PAKOPIŠKA EKONOMIKOS KATEGORIJŲ SISTEMA

Ekonomikos kategorijų yra daug, o sąryšių tarp kategorijų - dar daugiau. Norint modeliuoti ekonomikos nuostatas, reikia susisteminti ekonomikos kategorijas. Sisteminimo pagrindu priimtas kategorijų abstrakcijos laipsnis [78,94,96].

Ekonomikos tekstai yra nevienodi: vieni - abstraktūs, kiti - konkretūs, vieni - akademiški, kiti - populiarūs. Jie tokie todėl, kad tekstams konstruoti, modeliuoti naudojamos skirtingo abstrakcijos laipsnio ekonomikos kategorijos. Kategorijas pagal jų abstrakcijos laipsnį galima surikiuoti į pakopas. Tokia pakopiška kategorijų sistema bus parodyta šioje monografijoje.

Kodėl konstruojama pakopiška ekonomikos kategorijų sistema, o ne cikliška, ar kokios nors kitos konfigūracijos sistema? Todėl, kad visuomenė suformuota kaip hierarchinė struktūra: nuo prezidento iki kalinio ar valkatos. Studijų sistema taip pat pakopiška: nuo pirmos klasės iki profesoriaus ar akademiko. Dešimtainė skaičių sistema irgi pakopiška: nuo nulio iki begalybės. Kaip tik noras suvesti ekonomikos kalbą į panašią kaip skaičių sistemą ir privertė autorių konstruoti pakopišką ekonomikos kategorijų sistemą.

Stambesnės bibliotekos sudaro savo rubrikynus [132], skirtus informacijos paieškai. Sudarymo principas - hierarchinis sąvokų vaizdavimas. Yra platesniosios rubrikos ir siauresniosios rubrikos. Platesniosios rubrikos nurodo į bendresnę sąvoką reiškiančią rubriką ir naudingos tuo atveju, kai tiksli dalyko paieška nepatenkina. Siau 616p1518g resniosios rubrikos parodo pagrindinės rubrikos apimtį, padeda greitai atrasti siauresnę sąvoką reiškiančią rubriką, jeigu reikia tikslinti paiešką. Esant tokiems hierarchiniams ryšiams lengva atrasti pačią plačiausią (abstrakčią) ir pačią siauriausią (konkrečią) rubriką.

Informacijos paieška Interneto ir kitose duomenų bazėse vykdoma hierarchinės sąvokų sistemos pagrindu.

Svarbiausia pakopiškos ekonomikos kategorijų sistemos konstravimo priežastis yra ta, kad ji įgalina modeliuoti reikalingo abstrakcijos laipsnio ekonomikos tekstus naudojantis kompiuteriu. Taip pat sumažina paieškos apimtis, nes atmetami ryšiai tarp labai skirtingų pakopų kategorijų.

Surikiavus į pakopas ekonomikos kategorijas reikėtų sisteminti socialines, teisines, filosofines, politines, vadybos mokslo ir kitas kategorijas.

2.1. DAŽNINIŲ ŽODYNŲ PALYGINIMAS

Ekonomikos kategorijų yra daug, o sąryšių tarp šių kategorijų skaičius artimas begalybei. Todėl kyla klausimas kaip pirmu priartėjimu sumažinti šią aibę ir nagrinėti svarbiausias kategorijas. Kurias kategorijas laikyti svarbiausiomis? Manau tas, kurios dažniausiai pasitaiko ekonomikos tekstuose. Tokios kategorijos yra dažniniuose žodynuose. Civilizuotos tautos turi gimtosios kalbos dažninius žodynus [3,34,35,36,226]. Ar tie žodynai sutampa, ar ekonomikos kategorija, kuri pagal dažnumą užima pirmą vietą viename žodyne bus pirma ir kitame? Siekiant atsakyti į šį klausimą buvo nagrinėjami dažniniai lietuvių, rusų ir anglų kalbų žodynai, tiek bendrinės tiek ir ekonominės kalbos žodynai. Buvo tiriamas 400 kategorijų dažnumas. Stebėta, ar kategorijų dažnumas sutampa, o jei skiriasi, tai kiek skiriasi? Buvo nustatyta, kad vienoms kategorijoms sutapimo nėra, nes viename žodyne ji parodyta, o kitame jos visai nėra. Kitų kategorijų dažnumų sutapimas menkas, nes labai skiriasi jų užimama vieta žodynuose. Tačiau buvo nustatyta, kad apie 30 procentų ekonomikos kategorijų dažnumas įvairiuose žodynuose skiriasi nežymiai ir būtent šios kategorijos buvo įtrauktos į pakopišką ekonomikos kategorijų sistemą.

Kokios gi dažnumų nesutapimo priežastys? Pirma, įvairiuose žodynuose ta pati kategorija apibrėžiama skirtingai. Jei kategorija turi šiek tiek skirtingą prasmę, tai ir tekstuose ji vartojama skirtingai. O šių tekstų pagrindu sudaromi dažniniai žodynai. Antra, dažnumas priklauso ir nuo to, ar tiriamas tekstas yra bendrinės kalbos tekstas, ar ekonomikos tekstas. Trečia, dažnumas priklauso nuo žodyno leidimo metų, nes skirtingais laikotarpiais ekonomikos kalboje įsivyrauja skirtingos kategorijos. Jei žodynas daugiakalbis, tai dažnumą įtakoja vertimo iš vienos kalbos į kitą paklaidos.

Reziumuodamas pakartosiu, kad apie 30 procentų kategorijų dažnumas įvairiuose žodynuose skiriasi nežymiai ir šios kategorijos buvo įtrauktos į pakopišką ekonomikos kategorijų sistemą.

2.2.EKONOMIKOS KATEGORIJŲ SĄRAŠAS

Remiantis dažninių žodynų analizės rezultatais į nagrinėjamų ekonomikos kategorijų sąrašą įtrauktos kategorijos, kurios skyrelyje 2.3 pažymėtos ryškiau. Sąrašas prasideda kategorija "akceptas" ir baigiasi kategorija "žemės ūkis". Į sąrašą pateko 178 kategorijos.

