Pirmoji dalis. Kompiuterinės grafikos pagrindai

Grafinių sistemų techninė įranga

Grafinių sistemų techniniai komponentai

Grafinėse sistemose dazniausiai vartojami du arba daugiau 929s1821j procesorių. Jose, be centrinio procesoriaus, yra vaizduoklio procesorius. Jis sąveikauja su centriniu procesoriumi ir kontroliuoja vaizduoklio operacijas
(1.1 pav.). Vaizduoklio procesorius keičia is centrinio procesoriaus perimamus skaitmeninius duomenis į atitinkamas įtampų reiksmes, perduodamas į elektroninį vamzdį. Skaitmeninio-analoginio keitimo būdas priklauso nuo vaizduoklio tipo ir konkrečių aparatiskai realizuotų grafinių funkcijų (operacijų).

pav. Grafinės sistemos pagrindiniai komponentai

Grafinės sistemos vaizduoklio procesorius vaizdo duomenis gauna is vartotojo programos. Tie duomenys yra elektroninio vamzdzio ekrano taskų sviesos ryskumo reiksmės. Vartotojas savo programose, sudarančiose vaizdus, vartoja jam patogią koordinačių sistemą. Grafinėje sistemoje si vartotojo koordinačių sistema pertvarkoma (transformuojama) į ekrano koordinačių sistemą. Daugelyje grafinių sistemų koordinačių pradzios taskas yra zemutiniame kairiajame ekrano kampe. Tada ekrano plokstuma atitinka stačiakampės koordinačių sistemos pirmąjį kvadrantą. Yra grafinių sistemų, kuriose koordinačių pradzios taskas yra virsutiniame kairiajame ekrano kampe arba centre.

Pagrindinis vaizduoklio procesoriaus uzdavinys yra sudaryti atkarpas arba kreivių lankus. Kita jo būdinga funkcija yra generuoti simbolius. Vaizduokliai vykdo įvairių - vientisų, brūksninių, taskinių - atkarpų, kreivių lankų bei spalvotų plotų sudarymo funkcijas. Siuolaikiniai vaizduokliai gali daryti įvairias vaizduojamų objektų transformacijas ir manipuliacijas.

Grafinių sistemų būdingieji techniniai komponentai yra elektroninis vamzdis, vaizduoklio procesorius, dialogo įrenginiai - pelytė,  valdymo svirtis (joystick), specialūs grafinių duomenų įvesties įrenginiai - skaitmenizavimo plansetė (digitizer) arba grafinė plansetė (graphics tablet), skaitlys (scanner).

Elektroninis vamzdis

Grafinės sistemos vaizduoklio pagrindas - elektroninis vamzdis. Elektroninio vamzdzio pagrindinės funkcinės dalys pavaizduotos 1.2 paveiksle. Elektronų prozektoriaus skleidziamų elektronų spindulys elektrostatinėmis fokusavimo ir atlenkimo sistemomis nukreipiamas į tam tikrą ekrano, is vidaus padengto svytinčiomis medziagomis - liuminoforu, taską. Paveikus elektronų spinduliui liuminoforą, ekrano taskas suspindi. Tačiau sio tasko sviesa blėsta labai greitai, kai spindulys nukreipiamas į kitą taską. Spindesiui atgaivinti ir vaizdui ekrane palaikyti yra keli būdai. Nuolatinis svytėjimas gaunamas vaizdo isvedimą periodiskai kartojant. Tokiu principu veikia vadinamieji regeneruojamieji elektroniniai vamzdziai.

Elektronų spindulys fokusuojamas, atlenkiamas ir elektronai greitinami elektrinių arba magnetinių laukų bei elektrostatinėmis sistemomis.

1.2 pav. Elektroninio vamzdzio pagrindinės funkcinės dalys

Ekranų posvyčių laikai gaunami skirtingi, nes liuminoforams naudojamos įvairių medziagų ar jų misinių ekrano dangos. Grafinių sistemų vamzdziuose dazniausiai naudojamos medziagos, kurių posvytis nuo 10 iki 60 mikrosekundzių.

