KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA

KRETINGOS SKYRIUS

PROGRAMINĖ ĮRANGA ORGANIZACIJOJE

Informacinių technologijų kursinis darbas

TURINYS

ĮZANGA

PROGRAMINĖ ĮRANGA

TAIKOMOSIOS PROGRAMOS

Tekstų redaktoriai

Ekonominės paskirties programos

Leidybinės sistemos

Kompiuterinė grafika, animacija ir programinė vaizdo įranga

Duomenų bazių valdymo sistemos 

Automatizuoto projektavimo sistemos

Matematinės ir statistinės programos 

Kitos taikomųjų programų rūsys 

Integruoti taikomųjų programų paketai 

SISTEMINĖS PROGRAMOS

Operacinės sistemos

Pagalbinės programos

ĮRANKINĖS SISTEMOS

PROGRAMINĖ ĮRANGA ORGANIZACIJOJE

ISVADOS 

NAUDOTA LITERATŪRA

ĮZANGA

Zmonės nuo neatmenamų laikų stebi, analizuoja ir bando įvertinti tiek save, tiek aplinką. Atėjus laikui, ta aplinka ir pačių savybės ima nebetenkinti jų poreikių, atsiranda būtinybė keisti susidarusią situaciją. Pavyzdziui, kiekvienas zmogus iesko būdų kaip tapti protingesniam, turtingesniam, sveikesniam. Vienintelis būdas suzinoti kaip tai pasiekti - kaupti informaciją, ją apibendrinti ir panaudoti savo poreikiams.

Kai poreikiai nedideli ir veikla nesudėtinga, informacijos tvarkymas nereikalauja daug pastangų. Plečiantis veiklai, sių sugebėjimų nebeuztenka. Pirmiausia iskilo duomenų registravimo, saugumo ir perdavimo didesniais atstumais problema. Taip buvo sukurtos rasto, telegrafo, telefono ir kitokių rysio priemonių sistemos. Susidarė sąlygos savo sukauptą patyrimą perduoti kitiems, kitoms kartoms, racionaliau tvarkyti ūkį, pagreitinti zmonijos plėtrą.

Taip zmonija įzengė į informacijos amzių. Kazkada buvo agrarinė visuomenė, vėliau - industrinė, o dabar gimė informacinė visuomenė. Kuo informacinė visuomenė skiriasi nuo ankstesniųjų? Ankstesniųjų visuomenių pobūdį lėmė materialūs daiktai: agrarinės - zemės ūkio produkcija, industrinės - pramonės produktai. Informacinėje visuomenėje ima dominuoti naujas produktas, neturintis tvirto materialaus pagrindo - informacija.

Informacinėmis technologijomis vadinami procesai, kurių metu renkami, saugomi, analizuojami, pertvarkomi ir siunčiami vartotojams įvairūs duomenys. Siuose procesuose pagrindinis dėmesys skiriamas ne duomenų prasmei, o patiems tvarkymo veiksniams, technologijai. Kompiuterinės informacinės sistemos buvo pradėtos diegti sestajame desimtmetyje. Tačiau kompiuterinė technika tada buvo labai brangi, jos eksploatacija sudėtinga, todėl informacinės technologijos buvo naudojamos tiktai specialiose struktūrose - skaičiavimo centruose. Tačiau per paskutinį desimtmetį situacija zymiai pasikeitė - kompiuterinė technika labai atpigo, jos techniniai parametrai gerokai isaugo, programinė įranga tapo tobulesnė ir patogesnė naudoti. Taip patikimi ir nebrangūs asmeniniai kompiuteriai tapo mūsų darbo ir buities neatsiejamu elementu. Norėdami tinkamai panaudoti siuolaikinių kompiuterių galimybes, kiekvienas mūsų turi būti ne tik informacinių paslaugų vartotojas, bet ir organizatorius. Visais kompiuterio taikymo atvejais kuriama informacija, kuri saugoma kompiuterinėse laikmenose. Efektyviam darbui reikia suprasti informacijos saugojimo ir tvarkymo principus, mokėti suskurti patogią darbo aplinką.

Dauguma siuolaikinių informacinių technologijų realizuojama taip, kad vartotojas turėtų turtingas ir gana sudėtingas informacinių procesų valdymo aplinkas. Jose vartotojui tenka operuoti neįprastais terminais, manipuliuoti ekrane rodomais vaizdais ir valdymui skirtomis lentelėmis bei grafinių zenklų rinkiniais.