Minėtame sąraše yra paprastos kategorijos, susidedančios iš vieno žodžio, o taip pat ir sudėtinės kategorijos. Pastarosios dažnai vartojamos ekonomikos kalboje ir be jų neįmanoma paaiškinti kai kurių ekonomikos reiškinių. Ekonomikos žodynuose maždaug kas penkta yra sudėtinė kategorija. Didesnį paprastų ekonomikos kategorijų pasirinkimą modeliavimui lemia tai, kad daugelį sudėtinių kategorijų sudaro dvi ar daugiau paprastos kategorijos, todėl netikslinga kartoti tą pačią kategoriją.

Toliau pateikti autoriniai ir cituojamieji kategorijų apibrėžimai. Apibrėžimuose pabrauktos dažniausiai vartojamos ekonomikos kategorijos. Apibrėžimai sudaryti pagrindu.

2.3.EKONOMIKOS KATEGORIJŲ APIBRĖŽIMAI

Šiame skyrelyje pateikiami pasirinktų kategorijų apibrėžimai. Apibrėžimuose yra pabrauktos ekonomikos kategorijos. Laužtiniuose skliausteliuose nurodytas panaudoto literatūros šaltinio numeris. Skaičius apibrėžimo gale žymi pabrauktų ekonomikos kategorijų skaičių. Pasikartojančios duoto apibrėžimo ribose kategorijos į pabrauktų kategorijų skaičių nepatenka. Jei apibrėžimas yra visiškai adekvatus apibrėžimui, pateiktam literatūros šaltinyje, jis žymimas kabutėmis Jei apibrėžime atlikti pertvarkymai, tai jis kabutėse nerašomas. Jei modeliuojant apibrėžimą literatūros šaltiniu nesiremiama, tai žymima [-].

A

Akceptas-'sutikimas su kitos pusės pasiūlymu sudaryti sutartį nurodytomis sąlygomis [101]-1.

Apyvarta-kapitalo apytaka [49]-1.

Apmokestinimas- mokesčių dydžio nustatymas [-]-1.

Apmokėjimo terminas- 'nustatytas laikas apmokėjimo operacijai užbaigti'[101]-0.

Apskaita-'duomenų rinkimas ir sisteminimas' [101]-0.

Asmeninės pajamos-'pajamos, kurių viena dalis uždirbta, o kita sumokėta mokesčio pavidalu' [101]-4.

Asmeninės santaupos- 'asmeninių grynųjų pajamų ir išlaidų skirtumas' [16]-2.

Atliktas darbas-' veiksmas, atliktas per tam tikrą laiko tarpą' [101]-0.

Atlyginimas- 'darbo įvertinimas' [101]-1.

Atsarga- 'tausotinas daiktas' [101]-0.

Atstatymas-'fizinių savybių atnaujinimas' [101]-0.

B

Bankas- institucija, kuri teikia kreditus, tarpininkauja, atlieka su pinigais susijusias operacijas [-]-3.

Banko kreditas- 'terminuota banko paskola' [16]-2.

Bankrotas-negalėjimas išsimokėti skolų [16]-1.

Bendrovė-'keli susijungę ūkiniai subjektai' [101]-0.

Birža-'vieta, kurioje sudaromos sutartys' [101]-0.

Biudžetas-išleidžiami pinigai turi atitikti gautinus ateityje [-]-1.

C

Centralizacija-'vadovavimo ar valdymo sutelkimas vienoje vietoje [101]-0.

Cirkuliacija-'pirkimo ir pardavimo mainai' [101]-3.

D

Darbas-'tikslinga žmogaus veikla, reikalaujanti fizinių ir protinių jėgų' [101]-0.

Darbo ištekliai- fiziniai ir protiniai žmonių sugebėjimai, kuriuos galima panaudoti ekonominėje veikloje' [16]-1.

Darbo užmokestis- už atliktą darbą mokami pinigai [-]-3.

Darbdavys- 'kas duoda darbo' [101]-1.

Darbininkas-'žmogus, sugebantis dirbti' [101]-1.

Darbuotojas- fizinį ir(ar) protinį darbą atliekantis žmogus' [101]-1.

Darbo drausmė-'privalomas nustatytas darbo tvarkos laikymasis' [101]-1.

Darbo pamaina-'paros laikotarpis, kuriam praslinkus vieni darbininkai pakeičia kitus' [97]-1.

Darbo priemonė-'daiktas, įrankis' [101]-0.

Darbo pasidalijimas-'veiklos pasiskirstymas tarp žmonių' [101]-0.

Darbo objektas- tai, į ką nukreiptas žmogaus darbas' [101]-1.

Darbo tempas- 'atlikimo sparta' [101]-0.

Darbo vieta-'gamybos priemonių išdėstymas' [101]-1.

Deficitas-rinkos situacija, kai išteklių ar prekių paklausa viršija jų pasiūlą, o kainos neatspindi paklausos ir pasiūlos pusiausvyros [16]-7.

Derybos-tarimasis, norint sudaryti sutartį [37]-1.

Defliacija-'prekių ir paslaugų bendrojo kainų lygio mažėjimas'[16]-3.

Dinaminis efektyvumas-'naujovių orientavimas didžiausio rezultato linkme' [97]-0.

Disponavimas- 'turto tvarkymas' [101]-1.

Diversifikavimas-'gaminamų prekių nomenklatūros plėtimas, įvairinimas'[101]-2.

Draudimas-galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas, mokant įnašus [37]-4.

Duapolija-'rinkos situacija, kai vienoje rinkoje egzistuoja tik du pardavėjai'[16]-2.

E

Efektyvumas-'įvairių išteklių panaudojimo lygis, užtikrinantis maksimalią produkto gamybą'[101]-3.

