Papildomas matavimas

Papildomas matavimas

Tikrieji atradimai nėra naujų zemių paieska, o tik pazvelgimas kitomis akimis.

Laikas ten ir čia; laikui viskas, bet ne laikas. Laikas nei mylimas, nei keikiamas - laikas sandoris, kurio dalyviais niekada nebuvome. Laike regime ir laike mirstame. Meilė laukia per laikmečius, bet nelaukia nieko. Viskas, kas apie laiką pasakoma, kad laikas niekada nesustoja. Laikas - man, tau, mums. Laikas yra visa, bet mums Laikas yra Niekas.

Mūsų realybės suvokimas, t,y, kad pasaulis, kuriame įvykiai vyksta trimatėje erdvėje ir laike, gali po 2005-ųjų pasikeisti, mano Maria Spiropulu, tirianti papildomų matavimų apraiskas. Dabar mes sprendziam lygtis kaip laiko ir erdvės funkcijas. Tačiau labai dideliu mastelius arba labai mazu masteliu laikas ir erdvė yra dinaminės prigimties. Kas vyksta tose atkarpose, nezinome. Tad ar reikia stebėtis, kad jose gali būti papildomų matavimų apraiskų?

Tradiciskai mokslininkai vyksmą aiskina modeliu, kuriame materija sudaryta is lengvasvorių leptonų (kaip elektronas ar neutrinas) ir kvarkų, Sias dalelytes valdo trys jėgos; elektromagnetinė, stipri bei silpna branduolinė sąveikos. Bet tai negali paaiskinti gravitacijos, 4-sios jėgos. Kvantinės mechanikos taisyklės sėkmingai sujungtos su Einsteino specialiąja reliatyvumo teorija, aiskinančia labai greitų objektų elgseną - bet ne su Bendrąja reliatyvumo teorija, gravitacinės galios pagrindu. Ir todėl mes nezinome, pvz., kas nutinka dalelėms, įtrauktoms į "juodąsias skyles".

Siekdamas paaiskinti visus reiskinius, fizikas Gunnar Nordstrom (1881-1923 m,.) 20 a. pradzioje panaudojo papildomo matavimo sąvoką. Galbūt, kaip jis manė, gravitacija pasireiskia srityje, kurios negalime suvokti ir matematiskai apibrėzti. Po 10 m. Theodor Kaluza (1885-1954 m.) ir Oskar Klein (1894-1977 m.) toliau isvystė Nordstrom idėją. - papildomas matavimas gali būti suvyniotas į neįsivaizduojamai mazą kamuolį Planko konstantos - maziausio įmanomo atstumo (10 ,SUP>-33).

Teorijos sugrįzta. Vienąkart Niutono korpuskulinė (dalelių) teorija buvo atmesta ir pakeista Huygen bangų teorija. Bet vėliau Plankas ir Einsteinas sugrązino dalelių teoriją ją pavadinę kvantine. Taip nepaneigta teorija buvo pakeista kvantine mechanika.

Papildomo matavimo idėja atgaivinta paskutinįjį 20 a. desimtmetį, fizikams pradėjus klausti, ar Niutono universaliosios gravitacijos dėsniai veikia centimetro atstumu. Juos "įkrovė" 1997 m. rastos tikėtinos sąsajos su "superstygų" teorija tariant Visatą sudarytą is nepaprastai plonų vibruojančių skaidulų kitame lygyje uz kvarkų ir leptonų.

Tyrinėtojai Nima Arkani-Hamed, Savas Dimopuolos, Gia Dvali vėliau isreiskė mintį, kad bent viena is tų smulkių dimensijų galėtų būti pakankamai didelė, kad būtų ismatuota. Vis tik dar niekas nepateikė nenuginčijamo superstygų įrodymo.

Tyrimai įrodo, kad Niutono dėsniai veikia iki 200 mikronų atstumo. Zemiau to lygio fizinė realybė yra nepaaiskinama. Kazkur ties Planko konstanta arba neįtikėtinai aukstose energijose smulkus papildomas matavimas gali derinti gravitaciją ir elektromagnetizmą.

Yra sakančių, kad neutrinai ir kvarkai gali egzistuoti veidrodiniame pasaulyje, kaip s- kvarkai ir s-neutrinai.

"Bombos pritaikymas zvaigzdzių veiklos imitacijai yra tik vienas sąrysis tarp branduolinės ginkluotės ir astrofizikos. Tas rysis buvo visiskai aiskus Sacharovui dar 1948-ais. Palieptas prisijungti prie Tamm bombos kūrimo komandos, jis, kad pasiruostų, uzsiėmė astrofizika.

Teller - Ulam / Sacharovas - Zeldovičius [vandenilinės bombos veikimo principas].

Zeldovičius nurodė, kad dujos, krisdamos į neutroninę zvaigzdę, turi įkaisti ir svytėti. Ir ar jos negalėtų kristi "liezuviais" ir skleisti rentgeno spindulių? Tai Rayleigh - Taylor reiskinys.

Sviesos greičio problema

1917 m. A.Einsteinas pabandė isreiksti savo spėjimą, kad Visata plečias pastoviu greičiu. Nuo tada vyksta ginčai: ji plečiasi, traukiasi ar lieka tokia pati. Siandien apsistota ties tuo, kad plečiasi. Tai irgi neguodzia, nes ateis laikas, kai Zemė liks viena saltame, tusčiame kosmose.

Jei gravitacija pasiekia maksimumą ir "uzsibaigia" "juodosiose skylėse", tai Visatos plėtimasis vyksta kosmologine konstanta arba kvintensencijos jėga/laukas/energija/efektas, virsija gravitacijos jėgą, tada pagrindinė antigravitacinė jėga yra ta kvintensencija, kuri sklinda is "baltųjų skylių", maitinančių energija daugelio Visatų "juodąsias skyles" per tam tikrą absorbavimo taską (plysį).

NSO, kaip ateivių erdvėlaivių, prielaidai labai trukdo reliatyvumo teorija. Mazai tikėtina, kad kitų protingų būtybių būtų Saulės sistemoje, tad jos turėtų atskristi is kitų zvaigzdzių. Tačiau reliatyvumo teorija neleidzia didesnio nei sviesos greitis. O skrendant lėčiau, kelionė truktų neįtikėtinai ilgai ir reiktų milziniskų maisto atsargų. Dar didesnę problemą sudaro tai, kad ji teigia, kad greičiui artėjant prie sviesos greičio kūno masė didėja. Tad reikia ir neįtikėtinų kuro atsargų.

Linksmesnė naujiena yra ta, kad reliatyvumo teorija nebūtinai isreiskia gamtos dėsnius. Is esmės, bendroji reliatyvumo teorija buvo sukurta dar iki Einsteino matematiko Poincare. Tik jis nesirėmė elektromagnetinio lauko teorija, o laikėsi prielaidos apie eterio egzistavimą (įvestą dar Aristotelio, bandziusio paaiskinti dangaus kūnų judėjimą). Poincare sprendė grynai matematinį uzdavinį.

Dangaus mechanikos teorija neblogai aiskino daugelė reiskinių, laikytų reliatyvumo teorijos "įrodymu": sviesos spindulių nukrypimą prie Saulės, Merkurijaus orbitos anomalijas ir kt. 7-ojo desimtmečio pradzioje vyko karsti debatai, kuri teorija yra patikimesnė.

Nuo reliatyvumo teorijos ji skiriasi ir tuo, kad neriboja greičio. Pagal ją nedideliam kūnui (kaip erdvėlaivis) judant dideliu greičiu erdvė elgiasi taip milziniska vandens masė (tai garsioji "daugelio kūnų problema").

Torsioniniai generatoriai

1966 m. K.N.Perebeinos ir kiti demonstravo informacijos perdavimo sistemą įveikiančia storus ekranus - panaudodami mechaniskas besisukančias sistemas (N.K.Perebeinos. Gravitacinių jėgų komunikacijoje galimybių įvertinimas, 1966).

Kol sukimasis yra pastovus (t.y., kampinis daznis nesikeičia, besisukanti masė tolydziai pasiskirsčiusi, nėra svyravimų ir t.t.), kuriamas pastovus torsioninis laukas. Kai sukimasis kinta, siunčiamos bangos. Tie torsioniniai laukai gali paveikti besisukančius objektus.

Egzistuoja 4-ių tipų torsioninių laukų generatoriai:

Pirmapradis torsioninių laukų saltinis yra elementariųjų dalelių (taipogi, kvantų) sukimasis. Magnetas sutvarko dalelių srautų orientaciją. Tas pertvarkymas sukuria bendrą magnetinį lauką. Magnetinių momentų sutvarkymas paveikia elektronų sukinius. To pasekoje atsiranda bendras torsioninis laukas. Tad bet koks magnetas be magnetinio lauko tveria ir torsioninį lauką.

Elektromagnetinis laukas sukuria torsioninį lauką. Dauguma elektros, radiotechnikos, radioelektronikos įtaisų yra torsioninio spinduliavimo saltiniai. Ypač veiksnios siuo atzvilgiu yra ritės, kuriose vyksta cikliniai elektromagnetiniai reiskiniai.

Specialiai sutvarkyti materialaus kūno (ar lauko) sukiniai (pvz., besisukantis magnetinis laukas).

Geometrinių formų torsioninių laukų generatoriai (kodėl jie veikia, nėra aisku). 1978 m. prancūzų patentas kalba apie "torsioninio lauko sukūrimą topologijos ir elektros poliarizacijos deriniu. Į 16-sonę prizmę įstatyti du statmeni elektrodai su įtampa iki 300 kV. Prizmės sonuose gali būti kūgiai ar ovalai. Nuolatinė elektros srovė sukuria pirminį torsioninį lauką, kuris suzadina stipresnį torsioninį lauką dėl sistemos formos". Geometrinių formų generatoriai aprasomi ir Gurtovojaus knygoje. Torsioninių laukų saltiniu gali būti kristalai su poliarizuotais branduolių sukiniais.

Torsioninių laukų generatoriai veikia, kai sukinys sukuriamas isorinės energijos pagalba. Sukinio ir spiralės generatoriai sukuria tokius pat efektus.

Formos poveikis

Torsioninių laukų formos poveikį be jokių detektorių gali pajusti dauguma zmonių. Pasidarykime piramidės skeletą (pvz., is vario vielos). Pagrindas turi būti kvadratas, o piramidės aukstis 0,618 jo krastinės ilgio (būtent tokių proporcijų yra Cheopso piramidė). Prie virsūnės pritvirtinta viela leidziasi zemyn iki pagrindo ir nieko neliečia.

Paimkite piramidę uz vertikalios vielos ir nukreipkite briaunas į pasaulio salis. Po kelių minučių (laikant piramidę mazdaug 1/5 - 1/3 nuo pagrindo trim pirstais - nyksčiu, rodomuoju ir viduriniu) dauguma zmonių pajunta "torsioninį soką" - saltį ar karstį, dilgčiojimą rankoje ir pan. Tik nereikia stipriai spausti vielos, nes tada pajusite tik paprastą skausmą. Tai paprastas ir silpnas "pasyvus" statinio lauko torsioninis generatorius.

Sąmonė apokalipsės fizikoje

Smegenų ir mąstymo sąrysis vis dar lieka tamsia būties mįsle, paskutine ir didziausia, kurios dar neįveikė [bendravardiklinanti] zmogaus mintis. Nepaisant artimos sąsajos tarp natūralių ir patologinių patirčių ir tam tikrų smegenų sričių dirginimo (pvz., atskiriant spalvų skyrimą ir judesių kontrolę) - egzistencinė bedugnė tebeskiria sąmonę ir objektyvią fizinę realybę. Smegenų būsenos negalima istirti remiantis subjektyvia patirtimi, nes skiriasi jų egzistencinės prigimtys.

Perzengti sį plysį galima ties pačia neurodinamikos, papildytos neįprastomis dualiųjų el.dalelių-bangų savybėmis [chaoso] riba. Kantinis neapibrėztumas sudaro prielaidą, kad visos el.dalelės-bangos yra suristos sąsaja, kuri yra jų emisijos is kosminės bangos rezultatas.