PROGRAMINĖ ĮRANGA

Jei aparatūra yra kompiuterio "kūnas", tai programų ūkis yra jo "protas ir siela". Filosofiniu poziūriu programos yra instrukcijų sekos, pasakančios techninei įrangai, kaip pakeisti duomenis, įprasminti juos ir pateikti pageidaujama forma. Yra skiriamos dvi programinės įrangos, naudojamos organizacijose, rūsys: taikomosios programos ir sisteminės programos.

TAIKOMOSIOS PROGRAMOS

Taikomosios programos betarpiskai atlieka vartotojui reikalingą darbą: redaguoja tekstus, apdoroja skaičių masyvus, apdoroja grafinius vaizdus ir kt. Toliau programos rūsiuojamos pagal paskirtį, t.y. kokiam tikslui naudojamos.

Tekstų redaktoriai

Taikomosios programos skirtos įvairių gyvenimo sričių uzdaviniams spręsti. Pavyzdziui, dokumentams rengti skirtos programos, kurios atsizvelgiant į jų sudėtingumą ir galimybes, vadinamos tekstų redaktoriais arba tekstų procesoriais.

Įvairių dokumentų rengimo kompiuteriu ciklą paprastai sudaro tokie etapai:

Teksto įvedimas

Redagavimas

Rasybos klaidų paieska ir taisymas

Formato tvarkymas

Dokumento issaugojimas

Spausdinimas

Windows terpėje dirbančių tekstų apdorojimo programų pavyzdziu gali būti Microsoft Word, kurią rasime kiekvienoje Microsoft Office paketo versijoje. Si programa yra paprasčiausia ir labiausiai paplitusi tarp teksto redaktoriais vadinamų programų, nors sią programą is rinkos pradeda isstumti nauji produktai. Yra ir daugiau savo galimybėmis panasių teksto apdorojimo programų, pavyzdziui, Word Perfect, esanti COREL Office Professional pakete, Word Pro, esanti Lotus Sart Zuite pakete.

Duomenims analizuoti ir apdoroti naudojamos elektroninės lentelės, dar vadinamos skaičiuoklėmis. Duomenys jose yra suvedami, analizuojami, organizuojami lentelių pavidalu, o su skaičiais atliekami skaičiavimai gali būti aprasyti sudėtingomis formulėmis. Pakeitus duomenis, visi su jais susiję rezultatai gali būti perskaičiuojami automatiskai. Sios lentelės gali būti milziniskų dydzių, jose gali būti įvedama labai daug duomenų, kurie po to gali būti sumuojami, sudauginami, isvedamas vidurkis, skaičiuojamos procentuotės ir kt.

Windows terpėje skaičiuoklių pavyzdziu gali būti "Excel" skaičiuoklė (Microsoft Office), Quatro Pro (COREL Office Professional), Lotus 1-2-3 (Lotus Smart Suite).

Grafiskai perteikti informacijai yra naudojamos programos Power Point ( Microsoft Office), Presentations (Corel Office Professional), Frealance Graphics (Lotus Smart Suite). Su sia įranga patogu ruosti skaidres prezentacijoms, su pavaizduotomis diagramomis, piesiniais, uzrasais, ir net judančiais vaizdais.

Organizacijose labai plačiai naudojamos asmeninės informacijos ir dalykinio planavimo įranga - Microsoft Project ( Microsoft Office ), Info Central (Corel Office Professional), Organizer (Lotus Smart Suite). Tai bloknotas uzrasams, skambučių registravimas, numerio rinkimas ir kt. Planavimo programos leidzia sudaryti aiskius planus, atsizvelgiant į daugybę apribojimų , spręsti kelias uzduotis, įvesti ataskaitas, diagramas, resursų panaudojimo grafikus ir kt.

Dar yra nemazai pagalbinių programų, tokių kaip, simbolių atpazinimo programos ( "Bit" firmos - Finereader, "Cognitive Technologies" - Cunieform ir kt.), kurios naudojant skleistuvą, leidzia zymiai greičiau įvesti jau atspausdintus tekstus, o tai yra labai patogu, nes nebereikia perspausdinti teksto klaviatūra. Sios programos atpazįsta rusų, anglų, prancūzų ir vokiečių kalba parasytus tekstus. Simbolių atpazinimo kokybė labai priklauso nuo teksto kokybės.

