RŪKYMAS

RŪKYMAS

Moksliskai įrodyta, kad rūkymas yra viena is isvengiamiausių ligų priezasčių, turinti įtakos visuomenės sveikatai. PSO duomenimis vienas trečdalis pasaulio suaugusiųjų, t.y. 1.1 bilijonas zmonių rūko. Sie duomenys rodo, kad pasaulyje rūko apie 47 proc. vyrų ir apie 12 proc. moterų. Besivystančiose salyse rūko 48 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, o issivysčiusiose 42 proc. vyrų ir 24 proc. moterų. 1996 metų duomenimis, Lietuvoje kasdien rūko 47 procentų vyrų ir 9,4 procentai moterų (Suaugusių zmonių gyvensenos tyrimas, KMU. 1996).

Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet mirsta 3.5 milijono zmonių, o kiekvieną dieną - apie 10 000. Besivystančiose salyse nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet mirsta apie vienas milijonas. Rūkymas sąlygoja apie 20 procentų bendro Lietuvos mirtingumo, tai yra apytiksliai 7000 Lietuvos gyventojų mirsta pries laiką nuo rūkymo sukeltų ligų.

Tyrimais įrodyta, jog rūkymo metimas zymiai sumazina riziką susirgti rūkymo sukeltomis ligomis, tai reiskia, kad milijonų mirčių būtų galima isvengti dėka intensyvių rūkymo nutraukimo intervencijų (programų). Prognozuojama, kad 2020 metais tabakas bus pagrindinė ligų ir mirčių priezastis, kiekvienais metais mirs 10 milijonų zmonių, o tai daug daugiau nei mirstama nuo ZIV, tuberkuliozės, gimdymo komplikacijų (motinų mirtingumas), savizudybių ar zmogzudysčių, zūstančių autoavarijose.

RŪKYMO ZALA SVEIKATAI

Vienas is dviejų rūkančiųjų, kurie pradeda rūkyti jauni ir nepertraukiamai pastoviai rūko visą gyvenimą tikrai mirs nuo rūkymo sukeltos ligos. Vidutiniskai apie 50 proc. tikimybė mirti nuo rūkymo sukeltų ligų, kai rūkyti pradedama paauglystėje ir rūkoma pastoviai. Nuolat rūkančiųjų mirtingumas yra apie tris kartus didesnis nei nerūkančių bet kokioje amziaus grupėje.

PSO tyrimų duomenimis, visame pasaulyje per sekančius du desimtmečius rūkymo sukeltų mirčių dėl gali patrigubėti. Siandien yra zinomos daugiau nei dvidesimt penkios rūkymo sukeliamos ligos.

Rūkymas yra įvairių ligų rizikos faktorius, pvz., kvėpavimo nepakankamumo, padidėjusio kraujospūdzio, astmos paūmėjimo, impotencijos, nevaisingumo bei anglies dvideginio koncentracijos kraujyje padidėjimo.

Ilgalaikis rūkymas padidina sergamumą bei mirtingumą nuo įvairių ligų, įskaitant sirdies nepakankamumą ir miokardo infarktą, plaučių ir kitus vėzius (gerklų, stemplės, kasos, slapimo pūslės, gimdos kaklelio, kraujo) bei chronines obstrukcines kvėpavimo ligas (chroniskus bronchitus, emfizemas).

Kenksmingas poveikis sveikatai galimas kvėpuojant tabako dūmais uzterstu oru. Yra įrodyta, kad pasyvus rūkymas yra staigios kūdikių mirties, k&# 454o146e 363;dikių ir vaikų kvėpavimo ligų ir viduriniosios ausies uzdegimo priezastis, o suaugusiems - plaučių vėzio ir sirdies ligų. Dazniausiai nukenčia vaikai, nes tėvai rūkydami sau pakenkia daug maziau.

KAS GALI PADĖTI SĖKMINGAI MESTI RŪKYTI?