Pagal kvantinės mechanikos tranzakcionalistinę interpretaciją, visos el.dalelės yra tapačios ir joms būtina, kad egzistuotų tiek emiteris, tiek absorberis, tarp kurių vyksta apsikeitimas per erdvėlaikį.

Tai sukelia keistų minčių. Kai zvelgiu į zvaigzdę, kurios mus pasiekusi sviesa savo kelionę pradėjo pries milijonus metų, tai reiskia, kad mano akis turėjo egzistuoti ateityje, kad ją priimtų (fotonų imtuvas).

Biologinis poveikis

J.U.Little parodė analogiją tarp neuroninių tinklų ir magnetinių sistemų. John Hopfield nurodė, kad tokie tinklai su simetriniais sujungimais yra tapatūs besisukančioms stiklinėms. Tai sudaro galimybes smegenų modeliams kurti.

Taip, kaip atskiras neuronas sujungtas su daugeliu kitų, taip tolimasis poveikis veikia tarp besisukančių stiklinių, kai atskiras sukinys susijęs su daugeliu kitų. Kiekvienas isorinis torsioninis laukas gali sukurti atitinkamą sukinio struktūrą smegenyse, - kaip it kiekvienas sąmonės veiksmas.

Literatūra:

Amik D.J., Gutfreund N. Souspolinsky N. Spin glass models of neural networks// Phys.review, 185, v.32, No 2

Sviesos greitis, nuorodos

Fizikos FAQ
Reliatyvumo ir kosmologijos srityje pateikiamos kelios temos: kodėl jis pastovus, kodėl jis toks didelis,, ar yra analogas garso barjerui ir kt.

Sviesos greitis
Interaktyvi svetainė leidzianti nurodyti elektromagnetinio lauko bangos ilgį matuojant atstumus ir reikalingą laiką grįztant.

Reliatyvumo skaičiuoklė
Apletas parodantis, kas vyksta, keliaujant artimu sviesai greičiu.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Papildomai skaitykite:
Ar ten ieskome?
Kas tas laikas?
Virpesio-sukinio teorija
Hipotezės: sliekangės
Greičiau uz sviesą!
Tolimojo poveikio reiskinys
Isilginės bangos ir kelionės laike
Antigravitacija: praeityje ir dabartyje
Klaidas Tombo: Jis atrado Planetą X
Edvinas Hablas: Jo vardu pavadintas orbitinis teleskopas
Rodzeris Boskovičius: Aplenkęs savo laiką 
Nikola Tesla: Atradėjo gyvenimas ir palikimas

Greičiau uz sviesą!

1994-aisiais meksikietis Miguel Alcubierre (Cardiff'e esančiame Wales universitete) pradėjo įtikinėti fizikus, kad garsiojo Enterprise (is Star Trek filmo) greitesnis uz sviesą "warp" variklis nėra neįmanomas. Erdvėlaivis gali skrosti erdvę ją "iskreipdamas" - suspausdamas priekyje ir vėl isplėsdamas uzpakalyje. Tai būtų tarsi koks skrydis banglente - ant erdvės/laiko bangų.

Tačiau 1997-aisiais Michael Pfenning ir Larry Ford is Medford'e esančio Tufts universiteto "palaidojo" tas viltis įrodydami, kad vienam tokiam skrydziui reiktų daugiau energijos nei jos yra visoje Visatoje.

Bet belgas Chris van den Broeck is Leuven katalikiskojo universiteto Teorinės fizikos instituto vėl sugrązino viltį. Tai būtų įmanoma, jei būtų sukurta keista erdvės anomalija - tarsi koks "burbulas" su plonomis sienelėmis.

Paaiskinsime pagrindinę idėję paėmę dvimatę erdvę. Joje yra "burbulas", kuris su sia ploksčia erdve sujungtas labai siauru kakleliu. Sio burbulo "gyventojui" tas kaklelis yra nepaprastai siauras, tačiau burbulo viduje milziniski dykrai gyvenimui. Tai yra sukuriamas erdvės darinys, kuris is isorės atrodo be galo mazas, tačiau patekus į vidų erdvė tarsi "issipučia". Fantastikos mėgėjai greitai suras analogijas su Dr.Who T 424m1223e ardis'o policijos būdele, į kurią įėjus patenkame į labai erdvią laboratoriją. Tačiau svarbu ne toji analogija, o tai, kad tokio burbulo sukūrimui nereikia milziniskų energijos kiekių - jį sukurti galima ir is vieno gramo tam tinkančios materijos (tik ji turėtų būti sudaryta vien is neigiamos energijos - nieks nezino, kaip ją sukurti).

Erdvėlaivis skrietų to burbulo viduje. Tad jo įgula nepatirtų jokių nezmoniskų g-perkrovų ir Einsteino "laiko sulėtėjimų" (laiko skirtumų skirtingiems stebėtojams).

Paruosė Cpt.Astera's advisor

Dominuojančios mokslo draugijos palaikomas nusistatymas pries NSO yra religija. 

Aplenkęs savo laiką
Kas yra religija?

Skaitykite >>>> KITA DALIS  

In our site: 
English page about Roger Boscovich: 
Ahead his time 

Kitas puslapis: Vieningo lauko teorijos konspiracija

Pačiame Zagrebo (Jugoslavija) pakrastyje esantis modernus pastatas pavadintas Boskovičiaus institutu. Jame vykdomi fizikos ir chemijos tyrimai. Kieme yra garsaus skulptoriaus sukurta bronzinė skulptūra vaizduojanti giliai paskendusį mintyse asmenį sventiko drabuziais. Alkūnę jis uzdėjęs ant gaublio. Uzrasas byloja 'Rugjer Josip Boskovic 1711 - 87.'

Bet keli senesniosios fizikos mokyklos atstovų yra girdėję apie Boskovičiaus atomus. Kaip pazymėjo David Deutsch - fizikai teoretikai uzmirsta istoriją. O juk dar pries 60 metų, kaip ir dar 150 metų anksčiau, Boskovičius buvo plačiai zinomas kaip gamtos filosofas ir astronomas.

"Boskovičiaus teorija 200 metų aplenkė savo laikmetį ir negalėjo būti tinkamai įvertinta tol, kol kvantinė fizika nepakeitė praeito simtmečio biliardo kamuolių ir drebučių", - rasė 1958 m. kovo 6 d.'New Scientist" numeris.

Boskovičius buvo 18 a. jėzuitas, pasiūlęs Vieningo lauko teoriją. Jis yra praleista grandis tarp Niutono ir Einsteino. Be jo atrodytų, kad Einsteino idėjos kilo neturėdamas istakų. Tai paslaptingas plysys, apie kurį nenoriai uzsimena akademinis pasaulis. Tikra fizikos vystymosi linija turėtų būti tokia: Niutonas-Boskovičius-Einsteinas-Tesla.

"Rodzeris Boskovičius (1711 - 1787) . yra galbūt paskutinysis daugelio sričių mokslininkas uzimantis svarbią vietą istorijoje ir jo karjera buvo savotiskas anachronizmas.

Jis buvo nusivylęs dėl neigiamo daugelio jėzuitų filosofų- kuriuos jis laikė peripetikais - poziūrio į jo gamtos filosofiją." - Dictionary of Scientific Biography vol II, 1970.

Boskovičiaus knyga 'Theoria Philosophiae Naturalis' (1758) tiesiogiai paveikė daugelį vėlesnių mokslininkų ir vis dar tebezavi savo įzvalga. Ji pristatė teoriją, pagal kurią materija yra sudaryta is daugybės neturinčių apimties taskų, su kiekvienos jų poros abipuse trauka, kuri nusakoma funkcija nuo atstumo perteikiama virpesių kreive. Kartu jis isdėstė ir pirmąjį lygiagrečių Visatų teorinį variantą. Nes toji virpesių kreivė buvo tokios formos, kad is jos galėjo būti kildinama bet koks Visatų kiekis, kurių kiekviena panasi ar nepanasi į kitas . ir nė viena jų neturi sąveikos su kita. ir visos mazesnių matavimų Visatos gali elgtis kaip atskiri taskai aukstesnių lygmenų Visatų atzvilgiu.

Brian Greene knygoje "The Elegant Universe" rasydamas apie superstygų teoriją tvirtina: "Stygas aprasantis matematinis formalizmas prasideda lygtimis, kurios apraso mazų be galo plonų dalelių judesius, lygčių, kurias, kaip isplėtimą, Niutonas galėjo parasyti pries 300 m. Tos lygtys tada kvantuojamos".

Stygų teorija galėjo būti sukurta pries 200 m. Boskovičiaus. Bet ji neatitina siuolaikinės, kurioje "lygtys yra kvantuojamos". Mokslo istorija atmeta Boskovičių kaip anachronizmą, nors jo teorija yra labiau isvystyta nei siuolaikinė fizika. Fizikams vertėtų patyrinėti tą "baltą dėmę".

Einsteino teorija 1919-aisiais derėjo su vieningos fizikos teorijos koncepcija, kurią vystė nemazai fizikų, isplečiančių Niutono teoriją. Bet po kvantinės "revoliucijos" apie vieningą fizikos teoriją daugiau nebuvo mąstoma ir Boskovičius buvo "nurasytas" is populiariosios Nustatytosios fizikos kurso.

Nebuvo padaryti jokie eksperimentai, kurie paneigtų Boskovičiaus vieningą teoriją. Ji buvo teisinga iki 1920-ųjų, kai buvo tiesiog pakeista tuo, kas tapo Siuolaikine fizika. Persasi isvada: Modernioji fizika yra religija, kaip ir kitos religijos moksle kurios slepiasi po moksliskumo vardais.

Rodzeris Boskovičius: Biografija

Gimė: 1711 m. geguzės 18 d. Ragusoje, Dolmatijoje (dabar Dubrovnikas, Kroatija)
Mirė: 1787 m. vasario 13 d. Milane, Italija

Kaip kad 17 amziuje tarp jėzuitų dominavo Athanasius Kircher, taip 18 a. lyderiu tarp mokslininkų tapo Ruggiero Giusseppe Boscovich. Bet jei Kircher knygos siais laikais paziūrimos is smalsumo, Boskovičiaus idėjos vis dar gerbiamos.

1726 įstojo į jėzuitų ordiną ir po kelių metų buvo įsventintas Romoje. Jis mokėsi Romėnų kolegijoje Romoje ir buvo paskirta į ją profesoriumi 1740 m. ir juo isbuvo apie 20 metų, nors jėzuitų generolas Luigi Centurione, S.J. manė, kad jo mokymas pernelyg avangardistinis. Jis vienas pirmųjų Europos kontinentinėje dalyje priėmė Niutono gravitacijos teoriją.

Jis studijavo astronomiją, matematiką, fiziką, geodeziją ir rasė eilėrasčius. Dėl jo patikimumo ir techninių zinių būdavo paskiriamos įvairios diplomatinės ir mokslinės uzduotys.

Daug kartų vyko į Paryzių, Vieną, Londoną ir Konstantinopolį, bet Italiją laikė "vienintele tikrai malonia motina". Kazkur 1750-1753 m. jis paprasė popieziaus Benedikto XIV leisti su Cristoforo Maire ismatuoti meridianą tarp Romos ir Rimini, kad nustatytų Zemės kreivumą ir gautų duomenų popieziaus zemėlapių patikslinimui.

1757 m. vyko į Vieną, kad palaikytų Lucca respublikos teises ginče dėl Bientina ezero. Boscovičius tapo Pavia matematikos profesoriumi 1764-ais. Vėliau mokė Milane ir buvo Brera observatorijos direktoriumi. Tyrė optikos reiskinius ir nagrinėjo astrofiziką. Atliko daug stebėjimų ir matavimų, istaisiusių paplitusias klaidas. Jis sukūrė teleskopą uzpildytą vandeniu, kuris 1871-ais (84 m. po jo mirties) buvo įrengtas Grinvičo observatorijoje.