Pasaulyje labai plačiai paplitusios tekstų vertimo programos, kurios geriau ar prasčiau verčia tekstus is vienos kalbos į kitą. Tačiau versti tekstą is lietuvių kalbos ar į lietuvių kalbą dar nėra galimybių, nes dar nėra sukurta tokios programinės įrangos. Pagelbėti gali elektroniniai zodynai, kurie yra labai patogūs skaitant įvairiomis kalbomis parasytus tekstus. Vartotojas gali pats papildyti tokį zodyną ar net sudaryti naują.

Rasant tekstą, sunku issiverstu be rasybos ir gramatikos tikrinimo programų, kurios gali dirbti atskirai arba kartu su tekstų redaktoriais bei leidybos sistemomis.

Ekonominės paskirties programos

Geriausiai kompiuterius įvairių sričių specialistų poreikiams pritaiko specialios programos, kurios sudaromos konkrečioms darbo vietoms, pavyzdziui, buhalterinės apskaitos, konstravimo darbams. Visi uzdavinių parengimo kompiuteriniam sprendimui darbai siose programose valdomi vartojant ne kompiuterinę, o tos taikomosios srities, kurios sprendziami uzdaviniai, terminologiją. Todėl jų vartotojams pakanka minimalių zinių tiek apie pačius kompiuterius, tiek apie taikomas duomenų apdorojimo technologijas. Tereikia mokėti įjungti kompiuterį, perduoti valdymą programai, pasirinkti pageidaujamą paslaugą ir, atsakant į kompiuterio ekrane nurodomas uzklausas, įvesti uzdavinio sprendimui reikalingus duomenis. Kompiuterį dargi galima parengti taip, kad jį įjungus, valdymas is karto būtų perduodamas taikomajai programai. Tada vartotojui zinių reikia dar maziau. Kaip pavyzdziai, tokios programos gali būti:

a)      buhalterinės apskaitos programos;

b)      teisinės duomenų bazės;

c)      finansinės analizės programos;

d)      kitos (rinkos analizei ir darbo joje planavimui, verslo planų sudarymui, bankų veiklos automatizavimui, net seimos biudzeto tvarkymui ir kt.).

Leidybinės sistemos

Knygų, spaudos leidyboje naudojama specializuota programinė įranga. Reklaminių bukletų, laikrasčių ruosimui naudojama programos "ADOBE" - PageMaker, "Quark" - Quarkxpress. Knygų ruosimui - "ADOBE" - FrameMaker ir "Corel" - Ventura. Ten, kur daug matematinių, cheminių ir kitų formulių, naudojamos techninių duomenų paruosimo sistemos, populiariausia is kurių D. Knuto sukurta sistema TEX.

Kompiuterinė grafika, animacija ir programinė vaizdo įranga

Kurti ir redaguoti piesinius yra naudojami grafiniai redaktoriai, kurių paprasčiausias Pain - Windows'95. Taip yra redaktoriai, skirti fotografijų, piestų ir skleistuvu įvestų vaizdų apdorojimui, skirti meninių ir kitų vaizdų kūrimui, kuriuos naudoja dizaineriai ( leidzia piesti grafinėje lentoje), redaktoriai skirti atkurti įvairią piesimo techniką. Be to vaizdai gali būti kelių atskirai redaguojamų sluoksnių, matomų vienas per kitą ( ADOBE Photoshop, Corel Photo-Paint ir kt.). Objektinės (vektorinės) grafikos redaktoriai yra skirti darbui su vaizdu, sudarytu is įvairių objektų - linijų, raidzių, simbolių (Corel Draw, ADOBE Illustrator). Sudėtingesni yra redaktoriai trimačių vaizdų kūrimui, jų nuspalvinimui.

Duomenų bazių valdymo sistemos

Duomenų bazių valdymo sistemos įgalina vartotoją valdyti gausybę duomenų. Jos pasaulyje pasirodė mazdaug tuo pačiu metu, kaip skaičiuoklės. Abu sie taikomosios programinės įrangos tipai vartojami kartu. Tai galingos programinės priemonės, bet jos lengvai įsisavinamos. Duomenų bazė - didelė susietų ir kartu saugomų duomenų visuma. Kad būtų lengva siuos duomenis issirinkti ir jais manipuliuoti, svarbu kad jie būtų sutvarkyti. Paprasčiausi duomenų bazių pavyzdziai yra telefonų knyga, kartoteka, enciklopedija. Kompiuteryje kiekviena duomenų bazė saugoma atskirame faile. Rysiams tarp duomenų nustatyti dazniausiai naudojamas reliacinis duomenų modelis, kai jie pateikiami lentelėse.

