REFERATAS ,,ISVAIZDOS IR ĮVAIZDZIO REIKSMĖ PAAUGLIŲ BENDRAVIME''

  Draugystė - pats reikalingiausias dalykas gyvenime, nes niekas nepanorės gyventi be draugų , net jei turėtų visas kitas gėrybes.

  Isvaizda. Lietuvių liaudies posakis - ,,sutinka pagal rūbą,islydi pagal protą''- patvirtintas psichologiniai- pedagoginiais tyrimais.Pirmas įspūdis sudaromas apie zmogų is fizinės isvaizdos: jo balso tono,judesių,zvilgsnio,drabuzių.J.Kolominskis nurodo,kad į pirmą vietą isvaizda kaip veiksnį iskelia pirmų klasių mokiniai, o su metais isvaizda vaidina pasirinkime mazesnį vaidmenį. Nors reikia pabrėzti, kad paaugliams ypač svarbi isvaizdą. R.Pilkauskaitė pastebi, kad paauglio ne visos kūno dalys auga vienodai greitai,ir kartais jo isvaizda tampa neproporcinga,tai suvokdami paauglia drovisi savo isvaizdos, jaudinasi, kad atrodo juokingi.Sios reakcijos issaukia apsimestinį siurkstumą, o pastabos ir komentarai formuoja menkavertiskumo kompleksus. Remiantis atliktais M.Barkauskaitės tyrimais galime teigti, kad isvaizda svarbi tik pirmų kontaktų metu (isvaizdą,kaip draugo pasirinkimo motyvą pirmą stovyklavimo dieną nurodė 63proc. moksleivių, o 13-14 dieną sį motyvą laikė svarbiu 18,8 proc.) Tačiau isvaizda,zmogaus patrauklumas kelia kitų zmonių susidomėjimą, susizavėjimą.

 

METALISTAI

  Kas tie metalistai? Treninguoto skustagalvio akimis tai su protu susipykę skystablauzdziai, kostiumuoto klerko poziūriu tai nevalyvi agresyvūs girtuokliai. Kitų socialinių sluoksnių atstovų poziūris dazniausiai irgi nebūna palankus metalistams, kurie, kaip jokia kita jaunimo subkultūra, apipinami įvairiausiais neigiamais stereotipais.

  Jaunimo judėjimai savo dabartiniu pavidalu ėmė rastis pries penkiasdesimt metų. Bene ausia priezastis buvo kiekvieno jauno zmogaus polinkis maistauti ir bandyti keisti pasaulį savo nuoziūra. Aisku, to polinkio vieni turi daug, kiti visai mazai, tačiau jis neisvengiamai mazėja laikui bėgant. Seniau jaunieji maistautojai būdavo greitai neutralizuojami psichologiniu spaudimu ir sunkiu fiziniu darbu, kuriuo tekdavo uzsiimti 95 procentams zmonijos. Po Antrojo pasaulinio karo visose Vakarų valstybėse įsigalint demokratijai ir kylant materialinei gerovei paaiskėjo, kad tokios sąlygos itin palankios revoliucingoms jaunimo idėjoms. Mat ankstesniais laikais zmogus, bandantis keisti visuomenėje priimtas normas, turėjo būti labai stiprus, valingas ir pasirengęs dideliems nemalonumams (pries akis iskyla Sokratas, Jėzus, Giordano Bruno ir pan.), o sočioje visuomenėje maistas pries visuomenės tradicijas tapo gana linksma pramoga, uz kurią pirstu grūmoja suaugusieji, uztat gerbia bendraamziai. Siuo metu "jaunatviskas maistas" jau tapo kone privalomu dalyku, be kurio bendravimas su vienmečiais bus nelengvas, tad paradoksas neprisijungimas prie jokių "jaunatvisko maisto" formų reikalauja bene didesnės drąsos ir valios, negu pats maistavimas.

