Kauno Kalniečių vidurinė mokykla
Referatas
Metalai ir gamtos apsauga
Įvadas
Mūsų aplinkoje yra daug daiktų, pagamintų is metalų. Nors mes sakome, kad tie daiktai is gelezies, vario, aliuminio, cinko ar sidabro, turėtume įsidėmėti, kad jie dazniausiai būna pagaminti ne is grynų metalų, o is įvairių jų lydinių : ketaus ir plieno, duraliuminio, bronzos, zalvario, melchioro ir dar daugelio kitų.
Jūs jau zinote, kad lydinių savybės skiriasi nuo juos sudarančių grynųjų metalų savybių. Įvairūs priedai suteikia lydiniams norimų mechaninių, fizikinių ir cheminių savybių : metalų lydinius būna lengviau apdoroti - lieti, kalti, deformuoti, jie tampa atsparesni aplinkos poveikiui, stipresni, lėčiau susidėvi. Metalų lydiniai kur kas plačiau naudojami negu grynieji metalai. Apie 95 viso pasaulio metalų produkcijos sudaro lydiniai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra gelezis. Norint nustatyti, is kokio metalo pagamintas daiktas, reikia zinoti metalų savybes. Kai kuriuos metalus nesunku atpazinti is isvaizdos ir panaudojimo.
XX amziuje vykstant sparčiai pramonės plėtrai, ypač aktualus tampa sunkiojo metalo panaudojimas ir jo įtaka zmogaus organizmui. Daug sunkiojo metalo ir jo junginių, naudojama pramonėje ir įvairiose technikos srityse, lieka gamybos bei buitinėse atliekose. Sios medziagos ir yra vienos didziausių ekologinių nuodų. Kadmio, svino, berilio, t 15215x2315p alio, cinko ir kitų sunkiųjų metalų junginiai zmogaus organizmui yra nuodingi. Sie metalai ypatingi tuo, kad konkuruoja su ląstelių mikroelementais, is jų ir su kalcio jonais, juos isstumdami. Sunkieji metalai ir jų junginiai veikia sirdies kraujagyslių sistemą, t.y. jiems veikiant greičiau sklerozuoja sirdies, inkstų, smegenų kraujagysles, randasi komplikacijų: infarktas, insultas bei trombozė. Gali pasireiksti sirdies ir kraujagyslių sistemos veiklos reguliacijos sutrikimų, audinių hipoksija. Dėl metalų poveikio istinka paralyzius, zmogus gali susirgti plaučių, inkstų ir kepenų ligomis, pazeidziama kaulų sistema, lytinės funkcijos. Taip pat pastebėtas sių medziagų tiesioginis poveikis vaisiui (jo sirdies ir kraujagyslių sistemai).
Metalai [lot. metalla<metallon - rūdynas], vieninės medziagos, kurios būdamos kietos ar skystos yra labai laidzios elektrai ir silumai, gerai atspindi sviesą (blizga). Kieti metalai yra kristalinės struktūros, lengvai deformuojasi (plastiski). Dazniausiai metalai susideda is glaudziai susilietusių kristalitų, kurie gerai matomi ėsdintų slifų pavirsiuje. Įprastoje temperatūroje visi grynieji metalai (isskyrus raudonąjį varį ir geltoną auksą) yra nuo sidabriskai sviesios iki pilkos spalvos ir (isskyrus gyvsidabrį) kieti. Vienas nuo kito metalai labai skiriasi lydymosi temperatūra ir kietumu. Pagal tankį metalai skirstomi į lengvuosius ir sunkiuosius. Metalų metaliskosios savybės silpnėja periodinės elementų sistemos perioduose is kairės į desinę, grupėse - is apačios į virsų. Metalų lydiniai vartojami kaip konstrukcinės, elektrotechninės, ypatingų fizikinių savybių medziagos. Kai kurie labai gryni metalai vartojami puslaidininkių ir branduolio fizikoje, technikoje. Gamtoje dauguma metalų randama junginių pavidalo (pvz. rūdose), kai kurie taurieji metalai randami gryni. Tik kai kurių metalų Zemės plutoje yra dideli kiekiai : aliuminio yra 8.05 gelezies 4.65 , kalcio 2.69 natrio ir kalio po 2.50 , magnio 1.87 , titano 0.45 . Kitų metalų Zemės plutoje yra gana mazai. Metalai gaunami ir perdirbami įvairiais būdais.