Specialios duomenų bazių valdymo sistemos ( DBVS) yra:

Vartotojo duomenų tvarkymo aplinka

Auksto lygio programavimo kalba, skirta duomenų valdymo programoms kurti

Specialios programos - generatoriai programuotojo darbui palengvinti, pavyzdziui, ataskaitų, meniu sistemos, ekrano langų automatiniai generatoriai

Sugalvota speciali duomenų tvarkymo kalba SQL ( Structured Query Language). Ji ypatinga tuo, kad formuluojant uzklausą, vartotojui pakanka apibrėzti, kokių reikia duomenų, ir nereikia nusakyti, kokiu būdu reikia tuos duomenis gauti. Paprastiems vartotojams ir nesudėtingoms duomenų bazėms kurti dazniausiai naudojamos Microsoft Access, FoxPro, Clarion, dBase programos.

Automatizuoto projektavimo sistemos

Tai galingas inzinierių projektuotojų įrankis. Sios sistemos įgalina istirti įvairias projektuojamo objekto savybes be brangiai kainuojančio fizinio objekto modelio, pasitelkus to objekto matematinį ar programinį modelį ir programinę analizės įrangą. Tokių sistemų pavyzdziu gali būti Math Cad ( pasaulinis standartas matematiniuose ir inzinieriniuose skaičiavimuose), Auto Cad (turintis galingas konstravimo ir braizymo priemones), Cadence ( elektroninių sistemų projektavimas).

Matematinės ir statistinės programos

Jos skirstomos į bendros paskirties matematines programas, statistines programas, mokslinės ir inzinierinės kompiuterinės grafikos sistemas. Sios programos leidzia vykdyti tiek simboline forma isreikstas operacijas, tiek atlikti skaitmeninius skaičiavimus. Programos Grapher, Surfer ir kt. leidzia į ekraną isvesti funkcijų grafikus, pavirsių lygių linijas, statistinio pasiskirstymo diagramas ir t.t.

Kitos taikomųjų programų rūsys

Vienos is jų, tai komunikavimo programos ("Crosstalk", "Sartcom", "ProComm"), skirtos bendrauti su kitais, salia esančiais ar nutolusiais kompiuteriais. Taip pat taikomosioms programoms priskiriamos gausybė zaidimo programų, mokymo programų, zinynai, enciklopedijos.

Integruoti taikomųjų programų paketai

Konkretiems vartotojo darbams kompiuterį pritaiko taikomosios programos. Dauguma siuolaikinių taikomųjų programų pagalbiniams tikslams taiko istisą rinkinį nedidelių specializuotų programėlių, sudarančių programų sistemas - taikomųjų programų paketą, kuriame yra keletas modulių, įgalinančių atlikti įvairius darbus, pvz.: ruosti dokumentus, valdyti duomenų bazę, atlikti skaičiavimus elektronine lentele ir kt. Naujausių integruotų paketų privalumai:

Vieno tipo vartotojo sąsaja

Galimybė perduoti duomenis is vieno modulio į kitą

Vienoda bendros paskirties uzduočių tvarkymo metodika (failų tvarkymas, redagavimas, siuntimas elektroniniu pastu ir kt.)

Priemonės dirbti internete

Kaip pavyzdį, panagrinėsime tris pagrindines pasaulinės kompanijas, dirbančias ir besivarzančias dėl sios įrangos kūrimo: Microsoft, Corel ir Lotus. Kasmet didzioji trijulė isleidzia vis didesnius ir galingesnius rastinės paketus, "praryjančius" nuolat didėjančius kompiuterio resursus: diskų talpą ir procesoriaus galią. Atlikus tyrimus, siekiant palyginti kiekvienos programos svarbiausias savybes, laimėtoja tapo "Microsoft Office", kuriai pergalę lėmė programos "Word" ir "Excel".

1 lentelė. Pasaulinių kompanijų integruota programinė įranga

Programos laikomos integruotomis, kai jos dirba kaip viena ir turi tą pačią vartotojo sąsajos struktūrą. Visos kiekvieno paketo programos turi vienodus pagrindinius ir įrankių meniu, tačiau tuo jų panasumai ir baigiasi. Visų trijų paketų programose naudojami skirtingi dialogo langai toms pačioms uzduotims.

