Piliečio vadovas ES institucijoms pazinti

Europos dokumentai

Europos Komisija

Spaudos ir komunikacijos generalinis direktoratas

Rankrastis parengtas 2003 m. birzelio mėn.

Kaip veikia Europos Sąjunga

Piliečio vadovas ES institucijoms pazinti

Europos Sąjunga

Vos per pusę amziaus Europos Sąjunga (ES) pasiekė svarbių dalykų. Savo valstybėms narėms ji uztikrino taiką, o piliečiams - gerovę. Ji sukūrė bendrą Europos valiutą (eurą) ir sienų nedalijamą bendrąją rinką, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. Turėjusi sesias valstybes nares ES issiplėtė iki penkiolikos narių, o dabar rengiasi priimti dar dvylika. Ji tapo galinga jėga pasaulio prekyboje, pasaulio lydere aplinkos apsaugos srityje ir dosniausia besivystančių salių rėmėja.

ES sėkmę nemazai nulėmė tai, kaip ji tvarkosi, būtent jos institucijų (Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos), kurioms padeda daugelis agentūrų ir kitų įstaigų, bendradarbiavimo būdai.

Sioje knygelėje apzvelgiama, ką daro kiekviena institucija, agentūra ar įstaiga ir kaip jos yra organizuotos. Mūsų tikslas - pateikti patogų zinyną, padedantį suprasti, kaip priimami ES sprendimai.

Turinys

Puslapio numeris

Europos Sąjunga: pratarmė

Sutartys ir sprendimų priėmimas

Europos Parlamentas: zmonių balsas

Europos Sąjungos Taryba: valstybių narių balsas

Europos Komisija: bendro intereso skatinimas

Teisingumo Teismas: teisės palaikymas

Audito Rūmai: kad vertai būtų naudojami jūsų pinigai

Europos centrinis bankas: euro valdymas

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas:

pilietinės visuomenės balsas

Regionų komitetas: vietos savivaldos balsas

Europos investicijų bankas: Europos Sąjungos projektų finansavimas

Europos ombudsmenas: jūsų skundų tyrimas

Agentūros

Zvilgsnis į ateitį

Europos Sąjunga: pratarmė

Vos per pusę simtmečio Europos Sąjunga (ES) pasiekė svarbių dalykų. Savo valstybėms narėms ji uztikrino taiką, o piliečiams gerovę. Ji sukūrė bendrą Europos valiutą (eurą) ir sienų nedalijamą bendrąją rinką, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. Turėjusi sesias valstybes nares, ES issiplėtė iki penkiolikos narių, o dabar rengiasi į savo būrį priimti dar dvylika. Ji tapo galinga jėga prekyboje, pasaulio lydere aplinkos apsaugos srityje ir dosniausia besivystančių salių rėmėja.

ES sėkmę nemazai nulėmė unikali jos sandara ir tai, kaip ji veikia. Juk ES nėra federacija kaip Jungtinės Valstijos. Ji nėra ir tiesiog vyriausybių bendradarbiavimo organizacija kaip Jungtinės Tautos. ES sudarančios valstybės (jos valstybės narės) islieka nepriklausomos suverenios valstybės, bet jos telkia suverenitetus, kad 14114o1423o įgytų galią ir tokią įtaką pasaulyje, kokios nė viena is jų atskirai negalėtų turėti.

Telkdamos suverenitetus valstybės narės kai kurias joms priklausančias sprendimų priėmimo galias perduoda Europos institucijoms, kad sprendimai tam tikrais bendro intereso klausimais būtų demokratiskai priimami Europos lygmeniu.

Yra trys pagrindinės sprendimus priimančios institucijos:

Europos Parlamentas, kuris atstovauja ES piliečiams ir yra jų tiesiogiai renkamas;

Europos Sąjungos Taryba, kurioje atstovaujama atskiroms valstybėms narėms;

Europos Komisija, kurios paskirtis palaikyti visos Sąjungos interesus.

Sis "institucijų trikampis" nustato politikos kryptis ir leidzia teisės aktus (direktyvas, reglamentus bei sprendimus), kurie taikomi visoje ES.

Taisyklės ir procedūros, kurių turi laikytis sios institucijos, yra nustatytos sutartyse, dėl kurių susitarė valstybių narių prezidentai ir ministrai pirmininkai ir kurias ratifikavo jų parlamentai.

Is esmės Komisija siūlo ES teisės aktus, o Parlamentas ir Taryba juos priima.

Teisingumo Teismas palaiko ES teisės nustatytą tvarką, o Audito Rūmai tikrina Sąjungos veiklos finansavimą.

Siai sistemai priklauso dar penkios institucijos:

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atstovaujantis pilietinei visuomenei ir socialiniams partneriams;

Regionų komitetas, atstovaujantis regionų ir vietos valdzios institucijoms;

Europos centrinis bankas, atsakingas uz Europos pinigų politiką;

Europos investicijų bankas, finansuojantis ES investicinius projektus;

Europos ombudsmenas, ginantis ES piliečius bei organizacijas nuo netinkamo administravimo.

Be to, yra įsteigtos specializuotosios agentūros tam tikriems techniniams, mokslo ir valdymo uzdaviniams spręsti.

Sioje knygelėje apzvelgiama, ką kiekviena institucija daro ir kaip ji veikia. Tikimasi, kad ji bus naudinga ES dabartinei sprendimų priėmimo sistemai pazinti.

Sutartys ir sprendimų priėmimas

ES pagrindas yra keturios sutartys:

Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutartis, kuri buvo pasirasyta 1951 m. balandzio 18 d. Paryziuje, įsigaliojo 1952 m. liepos 23 d. ir nustojo galioti 2002 m. liepos 23 d.;

Europos ekonominės bendrijos (EEB) steigimo sutartis, kuri buvo pasirasyta 1957 m. kovo 25 d. Romoje ir įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.;

Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) steigimo sutartis, kuri buvo pasirasyta Romoje kartu su EEB sutartimi. Sios dvi sutartys neretai yra vadinamos "Romos sutartimis". Vartojant terminą "Romos sutartis", turima galvoje EEB sutartis;

Europos Sąjungos (ES) sutartis, kuri buvo pasirasyta 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte ir įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.

Pagal pirmąsias tris sutartis buvo sukurtos trys Europos Bendrijos, t. y. bendra sprendimų priėmimo anglių, plieno, atominės energijos ir kituose pagrindiniuose valstybių narių ekonomikos sektoriuose sistema. Bendrijų institucijos, įsteigtos siai sistemai valdyti, 1967 m. buvo sujungtos, taip atsirado viena bendra Komisija ir viena bendra Taryba.

EEB, be ekonominio vaidmens, pamazu perėmė atsakomybę uz daugelį kitų sričių, įskaitant socialinę, aplinkosaugos bei regioninę politiką. Kadangi ji nustojo būti vien ekonomine bendrija, ketvirtoji (Mastrichto) sutartis ją tiesiog pervardijo Europos bendrija (EB).

Mastrichto sutartis taip pat numatė naujas valstybių narių vyriausybių bendradarbiavimo formas, pavyzdziui, gynybos ir teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Papildydama esamą Bendrijų sistemą siuo tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu, Mastrichto sutartis sukūrė naują trimis "ramsčiais" paremtą struktūrą, kuri yra ir politinė, ir ekonominė. Stai taip atrodo Europos Sąjunga (ES).

ES STRUKTŪROS, VAIZDUOJAMOS KAIP SVENTYKLA SU TRIMIS PILIORIAIS ("RAMSČIAIS"), DIAGRAMA

Diagramoje spausdintinas tekstas:

EUROPOS SĄJUNGA

Bendrijų veikimo sritis (dauguma bendros politikos sričių)

Bendra uzsienio ir saugumo politika

Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudziamosiose bylose

SUTARTYS

Paaiskinamasis tekstas:

ES remiasi Sutartimis. Trys jos "ramsčiai" - tai skirtingos politikos sritys, turinčios skirtingas sprendimų priėmimo sistemas.

Sutartys yra visko, ką ES daro, pamatas. Prireikus Sutartis keisti, sį darbą atlieka speciali ES valstybių narių vyriausybių konferencija (tarpvyriausybinė konferencija, arba TVK).

Sutartys buvo is dalies keičiamos kiekvieną kartą, kai įstodavo naujų valstybių narių. Be to, beveik kiekvieną desimtmetį Sutartys buvo is dalies keičiamos siekiant pertvarkyti ES institucijas ir nustatyti naujas jų atsakomybės sritis.

Suvestinis Europos aktas (SEA) buvo pasirasytas 1986 m. vasario mėn. ir įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d. Jis is dalies pakeitė EEB sutartį ir davė postūmį baigti kurti bendrąją rinką.

Amsterdamo sutartis buvo pasirasyta 1997 m. spalio 2 d. ir įsigaliojo 1999 m. geguzės 1 d. Ji is dalies pakeitė ES ir EB sutartis bei sunumeravo ES sutarties straipsnius (jie buvo zymėti raidėmis).

Nicos sutartis buvo pasirasyta 2001 m. vasario 26 d. ir įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d. Ji dar kartą is dalies pakeitė kitas Sutartis ir parengė ES institucijų sistemą taip, kad si galėtų veiksmingai veikti 2004 m. įstojus naujoms valstybėms narėms.

Trys tarybos: kaip jas atskirti? [įrėmintas tekstas]

Europos institucijas nesunku supainioti, ypač kai skirtingos institucijos turi labai panasius pavadinimus - tokius kaip sios trys tarybos.

Europos Sąjungos Vadovų Taryba

Ją sudaro visų ES valstybių ir jų vyriausybių vadovai (t. y. prezidentai ir (arba) ministrai pirmininkai) bei Europos Komisijos pirmininkas. Europos Sąjungos Vadovų Taryba renkasi keturis kartus per metus tartis dėl visa apimančios ES politikos ir aptarti pazangos. Tai yra auksčiausiojo rango ES politinė institucija, dėl to tokie jos posėdziai daznai vadinami "virsūnių susitikimais".

Europos Sąjungos Taryba

Si institucija yra sudaryta is kiekvienos ES valstybės narės vyriausybės ministrų, dėl to anksčiau ji vadinta Ministrų Taryba. Taryba reguliariai renkasi priimti issamių sprendimų ir Sąjungos teisės aktų. Issamesnį jos veiklos apibūdinimą rasite tolesniuose sios knygelės puslapiuose.

Europos Taryba

Tai visai ne ES institucija - ji yra tarpvyriausybinė organizacija, kurios tikslas, be kita ko, yra ginti zmogaus teises, remti Europos kultūros įvairovę ir kovoti su tokiais socialiniais reiskiniais kaip rasiniai prietarai ir netolerancija. Europos Taryba buvo įsteigta 1949 m., ir vienas jos ankstesnių įgyvendintų sumanymų - parengta Europos zmogaus teisių konvencija. Kad piliečiai galėtų naudotis toje konvencijoje nustatytomis teisėmis, ji įsteigė Europos Zmogaus Teisių Teismą. Dabar Europos Tarybai priklauso 44 valstybės narės, tarp jų - visos ES valstybės, o jos būstinė Palais de l'Europe yra Strasbūre (Prancūzija).

ĮRĖMINTO TEKSTO PABAIGA

Sprendimus ES lygmeniu priima įvairios Sąjungos institucijos, visų pirma:

Europos Komisija,

Europos Parlamentas,

Europos Sąjungos Taryba.

Europos Komisija siūlo naujus teisės aktus, bet juos priima Taryba ir Parlamentas. Kitos institucijos taip pat turi atlikti tam tikrus vaidmenis konkrečiose srityse, bet tai bus issamiau paaiskinta tolesniuose sios knygelės puslapiuose.

ES sprendimų priėmimo taisyklės ir procedūros yra nustatytos Sutartyse. Kiekvienas ES teisės aktas yra grindziamas konkrečiu Sutarties straipsniu, vadinamu teisės akto "teisiniu pagrindu".

Yra trys pagrindinės naujų ES teisės aktų priėmimo procedūros:

konsultavimasis,

pritarimas,

bendras sprendimas.

Is esmės jų skirtumai priklauso nuo to, kokia yra Parlamento sąveika su Taryba. Jei taikoma konsultavimosi procedūra, Parlamentas pateikia tik savo nuomonę, o jei taikoma bendro sprendimo procedūra, Parlamentas teisės aktų leidimo galia naudojasi kartu su Taryba. Europos Komisija, siūlydama naują teisės aktą, turi pasirinkti, kuri procedūra turi būti taikoma. Pasirinkimas priklauso nuo pasiūlymo teisinio pagrindo, kitais zodziais sakant, nuo to, kuriuo Sutarties straipsniu jis grindziamas.

Toliau sios trys procedūros apibūdinamos issamiau.

Konsultavimasis

Taikydama konsultavimosi procedūrą Komisija savo pasiūlymą siunčia ir Tarybai, ir Parlamentui, bet Taryba turi oficialiai konsultuotis su Parlamentu ir kitomis institucijomis, tokiomis kaip Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, kurių nuomonės yra sudedamoji ES sprendimų priėmimo dalis.

Kai kuriais atvejais konsultavimasis yra privalomas, nes jo reikia atsizvelgiant į teisinį pagrindą, ir pasiūlymas negali būti priimtas, jei Parlamentas nepateikia nuomonės. Kitais atvejais konsultavimasis nėra būtinas, ir Komisija tik pasiūlo Tarybai konsultuotis su Parlamentu.

Visais atvejais Parlamentas gali:

patvirtinti Komisijos pasiūlymą,

jį atmesti

arba prasyti jį pataisyti.

Jei Parlamentas praso pasiūlymą pataisyti, Komisija apsvarsto visus jo pasiūlytus pakeitimus. Sutikusi su kuriais nors is tų pasiūlytų pakeitimų, ji siunčia Tarybai pataisytą pasiūlymą.