Jiems priskiriami metalai, turintys didesnį kaip 5 g/cm3 tankį (varis, chromas, kadmis, svinas, gyvsidabris). Kai kurie sunkieji metalai nedideliais kiekiais yra svarbūs gyvybei palaikyti (cinkas, manganas). Daug sunkiųjų metalų medziagų apykaitos procesuose neatlieka jokios gyvybiskai svarbios funkcijos, bet nuodingai veikia zmones, gyvūnus ir augalus (gyvsidabris, svinas, kadmis). Naftos ir degalų sudėtyje sunkiųjų metalų yra labai mazai (mazdaug 0,1-10 mg/kg). Rūdoje arba rūdos koncentratuose jų kiekis skaičiuojamas procentais. Naudojant sias medziagas aukstos temperatūros procesuose, t. y. kūrenimui ar lydymo įrengimuose, sie elementai isgaruoja tik dalinai, o ismetamosioms dujoms vėstant (įprasta ismetamųjų dujų temperatūra aukstos temperatūros procesuose 100-300° C) jie vėl kondensuojasi. Todėl kai kurie sunkieji metalai kaupiasi ismetamųjų dujų dulkėse (svino, kadmio, talio, taip pat metaloidų arseno ir seleno).
Pagal pavojingumą gyvam organizmui sunkieji metalai yra issidėstę taip: Hg, As, Cu, Cd, Zn, Cr, Mn, Fe, Ti, Pb, o kancerogeninis bei mutageninis jų poveikis priklauso nuo koncentracijos ir gali pasireiksti ne is karto, bet po tam tikro laiko.
Mikroelementų stygius ar perteklius dirvozemyje sąlygoja vandens ir augalų cheminę sudėtį. Dėl to zmonėms ir gyvūnams gali atsirasti būdingų ligų, pasireiskiančių medziagų apykaitos sutrikimais. Pvz., didelės molibdeno koncentracijos dirvoje gali skatinti molibdenozės atsiradimą, svinas pazeidzia nervų sistemą, stroncis sukelia kremzlinio ir kaulinio audinio distrofiją, selenas sutrikdo kepenų ir virskinimo trakto veiklą.
Siuo metu sukaupta pakankamai duomenų, bylojančių apie uztersto dirvozemio neigiamą įtaką augalams, gyvūnams ir zmogui. Sis poveikis perduodamas per mitybines grandines: per augalus, auginamus uzterstame dirvozemyje, vandenį, gyvūnų mėsą arba pieną, kurie buvo seriami uzterstais augalais arba girdomi uzterstu vandeniu. Įrodymui pakaktų vieno pavyzdzio: mokslininkai nustatė, kad arseno kiekis darzovėse, auginamose 50 metrų atstumu nuo gamyklos, ismetančios į atmosferą arseno junginius, buvo 9 kartus didesnis negu tose pačiose darzovėse, auginamose 3 kilometrus nuo minėtos gamyklos .
Tiriant sunkiųjų metalų kiekį dirvozemyje aplink spalvotosios metalurgijos įmonę, buvo rasti padidėję svino, vario, cinko ir kitų metalų kiekiai. Gyvulių, besiganiusių sioje teritorijoje, kauluose svino kiekis virsijo leistiną 20 kartų, kepenyse - 18 kartų, o raumenyse - 27 kartus. Sunkiaisiais metalais uzterstų regionų dirvozemyje sių metalų koncentracija gali būti labai didelė.
