Patvirtinta Lietuvos Respublikos Svietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo issilavinimo standartai. XI - XII klasės. Vilnius: Svietimo plėtotės centras, 2002.

RELIGIJOTYRA

Dalyko tikslai ir 717x2313h uzdaviniai

Religijotyra, kaip ir filosofija, psichologija, profilinėje mokykloje yra pasirenkamasis dalykas. Jis siūlomas moksleiviams, norintiems suprasti religijos fenomeną, suvokti religijos raiskos kitimą istorijoje, susipazinti su įvairiomis religijos raidą aiskinančiomis teorijomis.

Sis kursas vadintinas religijotyra tik is dalies. Tai sąlyginis pavadinimas, nes religijotyra yra mokslinė disciplina, turinti specifinę metodiką savo objektui - religijoms - tyrinėti. Religijos tiriamos kaip zmogaus santykio su sventybe fenomenas aprasant faktus ir juos lyginant. Mokyklinis religijotyros kursas labiau atitiktų tai, kas vadinama religijų istorija arba pasaulio religijomis. Siūlant apibendrinto pobūdzio kursą religijoms aptarti, jo turinys sudarytas is labai plataus spektro religinės informacijos, pradedant pirmyksčių visuomenių religiniais vaizdiniais, baigiant siuo metu atsirandančiais religiniais judėjimais. Tokiam religijų tyrinėjimui mokykloje, kaip ir moksliniams tyrinėjimams, būdingas neutralumas (nesaliskas zvilgsnis "is salies"), priesingai nei mokantis tikybos, kurioje tikėjimo tiesos aptariamos "is vidaus".

Dalyko tikslas - sudaryti sąlygas ugdytis kultūrinės savimonės pagrindus: supratimą apie kiekvienos kultūros ir religijos savitumą, nelygstamą vertingumą bei savo kultūros puoselėjimą, atsakomybę uz jos likimą. Taip pat svarbu, kad moksleiviai ugdytųsi kultūrinį rastingumą, toleranciją ir gebėjimą dalyvauti visuomenės poliloge.

Dalyko struktūra ir rysiai su kitais dalykais

Religijotyra dėstoma kaip pasirenkamasis dalykas XI-XII klasėse. Kursas supazindina moksleivius su religijotyros objektu, seniausių civilizacijų religijomis, Centrinės Amerikos, Vakarų Afrikos, Rytų religijomis. Atskirame skyriuje aptariamos monoteistinės religijos ir kursą uzbaigia naujieji religiniai judėjimai. Didelė programos apimtis gali būti mokytojų siaurinama savo nuoziūra pasirenkant temas (pavyzdziui, seniausios civilizacijos, Rytų religijos, naujojo religingumo bruozai ir kt.).

Religijotyros dalykas glaudziai siejasi su kitais profilinėje mokykloje dėstomais dalykais. Per religijotyros pamokas aptariama:

senosios civilizacijos religiniu aspektu ir siuolaikinių religijų atsiradimas (gilina istorijos kursą),

geografinis religijų paplitimas (plečia geografijos kursą),

ritualai, apeigos, papročiai (plečia etikos kursą),

kulto ir dogmų ypatumai bei naujieji tikėjimai (sąsajos su tikyba),

kulto pastatai bei reikmenys (rysys su menais),

analizuoja faktus atskleidziančius rasytinius, tarp jų ir literatūrinius, saltinius (plečia literatūros įvairovės ir paskirties suvokimą),

atskleidzia filosofinėmis prielaidomis suformuotą religijotyrinį metodą (rysys su filosofija).

Aptariant siuolaikines religines tradicijas, ugdoma tolerancija kitatikiui, drauge su moksleiviais svarstant naujuosius tikėjimus, skatinamas socialinis aktyvumas ir kritiskas jų vertinimas (ugdoma pilietinė savimonė).