Trys didziausios rastinės paketų gamintojos daugiau dėmesio skiria esamoms priemonėms tobulinti, o ne naujoms kurti. Paketai pildomi įrankiais dirbti kompiuterių tinkle ir nedidelėmis specializuotomis programomis. "Microsoft" ketina supaprastinti programų prieziūrą. Planuojama naudoti save taisančius failus, kurie galės įsidiegti is naujo, jeigu bus sugadinti arba atsitiktinai istrinti.

SISTEMINĖS PROGRAMOS

Sisteminės programos palaiko kompiuterinės sistemos gyvybingumą, padeda vartotojui, atpalaiduodamos jį nuo daugelio techninių "smulkmenų" zinojimo, skirsto vidinius isteklius taikymo programoms. Sisteminę įrangą sudaro kelios programų grupės. Pradinės įkrovos programa neistrinamai įrasyta elektroninėse schemose ir pradeda veikti pirmiausia, kai įjungiamas kompiuterio tinklo jungiklis. Ji paleidzia kitas programas ir kompiuteris "atgyja". Diagnostikos programos patikrina atminties procesoriaus ir kitų kompiuterio dalių darbingumą, įspėja apie galimus defektus. Bazinės įvesties ir isvesties sistemos (BIOS) programos įgalina kompiuterį teisingai perskaityti paspaustų klaviatūros klavisų kodus ir juos pavaizduoti vaizduoklio ekrane.

Operacinės sistemos

Operacinė sistema yra svarbiausioji programinės įrangos dalis, racionaliai skirstanti kompiuterio isteklius, garantuojanti patogią sąsają su vartotoju. Dirbdama "fono" rezimu, operacinė sistema leidzia vartotojui sukoncentruoti dėmesį į sprendziamą uzdavinį, o ne į gausios techninės įrangos sudėtingumą. Prireikus, ji padeda vartotojui valdyti procesus (paleisti, stebėti, stabdyti programas), įsiminti, perkelti, pasalinti duomenis, programas. Tobulėjant technikai, neatpazįstamai keitėsi ir operacinės sistemos. Pirmoji operacinė sistema DOS (Disk Operating System) su kuklia, tekstinio rezimo vartotojo sąsaja siandien atrodo nuobodziai ir juokingai greta modernių grafinių Windows operacinių terpių.

Operacinėms sistemoms visi nurodymai pateikiami isorinės sąsajos (interface) priemonėmis. Sąsaja vadinama rysio priemonių ir metodų sistema. Paprasčiausios yra komandų sąsajos, kai uzduotys operacinei sistemai nuorodomis klaviatūroje renkamomis arba is kompiuterio atminties skaitomomis komandomis. Kokios turi būti vartotojo zinios apie kompiuterio operacinę sistemą, jos isorinę sąsają, valdymo būdus, priklauso nuo vartotojų poreikių.

Kuriant operacinę sistemą, siekiama dviejų glaudziai susijusių tikslų: suteikti vartotojui įvairių kompiuterio įrangos tvarkymo priemonių ir sudaryti jam kuo didesnį komfortą, įspūdį, kad dirbama su labai protinga masina. Sis įvaizdis priklauso tiek nuo operacinės sistemos isorinės sąsajos, tiek nuo kompiuterio įrangai valdyti skirtų priemonių savybių. Operacinė sistema valdo kompiuterio įrangą ir suteikia vartotojams paslaugas, kurias galima suskirstyti į tokias pagrindines grupes:

Rysio su isorine aplinka (įvedimo ir isvedimo procesų) valdymo

Procesų kompiuterio viduje valdymo

Atminties valdymo

Kompiuterio saugomų duomenų (bylų sistemos) tvarkymo

Organizacijose naudojamų kompiuterių poreikiai yra gerokai didesni. Svarbu islaikyti kompiuterio atmintyje daug informacijos, sudaryti operacines aplinkas taikomųjų programų paketams, įvairioms automatizuoto programavimo sistemoms. Tokias paslaugas teikia operacinės sistemos Windows, Macintosh OS, OS/2 ir kt. Kolektyviniam naudojimui skirtuose kompiuteriuose operacinė sistema palaiko įvairius kompiuterio darbo rezimus ( monoprograminį, daugiaprograminį), įvairias rysio su vartotoju formas (paketinį apdorojimą, dialoginį rysį, realaus laiko rezimą), organizuoja kompiuterinių sistemų valdymą. Siai grupei priklauso labai populiari OS UNIX.