Pasaulyje pastaraisiais metais sunkiaisiais metalais itin susidomėta, kadangi, padidėjus jų koncentracijai dirvozemyje, buvo įrodyti gyventojų apsinuodijimo ir net mirties faktai. Atskleista daug apsinuodijimų dėl aplinkos uztersimo svinu, gyvsidabriu, kadmiu. Pavyzdziui, Japonijoje ryzių laukai buvo uztersti rūdyno, kuriame buvo kasamos svino, kadmio, cinko rūdos, vandenimis. Dėl to kadmio kiekis gyventojų paros maisto racione padidėjo 10 kartų. Be to, Japonijoje dar nepamirsta sunkaus laikmečio, kai dėl didelio gyvsidabrio kiekio, ismesto pramonės įmonių į Manomatos įlanką bei Argono upę, zuvyse susikaupė gyvsidabrio kiekiai, tūkstančius kartų virsijantys leistiną foną. Pasekmės liūdnos - sunkiai apsinuodijo 1200 zmonių . Sunki nelaimė įvyko ir Irake, kai suvalgę duonos, kuri buvo iskepta is grūdų, apdorotų gyvsidabrio fungicidais, į ligoninę pateko 6500 zmonių, is jų 495 mirė.
Sunkieji metalai į aplinką patenka ir kartu su pramonės įmonių atmosferos tersalais ir kietomis atliekomis. Itin daug atliekų susikaupia galvaninių cechų slame, kuris paprastai isvezamas į sąvartynus. Tokį slamą reikia isdziovinti ir, jei galima, sudeginti. Jeigu to padaryti negalima, jį reikia saugoti specialiai įrengtose talpose. Kitaip sunkieji metalai lengvai praeina molio ir kitus sluoksnius ir gali patekti į gruntinius ir pozeminius vandenis . Jų plitimą palengvina pavasario polaidzio vandenys ir rūgstūs lietūs. Tik esant nedidelėms sunkiųjų metalų koncentracijoms, atliekas leidziama naudoti rekultivacijai.
Autotransportas taip pat labai tersia dirvozemį. Itin pavojingi į dirvozemį patenkantys sunkieji metalai. Tam tikrose Zemės regionuose jų koncentracija dirvozemyje yra nuo 100 iki 1000 kartų didesnė uz gamtinį foną. JAV atlikti tyrimai parodė, kad kadmio, nikelio, svino ir cinko koncentracija dirvozemyje 32 m atstumu nuo automagistralių net 10 - 15 cm gylyje gerokai virsydavo leistiną lygį. Tokiame dirvozemyje augančioje zolėje taip pat susikaupia labai daug svino ir cinko. Lenkų mokslininkų duomenimis, 1 kg pakelėse augančios zolės randama net 250 mg svino.
Sunkiųjų metalų patekimą į zmogaus organizmą sąlygoja ne tik dirvozemio, oro bei vandens saltinių uztersimas. Zmonės daznai kontaktuoja su retais metalais tiesiog savo darbo vietoje, nes radiotechnika, puslaidininkių gamyba, laivų statyba, chemijos pramonė reikalauja vis naujų metalų lydinių bei medziagų, atsparių aukstos temperatūros, korozijos, agresyvių cheminių junginių poveikiui. Tam naudojami tokie reti sunkieji metalai, kaip vanadis, cirkonis, tantalas, telūras, titanas, molibdenas, volframas ir kiti. Darbo metų susidaro dulkės bei aerozoliai metalų ir jų junginių, kas, be abejo, neigiamai atsiliepia dirbančiųjų sveikatai .