Einamieji įsipareigojimai -skola, kuri turi būti grąžinta per trumpą laikotarpį [16]-1.

Ekonomika-ūkinė veikla, kai naudojant įvairius išteklius tenkinami žmonių poreikiai [49]-4.

Eksportas-'prekių ir paslaugų išvežimas į užsienį, jų kiekis ir vertė' [101]-3.

Elastingumas-'paklausos ar pasiūlos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu' [101]-3.

F

Finansinis tarpininkas- finansinė organizacija, kuri perka kitų skolinius įsipareigojimus už lėšas, gautas pardavus savo skolinius įsipareigojimus [16]-5.

Fondas- pinigai, skirti tam tikram tikslui [37]-1.

G

Gamyba-'žmonių gyvavimui ir vystymuisi reikalingų daiktų kūrimas' [101]-0.

Gaminys-pagamintas daiktas [-]-1.

Gamintojas- 'pagrindinis gaminantis vienetas'[101]-1.

Gamybos priemonės-darbo priemonės ir darbo objektai, dalyvaujantys gamybos procese [101]-3.

Garantija- laidas, užtikrinimas [35]-0.

Gėrybė-daiktas ar paslauga, tenkinanti žmogaus poreikį [101]-2.

Gyvenimo lygis-žmonių gyvenimo ir darbo sąlygų visuma, atitinkanti pasiektą gamybos lygį [49]-2.

Grynosios pajamos-'pinigai, atėmus visus mokėjimus' [101]-2.

I

Įkainojimas-prekės ar paslaugos kainos nustatymas [-]-3.

Indėlis-pinigai, patikėti finansiniam tarpininkui [16]-2.

Indėlininkas-asmuo, pinigus patikėjęs finansiniam tarpininkui [-]-2.

Investitorius- tas, kuris įdeda lėšas į ūkio šaką[-]-2.

Infliacija-'piniginio vieneto perkamosios galios smukimas, pasireiškiantis bendrojo kainų lygio kilimu' [101]-3.

Interesas- tai, kas domina [-]-0.

Investicija-'lėšų įdėjimas į ūkio šaką'[101]-2.

Įsiskolinimas-skolų turėjimas [-]-1.

Ištekliai-'visa tai, kas naudojama žmonių poreikiams tenkinti' [101]-1.

Išteklių rinka-'rinka, kurioje perkami ir parduodami ekonominiai ištekliai'[16]-5.

Išlaidos- 'išleisti pinigai'[101]-1.

Importas-'prekės ir paslaugos, perkamos iš užsienio' p101]-3.

Įmonė- teisiškai savarankiškas ūkio vienetas [101]-1.

Įnašas-'santaupos, pinigai' [101]-2.

Įplaukos-gaunami pinigai [-]-1.

Įvertinimas-vertės nustatymas[-]-1.

Iždas-valstybės finansiniai ištekliai [37]-1.

K

Kaina-'piniginė prekės vertės išraiška' [101]-3.

Kainų lygis-'kurios nors rinkos vidutinis kainų dydis' [16]-2.

Kapitalizacija-'grynųjų pajamų pavertimas kapitalu'[16]-2.

Kapitalas- 'gamybos priemonės' [101]-1.

Kaštai- išleidžiamos lėšos [37]-2.

Kaupimo priemonė-'viena iš pinigų funkcijų'[101]-1.

Klientas-'asmuo, besinaudojantis paslaugomis'[101]-1.

Komercija-prekybos operacijos [37]-1.

Kompensacija-'atlyginimas už nuostolius' [101]-2.

Konkurencija-'rinkos situacija, kai yra daug pirkėjų ir pardavėjų'[101]-3.

Kreditas-'paskolos suteikimas'[101]-1.

Kreditorius- 'šalis, suteikusi paskolą'[16]-1.

Kredito draudimas-'draudimo rūšis, kai kreditorius apdraudžia išduodamus kreditus nuo galimo skolų negrąžinimo'[16]-1.

L

Laiduotojas-' asmuo, prisiimantis atsakomybę už kito asmens skolinių įsipareigojimų vykdymą"[16]-1.

Laisvoji rinka-'mainų operacijos nereguliuojamos rinkos ekonomikos sąlygomis'[101]-3.

Leidėjas-tas, kuris leidžia pinigus[-]-1.

Licencija-'leidimas tam tikrai veiklai'[101]-0.

Likvidumas-turto pavertimo grynaisiais pinigais galimybė'[101]-2.

Lėšos-'piniginiai ištekliai'[101]-2.

M

Mainai-'keitimasis įvairaus pavidalo darbo rezultatais'[101]-1.

Materialinės gėrybės-'gėrybės, reikalingos pragyvenimui'[101]-1.

Mažmeninė kaina-'kaina, kuria prekės ir paslaugos teikiamos vartotojui'[101]-3.

Mokestis- 'nustatyto dydžio pinigų suma, mokama valstybei ar organizacijai'[101]-2.

Mokėjimas-'pinigų davimas, atsilyginant už gaunamą daiktą, atliktą darbą'[101]-2.

Mokėtojas-pinigų, atsilyginant už gaunamą daiktą ar suteiktą paslaugą, davėjas[-]-2.

Monopolija-'rinkos situacija, kai kurio nors gamintojo prekės ar paslaugos vyrauja atitinkamoje rinkoje'[101]-4.

N

Nauda-gerovė[37]-0.

Naudingumas-'charakteristika, atspindinti prekės ar paslaugos teikiamą naudą, malonumą ar pan.'[101]-3.

Nedarbas-'tam tikra darbingo amžiaus žmonių dalis neranda darbo'[101]-1.

Nepriteklius-kai išlaidos viršija pajamas[-]-2.

Nemokumas-'negalėjimas padengti skolų, suėjus jų apmokėjimo terminui'[16]-2.

Nuoma-'susitarimas dėl teisės laikinai naudotis nuosavybe'[101]-1.

Nuosavybė-'turtas'[101]-1.