   Be abejo, daugelio jaunuolių maistas yra buitinis ir individualus, jis pasireiskia vazinėjimu dideliu greičiu, nesaikingu kvaisalų vartojimu, ekstravagantiska isvaizda, konfliktavimu su vyresniaisiais ir panasiais isdykavimais. Ne per seniausiai Vilniaus meras padarė paslaugą tokių maistavimo formų fanams, uzdrausdamas gerti alų viesosiose vietose, tad dabar kiekvienas gali tustinti butelį Sereikiskių parke ar Vokiečių gatvėje, jausdamas vidinį pasitenkinimą, kad be jokių pastangų ir gresiančių nemalonumų meta "issūkį" visuomenei.

   Zodis "metalistas" daznai siejamas su agresija, alkoholiu, o kartais net satanizmu. Tačiau daznai sios asociacijos yra tik mitai. "Galima rasti daug pavyzdzių, kai metalistas nei geria, nei rūko, nei yra koks satanistas, net sportuoja ir yra pavyzdingas mokinys ar studentas", - pasakojo Anonimu prisistatęs vaikinas.

   Daznai būna, jog mitai kyla is neismanymo, nesidomėjimo sia subkultūra. Pasak metalisto Andriaus Matulevičiaus, neretai tokius mitus kaip "metalistas - satanistas" sukuria pensininkės bobutės, kurioms juoda spalva ir agresyvi muzika asocijuojasi būtent su tokiais dalykais. Religija dazno metalisto gyvenime nevaidina jokio vaidmens, jie ypač neigia kriksčionybę.

   Mintis, jog tikėjimas - tai silpnybė, turbūt geriausiai atspindi sios subkultūros poziūrį į religiją. Kita vertus, metalistai nevengia tokių svaiginimosi priemonių kaip alkoholis.

   "Tačiau daznai isgėrę metalistai elgiasi normaliau nei kostiumuoti verslininkai: teko matyti, kad pastarieji labiau linkę neadekvačiai elgtis, kabinėtis prie merginų - teigė Andrius.

   Amzius sioje subkultūroje turi didelę reiksmę - sunkiąją muziką dazniausiai pripazįsta 14 - 28 metų jaunimas, nors būna ir gerokai vyresnių, kuriems jau per 45 metus. Noras issiskirti is minios ne tik mintimis, bet ir įvaizdzio dalimi būdingas tiek jaunesiems, tiek vyresniems sios subkultūros atstovams. Tik jau suaugęs metalistas to nerodo taip, kaip jaunystėje.

  Anot Anonimo, yra rimtų, jau suaugusių ir dirbančių metalistų, kurie į darbą eina su kostiumu, turi seimas ir t.t. Nors pačiam į darbą dar neteko vilktis kostiumo, siai minčiai pritaria ir jis pats: "Rimto zmogaus įvaizdis nesikerta su metalisto, juk ilgi plaukai tinka ir prie kostiumo

  Tolerancija pasizymi ne visos subkultūros ir ne visi jų nariai. Dazniausiai metalistai konfliktuoja su "forsais", kuriuos retas sunkiąją muziką klausantis zmogus pavadina atskira subkultūra. Andriaus teigimu, konfliktai dazniausiai kyla dėl tolerancijos stokos, interesų nesutapimo: "Būna, jog einant gatve paprasčiausiai prikimba koks "forsas", motyvuodamas tuo, kad jam kliūna mano isvaizda".

   Neretai būna, jog konfliktuoja tarpusavyje ir skirtingų subkultūrų atstovai. Daznam metalistui tenka būti "apsauktam" gotu, ir atvirksčiai. Metalistų idėjiniai keliai kertasi su gotų, teigia Anonimas: "Sios dvi subkultūros gan panasios, bet tuo pačiu ir skirtingos. Vieni agresyvūs, kiti - ne. Konfliktai ir kyla būtent dėl to. Juk turi islikti skirtumas tarp agresyvių metalistų ir pasyvių gotų."