Taryba isnagrinėja pataisytą pasiūlymą ir arba jį priima tokį, koks yra, arba dar keičia. Sioje procedūroje, kaip ir visose kitose, jeigu Taryba keičia Komisijos pasiūlymą, sį sprendimą ji turi priimti vienbalsiai.

Sritys, kuriose taikoma konsultavimosi procedūra:

policijos ir teismų bendradarbiavimas baudziamosiose bylose,

Sutarčių keitimas,

diskriminavimas dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar politinių įsitikinimų, negalios, amziaus ar seksualinės orientacijos,

ES pilietybė,

zemės ūkis,

vizos, prieglobsčio teikimas, imigracija ir kitos su laisvu asmenų judėjimu susijusios politikos sritys,

transportas (tais atvejais, kai tai turės didelį poveikį tam tikriems regionams),

konkurencijos taisyklės,

mokesčiai,

ekonomikos politika,

sustiprintas bendradarbiavimas, t. y. susitarimas, pagal kurį valstybių narių grupė gali tam tikroje srityje imtis bendros veiklos, net jeigu kitos kol kas nenori prie jų prisidėti.

Kai kuriose srityse, pvz., mokesčių, Tarybos sprendimai turi būti priimami vienbalsiai.

Pritarimas

Laikydamasi pritarimo procedūros Taryba, pries priimdama tam tikrus labai svarbius sprendimus, turi gauti Europos Parlamento pritarimą.

Procedūra yra tokia pat kaip ir konsultavimosi atveju, isskyrus tai, kad Parlamentas negali daryti pataisų: tam tikram pasiūlymui jis arba pritaria, arba nepritaria. Pritarimas (arba sutikimas) duodamas balsavusių Parlamento narių absoliučia balsų dauguma.

Sritys, kuriose taikoma pritarimo procedūra:

konkretūs Europos centrinio banko uzdaviniai,

Europos centrinių bankų sistemos arba Europos centrinio banko statutų keitimas,

struktūriniai ir sanglaudos fondai,

vienoda Europos Parlamento rinkimų tvarka,

tam tikri tarptautiniai susitarimai,

naujų valstybių narių stojimas.

Bendras sprendimas

Laikydamiesi bendro sprendimo procedūros Parlamentas ir Taryba kartu naudojasi teisės aktų leidimo galia. Komisija savo pasiūlymą siunčia abiem institucijoms. Jos jį du kartus paeiliui svarsto ir nagrinėja. Jei negali sutarti dėl pasiūlymo, sis perduodamas taikinimo komitetui, kurį sudaro po lygiai Tarybos ir Parlamento atstovų. Komiteto posėdziuose lankosi ir diskusijose dalyvauja Komisijos atstovai. Komitetui parengus susitarimą, sutartas tekstas siunčiamas Parlamentui ir Tarybai svarstyti trečią kartą, kad jie pagaliau galėtų jį priimti kaip teisės aktą.

Detaliau si procedūra atrodo taip:

TEKSTAS DIAGRAMOS LANGELIUOSE

Komisijos pasiūlymas Europos Parlamentui ir Ministrų Tarybai

Parlamento nuomonė: Komisija pataiso savo pasiūlymą

Taryba patvirtina visas Parlamento pataisas ir priima teisės aktą.

Parlamentas patvirtina pasiūlymą. Taryba gali priimti teisės aktą.

Taryba kvalifikuota balsų dauguma nustato bendrąją poziciją. Komisija paskelbia pranesimą apie bendrąją poziciją.

Parlamentas nagrinėja bendrąją Tarybos poziciją.

Parlamentas patvirtina bendrąją poziciją arba nesiima jokių veiksmų.

Teisės aktas priimamas.

Parlamentas absoliučia balsų dauguma atmeta Tarybos bendrąją poziciją. Teisės aktas nepriimamas.

Parlamentas absoliučia balsų dauguma siūlo pataisas.

Komisijos nuomonė

Taryba nepatvirtina visų Parlamento pataisų. Tarybos pirmininkas kartu su Parlamento pirmininku susaukia taikinimo komitetą. Jo darbe dalyvauja Komisija.

Taryba patvirtina visas Parlamento pataisas. Teisės aktas priimamas.

Taikinimo komitetas parengia susitarimą. Parlamentas ir Taryba atitinkamai absoliučia ir kvalifikuota balsų dauguma priima teisės aktą. Jei viena is dviejų institucijų nepritaria, teisės aktas nepriimamas.

Taikinimo komitetas nepasiekia susitarimo. Teisės aktas nepriimamas.

TEKSTO DIAGRAMOS LANGELIUOSE PABAIGA

PAGRINDINIO TEKSTO TĘSINYS:

Sritys, kuriose taikoma bendro sprendimo procedūra:

nediskriminavimas dėl (nacionalinės) pilietybės,

teisė persikelti ir gyventi,

laisvas darbuotojų judėjimas,

darbuotojų migrantų socialinė apsauga,

įsisteigimo laisvė,

transportas,

vidaus rinka,

uzimtumas,

muitinių bendradarbiavimas,

kova su socialine atskirtimi,

vienodos galimybės ir vienodas vertinimas,

sprendimų dėl Europos socialinio fondo įgyvendinimas,

svietimas,

profesinis mokymas,

kultūra,

sveikata,

vartotojų apsauga,

transeuropiniai tinklai,

sprendimų dėl Europos regioninės plėtros fondo įgyvendinimas,

mokslo tyrimai,

aplinka,

skaidrumas,

sukčiavimo prevencija ir kova su juo,

statistika,

duomenų apsaugos patariamojo organo steigimas.

Europos Parlamentas: zmonių balsas

Svarbiausia informacija

Vaidmuo:  tiesiogiai renkama ES teisės aktų leidybos institucija

Kiti rinkimai: 2004 m. birzelio mėn.

Posėdziai:  plenarinės sesijos kas mėnesį vyksta Strasbūre, komitetų posėdziai ir

papildomos sesijos - Briuselyje

Adresas: Plateau du Kirchberg, B.P. 1601, L-2929 Luxembourg

Telefonas: (+352) 43001

Internetas: www.europarl.eu.int

Europos Parlamento (EP) nariai salėje sėdi susiskirstę ne pagal valstybes, o pagal Europos politines grupes (frakcijas), kurios telkia visas pagrindines ES valstybėse narėse veikiančias politines partijas.

LENTELĖ: Politinėms grupėms priklausančių vietų skaičius, 2003 m. balandzio 1 d.

Parlamento istakos yra siejamos su praėjusio simtmečio sestuoju desimtmečiu ir Bendrijų steigimo sutartimis. Nuo 1979 m. EP narius tiesiogiai renka piliečiai, kuriems jie atstovauja.

Parlamento rinkimai rengiami kas penkeri metai, o balsavimo teisę turi kiekvienas ES pilietis, įregistruotas kaip rinkėjas. Taigi diskusijose su kitomis ES institucijomis Parlamentas isreiskia 380 milijonų Sąjungos piliečių demokratinę valią ir atstovauja jų interesams.

Vietų skaičius pagal valstybes

Abėcėlės tvarka pagal valstybės pavadinimą jos kalba)

Kur yra Parlamento buveinė?

Europos Parlamentas dirba Prancūzijoje, Belgijoje ir Liuksemburge.

Plenarinės sesijos, kuriose dalyvauja visi EP nariai, kas mėnesį vyksta Strasbūre (Prancūzija), kur yra Parlamento pagrindinė būstinė. Parlamento komitetai posėdziauja ir papildomos plenarinės sesijos rengiamos Briuselyje (Belgija), o Liuksemburge yra jo administracinės įstaigos (Generalinis sekretoriatas).

Ką Parlamentas veikia?

Parlamentas vykdo tris svarbiausias funkcijas:

Jis kartu su Taryba naudojasi teisės aktų leidimo galia. Tai, kad jis yra tiesiogiai renkamas, padeda uztikrinti ES teisės demokratinį teisėtumą.

Jis vykdo visų ES institucijų, svarbiausia - Komisijos - demokratinę kontrolę. Jis turi įgaliojimus pritarti arba nepritarti Komisijos narių kandidatūroms ir gali pareiksti nepasitikėjimą visa Komisija.

Kartu su Taryba jam priklauso įgaliojimai tvirtinti ES biudzetą, todėl jis turi įtakos ES islaidoms. Baigdamas procedūrą, jis patvirtina arba atmeta visą biudzetą.

Sios trys funkcijos issamiau apibūdinamos toliau.

Teisės aktų leidimo galia

Priimant ES teisės aktus dazniausiai taikoma bendro sprendimo procedūra (zr. pirmesnį skyrelį apie sprendimų priėmimą ES). Siais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba lygiosiomis dalyvauja teisės aktų leidimo procese, o priimti teisės aktai yra bendri Tarybos ir Parlamento teisės aktai. Tokia procedūra taikoma priimant daugelį įvairias sritis reglamentuojančių teisės aktų.

Dėl daugelio kitų pasiūlymų su Parlamentu turi būti konsultuojamasi, o tam tikriems svarbiems politiniams ar instituciniams sprendimams priimti reikia jo pritarimo.

Nagrinėdamas Komisijos metinę darbo programą, svarstydamas, kokius naujus teisės aktus reikėtų priimti, ir prasydamas Komisijos teikti pasiūlymus Parlamentas taip pat paskatina rengti naujus teisės aktus.

Demokratinė kontrolė

Parlamentas vykdo kitų Europos Sąjungos institucijų demokratinę kontrolę, arba prieziūrą. Tai jis daro keliais būdais.

Pirma, kai turi būti skiriama nauja Komisija, Parlamentas apklausia visus numatytus naujus Komisijos narius ir jos pirmininką (juos siūlo valstybės narės). Jie negali būti paskirti, jei jų nepatvirtina Parlamentas.

Antra, Komisija yra politiskai atskaitinga Parlamentui, kuris gali jai pareiksti nepasitikėjimą, ir tuomet visa Komisija privalo atsistatydinti.

Apskritai kalbant, Parlamentas Komisiją kontroliuoja reguliariai svarstydamas jos atsiųstas ataskaitas (bendrąją ataskaitą, biudzeto vykdymo, Bendrijos teisės taikymo ataskaitas ir pan.). Be to, EP nariai nuolat rastu ir zodziu teikia Komisijai uzklausas.

Komisijos nariai, lankydamiesi Parlamento plenarinėse sesijose ir parlamentinių komitetų posėdziuose, palaiko sių dviejų institucijų nuolatinį dialogą.

Parlamentas stebi ir Tarybos darbą: EP nariai reguliariai rastu ir zodziu teikia Tarybai uzklausas, o Tarybos pirmininkas lankosi plenarinėse sesijose ir dalyvauja svarbiuose debatuose.

Tam tikrose srityse, tokiose kaip bendra uzsienio ir saugumo politika ar teismų bendradarbiavimas, taip pat kai kuriais bendro intereso klausimais, pavyzdziui, prieglobsčio ir imigracijos politika, kovos su piktnaudziavimu narkotikais, sukčiavimu ir tarptautiniu nusikalstamumu priemonės, Parlamentas glaudziai bendradarbiauja su Taryba. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė visais siais klausimais teikia Parlamentui informaciją.

Demokratinę kontrolę Parlamentas taip pat vykdo nagrinėdamas piliečių peticijas ir steigdamas laikinuosius tyrimo komitetus.

Galiausiai Parlamentas teikia medziagą kiekvienam vadinamajam ES virsūnių susitikimui (Europos Sąjungos Vadovų Tarybos posėdziams). Kiekvieno tokio susitikimo pradzioje Parlamento pirmininko yra paprasoma isdėstyti Parlamento poziūrį į aktualius ar susirūpinimą keliančius reikalus bei pasisakyti Europos Sąjungos Vadovų Tarybos darbotvarkės klausimais.

Įtaka ES biudzetui

ES metinį biudzetą tvirtina ir Parlamentas, ir Europos Sąjungos Taryba (zr. toliau). Parlamentas du kartus paeiliui svarsto jį ir diskutuoja dėl jo rengiamuose debatuose. Biudzetas nepatvirtinamas tol, kol po juo nepasiraso Parlamento pirmininkas.

Parlamento Biudzeto kontrolės komitetas (sutrumpintai vadinamas COCOBU) stebi, kaip tvarkomos biudzeto lėsos, ir Parlamentas kasmet sprendzia, ar patvirtinti praėjusių finansinių metų biudzeto vykdymą, uz kurį yra atsakinga Komisija. Sis patvirtinimo procesas dar vadinamas "atleidimu nuo atsakomybės".

Kaip organizuojamas Parlamento darbas?

Yra du pagrindiniai Parlamento darbo etapai:

Rengimasis plenarinei sesijai. Jis vyksta nariams issiskirsčius į įvairius Parlamento komitetus, kurie specializuojasi konkrečiose ES veiklos srityse. Debatams numatomais klausimais diskutuoja ir politinės grupės.

Pati plenarinė sesija. Plenarinės sesijos, į kurias renkasi visi nariai, paprastai vyksta Strasbūre (vieną savaitę per mėnesį) ir kartais Briuselyje (dvi dienas). Per sias sesijas Parlamentas pries priimdamas sprendimą dėl viso teksto nagrinėja pasiūlytus teisės aktus ir balsuoja dėl jų pataisų.

Parlamentas į darbotvarkę dar gali įtraukti Tarybos ar Komisijos atsiųstus pranesimus arba klausimus, susijusius su tuo, kas vyksta ES ar kitose salyse.

Europos Sąjungos Taryba: valstybių narių balsas

Svarbiausia informacija

Vaidmuo:  valstybėms narėms atstovaujanti ES teisės aktų leidybos institucija

Nariai: po vieną ministrą is kiekvienos ES valstybės

Pirmininkaujanti

valstybė narė: pagal rotacijos principą keičiasi kas sesi mėnesiai

Posėdziai:  Briuselyje (Belgija), isskyrus balandį, birzelį ir spalį, kai posėdziai vyksta Liuksemburge

Adresas: Rue de la Loi/Weststraat, 175, B-1048 Brussels

Telefonas: (+32-2) 285 61 11

Internetas: ue.eu.int

Taryba yra svarbiausia ES sprendimų priėmimo institucija. Kaip ir Europos Parlamentas, Taryba buvo įsteigta pagal steigimo sutartis praėjusio amziaus sestajame desimtmetyje. Ji atstovauja valstybėms narėms, o jos posėdziuose dalyvauja po vieną kiekvienos ES valstybės narės vyriausybės ministrą.