Nuostolis-'praradimas, netekimas'[37]-0.

O

Oligopolija-'rinka, kurioje žymi pasiūlos dalis tenka kelioms didelėms įmonėms'[101]-3.

Organizacija-ekonominė sistema[37]-1.

P

Pajamos- atlyginimas, kurį subjektas gauna už atliktą darbą'[101]-2.

Paklausa-'prekių ir paslaugų apimtis, kurią pirkėjai norėtų ir yra pajėgūs įsigyti'[101]-3.

Pakaitalai-'tarpusavyje viena kitą pakeičiančios prekės'[101]-1.

Palūkanos-'mokestis už sutikimą atidėti mokėjimus'[16]-2.

Pašalpa-valstybinės paramos priemonė[-]-1.

Pardavėjas-'subjektas, atiduodantis prekes už pinigus'[101]-2.

Pardavimas-atidavimas už pinigus[-]-1.

Paslauga- 'patarnavimas, pagalba'[37]-0.

Paskirstymas-'padalijimas'[37]-0.

Pasiūla-'prekių ir paslaugų apimtis, kurią pardavėjai norėtų ir yra pajėgūs parduoti'[101]-4.

Paskola- 'skolinami pinigai'[101]-2.

Patentas-'dokumentas, garantuojantis išradėjui autorinių teisių apsaugą, jį išdavusioje valstybėje'[[101]-0.

Pelnas-'pajamos gaunamos, atskaičius išlaidas'[101]-2.

Perkamoji galia-prekių kiekis, kurį galima įsigyti už tam tikrą pinigų sumą [16]-2.

Pinigai-'visuotinis ekvivalentas' [101]-1.

Pirkimas-įsigijimas už pinigus [101]-1.

Pirkėjas-'subjektas, įsigyjantis ką nors už pinigus' [101]-1.

Pinigų apyvarta-'pinigų judėjimas iš bankų-leidėjų pas mokėtojus bei investitorius ir atgal'[16]-4.

Pramonė-'žaliavų , energijos gamyba, gamybos priemonių ir vartojimo reikmenų gamyba'[101]-4.

Prekė-'mainams pagamintas produktas'[101]-3.

Prekyba-'prekių pirkimas ir pardavimas'[101]-3.

Premija-'papildomi išmokėjimai darbuotojams, viršijantys pagrindinį darbo užmokestį'[16]-3.

Priemonė-'daiktas, įrankis, prietaisas, reikalingas kokiam nors veiksmui atlikti' [101]-0.

Privatus sektorius-'ekonomikos dalis, neapimanti valstybinio sektoriaus' [16]-2.

Privatinė nuosavybė-nuosavybė, kuria disponuoja atskiri individai ar jų grupės [-]-1.

Produktas-daiktas[-]-0.

Poreikis- visa tai, kas žmogui reikalinga egzistavimui ar savo malonumui tenkinti'[101]-0.

Pusiausvyra-'rinkos situacija, kurioje nei pirkėjai, nei pardavėjai neturi akstino keisti savo elgsenos'[16]-3.

R

Rangovas-'asmuo, kuris atlieka pavestą darbą'[101]-1.

Realioji palūkanų norma-'palūkanų procentas, kurį skolininkas turi sumokėti kreditoriui už gautą paskolą kaip atlyginimą už sutikimą atidėti vartojimą'[16]-7.

Reprodukcija-'gamybos procesas, nagrinėjamas jo elementų nuolatiniame pasikartojime ir atsinaujinime' [16]-1.

Rezervas-'kuriam nors tikslui sudaryta atsarga'[101]-1.

Rinka-'prekių mainų sfera'[101]-1.

Rinkos ekonomika-ekonominių santykių visuma, kai gamintojų priimami sprendimai priklauso nuo paklausos ir pasiūlos rinkoje[16]-5.

Rizika-ryžimasis veiksmui, žinant, kad yra tikimybė nepasiekti tikslo[16]-0.

S

Samdymas-'ėmimas į darbą'[101]-1.

Sąmata-'būsimų pajamų ir išlaidų apskaičiavimas'[37]-2.

Sandėris- 'naudos teikiantis susitarimas'[37]-2.

Santaupos-'pajamų dalis, nenaudojama einamajam vartojimui'[101]-2.

Savininkas-'asmuo, turintis teisę į nuosavybę'[101]-1.

Sąskaita-'sutartiniai santykiai tarp pirkėjų ir pardavėjų, kai mokėjimai atidedami vėlesniam laikui'[101]-3.

Sertifikatas-dokumentas, patvirtinantis kokybę [101]-0.

Skola-'laiku atiduotina materialinė gėrybė'[101]-1.

Skolinis įsipareigojimas-pasižadėjimas grąžinti skolą[-]-1.

Skolinimo fondai-lėšos, skirtos paskolų paklausai patenkinti[16]-3.

Specialybė-'specialiai pasirengusio žmogaus darbo sritis'[101]-1.

Subsidija-'piniginė pašalpa' [101]-1.

Subalansavimas-išlaidų prilyginimas pajamoms[-]-2.

Susidėvėjimas -'fizinių savybių laipsniškas praradimas'[101]-0.

Sutartis-susitarimas dėl santykių sukūrimo, pakeitimo ar panaikinimo [101]-1.

Susitarimas-'santykių nustatymas, suderinimas'[37]-0.

T

Tarpininkavimas-skolinių įsipareigojimų laidavimas ir atsakomybės, susijusios su skolos išieškojimu, prisiėmimas[16]-2.

Taupymas-'saugojimas,tausojimas'[37]-0.

Taupomasis bankas- finansinis tarpininkas, investuojantis indėlininkų lėšas, siekdamas užtikrinti papildomas indėlininkų pajamas [16]-5.

Technologija-'gamybos procesų visuma'[101]-1.

Tinklinis grafikas-'schema, kurioje fiksuojami darbų kompleksai'[101]-1.

Trūkumas-'nepriteklius, stoka'[37]-1.