Daugelio duomenų isvesties įrenginių (spausdintuvų, ekranų) skiriamoji geba apibrėziama taskų skaičiumi ilgio vienetui (centimetrui, milimetrui). Taip suprantama ir grafinių ekranų skiriamoji geba. Tačiau siems ekranams apibūdinti daznai vartojamas maksimalus skaičius taskų, kuriuos galima isvesti be sanklotos (persidengimo) lygiagrečiai su ekrano briaunomis. Ekrano skiriamoji geba priklauso nuo jo dangos medziagų, svytėjimo ryskumo ir fokusavimo bei atlenkimo sistemų. Geros kokybės grafinių sistemų ekranai turi 1280x1024 taskų. Fiziniai grafinio vaizduoklio matmenys nusakomi ekrano įstrizainės ilgiu, matuojamu coliais. Daugiausia paplitę vaizduokliai, kurių ekrano įstrizainė nuo 12 iki 27 colių (1 colis = 25,4 milimetro). Bendruosiuose asmeniniuose kompiuteriuose vaizduokliai dazniausiai būna nuo 12 iki 21 colio įstrizainės. Didesnės įstrizainės paplitę grafiniams duomenims apdoroti skirtose sistemose, kurios vadinamos grafinėmis stotimis.

1.3. Taskiniai ir vektoriniai vaizduokliai

Dauguma siuolaikinių grafinių vaizduoklių yra taskiniai. Čia elektronų spindulys skleidziamas skersai ekrano nuo virsaus į apačią eilutė po eilutės (1.3 pav.). Skleidziant eilutę, spindulys gali būti įjungtas arba isjungtas. Įjungtas spindulys sukelia tam tikrų ekrano taskų svytėjimą, o isjungtas nekeičia ekrano spalvos.

1.3 pav. Objekto vaizdavimas aibe taskų ant elektronų spindulio

skleistinės taskiniuose vaizduokliuose

Siuose vaizduokliuose vaizdas saugomas atminties lauke, kuris vadinamas kadro arba regeneravimo buferiu. Siame buferyje yra viso ekrano taskų svytėjimo ryskumo reiksmės. Jos vartojamos vaizdui ekrane sudaryti. Minimalus taskinės grafikos elementas yra taskas (pixel, pel). Kiekvieno tasko spalvą ir ryskumą galima nurodyti neatsizvelgiant į visą vaizdą.

Tasko ryskumo reiksmių kiekis priklauso nuo skaičiaus bitų, skirtų toms reiksmėms saugoti. Jei kadro buferyje ekrano tasko ryskumo reiksmei skirtas tik vienas bitas, tai jame tegalima saugoti 1 ar 0. Buferio reiksmė 1 rodo, kad elektronų spindulys, kuris sukelia atitinkamo ekrano tasko svytėjimą, įjungtas, o 0 - elektronų spindulys isjungtas. Toks kadro buferis tegali saugoti nespalvotą vaizdą (1.4 pav.). Spalvotiems ar nespalvotiems kelių ryskumo lygių vaizdams gauti kadro buferyje vienam ekrano taskui reikia daugiau bitų. Pavyzdziui, geros kokybės grafinėse sistemose vienam ekrano taskui skiriami 24 bitai. Tokios sistemos kadro buferiui reikia kelių megabaitų atminties, kurios konkretus kiekis dar priklauso nuo vaizduoklio skiriamosios gebos. Sistemos, kurios ekranas yra 1024x1024 taskų ir vienam taskui kadro buferyje skiriami 24 bitai, kadro buferiui reikia trijų megabaitų atminties. Kadro buferis, kuriame ekrano taskui skiriamas vienas bitas, vadinamas bitų masyvu (bitmap). Kadro buferis, kuriame ekrano taskui skiriama daugiau bitų, daznai vadinamas taskų masyvu (pixmap). Taskiniuose vaizduokliuose vaizdas regeneruojamas nuo 60 iki 80 kartų per sekundę.

