Mënulis skrieja ta paèia kryptimi, kuria ir Þemë sukasi aplink savo aðá, tik daug lëèiau. Todël mums atrodo, kad þvaigþdëtu dangumi Mënulis pamaþu slenka ið vakarø á rytus (prieðingai dangaus sferos sukimuisi ) apsukdamas aplink Þemæ vienà ratà maþdaug per mënesá. Kiekvienà parà mënulis pasislenka á rytus þvaigþdþiø atþvilgiu apie 13° ir po 27,3 paros sugráþta á tà paèià padëtá tarp þvaigþdþiø. Laiko tarpas, per kurá Mënulis apskrieja Þemæ þvaigþdþiø a 424w2215e tþvilgiu, vadinamas þvaigþdiniu, arba sideriniu, mënesiu (27,3 paros ). Tai tikrasis Mënulio apskriejimo aplink Þemæ periodas.
Keièiasi slenkanèio þvaidþdëtu dangumi Mënulio iðvaizda, fazës. Taip yra todël, kad judëdamas Mënulis atsiduria skirtingose padëtyse Þemës ir já apðvieèianèios saulës atþvilgiu .
Kai Mënulis yra tarp Þemës ir saulës, kelias dienas jo nematome, nes Saulë apðvieèia prieðingà Þemei pusæ, o á mus atgræþta pusë skendi tamsoje. Be to, já trukdo matyti ir Saulës apðviestas dangus. Perëjæs tarp þemës ir Saulës, maþdaug po trijø parø pasirodo jaunas Mënulis. Tada jis matomas netoli nusileidusios Saulës kaip plonas pjautuvas. Ádomu tai, kad giedru oru matomas visas Mënulio skritulys, tik didesnioji jo dalis ðvyti silpna pelenine ðviesa. ðvytëjimà sukelia nuo Þemës pavirðiaus atsispindëjusi Saulës ðviesa. Po to Mënulis vis tolsta nuo Saulës ir pilnëja, kol pasiekia prieðpilnio fazæ, kai Saulë apðvieèia pusæ matomo Mënulio disko. Tuo laiku Saulë, Þemë ir Mënulis sudaro maþdaug 90° kampà. Po savaitës prasideda Mënulio pilnaties fazë - Saulë apðvieèia visà jo diskà. Tuomet Saulë, Þemë ir Mënulis bûna beveik vienoje tiesëje ( t.y. þvaigþdëtame danguje Saulë ir Mënulis yra prieðingose Þemës pusëse ). Mënulis teka Saulei leidþiantis ir matomas visà naktá. Po pilnaties fazës Mënulis pradeda ¥dilti´ ir praëjus savaitei lieka tik kairioji pusë, atsigræþusi á rytus. Nuo tada prasideda delèios fazë. Mënulio pjautuvas plonëja, jis matomas vis vëliau ir vëliau prieð Saulei tekant. Pagaliau visiðkai iðnyksta rytmeèio Saulës spinduliuose.
Laiko tarpas tarp vienodø Mënulio faziø ( pvz.: nuo pilnaties iki pilnaties ) vadinamas sinodiniu mënesiu, kuris lygus 29,5 paros. Kodël ðis mënesis yra maþdaug 2 parom ilgesnis uþ þvaigþdiná? Po kiekvieno þvaigþdinio mënesio Mënulis gráþta á tà paèià padëtá þvaigþdþiø atþvilgiu. Taèiau Saulës atþvilgiu jo padëtis pasikeièia, nes Saulë pasislenka Zodiako þvaigþdynais á rytus 27°. Ðiam lankui áveikti Mënuliui prireiktø papildomai 2 parø; tik po to Saulës atþvilgiu jis atsidurtø tokioje paèioje padëtyje, t.y. bûtø toje paèioje fazëje.
Mënulio apsisukimo apie aðá ir apskriejimo aplink Þemæ periodai yra lygûs, todël jo para sutampa su sinodiniu mënesiu. Taigi diena ir naktis Mënulyje trunka po dvi savaites.