U,Ū

Ūkis-gamyba[-]-1.

Ūkinė veikla-'žmonių darbas tam tikroje sferoje'[101]-1.

Užimtumas-'visuomenės darbo išteklių panaudojimo laipsnis'[16]-1.

Užstatas-'sandėris, pagal kurį turtas atiduodamas atgal jo savininkui tik tada, kai jis grąžina skolą'[101]-4.

Užsakovas-'asmuo, kuris paveda atlikti darbą'[101]-1.

V

Valdymas-'turėjimas savo nuosavybėje, tvarkymas'[37]-1.

Valdymo rizika-ryžimasis valdymo veiksmui, žinant, kad yra tikimybė nepasiekti tikslo[49]-1.

Valstybinis sektorius- ekonomikos dalis, apimanti valstybinio lygio nuosavybę ir vartojimą[16]-3.

Valiuta-'piniginis kurios nors šalies vienetas'[37]-1.

Vartojimas-'taikymas praktikoje'[101]-0.

Vartotojas- asmuo, naudojantis produktus'[101]-1.

Vartojamos prekės-'prekės ir paslaugos, tenkinančios žmonių poreikius'[101]-3.

Verslas-'užsiėmimas, darbas'[37]-1.

Verslininkas-asmuo, disponuojantis kapitalu ir, siekdamas jį padidinti, ieškantis naujų, pelningų veiklos krypčių[16]-3.

Vertė-brangumas[101]-0.

Visuotinis ekvivalentas-'ypatinga prekė, išreiškianti visų kitų prekių vertę ir mainoma į bet kurią iš jų'[101]-3.

Ž

Žaliava-'medžiaga, skirta apdirbimui'[101]-1.

Žemė-'viskas, kas duota gamtos'[101]-0.

Žemės ūkis-ekonomikos sritis[-]-1.

2.4.KATEGORIJŲ PAKOPIŠKUMO NUSTATYMAS IR PAKOPIŠKA EKONOMIKOS KATEGORIJŲ SISTEMA

Ekonomikos kategorijos pakopos numeris nustatomas keliais etapais [20,106,145,158,172,174,177,197].

1.Surandame nagrinėjamos kategorijos apibrėžimą.

2.Tame apibrėžime išskiriame (pabraukiame) ekonomikos kategorijas ir surandame jų apibrėžimus.

3.Taip renkame apibrėžimus ir išskiriame ekonomikos kategorijas tol kol visos jos išaiškinamos ir apibrėžimuose nelieka nei vienos neišaiškintos kategorijos, t. y. tol, kol užsidaro ratas.

4.Skaičius ekonomikos kategorijų, rastų nagrinėjant pasirinktą, nurodo jos pakopos numerį.

Tai, kas išdėstyta, iliustruokime pavyzdžiu.

Prekė-mainams pagamintas produktas.

Mainai- keitimasis įvairaus pavidalo darbo rezultatais.

Gamyba-žmonių gyvavimui ir vystymuisi reikalingų daiktų kūrimas.

Produktas-daiktas.

Darbas- tikslinga žmogaus veikla, reikalaujanti protinių ar(ir) fizinių jėgų.

Kaip matome, visos ekonomikos kategorijos yra apibrėžtos. Sudarome lentelę, kuri ir parodys 'prekės' pakopos numerį.

Išvada. Kategorija 'prekė' priklauso ketvirtai pakopai.

Jei ekonomikos kategorijų apibrėžimuose pabrauktos kategorijos kartojasi po kelis kartus, tai jas galima įskaičiuoti nustatant nagrinėjamos kategorijos pakopos numerį. Plačiau tai bus nagrinėjama skyrelyje 2.8.

Ne visada pavyksta iš karto gauti nešuolišką nagrinėjamos kategorijos pakopiškumą. Ką tik nagrinėtame pavyzdyje nėra 2 ir 3 pakopų. Tokiu atveju reikia atlikti antrąją ir daugiau iteracijų, kol į nagrinėjamą kategoriją įeinančių ekonomikos kategorijų pakopos išsidėstys paeiliui, be jokių šuolių ir bus gauti 'gražūs' laiptai.

Antroji ir tolesnės iteracijos vykdomos atliekant pertvarkymus turimuose apibrėžimuose.

Jei turimas apibrėžimas yra išplėstas, detaliau paaiškinant pagrindinį apibrėžimą, tai imame tik pagrindinį apibrėžimą, neiškreipdami kategorijos prasmės, pvz. Lėšos-piniginiai ištekliai (kreditai, pinigai). Imame: lėšos-piniginiai ištekliai.

Jei apibrėžimas sudarytas iš dviejų dalių, kurių viena yra ekonominio pobūdžio, o kita- bendrinė, tai imame pirmąją, nes nagrinėjamos būtent ekonomikos kategorijos, pvz.

Kapitalas-gamybos priemonės; turtas, vertybė. Imame apibrėžimą be 'turtas, vertybė'.

Išjungiant esamas ekonomikos kategorijas ių apibrėžimo, tačiau tiek, kad prasmė nenukentėtų, pvz. Prekė- produktas, pagamintas rinkai, pardavimui.

Imame: prekė-produktas, skirtas rinkai.

Sujungiant du (ar daugiau) apibrėžimus, pvz.

Produktas-gaminys, daiktas. Gaminys- pagamintas daiktas. Vietoje kategorijos 'gaminys', esančios pirmajame apibrėžime įrašome jos apibrėžimą ir gauname: produktas- pagamintas daiktas. 2-me priede pateikiami pavyzdžiai kaip keliomis iteracijomis suformuojama optimali pakopiška ekonomikos kategorijų sistema.

Egzistuoja kitas metodas [174] ekonomikos kategorijos pakopos numeriui nustatyti. Numeris nustatomas keturiais etapais. Trys pirmieji etapai atitinka anksčiau išvardintus.