1.4 pav. Bitų masyvas ir jį atitinkantis nespalvoto ekrano vaizdas

Vektoriniais vaizduokliais vaizdas gaunamas braizant atkarpas, jungiančias du taskus. Tam elektronų spindulys nukreipiamas į vieną atkarpos galo taską. Jį perkeliant į kitą taską brėziama atkarpa, kaip

pavaizduota 1.5 paveiksle.

1.5 pav. Vaizdo sudarymas is linijų vektoriniuose vaizduokliuose

Regeneravimo greitis vektoriniuose vaizduokliuose priklauso nuo linijų, kurios turi būti brėziamos, skaičiaus. Vaizdas yra saugomas atmintyje kaip linijų braizymo komandų visuma. Tas atminties laukas, kuriame saugomas vaizdas, vadinamas vaizduoklio regeneravimo failu, vaizduoklio sąrasu ar vaizduoklio programa. Įvykdyta visa vaizdo stabilizavimo ekrane programa kartojama nuo pradzių. Visų vaizdo  komponentų isvedimas kartojamas nuo 30 iki 60 kartų per sekundę. Per regeneravimo ciklą geros kokybės vaizduokliais isvedama iki 100000 trumpų atkarpų.

Vektoriniai vaizduokliai skirti vaizdams is linijų sudaryti. Jie netinka tikroviskoms spalvotoms scenoms vaizduoti. Tačiau siais vaizduokliais gaunamos sklandzios linijos, kadangi čia elektronų spindulys tiesiog brėzia objektų briaunas. Taskiniais vaizduokliais is taskų formuojamos linijos būna dantytos (jagged).

1. 4. Spalvotieji taskiniai elektroniniai vamzdziai

Spalvotieji taskiniai elektroniniai vamzdziai veikia panasiai kaip nespalvotieji. Tik spalvotojo vamzdzio ekranas is vidinės pusės dengiamas medziagomis, kurios svyti skirtingomis - raudona, zalia, mėlyna (Red, Green, Blue - RGB) - spalvomis. Atspalviai gaunami maisant sias pirmines spalvas įvairiomis proporcijomis.

Sio tipo vamzdziuose yra trys elektronų prozektoriai. Raudona, zalia, mėlyna spalvomis svytinčių medziagų taskai ekrane sudaro vadinamąsias taskų triadas. Is elektronų prozektorių spinduliai pasiekia ekraną tik pro metalinį tinklelį, kuris vadinamas sesėlio kauke (shadow mask). Sesėlio kaukė atitinkamo elektronų prozektoriaus spinduliui leidzia pataikyti tik į vieną jam skirtą triados taską (1.6 pav.).

1.6 pav. Spalvotojo vamzdzio pagrindiniai komponentai

Kompiuterinės grafikos sistemose paplito keli spalvų modeliai, kuriais apibrėziamos santykinės maisomų spalvų proporcijos. Čia aptarsime porą is jų.

RGB modelyje pirminės spalvos atidėtos ant vienetinio kubo briaunų, kaip pavaizduota 1.7 paveiksle, a. Sio kubo taskas (0,0,0) atitinka juodą (black) spalvą, o taskas (1,1,1) - baltą (white). Įstrizainė tarp sių taskų vaizduoja visus pilkumo atspalvius. Visas kitas spalvas atitinka taskai kubo viduje.