   Be konfliktų su kitų subkultūrų atstovais, neretai iskyla dvi priesingos stovyklos ir pačios subkultūros viduje - vėl didelę įtaką daro amzius. Tik pradėjęs domėtis metalistų gyvenimu ir besistegiąs jį gyventi 14 - 16 metų amziaus jaunimas daznai būna netoleruojamas vyresniųjų.

   Dazniausiai taip yra dėl, jog zmonės vadina save metalistais, o nė nezino, kokią muziką klauso metalistai, painioja sią subkultūrą su kitomis. "Netoleruoju tų vaikų, kurie save laiko metalistais, tačiau remiasi kitos subkultūros idėjomis, muzika

POP'SAS

Pop muzikos mėgėjai - pop muzikos klausytojų auditorijos amzius yra labai įvairus, bet dauguma sudaro paaugliai. Jų apranga įvairi, merginos rengiasi ryskiais drabuziais, darosi ryskų makiazą, taip kopijuoja scenos zvaigzdes. Vaikinų apranga paprastesnė, mazai issiskirianti is kitų.

GOTIKINĖ SUBKULTŪRA: ZVILGSNIS IS VIDAUS

Pastaruoju metu visuomenėje atsiranda vis daugiau įvairių kultūrinių bendrijų, kurios atsisako įprastų vertybinių normų, turi savo ideologiją, dvasines vertybes, sukuria savo individualų stilių. Jaunimui visais laikais labai svarbu atrasti isskirtinę saviraiskos formą. Gotikinio judėjimo idėja, perimta is Vakarų apie 1990-uosius, pastaruoju metu tampa ypatingai populiari tarp Lietuvos jaunimo. Pačioje judėjimo pradzioje gotų kultūros niekas dar nezinojo. Is pradzių atitinkamos idėjos pasireiskė kaip muzikinis reiskinys, vėliau susiformavo.gotikinė subkultūra. Tai jaunimo kultūrinė bendrija, kuriai priklausantys zmonės formuoja savo specifinį isskirtinį stilių, isvaizdą, poziūrį į save, pasaulį, gyvenimo būdą. Subkultūros naujumas - viena is priezasčių, kodėl pastaruoju metu si bendrija patraukia vis daugiau jaunimo dėmesio.

Gotikinės subkultūros pasaulėziūra formuojama is siandienos ir praeities istorinių kultūrinių fragmentų, pasitelkiant modernizmo filosofiją, fantastinį kiną, ezoterinę literatūrą, mitologiją, muziką. Domimasi ir senosiomis Rytų civilizacijomis, ir įvairiais Europos istorijos laikotarpiais, ypatingą dėmesį skiriant Viduramzių bei Romantizmo epochų estetikai, architektūrai. Pasaulėziūra formuojama is įvairių religinių doktrinų, moderniosios filosofijos. Gotų kūryba- dainų tekstai, kinas, literatūra, poezija - atskleidzia subkultūros narių orientaciją į nakties, mirties įvaizdzius, nusivylimą aplinkiniu pasauliu, kūno isaukstinimą. Gotikinės subkultūros dalyviai pazymi savo pasaulėziūros tamsumą ir niūrumą. Čia isryskėja gotikinės subkultūros ir įprastos visuomenės vertybių skirtumas. Konstruojamas subkultūros pasaulis, issiskiriantis is įprastos dominuojančios kultūrinės aplinkos. Subkultūros pasaulėziūrą, dvasines vertybes, ideologiją galima pazinti per naujas kuriamo meno formas. Kuriant stilių bei aplinką atgaivinamos ankstesnės jaunimo kultūros: filosofija, estetika, menas. Visa tai naujai atspindi dabarties kultūros problemas. Galime apibendrinti, jog gotikinę pasaulėziūą is tiesų yra nelengva susieti tik su viena istorine ar kultūrine epocha. Svarbu pazymėti, jog nors galima isskirti bendruosius gotikinės subkultūros pasaulėziūros dėmenis, kiekvienas sios bendrijos atstovas savo pasaulėvaizdį kuria individualiai, atsirinkdamas jam priimtinas ir reiksmingas nuostatas. Neatitikimas tarp vidinio subkultūros nario pasaulio ir supančios realybės skatina formuoti isskirtinę ir savitą pasaulėvoką.