4-tas etapas. Nagrinėjamos kategorijos pakopos numeris yra vienetu didesnis už didžiausią pakopos numerį turinčią ekonomikos kategoriją.

Remiantis šiuo metodu anksčiau nagrinėta kategorija 'prekė' priklauso antrai pakopai, nes didžiausią numerį '1' turi kategorija 'mainai'. Kitų kategorijų pakopos numerio nustatymo šiuo metodu pavyzdžiai pateikti 1-ame priede.

Šiuo metodu nustatant pakopos numerį neatsiranda šuolių tarp pakopų, t. y. tuščių tarpų, neužpildytų kategorijomis. Pakopišką ekonomikos kategorijų sistemą šiuo atveju sudaro 5-7 pakopos. Tai teigiami momentai. Tai pasiekta vykusiai parinkus kriterijų pakopoms skaičiuoti.

Toliau pateikta pakopiška ekonomikos kategorijų, išvardintų skyrelyje 2.2 sistema. Ji sudaryta remiantis pastaruoju metodu.

<<< ISVERSTA >>>

Nulinė pakopa

Pirma pakopa

Antra pakopa

Trečia pakopa

Ketvirta pakopa

Penkta pakopa

Taigi ekonomikos kategorijų abstrakcijos laipsnis arba pakopos numeris nustatomas keliais metodais. Tai iteracinė procedūra. Kuris metodas optimalus? Tai priklauso nuo metodikos taikymo srities. Metodikos praktinis taikymas bus aptariamas 5-ame monografijos skyriuje.

2.5.SISTEMOS STABILUMAS

Pakeitus duotos kategorijos apibrėžimą, gali pasikeisti jos pakopos numeris, t. y. vieta pakopiškoje ekonomikos kategorijų sistemoje. Taigi pakopiškos ekonomikos kategorijų sistemos stabilumas nėra absoliutus ir tuo ji skiriasi nuo skaičių sistemos, kurioje 'penketas' visada yra tarp 'ketverto' ir 'šešeto'. O gal egzistuoja absoliutus nestabilumas? Gal vieno žodyno autoriaus pateiktas kategorijos apibrėžimas leidžia priskirti kategoriją sistemos pradžiai, o kito autoriaus suformuluotas tos pačios kategorijos apibrėžimas įgalina priskirti ją sistemos pabaigai? Tikslu rasti atsakymus į šiuos klausimus, buvo nagrinėti skirtingi tų pačių kategorijų apibrėžimai ir nustatytas jų pakopiškumas [154].

Nustatyta, kad pradinių pakopų kategorijos yra stabiliausios. Tai-produktas, darbas, paslauga, mainai, prekė, gamyba, vertė ir kt.

Šios kategorijos sudaro pagrindą nustatant kitų kategorijų pakopos numerį.

Aukštesnių pakopų kategorijos nėra tokios stabilios. Augant pakopos numeriui, stabilumas mažėja. Reiškia, stabilumas mažėja, konkretizuojant ekonomikos reiškinį. Juk pradinių pakopų kategorijos yra pačios abstrakčiausios, pvz., nulinės pakopos kategorijos paaiškinamos bendrinės kalbos žodžiais, t. y. bendrais, abstrakčiais žodžiais. O kylant pakopomis aukštyn, ekonomikos reiškinys detalizuojamas. Detalizuojant atsiranda variantai, 'medžio' šakos, kuriomis galima nueiti viena ar kita kryptimi. Gauname skirtingus to paties reiškinio apibūdinimus, požiūrius skirtingu kampu. Tai vertintina teigiamai.

Tačiau, iš kitos pusės, nestabilumas, destabilizacija turi ir minusų. Jei tą pačią kategoriją mes galime traktuoti įvairiai, tai kaip suprasti Vyriausybės nutarimą ar Seimo priimtą įstatymą, norminantį mūsų ekonominį gyvenimą? Susidaro galimybė tą pačią nuostatą aiškinti įvairiai, kaip kam patogiau. Kyla diskusijos, ginčai, vyksta teismai. To visuomenei nereikia. Norminiai aktai turi būti vertinami vienareikšmiškai. Todėl ekonomikos kategorijos privalo turėti standartinius apibrėžimus. Technikos mokslų atstovai tai seniai suprato. Egzistuoja Europos Sąjungos mastu aprobuotos duomenų bazės, kuriose rasime apsvarstytus, priimtus ir aprobuotus technikos terminų apibrėžimus. Taigi galioja standartiniai apibrėžimai.

Ekonomikos kategorijų apibrėžimai turi tapti standartiniais. Jų stabilumas duotu laikotarpiu turi būti absoliutus. Aišku, esant reikalui, keičiami ir standartai.

2.6.SINONIMŲ ĮVERTINIMAS

Kai kurios ekonomikos kategorijos turi savo sinonimus. Juos galime rasti sinonimų žodynuose [6,135,160]. Kyla klausimas, ar sinonimai patenka į tą pačią sistemos pakopą, ar ne? Šis klausimas buvo išnagrinėtas [172,174]. Buvo taikyta pakopiška ekonomikos kategorijų sistema, sudaryta, remiantis kompaktiškumo principu. Ją sudaro 6 pakopos: nuo 0 iki 5. Ji parodyta skyrelyje 2.4.

Toliau pristatomi nagrinėti sinonimai. Skliausteliuose nurodytas pakopos numeris.

Finansai(5)-pinigai(3).

Istekliai(1)- resursai(2).

Rezervai(1)-atsargos(0).

Lėšos((4)-pinigai(3).

Nuosavybė(2)-turtas(1).

Vartojimas(0)-naudojimas(4).

Matome, kad sinonimų pakopos numeriai skiriasi nežymiai, išskyrus paskutinį atvejį.

Korektiškai suprojektuotoje pakopiškoje ekonomikos kategorijų sistemoje sinonimų neturėtų būti, nes reikia siekti vienareikšmiško ekonomikos reiškinio ar proceso apibrėžimo.