Jis vadovavo 1769-ųjų ekspedicijai į Kaliforniją Veneros tranzito stebėjimui. 1773-1783 m. jis dirbo Paryziuje. Garsus astronomas Joseph Lalande sakė, kad visoje Italijoje nėra kito tokio astronomo ir geometro. Vienas is jo garbintojų, seismologijos pionierius Fr. Daniel Linehan, S.J. pavadino "ryskiausia jėzuitų sviesa". Laurence Ricci, S.J. tapus jėzuitų generolu Boskovičius paskirtas jezuitų Vizitatoriumi. Jis buvo ir Londono Karaliskosios bendrijos korespondentas bei daznas jėzuitų "Mémoires des Trévoux" autorius. Jo pastangomis buvo svelninamas priesiskumas Koperniko mokymui. Tik jo reputacija paskatino popiezių Benediktą XIV pasalinti Koperniką is Uzdraustų knygų indekso.

1773 m. paliko Milaną ir isvyko į Vieną, o po to Paryzių, kur, po jėzuitų uzdraudimo, 10- čiai metų tapo Prancūzijos laivyno optikos kapitonu. 1783 m. Vėl grįzo į Italiją, Bassano del Grappa, kas sutvarkytų uzrasus apie optikos ir astronomijos tyrimus. 1785-ais persikėlė į Tuskaniją ir tų pačių metų spalio mėn., pakviestas draugų, į Milaną, kur ir mirė.

Jis turėjo vyresnįjį brolį Bartholomew, kuris irgi buvo jėzuitų matematikas ir kartais pavaduodavo Rodzerį, kai siam reikdavo isvykti.

Savo veikalus rasė tik lotynų, italų ir prancūzų kalbomis. Jo draufas Volteras, su kuriuo daznai susirasinėjo, is pagarbos rasė tik italiskai.

Jo darbai: Theoria Philosophiae Naturalis redacta ad unicam legem virium in natura exixtentium, Vienna 1758; De Solis ac Lunae Defectibus (latin poem), London 1760; Opera pertinentia ad Opticam et Astronomiam, Bassano del Grappa 1785.

Yra parasęs apie 70 straipsnių optikos, astronomijos, gravitacijos, meteorologijos ir trigonometrijos temomis. Savo tyrime apie Zemės formą jis panaudojo deviacijų absoliučių reiksmių sumos minimumo idėją. Sprendimas buvo geometrinis. Jis pirmasis pateikė procedūras kaip paskaičiuoti planetos orbitą pagal tris jos stebėjimo pozicijos ir kaip nustatyti planetos ekvatorių is trijų stebėjimų pavirsiuje. Jis pirmasis klaidų teorijoje pritaikė tikimybių metodą. Laplace ir Gause pripazino jo įtaką, padėjusią isvesti Legendre maziausių kvadratų principą. Knygos "Fizikai ir poetai" autorius Robert Marsh Boskovičiui priskiria Lauko idėją, kurią is jo perėmė Faradėjus ir kiti.

Jo pagrindinis veikalas "Theoria Philosophiae Natural" yra apie matematinę fiziką, kuriame pateikė atomistinę teoriją bandančią duoti vieningą Visatos paaiskinimą. Jis sakė, kad materijos pagrindiniai elementai yra nematomi "atomai", esantys jėgos centrais, kuri kinta priklausomai nuo atstumo. Kartais jo nesuprasdavo ir jėzuitai, kartą aiskinę, kad jis laiko materiją vientisa ir nesudarytą is dalelių.

Boskovičius buvo kūrybingas mokslininkas, patobulinęs ziedinį mikrometrą ir achromatinį teleskopą. Laikyta, kad matematikai yra praktikai galintys sutaisyti tokius painius daiktus kaip laikrodziai, tad jis buvo siunčiamas pas popiezius ir imperatorius taisyti Milano katedros kupolo įtrūkimus, sutvirtinti Sv.Petro bazilikos kupolą (panaudojant gelezines sankabas), nusausinti Pontine ir nustatyti popieziaus valstybių meridianus.

Rodzerio palikimas issaugotas specialiame "Boskovičiaus archyve" Berklio Kalifornijos universiteto Bancroft Rare Books bibliotekoje. Tarp 180 rankrasčių ir 2000 laiskų yra dauguma jo 66 mokslinių veikalų ir susirasinėjimas su dauguma jo laikmečio mokslininkų: Euler, D'Lambert, Lagrange, Laplace, Jacobi ir Bernoulli.

Jo veikalais visada domėjosi rusų mokslininkai. Jo vardu pavadintas didelis Mėnulio krateris.

(... KITA DALIS >>>> ...)

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

Papildomai skaitykite:
Nikola Tesla: Atradėjo gyvenimas ir palikimas
Dzekas Parsonsas: Per meilės orgijas į zvaigzdes
Klaidas Tombo: Jis atrado Planetą X
Edvinas Polinas Hablas: Jo vardu pavadintas orbitinis teleskopas
Idėjos: Antigravitacija: praeityje ir dabartyje
 

Literatūra

Roger Joseph Boscovich S.J., F.R.S., 1711 - 1787 Studies of his life and works on the 250th Anniversary of his birth, edited by Lancelot Law Whyte, foreword by Sir Harold Hartley, UK 1961

1760 - Estratto della Litteratura Europea, Bern. Vol IV, pp. 3-29.

1787 J. J. de Lalande Eloge. J. de Paris. 13 Mars.

1787 B. Zamagna Oratio in funere R.J.B. Ragusa.

1792 J. J, de Lalande Eloges. J. des Scavans. Paris. Febr. pp. 113-18.

1880 F. Evellin Quid de rebus . , . Boscovich. Thesis. Paris. 1889 Lord Kelvin On Boscovich's Theory. British Assoc. Reports. p. 494.

1907 - Catholic Encyclopaedia. N.Y. Article on R.J.B.

1909 M.Oster R.J.B. als Naturphilosoph. Inaug. Dissert. Bonn.

1914 S, Ristitsch R.J.B. Vierteljahrschrtft f. Wiss. Phil, 38, p. 82.

1917 B. Petronievic R.J.B. Article in Slav Achievement in Science. London.

1918 C. Stojanovic R.J.B. Revue Scientifique. p. 456.

1922 D. NedeljkoviC La philosphie naturelle et relativiste de R.J.B. Paris.

1922 - Reviews of 1922 Edition of Thearia in Times Litt. Supp, (Dec. 14) and Nature (Dec. 30).

1924 V, VariCak Important 60-page review of 1922 Theoria, in English. Bullet. d. Trav. d. l. Cl. d Sciences Math. et Nat., Acad. des Sciences et des Arts des Slaves du Sud du Zagreb. pp. 45-102. Zagreb. Also, Review of recent works. pp. 727-30.

1929 L. Cermelj R.J.B. aIs relativist. Arch. f. Gesch. d. Math. 11, p. 424. (Joje yra istraukų is Boskovičiaus lotyniskų rasinių apie laiką ir erdvę vertimas į vokiečių kalbą)

1931 H. Bedarida Amities francaises du pere Boscovich a Paris. 1937 G. Nikolic R.J.B., 150e anniversaire de la mort. Bull. Soc. Astr. Franc. 51, p. 91.

1937 D. UranoviC B.'s anticipation of high densities. Observatory. 60, p.76.

1941 H. V. Gill R.J.B. Forerunner of Modern Physical Theories. Dublin.

1942 H. C. Plummer Review of Gill. Nature. 49, p. 180.

1949 - Enciclopedia Cattolica. Rome. Article on R.J.B. 1951 J. Feyer Theoriae corpusculares . . . Doctrina de R.J.B. Paris.

1953 B. M. Scully A great but forgotten Jesuit scientist, R.J.B. Modern Humanist. Weston, Mass.

1956 Z. Markovit R.J.B. et les Mathematigues Appliquees. VIIIe Congres International d'Histoire des Sciences. pp. 202-6. Florence.

1957 L, L. Whyte R.J.B. and Particle Theory. Nature. 179, p. 284. 1958 L. L. Whyte R.J.B. and the Mathematics of Atomism. Notes and Records of the Royal Society, 13, p. 38.

1958 L. L. Whyte Bicentenary of R.J,B.'s Theoria. (Report of London meeting). Nature. 182, p. 230.

1958 Father F. E. Keegan, S,J. R.J,B. The Month. pp. 340-52.

1958 D. Nedeljkovic Motion and relativity in R.J.B.'s "New World" (English Summary). Serbian 112. Belgrade.

1958 A. L, Mackay New Scientist. March 6th. pp. 17-18.

1959 A. M. Godytsky-Tsvivko The Scientific Ideas of R.J.B. (Russian).

Archivum Historicum Societatis Iesu ( AHSI ) Rome: Institutum Historicum Bangert, William A History of the Society of Jesus. St. Louis: St. Louis Institute

Boyer, Carl A history of mathematics. New York: Wiley, 1968

Gillispie, Charles. C. ed., Dictionary of Scientific biography. 16 vols. New York: Charles Scribner and Sons, 1970

Sommervogel, Carolus Biblioth?que de la compagnie de Jésus. 12 volumes. Bruxelles: Société Belge de Libraire, 1890-1960

Whyte, Lancelot Law Roger Joseph Boscovich,S.J. New York: Fordham Press, 1961 Enciclopedia Treccani, headword Boscovich; B. Marini - La nazionalitą di Ruggero Boscovich - Roma 1970;

M Deanovich - I rapporti tra il Voltaire, R. Boscovich e l'Accademia - Godisnjak Svencilista u Zagrebu (University of Zagreb yearbook) 1929;

G. Gozzi - Repubblica di Ragusa - Roma 1974;

D. Gaiani - Galleria di Ragusei illustri - Ragusa 1841

R.J.Boscovich vita e attivita scientifica. Piazza dell' Enciclopedia Italiana, 1993, pp.281- 306

Kiti:

1772 J. Priestley History . . . of discoveries relating to vision, light, and colours. Period VI, pp. 390-1.

1777 J. Priestley Disquisitions relating to matter and spirit, p. 19,

1781 J. J. de Lalande Astronomie, 4, p, 686.

1802 T. Thomson System of Chemistry, 4 vols.

1812 Sir H. Davy Elements of Chemical Philosophy.

1822 J. Robison System of Mechanical Philosophy. Ed. Brewster, 4 vols (Vol I, pp. 267- 339 on R,J.B.).

1831 C, Daubeny Introduction to Atomic Theory. Oxford 1831, 1850.

1844 M. Faraday Phil. Mag,, 24, p. 136. Researches in Electricity. 1844/5. Vol II, p. 244; III, p. 447.

1853 M. Seguin In F.N.M. Moigno's Cosmos, Vol II, p.374.

1854 D. Stewart Collected Works, Vol I, p. 423.

1862 R. Grassmann Die Weltwissenschaft oder Physik, Vol I, pp. 22-5.

1864 G. T. Fechner Uber die Phys. u. Phil. Atomlehre, 2nd ed.

1868 D. Mendeleeff See Principles of Chemistry. London edition. 1905. Vol I, p. 218.

1873 J. W. L. Glaisher Phil. Mag., 46, pp. 102-22.

I875 J, Clerk Maxwell Article on Atom in Encycl. Britt. 9th ed., Vol III.

1877 J. Clerk Maxwell Nature, 16, p. 246.

1878 P. S. de Laplace Traire de mecanigue celeste, Vol II, p. 147.

1880 H. L. F. v. Helmholtz Wissenschaftliche Abh, p. 16.

1883 W. Wundt Logik, Vol III, p, 356.

1893 A. Lalande Lectures sur la philosophie des sciences, p. 261. Paris.

I893 Lord Kelvin On the elasticity of a crystal according to Boscovich. Proc. Roy. Soc.,8th.

1895 A. Hannequin L'Hypothese des Atomes, p. 100. Paris.

1895 F. Nietzsche Jenseits von Gut und Bose, §l2, p. 22. Aus dem vorreden-Material, Vol XI,

1900 Earl Russell Philosophy of Leibniz, p. 91.

1902 E. v. Hartmann Die Weltanschauung der modernen Physik, p. 180.

1904 Lord Kelvin Baltimore Lectures, pp. 123, 125, 131, 285, 556, 675.

1904 0. Buek Die Atomistik und Faraday's Begriff der Materie. Archiv f. Gesch. d. Philosophie. Berlin. 18, pp. 65, 139.