Kurie ministrai į kokius posėdzius vyksta, tai priklauso nuo klausimų, įrasytų į jų darbotvarkę. Jei, pavyzdziui, Taryba turi svarstyti aplinkos klausimus, posėdyje dalyvauja kiekvienos ES valstybės narės aplinkos ministrai, ir ji vadinama "Aplinkos taryba".

ES santykiai su visu kitu pasauliu yra aptariami Bendrųjų reikalų ir isorės santykių taryboje. Bet si Taryba yra atsakinga ir uz bendruosius politikos klausimus, dėl to jos posėdziuose dalyvauja tas ministras ar valstybės sekretorius, kuriuos parenka kiekviena vyriausybė.

Is viso yra devynios Tarybos:

Bendrųjų reikalų ir isorės santykių,

Ekonomikos ir finansų (ECOFIN),

Teisingumo ir vidaus reikalų,

Darbo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų,

Konkurencijos (vidaus rinkos, pramonės ir mokslo tyrimų),

Transporto, telekomunikacijų ir energetikos,

Zemės ūkio ir zuvininkystės,

Aplinkos,

Svietimo, jaunimo ir kultūros.

Nepaisant to, Taryba islieka viena institucija.

Kiekvienas Tarybos darbe dalyvaujantis ministras turi įgaliojimus savo vyriausybės vardu prisiimti įsipareigojimus. Kitais zodziais sakant, ministras pasiraso visos vyriausybės vardu. Be to, kiekvienas ministras Taryboje yra atskaitingas savo valstybės parlamentui ir piliečiams, kuriems tas parlamentas atstovauja. Tai uztikrina Tarybos sprendimų demokratinį teisėtumą.

Ką Taryba veikia?

Taryba turi sesis svarbiausius įgaliojimus:

Priimti ES teisės aktus. Daugelyje sričių ji juos priima kartu su Europos Parlamentu.

Koordinuoti valstybių narių bendras ekonomikos politikos kryptis.

Sudaryti ES tarptautinius susitarimus su viena ar daugiau valstybių arba tarptautinių organizacijų.

Kartu su Europos Parlamentu tvirtinti ES biudzetą.

Pagal Europos Sąjungos Vadovų Tarybos nustatytas gaires plėtoti ES bendrą uzsienio ir saugumo politiką (BUSP, issamiau zr. toliau).

Koordinuoti valstybių narių teismų ir policijos pajėgų bendradarbiavimą baudziamosiose bylose (zr. tolesnį skyrelį "Teisingumas ir vidaus reikalai (TVR)").

Daugelis is sių įgaliojimų yra susiję su Bendrijos sritimi, t. y. su tomis veiklos sritimis, kuriose valstybės narės yra nusprendusios sutelkti savo suverenitetą ir sprendimų priėmimo galias perduoti ES institucijoms. Si sritis tai ES pirmasis "ramstis".

Tačiau paskutiniai du įgaliojimai yra daugiausia susiję su sritimis, kuriose valstybės narės nėra perdavusios savo galių, o tiesiog veikia kartu. Tai vadinamasis tarpvyriausybinis bendradarbiavimas, apimantis ES antrąjį ir trečiąjį "ramsčius" (BUSP ir policijos ir teismų bendradarbiavimas baudziamosiose bylose).

Tarybos darbas issamiau apibūdinamas toliau.

Teisės aktų leidimas

Daugumą ES teisės aktų Taryba priima kartu su Europos Parlamentu (zr. pirmesnį skyrelį apie sprendimų priėmimą ES).

Paprastai Taryba teisės aktus priima tik remdamasi Komisijos pasiūlymu, o Komisija paprastai yra atsakinga uz tai, kad būtų uztikrintas tinkamas priimtų teisės aktų taikymas.

Valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimas

ES valstybės narės yra nusprendusios, jog jos nori, kad visa apimanti ekonomikos politika būtų grindziama glaudziu jų nacionalinės ekonomikos politikos koordinavimu. Sį koordinavimo darbą atlieka ekonomikos ir finansų ministrai, kurie kolektyviai sudaro Ekonomikos ir finansų tarybą (ECOFIN).

Tarptautinių susitarimų sudarymas

Kiekvienais metais Taryba sudaro (t. y. oficialiai pasiraso) daugelį ES susitarimų su Sąjungai nepriklausančiomis valstybėmis, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis. Sie susitarimai gali apimti plačias sritis, tokias kaip prekyba, bendradarbiavimas ir vystymosi rėmimas, arba jie gali būti susiję su labai konkrečiomis sritimis, tokiomis kaip tekstilė, zuvininkystė, mokslas ir technologijos, transportas ir pan.

Be to, Taryba gali sudaryti ES valstybių narių konvencijas tokiose srityse kaip mokesčiai, įmonių teisė ar konsulinė apsauga. Konvencijos taip pat gali būti susijusios su bendradarbiavimu teisingumo ir vidaus reikalų srityse (zr. toliau).

ES biudzeto tvirtinimas

ES metinį biudzetą Taryba tvirtina kartu su Europos Parlamentu. Jei sios dvi institucijos nesutaria, taisyklės leidzia Tarybai priimti galutinį sprendimą dėl vadinamųjų privalomųjų islaidų (tai daugiausia islaidos zemės ūkiui ir islaidos, atsirandančios dėl tarptautinių susitarimų su ES nepriklausančiomis valstybėmis), o Parlamentas lemiamą zodį turi tarti dėl neprivalomųjų islaidų ir dėl viso biudzeto galutinio patvirtinimo.

Bendra uzsienio ir saugumo politika

Valstybės narės siekia nustatyti bendrą uzsienio ir saugumo politiką (BUSP). Bet uzsienio politika, saugumas ir gynyba yra reikalai, kuriuos kiekviena ES valstybė narė tvarko savarankiskai. Jos siose srityse nėra sutelkusios savo nacionalinio suvereniteto, dėl to Parlamento ir Komisijos vaidmuo čia tėra ribotas. Tačiau ES valstybės narės gali daugiau pasiekti siose srityse veikdamos isvien, ir Taryba yra pagrindinis forumas, kuriame vyksta vadinamasis tarpvyriausybinis bendradarbiavimas.

Kad ES galėtų veiksmingai reaguoti kilus tarptautinėms krizėms, Europos Sąjungos Vadovų Taryba nusprendė (1999 m. gruodzio mėn. Helsinkio susitikime), kad ES sukurs 60 000 karių greitojo reagavimo pajėgas, kurias būtų galima per 60 dienų dislokuoti bet kuriame regione ir ten bent metus islaikyti.

Tai nebus Europos kariuomenė. Karinis personalas isliks savo nacionalinėse karinėse pajėgose, bus pavaldus valstybių narių karinei vadovybei ir atliks tik humanitarinės pagalbos teikimo, gelbėjimo, taikos palaikymo ir kitas krizių valdymo uzduotis.

Kad kilus krizei būtų galima ją politiniu atzvilgiu kontroliuoti ir turėti veiklos strategiją, Europos Sąjungos Vadovų Taryba nusprendė (2000 m. gruodzio mėn. Nicoje) sukurti Europos Sąjungos Tarybai pavaldzias nuolatines politines ir karines struktūras. Sios naujosios struktūros yra:

Politinis ir saugumo komitetas (PSK),

Europos Sąjungos Karinis komitetas (ESKK) ir

Europos Sąjungos Karinis stabas (ESKS), sudarytas is valstybių narių prie Tarybos sekretoriato komandiruotų karo ekspertų.

ESKS kariniu atzvilgiu yra pavaldus ESKK, kuriam jis padeda.

2002 m. buvo įsteigti du padaliniai konkrečioms techninėms ir mokslinėms bendros uzsienio ir saugumo politikos uzduotims atlikti:

Europos saugumo studijų institutas (www.iss-eu.org), veikiantis Paryziuje (Prancūzija);

Europos Sąjungos Palydovų centras (www.eusc.org), veikiantis Torejon de Ardoze (Ispanija).

Teisingumas ir vidaus reikalai (TVR)

Narkotikai, terorizmas, tarptautinis sukčiavimas, prekyba zmonėmis ir seksualinis vaikų isnaudojimas visos sios problemos Europos piliečiams kelia didelį nerimą. Tai yra valstybių sienas perzengianti nusikalstama veikla, ir tik valstybių sienas perzengiantis bendradarbiavimas gali padėti veiksmingai spręsti minėtas problemas. Jei Europa yra pasiryzusi veikti ir visiems savo piliečiams visoje ES sudaryti vienodas galimybes naudotis pilietiniu teisingumu, visų ES valstybių narių teismai, muitinių pareigūnai ir imigracijos tarnybos turi dirbti isvien.

Jie turi uztikrinti, pavyzdziui, kad:

teismo sprendimas dėl istuokos ar vaiko globos, priimtas vienoje ES valstybėje, būtų pripazintas visose kitose ES valstybėse;

ES isorės sienos būtų gerai policijos saugomos;

muitinės pareigūnai ir policija keistųsi informacija apie įtariamus prekiautojus narkotikais arba apie asmenis, besiverčiančius neteisėtu zmonių vezimu;

prieglobsčio prasytojai visoje ES būtų vertinami vienodai ir su jais būtų elgiamasi vienodai, taip uzkertant kelią "ieskojimui, kur naudingiau gauti prieglobstį".

Siuos ir panasius klausimus, priskiriamus teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) sritims, svarsto teisingumo ir vidaus reikalų ministrai, kurie visi kartu sudaro Teisingumo ir vidaus reikalų tarybą.

Kaip organizuojamas Tarybos darbas?

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER)

Kiekviena ES valstybė narė Briuselyje turi nuolatinę atstovybę, kuri jai atstovauja ir jos nacionalinius interesus gina ES lygmeniu. Kiekvienos atstovybės vadovas is tikrųjų yra savosios salies ambasadorius Sąjungoje.

Sie ambasadoriai (vadinami "nuolatiniais atstovais") kas savaitę renkasi kaip Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER jo prancūzisko pavadinimo santrumpa). Sio komiteto paskirtis parengti Tarybos darbą, isskyrus zemės ūkio reikalus, kuriais rūpinasi Specialusis zemės ūkio komitetas. Jam padeda daugelis is valstybių narių administracijos pareigūnų sudarytų darbo grupių.

Pirmininkavimas Tarybai

Tarybai pagal rotacijos principą kas sesi mėnesiai pirmininkauja vis kita valstybė narė. Kitais zodziais sakant, kiekviena ES valstybė is eilės perima atsakomybę uz Tarybos darbotvarkę ir sesis mėnesius pirmininkauja jos posėdziams, skatindama teisės aktų leidimą bei politinius sprendimus bei tarpininkaudama valstybių narių kompromisiniams susitarimams.

Pirmininkavimo eilė 2003 2006 m.:

Pirmoji metų pusė: Graikija

Antroji metų pusė: Italija

Pirmoji metų pusė: Airija

Antroji metų pusė: Nyderlandai

Pirmoji metų pusė: Liuksemburgas

Antroji metų pusė: Jungtinė Karalystė

Pirmoji metų pusė: Austrija

Antroji metų pusė: Suomija

Jei, pavyzdziui, Aplinkos tarybą numatoma susaukti 2006 m. antrojoje pusėje, jai pirmininkaus Suomijos aplinkos ministras, nes Suomija tuo metu bus Tarybai pirmininkaujanti valstybė.

Generalinis sekretoriatas

Pirmininkaujančiai valstybei padeda Generalinis sekretoriatas, kuris rengia ir visais lygmenimis uztikrina sklandų Tarybos darbą.

1999 m. Tarybos generaliniu sekretoriumi buvo paskirtas Javier Solana. Jis taip pat yra vyriausiasis įgaliotinis bendrai uzsienio bei saugumo politikai (BUSP) ir, eidamas sias pareigas, padeda Tarybai rengti politinius sprendimus bei juos įgyvendinti. Jis taip pat Tarybos vardu dalyvauja politiniame dialoge su ES nepriklausančiomis valstybėmis.

Generaliniam sekretoriui padeda jo pavaduotojas, kuris yra atsakingas uz vadovavimą Generaliniam sekretoriatui.

Kiek kuri valstybė turi balsų?

Sprendimai Taryboje yra priimami balsavimu. Kuo daugiau yra valstybės gyventojų, tuo daugiau balsų ji turi. Bet balsų skaičius nėra tiksliai proporcingas, jis palankiai priderintas maziau gyventojų turinčioms valstybėms.

Iki 2004 m. geguzės 1 d. kiekvienos valstybės balsai skaičiuojami taip:

Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija  10

Ispanija  8

Belgija, Graikija, Nyderlandai ir Portugalija 5

Austrija ir Svedija 4

Airija, Danija ir Suomija 3

Liuksemburgas  2

IS VISO: 87

Nuo 2004 m. geguzės 1 d. (kai į ES jau įstos naujos valstybės narės) iki tų pačių metų spalio 31 d. galioja pereinamojo laikotarpio susitarimai dėl balsų "svorio" keitimo.

Nuo 2004 m. lapkričio 1 d. kiekvienos valstybės (taip pat ir kiekvienos naujos valstybės narės) balsai bus skaičiuojami taip:

Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija  29

Ispanija ir Lenkija 27

Nyderlandai  13

Belgija, Čekija, Graikija, Portugalija ir Vengrija  12

Austrija ir Svedija 10

Airija, Danija, Lietuva, Slovakija ir Suomija 7

Estija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas ir Slovėnija 4

Malta  3

IS VISO: 321

"Kvalifikuota balsų dauguma"

Įprasčiausia balsavimo procedūra Taryboje tai sprendimų priėmimas kvalifikuota balsų dauguma. Tai reiskia, kad pasiūlymas priimamas, jei jį paremia nustatytas minimalus skaičius balsų (issamiau aiskinama toliau).