2.7.SISTEMOS TOLYGUMAS

Nagrinėkime pakopišką ekonomikos kategorijų sistemą, sudarytą iš 145 kategorijų[174]. Kategorijos suskirstytos į pakopas metodu, kai skaičiuojamos visos duotai kategorijai paai kinti panaudotos kategorijos, išskyrus pasikartojančias. Kyla klausimas, kurių pakopų kategorijos panaudotos nagrinėjamai kategorijai apibrėžti? Pavyzdžiui, sudėtinė kategorija 'akcinė bendrovė' yra 26 pakopos kategorija. Jai apibrėžti panaudotos kategorijos, priklausančios šioms pakopoms: 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,14,16,17,19,20,22,24,26. Matome, kad ši ekonomikos kategorijų pakopų seka nėra tolygi. Trūksta 3,5,12,15,18,21,23 ir 25 pakopų kategorijų. Taigi trūksta 8 pakopų kategorijų, nežiūrint, kad buvo panaudotos iteracinės procedūros šiam deficitui pašalinti. Iteracinės procedūros davė teigiamus rezultatus, sumažino, bet nepašalino pakopų trūkumą.

Tokiu pat būdu išnagrinėję likusias 144 kategorijas, rezultatus suvedame į lentelę.

Ekonomikos kategorijų pakopų sekos tolygumas

15 Indelis 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,14,15 4

13 Infliacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4

0 Interesas 0 0

11 Iplaukos 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

34 Istatinis kapitalas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,14,16,17,19,20 13

22,24,26,31,33,34

1 Išplestine reprodu- 0,1 0

kcija

9 Importas 0,1,24,6,8,9 3

12 Išmokos 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12 3

20 Inovacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,19,20 7

15 Ipoteka 0,1,2,4,6,8,9,10,12,13,15 5

19 Inkasavimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,17,19 7

11 Kaina 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

24 Kapitalas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,17,19,20,22 8

24

25 Kapitalo kaupimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,17,19,20,22 8

24,25

11 Kaupimo priemone 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

18 Kintamieji kaštai 0,1,2,04,6,8,9,10,11,13,16,17,18 6

12 Kaštai 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,17 6

1 Kontraktas 0,1 0

21 Koncernas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,19,20,21 7

2 Kontrakto trukme 0,1,2 0

11 Kvitas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

17 Kuponas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,14,17 6

13 Kaupimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4

21 Korporacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,19,20,21 7

15 Kursas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,15 5

13 Kreditas 0,1,2,4,6,8,9,10,12,13 4

18 Kredito linija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,17,18 6

13 Konkurencija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13 3

1 Kompensacija 0,1 0

15 Komivoja˛ierius 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,15 5

14 Kvota 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,14 4

18 Kliringas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,17,18 6

20 Komercija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,17,19,20 7

12 Konsignacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12 3

22 Kontrafakcija 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,19,20,22 8

18 Kredito kortele 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,17,18 6

0 Kokybe 0 0

7 Kapitaline statyba 0,1,2,4,6,7 3

16 Lešos 0,1,,4,6,8,9,10,11,13,16 6

7 Laiko sanaudos 0,1,2,4,7 3

20 Laisvoji rinka 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,19,20 7

0 Licencija 0 0

17 Likvidavimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,14,17 6

12 Likvidumas 0,1,2,4,6,8,9,10,12 4

4 Lizingas 0,1,2,3,4 0

13 Latentine paklausa 0,1,2,4,6,,7,8,9,10,11,12,13 2

25 Lau˛tine paklausos 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,16,19,20,23, 9

kreive 25

23 Lokaline samata 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13016,19,20,21, 7

22,23

2 Mainai 0,1,2 0

11 Mokejimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

13 Mokestis 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4

11 Mainu priemone 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

21 Makroekonomika 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,19,21 8

20 Mikroekonomika 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,19,20 7

21 Marketingas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,20,21 7

12 Ma˛menine kaina 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12 3

8 Monopolija 0,1,2,4,6,7,8 2

16 Muitas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16 6

8 Makleris 0,1,2,4,6,7,8 2

20 Vadyba 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,17,19,20 7

12 Monopsonija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12 3

25 Nacionalines paja- 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,19,20,24 10

mos

6 Naudingumas 0,1,2,4,6 3

19 Neproduktyvios 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,18,19 6

investicijos

3 Nuoma 0,1,2,3 0

2 Nuosavybe 0,1,2 0

15 Nepritekliaus eko- 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,15 5

nomika

16 Netobula konkur- 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,16 5

encija

0 Nuostolis 0 0

5 Neto 0,1,2,4,5 1

17 Obligacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,14,17 5

15 Opcionas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,15 5

23 Oligopolija 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,12,13,16,19,20 8 8

13 Oligopsonija 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,12,13 2

0 Produktas 0 0

34 Pajamingumas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,14,16,17,19,20 12

22,24,26,31,32,33,34

11 Pajamos 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

14 Palukanos 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,14 4

12 Paklausa 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,12 2

12 Pardavejas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

11 Pardavimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

5 Pakaitalai 0,1,2,4,5 1

13 Paskola 0,1,2,4,6,8,9,10,12,13 4

0 Paslauga 0 0

12 Pasiula 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,12 2

19 Pelnas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,17,19 7

11 Pirkejas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

11 Pirkimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

10 Pinigai 0,1,2,4,6,8,9,10 3

0 Poreikis 0 0

9 Pramone 0,1,2,4,6,7,9 3

4 Preke 0,1,2,4 1

13 Prekyba 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4

1 Reprodukcija 0,1 0

4 Rinka 0,1,2,4 1

6 Sandoris 0,1,2,4,6 2

13 Santaupos 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4

14 Saskaita 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,14 4

12 Skola 0,1,2,4,6,8,9,10,12 4

11 Subsidija 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

0 Sutartis 0 0

1 Turtas 0,1 0

7 Ukis 0,1,2,4,6,7 0

15 U˛statas 0,1,2,4,6,8,9,10,12,15 6

9 Visuotinis ekvivale 0,1,2,4,6,8,9 3

ntas

0 Valstybe 0 0

0 Vartojimas 0 0

8 Verte 0,1,2,4,6,8 3

0 Vertybe 0 0

Ar daug pakopu truksta ? Tai priklauso nuo nagrinejamos kategorijos pakopos numerio.