Kiekvienam metančiam rūkyti reikalinga individuali strategija, kuri būtų veiksminga. Pagal Kauno medicinos akademijoje atliktus tyrimus 70.6 proc. kasdien rūkančių suaugusių norėtų mesti rūkyti. Dauguma rūkančiųjų (75.4 proc.) buvo susirūpinę dėl rūkymo poveikio jų sveikatai. (Suaugusių zmonių gyvensenos tyrimas. KMU. 1996). Prie nikotino labai priprantama, todėl mesti rūkyti nėra lengva, net ir labai norint. Zinoma, kad daugelis bando mesti rūkyti, bet ne visada tai pavyksta, todėl norintys atsikratyti sio zalingo įpročio turi bandyti keletą kartų. Sie zmonės turėtų isbandyti skirtingas intervencijos programas, siekiant parinkti tinkamiausią, kuriai atrasti atliekami trys ar keturi bandymai. Kiekvienam metančiajam rūkyti turi būti aisku, kad netinkamas sprendimas (pasitaikiusi klaida) dar nereiskia, kad programa bloga, nes ir sėkmingoje programoje pasitaiko įvairių kliūčių.

Daznai rūkymo metimo programos yra brangios ir neprieinamos didziajai daliai gyventojų. Sveikatos prieziūros paslaugų tiekėjai, seima, draugai gali paremti, padėti daugumai metančiųjų rūkyti. Bendra programa, kurią sveikatos prieziūros specialistai galėtų rekomenduoti (pasiūlyti) nereikalautų papildomų islaidų ar priemonių, o tik pačių rūkančiųjų, jų seimų bei draugų dalyvavimo. Strategija (veiklos planas):

Nuspręsti ir apibrėzti specifinę motyvaciją ir norą mesti.

Snekėti su medikais, diskutuoti apie medicinines priemones ir strategijas, svarstyti jas su norinčiais vėl rūkyti, maksimizuoti (padidinti) sėkmės galimybę.

Pasirinkti tikslią datą, nuo kurios visiskai atsisakyti rūkymo.

Nustatytai datai atsikratyti visko, kas susiję su rūkymu, isplauti visus drabuzius, isvėdinti patalpas bei isvalyti  automobilį (jei rūkote automobilyje); nedelsiant mesti rūkyti ir vengti patalpų, kuriose yra prirūkyta.

Nereikia nerimauti dėl mitybos, kol visiskai neatsisakėte rūkymo.

Uzsitikrinti bendradarbių, draugų ir seimos paramą, palaikymą metant rūkyti bei tam, kad islikti nerūkančiam.

Tėvai turi suprasti, kaip svarbu kokį pavyzdį jie rodo savo vaikams.

Vengti arba mokėti issisukti is situacijų, kuriose norėtųsi rūkyti.

Rūkymo metimo būdų derinys gali būti zymiai efektyvesnis. Elgesio terapija nėra vienintelis būdas mesti rūkyti; daznai nikotino pakaitinė ar benikotininė farmakologinė terapija rūkantiesiems būna daug naudingesnė. Priklausomiems nuo nikotino, sios medziagos poreikis patenkinamas paskiriant nikotino turinčias tabletes, pleistrus, kramtomąją gumą. Tyrimų duomenimis naudojantys nikotino pakaitinę terapiją dvigubai lengviau meta rūkyti. Daugumai metančiųjų rūkyti nikotino terapija palengvina abstinencijos simptomus bei psichologiskai, kaip ir fiziskai, padeda mesti rūkyti. Benikotininės farmakologinės terapijos, pvz., bupropijono, poveikis kitoks nei nikotino pakaitinės terapijos, tačiau įrodyta, kad ji taip pat dvigubai padidina galimybes mesti rūkyti. Elgesio terapija rūkantiesiems gali padėti įveikti socialinį ir psichologinį poreikį rūkyti.