CMY modelyje pirminės spalvos yra zydra, purpurinė ir geltona (Cyan, Magenta, Yellow), kaip pavaizduota 1.7 paveiksle, b. Siame modelyje, priesingai nei RGB, balta spalva vaizduojama tasku (0,0,0), o juoda - tasku (1,1,1). CMY modelis vartojamas spausdinimo ir braizymo įrenginiuose pigmentų spalvoms parinkti ir įvairiems atspalviams gauti. Trijų pirminių spalvų kombinacijos purskiamos vienos ant kitų ir leidziama joms susimaisyti pries isdziūstant. Tačiau juodai spalvai gauti vartojami juodi dazai, kadangi, sudarant CMY modeliu apibrėziamą juodą spalvą, gaunama tik tamsiai pilka. Taigi vaizdams spausdinti vartojamas CMYK (Cyan, Magenta, Yellow, blacK) modelis.

1.7 pav. RGB ir CMY spalvų modeliai

1.5. Taskinių vaizduoklių architektūra

Taskinių vaizduoklių specialusis procesorius, valdantis vaizduoklio operacijas, vadinamas videokontroleriu arba vaizduoklio kontroleriu. Paprasčiausių taskinių vaizduoklių kadro buferis saugomas bet kurioje sistemos atminties vietoje. Vaizduoklio kontroleris, regeneruodamas ekraną, is atminties skaito kadro buferį. Regeneravimui ir kitoms operacijoms spartinti fiksuojama atminties vieta, kurioje saugomas kadro buferis. Dėl to, tiesiogiai kreipiantis į atmintį, galima kadro buferį skaityti ir rasyti. Kiekvienas elektroninio vamzdzio taskas susiejamas su fiksuotu atminties adresu. Paprasčiausiame taskiniame vaizduoklyje yra sie komponentai: centrinis procesorius, pagrindinė atmintis, kadro buferis, vaizduoklio kontroleris ir elektroninis vamzdis. Tokiame grafiniame vaizduoklyje visi vaizdo sudarymo skaičiavimai vykdomi centrinio procesoriaus. Centrinį procesorių nuo vaizdo sudarymo operacijų islaisvina vaizduoklio procesorius (grafinis kontroleris, vaizduoklio koprocesorius), kaip pavaizduota 1.8 paveiksle. Be to, efektyvumui padidinti gali būti naudojama atskira vaizduoklio procesoriaus atmintis.

Vaizduoklio procesoriaus pagrindinis uzdavinys - pakeisti (skaitmenizuoti) vartotojo programų sudarytą vaizdą į elektroninio vamzdzio taskų spalvų reiksmes, saugomas kadro buferyje. Sis procesas vadinamas keičiamuoju skenavimu. Grafinės komandos, apibrėziančios tieses, kreives, daugiakampius ir kitus geometrinius objektus, skenavimu pakeičiamos aibe taskų. Vaizduoklio procesorius vykdo daug operacijų, kurios įgyvendina, pavyzdziui, įvairias linijas (brūksninę, taskinę ar vientisą), vaizduoja spalvotas sritis, transformuoja vaizdo dalis. Vaizduoklio procesorius uztikrina sąsają tarp vaizduoklio ir interaktyviųjų įvesties įrenginių, is kurių dazniausiai vartojama pelė.

1.8 pav. Taskinio vaizduoklio architektūra

Spalvų skaičius spalvotuosiuose taskiniuose vaizduokliuose priklauso nuo atminties kiekio, skiriamo vienam ekrano taskui kadro buferyje. Duomenys apie spalvas kadro buferyje gali būti saugomi dviem būdais: tiesiog spalvų kodais arba spalvų kodai dedami į atskirą lentelę, o kadro buferyje saugomi tos lentelės įrasų indeksai, atitinkantys taskų spalvą. Dvejetainiame spalvos kode turi būti maziausiai trys skaitmenys. Jiems saugoti kadro buferyje reikia trijų bitų plokstumų. Kiekvienas skaitmuo (0 arba 1) valdo atitinkamos spalvos spindulį elektroniniame vamzdyje. Visas astuonių spalvų rinkinys is dvejetainių spalvų kodų pateikiamas
1.9 paveiksle. Vartojant n bitų plokstumų, galima gauti 2ⁿ spalvų.