Sugrupavus kategorijas pagal pakopu trukuma, gauname tokius rezultatus.

2.8Pasikartojančių kategorijų įvertinimas

Sudarant pakopišką ekonomikos kategorijų sistemą, iškyla klausimas, ar skaičiuoti pasikartojančias kategorijas nustatant duotos kategorijos pakopos numerį. Tikslu išsiaiškinti šį klausimą buvo sudarytos dvi pakopiškos sistemos (106), remiantis tuo pačiu pradiniu ekonomikos kategorijų sąrašu. Palyginus šias sistemas, nustatyta, kad sistema su pasikartojančiomis kategorijomis turi daugiau tuščių tarpų, t. y. tokių pakopų, į kurias nepatenka nei viena ekonomikos kategorija. Konkrečiais pavyzdžiais tai įrodyta 154]. Kadangi tokia sistema per daug išplėsta, nekompaktiška, tai siūlau jos atsisakyti ir naudoti sistemą, kuri sudaryta neįskaičiuojant pasikartojančių kategorijų.

2..9. Nulinės pakopos kategorijų analizė

Nulinės pakopos kategorijų apibrėžimuose nerasime ekonomikos kategorijų. Jos apibrėžiamos bendrinės kalbos žodžiais ar kitų mokslo šakų kategorijomis. Nulines pakopos kategorijos yra pamatinės sąvokos, nes kitos kategorijos apibrėžiamos panaudojant šias sąvokas.

Nulinės pakopos kategorijų apibrėžimuose esančias sąvokas galima apibrėžti kitomis bendrinės kalbos sąvokomis, tačiau tai- ne šios monografijos uždavinys. Siauros specializacijos žodžių yra žymiai mažiau, negu jų yra bendrinėje kalboje. Nulinės pakopos kategorijos yra pamatinės ekonomikos kalbai, o kitos mokslo srities arba bendrinei kalbai jos nelaikomos pamatinėmis.

Pamatinės kategorijos yra pačios abstrakčiausios sąvokos. Šitaip galima tvirtinti, jei abstrakcija laikysime realybės vaizdinių (sąvokų)

formavimą atsiejimo, atribojimo būdu, t. y. panaudojant arba įsisavinant tik dalį iš aibės atitinkamų duomenų. Atsiejimas - tai supaprastinimas, schematizavimas, kai atsiribojama nuo šalutinių veiksnių, detalių [121]. Kai iš nulines pakopos kategoriju konstruojame vis sudetingesnes ekonomikos savokas, vyksta pakilimas nuo abstraktaus prie konkretaus. Tai mokslinio tyrimo metodas, kai teorine mintis juda prie vis pilnesnio, visapusiško reiškinio atgaminimo. Gaunamas medis , pakopiška ekonomikos kategoriju sistema, parodanti, iš ko susideda nagrinejama konkreti kategorija. Pagal dialektikos tradicija abstrakcija suprantama kaip ˛iniu skurdumas vienapusiškumas, o konkretumas - kaip pilnumas, turiningumas Konkreti ekonomikos kategorija sintezuojama iš daugelio apibre˛imu.

Egzistuoja kitas po˛iuris i abstrakcija Abstrakcija - realybes vaizdiniu (savoku) formavimas atsiejimo ir papildymo budu, t. y. panaudojant arba isisavinant tik dali iš aibes atitinkamu duomenu ir pridedant naujos informacijos, neišplaukiancios iš šiu duomenu. Derinant atsiejima ir papildyma išryškeja aktyvus, kurybinis abstraktaus pa˛inimo pobudis. Atsiejimas, kaip jau mineta, tai - supaprastinimas, schematizavimas, o papildymas realybes objektus pavercia sudetingesniais, teoretizuoja. Jei nulines pakopos kategorijas apibrešime pirmos ir dar aukštesniu pakopu kategorijomis, tai gausime, kad pamatines kategorijos yra konkrecios, o hierarchijos viršune yra abstrakti, menkai suvokiama.

Monografijoje laikomasi pirmojo abstrakcijos apibre˛imo. Tokio apibre˛imo laikosi ir Vakaru Europos autoriai

Reziume. Antroje monografijos dalyje pateikti pakopiškos ekonomikos kategoriju sistemos sudarymo principai ir fragmentais parodyti minetu principu realizavimo budai. Ekonomikos kategoriju fragmentas parinktas remiantis da˛niniais ekonomikos kategoriju ˛odynais. Ekonomikos kategoriju apibre˛imai atrinkti iš ˛odynu, iteracines proceduros pagalba buvo gerinami, tobulinami ir skyrelyje 2.3 pateikti kaip autoriniai apibre˛imai. Skyrelyje 2.4 pateikta originali ekonomikos kategoriju pakopiškumo nustatymo metodika. Nagrinejamam kategoriju fragmentui sudaryta pakopiška ekonomikos kategoriju sistema. Išnagrinetas šios sistemos stabilumas ir pateikta išvada apie standartiniu ekonomikos kategoriju sistemos projektavimo butinuma. Stabilumo tyrima papilde ir kategoriju - sinonimu ivertinimas. Aptartas pakopiškos ekonomikos kategoriju sistemos tolygumas ir su tuo susijes pasikartojanciu kategoriju ivertinimo klausimas. Atlikta pamatiniu, nulines pakopos kategoriju analize.

Pasiulymai. 1.Iteracines proceduros pagalba patobulinti pakopiška ekonomikos kategoriju sistema.

Patobulintos sistemos pagrindu projektuoti ir aprobuoti standartine ekonomikos kategoriju sistema.