1905 P. Duliem L'Evolution de la mecanique, pp. 22, 1661.

1905 Lord Kelvin Phil. Mag., 10, p. 695.

1907 J. J. Thomson Corpuscular Theory of Matter, p. 160.

1908 G. Cantor vorl. u. Gesch. d. Math. Vol IV, p. 656.

1909 J. R. Poynting Atomic Theory. Reprinted in Collected Scientific Papers. 1920. p. 724. 1822 J. Robison

19I0 Lord Kelvin See S. P. Thompson, Life of William Thomson, Vol II, p. 1077. on R,J.B.).

1911 E. Cassirer Das Erkenntnisproblem, Vol II, pp. 422, 506.

1924 L. Silberstein Theory of Relativity, 2nd ed,, p. 38.

1932 E. Meyerson Identite et Realite, pp. 56, 61, 79, 83, 104, 443.

1940 S. Chapman Nature, 146, p. 607.

1947 E. C. Millington 1949 J. R. Partington 1952 M. Boas

1957 M. Jammer 1959 H. Woolf 1960 A. J. Berry

1960 L. Pearce WilIiams Annals of Science, 5, pp, 352-72. Advanced Physical Chemistry, Vol I, p. 732.

Establishment of the Mechanical Philosophy. Osiris, 10, p. 524. Concepts of Force, pp. 170-8,

Transits of Venus. A Study of XVIIIth Century Science, pp. 45, 88, 141n, 163. Henry Cavendish, p. 92.

Michael Faraday and the Evolution of the Concept of Electric and Magnetic Forces. Proc. Roy. Inst. 38 II (No. 171). 1960.

Humphry Davy. Scientific American. June 1960. pp. 106-16. 3.

Pagrindinis Global Lithuanian Net puslapis

 
 
 
 
 
 
 
 
 

 
 
 
 
 

Boscovičiaus autografas
 
 
 
 
 

Brera observatorija
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

Boscovičiaus vardo krateris yra Mėnulyje

Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Mokslininkų pasisakymai apie NSO

Skaitykite Plutono atradėjo Klaido Tombo nuomonę... 

Maurice Biot, vienas zymiausių aerodinamikos ir teorinės fizikos atstovų
Maziausiai neįtikėtinas paaiskinimas, kad tie NSO yra dirbtiniai ir valdomi. Kurį laiką maniau, kad jie nezemiskos kilmės.
Life, 1952 m. balandzio 7 d.

Werner von Braun, raketų konstruktorius kūręs nacių V2, vėliau Amerikos erdvės programą
Susiduriame su galiomis stipresnėmis nei iki siol manėme ir kurių esmė iki siol nezinoma; po 6 ar 9 mėn. galima bus pasakyti tiksliau.
News Europa, 1957 m. sausis - kalbant apie keistus nutikimus bandant Juno 2 raketą

Neįmanoma patvirtinti [ NSO ] dabar, kaip neigsime juos ateityje.
Pastaba skirta NASA mokslininkui Clark McClelland

Louis Breguet, prancūzų orlaivių kūrėjas
Diskai varomi kitokio tipo energija. Kito paaiskinimo nėra. Skraidančios lėkstės atvyksta is kito pasaulio.

Richard F.Haines, NASA Ames tyrimų centro vyr.mokslininkas
Ką radau [rinkdamas medziagą knygai] buvo aiskumas, kad daugelis tų oro objektų labai aplenkia zemiskąją technologiją - to laikmečio, kai buvo regimi. Turėjau pripazinti, kad labai panasu, kad Zemė lankoma isvystytų orlaivių valdomų "labai protingų" [būtybių].
Is knygos "Delta projektas" pratarmės, 1998

Frank Halsted, Darling observatorija, Minesota
Daug astronomų įsitikinę, kad skraidančios lėkstės yra tarpplanetiniai erdvėlaiviai.
1957 m.

J.Alien Hynek, buvęs Siaurės Vakarų un-to Astronomijos fakulteto direktoriumi, "Mėlynosios knygos" konsultantas (1952-1969)
Pirmąkart įsitraukęs į tą sritį daugeliu atvejų buvau skeptiskas dėl zmonių pasisakymų mačius NSO ir visiskai netikėjau tvirtinimais apie paėmimą į vidų. Bet pakeičiau nuomonę.
1972 m.

Tas man primena Galilėjų, bandziusį įkalbėti pazvelgti į Saulės dėmes. Jam sakė, kad Saulė yra Dievo zenklas, Dievas tobulas, todėl Saulė yra tobula, tad dėmių būti negali - tad nėra ko ziūrėti.
Newsweek, 1977 m. lapkričio 21 d., p.97

Buvau "Mėlynojoje knygoje" ir zinau, ką jie darė. Jiems buvo liepta nejaudrinti publikos, nesupti valties... Jie nutikdavo atvejis, kurį galėjo paaiskinti - kurių buvo nedaug - jie tai atzymėdavo ir leisdavo pasirodyti ziniasklaidoje. Prie atvejų, kuriuos paaiskinti buvo labai sunku, jie ziniasklaidos neprileido. Jie turėjo padaryti darbą, gerai ar blogai, islaikydami nesujaudrintą visuomenę.
Is nufilmuoto interviu

Lee Katchen, NASA metereologas
NSO matymai tokie dazni, kad kariskiai neturi laiko rūpintis jais. Jie tiediog ignoruoja NSO. Neįprasti taikiniai ignoruojami, nes juos tedomina rusų, galimo prieso, taikiniai. Kazkas plevenantis ore, o tada saunantis 5000 mylių per valandą greičiu nedomina, nes negali būti priesu. NSO "pagauti" nuo zemės pavirsiaus bei oro radarų ir buvo nufotografuoti. Danguje tiek daug NSO, kad Oro pajėgos turi specialų radarų tinklą jiems stebėti.
1968 m, birzelio 7 d. pranesimas remiantis 7000 liudijimų

Robert J.Low, Kolorado un-to NSO projekto (kitaip Condon) kooerdinatorius
Triukas galėtų būti tame, kad viesai projektas nusakomas taip, kad atrodytų kaip objektyvi studija, bet mokslo bendrijai perduotų supratimą apie grupę netikinčiųjų bandančių būti kuo objektyvesniais, bet nė trupučio nesitinkiais rasti skraidančią lėkstę.
1966 m. rugpjūčio 9 d. memorandume

Clark McClelland, Apolono programos techninis pavaduotojas, prisidėjo beveik prie 600 skrydzių is Kanaverio iskysulio, dirbo Mercuri, Gemini ir kt. programose

Kai "Gemini" kapsulė įėjo į orbitą, RCA sekimo komanda per savo telemetrijos sistemą, vizualinį theodolitą ir kt. prietaisus, aptiko, kad ji nėra viena. Mūsų kapsulė turėjo 4 "svečius". RCS komandai buvo liepta patikrinti situaciją, kad būtų tikra, kad priezastimi nėra kokie vaiduokliski vaizdai.

Titan II pakopa irgi pasalinta is galimų priezasčių... Po apsistumdymų ir ginčų buvo prieita isvados, kad salia mūsų Gemini kapsulės yra kiti objektai... Oficialus NASA paaiskinimas buvo, kad tai buvo paskutinės pakopos likučiai patekę į orbitą. Buvau konferencijoje spaudai ir beveik pradėjau juoktis. Kaip gali suduzusi pakopa aplenkti kapsulę ir sustoti tiesiai pries ją lydėdama ją visa orbita aplink Zemę? Bet sulaikiau juoką, kad neprarasčiau darbo.
Komentuojant 1964 m. balandzio 9 d. startą

Ateis diena, kai Zemės vyriausybės galutinai pripazins, kad nesame vieni, kad zmonės susiduria su kitomis gyvybės formomis is kosmoso.
Is Clark svetainės "Stargate Chronicles"

James E.McDonald, Arizonos un-to Atmosferos fizikos prof, 1967-ais:
Neturiu jokio supratimo, is kur pasirodo NSO ir kaip jie veikia, tačiau po 10 m. tyrimų zinau, kad jie kazkas ateinantis is uz atmosferos.

J.C.MacKenzie, Kanados atominės energijos kontrolės valdybos vadovas, buvęs nac. Tyrimų konsiliumo prezidentas
Atrodo fantastiska, kad tokie dalykai gali būti. Pirma, pagunda yra pasakyti, kad tai nesąmonė, optinių iliuzijų virtinė. Bet buvo tiek daug pranesimų is patikimų stebėtojų, kad jų negalima ignoruoti. Sunkiai įtikėtina, kad visi tie pranesimai tebuvo dėl optinių iliuzijų.

Harry Messel, Sidnio un-to Fizikos profesorius
Faktai apie skraidančias lėkstes buvo nusekami toli atgal ir padėtis senai zinoma slaptuose gynybos sluoksniuose daugiau nei vienoje salyje.
1965 m. pareiskimas

C.B.Moore, Meteorologas ir balionų specialistas
Pagal aprasymus galiu aiskiai paneigti. 1947-ais ar dabar tai nebuvo balionas, kurį galime laikyti to įvykio priezastimi.
Į klausimą, ar Rozvelo incidentas gali būti Mogul balionas

Herman Oberth, laikomas siuolaikinių raketų tėvu
NSO sukurti ir valdomi labai aukstos tvarkos protingų būtybių ir jie varomi įveikiant gravitacinį lauką, verčiant gravitaciją į vartojamą energiją. As neabejoju, kad tai tam tikros rūsies tarpplanetiniai laivai. As ir mano kolegos sutariam, kad jie nekilę Saulės sistemoje, tačiau jaučiame, kad jie gali Marsą ar kitą kūną panaudoti kaip kokią stotį. Tikėtina, kad jie nesukurti Saulės sistemoje, o gal ir net mūsų galaktikoje.
Kazkur 1954-ais, jis siejasi su citata is "The American Weekly", 1954 m. spalio 24 d.

Sakau, kad skraidančios lėkstės yra tikros ir yra erdvėlaiviai is kitos saulės sistemos.

Negalime prisiimti garbės vien sau uz pasiekimus tam tikrose mokslo srityse. Mums padėjo. [Reporteris paklausė: Kas?] "Kitų pasaulių gyventojai."
Pareiskimas reporteriams po atsistatydinimo 1960-ais

Walther Riedel, vokiečių Peenemunde raketų tyrimo centro tyrimų vyr.projektuotojas, po karo dirbęs JAV
Esu visiskai įsitikinęs, kad [NSO] kilę ne siame pasaulyje.

John Sathco, Pietų Kalifornijos un-to astronomas
Buvo per 200 pranesimų, kuriuos gavome is Luizanos, zmonių, sakančių, kad turėjo tiesioginį kontaktą su erdvėlaiviu pilnu ateivių. Manau, 200 pranesimų yra labiau patikima, jei ne daugiau, nei tų zmonių....

Wilbert Smith, elektroteknikos inzinierius įkalbėjęs Kanados vyriausybę pradėti "Magneto projektą" NSO tyrimams (skaitykite W.C.Fitch intervu su juo)
Si medziaga JAV vyriausybės vertinama labiausiai, net auksčiau uz vandenilinę bombą. Skraidančios lėkstės egzistuoja. Jų modus operandi nezinomas, bet sutelktos pastangos padarytos grupės, kuriai vadovauja Vannevar Bush.
1950 m. lapkričio 21 d. Kanados vyriausybės memorandumo.

... netrukus paaiskės, kad yra didelė spraga tarp ateivių mokslo ir to, kurį mokiausi. Tam tikri svarbūs bandymai pasiūlyti ir atlikti, ir visais atvejais rezultatai rodė ateivių mokslo pagrįstumą. Uz to tasko ateivių mokslas atrodo kaip tiesiog nesuprantamas.
1958 m. kovo 31 d., kalba apie EBE (Nezemiskos biologinės esybės) tyrimus

Layne Meade, BSRF direktorius, pagal Weisberg, Kanados fiziko, tyrusio kai kuriuos diskus Edwards oro pajėgų bazėje, nusakymą
Kaip vėzlio nugara, su kabinos vidumi apie 15 pėdų diametru. 6-ių narių kūnai sudegę ir disko vidus smarkiai pazeistas didelio karsčio.
1949 m.

