Paskaita: Sociologijos sąvoka

Paskaita: Sociologijos sąvoka

Sociologijos mokslo atsiradimas. Sociologijos apibrėzimas, objektas, tikslai. Sociologijos rysys su kitais mokslais. Sociologinės analizės lygiai. Pagrindinės sociologijos teorijos. Sociologija darbo rinkoje.

Sociologijos mokslo atsiradimas

Sociologijos pradininkas prancūzas Augustine Comte (

XVIII a. pab. - XIX a. per labai trumpą laiką globaliniai visuomeniniai procesai fundamentaliai pakeitė visuomenės, jos socialinių grupių ir individų mąstyseną ir elgesį. Visuomenė buvo sukrėsta, suiro viduramzių visuomenės sąranga ir iskilo nauji socialiniai santykiai. Reikėjo naujo visuomenės mokslo, kuris galėtų paaiskinti vykstančius visuomeninius procesus, duoti būdų stebėti visuomenės elgseną, o rezultatus panaudoti visuomenės tobulinimui.

Atsiradimo priezastys:

• Pokyčiai moksle
• Pokyčiai visuomenėje
• Politiniai pokyčiai

Sociologijos apibrėzimas

Sociologija- tai savarankiskas mokslas, besiremiantis empiriniais faktais, moksliniais metodais ir teorija, apie visuomenės socialinius pokyčius ir zmonių santykius po industrinės revoliucijos.

Sociologijos objektas- socialinė realybė. Sociologijos mokslo objektas esi Tu ir Tave supantis pasaulis.

Sociologija tyrinėja dviejų tipų reiskinius:

• socialinę statiką
• socialinę dinamiką

Sociologijai būdinga:

• Atrasti bendrumus
• Pastebėti keistus dalykus įprastuose
• Nuasmeninti dalykus

Sociologijos tikslas:

Sociologijos tikslas nėra iskelti visuomenės klaidas į pavirsių. Sociologijos tikslas yra:

• suprasti
• paaiskinti
• prognozuoti.

Sociologijos analizės lygiai

Sociologai naudoja dviejų lygių analizę:

• mikroanalizė (asmenis ir mazas grupes)
• makroanalizė (didesnes socialines grupes ir procesus- institucijas, bendrijas, visuomenės sroves, tarptautinius santykius, klases, rases, nacijas ir pasaulio sistemas)

Pagrindinės sociologijos teorinės paradigmos:

• funkcionalizmas
• konflikto teorija
• simbolinis interakcionizmas

Funkcionalizmo atstovas- Herbert Spencer

Visuomenė traktuojama kaip sistema, kurios sudėtinės dalys atlieka funkcijas, leidziančias islaikyti visuomenės stabilumą. Visuomenė suvokiama kaip organizmas, sudarytas is daugelio socialinių institutų (seimos, valstybės, religijos, svietimo ir t.t.), kurių kiekvienas atlieka savo funkciją.

H.Spencer'iui evoliucija- tai universalus procesas, vienodai aiskinantis visus pokyčius tiek gamtos aplinkoje, tiek ir socialinius bei individualius reiskinius. Evoliucija yra tarpusavyje nesusijusių vienarūsių (homogenų) transformacija į vienas nuo kito priklausomus nevienarūsius (heterogenus). Evoliuciją, pagal H.Spencer'į, tuo pačiu uztikrina ir kova uz islikimą (socialinis darvinizmas).

Konflikto teorijos atstovas- Karl Marx

Visuomenė aiskinam materialistiskai: jos pagrindas yra materialinė gamyba (bazė), kuri nulemia visuomenės sąmonę (politiką, moralę, teisę, religiją, mokslą, meną), t.y., antstatą. Antstatas atsispindi bazėje. Materialinę gamybą, t.y. bazę, sudaro gamybinės jėgos ir gamybiniai santykiai. Gamybinės jėgos K.Marx'ui yra gamybos priemonės; gamybiniai santykiai apraso ekonominius ir socialinius zmonių tarpusavio santykius.

Visuomenių struktūrą K.Marx'as suveda į dviklasį modelį: proletariatas ir kapitalistai. Nuolatos vyksta klasinis konfliktas. Tai, anot K.Marx'o, yra varomoji istorijos jėga.

Klasinis konfliktas iskyla todėl, kad zmonės pasiskirstę į skirtingas klases pagal jų padėtį ekonominėje sistemoje. Jos neturi bendrų vertybių, be to, kapitalistai siekia viespatauti ir eksploatuoti darbininkus.

Simbolinio interakcionizmo atstovas- Herbert Blumer

Socialinė tarpusavio sąveika yra tiesioginė komunikacija, t.y., keitimasis simboliais. Svarbiausia komunikacijos savybė- zmogaus sugebėjimas suvokti, kuo jį laiko bendravimo partneris ar grupė, ir pagal tai atitinkamai interpretuoti situaciją, reguliuoti savo veiksmus. Svarbiausi simboliai yra zodziai, su jų pagalba suteikiame reiksmę daiktams, kurie be jų prarastų prasmę.

Pagrindiniai simbolinio interakcionizmo principai:

Zmonės skirtingai negu gyvūnai turi gebėjimą mąstyti.

Gebėjimas mąstyti gimsta is socialinės sąveikos.

Per socialinę sąveiką zmonės įsisavina reiksmes ir simbolius, kurie leidzia įgyvendinti gebėjimą mąstyti.

Reiksmės ir simboliai leidzia zmonėms atlikti zmonėms būdingus veiksmus ir sąveikas.

Zmonės gali modifikuoti arba keisti reiksmes ir simbolius, kuriuos jie naudoja atliekant veiksmus ir sąveikas, savo interpretuojamos situacijos pagrindu.

Zmonės sugeba vykdyti sias modifikacijas ir pakeitimus is dalies dėl to,  jog sugeba sąveikauti tarpusavyje, kas leidzia jiems tirti galimas veiksmų kryptis, vertinti savo naudą ir praradimus siame procese bei rinktis vieną is sių krypčių.

Veiksmų ir sąveikos pavyzdziai sudaro grupes ir visuomenes.