Stilius yra vienas is būdų, kuriuo subkultūros nariai pasipriesina įprastiems visuomenės stereotipams ir paneigia nusistovėjusias pasaulėziūrines nuostatas. Ironizuojama dabartinio vyraujančio grozio samprata, lyčių vaidmenų isskyrimas laikantis įprastų tradicijų. Gotų subkultūros stilius susieja įvaizdį, elgsenos modelius, gyvenimo būdą, atspindi subkultūros nario ideologines nuostatas. Gotikinės stilistikos formavimui būdingas brikolazo principas, juo isreiskiamos pagrindinės subkultūros idėjos. Sąvoka reiskia, jog pakartojamiems ir kituose kontekstuose panaudojamiems objektams suteikiamos naujos reiksmės. Brikolazas pagrįstas simboliniu realybės apmąstymu.

Viena ryskiausių ir pagrindinių subkultūros vizualinių saviraiskos formų yra įvaizdis, kuriuo siekiama ne tik issiskirti is įprastos visuomenės, bet ir isreiksti save pasitelkiant estetiką ir meninę kūrybą. Gotikinė subkultūra pasizymi isskirtiniu ir neretai stebinančiu aplinkinius, įvaizdziu. Gotikinis stilius skirstomas į visą eilę porūsių, kurie skiriasi pagal pasirinktą drabuzių įvaizdį. Įvaizdis, kuris paremtas simboline prasmių sistema, tampa pagrindine nuoroda į pasaulėziūrines nuostatas. Gotai subkultūrinį stilių atranda kaip savą erdvę, kurioje formuojamas ir meninis asmens gyvenimas: isreiskiamas pasaulėjautos tragizmas, vidinė įtampa, emocijos, paremtos savitais isgyvenimais, mąstymo principais.   Įvaizdis kuriamas ne vien kaip isskirtinumo zenklas, bet daugiau meninės israiskos tikslu.
Nauji modernūs gotų subkultūriniai įvaizdziai kuriami panaudojant įvairių istorinių laikotarpių stiliaus detales ir jas derinant su sių dienų grozio samprata. Subkultūrai būdingi fetisistiniai elementai ir futuristinė cyber stilistika, pasizyminti keistomis formomis ir skirtingais stilistiniais deriniais, issiskiriančiais is įprastų visuomenės standartų. Labiausiai issiskiria vadinamasis unisex stilius, kuris yra būdingas subkultūros įvaizdziui.