Specifisku lėtiniu poveikiu
pasizymi gyvsidabris, kadmis, berilis, fluoras, manganas, svinas, vanadis,
cirkonis, titanas, volframas, molibdenas, telūras ir kiti. Ūmus
klinikiniai reiskiniai paprastai atsiranda paveikus dideliam tersalų
kiekiui. Esant nedidelei sunkiųjų metalų koncentracijai,
pasireiskia lėtinis nespecifinis veikimas. Zmonėms ir gyvūnams
pazeidziama centrinė ir periferinė nervų sistemos, sutrinka
kraujodaros organų bei vidaus sekrecijos liaukų ir kt. veikla.
Nustatyta, kad, be nuodingo poveikio, sunkieji metalai sutrikdo ir lytinę
funkciją. Jie pagreitina aterosklerozę, piktybinių navikų
atsiradimą, pazeidzia genetinį aparatą. Lytines ląsteles
veikia kadmis, cinkas, chromas, nikelis, svinas, gyvsidabris, boras, manganas,
berilis ir baris, o kancerogeninių savybių turi kadmis, chromas,
nikelis, svinas, kobaltas ir kt. . Sunkiųjų metalų neigiamas
poveikis daznai nepastebimas, nes
Sunkiųjų metalų poveikis organizmui priklauso ne tik nuo jų koncentracijos aplinkoje, bet ir nuo tarpusavio santykio, migracinės formos ir kiek jų lengvai įsisavinama . Dabar laikomasi nuomonės, kad sunkieji metalai yra patvarūs tersalai. Jeigu daugelis organinių tersalų, fotooksidų gamtoje suyra, tai minėtų metalų natūrali gamtinė aplinka suskaldyti ir sunaikinti negali. Jie gali būti arba tik praskiedziami, arba įjungiami į laikinus santykinai nepavojingus kompleksus. Suirus tokiems kompleksams, sunkieji metalai vėl pasklinda aplinkoje ir tampa pavojingi gyviems organizmams. Todėl svarbu, kad sunkieji metalai į aplinką is viso nepatektų. Priesingu atveju jie pasklis ir vienokiu ar kitokiu keliu pateks į zmogaus organizmą.
Gelezis (Ferrum), Fe, periodinės elementų sistemos VIII grupės cheminis elementas. Gamtoje randamas mineralų ir rūdų pavidalo. Gelezies grynuoliai randami retai, dazniausiai su nikelio priemaisais. Gelezis - vienas dazniausiai vartojamų metalų. Gryna gelezis yra pilkas blizgantis minkstas metalas, labai neatsparus aplinkos poveikiui. Ji greitai rūdija ir virsta įvairios sudėties rūdimis. Gryni metalai beveik nerūdija. Gelezis turi ypatingą savybę įsimagnetinti, todėl gelezinius daiktus nesunku magnetu atskirti nuo įvairių kitų metalinių daiktų. Gelezis yra ketvirtas pagal paplitimą gamtoje elementas (po deguonies, silicio ir aliuminio). Mokslininkai mano, kad daugiausia gelezies (kartu su nikeliu) yra Zemės branduolyje. Is jos sudaryti kai kurie meteoritai. Tai tikriausiai pirmoji gelezis, kuri galėjo pakliūti zmogui į rankas. "Dangaus" gelezis ypatinga tuo, kad ją galima kalti tik saltą, o karstos - beveik neįmanoma. Grynos gelezies rasta Mėnulio grunte. Gelezis - svarbiausias mūsų laikų metalas. Gelezies lydiniams paplisti ir įsitvirtinti padėjo ne tik naudingosios jos lydinių savybės, bet ir tai, kad gelezies junginių Zemėje yra gana daug, ne itin sudėtinga ją gauti ir apdoroti. Įvairios detalės, įrankiai, masinos gaminamos is lydinių - ketaus ir įvairių rūsių plieno. Plienas kietesnis uz gryną gelezį, is jo galima gaminti įvairesnius gaminius. Senovėje gelezis buvo lydoma zaizdre, rūdą kaitinant su medzio anglimis. Lietuvoje gelezį lydė is limonito - anksčiau vadinto balų rūda. Iki XIX a. vidurio, tai yra daugiau kaip tūkstantį metų, metalas buvo apdorojamas rankomis. Pramoninė plieno gamyba pradėta tik XIX a. pabaigoje. Dėl to plieno savybės skiriasi nuo ketaus savybių.