Tačiau kai kuriose itin "jautriose" srityse, tokiose kaip BUSP, mokesčiai, prieglobsčio teikimo ir imigracijos politika, Tarybos sprendimai turi būti priimami vienbalsiai. Kitais zodziais sakant, siose srityse kiekviena valstybė narė turi veto teisę.

Vienbalsiai sutarti jau dabar, kai yra 15 valstybių narių, nelengva, o iki 27 valstybių narių padidėjusioje Sąjungoje is viso bus beveik neįmanoma. Jei ir toliau būtų mėginama veikti pagal dabartines taisykles, ES būtų paralyziuota daugelyje sričių ji negalėtų priimti sprendimų. Todėl Nicos sutartis pakeitė taisykles ir leido Tarybai daugelyje sričių, kuriose anksčiau reikėjo vieningumo, sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma.

Iki 2004 m. geguzės 1 d. minimalus balsų skaičius kvalifikuotai balsų daugumai sudaryti yra 62 is bendro 87 balsų skaičiaus (t. y. 71,3 proc.). Nuo 2004 m. geguzės 1 d., kai įstos naujos valstybės narės, sesis mėnesius galios pereinamojo laikotarpio susitarimai.

Nuo 2004 m. lapkričio 1 d. kvalifikuota balsų dauguma susidarys:

jei pritars dauguma valstybių narių (kai kuriais atvejais dviejų trečdalių dauguma) ir

jei maziausiai 232 balsai bus uz - tai yra 72,3% visų balsų (panasus santykis kaip ir ankstesnėje sistemoje).

Be to, valstybė narė gali reikalauti patvirtinimo, kad kvalifikuotą balsų daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja bent 62 proc. visų Sąjungos gyventojų. Paaiskėjus, kad sios sąlygos nesilaikoma, tas sprendimas nebus priimtas.

Europos Komisija: bendro intereso skatinimas

Svarbiausi informacija

Vaidmuo:  ES vykdomosios valdzios institucija ir teisės aktų pasiūlymų iniciatorė

Nariai:  20: po du is Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos, po vieną is kiekvienos kitos valstybės narės

Kadencija: penkeri metai (1999

Adresas: Rue de la Loi/Weststraat, 200, B-1049 Brussels

Telefonas: (+32-2) 299 11 11

Internetas: europa.eu.int/comm

Komisija yra politiniu atzvilgiu nepriklausoma institucija, atstovaujanti visos ES interesams ir juos palaikanti. Tai yra ES institucijų sistemos varomoji jėga: ji siūlo teisės aktus, politikos kryptis ir veiksmų programas, yra atsakinga uz Parlamento ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą.

Kaip ir Parlamentas bei Taryba, Europos Komisija įsteigta praėjusio amziaus sestajame desimtyje pagal Europos Bendrijų steigimo sutartis.

Kas yra ta Komisija?

Pats terminas "Komisija" yra vartojamas dviem reiksmėmis. Viena - "Komisijos nariai, t. y. siai institucijai vadovauti ir jos sprendimams priimti valstybių narių ir Parlamento paskirtų dvidesimties vyrų ir moterų grupė. Antra, "Komisija" yra pati institucija ir jos darbuotojai.

Neoficialiai Komisijos nariai yra vadinami "komisarais". Visi jie yra ėję aukstas politines pareigas savo kilmės valstybėse, o daugelis yra buvę ministrais, bet, kaip Komisijos nariai, jie įsipareigoję veikti paisydami visos Sąjungos interesų ir neklauso valstybių narių vyriausybių nurodymų.

Nauja Komisija patvirtinama kas penkeri metai, per sesis mėnesius nuo Europos Parlamento rinkimų. Tvarka yra tokia:

Valstybių narių vyriausybės kartu sutaria, kas turėtų būti skiriamas naujuoju Komisijos pirmininku.

Numatytasis Komisijos pirmininkas, tardamasis su valstybių narių vyriausybėmis, pasirenka kitus 19 Komisijos narių.

Naujasis Parlamentas apklausia visus 20 narių ir pateikia savo nuomonę apie visą "kolegiją". Ją patvirtinus, naujoji Komisija gali oficialiai pradėti darbą nuo kitų metų sausio.

Dabartinės Komisijos įgaliojimų laikas baigiasi 2004 m. spalio 31 d. Jos pirmininkas yra Romano Prodi.

Komisija politiniu atzvilgiu tebėra atskaitinga Parlamentui, kuris, pareiskęs jai nepasitikėjimą, turi galią ją atstatydinti. Komisijos nariai dalyvauja visose Parlamento sesijose, kur jie turi aiskinti ir pagrįsti savo politikos kryptis. Jie taip pat reguliariai atsakinėja į Parlamento narių rastu ir zodziu teikiamas uzklausas.

Kasdienį Komisijos darbą dirba jos administracijos pareigūnai, specialistai, vertėjai rastu bei zodziu ir sekretoriai. Tokių čia dirbančių ES tarnautojų yra apytikriai 24 tūkstančiai. Galbūt pasirodys daugoka, bet is tikrųjų tai yra maziau negu tarnautojų, kuriuos samdo daugelis vidutinio dydzio Europos miestų tarybų.

Sie zmonės toli grazu nėra beveidziai biurokratai - tai paprasti kiekvienos ES valstybės narės piliečiai, atrinkti konkursinių egzaminų tvarka ir drauge dirbantys, kad būtų sėkmingai sukurta tvirta Europos Sąjunga. Komisijos pareigūnus, kaip ir kitų ES įstaigų darbuotojus, atrenka Europos personalo atrankos tarnyba (EPAT, angl. EPSO): europa.eu.int/epso

Kur yra Komisijos buveinė?

Komisijos pagrindinė buveinė yra Briuselis (Belgija), bet ji turi įstaigų ir Liuksemburge, atstovybes visose ES valstybėse narėse ir delegacijas daugelio pasaulio valstybių sostinėse.

Ką Komisija veikia?

Europos Komisija vykdo keturias svarbiausias funkcijas.

Siūlo teisės aktus Parlamentui ir Tarybai priimti.

Administruoja ir vykdo ES politiką ir biudzetą.

Įgyvendina ES teisę (kartu su Teisingumo Teismu).

Atstovauja ES tarptautinėje arenoje, pavyzdziui, vesdama derybas dėl ES susitarimų su kitomis valstybėmis.

Naujų teisės aktų siūlymas

Pagal Sutartį Komisija turi "teisės aktų leidimo iniciatyvos teisę". Kitais zodziais sakant, Komisija viena yra atsakinga uz naujų ES teisės aktų pasiūlymų, kuriuos ji teikia Parlamentui ir Tarybai, rengimą. Siais pasiūlymais turi būti siekiama ginti Sąjungos ir jos piliečių, o ne konkrečių valstybių narių ar pramonės sakų interesus.

Pries teikdama pasiūlymus Komisija turi gerai suvokti Europoje susiklosčiusias naujas situacijas bei iskilusius sunkumus ir apsvarstyti, ar ES teisės aktai labiausiai tinka jiems tvarkyti ir spręsti. Būtent dėl to Komisija palaiko nuolatinius rysius su labai įvairių interesų grupėmis ir su dviem patariamosiomis institucijomis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (jį sudaro darbdaviai ir profesinių sąjungų atstovai) bei Regionų komitetu (jį sudaro vietos ir regionų valdzios institucijų atstovai). Ji taip pat stengiasi susipazinti su valstybių narių parlamentų ir vyriausybių nuomonėmis.

Komisija tik tuomet siūlo imtis veiksmų ES lygmeniu, kai mano, kad problemos negalima veiksmingiau isspręsti valstybių narių, regionų ar vietos lygmeniu. Sis principas tvarkyti reikalus kuo zemiausiu lygmeniu yra vadinamas "subsidiarumo principu".

Tačiau jei Komisija prieina prie isvados, kad ES teisės aktas yra reikalingas, pasiūlo projektą, kuris, jos manymu, padės veiksmingai isspręsti problemą ir patenkins kuo plačiausius interesus. Konkrečiais siaurų sričių klausimais Komisija konsultuojasi su ekspertais - įvairių savo komitetų ir darbo grupių nariais.

ES politikos ir biudzeto vykdymas

Kaip ES vykdomosios valdzios institucija, Komisija yra atsakinga uz ES biudzeto, Parlamento ir Tarybos patvirtintų politikos krypčių bei programų tvarkymą ir vykdymą. Didzioji darbo ir islaidų dalis is tikrųjų tenka valstybių narių ir vietos valdzios institucijoms, bet Komisija yra atsakinga uz to darbo bei islaidų prieziūrą.

Viena is Komisijos aktyviai priziūrimų politikos sričių yra konkurencijos politika: Komisija stebi kartelių sudarymą, įmonių susijungimą ir uztikrina, kad ES valstybės savo pramonės įmonėms pagalbos neteiktų taip, kad būtų pazeidziama konkurencija.

Labai įvairios yra Komisijos administruojamos ES programos, jas visas sunku ir isvardyti nuo "Interreg" bei "Urban" programų (skirtų įvairių valstybių regionų partnerysčių kūrimui ir sunykusių miestų rajonų atkūrimui) iki studentų mainams Europoje skirtos "Erasmus" programos.

Biudzetą Komisija vykdo akylai stebima Audito Rūmų. Abi institucijos siekia uztikrinti gerą finansų valdymą. Tik jeigu Europos Parlamentą tenkina metinis Audito Rūmų audito pranesimas, jis atleidzia Komisiją nuo atsakomybės uz biudzeto vykdymą.

ES teisės įgyvendinimas

Komisija veikia kaip "Sutarčių sergėtoja". Tai reiskia, kad Komisija kartu su Teisingumo Teismu yra atsakinga uz tinkamo ES teisės taikymo visose valstybės narėse uztikrinimą.

Nustačiusi, kad kuri nors ES valstybė narė netaiko kurio nors ES teisės akto ir dėl to nesilaiko teisinių įsipareigojimų, Komisija imasi priemonių tai padėčiai istaisyti.

Pirmiausia ji pradeda teisinį procesą, vadinamą "pazeidimo procedūra". Laikantis sios procedūros vyriausybei yra siunčiamas oficialus rastas, kuriame Komisija isdėsto, kodėl ji mano, kad si valstybė narė pazeidė ES teisę, ir nustato, per kiek laiko ji turi atsiųsti Komisijai issamų atsakymą.

Jei si procedūra nepadeda istaisyti padėties, Komisija perduoda reikalą svarstyti Teisingumo Teismui, kuris turi įgaliojimus skirti baudas. Teismo sprendimai valstybėms narėms ir ES institucijoms yra privalomi.

Atstovavimas ES tarptautinėje arenoje

Europos Komisija vaidina svarbų vaidmenį kaip ES interesų atstovė tarptautinėje arenoje. Per ją 15 valstybių narių tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip Pasaulio prekybos organizacija, gali kalbėti vienu balsu.

Komisija taip pat atsakinga uz derybų dėl tarptautinių susitarimų vedimą ES vardu. Vienas is pavyzdzių Kotonu (Cotonou) susitarimas, nustatantis ES ir besivystančių Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių svarbios pagalbos ir prekybos partnerystės sąlygas.

Kaip organizuojamas Komisijos darbas?

Tiktai Komisijos pirmininkas sprendzia, kuris jos narys uz kokią politikos sritį bus atsakingas, ir (prireikus) Komisijos įgaliojimų laikotarpiu gali keisti tų pareigų paskirstymą. Komisijos pritarimu pirmininkas taip pat turi teisę reikalauti, kad Komisijos narys atsistatydintų.

20 komisarų grupė (dar vadinama "Kolegija") kartą per savaitę, paprastai antradieniais, renkasi Briuselyje posėdziauti. Kiekvieną darbotvarkės klausimą pateikia komisaras, atsakingas uz atitinkamą politikos sritį, o kolegija dėl jo priima kolektyvinį sprendimą.

Komisijos personalas dirba 36 departamentuose, vadinamuose "generaliniais direktoratais" (GD), ir tarnybose (pavyzdziui, Teisės tarnyboje, Vertimo tarnyboje).

Kiekvienas GD yra atsakingas uz tam tikrą politikos sritį, o jam vadovauja generalinis direktorius, kuris atsiskaito vienam is Komisijos narių.

Būtent generaliniai direktoratai is tikrųjų sumano ir parengia Komisijos teikiamų teisės aktų projektų pasiūlymus, o sie pasiūlymai tampa oficialiais, kai jiems savo savaitiniame posėdyje pritaria Kolegija. Procedūra mazdaug tokia.

Tarkim, Komisija mano, kad reikia ES teisės akto, uzkertančio kelią Europos upių tarsai. Tuomet Aplinkos generalinis direktoratas, plačiai pasikonsultavęs su Europos pramonininkais ir ūkininkais, taip pat su valstybių narių aplinkos ministrais bei aplinkosaugos organizacijomis, parengia pasiūlymą.

Po to siūlomą teisės akto projektą issamiai aptaria ir prireikus pataisas pateikia visi atitinkami Komisijos departamentai. Paskui jį patikrina Teisės tarnyba ir komisarų kabinetai (asmeniniai politiniai patarėjai).

Jau visiskai parengto pasiūlymo svarstymą generalinis sekretorius įtraukia į būsimojo Komisijos posėdzio darbotvarkę. Posėdyje aplinkos komisaras savo kolegoms paaiskina, kodėl sis teisės aktas yra siūlomas, ir jie jį kartu aptaria. Sutarus Kolegija pritaria pasiūlymui, ir sis dokumentas siunčiamas svarstyti Tarybai bei Europos Parlamentui.