Zhang Zhousheng, Yunnan observatorija, Kinijos Chengdu mieste
Kas ypač svarbu, kad 180 km atstumu, dviejų nepriklausomų stebėtojų liudijimai apie orlaivio judėjimo kryptį yra tokie pat... Iki siol tas keistas reiskinys tinkamai nepaaiskintas, net ir turint tūkstančius stebėtojų.
Zhang Zhousheng ir kiti stebėjo keistą svytintį spiralės formos objektą apie 5 min. skriejusį dangumi 1977 m. liepos 26 d.

Skaitykite apie Edwiną Hablą... 

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

Taip pat skaitykite: 
Roswello avarija
NSO regėję mokslininkai ir astronomai
Planetos X ieskojimai
Aplenkęs savo laiką 
Apie stebuklus pasaulyje 
Per meilės orgijas į zvaigzdes 
Nikola Tesla gyvenimas ir palikimas 
Vatikanas apie "svetimus" ir Adomo gimimą 
Baznyčios paėmimas

Pagrindinis NSO puslapis
Vartiklio naujienų puslapis
Pagrindinis Global Lithuanian Net puslapis

Holger N. Toftoy ir Dr. Werner von Brauno

Louis Breguet

Dr. Richard Haines 1999 m priima apdovanojimą ių Bob Thrift, UFOCUS redaktoriaus

J.Alien Hynek

Clark McClelland

Harry Messel


Herman Oberth

Walter Riedel
 
 
 
 
Taip pat skaitykite:
Istoriniai NSO liudijimai

Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Iki pusės vandeniu uzpildyta vandens stiklinė -
ar ji pusiau tusčia, ar pusiau pilna?
Jei į ją pilame - pusiau pilna, jei is jos liejama - pusiau tusčia.
Bet kai negali stebėti proceso, tai skirtumo nėra.

Hermetiskasis alternatyvaus mokslo pobūdis

Skaitykite >>>> KITA DALIS 

In our site: 
English page about Roger Boscovich: 
Ahead his time 

Senųjų ismintis buvo perduodama Mokytojo mokiniui. Tada mokslas ir religija buvo susipynę. Daug religinių spekuliacijų prasidėjo su kriksčionybe.

Senasis būdas buvo per įsventinimą - kad mokinys ruostųsi tapti Mokytoju. Ir reikiami zodziai jam paaiskėdavo per Nusvitimą. Bet jei Nusvitimas nebūdavo tikras, zodziai įgaudavo ne tas reiksmes ir tai būsimų skirtingų versijų saltinis.

Toji sistema sutriko pries Pitagorą, apie 500 m.pr.m.e. ir graikų filosofai bandė atkurti Senąją ismintį - daug senesnę nei jų. Pitagoro mokymas buvo kitoks nei jo laikmečio - pvz., jis mokė, kad zemė juda. Atidziau panagrinėję, atrasime, kad pitagoriečių idėjos nebuvo unikalios. Daug panasumų į jas yra Budos mokyme.

Pitagoro mokymas atėjo is orfikų. R.F.Paget "Orfėjaus pėdos" raso apie netoli Avernus prie Baiae atrastą Didziąją Antrum, kurią senovėje laikė anga į pozeminį pasaulį. Tad atrodo Orfėjaus kelionė į Hadą galėjo turėti pagrindą. (taip pat - ola, kaip kosmosas, Porfirijaus "Nimfų oloje" ; olos motyvas Hermetiskosios vizijose).

Diodorus Siculus, 1 a. istorikas, mini, kad "Orfėjas is Egipto atsinesė daugumą misterijų, apeigų ir orgijų, kurios visada supo jo klajones. Ozyrio ritualai yra tokie pat kaip Dionyso, o Izidės kaip Demetros."

Taip hermetizmas is Egipto per Orfėjų pasiekė Graikiją, ir Pitagorą. Vėliau jo idėjas įtraukė kriksčionybė, ypač tai rysku sv.Pauliaus mokyme. Ir tik vėliau, 3-4 a. Baznyčios tėvai, ypač gyvenę Aleksandrijoje ir Mazojoje Azijoje, isstojo pries visas ankstyvosios kriksčionybės koncepcijas.

Tai darė ir Niutonas, Kepleris bei kiti. Didelį zingsnį į priekį padarė R.Boskovičius. Bet kiekvienąkart, kai "erezija" pabandydavo parodyti hermetiskąjį kelią, ji būdavo "sustabdoma". Fizikos vystymasis griovė Baznyčios status quo, - is čia kilo eretikų persekiojimas.

Pastaba: Kepleris uzsiiminėjo su Platono kietaisiais kūnais ir tai darė klaidingai.

Vieningo lauko teorijos konspiracija

Iki 1819 m. tebuvo zinomos 3 jėgos:gravitacija (Niutono dėsniai), elektra (Coulomb dėsniai) ir magnetizmas. Tada Oersted pastebėjo elektros iskrovos poveikį kompaso adatai. Iskart kilo idėja, kad tos 3 jėgos gali būti tos pačios prigimties. Faradėjus 1859 m. liepos 9 d. atliko bandymus su įelektrintais kūnais (15831 jo dienorasčio pastraipa). J.Lemerick Michael Faradey 1791-1867

Gravitacija gali būti nukreipta abiem kryptimis - link masyvių kūnų ir nuo jų. Viena jų vadinama gravitacija, o kita antigravitacija. Ir ji skiriasi nuo elektrinės jėgos, jei nepriimsime quanta, kuris yra statmenas elektros ir gravitaciniams vektoriams, isreiskiantis elektrogravitaciją Paul La Violette teorijoje.

Lancelot Law Whyte 1961 m. isleistoje knygoje (su Harold Hartley įzanga), skirtoje R.Boskovičiaus gimimo 250 m. metinėms, nurodoma, kad jis sukūrė vieningą fizikos teoriją, naudojančią reliatyvistines ir kvantines sąvokas, bet ji klaidinga, nes nesutampa su 1925-ais Boro įvesta "oficialia" kvantine mechanika.

Boskovičiaus teorijoje buvo pritraukianti ir pulsuojanti gravitacija. Tereikėjo atlikti keletą eksperimentų, kad nustatytume universaliąsias konstantas. Fizikos metodas yra sulyginti skirtingas teorijas. Tačiau Boskovičiaus teorija niekada nebuvo priespastatyta su 3-iojo desimtmečio kvantine teorija. Be eksperimentų Boskovičiaus teorija nebuvo vystoma.

Ji tapo atmesta, nes fizika tapo politika - dar iki susprogdinant atominę bombą. Becker (dukart Nobelio premijos laureatas) savo "Kryzminėse srovėse" tvirtina, kad moksle egzistuoja konspiracija - kai kurie rezultatai "uzmirstami", kad nebūtų atskleistos paslaptys.

Boskovičiaus matematika įkvėpė Gausą ir kitus matematikus susidomėti neeuklidine geometrija, kurią panaudojo Einsteinas savo reliatyvumo teorijai. 1910 m. Einsteino naudota matematika gavo tenzorių pavadinimą. Bet ir Einsteinui neleido uzbaigti jo teorijos. Jo versija buvo revizuota 3 desimtmetyje dėl spėjamo rysio su nacių judėjimo kilimu ir įvykiais vedusiais prie 2 pas. karo.

Boskovičiaus idėjas naudojo Tesla ir daugelis mokslininkų, "istrintų" is fizikos istorijos.

Einsteinas buvo teisus ir klaidingai interpretuotas po 1925 m. "pazangos". Tuomet buvo atmestos Tesla teorijos, nes jo nederėjo su kvantine mechanika. Tesla rėmėsi klasikine elektromagnetine teorija. Jis yra paminėjęs Boskovičių, kuris, atseit, Einsteino teoriją pateikė dar 18 a. Boskovičiaus įtaka buvo didelė. Jo idėjomis besiremdamas Faradėjus sukūrė elektromagnetinių laukų teoriją, vėliau aprasytą Klerko Maksvelo lygtimis.

Dalton jį laiko siuolaikinės atomistinės teorijos pradininku. Bet Dalton kūrė savo teoriją paremtą eksperimentais, o Boskovičiaus laikmečiu atlikti sios rūsies eksperimentus nebuvo galimybės. Tad "ortodoksinė" fizika jo teoriją laikė spekuliacija.

Niutonas savojoje "principų ir optikos" knygos pabaigoje paliko neisspręstas problemas. Boskovičius jas spręsdamas 1750-ais sukūrė teoriją, kurioje dalelytės veikia ne- euklidinėje erdvėje. Einsteino 1915-ais pateikta reliatyvumo teorija naudojo ne-euklidinę erdvę. Tuo tarpu 1925-ųjų kvantinė mechanika yra subatominių dalelių fizika. Tad Boskovičiaus teorija jungė abi jas į vieną.

Stai sąrasai mokslininkų, kuriuos paveikė Boskovičiaus idėjos:
Britanijoje: Priestley, Young, Davy, Faraday, Clerk Maxwell, Kelvin, J.J.Thomson.
Prancūzijoje: Clairault, de Lalande, Laplace, Gay-Lussac, Ampere, Cauchy, Seguin, Saint-Venant
Kitur: Fechner, Weber, Helmholtz, Hertz, Lorentz.

Stai kaip Boskovičiaus teoriją vertino britų mokslininkai.

Young (1807 m.), priimdamas Boskovičiaus teoriją kaip spekuliatyviąją, sakė, kad ji "plačiai paplitusi tarp algebriskųjų filosofų" ir "kai kurių besaliskų vertintojų labai rekomenduojama".

Faradėjus (1844 m.): " Boskovičiaus atomai man pazangesni uz kitas įprastines sąvokas".

Klerkas Maksvelas (1877 m.): "Geriausias dalykas, kurį galime padaryti, tai pasalinti kietą branduolį jį pakeičiant Boskovičiaus atomais".

Kelvinas (1889 m.) laikė "Hooke kristalų formų pateikimą kaip rutuliukų sūsnį, Navier ir Poisson teoriją kietų kūnų elastingumu, Maxwell ir Clausius darbus dujų kinetinėje teorijoje . visus Boskovičiaus teorijos vystymus grynais ir aiskiais". Kelvino poziūris keitėsi daznai, bet jis 1905-ais vėl rasė: "Dabartine nuomone Boskovičiaus palikimas grynas ir aiskus".

Siuos pasisakymus papildykime ir Mendelejevo (1870 m.) zodziais: "Boskovičius kartu su Koperniku yra vakarinių slavų paziba".

Laukų teorijos

Fizikinių laukų teorijos kilo 18 a. ir buvo taikomos vientiso kūno nesėjams, tokiems kaip fluidai ir silumos perdavimui. Buvo keletas bandymų juos taikyti gravitacijai, elektrai ir magnetizmui, pvz, Lagranzo ir Laplaco, apibrėzusių erdvę kaip "potencialų", esančių erdvės-laiko funkcijomis, talpyklą. Pati kūno savybė buvo ignoruojama dėl tolydaus matematinio erdvės isreiskimo, kai kiekvienas taskas buvo funkcija su erdvės-laiko koordinatėmis.

Boskovičius manė, kad poveikis per atstumą turėtų būti atliekamas nemechaniniu būdu. Tam jis sukūrė tolydzių jėgų teoriją, kurioje materija buvo sutraukta į taskus, kurie veikia vieni kitus stumdami arba traukdami. Visos materijos savybės priklausė nuo atstumo tarp dalelių.

Michaelis Faradėjus, britų eksperimentatorius ir magnetinės indukcijos atradėjas, priįmė Boskovičiaus laukų idėjas ir laikė juos nesėju erdvėje. Jis bandė pačiam jėgos laukui priskirti substanciją ir galų gale materijos mases sutraukė į lauko taskus. Faradėjus laikė atomus esant taskais, kuriuos supa jėgų "atmosfera", ir jis tikėjo jėgas turint tokias savybes kaip kietumas ir sunkis.