Ketinantys mesti rūkyti, turėtų zinoti kokie yra abstinencijos sindromo simptomai: dirglumas, nekantrumas, priesiskumas, nerimas, depresija, bloga nuotaika, sunku susikoncentruoti, nemiga, nuovargis, padidėjęs apetitas bei svorio augimas. Daznai fizinės abstinencijos simptomai pasireiskia kai organizmas staiga nebegauna nikotino. Norint isvengti sių simptomų taikoma pakaitinė nikotino terapija arba kitos medicininės intervencijos. Daugelis, ypač moterys, bijo mesti rūkyti dėl galimo svorio padidėjimo. Rūkantieji turėtų būti įspėti apie galimą svorio padidėjimą, tačiau jiems reikia isaiskinti, jog rūkymo zala sveikatai yra daug didesnė, nei priaugti 2-3 kg svorio. Zmogus neturėtų galvoti apie mitybą bei virssvorį tol, kol nėra visiskai metęs rūkyti, nes tai gali padidinti riziką vėl pradėti rūkyti.

Rūkantysis, kuris dalyvauja rūkymo metimo programoje, turėtų būti palaikomas seimos ir visuomenės. Rūkantieji turėtų zinoti, kad nors rūkymo metimas yra sunkus procesas, milijonai rūkančiųjų sėkmingai meta.

MESTI RŪKYTI - NAUDINGA:

mazesnė rizika susirgti tabako sukeltomis ligomis;

sveikesni vaikai;

ilgesnis gyvenimas;

sutaupoma pinigų kitoms pramogoms;

mazesnė gaisrų tikimybė;

maziau tersiama aplinka;

neprikvipę tabako dūmais namai, drabuziai, plaukai, automobilis;

estetinis pasitenkinimas.

AR NEKYLA NORAS MESTI RŪKYTI?

Atliktų tyrimų duomenimis net 70.6 proc. kasdien rūkančių suaugusiųjų norėtų mesti rūkyti. Dauguma rūkančiųjų (75.4 proc.) buvo susirūpinę dėl rūkymo poveikio sveikatai.

MESTI RŪKYTI - SUNKU, TAČIAU ĮMANOMA

Turbūt daugelis zino, kad prie nikotino labai priprantama, todėl mesti rūkyti nėra lengva, net ir labai norint.

JUMS PATARIAME, KAIP BŪTŲ GALIMA ATSIKRATYTI SIO ZALINGO ĮPROČIO:

issiaiskinkite ar tikrai norite mesti rūkyti;

savo apsisprendimą motyvuokite;

nustatykite tikslią metimo datą;

nuspręskite, ar mesite rūkyti palaipsniui, ar mazinsite palaipsniui cigarečių skaičių;

pasiteiraukite, gal yra pazįstamų, norinčių mesti rūkyti: kuo daugiau - tuo drąsiau;

atsikratykite visomis cigaretėmis;

rūkymą pakeiskite kitu uzsiėmimu;

rytais isgerkite stiklinę vandens ar sulčių bei padarykite mankstą;

esant nerviniam sukrėtimui, pabandykite atsipalaiduoti, o ne griebkitės cigaretės;

jei sunku vienam atsikratyti sio įpročio, pasikonsultuokite su gydytoju;

pabandykite nerūkyti ir pabūti kartu su rūkančiais - nemalonų kvapą uzuosite;

uzsitikrinkite seimos, draugų bei bendradarbių paramą;

venkite situacijų, kuriose norėtųsi rūkyti;

nikotino poreikį patenkinkite kramtomąja guma, tabletėmis bei pleistrais;

atminkite, kad Jūs esate pavyzdys vaikams.

Jei Jums nepasisekė mesti rūkyti is pirmo karto, bandykite tai padaryti antrą,
o jei reikia - trečią ir ketvirtą kartą.

LINKIME SĖKMĖS!