Jei komisarai nesutaria, pirmininkas papraso juos balsuoti dėl to pasiūlymo. Jei pasiūlymui pritaria 11 is 20 Komisijos narių, jis priimamas. Paskui pasiūlymą besąlygiskai remia visi Komisijos nariai.

Komisijos dydis ateityje

Iki siol Komisijoje visada būdavo po du narius is daugiausia gyventojų turinčių valstybių narių ir po vieną narį is kiekvienos kitos ES valstybės narės. Tačiau jei si sistema isliktų ES issiplėtus, Komisija pasidarytų per didelė, kad būtų veiksminga. Jau nuo 2004 m. geguzės 1 d., kai į ES įstos desimt naujų valstybių narių, bus desimt naujų komisarų (is viso jų bus 30).

Taigi nuo tada, kai pradės dirbti 2004 2009 m. kadencijos Komisija (t. y. nuo 2004 m. lapkričio 1 d.), bus tik po vieną komisarą is kiekvienos valstybės. Kai Sąjungoje bus 27 valstybės narės, Taryba vienbalsiu sprendimu nustatys didziausią Komisijos narių skaičių. Jų turi būti maziau kaip 27, o is kurių valstybių narių jie turėtų būti, bus nustatoma pagal rotacijos sistemą, kuri visoms valstybėms narėms turi būti absoliučiai teisinga.

Teisingumo Teismas: teisės palaikymas

Svarbiausia informacija

Vaidmuo:  priimti teisinius sprendimus jame keliamose bylose

Teisingumo Teismas: po vieną teisėją is kiekvienos ES valstybės; 8 generaliniai advokatai

Pirmosios instancijos

teismas:  po vieną teisėją is kiekvienos ES valstybės

Kadencija:  abiejų teismų nariai yra skiriami seseriems metams; jie gali būti paskirti dar vienai kadencijai

Adresas: Plateau du Kirchberg, L-2925 Luxembourg

Telefonas: (+352) 4303-1

Internetas: curia.eu.int

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (daznai vadinamas tiesiog "Teismu") įsteigtas 1952 m. pagal EAPB sutartį. Jo paskirtis uztikrinti, kad ES teisės aktai (kaip sako teisininkai, "Bendrijos teisė") visose valstybėse narėse būtų aiskinami ir taikomi vienodai. Kitais zodziant sakant, kad visoms bylų salims ir visomis aplinkybėmis jie būtų tie patys. Teismas turi įgaliojimus spręsti tarp valstybių narių, ES institucijų, komercinių įmonių ir asmenų kylančius teisinius ginčus.

Teismą sudaro po vieną teisėją is kiekvienos valstybės narės, kad būtų atstovaujama visoms ES nacionalinėms teisinėms sistemoms. Net ir įvykus ES plėtrai is kiekvienos valstybės narės bus po vieną teisėją, bet, kad isliktų veiksmingas, Teismas galės posėdziauti kaip trylikos narių Didzioji kolegija, uzuot, kaip visada, rinkęsis į plenarinį posėdį, kuriame dalyvauja visi teisėjai.

Teismui padeda astuoni generaliniai advokatai. Jų uzduotis Teismo posėdyje teikti argumentuotas nuomones dėl nagrinėjamų bylų. Jie tai turi daryti viesai ir objektyviai.

Teisėjai ir generaliniai advokatai yra buvę nacionalinių auksčiausiųjų teismų nariai arba aukstos kvalifikacijos teisės specialistai, kurių nesaliskumas nekelia abejonių. Jie yra skiriami bendru valstybių narių vyriausybių sutarimu. Kiekvienas is jų skiriamas seseriems metams, paskui jie gali būti dar kartą paskirti vienam arba dviem trejų metų laikotarpiams.

Kad Teisingumo Teismas galėtų greičiau spręsti tūkstančius bylų ir teikti piliečiams geresnę teisinę apsaugą, 1989 m. buvo įsteigtas Pirmosios instancijos teismas. Sis teismas (veikiantis prie Teisingumo Teismo) turi teisę nagrinėti ir spręsti tam tikrų kategorijų bylas, ypač privačių asmenų pateiktus ieskinius ir bylas, susijusias su komercinių įmonių nesązininga konkurencija.

Ir Teisingumo Teismas, ir Pirmosios instancijos teismas is savo narių trejiems metams issirenka savo pirmininką.

Ką Teismas veikia?

Teismas nagrinėja ir sprendzia jame iskeltas bylas. Būdingiausi bylų tipai sie:

Prasymai pateikti preliminarų nutarimą.

Bylos dėl pareigos nevykdymo.

Bylos dėl panaikinimo.

Bylos dėl neveikimo.

Kiekvienas sių tipų toliau apibūdinamas issamiau.

Preliminarus nutarimas

Kiekvienos ES valstybės teismai yra atsakingi uz tinkamo ES teisės taikymo uztikrinimą. Bet yra tam tikra rizika, kad skirtingų valstybių teismai gali skirtingai aiskinti ES teisę.

Kad sito būtų isvengta, numatyta preliminaraus nutarimo procedūra. Tai reiskia, kad jeigu valstybės narės teismui iskyla kurio nors ES teisės akto aiskinimo ar galiojimo klausimas, jis gali, o kartais ir privalo, kreiptis į Teisingumo Teismą, kad sis patartų. Toks patarimas yra teikiamas kaip preliminarus nutarimas.

Bylos dėl pareigos nevykdymo

Sias bylas gali kelti Komisija, jei ji pagrįstai mano, kad kuri nors valstybė narė nevykdo kokios nors pareigos pagal ES teisę. Tokias bylas taip pat gali kelti kita valstybė narė.

Abiem atvejais Teismas nagrinėja jų nurodytus faktus ir priima sprendimą. Jeigu nustatoma, kad kaltinamoji valstybė narė yra is tikrųjų kalta, ji turi nedelsdama istaisyti padėtį.

Bylos dėl panaikinimo

Jei kuri nors is valstybių narių, Taryba, Komisija ar (tam tikrais atvejais) Parlamentas mano, kad tam tikras ES teisės aktas yra neteisėtas, jie gali prasyti Teismą jį panaikinti.

Bylas dėl panaikinimo taip pat gali kelti fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys, kad Teismas panaikintų tam tikrą teisės aktą, nes jis jiems, kaip asmenims, turi tiesioginį ir nepalankų poveikį.

Jei Teismas nustato, kad teisės aktas buvo neteisingai priimtas arba nederamai pagrįstas Sutartimis, jis gali paskelbti jį negaliojančiu.

Bylos dėl neveikimo

Sutartis reikalauja, kad Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija tam tikromis aplinkybėmis priimtų tam tikrus sprendimus. Jei jie to nedaro, valstybės narės, kitos Bendrijos institucijos ir (tam tikrais atvejais) asmenys arba bendrovės gali paduoti Teismui skundą, kad sis pazeidimas būtų oficialiai nustatytas.

Kaip organizuojamas Teismo darbas?

Bylos Teisme pradedamos sekretoriui adresuotu rasytiniu pareiskimu; kiekvienai bylai paskiriamas konkretus teisėjas ir generalinis advokatas.

Teismo procesą sudaro du etapai: rasytinis ir zodinis.

Pirmajame etape visos dalyvaujančios salys pateikia rasytinius paaiskinimus, o paskirtasis bylos teisėjas parengia siuos paaiskinimus apibendrinantį pranesimą ir teisinį bylos apibūdinimą. Isnagrinėjęs sį pranesimą paskirtasis generalinis advokatas parengia savo isvadas. Susipazinęs su tomis isvadomis teisėjas parengia nutarimo projektą, kuris pateikiamas svarstyti kitiems Teismo teisėjams.

Paskui prasideda antrasis etapas viesas bylos nagrinėjimas. Dazniausiai jis vyksta visos sudėties Teisme (plenariniame posėdyje), bet, atsizvelgiant į bylos svarbą ar sudėtingumą, ją gali nagrinėti ir trijų arba penkių teisėjų kolegija. Teismo posėdyje isklausomi bylos salių advokatų argumentai, o teisėjai ir generalinis advokatas gali pateikti jiems klausimus. Paskui generalinis advokatas perskaito savo isvadas, o galiausiai teisėjai svarsto ir priima sprendimą.

Teismo sprendimai priimami teisėjų balsų dauguma ir skelbiami viesame posėdyje. Atskirosios nuomonės nepateikiamos.

Audito Rūmai: kad vertai būtų naudojami jūsų pinigai

Svarbiausia informacija

Vaidmuo: tikrinti, ar tinkamai naudojamos ES lėsos

Nariai: po vieną is kiekvienos ES valstybės

Kadencija: nariai skiriami seseriems metams; jie gali būti paskirti dar vienai kadencijai

Adresas: 12 rue Alcide de Gasperi, L-1615 Luxembourg

Telefonas:  (+352) 4398-1

Internetas:  www.eca.eu.int

Audito Rūmai tikrina, ar visos Sąjungos pajamos bei islaidos turėtos teisėtai ir ar tvarkingai bei patikimai valdomas ES biudzetas. Rūmai įsteigti 1977 m.

Rūmus sudaro po vieną narį is kiekvienos ES valstybės. Narius skiria Taryba seserių metų kadencijai; jai pasibaigus, jie gali būti paskirti dar vienai kadencijai. Įvykus Sąjungos plėtrai, Rūmuose ir toliau bus po vieną narį is kiekvienos valstybės narės, tačiau kad dirbtų veiksmingai, jie galės sudaryti kolegijas (suformuotas tik is kelių narių), rengiančias tam tikro pobūdzio pranesimus arba nuomones.

Visi Rūmų nariai yra dirbę savo kilmės valstybių audito įstaigose arba įgiję siam darbui tinkamą kvalifikaciją. Jie parenkami atsizvelgiant į jų kompetenciją ir nepriklausomumą. Eidami savo pareigas nariai nevykdo jokios kitos veiklos.

Rūmų nariai is savo tarpo trejiems metams issirenka pirmininką.

Ką Rūmai veikia?

Svarbiausias Audito Rūmų uzdavinys - tikrinti, ar teisingai vykdomas ES biudzetas, kitais zodziais sakant, priziūrėti, kad ES pajamos ir islaidos būtų teisėtos, skaidrios ir patikimai valdomos. Taigi Rūmai padeda uztikrinti, kad ES sistema veiktų veiksmingai ir atvirai.

Jiems pavestą uzdavinį Rūmai vykdo tikrindami bet kurios ES pajamas ar islaidas valdančios organizacijos apskaitos dokumentus. Prireikus Rūmų auditoriai atlieka tikrinimus įvairiose vietose. Savo isvadas jie isdėsto pranesimuose, kuriuose Komisijai ir valstybėms narėms nurodomi visi pastebėti nesklandumai.

Kad veiksmingai atliktų pavestą darbą, Rūmai turi ir likti nepriklausomi nuo visų kitų institucijų, ir palaikyti su jomis nuolatinį rysį.

Viena pagrindinių Rūmų uzduočių - padėti biudzetą tvirtinančioms institucijoms (Europos Parlamentui ir Ministrų Tarybai), kasmet pateikiant joms praėjusių finansinių metų ataskaitą. Nuo tame metiniame pranesime auditorių pateiktų pastabų daug priklauso, ar Parlamentas nuspręs pritarti tam, kaip Komisija įvykdė biudzetą. Neradę trūkumų Audito Rūmai taip pat siunčia Tarybai ir Parlamentui patikinimo, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai panaudoti tinkamai, pareiskimą.

Be to, Audito Rūmai savo nuomonę pateikia pries nustatant finansinius reglamentus. Jie gali bet kuriuo metu pateikti pastabas konkrečiais klausimais arba pareiksti nuomonę kurios nors ES institucijos prasymu.

Kaip organizuojamas Rūmų darbas?

Audito Rūmai veikia nepriklausomai ir gali laisvai pasirinkti audito darbų atlikimo tvarkarastį, isvadų pateikimo būdą ir laiką, ataskaitų ir nuomonių viesumo laipsnį.

Rūmuose dirba 550 kvalifikuotų specialistų, is kurių apie 250 yra auditoriai. Auditoriai suskirstyti į audito grupes. Jos parengia pranesimų projektus, dėl kurių Rūmai priima sprendimus.

Auditoriai daznai yra siunčiami atlikti patikros kitose ES institucijose, valstybėse narėse ir bet kurioje salyje, kuri gauna ES paramą. Nors Rūmai daugiausia dėmesio skiria pinigams, uz kuriuos atsakinga Komisija, is esmės 90 proc. ES pajamų ir islaidų valdo nacionalinės valdzios institucijos.

Audito Rūmai neturi savarankiskos teisinės galios. Nustatę sukčiavimo faktą arba pazeidimą auditoriai kuo skubiau perduoda sią informaciją atsakingoms ES įstaigoms, kad sios galėtų imtis atitinkamų veiksmų.

Europos centrinis bankas: euro valdymas

Svarbiausia informacija

Vaidmuo: valdyti eurą ir tvarkyti ES pinigų politiką

Nariai: valdytojų taryboje - 18, bendrojoje taryboje - 17, valdyboje - 6

Adresas: Kaiserstrasse 29, D-60311 Frankfurt am Main

Telefonas: (+49) 69 13 440

Internetas: www.ecb.int

Dvylika is penkiolikos ES valstybių dabar turi tą pačią valiutą - eurą. Eurų banknotai ir monetos isleisti į apyvartą 2002 m. sausio 1 d.

Europos centrinis bankas (ECB) įsteigtas 1998 m. pagal Europos Sąjungos sutartį, kad būtų galima sią naują valiutą įvesti ir valdyti atliekant valiutų keitimo operacijas bei uztikrinant sklandzią mokėjimo sistemų veiklą. ECB taip pat yra atsakingas uz ES ekonomikos ir pinigų politikos nustatymą bei vykdymą.