1.9 pav. Spalvų rinkinys is trijų skaitmenų dvejetainių spalvų kodų

1.6. Plokstieji vaizduokliai

Daugelyje siuolaikinių kompiuterių vaizduoklių vartojamas elektroninis vamzdis. Tačiau jo forma, matmenys ir svoris sudaro keblumų siuos vaizduoklius naudoti portatyviose ir mobiliose kompiuterinėse sistemose. Todėl jose vartojamos skystųjų kristalų, plazmos (plasma panels) ar elektroliuminescencinės plokstės.

Nesiojamuose asmeniniuose kompiuteriuose dazniausiai vartojami skystųjų kristalų vaizduokliai. Jie sudaryti is kelių sluoksnių (1.10 pav.). Yra du sviesą poliarizuojantys sluoksniai, du elektrodų tinkleliai, skystųjų kristalų ir atspindintysis sluoksniai. Jei elektrinio lauko nagrinėjamame vaizduoklio taske nėra, poliarizatoriai praleidzia sviesą ir taskas susvinta. Jei nagrinėjamą taską veikia elektrinis laukas, jo terpės skystųjų kristalų molekulės orientuojamos sviesos nelaidumo kryptimi. Sviesa absorbuojama ir taskas lieka tamsus. Vaizdas saugomas regeneravimo buferyje. Jo isvedimas kartojamas 60 kartų per sekundę. Spalvotųjų skystųjų kristalų ploksčių taskai sudaromi is spalvotų triadų arba vartojamos plonųjų sluoksnių tranzistorių technologijos. Skystųjų kristalų vaizduokliai yra nebrangūs, vartoja nedaug energijos, yra nedidelio svorio.

1.10 pav. Skystųjų kristalų vaizduoklių sluoksniai

Plazmos plokstės sudarytos is dviejų stiklinių plokstelių, ant kurių vidinių pusių lygiagrečiai isdėstyti elektrodai: ant vienos plokstelės - vertikalieji, ant kitos - horizontalieji (1.11 pav.). Tarp sių plokstelių su elektrodais yra stiklo plokstelė su skylelėmis ties vertikaliųjų ir horizontaliųjų elektrodų susikirtimais. Skylelių ertmės uzpildomos dujų misiniu, kurio sudėtyje dazniausiai yra neono. Įtampa tiekiama į skirtingų plokstelių elektrodus. Ties elektrodų susikirtimais sukeliamas rusenantis dujų islydis. Vaizdas saugomas regeneravimo buferyje. Jo isvedimas kartojamas 60 kartų per sekundę. Ilgą laiką plazmos ploksčių pagrindinis trūkumas buvo jų nespalvotumas. Siuo metu plazmos plokstėmis galima isvesti spalvotus ir nespalvotus įvairių atspalvių vaizdus.

Elektroliuminescenciniai vaizduokliai savo konstrukcija panasūs į plazmos plokstes. Elektroliuminescenciniuose vaizduokliuose tarp dviejų stiklinių plokstelių su elektrodais dedama svytinčios medziagos plokstelė. Sios medziagos svytėjimas sukeliamas stipraus elektrinio lauko, kuris gali būti sukuriamas elektrodų susikirtimuose. Siems vaizduokliams reikia didesnės galios nei plazmos plokstėms, jais sudėtinga isvesti spalvotus ir nespalvotus įvairių atspalvių vaizdus.

1.11 pav. Plazmos plokstės sluoksniai

1.7. Specialieji grafinių duomenų įvesties įrenginiai

Grafinėse stotyse vartojami įvairūs duomenų įvesties įrenginiai, visose sistemose - klaviatūra, pelytė. Be sių paplitusių įrenginių, daznai vartojami ir kiti, kurie gerokai padidina vaizdų apdorojimo kompiuteriais efektyvumą. Tokiems įrenginiams priskirtinos plansetės, vaizdo skaitliai ir skaitmeniniai fotoaparatai.

