ALTE DOCUMENTE
|
|
2. Paskaita: socialiniai institutai
Socialinio instituto sąvoka. Disfunkcija socialiniame institute. Institucionalizacija. Socialinių institutų klasifikavimas ir funkcinės ypatybės.
Socialinio instituto sąvoka
Negalima maisyti instituto ir institucijos sąvokų. Institucija: visuomenės įstaiga, zmonių susivienijimas tam tikro tikslo siekti ar nusistojusi visuomeninio santykiavimo forma 19219v2116t . Institutas: mokslinio tyrimo įstaiga arba tam tikras teisiskai sureguliuotas visuomeninių santykių kompleksas.
Sociologijoje socialinis institutas turi kitą prasmę. Zmogus, norėdamas isgyventi, uztikrinti savo egzistavimą, neisvengiamai susiduria su įvairių poreikių tenkinimo problemą. Zmonijos raidoje atsirado ir įsitvirtino organizuotos, formalizuotos pagrindinių poreikių tenkinimo formos, charakteringos kiekvienai visuomenei. Nors poreikių tenkinimo formos gali būti skirtingos ir gali keistis laikui bėgant, poreikiai vadinami universaliais, nes su jų tenkinimo problemomis susiduria kiekvienas zmogus, kiekviena visuomenė.
Socialinis institutas - tai istoriskai susiklosčiusi ir sąlygiskai pastovi visuomenės narių veiklos forma tenkinti universalius poreikius.
Disfunkcija socialiniame institute
Tam, kad socialinis institutas veiktų, reikia, kad taptų asmenybės vidinio pasaulio įsisąmoninta dalimi, būtų internalizuoti jų socializacijos procese, įgydami socialinių rolių ir statusų israiską. Disfunkcija atsiranda, esant nepakankamai aiskiems instituto veiklos tikslams, neapibrėztoms funkcijoms, kritus socialinio instituto prestizui ir autoritetui ir pan. Vienas is aiskesnių disfunkcijos pasireiskimų yra jo veiklos personalizacija- socialinis institutas nustojo vykdyti objektyviai nustatytus poreikius ir tikslus, keisdamas savo funkcijas priklausomai nuo kitų asmenų interesų, jų asmeninių ypatybių ir savybių.
Institucionalizacija
Institucionalizacijos procesas- susiklosčiusios universalių poreikių tenkinimo praktikos įtvirtinimas papročiuose, sociokultūrinėse normose ir teisės aktuose. Tai tvarkos įvedimo, formalizacijos ir standartizacijos procesas. Socialinio instituto veikla turi būti socialiai pripazinta visuomenės narių bendros veiklos.
Socialinių institutų klasifikavimas ir funkcinės ypatybės
Universalus poreikis |
Socialinis institutas, tenkinantis poreikį |
Giminės pratęsimo poreikis | |
Saugumo, socialinės tvarkos uztikrinimo ir valdzios paskirstymo poreikis | |
Apsirūpinimo materialiniais egzistavimo istekliais poreikis | |
Socializacijos arba zmogiskųjų isteklių rengimo poreikis | |
Apsirūpinimo dvasiniais egzistavimo istekliais poreikis |
Seima- vienas pagrindinių socialinių institutų
Seima- tai socialinė grupė, pagrįsta giminystės, santuokos arba įvaikinimo rysiais (santykiai tarp zmonos ir vyro, tėvų, vaikų ir senelių, brolių ir seserų, kitų giminių, gyvenančių kartų).
Seima kaip socialinis institutas yra socialiai
priimtina, socialinėse normose ir teisės
Seimos instituto paskirtis- visuomenės narių reprodukcija, t.y., tęsti zmonių giminę, islaikyti ir auklėti vaikus, organizuoti kasdieninį seimos narių gyvenimą, individų socializaciją per pastovų sociokultūrinių elgesio standartų įsisavinimą bei apibrėztų vertybių ir normų apsaugą.
Seimos ir santuokos tipai:
Seimos institutas Lietuvoje:
Santuokystės lygio mazėjimas.
Gimstamumo mazėjimas.
Gimstamumo ir santuokystės senėjimas.
Ne santuokoje gimusių vaikų dalies didėjimas.
Nepilnų seimų dalies didėjimas.
Sugyventinių arba kohabitacinių porų gausėjimas.
Reorganizuotų seimų gausėjimas.
Savanoriskai bevaikių seimų gausėjimas.
Seimos demografiniai bruozai
Tradicinė seima |
Modernioji seima |
amziuje
|
|
Lietuvos
demografai ir sociologai kalba ne apie seimos isnykimą, bet apie
perėjimą nuo tradicinio seimos modelio prie pliuralistinio seimos
modelio (prie seimos formų įvairovės). Tai esminis seimos
instituto
|