniu stiliumi pasizyminčios, vos per 17 dienų nufilmuotos ir filosofinio simbolizmo kupinos poetinės dramos pasaulinė premjera įvyko 2005-ųjų Kanų festivalio programoje "Kitoks zvilgsnis", o po to apkeliavo daugybę mazesnio kino forumų Europoje, Amerikoje ir Azijoje.
|