Savo uzduotį ECB vykdo bendradarbiaudamas su Europos centrinių bankų sistema, kuri apima visas penkiolika ES valstybių, tačiau is jų tik dvylika yra įsivedusios eurą. Sios dvylika valstybių sudaro euro zoną, ir jų centriniai bankai drauge su ECB sudaro vadinamąją Eurosistemą.

ECB veikia visiskai nepriklausomai. Nei ECB, nei Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai, nei kuris nors jų sprendziamųjų organų narys negali gauti jokios kitos įstaigos nurodymų ir jų neklauso. ES institucijos ir valstybių narių vyriausybės privalo gerbti sį principą ir nesistengti paveikti ECB ar nacionalinių centrinių bankų.

Glaudziai bendradarbiaudamas su nacionaliniais centriniais bankais ECB rengia ir vykdo Eurosistemos sprendziamųjų organų - valdytojų tarybos, valdybos ir bendrosios tarybos priimamus nutarimus.

Ką bankas veikia?

Vienas is svarbiausių ECB tikslų - islaikyti stabilias kainas euro zonoje ir tokiu būdu palaikyti euro perkamąją galią.

Tai reiskia grieztą infliacijos kontrolę - ECB siekia uztikrinti, kad per metus vartojimo prekių kainos didėtų maziau kaip 2 proc. ECB stengiasi tai padaryti dviem būdais:

pirma, kontroliuodamas pinigų kiekį. Infliacija atsiranda, jei pinigų kiekis apyvartoje virsija prekių ir paslaugų pasiūlą;

antra, stebėdamas kainų lygio tendencijas ir vertindamas riziką, kurią jos kelia kainų stabilumui euro zonoje.

Pinigų kiekis kontroliuojamas, be kitų priemonių, ir palūkanų normų nustatymu euro zonoje. Tai, ko gero, plačiausiai zinoma banko veikla.

Kaip organizuojamas banko darbas?

ECB darbas organizuojamas per siuos sprendziamuosius organus:

Valdyba

Jai priklauso ECB pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir keturi nariai. Visus juos bendru sutarimu skiria euro zonos valstybių prezidentai arba ministrai pirmininkai. Valdybos nariai skiriami tik vienai astuonerių metų kadencijai.

Valdyba yra atsakinga uz valdytojų tarybos nustatytos pinigų politikos įgyvendinimą ir uz nurodymų perdavimą nacionaliniams centriniams bankams. Be to, ji rengia bendrosios tarybos posėdzius ir atsako uz ECB einamųjų reikalų tvarkymą.

Valdytojų taryba

Valdytojų taryba yra ECB auksčiausias sprendziamasis organas. Ją sudaro 6 valdybos nariai ir 12 euro zonos valstybių centrinių bankų valdytojai. Tarybai pirmininkauja ECB pirmininkas. Jos pagrindinis uzdavinys - nustatyti euro zonos pinigų politiką ir - svarbiausia - nustatyti palūkanų, uz kurias komerciniai bankai gali pirkti pinigų is Centrinio banko, normas.

Bendroji taryba

Bendroji taryba yra trečiasis ECB sprendziamasis organas. Ją sudaro ECB pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir visų 15 ES valstybių narių nacionalinių centrinių bankų valdytojai. Bendroji taryba prisideda prie ECB atliekamų patariamųjų ir koordinavimo darbų ir padeda rengtis būsimai euro zonos plėtrai.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas: pilietinės visuomenės balsas

Svarbiausia informacija

Vaidmuo:  atstovauja organizuotai pilietinei visuomenei

Nariai:  siuo metu 222, neturi būti daugiau kaip 350

Kadencija:   ketveri metai

Posėdziai:  kas mėnesį Briuselyje

Adresas:  2 rue Ravenstein, B-1000 Brussels

Telefonas:  (+32-2) 546 90 11

Internetas:  www.esc.eu.int

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) įsteigtas 1957 m. pagal Romos sutartį. Tai yra patariamoji institucija, kuri atstovauja darbdaviams, profesinėms sąjungoms, ūkininkams, vartotojams ir kitoms interesų grupėms, kurių visuma sudaro organizuotą pilietinę visuomenę. Komitetas reiskia jų poziūrius ir gina jų interesus diskusijose su Komisija, Taryba ir Europos Parlamentu dėl ES veiklos krypčių.

Taigi EESRK yra tiltas tarp Sąjungos ir jos piliečių, jis skatina kurti Europoje visuomenę, kurios gyvenime dalyvautų kuo daugiau piliečių is kuo platesnių jos sluoksnių, taigi demokratiskesnę visuomenę.

Komitetas yra nuolatinis ES sprendimų priėmimo proceso dalyvis. Jo nuomonės privaloma atsiklausti pries priimant sprendimus dėl ekonominės ir socialinės politikos. Komitetas gali ir savo iniciatyva skelbti nuomones tais klausimais, kuriuos laiko svarbiais.

Iki naujųjų valstybių narių įstojimo į Sąjungą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete bus 222 nariai. Kiekvienai ES valstybei atstovaujančių narių skaičius mazdaug atitinka jos gyventojų skaičių. Valstybės narės siunčia tokio dydzio delegacijas:

Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija  24

Ispanija 21

Austrija, Belgija, Graikija, Nyderlandai, Portugalija ir Svedija  12

Airija, Danija ir Suomija 9

Liuksemburgas 6

IS VISO 222

Sie skaičiai įvykus Sąjungos plėtrai nepasikeis, tačiau komitete ims dirbti naujų valstybių narių atstovai. Naujosios narės siųs tiek delegatų:

Lenkija 21

Rumunija 15

Bulgarija, Čekija ir Vengrija 12

Lietuva ir Slovakija 9

Estija, Latvija ir Slovėnija 7

Kipras 6

Malta 5

Taigi komitetą sudarys is viso 344 nariai.

Narius pasiūlo ES valstybių narių vyriausybės, tačiau eidami savo pareigas jie politiniu atzvilgiu yra visiskai nepriklausomi. Nariai skiriami ketverių metų kadencijai; jai pasibaigus, jie gali būti paskirti dar vienai kadencijai.

Komitetas renkasi į plenarinius posėdzius. Jo svarstymus rengia sesi skyriais vadinami pakomitečiai, kurių kiekvienas dirba tam tikroje srityje. Komitetas dvejiems metams issirenka pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus.

Ką EESRK veikia?

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui yra skirtos trys pagrindinės uzduotys:

konsultuoti Tarybą, Komisiją ir Europos Parlamentą jų prasymu arba savo paties iniciatyva;

skatinti pilietinę visuomenę labiau įsitraukti į ES politikos krypčių formavimo procesą;

stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį ES nepriklausančiose valstybėse ir padėti ten kurti patariamąsias organizacijas.

Kas yra EESRK nariai?

Komiteto nariai paprastai dirba savo kilmės valstybėse. Komitete jie sudaro tris grupes, kurios atstovauja darbdaviams, darbuotojams ir įvairių ekonominių bei socialinių interesų organizacijoms.

Darbdavių grupės nariai yra privataus ir viesojo pramonės sektoriaus, mazųjų ir vidutinių įmonių, prekybos rūmų, didmeninės ir mazmeninės prekybos, bankų ir draudimo įstaigų, transporto ir zemės ūkio bendrovių atstovai.

Darbuotojų grupė atstovauja visų kategorijų darbuotojams - nuo tų, kurie dirba rankų darbą, iki direktorių. Jos nariai priklauso nacionalinėms profesinėms sąjungoms.

Trečioji grupė atstovauja plataus spektro interesams: nevyriausybinių organizacijų, ūkininkų susivienijimų, smulkaus verslo, amatų ir laisvųjų profesijų, kooperatyvų ir pelno nesiekiančių organizacijų, mokslo ir akademinių bendruomenių, seimoms, moterims, neįgaliesiems atstovaujančių bendrijų ir kt.

Regionų komitetas: vietos savivaldos balsas

Svarbiausia informacija

Vaidmuo: atstovauja regionų ir vietos savivaldos įstaigoms

Narių skaičius: siuo metu 222, neturi būti daugiau kaip 350

Kadencija: ketveri metai

Posėdziai: penki plenariniais posėdziai per metus Briuselyje

Adresas: 79 rue Belliard, B-1040 Brussels

Telefonas: (+32-2) 282 22 11

Internetas: www.cor.eu.int

Regionų komitetas įsteigtas 1994 m. pagal Europos Sąjungos sutartį. Tai yra patariamoji institucija, sudaryta is Europos regionų ir vietos savivaldos delegatų. Ji sudaro sąlygas savivaldos atstovams daryti įtaką nustatant ES politiką ir uztikrina, kad būtų paisoma regionų bei vietos savitumų ir isimtinių teisių.

Su komitetu privaloma konsultuotis klausimais, susijusiais su vietos ir regionų valdzios kompetencija, pvz., regioninės politikos, aplinkosaugos, svietimo ir transporto reikalų.

Iki naujų valstybių narių įstojimo į ES komitete bus 222 nariai. Kiekvienai ES valstybei atstovaujančių narių skaičius mazdaug atitinka jos gyventojų skaičių:

Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija  24

Ispanija 21

Austrija, Belgija, Graikija, Nyderlandai, Portugalija ir Svedija  12

Airija, Danija ir Suomija 9

Liuksemburgas 6

IS VISO 222

Sie skaičiai įvykus Sąjungos plėtrai nepasikeis, tačiau komitete ims dirbti naujų valstybių narių atstovai. Naujosios narės siųs tiek delegatų:

Lenkija 21

Rumunija 15

Bulgarija, Čekija ir Vengrija 12

Lietuva ir Slovakija 9

Estija, Latvija ir Slovėnija 7

Kipras 6

Malta 5

Taigi komitetą sudarys is viso 344 nariai.

Komiteto nariai yra į valdzios įstaigas isrinkti savivaldybių arba regionų politikai, atstovaujantys įvairiausio pobūdzio ES veikiančioms vietos arba regionų valdzios institucijoms. Jie gali būti regionų vadovai, regioninių parlamentų nariai, savivaldybių tarybų nariai, didelių miestų merai ir kt.

Narius pasiūlo ES valstybių narių vyriausybės, tačiau eidami sias pareigas jie politiskai yra visiskai nepriklausomi. ES Taryba juos paskiria ketverių metų kadencijai, kuriai pasibaigus jie gali būti paskirti ir kitai kadencijai. Pagal Nicos sutarties nuostatas jie taip pat turi būti gavę savo atstovaujamų savivaldos institucijų mandatą arba būti joms politiniu atzvilgiu atskaitingi.

Regionų komitetas dvejiems metams is savo narių issirenka pirmininką.

Ką komitetas veikia?

Komiteto uzdavinys - pareiksti regionų ir vietos poziūrį į ES teisės aktus. Tai daroma skelbiant nuomones apie Komisijos siūlomus teisės aktus.

Komisija ir Taryba privalo pasikonsultuoti su Regionų komitetu tais klausimais, kurie tiesiogiai siejasi su vietos ir regionų savivaldos kompetencija. Savo noru sios institucijos gali bet kada konsultuotis su komitetu. Taip pat ir komitetas gali savo iniciatyva pareiksti nuomones ir pateikti jas Komisijai, Tarybai ir Parlamentui.

Kaip organizuojamas komiteto darbas?

Regionų komitetas kasmet rengia penkis plenarinius posėdzius, per kuriuos apibrėzia savo veiklos krypčių gaires ir patvirtina savo nuomones.

Komiteto nariai priklauso specializuotoms komisijoms, kurioms pavedama parengti plenarinius posėdzius. Veikia sesios komisijos:

Teritorinės sanglaudos politikos komisija (COTER);

Ekonominės ir socialinės politikos komisija (ECOS);

Darnios plėtros komisija (DEVE);

Kultūros ir svietimo komisija (EDUC);

Konstitucinių reikalų ir Europos valdymo komisija (CONST);

Isorės santykių komisija (RELEX).

Europos investicijų bankas: Europos Sąjungos projektų finansavimas

Svarbiausia informacija

Vaidmuo: finansuoja ES projektus

Nariai: valstybės narės

Direktorių valdyboje yra 25, valdymo komitete - 8 asmenys

Adresas: 100 Boulevard Konrad Adenauer, L-2950 Luxembourg

Telefonas: (+352) 4379-1

Internetas: www.eib.eu.int

Europos investicijų bankas (EIB) įsteigtas 1958 m. pagal Romos sutartį. Finansuodamas kai kuriuos investicinių projektų tipus jis padeda siekti Sąjungos tikslų.

Finansuojami projektai turi skatinti Europos integraciją, darnią plėtrą, ekonominę ir socialinę sanglaudą, inovacijoms palankią, ziniomis paremtą ekonomiką.

Ką bankas veikia?

EIB uzdavinys - investuoti į projektus, kurie padeda siekti ES tikslų. Jis nesiekia pelno ir neuzdirba pinigų is indėlių ar einamųjų sąskaitų. Jis nenaudoja ir jokių ES biudzeto lėsų. EIB pinigų gauna jų skolindamasis is finansinių rinkų ir banko narių - ES valstybių. Valstybės narės drauge formuoja EIB įstatinį kapitalą, vadovaudamosi principu, kad valstybės įnasas turi būti proporcingas jos ekonominiam svoriui Sąjungoje.

Kadangi uz Europos investicijų banką laiduoja ES valstybės narės, jam finansinėse rinkose yra suteiktas auksčiausias įmanomas kredito reitingas (AAA), todėl jis gali itin palankiomis sąlygomis sukaupti labai didelį kapitalą. Taip bankas įgyja galimybę investuoti į visuomenei svarbius projektus, kurie kitomis aplinkybėmis arba negautų pinigų, arba turėtų skolintis uz didesnes palūkanas.