Metodinės nuorodos

Dėstant religijotyros dalyką, kurio pagrindinę dalį sudaro teorinė informacija, labai svarbu parinkti tinkamus metodus įvairiems įgūdziams ir asmeniniams, socialiniams, komunikaciniams bei kritinio mąstymo gebėjimams lavinti. Todėl mokymas turėtų būti organizuojamas ir paskaitų, ir savarankiskų studijų būdu. Savarankiskos studijos - tai savarankiskas informacijos konkrečiai temai parinkimas, tekstų analizė, problemų iskėlimas ir tyrimas, referatų rengimas. Derinant paskaitinį ir savarankiską mokymąsi per pamoką tinka naudoti aktyviuosius metodus (pavyzdziui, diskusiją, grupinį darbą), kad moksleiviai aptartų asmeninius pastebėjimus ir įzvalgas, formuluotų hipotezes, svarstytų problemas.

Mokytojas, pateikdamas informaciją, turėtų skatinti moksleivius aktyviau, plačiau ir issamiau nagrinėti kurso medziagą. Kursas sudarytas siekiant ne atsakyti, o tik parodyti atsakymų į įvairius religijos klausimus paieskų būdus bei paskatinti tolesnėms savarankiskoms studijoms. Nevertinant konkrečių religinių teiginių ir nepropaguojant konkrečios religinės nuostatos religijotyros pamokose atskleidziama didziulė religinės sferos įvairovė

Turinys

Religijotyros objektas. Pagrindinės religijotyros sąvokos.

Kas yra religija? Įvairios religijos sampratos ir apibrėztys (M. Miuleris (Müller), E. B. Tailoras (Tylor), V. Dzeimsas (W. James), N. Sioderbliomas (Söderblom), E. Diurkheimas (Durkheim), A. Maceina ir kt.). Religija ir sventybė (pagal R. Otto). Religijotyra ir religijų istorija (M. Eliade).

Religijos struktūra: doktrina, kultas, organizacija.

Religijų klasifikacija. Senovės religijos. Labiausiai paplitusios siuolaikinio pasaulio religijos.

Religijos kilmės klausimas religijotyroje. Paleolito zmogaus religingumas. Deivės motinos atsiradimas mezolito matricentrinėje sistemoje (M. Gimbutienė). Totemizmas, animizmas, fetisizmas, manizmas, magija - teorijos apie religijos kilmę.

Seniausių civilizacijų religijos

Senovės Egipto religija

Doktrina, kultas, organizacija. Dėmesys pomirtiniam gyvenimui. "Ka", "Ba", "Ach" pradai.

Mesopotamijos religija

Doktrina, kultas, organizacija. Sumerų ir Babilono religijų ypatumai. Gilgameso epas. Mitų apie tvaną paralelės Tarpupyje ir kriksčioniskojoje tradicijoje.

Hetitų religija

Doktrina, kultas, organizacija. Sinkretiskumas (indoeuropiečių ir Mesopotamijos įtaka). Aukojimų ir svenčių analogijos su senąja lietuvių tradicija.

Indoeuropiečiai

Irano arijai

Avestos religinė kultūra. Zaratustros mokymas. Dualizmas. Pomirtinio gyvenimo samprata. Visuotinė eschatologija.

Keltų religija

Doktrina. Moteriskojo prado vyravimas dievų panteone ir kulte. Kulto apeigų paslaptingumas. Organizacija: druidai, filidai, bardai. Tikėjimas reinkarnacija.

Graikų religija

Doktrina. Graikų mitologijos specifika - asmeniskumas (Homeras, Hesiodas). Olimpo dievai. Kultas. Misterijos. Orakulai. Pomirtinio gyvenimo vaizdinys. Religinė organizacija.

Romėnų religija

Doktrinos sinkretiskumas. Romėnų ir graikų dievų panteono analogijos. Kultas. Imperatoriaus garbinimas. Pomirtinio gyvenimo vaizdinys. Organizacija. Zmogaus ir dievo santykio filosofinis pobūdis.