Siekiant standartizuoti įvairių tipų mazų kompiuterių operacines sistemas, buvo suprojektuota nauja operacinė sistema - Windows NT (New Technology). Si operacinė sistema turi efektyvią grafinę sąsają, patogias kompiuterių tinklų ir lygiagrečių procesų aptarnavimo priemones. Ji isstūmė MS DOS OS/2 maziau universalias ir tapo populiaria nedidelių kompiuterių tinklų valdymo priemone. Dar labiau universali operacinė sistema, kuri gali aptarnauti visų klasių kompiuterius - nuo mikrokompiuterių iki superkompiuterių, yra OS UNIX. Si operacinį sistema pasizymi ne tik universalumu ir mobilumu, bet ir didele vartotojams teikiamų paslaugų įvairove, palaiko daugelio uzdavinių ir tinklo darbo rezimus. UNIX yra pagrindinė globalių kompiuterių tinklų, pavyzdziui, interneto organizavimo priemonė.

Be universalių operacinių sistemų, plačiai naudojamos ir specializuotos operacinės sistemos, kurios teikia siauras specializuotas paslaugas. Pavyzdziui, jungiant paprastų MS DOS operacinės sistemos arba Windows aptarnaujamus kompiuterius į tinklą, galima pasinaudoti firmos Nowell operacine sistema Advanced Netware. Ji paskirsto kompiuterio tinklo vartotojų grupėms tinklo resursus, leidzia bendrai naudoti įrenginius, duomenis, programas. Čia pat centralizuotai vykdoma tinklo administravimas ir duomenų apsauga. Sios operacinės sistemos pozicijos gerokai susilpnino sparčiai augantis Windows NT ir Linux populiarumas.

Pagalbinės programos

Pagalbinės arba paslaugų programos (utilities) - tai operacinės sistemos funkcijas papildančios programos.

Duomenų rezervavimo programos

Antivirusinės programos

Duomenų suglaudimo ir suspaustų duomenų skleidimo programos

Sulietuvinimo programos

Failų tvarkymo programa Windows Explorer

Programos įvairių programų paketų sunaikinimui, pasalintų failų atkūrimo programa ( Recycling Bin )

Kompiuterio testavimo programos, magnetinių diskų ir diskelių "gydymo" programa

Atminties valdymo programos

ĮRANKINĖS SISTEMOS

Įrankinės programos tai programavimo sistemos, kurios organizacijose kaip nenaudojamos, nebent tai būtų su informacinėmis technologijomis susijusia veikla uzsiimanti organizacija. Taigi siuo atveju tik paminėsime populiariausias programines sistemas:

C ir C++ kalba parasytos populiariausių firmų "Microsoft" ( Visual C++) ir "Borland" ( Borland C++, Turbo C++)

Pascal kalba - Borland Pascal, Turbo Pascal

Basic kalba - Visual Basic

Java, asp, php, Delfi ir kt.

Pazymėtina, kad civilizuotose salyse taikymo programos yra perkamos. Tik nedidelę dalį taikymo programų raso patys vartotojai. Dazniausiai jie tik pritaiko vieną ar kitą programų paketą konkrečioms įstaigos reikmėms. Juo labiau, sisteminės programos paprastai įsigyjamos perkant kompiuterį. Tobulinti jas gali tik profesionalūs programuotojai, kurie programoms kurti naudoja įrankines programas.

PROGRAMINĖ ĮRANGA ORGANIZACIJOJE

Siuolaikinėje skaitmeninėje ekonomikoje komercinė programinė įranga yra būtina kiekvienai organizacijai - tiek didelei, tiek mazai. Programinės įrangos dėka organizacijos veikla tampa daug efektyvesnė, darbuotojai dirba daug nasiau, todėl galima pasinaudoti visais elektroninio verslo siūlomais privalumais.