![]() |
¤Astronautai Mënulyje
Kai Mënulis pakliûva á Þemës pusðeðëlá arba ðeðëlá, ávyksta Mënulio uþtemimas. Tai gali atsitikti tik esant pilnaèiai. Mënulio orbitos nuotolyje Þemës ðeðëlio skersmuo yra apie 9100 km, taigi jis didesnis uþ Mënulio skersmená maþdaug 2,8 karto. Dël to Mënulio uþtemimai trunka gerokai ilgiau negu Saulës: visiðkas Mënulio uþtemimas - iki 1h 40min, o dalinis - 2h ilgiau. Kai uþtemimas nëra centrinis, jo trukmë bûna maþesnë. Kartais á Þemës ðeðëlá panira ne visas Mënulis. Tada jo uþtemimas bûna tik dalinis. Kai Mënulis atsiduria Þemës pusðeðëlyje, matomas pusðeðëlinis uþtemimas, kuirio metu Mënulio spindesys sumaþëja nesmarkiai. Netgi viosiðko uþtemimo metu Mënulio diskas matomas, tik pasidaro tamsiai raudonas. Tokia rausva ðviesa já apðvieèia Þemës atmosferoje lûþæ raudonieji Saulës spinduliai. Mëlynuosius ir kitus jiems artimus spindulius iðsklaido ir sugeria atmosfera. Mënulio uþtemimai matomi tuo paèiu metu beveik visame Þemës pusrutulyje, atsuktame á Mënulá.
Jei Mënulio ir Þemës orbitø plokðtumos tiksliai sutaptø, per kiekvienà Mënulio jaunatá ávyktø Saulës uþtemimas, o per kiekvienà pilnatá - Mënulio uþtemimas. Taèiau, kaip buvo minëta, Mënulio orbitos plokðtuma pakrypusi á Þemës orbitos plokðtumà ( ekliptikà ) 5° kampu, todël uþtemimas ávyksta tik tada, kai Saulë ir Mënulis yra ties vienu ið dviejø mazgø, kuriuose Mënulio takas þvaigþdëtame danguje susikerta su ekliptika. Per metus bûna nuo 2 iki 5 Saulës uþtemimø, ir iki 2 Mënulio uþtemimø.
Kadangi mazgai slenka ekliptika ið rytø á vakarus, tai saulës ir Mënulio uþtemimø laikas ir vieta kinta. Taèiau kai mazgai apeina visà ekliptikà ( tai trunka 18 metø ir 11,3 dienos ), uþtemimai vël pasikartoja. Ðis uþtemimø pasikartojimø ciklas, vadinamas saro periodu, buvo þinomas babilonieèiams dar 2000 m. pr. Kr. Jis leido apytiksliai numatyti uþtemimus. Dabar jø laikas ið anksto nustatomas sekundës tikslumu.
Mënulio pavirðius gana tamsus - atspindi tik 7% krintanèios á já Saulës ðviesos. Dël ðios prieþasties ir dël to, kad nëra atmosferos, per pusæ mënesio trunkanèià dienà Mënulio pavirðius ties pusiauju ákaista iki 400K ( apie +130°C ), o per naktá atvësta iki 100 - 110 K ( apie - 160 - -170°C ).
Plika akimi Mënulyje matomos tamsios dëmës. Tai lygios þemesnës sritys, vadinamos jûromis. Matomoje Mënulio pusëje didþiausios yra Lietø, Giedros, Ramybës, Derlingumo, Kriziø jûros ir Audrø vandenynas, esantis rytinëje Mënulio disko dalyje. Ðviesios sritys yra kalnynai, vadinami þemynais. Ðie pavadinimai sàlygiðki, nes Mënulio pavirðiuje nëra vandens. Þiûrint pro maþà teleskopà arba þiûronà, Mënulio pavirðiuje matosi daugybë apskritø krateriø. Jø ypaè daug kalnuotose srityse. Jûrose pasitaiko pavieniø dideliø krateriø. Jûrø pakraðèiais driekiasi kalnø grandinës, kai kurios iki 6 km aukðèio.
![]() |
Mënulis yra geriausiai iðtirtas dangaus kûnas. 1959 - 1976 m. já tyrë automatinës stotys, 1968 - 1972 m. - pilotuojami "Apolono " erdvëlaiviai, Mënulyje buvo nusileidæ daugiausiai astronautø. Á Þemæ atgabenta apie 400 kg jo pavirðiaus uolienø.
*Perigëjus - Mënulio orbitos taðkas, maþiausiai nutolæs nuo Þemës.
Apogëjus - Mënulio orbitos taðkas, labiausiai nutolæs nuo Þemës.
Naudota literatûra:
V. Straiþys - "Astronomija", 1993m.
Paþinimo Dþiaugsmas - "Mokslas ir visata", 1990m.
|