Plansetės gali būti vartojamos braizyti, piesti, interaktyviajai koordinačių įvesčiai vykdyti. Inzinieriams sie įrenginiai dazniausiai reikalingi koordinatėms brėzinyje nurodyti ir įvesti į kompiuterį. Dailininkai atitinkamą plansetės modifikaciją naudoja piesti ir piesinį įvesti į kompiuterį.

Esant tokioms skirtingoms taikymo sritims, gaminamos įvairios elektromagnetinės ir akustinės plansetės. Visuose siuose įrenginiuose virs koordinates galinčio fiksuoti ploksčio keturkampio vedziojamas zymeklis, kuris daznai vadinamas elektroniniu plunksnakočiu (1.12 pav.). Elektromagnetinių laukų pagrindu veikiančių plansečių pavirsiuje dviem tarpusavyje statmenomis kryptimis įmontuojami ploni laidininkai. Plansetės zymeklio koordinatės fiksuojamos signalais, kurie indukuojami is zymeklio įrenginio į laidininkus. Zymeklio pozicijai fiksuoti, atsizvelgiant į technologiją, gali būti vartojamas signalo reiksmės, fazės ar kodo pokytis.

1.12 pav. Plansetė su elektroniniu plunksnakočiu

Kartu su zymekliais daznai vartojamos ranka valdomos 2, 4 ar 16 mygtukų programuojamos klaviatūros. Skaitmenizavimo plansetėmis su klaviatūromis į kompiuterį įvedami koduojamų objektų identifikatoriai. Elektroniniais plunksnakočiais piesiama ir braizoma grafinėse plansetėse. Plunksnakočiai jautrūs prispaudimo prie plansetės pagrindo jėgai. Prispaudimu keičiamas brėziamos juostos plotis, rastas, spalva ar spalvos sodrumas. Plunksnakočiai turi nuo 120 iki 256 prispaudimo lygių.

Plansečių matmenis ir tikslumą lemia jų paskirtis. Daugelis grafinių  ir nedidelė dalis skaitmenizavimo plansečių stalinės ir jų matmenys - 12 x 12 colių. Dideliems brėziniams skaitmenizuoti gaminamos autonominės plansetės, kurių kodavimo stalo matmenys, pavyzdziui, 44 x 60 colių. Skaitmenizavimo ir grafinių plansečių tikslumas - nuo 0,2 iki 0,05 milimetro.

Fotonuotraukas, skaidres, brėzinius ar vaizduojamosios dailės kūrinius į kompiuterį galima įvesti skaitliais. Jie gaminami įvairių techninių charakteristikų ir įvairių tipų. Pagrindinės charakteristikos yra skiriamoji geba ir dinaminis diapazonas.

Panasiai kaip ir kitų taskinių įrenginių, skiriamoji geba čia matuojama taskų skaičiumi ilgio vienete, dazniausiai colyje. Ypač svarbu didelė skiriamoji geba tiems skaitmenizuojamiems vaizdams, kuriuos po įvedimo į kompiuterį numatoma didinti. Skiriamąją gebą lemia erdvinio krūvio matrica (CCD - charge-coupled device), kuri atspindimą sviesą keičia į skaitmeninius duomenis. Skiriamoji geba tuo didesnė, kuo didesnė erdvinio krūvio matrica. Neaukstos klasės skaitlys gali turėti 300 x 600 taskų skiriamąją gebą, vidutinės klasės - 600 x 1200 taskų ir aukstos - 1200 x 1800 taskų.

Spalvos tonų diapazonas, kurį skaitlys gali pervesti, apibrėzia jo dinaminį diapazoną. Didesnio dinaminio diapazono skaitlys gali pervesti maziau besiskiriančias spalvas. Dinaminis diapazonas nusakomas skaičiumi nuo 0 iki 4. Skaitlio dinaminį diapazoną lemia bitų skaičius, skiriamas tasko spalvai ir pervedimo triuksmams įrasyti. Pavyzdziui, 24 bitų skaitlyje net 6 bitai skiriami triuksmams. 30 ir 36 bitų skaitliai yra vidutinės klasės, jų dinaminis diapazonas 3,0.