Gelezies yra visuose organizmuose. Ji būtina deguonies apykaitai, oksidacijos reakcijoms. Zmogus ir kiti gyvūnai gauna gelezies su maistu. Daug gelezies yra mėsoje, kepenyse, kiausiniuose, ankstinių augalų sėklose, burokėliuose, riesutuose, zemuogėse.
Aliuminis (Aluminium), Al, periodinės elementų sistemos III grupės cheminis elementas. Pagal paplitimą gamtoje aliuminis yra trečias elementas po deguonies ir silicio ir pirmas is metalų. Jis sudaro 8.05 Zemės plutos masės. Aliuminis - lengvas, sidabro baltumo metalas. Plastiskas, kalus, tąsus. Aliuminis gerai poliruojamas, anodinamas, atspindi sviesą. Aliuminis yra amfoterinis elementas. Dėl lengvumo, gero laidumo elektrai ir silumai, atsparumo korozijai ir agresyviai aplinkai aliuminis vartojamas masinų gamyboje, automobilių, aviacijos pramonėje, daugiausia lydinių pavidalu. Aliuminio yra augalų ir gyvūnų audiniuose. Gryno gamtoje nerandama, nes jis chemiskai labai aktyvus. Nors aliuminio zaliavų atsargos Zemėje labai didelės, tačiau jį isskirti is junginių sunku. XIX a. viduryje aliuminis buvo brangesnis uz auksą. Dėl minėtų savybių aliuminis, o dazniausiai jo lydiniai - duraliuminis, ir siluminai lydiniai, labai paplitę. Daugelis aliuminio turinčių mineralų yra vertingi. Korundas kietumu prilygsta deimantui, todėl is jo gaminami slifavimo, galandimo įrankiai. Skaidrios spalvotos korundo atmainos - rubinas ir safyras - yra brangakmeniai. Kiti brangakmeniai - smaragdas (zalias), akvamarinas (zalsvai mėlynas), aleksandritas (smaragdinė zalia saulės sviesa) - yra aliuminio ir berilio mineralai.
Varis (Cuprum), Cu, periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas, metalas. Gamtoje randamas grynuolių ir junginių pavidalo. Varis - grynuolių klasės mineralas. Varis yra raudonai rusvas, plona plėvelė - zalsvai melsva. Yra minkstas, kalus, geras silumos ir elektros laidininkas. Chemiskai nelabai aktyvus. >50 vario suvartojama elektrotechnikos pramonėje, is vario daromos saldytuvų, silumokaičių, vakuuminių prietaisų detalės. Varis vartojamas papuosalams gaminti ir dekoratyviniai apdailai. Pagal vartojimą varis yra trečias metalas (po gelezies ir aliuminio). Varis - vienas is pirmųjų zmogaus vartojamų metalų. Is vario gaminami elektros laidai, kabeliai, generatorių, elektros variklių, transformatorių apvijos, jungiklių dalys. Daug jo sunaudojama statyboms - vario lakstais dengiami stogai, gaminami vandentiekio, sildymo sistemos vamzdziai. Daugelis masinų dalių, namų apyvokos daiktų, papuosalų yra variniai arba vario lydinių. Vario gamtoje daugiausia yra rūdose, kurias sudaro įvairūs mineralai - sulfidai, karbonadai. Vario gamtoje yra kur kas maziau negu aliuminio ar gelezies. Lietuvos teritorijoje zalvario dirbiniai pradėjo plisti nuo XVI tūkstantmečio pr. Kr.