Projektai, į kuriuos bankas investuoja, kruopsčiai atrenkami pagal siuos kriterijus:

jie turi padėti siekti ES tikslų, pvz., daryti Europos pramonę ir maząsias įmones labiau konkurencingas, kurti transeuropinius tinklus (transporto, telekomunikacijų ir energetikos), plėsti informacinių technologijų sektorių, saugoti gamtos ir miesto aplinką, gerinti sveikatos prieziūros ir svietimo paslaugas;

gauti didziausią naudą is jų privalo nepalankiausias sąlygas turintys regionai;

jie turi padėti pritraukti kitus finansavimo saltinius.

Sie kriterijai taikomi tiek veiklai Sąjungoje, tiek uz jos ribų. EIB beveik 90 proc. veiklos vykdo Europos Sąjungoje, tačiau didelė lėsų dalis skiriama ir būsimosioms valstybėms narėms.

EIB taip pat remia Vidurzemio jūros, Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių darnią plėtrą Lotynų Amerikoje ir Azijoje.

Be to, EIB yra didziausias Europos investicijų fondo akcininkas. Sis fondas įsteigtas 1994 m. siekiant finansuoti investicijas į maząsias ir vidutines įmones.

Kaip organizuojamas banko darbas?

Bankas dirba tiesiogiai su didelio masto (maziausiai 25 mln. eurų) projektų vykdytojais, o įgyvendindamas mazesnius (mazųjų ir vidutinių įmonių, vietos valdzios) projektus jis Europoje bendradarbiauja su mazdaug 180 bankų ir specializuotų finansinių tarpininkų.

EIB yra savarankiska institucija. Jis pats priima sprendimus skolintis ir skolinti, atsizveldamas tik į kiekvieno projekto kokybę ir finansinių rinkų teikiamas galimybes. Kasmet jis parengia visos savo veiklos ataskaitą.

Bankas bendradarbiauja su kitomis ES institucijomis. Pavyzdziui, jo atstovai gali dalyvauti Europos Parlamento komitetų veikloje, o EIB pirmininkas - Tarybos posėdziuose.

Banko sprendimus priima sie organai:

valdytojų taryba, sudaryta is visų valstybių narių ministrų (paprastai finansų). Ji nustato bendrąją banko skolinimo politiką, patvirtina balansą ir metų ataskaitą, suteikia bankui leidimą finansuoti projektus ne Sąjungoje ir priima sprendimus dėl kapitalo didinimo;

direktorių valdyba, kuriai vadovauja banko pirmininkas, sudaroma is valstybių narių paskirtų 24 narių ir vieno Europos Komisijos paskirto nario. Ji pritaria skolinimo bei skolinimosi operacijoms ir uztikrina tinkamą EIB administravimą;

valdymo komitetas vadovauja banko administracijai. Jis tvarko einamuosius EIB reikalus.

Europos ombudsmenas: jūsų skundų tyrimas

Svarbiausia informacija

Vaidmuo: atskleisti netinkamo administravimo atvejus

Kadencija: penkeri metai, gali būti paskirtas dar vienai kadencijai

Adresas: 1 avenue du Président Robert Schuman, B.P. 403

F-67001 Strasbourg

Telefonas: (+33) 3 88 17 23 13

Internetas: www.euro-ombudsman.eu.int

Europos ombudsmeno pareigybė įsteigta pagal 1992 m. Mastrichte pasirasytą Europos Sąjungos sutartį. Ombudsmenas veikia kaip tarpininkas tarp piliečių ir ES valdzios įstaigų. Jis yra įgaliotas priimti ES piliečių, įmonių ir įstaigų, taip pat ES valstybėje reziduojančių asmenų ar joje juridinio asmens buveinę turinčių įmonių skundus.

Ombudsmeną Europos Parlamentas skiria penkeriems metams, kurie sutampa su paties Parlamento kadencija. Ombudsmenas gali būti paskirtas ir kitai kadencijai.

Ką ombudsmenas veikia?

Jis padeda atskleisti "netinkamą administravimą" Europos institucijose ir kitose ES įstaigose. "Netinkamas administravimas" - tai prastas arba nevykęs administravimas, kitais zodziais sakant, tai, kad ES institucija nepadaro to, ką turėjo padaryti, arba padaro netinkamai, arba padaro tai, ko neturėtų daryti. Stai netinkamo administravimo pavyzdziai:

saliskumas,

diskriminacija,

piktnaudziavimas valdzia,

nesugebėjimas arba atsisakymas suteikti informaciją,

nepateisinamas vilkinimas,

nustatytos tvarkos nesilaikymas.

Ombudsmenas gali pateikti rekomendacijas ES institucijoms arba gali perduoti spręsti klausimą Europos Parlamentui, kad sis prireikus imtųsi kokių nors politinių priemonių.

Eidamas savo pareigas, ombudsmenas yra visiskai nepriklausomas ir nesaliskas. Jis nesiekia gauti jokios vyriausybės ar organizacijos nurodymų ir neklauso jų. Be to, per savo kadenciją ombudsmenas negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo.

Kaip galima pasiskųsti ombudsmenui?

Jei gyvenate Europos Sąjungoje (arba jei Sąjungoje veikia jūsų įstaiga ar joje verčiatės verslu) ir manote, kad nukentėjote dėl netinkamo ES institucijos arba įstaigos administravimo, pirmiausia turėtumėte į tą instituciją ar įstaigą kreiptis įprasta tvarka ir siekti, kad ji istaisytų savo klaidą.

Jei tokiu būdu nieko nelaimite, galite pasiskųsti Europos ombudsmenui.

Savo skundą ombudsmenui turite įteikti per dvejus metus nuo tos dienos, kai pastebėjote netinkamo administravimo faktą. Jūs privalote aiskiai nurodyti, kas esate ir dėl ko skundziatės, tačiau galite pareikalauti, kad jūsų skundas liktų konfidencialus. Prireikus ombudsmenas gali jums patarti kreiptis į kitą įstaigą.

Ombudsmenas netiria jūsų skundo, jeigu dėl nurodytų faktų yra arba buvo iskelta byla.

Susiradę ombudsmeno interneto puslapį suzinosite, kaip skundas turi būti parengtas ir paduotas.

Kaip organizuojamas ombudsmeno darbas?

Ombudsmenas tyrimą atlieka savo iniciatyva arba gavęs skundą.

ES institucijos ir įstaigos privalo teikti ombudsmenui visą jo prasomą informaciją ir leisti jam susipazinti su atitinkamais dokumentais. Savo nesutikimą jos gali pateisinti tik dokumentų konfidencialumu.

Nustatęs netinkamo administravimo atvejį ombudsmenas apie tai pranesa apskųstajai institucijai ir pateikia rekomendacijų projektą. Toji institucija privalo per tris mėnesius issamiai isdėstyti savo nuomonę.

Tada ombudsmenas perduoda isvadą Europos Parlamentui ir apskųstajai institucijai. Savo tyrimų rezultatus jis taip pat pranesa ir skundo pateikėjui.

Ombudsmenas teikia Europos Parlamentui kasmetines visų atliktų tyrimų ataskaitas.

Agentūros

Agentūra nėra ES institucija - tai ES įsteigta įstaiga, kuriai pavesta vykdyti palyginti nedideles technines, mokslo ar valdymo uzduotis.

Europos institucijos (Parlamentas. Taryba, Komisija ir kitos) buvo įsteigtos pagal Europos sutartis, tačiau steigti agentūras jose nėra numatyta. Kiekviena agentūra steigiama atskiru teisės aktu, kuriame isdėstomi jos uzdaviniai. Ne visos jos oficialiai vadinamos agentūromis - kai kurios gali būti pavadintos centru, institutu, fondu, biuru arba įstaiga.

Siuo metu veikia 19 agentūrų. Dvi is jų - Europos saugumo studijų institutas ir Europos Sąjungos Kosminių palydovų centras - priskirti bendrai uzsienio ir saugumo politikai (zr. skyrių apie Europos Sąjungos Vadovų Tarybą). Dar dvi - Europolas ir Eurojustas - yra svarbios ES valstybėms bendradarbiaujant teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Jas aptarsime vėliau.

Kitos penkiolika agentūrų vykdo uzduotis, priskirtas ES "pirmajam ramsčiui", vadinamajai Bendrijos sričiai. Trumpai apibūdinsime kiekvieną is jų.

Europos profesinio mokymo plėtros centras

Europos profesinio mokymo plėtros centras (santrumpa Cedefop) įsteigtas 1975 m. Jis įsikūręs Tesalonikuose (Graikija).

Jo uzduotis - analizuoti ir teikti informaciją apie profesinį mokymą ir mokymo sistemas, politiką, tyrimus ir praktiką. Tai padeda specialistams visoje ES plėtoti ir tobulinti profesinį mokymą.

Centras taip pat tvarko interaktyvų interneto tinklalapį, pavadintą "Europos mokymo kaimas" (www.trainingvillage.gr )

Daugiau informacijos ieskokite www.cedefop.eu.int

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (santrumpa EUROFOUND) įsteigtas 1975 m. Jo būstinė yra Dubline (Airija).

Jam pavesta:

duoti patarimus socialinės apsaugos ir darbo politikos nustatytojams;

vertinti bei analizuoti gyvenimo ir darbo sąlygas;

rengti pranesimus apie sių sričių procesų raidą ir tendencijas;

prisidėti prie gyvenimo kokybės gerinimo.

Daugiau informacijos ieskokite www.eurofound.eu.int

Europos aplinkos agentūra

Europos aplinkos agentūra (santrumpa EEA) įsteigta 1990 m. Jos būstinė yra Kopenhagoje (Danija).

Agentūrai pavesta rinkti ir skleisti informaciją apie aplinkos būklę ir jos pokyčius Europoje. Į jos darbą gali įsitraukti ir Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės. Antai nuo pat įsteigimo jos narės yra Islandija, Lichtensteinas ir Norvegija. Agentūra glaudziai bendradarbiauja su aplinkos apsaugos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Daugiau informacijos ieskokite www.eea.eu.int

Europos mokymo fondas

Europos mokymo fondas (santrumpa ETF) įteigtas 1990 m. Jo būstinė yra Turine (Italija).

Europos mokymo fondas padeda gerinti profesinį mokymą daugiau kaip keturiasdesimtyje ES nepriklausančių valstybių, tarp kurių yra valstybės kandidatės ir kaimyninių regionų salys, pvz., Siaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Balkanuose ir buvusiojoje Sovietų Sąjungoje.

Fondas suteikia sių valstybių atstovams galimybę įgyti teorinių zinių, įgūdzių ir patirties, naudingų perkvalifikuojant asmenis ir plėtojant nuolatinio mokymo programas.

Daugiau informacijos ieskokite www.etf.eu.int

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centras

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centras (santrumpa EMCDDA) įsteigtas 1993 m. Jo būstinė yra Lisabonoje (Portugalija).

Centro uzduotis - rinkti ir skleisti objektyvią ir patikimą lyginamąją informaciją apie narkotikus ir narkomaniją Europoje. Centras bendradarbiauja su ES nepriklausančiomis valstybėmis ir su tarptautinėmis institucijomis, pvz., Jungtinių Tautų Tarptautine narkotikų kontrolės programa (UNDCP), Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), Europos Tarybos Pompidou grupe, Pasaulio muitinių organizacija (WCO), Tarptautine kriminalinės policijos organizacija (Interpol) ir Europos policijos biuru (Europol).

Daugiau informacijos ieskokite www.emcdda.org

Europos vaistų vertinimo agentūra

Europos vaistų vertinimo agentūra (santrumpa EMEA) įsteigta 1993 m. Jos būstinė yra Londone (Jungtinė Karalystė). Agentūra, vertindama zmonių ir gyvūnų gydymui skirtus vaistus, padeda saugoti ir gerinti Europos gyventojų sveikatą. Ji naudojasi visų ES valstybių mokslo tyrimų rezultatais.

Kai kurie biotechnologijų priemonėmis pagamintų vaistų tipai Europos Sąjungoje gali būti platinami tik agentūrai juos kruopsčiai patikrinus. Jei si nusprendzia, kad vaistas yra saugus ir kokybiskas, Europos Komisija gali leisti jį pardavinėti visose ES valstybėse. Tokio leidimo gali paprasyti ir asmenys, kurie nori atiduoti į apyvartą ir kitokius naujus vaistus.

Leidimus prekiauti dauguma įprastų vaistų suteikia atskirai kiekviena ES valstybė. Agentūra padeda pasinaudoti sistema, pagal kurią vienų valstybių suteiktus leidimus pripazįsta kitos valstybės.

Daugiau informacijos ieskokite www.emea.eu.int

Vidaus rinkos (prekių zenklų ir pramoninio dizaino) derinimo tarnyba

Vidaus rinkos derinimo tarnyba (santrumpa OHIM) įsteigta 1994 m. Jos būstinė yra Alikantėje (Ispanija).

Tarnybai yra pavesta vykdyti Bendrijos prekių zenklų ir pramoninio dizaino registravimo procedūras.

Bendrijos prekių zenklų sistema palengvina Europos įmonių gyvenimą ir sumazina jų sąnaudas. Gamintojui, kuris nori apsaugoti savo prekės zenklą Europoje, nebereikia to paties prekės zenklo registruoti kiekvienoje ES valstybėje. Per Vidaus rinkos derinimo tarnybą jis gali prasyti įregistruoti vieną - "Bendrijos" - prekės zenklą, kuris jam suteiks teisę uzdrausti kitoms firmoms visoje ES naudoti tokį pat ar panasų zenklą.

Daugiau informacijos ieskokite oami.eu.int

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (santrumpa EU-OSHA) įsteigta 1994 m. Jos būstinė yra Bilbao (Ispanija).

Jokia valstybė negali viena isspręsti darbuotojų saugos ir sveikatos problemų, su kuriomis susiduria siandienos Europa. Todėl, siekiant sutelkti daugybę Europos duomenų ir informacijos sioje srityje, ypač prevencijos priemonių klausimais, buvo įsteigta Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra.