Dazniausiai vartojami plansetiniai, būgniniai, rankiniai ir skaidrių skaitliai. Ilgą laiką geriausia pervedimo kokybė, reikalinga komercinei spalvotai spaudai, buvo pasiekiama tik būgninio tipo skaitliais. Dauguma gaminamų plansetinių skaitlių yra vidutinės klasės.

Skaitmeninis fotoaparatas turi daug skaitlio savybių. Fotografuojant vaizdas įrasomas į miniatiūrinį diskinį kaupiklį ar į puslaidininkinę atmintį. Po to vaizdas gali būti perrasomas į kompiuterį ir apdorojamas. 

1.8. Isvesties įrenginiai

Vaizdai, brėziniai ar piesiniai sukuriami ir apdorojami kompiuteriu pagal įvairiausias programas. Prie sių programų valdymo ir įvairiapusisko grafinių rezultatų kūrimo prisideda vartotojas. Dirbdamas vadinamąjį interaktyvųjį darbą jis naudojasi tais grafiniais rezultatais, kurie isvedami į vaizduoklio ekraną. Gautas patenkinantis grafinis rezultatas dazniausiai spausdinamas ar braizomas popieriuje. Siuo metu įvairiuose techniniuose ir meniniuose aptarimuose vis dazniau vaizdas rodomas tiesiog is kompiuterio dideliame ekrane skaitmeniniu projektoriumi. Dalis isvedamų rezultatų yra galutiniai ir jais naudojamasi, o kita dalis - bandomieji. Saugoti archyvuose skirti grafiniai rezultatai gali būti isvedami į skaidres, įrasomi į magnetinius kaupiklius.

Jau daug metų tekstui ir vaizdams spausdinti vartojami matriciniai spausdintuvai. Juose adatėlių matrica juda skersai popieriaus. Pakeltos adatėlės prispaudzia dazančiąją juostelę prie popieriaus palikdamos pėdsaką. Spausdinimo kokybė priklauso nuo adatėlių skaičiaus matricoje. Spalvotai spausdinti vartojamos kelios spalvotos juostelės.

Rasaliniuose spausdintuvuose ir braizikliuose dazai ispurskiami ant popieriaus dazančiajai galvutei judant skersai popieriaus juostos ar lapo. Dazančiąją galvutę sudaro mazytės CMYK dazų talpos, dazų ispurskimo ir valdymo mechanizmas. Kiekvienos spalvos dazų purkstuvėlis siauru kanalėliu jungiasi su dazų talpa. Kanalėlio sienelėje įmontuojamas pjezokristalas, kuris, gavęs elektrinį impulsą, staigiu judesiu isspaudzia dazų laselį (1.13 pav.). Rasalinių spausdintuvų ir braiziklių skiriamąją gebą lemia laselių matmenys.

1.13 pav. Rasalo ispurskimas spausdintuvuose

Lazeriniuose įrenginiuose lazerio spindulys pakeičia teigiamąjį krūvį cilindro, padengto selenu, pavirsiaus (1.14 pav.). Likusios teigiamojo krūvio vietos cilindro pavirsiuje pritraukia dazančiąsias dulkeles, kurios vėliau perkeliamos ant popieriaus.

1.14 pav. Lazerinio spausdintuvo pagrindiniai komponentai

Elektrostatiniuose įrenginiuose kai kurie specialiojo popieriaus taskai įelektrinami neigiamuoju krūviu. Traukiant popierių per dėzutę, pripildytą teigiamojo krūvio dazų, neigiamai įelektrinti popieriaus taskai padengiami dazais. Elektroterminiuose įrenginiuose siluma naudojama taskų matricos galvutėje spausdinti silumai jautriame popieriuje.

Klausimai ir uzduotys

Uzrasams