Atskiru atveju, Boskovičiaus pasekėjai elektros iskrovas ir magnetizmą isreiksdavo matematiskai kaip per atstumą veikiančias jėgas. Į sią schemą Faradėjus įtraukė lauko linijų, turinčių kryptį, sąvoką ir savybes (traukia-stumia, teigiamas, neigiamas). Jis įsivaizdavo tas linijas skverbiantis per nesėją, eterį, - taip aiskindamas poveikį per atstumą. Patys magnetai ir gelezis nebuvo svarbūs. Svarbios buvo is magneto visomis kryptimis iseinančios linijos. Ten, kur kiti tematė atstumą ir veikimą per atstumą nuo materialių centrų, Faradėjus matė terpę ir jėgų siūlus.

Dz.Klerkas Maksvelas, garsus skotų fizikas, daug rėmęsis Faradėjaus darbais, sukūrė elektromagnetinių laukų teoriją. Jis tvirtino, kad sviesa ir magnetinė energija keliuja skersinėmis bangomis ir sviesos bangų prigimtis yra elektromagnetinė. Jis sutiko su Faradėjumi, kad erdvė uzpildyta į eterį panasia terpe, kurioje pernesama energija. Energija yra elektromagnetinių laukų darinys ir jai, kaip ir substancijai, galioja tvermės dėsnis.

Matematiskai suderinęs elektros ir magnetizmo teorijas. Maksvelas is pradzių elektromagnetiniam laukui taikė mechanistinius metodus. Vienu metu jis laikė tas jėgas esant molekuliniams sūkuriais eteryje, besisukančiais stačiu kampu lauko linijoms. Vėliau jis atsisakė mechanistinių modelių ir jėgas traktavo vien kaip matematines esybes. Jo teorija energijai suteikė pagrindinį vaidmenį ir nuteikė, kad realybė yra materijos ir energijos sąveika.

Remdamasis Maksvelo teorija, Einsteinas irgi atmetė mechanistinį realybės modelį ir matematiskai isreiskė materijos ir energijos derinį (E=MC2). Tačiau gravitaciniai laukai nebuvo įjungti. Einsteinas, kaip ir kiti bandė sukurti vieningą lauko teoriją. Tačiau visos pastangos neapvainikuotos sėkme.

Apibendrinant, laukas yra erdvės sąlyga ir nėra lokalizuojamas (kaip kad materialūs daiktai). Toliau, laukas "prisotintas" energija, t.y. energija pasklidusi terpėje vadinamoje lauku. Poveikis per atstumą galima suprasti kaip veikimą lauke. Trečia, lauko jėgos sukelia tos energijos aktyvavimą. Materija is dalelių pakeista aktyvia būtimi. Ir pagaliau, laukas tampa matematiniu objektu apjungiančiu stebimus reiskinius. Jis nėra tiesiogiai ismatuojamas ir jo negalima įrodyti empiriskai. Jį patvirtina tie reiskiniai, kuriuos jis sukelia. Ir pabaigai, lauko jėgos yra paslėptos funkcijos. Jos yra stebimos gamtos elgsenos sąlygos ar priezastys.

Teorija apie viską

Iki Koperniko neteisingai naudojo "jėgą" kaip greitį. Galilėjus ją susiejo su pagreičiu. Boskovičiaus teorijoje tebuvo "viena jėga". Ir Boskovičiaus teorija buvo 10-ies matavimų.

Siuo metu geriausi "veikiantys" visų zinomų gamtos jėgų (gravitacijos, elektromagnetizmo, silpnos ir stiprios sąveikos) yra Matų teorijos ir remiasi simetrijomis. Joms sujungti į "Didziąją vieningą teoriją" reikalinga turėti daugiau matavimų. 1984-ais fizikai nustatė, kad visas įmanomas gamtos simetrijas apima supersimetrinis 10-ies matavimų erdvėlaikis. Tai buvo pavadinta Superstyga - Teorija apie viską. Daugelis fizikų ją įvardijo Teorinės fizikos pabaiga.

Pagal sią teoriją ultramikroskopinė styga arba p-branė esanti beveik Planko ilgio (10 -33 cm) yra Visatos "statybinis blokas". Kai mąstelis padidėja, styga panasėja į taską ir elgiasi kaip taskas.

Bet yra net penkios superstygų teorijos. Jų apjungimai prireikia dar vieno matavimo. Tai pavadinta M-teorija. Tačiau neaisku, ar si supersimetrija-superstyga-supergravitacija yra realybė. Jei taip, tai mūsų keturmatis pasaulis tėra siauras jos poaibis.

Fizikai sako, kad visi kiti matavimai susiriečia į Calabi-Yau erdves, tad negalime jų istirti. Bet gal juodoji materija/energija yra tų aukstesniųjų matavimų apraiska.

2001 m. rugpjūtį prestiziniame "Physical Review Letters" tarptautinės komandos straipsnyje rasoma, kad Visatai senstant gamtos dėsniai gali pamazu keistis. Stebėdami metalo atomus uz simtmečių esančiuose dujų debesyse atskleidė sviesos absorbciją, kurią tegalima paaiskinti tik įelektrintų dalelių traukos jėgos konstantos pasikeitimui. Jei tai bus patvirtinta, laikytos nekintamomis konstantos, tokias kaip sviesos greitis, gali kisti laikui bėgant.

El.dalelių fizikos tikslas yra visa aprasyti vienu dėsniu. Materijos įvairovės nepavyksta aprasyti dalelių sąveikos terminais. Kai sistemos pasidaro sudėtingomis, paaiskėja nauji dėsniai. Jos rodo tam tikrą sinergijos rūsį.

Dabar jau nemanoma, kad vakuumas yra visiska tustuma. Jame kunkuliuoja energija ir "virtualiųjų dalelių" forma nuolat apsireiskia ir isnyksta. Laughlin ir Pines pareiskė, kad bendroji teorija yra negalima. Ir fizikos uzdavinys yra susisteminti ir suprasti visą gamtos įvairovę, įskaitant ir gyvybę. Grigori E.Volovik, kieto kūno fizikas, "pirmauja" su anti- unifikacijos idėja, kad Visata galėjo kilti ne pirmapradės simetrijos būsenoje, o nesant dėsnių. Dėsniai galėjo atsirasti vėliau.

(... KITA DALIS >>>> ...)

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

Papildomai skaitykite:
Hieroklio komentarai Auksinėms Pitagoro Mintims
Idėjos: Antigravitacija: praeityje ir dabartyje
Nikola Tesla: Atradėjo gyvenimas ir palikimas
Dzekas Parsonsas: Per meilės orgijas į zvaigzdes
Klaidas Tombo: Jis atrado Planetą X
Edvinas Polinas Hablas: Jo vardu pavadintas orbitinis teleskopas

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

Boscovičiaus vardo krateris Mėnulyje

Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Tamsioji materija ir tamsioji energija

Pagal fizikos dėsnius, galaktikos turėtų subyrėti. Jos sukasi apie centrą, o bendra gravitacinė trauka sukuria įcentrinę jėgą. Tačiau galaktikose yra per mazai stebimos masės, kad būtų sukuriamas stebimas galaktikų sukimasis. Sią anomaliją dar astuntame desimtmetyje pastebėjo Vera Rubin. Jos paaiskinimas galėtų būti, kad materijos yra gerokai daugiau, nei matome. Bet kas tada yra "tamsioji materija", kuri turėtų sudaryti net 90% visos materijos, neisaiskinta. Arba jos nėra, bet tada reikia keisti gamtos dėsnius.

Visi manė, kad plėtimasis, prasidėjęs po Didziojo sprogimo, lėtėja. Tačiau 1998 m. astronomai issiaiskino, kad Visata plečiasi nuolat didėjančiu greičiu, kurio priezastis tebėra nebeaiski. Vienas paaiskinimų būtų kazkokia tusčios erdvės savybė, kosmologų įvardinta tamsiąja energija. Dėl jos gali tekti pataisyti ir Einsteino bendrąją reliatyvumo teoriją.

Tuo labiau, kad 1997 m. John Webb is Australijos, analizuodamas pries 12 mlrd. metų pradėjusią sklisti kvazarų sviesą, nustatė, kad tarpzvaigzdiniai debesys absorbavo ne tuos fotonus, kurių buvo tikėtasi. Tai gali reiksti, kad tuo metu, kai sviesa keliavo per tuos debesis, alfa arba smulkiosios sandaros konstantos reiksmė buvo kitokia. Tačiau alfa konstantai ypatingai svarbi, nusakanti, kaip sviesa sąveikauja su materija. Jos reiksmė, be kitų veiksnių, priklauso nuo elektrono krūvio, sviesos greičio bei Planko konstantos. Negi ir kuris nors sių faktorių irgi kito? Tad fizikos pasaulis nenorėjo pripazinti matavimų teisingumo.

Tačiau yra ir daugiau faktorių, leidziančių spėti, kad ne viską zinome apie alfa konstantą. Gabone kadaise veikusio natūralaus atominio reaktoriaus analizė irgi leidzia spėti kad kazkas pasikeitė kvantiniame pasaulyje. Radioaktyvių izotopų santykis irgi priklauso nuo minėtos konstantos ir tiriant skilimo produktus galima nustatyti konstantos reiksmę. Anot Steve Lamoreaux, Gabono reaktoriuje ji sumazėjo 4%.

Biologinės bangos

A.Černetskis [A.V.Chernetsky. About physical nature of biological energy phenomenons and its modeling, Moscow, 1989] parodė analogiją tarp telepatijos fizinės prigimties ir elektros saviiskrovos [ESI).

ESI sukuria isilginę elektromagnetinę (EM) bangą, kurios klasikinė fizika nepripazįsta, nes ji gali sklisti tik tam tikroje medziagoje (kaip garso banga ore). Bet ji galima, jei pripazinsime eterį (A.Misinas spėja, kad eteris gali būti laikomas esant skirtingose būsenose - ir kaip kietas kūnas, skystis, dujos, plazma ir tarpgalaktinėje, zr. A.M.Mishin. The Ether model as result of the new empirical conception// Proceed.of intern.conf."New ideas in natural sciences", 1996). A.Černetskis naudoja terminą "Fizikinis vakuumas", kad parodytų skirtumą tarp savojo "struktūrinio vakuumo" ir "vakuumo kaip niekas". Minėtos bangos yra lokaliai erdvėje sukurtos energijos tankio bangos - tad egzistuoja tam tikras erdvinis energijos tankis (t.y., erdvė yra tam tikro proceso padarinys ir jos energijos tankis priklauso nuo to proceso parametrų).

Vieni mokslininkai biologinį lauką laiko atskira rūsimi, kiti mano jį esant EM prigimties. Akademikas Vernadskis įvedė visuotinės energijos ir informacijos lauko, noosferos, sąvoką. Noosfera yra visų biologinių būtybių veiklos rezultatas. Tad sis laukas turi būti labai skvarbus ir neekranuojamas. Ir turėti energijos, kad ilgą laiką islaikytų informaciją.

Buvo atliekamas eksperimentas - nuzudant gyvūnėlį, elektrometras fiksavo el.lauko pokytį. Gyvūnas buvo patalpintas metalinėje dėzėje, kuri ekranuoja įprastines (Herco) EM bangas.

Yra panasumų su N.Kozyrevo bandymais [N.A.Kozyrev. Selected works, 1991]. Jis tyrė neatstatomų pokyčių (pvz., elastingos medziagos deformavimo) sukeltas bangas. Bangos buvo aptinkamos keliais metodais: EM bangos - elektrometru, mechaninės - specialia besisukančia svorių sistema. N.Kozyrevas tas bangas pavadino "laiko tėkmės tankio bangomis". Jis nustatė, kad tokias bangas sukelia ir vystantys augalai.