Agentūra turi sukūrusi plačią darbuotojų saugai ir sveikatai skirtų interneto puslapių tinklą; ji vykdo intensyvią leidybos programą, pagal kurią leidziami ir specializuoti informaciniai pranesimai, ir viesų kampanijų medziaga.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrai vadovauja administracinė valdyba, kurią sudaro profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, valstybių vyriausybių ir Europos Komisijos atstovai.

Daugiau informacijos ieskokite europe.osha.eu.int

Bendrijos augalų įvairovės biuras

Bendrijos augalų įvairovės biuro (santrumpa CPVO) būstinė yra Anzė (Prancūzija). Jis įsteigtas 1994 m.

Jo uzduotis - spręsti augalų įvairovės teisių, kurios yra su augalais susijusios pramoninės nuosavybės teisių atmaina, klausimus.

Bendrijos augalų įvairovės biuras dirba panasiai kaip Vidaus rinkos derinimo biuras - jis suteikia pramoninės nuosavybės apsaugos teises naujoms augalų rūsims. Sios teisės galioja 25 arba 30 metų.

Daugiau informacijos ieskokite www.cpvo.eu.int

Vertimų centras

Vertimų centras įsteigtas 1994 m. Jo būstinė yra Liuksemburge.

Centras įsteigtas siekiant patenkinti kitų jokioms institucijoms nepriskirtų ES agentūrų vertimo poreikius. Jis pats save islaiko. Pagal savanoriskus bendradarbiavimo susitarimus centras teikia paslaugas ir toms ES institucijoms bei kitoms įstaigoms, kurios turi savo vertimų tarnybas.

Daugiau informacijos ieskokite www.cdt.eu.int

Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centras

Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėsenos centro (santrumpa EUMC) būstinė yra Vienoje (Austrija). Jis įsteigtas 1997 m.

Svarbiausias centro uzdavinys - teikti Sąjungai ir jos valstybėms narėms objektyvią ir patikimą lyginamąją informaciją apie rasizmą, ksenofobiją ir antisemitizmą Europoje, taip pat formuoti įvairias Europos Sąjungoje taikytinas kovos su siais reiskiniais strategijas.

Centras tiria rasizmo ir ksenofobijos mastą ir raidą, analizuoja jų priezastis, padarinius ir poveikį. Centras taip pat viesina sėkmingus migrantų ir etninių bei religinių mazumų integravimo veiklos pavyzdzius, rūpinasi tokios veiklos sklaida.

Daugumą darbų centras atlieka Europos informacijos apie rasizmą ir ksenofobiją tinklui (santrumpa RAXEN) palaikyti. Tinklą sudaro 15 "nacionalinių zidinių" (po vieną kiekvienoje valstybėje narėje), kurie renka, lygina ir skleidzia informciją apie rasizmą ir ksenofobiją savo salyje.

Daugiau informacijos ieskokite www.eumc.eu.int

Europos rekonstrukcijos agentūra

Europos rekonstrukcijos agentūra (santrumpa EAR) įsteigta 1999 m. Jos būstinė yra Tesalonikuose (Graikija). Ji turi savo vykdomuosius skyrius Belgrade, Pristinoje, Podgoricoje ir Skopjėje.

Agentūrai yra pavesta administruoti svarbiausias ES programas, pagal kurias yra teikiama parama neseniai nuo karų nukentėjusių Balkanų regiono valstybių atstatymui.

Europos rekonstrukcijos agentūra yra atskaitinga ES Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui. Jos valdybą sudaro Europos Komisijos ir ES valstybių narių atstovai. Agentūros administruojamų paramos programų vertė kasmet siekia mazdaug 1,6 mlrd. eurų.

Daugiau informacijos ieskokite www.ear.eu.int

Europos maisto saugos įstaiga

Europos maisto saugos įstaiga (santrumpa EFSA) pradėjo veikti 2002 m. Ji laikinai įsikūrė Briuselyje (Belgija).

Įstaiga visų pirma yra įpareigota teikti nepriklausomų ekspertų patarimus visais su maisto sauga susijusiais klausimais. Ji įvertina maisto gamybos procese kylančias grėsmes ir atlieka kiekvieno reiskinio, galinčio padaryti poveikį maisto saugai Europoje, ekspertizę.

Įstaigos veikla apima visą maisto gamybos procesą nuo sėklos iki lėkstės, kitais zodziais sakant, nuo pirmųjų gamybos etapų (čia priklauso ir gyvulių pasaro sauga) iki maisto tiekimo vartotojams. Ji renka informaciją is viso pasaulio ir nuolat domisi naujausiais mokslo tyrimų rezultatais. Su savo isvadomis įstaiga supazindina ne tik ekspertus ir sprendimo galią turinčius asmenis, bet ir plačiąją visuomenę.

Daugiau informacijos ieskokite www.efsa.eu.int

Europos saugios jūrų laivybos agentūra

Europos saugios jūrų laivybos agentūra (santrumpa EMSA) įsteigta 2002 m. Jos tikslas - padėti gerinti ES saugios jūrų laivybos sistemą, sumazinus laivų katastrofų grėsmes, vandenyno tarsą is laivų ir zmonių aukas jūrose.

Agentūra, teikdama technines ir mokslo konsultacijas, padeda tobulinti ES teisės aktus, skirtus saugiai jūrų laivybai ir vandenyno tarsai is laivų. Ji padeda Komisijai stebėti, ką daro ES valstybės narės ir valstybės kandidatės, teikia patarimus jų vyriausybėms.

Be įvairių kitų uzduočių, agentūra yra įpareigota sukurti bendrą ES laivų katastrofų jūroje tyrimo metodiką ir nustatyti visą ES aprėpiančią informavimo apie laivų eismą sistemą.

Daugiau informacijos ieskokite europa.eu.int/agencies/emsa

Europos aviacijos saugos agentūra

Europos aviacijos saugos agentūra (santrumpa EASA) įsteigta 2002 m.

Jai pavesta padėti Sąjungai sukurti skrydzio saugos teisės aktus bei taisykles ir padėti Komisijai priziūrėti, kad būtų tinkamai laikomasi ES nuostatų. Agentūra taip pat teiks techninę pagalbą uz civilinę aviaciją ir aplinkos apsaugą atsakingoms tarptautinėms organizacijoms. Be to, ji padės valstybių, kurios nepriklauso Europos Sąjungai, oreivystės tarnyboms.

Europos aviacijos saugos agentūra turi teisę vykdyti kai kurias tarnybines funkcijas, pvz., isduoti pazymėjimus kai kuriems oreivystės gaminiams tose srityse, kuriose veikimas isvien duoda geresnį rezultatą negu pavienių valstybių narių veiksmai.

Daugiau informacijos ieskokite europa.eu.int/agencies/easa

Europolas

Europolas, arba Europos policijos biuras, įsteigtas 1992 m., kad rinktų ir apdorotų informaciją apie visoje Europoje daromus nusikaltimus. Jo būstinė yra Hagoje (Nyderlandai). Biure dirba ir nacionalinių teisėsaugos institucijų (policijos, muitinės, imigracijos tarnybų ir kt.) atstovai.

Europolo tikslas - padėti ES valstybėms narėms glaudziau ir veiksmingiau bendradarbiauti uzkardant tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir su juo kovojant, ypač su:

narkotikų gabenimu;

nelegalių migrantų vezimo organizavimu;

prekyba vogtais automobiliais;

prekyba zmonėmis ir vaikų pornografija;

pinigų ir kitų atsiskaitymo priemonių padirbinėjimu;

nelegalia radioaktyviųjų medziagų prekyba;

terorizmu.

Europolas valstybėms narėms padeda:

sudarydamas geresnes sąlygas nacionalinėms teisėsaugos institucijoms keistis informacija;

pateikdamas operatyvinės informacijos analizę;

rengdamas isvadas ir analitines studijas, tiriančias nusikalstamumą;

teikdamas ekspertų konsultacijas ir techninę pagalbą tyrimams bei įvairioms operacijoms.

Viena is Europolo pareigų yra kurti ir aptarnauti kompiuterizuotą sistemą, kuri leistų kaupti duomenis, su jais susipazinti ir juos analizuoti. Bendroji prieziūros tarnyba, kurioje yra po du duomenų apsaugos specialistus is kiekvienos valstybės narės, stebi visų Europolo sukauptų asmens duomenų turinį ir jų naudojimo būdus.

Europolas yra atskaitingas Teisingumo ir vidaus reikalų tarybai, t. y. visų ES valstybių teisingumo ir vidaus reikalų ministrams. Europolo valdybą sudaro po vieną atstovą is kiekvienos valstybės narės.

Daugiau informacijos ieskokite www.europol.eu.int

Eurojustas

Eurojusto tarnyba įsteigta 2002 m. siekiant padėti ES valstybių baudziamojo persekiojimo įstaigoms bendradarbiauti kovoje su stambiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, įskaitant elektroninius nusikaltimus, sukčiavimą ir korupciją, pinigų plovimą ir nusikaltimus aplinkai. Pvz., ji sudaro sąlygas nacionalinėms institucijoms lengviau keistis informacija, teikti abipusę teisinę pagalbą ir isduoti asmenis apklausoms. Ji įsikūrusi Hagoje (Nyderlandai).

Eurojuste yra po vieną is kiekvienos valstybės narės deleguotą prokurorą, teisėją arba policijos pareigūną, kurie visi kartu sudaro tarnybos kolegiją (t. y. valdybą) ir is savo tarpo trejiems metams issirenka pirmininką. Kolegijai talkina sekretoriatas ir ES pareigūnų bei deleguotų nacionalinių ekspertų personalas.

Kadangi Eurojusto veiklai yra reikalinga įtariamų nusikaltėlių kartoteka, tarnyba turi duomenų apsaugos pareigūną, kuris privalo uztikrinti, kad asmens duomenys jos kartotekoje būtų tinkamai saugomi ir tvarkomi laikantis įstatymo. Jūs turite teisę zinoti, kokią informaciją Eurojustas apie jus yra surinkęs (jei apskritai yra rinkęs), ir pareikalauti Eurojusto ją pataisyti arba sunaikinti, jeigu ji neteisinga arba neissami.

Daugiau informacijos ieskokite www.eurojust.eu.int

Zvilgsnis į ateitį

Per daugiau kaip penkiasdesimt metų ES sprendimų priėmimo sistema pasikeitė. Tiesa, is pradzių ji buvo sukurta tik sesių valstybių bendrijai. Kadangi ES rengiasi issiplėsti nuo 15 iki turbūt 27 valstybių narių, sprendimų priėmimo tvarką reikia modernizuoti, kad ji ir toliau būtų veiksminga. Sio tikslo siekti is dalies padeda Nicos sutartis.

Tačiau reikia atsakyti ir į platesnio pobūdzio klausimus apie ES ateitį, pavyzdziui:

Kokie issiplėtusios Sąjungos tikslai ir uzdaviniai? Kitais zodziais sakant, ko valstybės narės nori kartu pasiekti ateityje?

Kokiose srityse reikės veikti bendrai, kad tie tikslai būtų pasiekti?

Kas turi būti sprendziama ES lygmeniu, o kas turi būti palikta valstybių ir regionų valdzios kompetencijai?

Koks turi būti nacionalinių parlamentų vaidmuo ES sprendimų priėmimo procese?

Trumpai tariant, kas ir uz kokius veiksmus bus atsakingas ir kaip 27 ar daugiau narių vienijančioje Sąjungoje, kurios piliečių bus pusė milijardo, turi būti priimami demokratiski sprendimai?

Siems ir kitiems klausimams spręsti 2002 m. buvo susauktas konventas, į kurį susirinko visų valstybių narių, valstybių kandidačių ir ES institucijų atstovai.

Jei apie Europos ateities konventą norėtumėte suzinoti daugiau, internete susiraskite tinklalapį european-convention.eu.int

Jei norite įsitraukti į diskusiją apie Europos ateitį, ieskokite europa.eu.int/futurum/forum

Konventas baigsis tarpvyriausybine konferencija, kurią numatyta surengti 2004 m. Artėjant siai konferencijai ES valstybių prezidentai ir ministrai pirmininkai ketina pasirasyti naują supaprastintą Europos Sąjungos sutartį. Joje bus stengiamasi daug aiskiau isdėstyti, kas yra ES ir ko ji siekia. Sutartyje taip pat bus isdėstytos naujos taisyklės, pagal kurias sprendimus bus galima priimti sparčiau ir sklandziau.

Europos institucijos jau vykdo dideles vidaus reformas, kad jų veikla taptų veiksmingesnė, atviresnė ir skaidresnė. Jų darbuotojai gerai supranta, kad ES egzistuoja tam, jog tarnautų savo piliečiams, ir kad sėkmė ją lydės tik tada, kai jos piliečiai supras sprendimų priėmimo procesą ir kuo labiau bus į jį įtraukti. Issiplėtusiai ES tikrai bus reikalingos reformuotos institucijos, kurios XXI amziaus uzdavinius įstengtų spręsti greitai ir veiksmingai.

Vos per pusę amziaus Europos Sąjunga (ES) pasiekė svarbių dalykų. Savo valstybėms narėms ji uztikrino taiką, o piliečiams - gerovę. Ji sukūrė bendrą Europos valiutą (eurą) ir sienų nedalijamą bendrąją rinką, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. Turėjusi sesias valstybes nares, ES issiplėtė iki penkiolikos narių, o dabar rengiasi priimti dar dvylika. Ji tapo galinga jėga pasaulio prekyboje, pasaulio lydere aplinkos apsaugos srityje ir dosniausia besivystančių salių rėmėja.

ES sėkmę nemazai nulėmė tai, kaip ji tvarkosi, būtent jos institucijų (Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos), kurioms padeda daugelis agentūrų ir kitų įstaigų, bendradarbiavimo būdai.

Sioje knygelėje apzvelgiama, ką daro kiekviena institucija, agentūra ar įstaiga ir kaip jos yra organizuotos. Mūsų tikslas - pateikti patogų zinyną, padedantį suprasti, kaip yra priimami ES sprendimai.