Zalvaris yra vario ir cinko lydinys. Grazios spalvos, atsparus aplinkos poveikiui, lengvai auksuojamas. Jį kaip ir varį, lengva apdirbti. Is zalvario gaminami papuosalai, dekoratyviniai elementai, medaliai, ordinai, monetos, sovinių tūtelės, masinų ir prietaisų, laivų detalės. Senovės lietuvaitės ypač mėgo zalvarinius papuosalus.
Varis reikalingas augalams, gyvūnams ir zmogui. Varis yra būtinas organizmų gyvybinėms funkcijoms. Daug vario turi ankstinių seimos augalai, burokėliai, lapinės darzovės.
Sidabras (Argentum), Ag, periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas, metalas. Sidabras - grynuolių klasės mineralas. Sidabras yra baltas, metalinio blizgesio, kalus, minkstas. Sidabras geriausiai is metalų praleidzia elektrą ir silumą, poliruotas labai gerai atspindi sviesą. Chemiskai nelabai aktyvus. Metalinis sidabras dazniausiai vartojamas lydinių pavidalo - is jo kalamos monetos, daromi juvelyriniai dirbiniai, laboratoriniai indai, stalo reikmenys. Sidabru dengiami metaliniai ir nemetaliniai gaminiai. Sidabro rūdos daznai būna kartu su svino, vario rūdomis. Dazniausiai vartojami įvairūs sidabro lydiniai su variu, cinku, auksu, nikeliu ir kitais metalais. Lydiniai yra kietesni, stipresni uz gryną sidabrą. Is jų daromi juvelyriniai dirbiniai, stalo reikmenys, kalamos monetos. Dabar sidabriniai pinigai (smulkios monetos) kalami dazniausiai tik jubiliejų proga. Pirmosios lietuviskos sidabrinės monetos nukaltos XVI-XV a. ir vadinosi pinigėliai. Jau daug simtmečių zinoma, kad sidabriniuose induose labai ilgai issilaiko visiskai svarus vanduo. Jame atsiranda siek tiek sidabro jonų, kurie sunaikina mikroorganizmus. Medicinoje vartojamas sidabro nitrato tirpalas. Juo slopinami uzdegimai, gydomos zaizdos.
Auksas
Auksas (Aurum), Au, periodinės elementų sistemos I grupės chemijos elementas. Auksas - grynuolių klasės mineralas. Auksas - kalus, tąsus metalas. Spalva ryskiai geltona, o su priemaisomis - blyskiai geltona, rusva, zalsva. Blizgesys metaliskas. Auksas nelabai aktyvus. Senovėje auksas buvo gaunamas is auksingo smėlio, viduramziais amziais - isskiriamas gyvsidabriu. Auksas vartojamas juvelyriniams dirbiniams gaminti, dantų technikoje, radioelektrikos, prietaisų pramonėje. Aukso dirbiniai daromi is aukso lydinių. Prekinės gamybos sąlygomis auksas, naudojamas pinigų sistemoje. Auksas vienalytis, dalus, patvarus, lengvai gabenamas bei apdorojamas. Isreiksdamas visų kitų prekių vertę, jis turi ypatingą vartojamąją vertę, atlieka pinigų funkciją. Is aukso kalamos monetos, arba jis luitais saugomas kaip centrinių bankų aukso atsarga. Gausūs aukso telkiniai, atrasti XIX a. viduryje Kalifornijoje(JAV) ir Australijoje, XIX a. pabaigoje - Transvalyje (P.Afrika). Lietuvoje auksas pirmiausia pasirodė monetų pavidalu. Įvairūs aukso lydiniai naudojami medicinoje.