Kartais patogu tą bangą įsivaizduoti kaip tam tikrų dalelių (A.Veinoko pavadintų "chrononais") srautą. A.Veinikas [A.I.Veinik. Thermodynamics of real processes, Minsk, 1991] aptiko lokalų laiko tėkmės pokytį, naudodamas du kvarcinius oscilografus, kurių vienas buvo patalpintas "chrononų" sraute. Buvo stebimas daznio pokytis. Tos bangos yra isilginės, nes sklinda nuo generatoriaus link begalybės. Jų sklidimo greitis nėra nustatytas, tačiau gali būti didesnis nei sviesos arba momentinis (pvz., pastūmus stalą, jo visi taskai pajuda vienu metu). Tai gali reiksti, kad banga sukuriama tuo pačiu metu visuose Visatos taskuose - skiriasi tik energijos tankis.

Pagal Černetskį, biologinių būtybių energetinį lauką gali sukurti isilginės EM bangos, kurias sukelia el.krūvių judėjimas energetiniuose centruose. Elektrinių laukų veikiamos, vakuumo struktūros gali būti poliarizuojamos ir virtualių dalelių judėjimas gali įgauti tam tikrą kryptį. Tarkim, kad zmogaus smegenys pajėgia sukurti stiprų tam tikro objekto vaizdą, tas vaizdas gali is vakuumo gauti energijos sąveikai su realiu objektu [telekinezės paaiskinimas].

Patogu įvesti "holografijos" sąvoką, kai nedidelė sąveikaujančios struktūros dalis turi visą informaciją apie bangos saltinius. Is "holografinės nuotraukos" (gabalėlio) galima atkurti viso proceso vaizdą. Tai hipotezė, kad galima atkurti Visatos struktūrą, nes bet kuris energijos tankio bangą sukeliantis procesas "uzrasomas" visuotinėje informacinėje struktūroje. Biologiniu praktiniu poziūriu, galima būtų "atgroti" tuos įrasus panaikinant susirgimą ar atsaukiant senėjimo procesą.

ESI rodo neigiamą elektros laidumą, kas būtų prielaida save atkuriančios energijos rezimui. Tokia banga galėtų pasiimti energiją is aplinkos ir galėtų būti bekurės energijos pagrindas. Energijos saltiniu būtų pati erdvė, kuri lokaliai susitrauktų arba taptų "retesnė". Sąvoka "retesnė" susijusi su tam tikru dazniu ir erdvės tankis priklauso nuo to daznio. Tą daznį galime įsivaizduoti kaip lokalią laiko tėkmę, sudarant galimybes "laiko masinos" sukūrimui.

ESI yra atskiras elektros lanko atvejis esant tam tikrai įtampai. Kadangi bet kuris elektros lankas turi stiprėjančią ir silpnėjančią fazes, yra du būdai savaiminės elektrinės oscilografijos gavimui. Pirmas ir paprastesnis, silpnėjančios fazės metu, kai lanko varza yra neigiama, o antras - stiprėjančios fazės metu, kai lanko plazmos elektronai sąveikauja su plazmos stipriu magnetiniu lauku (vadinamasis sugnybimo efektas, atrastas 7 desimtmetyje). A.Černetskis naudojo antrąjį būdą.nes pastebėjo, kad sugnybimo efektas sukelia elektros lanke elektros ir magnetinio lauko ratilus (kurių priezastimi yra Lorenco jėga). Tokios elektros grandinės paaiskinimas būtų: sugnybimo efektas suspaudzia plazmą ratilais, tada ratilų EM laukas veikia lauko asių kryptimi judančias daleles padidindamas ratilų atsiskyrimą - todėl plazmos dalelių energija didėja tol, kol pasikeičia elektrodų poliariskumas.

Kosmosas ir sutvėrėjas

1-e laiske romiečiams Paulius pareiskia, kad ne tik Dievo egzistavimas yra akivaizdus, bet ir jo nematomas savybes galime pazinti nagrinėdami pasaulio sutvėrimą (1 Rom 1:18:20):

A.Einsteino reliatyvumo teorija patvirtino, stebimi Visatos dydziai nėra pastovūs, - jie reliatyvūs. O laikas yra "plastinis", t.y. jis yra fizinė Visatos savybė, ir jo greitis priklauso nuo matuojančio prietaiso fizikinės aplinkos.

Nezemiskoji gyvybė

Brandon Carter 1983 m. issakė poziūrį, kad is WAP (silpnasis entropinis principas) seka, kad proto atsiradimas gyvenamoje planetoje yra nepaprastai mazai tikėtinas. Panasią isvadą daro ir J.D.Barrow ir F.J.Tipler, remdamiesi Fermi paradoksu, pagal kurį protingos būtybės, jei jos būtų, turėjo kolonizuoti visą visatą.

Nezemiskų protingų būtybių egzistavimas reikalautų isspręsti teologinius klausimus. Ar jos turi prigimtinę nuodėmę, jei nėra kilusios is Adomo ir Ievos? Ar gali būti keli Logoso įsikūnijimai skirtinguose pasauliuose? Juk Kristus "mirė uz visus" [Rom 6:10]

Neuroninis sąmonės modelis negali paaiskinti spontaninės neuronų veiklos, spontaninio elektronų perdavimo vaidmens apdorojant informaciją, Levinthal paradokso pasekmių, - kaip ir apibrėziant atmintį, suvokimą ir kūrybiskumą. Laikyta, kad gilesnieji psichikos lygiai, virs kurių įsitaisiusi "budrioji sąmonė" turėtų būti is subtilesnio nesėjo ir siekti netgi kvantinį lygį. [Grandpierre, 1995]

Nuoroda:

B.Carter. The Antropic Principle and its Implications for Biological Evolution// Philosophical Transactions of the Royal Society of London A 310, 1983, 347-363

Ar tusčia erdvė yra tusčia?

S.V.Smelyakov (ir Y.Karpenko, - kaip ir Nikola Tesla) tvirtina, kad erdvė yra uzpildyta energija, senovės graikų vadinta "eteriu".

Aristotelis mokė, kad pasaulis sudarytas is 4 elementų: oro, zemės, ugnies ir vandens. Juos sujungia eteris, vėliau lotyniskai vadintas vakuumu (vacuus, "tusčias"). Graikams eteris buvo materialaus pasaulio substancija, nes "gamtoje nėra tustumos".

Renė Dekartas sukūrė teoriją, pagal kurią eteris buvo plenum (graikiskai, "pilnas"). To reikėjo poveikio per atstumą paaiskinti. Pagal jį viską uzpildo labai tankios ir labai smulkios dalelytės, galinčios sąlyčiu perduoti poveikį. Dalelytės nuolat juda ir tarp jų nėra tarpų. Tad "eteris" buvo tankesnis uz materiją, tik nematomas. Bet po Evangelista Torricelli, o po to B.Paskalio eksperimentų visi įtikėjo, kad vakuumas yra.

Bandymai pradėjo rodyti, kad sviesa turi bangų savybių. Kilo klausimas, kaip ji gali sklisti tustumoje. Pagaliau Olafas Roemeris 1675 m. ismatavo sviesos greitį, taip parodydamas, kad jis nėra begalinis. I.Niutono (1642-1727) laikais manyta, kad eteris yra liuminiferinis, labiau skystas, nei kietas - kitaip, elastingas. Dz.Maksvelas (1839-1879) rado lygtis, aprasančias sviesos bangų sklidimą liuminiferiniame eteryje. Jis parodė, kad sviesos bangos yra elektromagnetiniai vektoriai banguojantys x-y plokstumoje sviesai sklindant z asies kryptimi. Bet bangų sklidimui reikalinga terpė elastinga ir inertiska. Elektromagnetinėms bangoms Maksvelas nustatė, kad eteris turi "dielektrinį pralaidumą". Nustatyta, kad tusčios erdvės "varza" yra 377 omai.

Tačiau 1887 m. Michelson ir Morley matavimai parodė, kad nėra Zemės judėjimo eterio atzvilgiu. Taigi, eteris, kaip terpė, neegzistavo. Dilemą issprendė A.Einsteinas, pagal kurio reliatyvumo teoriją sviesos greitis pastovus, tik reiskiniai atrodo kitaip judantiems stebėtojams.

Tačiau tustuma islaiko rezidentinį spinduliavimą ("triuksmą"), pavadintą "nulinio tasko energija" (ZPE). Net talpos temperatūrą sumazinus iki absoliutaus nulio, joje lieka terminės energijos likutis, kurio negalima pasalinti jokiomis priemonėmis.

Hal E. Puttoff aiskina, kad "vakuumas" yra milziniskas kunkuliuojančios energijos vieta, kur nuolat kuriasi ir anihiliuojasi el.dalelės. Vakuumo energetinis potencialas yra pritrenkiantis, tačiau daugumą laiko jėgos yra pusiausvyroje svyruodamos apie nulį. ZPE yra tusčios erdvės energija. Erdvė labiau panasi į krentantį vandens krioklį, o ne tustumą.

Vakuumo parametrai gali kisti (kai kuriems fizikiniams procesams) - tai vakuumo poliarizacija.

Elektromagnetizmas skiriasi nuo gravitacijos: El.dalelės myon ir tau turi elektronų krūvį, bet jų masė simtus kartų didesnė nei elektronų.

"Veikimo masė" ("besvorėms" el.dalelėms).

Stephen Hawking iskėlė idėją, kas "juodosios skylės" spinduliuoja antimateriją.

Nuorodos:

H.E.Puthoff. Can the Vacuum be Engineered for Spaceflight applications, 1997

H.E.Puthoff, S.R.Little, M.Ibison. Engineering the Zero Point Field and Polarizable Vacuum for Interstellar Flight, 2001

Natūrali atranka galioja ir kvantiniame pasaulyje

Objektyvi realybė tikriausiai taip pat yra priklausoma nuo Darvino nusakytų procesų. Panasu, kad kai kurios kvantinės būsenos yra "gyvybingesnės" nei kitos. JAV fizikų grupė įrodė teoremą, paaiskinančią kaip jautrus ir subtilus kvantinis pasaulis sukuria objektyvią, kasdienę realybę.

Jei, kaip teigia kvantinės mechanikos specialistai, pasaulio stebėjimas keičia patį pasaulį, kaip tuomet galima sutarti dėl kazkokių objektyvių tiesų? Kodėl kiekvienas zmogus po savęs nepalieka kiek kitokios pasaulio versijos, su kuria susidurs po jo atėjęs zmogus? Mokslininkai tvirtina, kad taip yra dėl to, jog kai kurios sistemų būsenos yra populiaresnės uz kitas dėl natūralios atrankos kvantinės formos. Mokslininkai tai pavadino kvantiniu darvinizmu. Informacija apie sias būsenas plinta į aplinką. Taigi, ateinantys ir praeinantys aplinkos stebėtojai mato tą patį "palankių būsenų" sukuriamą pasaulio vaizdą.

Mokslininkai zurnalo "Physical Review Letters"straipsnyje teigia, kad jei ne kvantinis darvinizmas, tuomet pasaulis būtų visiskai neprognozuojamas: skirtingi zmonės matytų skirtingas jo versijas. Netgi gyvybės tęstinumas būtų vargiai įmanomas, nes mes nesugebėtume patikimai įvertinti savo aplinkos. Mūsų informacija apie supančią aplinką greičiausiai nesutaptų su kitų zmonių informacija apie tuos pačius dalykus.

Sunkumų atsiranda kuomet bandoma ką nors tiesiogiai suzinoti apie kvantinę sistemą atliekant matavimus. Tai neisvengiamai sutrikdo tiriamą sistemą. "Po matavimo sistemos būsena bus tokia, kokia ji atrodė stebėtojui, tačiau tikriausiai ne tokia, kokia buvo iki stebėjimo pradzios", - sakė Wojciechas Zurekas su kolegomis is Los Alamos nacionalinės laboratorijos (JAV)

Kadangi, pasak W.Zureko, "Visata yra kvantinė is pamatų", si savybė, atrodytų, paneigia objektyvios realybės egzistavimo sąvoką. Tokioje situacijoje kiekvienas į Bekingemo rūmus vos pazvelgęs turistas galėtų pakeistų, tarkime, langų issidėstymą taip, kad kitas turistas langus matytų kiek kitaip, o trečiam turistui antrasis paliktų dar kitokį vaizdą. Tačiau taip, zinoma, nėra. Sis jautrumas stebėjimams kvantiniame lygmenyje (kurį Albertas Einsteinas vaizdziai nupasakojo kaip Dievą, konstruojantį kvantinį pasaulį pagal atsiverčiančią mėtomo kauliuko pusę), makroskopiniame lygmenyje isnyksta. "Kvantiniame lygmenyje Dievas noriai zaidzia kauliukais. Tačiau kai losiama is makroskopinių dalykų, jis zaisti atsisako", - pasakojo mokslininkas. Kaip tai atsitinka?