Norint, kad programinė įranga teiktų maksimalią naudą, reikia ją, kaip ir bet kokį vertingą organizacijos turtą, gerai valdyti. Dėl prasto programinės įrangos valdymo, organizacija netenka visaverčio programinės įrangos nasumo ir efektyvumo. Prastas programinės įrangos valdymas gali lemti ir programinės įrangos piratavimą, o konkrečiau - neteisėtų programinės įrangos kopijų diegimą arba naudojimą. Programinės įrangos piratavimą draudzia teisės aktai, o tokios įrangos naudojimo pasekmės gali brangiai kainuoti organizacijai.

Nelegali programinė įranga daug dazniau genda, nukenčia kompiuteriai, o informacija juose tampa nenaudinga. Turint nelicencijuotą programinę įrangą, negalima tikėtis garantijų ir pagalbos, organizacija turi pati taisyti visus gedimus.

Tinkamai valdoma programinė įranga turi daug privalumų

Svarbiausia yra islaidų kontrolė. Programinė įranga gali sudaryti iki 25 procentų organizacijos biudzeto, skiriamo informacinėms technologijoms. Todėl finansiniu poziūriu ypač svarbu atidziai stebėti, kiek pinigų isleidziama programinei bei reikalingai kompiuterinei įrangai įsigyti ir priziūrėti, darbuotojų mokymams. Islaidos gerai suplanuotos tada, kai organizacija perka tik reikalingą programinę įrangą, uztikrina, kad darbuotojai naudotųsi tik tinkamai licencijuota programine įranga, moka tik uz tas plėtotes, kurios naudojamos, pasinaudoja planuoto pirkimo ir plėtojimo apimties nuolaidomis.

Programinės įrangos pirkimo ir plėtojimo kontrolė gali padėti taupyti lėsas įsigyjant ir techninę įrangą. Programinę įrangą diegiant tik tų darbuotojų kompiuteriuose, kuriems ji reikalinga, gali neprireikti plėtoti, pildyti ar keisti techninę įrangą kitiems darbuotojams, kuriems tokio pajėgumo nereikia. Is savo kompiuterių istrinant nereikalingas programas, atlaisvinama vieta duomenims ar kitoms programoms ir taip isvengiama būtinybės didinti duomenų saugojimo galimybes.

Planuojant programinės įrangos įsigijimą ir plėtojimą, pranesant apie naujos programinės įrangos diegimą organizacijoje, galima padėti darbuotojams ruostis pasikeitimams metų bėgyje. Planavimo procesas apima ir mokymą bei prieziūrą, kurios prireiks (nes diegiama nauja programinė įranga ar priimami nauji darbuotojai), tai darbuotojai geriau paruosiami, jie dirba efektyviau ir nasiau.

ISVADOS

Atminkime, siame informacijos amziuje kompiuteris visuomet bus geriausias jūsų pagalbininkas ir padės nugalėti visus konkurentus, o tai aktualu visoms organizacijoms. Kompiuteris siandien yra būtinas inzinierių, gydytojų, menininkų, zurnalistų, verslininkų, teisininkų ir kitų sričių specialistų darbo įrankis. Daugelis efektyviai dirbančių siuolaikinių organizacijų savo veikloje naudoja kompiuterinę techniką bei bazinę ir specializuotą programinę įrangą. Optimaliai įdiegta ir sklandziai veikianti organizacijos informacinė sistema padeda taupyti laiką, operatyviai atlikti įvairius veiksmus, susijusius su organizacijos veikla, efektyviai panaudoti darbuotojų įgūdzius.

Organizacijos, patikėjusios kompiuterinės ir programinės įrangos prieziūrą sios srities specialistams, gali būti ramios ir uztikrintos, kad jų IT sistema visada tinkamai funkcionuos, bus optimaliai panaudota jos reikmėms ir visada suteiks maksimalią naudą organizacijos veiklai. Kai kurios bendrovės siems darbams atlikti įdarbina kompiuterinių sistemų administratorius, likusioji įmonių dalis samdo informacinių technologijų kompanijas ir joms patiki sio ypatingai svarbaus sektoriaus prieziūrą. Tuo tarpu, pačios organizacijos visą dėmesį gali skirti verslo vystymui, konkurencingumo didinimui, paslaugų kokybės gerinimui ir kitai veiklai.

NAUDOTA LITERATŪRA

Valerijonas Dumskis, Regina Simaitienė INFORMATIKA I Lucilijus, 2004

2. https://lt.wikipedia.org/ 2004 11 03

https://www.microsoft.com/lietuva/ 2004 11 03

www.skliautai.lt

www.straipsniai.lt/ 2004 11 10