Gyvsidabris
Gyvsidabris (Hydrargyrum), Hg, periodinės elementų sistemos II grupės cheminis elementas. Gyvsidabris - sidabriskai baltas blizgantis skystas metalas. Kietas gyvsidabris panasus į sviną. Chemiskai nelabai aktyvus, cheminės savybės panasios į tauriųjų metalų. Gyvsidabris vartojamas termometruose, manometruose, densitometruose, poligrafuose, gyvsidabrio lempose, gyvsidabrio jungikliuose, lygintuvuose, gyvsidabrio ventiliuose. Gyvsidabris vienas seniausių zmogaus vartojamų metalų. Tai vienintelis skystas metalas. Jis yra sunkesnis uz sviną ir sunkiausias is visų skysčių. Gyvsidabrio junginiai vartojami sėkloms beicuoti, medicinoje - mikrobams naikinti, chemijos pramonėje. Gamtoje gyvsidabris mazai paplitęs. Gryno gyvsidabrio laselių tik retkarčiais pasitaiko kai kuriuose uolienose.
Cinkas (Zincum), Zn, periodinės elementų sistemos II grupės cheminis elementas. Cinkas - melsvai baltas, blizgantis metalas. Grynas kalus. Is cinko gaminami antifrikciniai, poligrafiniai cinko lydiniai. Cinko oksidas vartojamas kaip balti dazai, uzpildas gumos pramonėje, kosmetikoje, medicinoje. Cinko chloridu impregnuojama mediena, valomi lituojami metalai. Cinkas yra zinomas nuo seno. Gamtoje labiausiai paplitę cinko mineralai yra sfaleritas ir smitsonitas. Dazniausiai cinkas rūdose randamas su kitais metalais : variu, svinu, manganu, kadmiu. Chemiskai aktyvus metalas. Cinkas yra būtinas zmogui ir augalijai. Jis reguliuoja daugelį organizmuose vykstančių reakcijų. Nemaza cinko turi kai kurie grybai (voveraitės, kazlėkai). Cinkas naudojamas vamzdziams, skardai, namų apyvokos daiktams cinkuoti, lydiniams gaminti, skalbimo masinų, dulkių siurblių dalims, guoliams, prietaisų detalėms, medicinos instrumentams, indams, juvelyriniams dirbiniams, galvaniniams elementams gaminti, auksui, sidabrui is tirpalų redukuoti. Cinko druskos yra nuodingos.
Svinas
Svinas (Plumbum), Pb, periodinės elementų sistemos IV grupės cheminis elementas, metalas. Svinas randamas tik junginių pavidalu. Svinas yra melsvai pilkas, minkstas, plastiskas. Chemiskai nelabai aktyvus. Vartojamas chemijos pramonėje, branduolinėje technikoje, rentgenotechnikoje. Is svino daromos akumuliatorių plokstės, saudmenys, pozeminiai, povandeniai elektros kabeliai. Svino yra lydmetalių, spaustuvinių, antitrikcinių lydinių sudėtyje. Svinas yra visuose organizmuose. Sviną zmonės vartojo jau senovėje. Gamtoje yra apie 80 mineralų, turinčių svino. Svarbiausia svino rūda - galenitas. Svinas ir jo junginiai yra nuodingi. Svinas kaip ir kiti sunkieji metalai susikaupia dumble, nuosėdose ir tokiu būdu kenkia aplinkai. Senuose statiniuose, kuriuose geriamasis vanduo dar tiekiamas svininiais vamzdziais, svino kiekis gali virsyti leistiną normą. Kitas svino tarsos saltinis yra automobilių transportas. Benzinui svinas naudojamas kaip atidetonuojanti priemonė (tetraetilo svinas). 75 proc. esančio benzine svino kartu su automobilio ismetamomis dujomis patenka į aplinką.
Aplinka tersiama ir per siukslių deginimo įrenginius, kur deginamos svino turinčios atliekos (kapsulės, tūbelės, kai kurios sintetinės medziagos, prieskoroziniai dazai ir kt.). Metalurgijos pramonės, sviną perdirbančios įmonės ir kuro įrenginiai irgi prisideda prie aplinkos tersimo svinu bei svino junginiais. Dulkių pavidalo arba tirpios formos svinas ir jo junginiai yra ypač stiprus aplinkos nuodas.
Turinys
www.sunkiejimetalai.lt
|