Los Alamos laboratorijos mokslininkai sistemos savybę vadina "objektyvia", jei ji vienu metu yra tokia pati daugeliui stebėtojų, kurie tą savybę gali pastebėti net nezinodami tiksliai ko iesko ir yra is anksto nesutarę dėl paieskos būdo vienodumo.

Fizikai sutinka, kad makroskopinis, arba klasikinis, pasaulis (kuris, atrodo, yra pastovios, "objektyvios" būsenos) kilęs is daugybę būsenų turinčio kvantinio pasaulio. Kol kas dar prastai suprantamo reiskinio, vadinamo dekoherencija, metu, sąveikaujant dominančios sistemos kvantinėms būsenoms ir jos aplinkai, tos būsenos pateikia vienintelį galimą "atsakymą", suvokiamą kaip objektyvų reiskinį.

"Dekoherencija is kvantinės "kosės" atrenka būsenas, kurios yra stabilios ir apziūrą is aplinkos gali iskęsti nesutrikdytos", - sakė W.Zurekas. Sios ypatingos būsenos vadinamos "zymeklio būsenomis" (pointer state), ir, nors yra kvantinės, jos lyg ir atrodo kaip klasikinės. Pavyzdziui, zymeklio būsenos objektai atrodo taip, lyg erdvėje uzimtu grieztai apibrėztą poziciją, o ne būtų laisvai isskydę erdvėje.

Tradicinio poziūrio į dekoherenciją pagrindas yra idėja, kad aplinkai sutrikdzius kvantinę sistemą, eliminuojamos visos būsenos isskyrus zymeklio būsenas, kurias stebėtojas gali stebėti tiesiogiai. Tačiau mokslininkas su kolegomis pazymi, kad paprastai mes apie sistemą duomenis renkame netiesiogiai, tai yra, mes stebime sistemos poveikį kokiai nors nedidelei aplinkos daliai. Pavyzdziui, jei ziūrime į medį, tai is tikrųjų "matuojame" lapų ir sakų poveikį stebimai sviesai, kuri atsispindi nuo medzio.

Tačiau nebuvo akivaizdu, kad sis netiesioginis matavimas atskleistų vienodas, atsparias dekoherencijai zymeklio būsenas. Jei taip nebūtų, tuomet sių būsenų pastovumas būtų nepakankamas konstruojant objektyvią realybę.

Dabar W.Zurekas su kolegomis įrodė matematinę teoremą, parodančią, kad zymeklio būsenos is tikrųjų atitinka būsenas, stebimas netiesioginio sistemos aplinkos matavimo būdu. "Aplinka modifikuojama taip, kad joje būtų zymeklio būsenos pėdsakas", - sakė mokslininkas. Tačiau vien sio proceso, kurį mokslininkai pavadino "aplinkos indukuota superselekcija", nepakanka, kad būtų garantuotas realybės objektyvumas. Nepakanka, kad zymeklio būsena tiesiog paliktų pėdsaką aplinkoje. Reikia kad tokių zymeklių būtų daug, kad daug stebėtojų galėtų matyti tą patį dalyką vienodai.

Laimė, tai atsitinka savaime, nes kiekvieno asmens stebėjimas priklauso tik nuo mazutės pėdsako aplinkoje dalies. Pavyzdziui, niekada nekyla grėsmė "isnaudoti" visus nuo medzio atsispindinčius fotonus, kad ir kiek zmonių į tą medį beziūrėtų.

Sis zymeklio būsenos pėdsakas "pasidaugina" tiksliai, nes zymeklio būsenos yra stabilios: vieno pėdsako palikimas netrukdo atsirasti kitam pėdsakui. Tai yra panasus į Darvino aprasytąjį atrankos procesas. "Galima sakyti, kad zymeklio būsenos yra pačios gyvybingiausios. Jos isgyvena net ir stebimos is aplinkos ir palieka palikuonis, paveldinčius jų savybes", - sakė W.Zurekas.

"Mūsų darbas parodo, kad aplinka ne tik isgauna informaciją apie sistemos būseną ir laiko ją sau. Is tikrųjų sistema per aplinką pateikia informaciją apie save taip, kad ją tuo pačiu metu nepriklausomai galėtų priimti daug stebėtojų", - sakė fizikas.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Papildomai skaitykite:
Visatos modeliai
Papildomas matavimas
Virpesio-sukinio teorija
Kvantinė mechanika: Triumfas ar mokslo ribotumas?
Tolimojo poveikio reiskinys
Erdvės ratilai: Visatos darinių kilmė
Panspermia: uzkratas is kosmoso
Isilginės bangos ir kelionės laike
Visatos pirmapradis karstis
Rodzeris Boskovičius: aplenkęs savo laiką
"Pioneer" anomalijos
"Wow" signalas

Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Global Lithuanian Net:    san-taka station:

NSO ir Biblija

Biblija - puikus saltinis NSO tyrimams. Pavyzdziui, kas buvo toji zvaigzdė, rodziusi kelią isminčiams į Betliejų? Ir pagaliau "zvaigzdė, kurią jie matė Rytuose, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis" (Mt 2,9). Kokia zvaigzdė ar planeta gali sustoti? O ir Biblijos angelai ir dievas, kalbantis zmonėms, gali būti ateiviai.

O stai istraukos is "Isėjimo knygos", kai zydai bėgo is Egipto:

Is 13, 21 Viespats ėjo pirma jų dieną debesies stulpe, rodydamas kelią, o naktį ugnies stulpe, sviesdamas jiems, kad jie galėtų keliauti dieną ir naktį.

Is 13,22 Jis nepatraukė nuo jų debesies stulpo dieną nė ugnies stulpo naktį.

Is 19,16 Trečiąją dieną, rytui isausus griaudėjo perkūnija ir zaibavo, tamsūs debesys apdengė kalną ir pasigirdo labai stiprus trimito garsas. Visi zmonės stovykloje pradėjo drebėti.

Is 19,17 Mozė isvedė tautą is stovyklos susitikti su Dievu. Jie sustojo kalno papėdėje.

Is 19,18 Visas Sinajaus kalnas buvo apgaubtas dūmų, nes Viespats nuzengė ugnyje ant jo. Dūmai kilo tarsi is krosnies, visas kalnas smarkiai drebėjo.

Is 24,15 Mozė uzkopė į kalną, ir debesis apdengė kalną.

Is 24,16 Viespaties slovė nusileido ant Sinajaus kalno ir pasiliko sesias dienas. Septintą dieną Jis pasaukė Mozę is debesies.

Is 24,17 Viespaties slovė atrodė izraelitams lyg deganti ugnis kalno virsūnėje.

Tačiau dar paslaptingesnė pranaso Ezechielio knyga, prasidedanti paslaptingu regėjimu (pilną istrauką skaitykite čia):

1.1 .Atsivėrė dangūs, ir as mačiau Dievo regėjimus.

Ez 1,4 As mačiau is siaurės kylantį viesulą ir debesis, aplinkui liepsnojo ugnis. Ugnies vidurys spindėjo lyg zėrintis gintaras.

Ez 1,5 Liepsnų viduryje mačiau keturias būtybes. Jų isvaizda buvo panasi į zmogaus.

Ez 1,6 Kiekviena jų turėjo keturis veidus ir keturis sparnus.

Ez 1,7 Jų kojos buvo tiesios, o kojų pėdos panasios į versio kanopas. Būtybės zibėjo kaip islydytas varis.

Ez 1,8 Po jų sparnais keturiuose sonuose buvo zmogaus rankos. Veidus ir sparnus jos turėjo keturiose pusėse.

Ez 1,9 Sparnai lietė vienas kitą. Eidamos jos nesisuko, kiekviena ėjo tiesiai.

Ez 1,10 Visų keturių veidai atrodė taip: priekyje buvo zmogaus veidas, desinėje - liūto veidas, kairėje - versio veidas ir uzpakalyje - erelio veidas.

Ez 1,11 Jų sparnai buvo istiesti ir pakelti į virsų. Du sparnai lietė vienas kitą, kiti du - dengė jų kūnus.

Ez 1,12 Jos ėjo kiekviena tiesiai pirmyn. Kur dvasia norėjo eiti, ten jos ir ėjo, ir eidamos nepasisukdavo.

Ez 1,13 Būtybės atrodė kaip degančios anglys, kaip zibintai. Ugnis judėjo tarp būtybių. Ji buvo labai sviesi, o is jos zybčiojo zaibai.

Ez 1,14 Būtybės judėjo pirmyn ir atgal tarsi zaibai.

Ez 1,15 Ziūrėdamas į būtybes, mačiau ant zemės prie kiekvienos is jų po ratą.

Panasu, kad Ezechielis pamatė kazką tokio, ko jis nesugebėjo suvokti savo protu - ir kiek įmanydamas stengėsi aprasyti pamatytą konstrukciją. Erichas fon Denikenas savo "Dievų vezėčiose" (isleistoje 1968 m.) ją laiko nezemisku skraidančiu objektu. NASA inzinierius Jozefas fon Bliumričas panoro moksliskai paneigti sią hipotezę. Jis buvo labai nepėsčias: "Skylab" sistemų projektų skyriaus vadovas, didesnį gyvenimo dalį praleidęs projektuodamas ir tirdamas lėktuvus ir raketas (tarp jų ir "Shuttle"); uz dalyvavimą Saturn-5 ir Apollon projektuose 1972-ais gavo NASA medalį "Uz ypatingus nuopelnus"; buvo daugelio patentų savininkas.

"As pradėjau skaityti 'Dievų vezėčias' su isankstine nuostata kaip visiską nesąmonę... Tada as susiradau Bibliją, kad perskaityčiau visą tekstą, vis dar įsitikinęs, kad viens-du paneiksiu Denikeno isvadas"... raso jis 1973-ais isleistoje savo knygoje "Ezechielio kosminiai laivai". Tačiau kruopsčiai isstudijavęs Biblijos tekstą, ir jis nusprendė, kad Ezechielis matė kosminį erdvėlaivį. Jis net padarė jo brėzinius, kuriuose "vizija" yra panasi į "Gemini" ar "Apollon" nusileidimo kapsulę, papildomai turinčią malūnsparnio mentes. Jis net padarė isvadą, kad Ezechielio aprasyto laivo charakteristikos yra artimos toms, kurias NASA inzinieriai laiko optimaliomis erdvėlaiviui kylant ar leidziantis.

Pagal Jozefą keturios būtybės nebuvo gyvos - tai buvo 4 kosminio laivo atramos, - kiekviena jų turėjo ratą, galintį judėti pirmyn, atgal ir į sonus. Jų sparnai buvo malūnsparnio propelerio mentės. Besisukančis jos atrodė tarsi būtų susiliejusios į viena.

Ezechielis gali būti ir vienas to laivo "keleivis":

Ez 3,12 Dvasia pakėlė mane, ir uz savęs isgirdau griausmingą balsą: "Palaiminta Viespaties slovė sioje vietoje",

Ez 3,13 taip pat būtybių sparnų slamėjimą ir ratų dundėjimą - tai buvo didelis dundesys.

Ez 3,14 Dvasia pakėlė ir nunesė mane. As nuėjau apkartęs, degančia dvasia, bet Viespaties ranka buvo stipri ant manęs.

Sia tema bus ir daugiau rasinių.

Parinko Rulis

Papildomai skaitykite:
Legendinė Ofyro aukso salis
Biblija ir baznyčios paėmimas
Atsakymai baznyčios paėmimą
Senosios Indijos masinos (yantra)
Senovės Indijos oreivystės priesausris
Nezemiski senosios Indijos personazai
Vaimanika sastra atsiradimo istorija
Vimanų vibruojantieji degalai

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.