Lietuvių ikikriksčioniskoji religija

Doktrina. Lietuvių ir senosios iraniečių religijos panasumai. Kultas. Organizacija. Zyniai. Pomirtinis gyvenimas. Vėlės, kaukai, baubai.

Prūsų religija. Patricentriniai elementai. Romovės klausimas.

Senoji slavų religija

Pamario slavai. Kultas ir socialinė struktūra.

Rytų slavai. Doktrina. Vladimiro religinė reforma. Kultas. Organizacija.

Centrinės Amerikos mirusios religijos

Majų religija ir actekų religija

Doktrina, kultas. Saulės dievo maitinimas kraujo auka - esminė apeigų dalis. Organizacija. Religijos fenomenas.

Vakarų Afrikos religijos

Doktrina. Kultas. Tarnystė protėvių vėlėms. Organizacija. Raganos ir burtininkai. Reinkarnacija.

Rytų religijos

Kinija

Konfucianizmas

Konfucijus ir jo mokymas. Filosofinis-etinis doktrinos pobūdis. Sventybės - Dangaus samprata. Kultas. Ritualas li ir jo reiksmė kinų gyvenime. Organizacija. Kilnaus vyro idealas.

Daoizmas

Lao Dzė. Doktrina. Tikslas - kelio (dao) ieskojimas ir galios (de) puoselėjimas. Pagrindinis veikimo principas - neveikimas (uvei). Zmogaus ir gamtos vienovė. Dievybių panteonas. Kultas. Organizacija. Alchemija.

Kinų budizmas

Pagrindinės mokyklos. Čianbudizmas.

Indija

Vedų laikotarpis

Dievai ir didvyriai. Kultas. Zmogus dievų akivaizdoje. Pomirtinio gyvenimo vaizdinys.

Hinduizmas

Doktrina. Brahmano samprata. Upanisados. Kultas. Organizacija. Jogos mokykla. Dharmos samprata. Karma. Sansara. Moksa. Doktrinos sinkretiskumas.

Budizmas

Sidharta Gautama. Doktrina. Kultas. Meditacija. Mandalos. Organizacija. Theravada ir mahajana. Buda ir Bodhisatva. Budizmo isnykimas Indijoje. Theravados budizmo sklaida Pietryčių Azijoje.

Dzainizmas

Dzyna Vardhamana. Doktrina. Kultas. Pagrindinės atsakos.

Tibetas

Bonas - senoji Tibeto religija. Tibeto vadzrajanos budizmas.

Japonija

Sintoizmas

Doktrina. Kultas. Organizacija. Amaterasu kultas ir kami samprata. Estetikos tradicija.

Budizmas

Istakos, istorinė apzvalga. Doktrinos. Kultas. Samurajai. Organizacijos. Dzenbudizmas. Mokytojo samprata. Kelio į nusvitimą vaizdinys. Koanai. Rebusinto - sintoizmo, konfucianizmo ir budizmo sintezė.

Monoteistinės religijos

Judaizmas

Ikibiblinis senovės zydų - amoritų tikėjimas. Tora (Penkiaknygė) ir Talmudas. Trumpa zydų istorija pagal Penkiaknygę. Doktrina. Kultas. Organizacija. Pobiblinis judaizmas. Judėjų ir kriksčionių santykiai. Chasidai ir ortodoksai. Judaizmas Lietuvoje.

Karaizmas

Doktrina, kultas, organizacija. Karaizmo specifika: racionalizmas. Trumpa religijos istorija. Karaimai Lietuvoje.

Islamas

Muhamadas ir jo veikla. Koranas. Penkios pamatinės tiesos. Radikalusis monoteizmas. Poziūris į kitas religijas. Islamiskoji Kristaus samprata. Piligriminės kelionės į Meką. Kultas. Organizacija. Dvi pagrindinės kryptys: sunitai ir siitai. Politiniai ir reformaciniai judėjimai. Islamiskoji mistika - sufizmas. Islamas Lietuvoje.