Gotikinei subkultūrai, kaip ir daugeliui kitų dabarties kultūrinių bendrijų, būdingas zaidybiskumas, teatraliskumas. Nauji kultūriniai vaidmenys konstruojami pagal kiekvieno nario pasaulio suvokimą ir isgyvenimus. Siai erdvei sukurti pasirenkami individualūs estetiniai įvaizdziai ir simboliai. Bendrijos narių tikslas yra susikurti reikiamą, įsivaizduojamą aplinką, pasitelkiant zaidybiskumo principą ir pasirinktus vaidmenis, perteikti subkultūros pasaulėziūrą ir tokiu būdu suformuoti subkultūros modelį.
Gotikinėje subkultūroje asmuo turi begalę saviraiskos pasirinkimų. Kiekvienoje meno israiskos formoje galime įzvelgti gotų pasaulėziūrinius vaizdinius. Dabartiniu metu pagrindinės gotų pasaulėziūros nuostatos isreiskiamos tose pačiose kūrybinės saviraiskos srityse, kurios buvo svarbios ir gotikinio judėjimo pradzioje. Nūdienos subkultūroje jos savitai interpretuojamos, į vieningą visumą apjungiant įvairius stilistinius derinius. Todėl meninė gotikinės subkultūros saviraiska pasizymi isskirtinėmis, netradicinėmis formomis. Jos atspindi ir charakteringą, melancholiskomis emocijomis nuspalvintą poziūrį, į įprastinėmis taisyklėmis besiremiančią visuomenę Norėdami įvertinti gotikinės subkultūros stiliaus reiksmę, turime atsizvelgti tiek į subkultūros narių pasaulėziūrą, simbolinę isvaizdą, tiek į jų veiklą, elgesį, gyvenimo būdą. Pagal siuos bruozus, gotikinės bendrijos narys pasirenka sau artimiausią stiliaus rūsį. Vieningas stiliaus paveikslas pasireiskia per specifinę simbolinę bendrijos saviraiską.
Bendrijos įvaizdis, vis labiau populiarėjantis tarp jaunimo, tampa masinės mados dalimi. Dėl sios priezasties subkultūra praranda savitumą ir isskirtinumą, stiliaus autentiskumą. Masiskas paauglių zavėjimasis gotų subkultūra sukelia konfliktą tarp skirtingo amziaus sios bendrijos narių. Issiskiria skirtingų kartų ideologija ir poziūris į subkultūrą. Dominuojantys subkultūriniai įvaizdziai siomis dienomis yra tirazuojami, todėl tampa visiems prieinami. Jie tampa įprastais, niekuo neissiskiriančiais, nuvertėjusiais ir sumenkintais. Subkultūrinis stilius virsta populiariosios mados atributu, todėl bendrija yra priversta ieskoti naujų įvaizdzio idėjų, kad isskirti ir apibrėzti save kaip subkultūrą. Jaunimas formuoja kitokią subkultūrinę erdvę nuo dominuojančio kultūros modelio.

VISOS MADOS ANKSČIAU AR VĖLIAU PASENSTA

Sensta ir juokinga tampa praėjusio laikmečio apranga, muzika, sukuosenos. Mados tendencijos lengvai įveikia atstumą, valstybines sienas, vandenynus ar socialines klases, bet tik labai nedaugelis įveikia laiką. Vieni is tų, kam pavyko įveikti laiko ir besikeičiančio stiliaus kliūtis yra dzinsai. Mados vėjai keitė audinio isblukimus, detales, atnaujino etiketes, tačiau isguiti is vartotojų garderobų nepajėgė. Atsiradę praktiskumo sumetimais, jie tapo mada, o siuo metu - jau ir klasika.

Dzinsų pionieriai.
Zydrųjų dzinsų gimimo diena yra 1873 metų geguzės 20 dieną, kai sis "isradimas" buvo patentuotas. Tačiau viskas prasidėjo dar anksčiau. Pirmąsias kelnes, kurias galima laikyti dzinsų istakomis, pradėjo siūti JAV imigrantas is Vokietijos zydas Levi Straussas, 1853 metais įkūręs aukso ieskotojams skirtų kelnių siuvimo įmonę.

Kelnės buvo siuvamos is rudo, palapinėms arba tentams skirto audinio, importuojamo is Italijos Genujos uosto. Sio uosto pavadinimas liko įamzintas dzinsų istorijoje - audinio rysuliai buvo antspauduojami antspaudu "Genes" (Genuja), o gavėjai amerikiečiai skaitydavo jį kaip "Dzins".

Pasibaigus palapinių audinio atsargoms, Straussas pradėjo pirkti tankų sarzos audinį nime is Prancūzijos (de Nimes - is Nimo). Nuo to laiko atsirado audinio pavadinimas "denim". 19 amziuje pats pigiausias ir tvirčiausias daziklis buvo indigo, kuris suteikdavo audiniui tamsiai mėlyną spalvą. Todėl zydra spalva tapo tradicine dzinsų spalva.

