6. Paskaita: deviacija ir socialinė kontrolė
Deviantinis elgesys. Deviacija kaip vystimosi procesas. Deviantinio elgesio tipai. Socialinės kontrolės metodai. Formali ir neformali socialinė kontrolė
Kas yra deviantinis 14114e421o elgesys?
Deviantinis elgesys- nukrypęs nuo vyraujančių normų elgesys. Deviacija yra vyraujančių normų pazeidimas. Deviantinis elgesys, socialinė kontrolė ir sankcijos yra glaudziai susiję su tam tikra kultūra. Tai kas priimtina vienoje kultūroje, gali būti visiskai nepriimtina kitoje. Kas yra laikoma deviantiniu elgesiu, priklauso ir nuo laikmečio.
Deviacija kaip vystimosi procesas
Amerikiečių sociologas N.Smelser deviaciją supranta kaip vystimosi procesą, kurį sudaro sie faktoriai:
normų sukūrimas,
normų turinys,
deviantinio poelgio atlikimas,
zmogaus įvardinimas deviantiniu,
stigmatizacija, ("zymės,dėmės atsiradimas")
stigmatizacijos tąsa,
kolektyvinės deviacijos formos.
Deviantinio elgesio tipai
Konformiskumas
2. Inovacija
3. Ritualizmas
4. Atsiskyrimas
5. Maistas
Kodėl egzistuoja deviantinis elgesys?
Sociologijos klasikai:
E.Diurkheim- deviacija zymi struktūroje atsiradusią įtampą, pertrūkį. Deviacija gali būti ateities socialinės struktūros pranasas.
R.Merton deviaciją suvokia kaip socialinės tvarkos krizės atspindį. Deviantinį elgesį apibrėzė kaip socialinių struktūrų veikimo sutrikimą, kai socialinė kontrolė negali suvaldyti stiprių zmogaus biologinių impulsų.
Postūmis į deviaciją ir socializacijos vaidmuo:
Socializacija padeda priartėti prie deviantinio elgesio genezės. Būtent seima yra pagrindinis liudininkas, perduosiantis kultūrinius pavyzdzius būsimai kartai. Tačiau socializacija neapsiriboja tiesioginiu mokymu ir drausminimu. Vaiką veikia socialiniai prototipai, kurių liudininku jis tampa, stebėdamas kasdieninį elgesį ir girdėdamas įprastinius tėvų pokalbius.
Deviantinio elgesio ir biologinio paveldimumo santykis:
Biologinė prigimtis nedaro didelės įtakos visuomeniniam ar antivisuomeniniam zmogaus elgesiui. Iki siol neaptikta tam tikrų fizinių struktūrų ar funkcijų, genų kombinacijų, sekrecijos liaukų, kurios galėtų nulemti zmogaus socialinio elgesio kryptį, determinuoti elgesio tipą ar formą.
Deviantinis elgesys negali būti paveldimas ir dėl tos priezasties, kad nepaveldimos ir socialinės normos, kurios yra tiesiogiai susijusios su siuo elgesiu.
Įsitikinimas, kad deviantai yra kitokie, kad jie skiriasi nuo "normalių" zmonių, yra nekorektiskas. Deviantinis elgesys yra zmogiskas elgesys. Individai retai būna izoliuoti ir labai retai jų veikla nepriklauso nuo aplinkinių zmonių. Dėl sios priezasties individo elgesys negali būti paaiskinamas vien jo asmeninių bruozų, vertybių ar motyvų sąvokomis.
Elgesio formos pasirinkimo pagrindas:
Daugelį asmenybės vertybių kyla veikiau is kolektyvinio (grupinio), bet ne individualaus patyrimo. Grupės padeda individams ne tik islikti, bet neabejotinai daro įtaką ir jų paziūroms ir elgesio formomis (ypač referentinės grupės, kurios normas asmuo pripazįsta kaip savo elgesio orientyrą).
Socialinė kontrolė
Socialinė kontrolė- tai visuomenės normų, vertybių ir sankcijų, naudojamų jų uztikrinimui, visuma.
Socialinę kontrolę galima suprasti kaip visuomenės norą uzkirsti kelią deviantiniam elgesiui, deviantų nubaudimą ir "pataisymą".
Socialinės kontrolės metodai
T.Parsonsas isanalizavo 3 socialinės kontrolės metodus:
Izoliacija.
Socialinės kontrolės tipai
Socialinė kontrolė gali būti formali (įstatymai) ir neformali (socialinis paskatinimas, baudimas, įtikinėjimas, normų pervertinimas).
|