Kriksčionybė

Kriksčionybės atsiradimas. Jėzaus Kristaus samprata: ir zmogus, ir Dievas. Naujasis Testamentas: kanonas ir apokrifinės knygos. Senojo ir Naujojo Testamentų santykis. Doktrina. Sv. Paulius, Nikėjos ispazinimas. Kultas. Kriksčionių baznyčios istorija. Rytų ir vakarų kriksčionybė. Reformacija. Ekumeninis kriksčionių judėjimas.

Tradicinės Lietuvos kriksčioniskosios baznyčios: Romos apeigų katalikų, stačiatikių, sentikių, rytų apeigų katalikų, evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų doktrinos, kultas, organizacija. Religinių praktikų specifika.

Naujojo religingumo bruozai pasaulyje ir Lietuvoje

Naujųjų religinių judėjimų (NRJ) fenomenas

NRJ klasifikacija ir sklaidos tendencijos. Lietuvoje veikiančių NRJ grupių doktrinų bei veiklos principų apzvalga.

Kriksčioniskosios bei kriksčioniskos kilmės NRJ

Sekmininkai, baptistai, metodistai, adventistai, Visos Evangelijos baznyčia, Kristaus baznyčios, Naujoji apastalų baznyčia, Jehovos liudytojai, mormonai, Suvienijimo baznyčia (munistai).

Sąmonės transformacijos grupės

Oso meditacija, Scientologijos baznyčia, New age ir kitos grupės.

Rytietiskosios orientacijos religiniai judėjimai. Tradicija ir naujumas

Bahajų religija.

Tarptautinės Krisnos sąmonės draugija ir jos veikla Lietuvoje.

Dzenbudizmas Lietuvoje.

Tibetiskojo budizmo formos Lietuvoje.

Sai Babos sąjūdis.

Pagrindinė literatūra

Beresnevičius G. Religijotyros įvadas. - Vilnius, 1997.

Beresnevičius G. Religijų istorijos metmenys. - Vilnius, 1997.

Kuzmickas B. Religijų istorijos antologija. I d. Judaizmas. Kriksčionybė. - Vilnius, 2000.

Kuzmickas B. Religijų istorijos antologija. II d. Islamas. Hinduizmas. Budizmas. Konfucianizmas. Daoizmas. Sintoizmas. - Vilnius, 2002.

Pasaulio religijos. - Vilnius, 1994.

Peskaitis A., Glodenis D. Siuolaikinis religingumas. Naujieji judėjimai ir israiskos formos amzių sandūroje. - Vilnius, 2000.

Papildoma literatūra

Beresnevičius G. Dausos. - Vilnius,1991.

Beresnevičius G. Baltų religinės reformos. - Vilnius, 1995.

Eliade M. Sventybė ir pasaulietiskumas. - Vilnius, 1997.

Eliade M. Amzinojo sugrįzimo mitas. - Vilnius, 1997.

Jacopozzi A. Religijos filosofija. - Vilnius, 1997.

Kriksčionybės kronika. - Vilnius, 1999.

Lenzenweger J. ir kt. Katalikų baznyčios istorija. I t. - Vilnius, 1996.

Luksaitė I. Reformacija Lietuvos didziojoje kunigaikstystėje ir Mazojoje Lietuvoje. - V., 1999.

Lange de N. Judaizmas. - Vilnius,- 1996.

Paskus A. Dievai, dvasios ir zmonės "Naujajame amziuje". - Kaunas, 1993.

Paskus A. Idėjų sankryzoje. - Vilnius, 1992.

Szyszman S. Karaizmas. - Vilnius, 2000.

Shimmel A. Įvadas į islamą. - Vilnius, 2001.