JAV imigrantas is Latvijos zydas siuvėjas Jacobas Davisas patobulino kelnių modelį. Bendradarbiaudami Straussas ir Davisas pasiekė to, kad denim medziaga, siūlai ir siek tiek metalo virto populiariausiu pasaulyje drabuziu.

Vakarietiskų idėjų israiska  Amerikos kaubojai, gelezinkelio darbininkai ir fermeriai pamėgo dzinsus dėl jų atsparumo susidėvėjimui. Populiariuose 4-o desimtmečio vesternuose kaubojai daznai dėvėdavo dzinsus, o tai paskatino vis didėjantį susidomėjimą siomis tvirtomis kelnėmis.

Antrojo pasaulinio karo metais dzinsus isplatino Amerikos kareiviai, kurie sias kelnes dėvėjo tuomet, kai nebudėjo. Po karo dzinsai tapo maistinga paauglių, o vėliau hipių apranga. Tokį pasirinkimą lėmė TV programos ir kino filmai, kurių herojai buvo maistingi paaugliai ir garsūs aktoriai (James Dean, Marlon Brando).

Nuo 18 amziaus iki sių dienų dzinsai tapo ne tik mados, bet daznai ir gyvenimo būdo ar socialinių idėjų israiska. Pavyzdziui, 7-ajame desimtmetyje Sovietų Sąjungoje sis drabuzis buvo kur kas daugiau nei tik kelnės. Dzinsai tuomet simbolizavo laisvą vakarietiską gyvenimą. Nors įsigyti juos Rusijoje buvo labai sunku. Tuo metu populiariausi buvo į apačią platėjantys ir įmantraus stiliaus dzinsai.

Aukstosios mados kūrėjai buvo priversti kurti ir dzinsus
9-ajame desimtmetyje aukstosios mados dizaineriai nebegalėjo nepaisyti vis didėjančio dzinsų populiarumo, todėl pradėjo kurti savo dzinsų etiketes. Įprasti tapo nutrinti ir atspurę modeliai. Vėliau buvo pristatyti nauji stiliai, kirpimai ir apdaila. Siekiant padidinti dzinsų komfortabilumą, 1990-aisiais metais pirmą kartą buvo panaudota likra.

21-ajame amziuje dzinsai vėl tapo labiausiai dėvimu drabuziu, todėl nenuostabu, kad juos gamina daugybė mados tendencijas įkūnijančių drabuzių pramonės atstovų. Stai pavyzdziui, visai neseniai tarptautinis mados prekės zenklas "Monton" atskirą dzinsų prekės zenklą "Spiced M". Taip buvo isplėsta dzinsų pasiūla, pristatant didesnį madingiausio, labiausiai perkamų kelnių asortimentą.

Siuolaikinis jaunimas tai ne tik karta aktyviai siekianti zinių, įgūdzių ir galimybių sėkmingai save identifikuoti ateities darbo rinkoje, ne tik zmonės imlūs greitai technologijų kaitai, naujausiems pasiekimams, zmonės, kurių rankose mūsų ateitisJaunimas - tai kaip atviras nervas. Tai visuomenės dalis, kuri sugeria, reaguoja ir atspinti tai, kas vyksta pasaulyje, ypač ryskiai atspindi visus epochos netobulumus, negebėjimus, ne tų prioritetų siekimus ir t.t.

Ir visų laikų jaunimui būdingas maksimalizmas is vienos pusės ir savęs identifikavimo pasaulyje, savo aplinkoje, is kitos pusės. Norint save įvertinti masteliu tampa kiti zmonės.

LITERATŪRA

● Bernardinai.lt

● Zubra.A. ,,Melnragės akmenys,,. Vilnius 2005

●Barkauskaitė.M. ,,mokiniųtarpusavio santykiai,, Kaunas

Suslavičius.A. Socialinė psichologija. Kaunas