Pagrindinė mirčių Lietuvoje priezastis - sirdies ir kraujagyslių ligos, is kurių grėsmingiausia yra koronarinė sirdies liga, nusinesanti daugiausia gyvybių. Koronarinę sirdies ligą sukelia kraugyslių aterosklerozė- laipsniskas aterosklerozinių plokstelių vystymosi procesas. Zinomi trys reiksmingiausi koronarinės sirdies ligos rizikos faktoriai: rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ( arterinė hipertenzija) ir dislipidemija (pagausėjęs cholesterolis).
    Rūkymas- didysis nepriklausomas koronarinės sirdies ligos (KSL) ir kitų aterosklerozinių ligų rizikos veiksnys. Deja, daugiau kaip 60 % rūkalių tuo netiki. Koronarinė sirdies liga - tai sirdį maitinančių koronarinių (vainikinių) kraujagyslių laipsnisko siaurėjimo ir uzsikimsimo procesas, kuris baigiasi krūtinės anginos sustopiejimu, miokardo infarktu ar net mirtimi:
    - rūkymas koronarinės ligos riziką padidina 2 kartus;
    - rizika susirgti labiausiai priklauso nuo per dieną surūkomų cigarečių skaičiaus, kiek maziau - nuo rūkymo stazo;
    -apie 30 % koronarinių mirčių siejama su rūkymu;
    - miokardo infarkto rizika rūkantiems (20cig./d.) vyrams padidėja 3 kartus, moterims - 6 kartus, palyginti su nerūkančiaisiais;
    - nuo rūkymo zalos neapsaugo net mazos cholesterolio koncentracijos kraujyje;
    - rūkantieji mirsta trejais metais anksčiau uz nerūkančius, o esant didelei KSL rizikai- net 10-20 metų anksčiau;
    - jeigu rūkančiajam angiografijos metu nustatomas koronarinių sirdies arterijų susiaurėjimas ir patvirtinama KSL diagnozė, toliau rūkantys kur kas labiau rizikuoja mirti nei tie, kurie meta;
    - jei sergantieji nemeta rūkyti, labai padidėja sirdies sustojimo rizika;
    - tęsiančiųjų rūkymą po ūminio miokardo infarkto rizika staiga numirti dukart didesnė nei metusiųjų;
    - kad issaugotų vieną gyvybę, 12 persirgusių miokardo infarktu turi mesti rūkyti;
    - metus rūkyti dar nesergant pastebimai (net iki 47%) sumazėja pirmojo miokardo infarkto rizika;
    - metus rūkyti sumazėja iseminio smegenų insulto, veninių tromboembolijų rizika, gerėja kojų arterinė kraujotaka, mazėja amputacijos rizika;
  - metus rūkyti jau sergant, mazėja pakartotinių sirdies priepolių rizika: per dvejus-trejus metus pakartotinio infarkto rizika tampa tokia pati, kaip niekada nerūkiusiųjų.
    
    Moterims rūkymas yra dar didesnis miokardo infarkto ir staigios mirties rizikos faktorius. Nuo asteroklerozinės sirdies ligos staiga mirus jaunesnei nei 45 metų moteriai, labai daznai paaiskėja ją buvus rūkale (>1 pakelio per dieną). Daug rūkančios moterys miokardo infarktu serga daug dazniau nei niekada nerūkę vyrai. Moterys jautresnės nikotinui, galbūt to priezastys yra dūmų komponentų ir hormoninių faktorių sąveika. Rūkančioms vyresnio amziaus moterims riziką susirgti dramatiskai padidina oraliniai kontraceptikai.
    Pasyvus rūkymas. Netgi aktyviai nerūkant, tik būnant prirūkytose patalpose, didėja koronarinės sirdies ligos rizika, 20% padidėja koronarinės mirties rizika. Eksperimentais nustatyta, kad pasyvus rūkymas pagreitina aterosklerozę, padidina infarkto dydį. Pavyzdziui, JAV kasmet dėl pasyvaus rūkymo mirsta apie 40 000 zmonių (is viso dėl rūkymo JAV kasmet mirsta apie 400 000 zmonių).
   
    Rūkymas skatina ne tik sirdies, bet kitos lokalizacijos kraujagyslių aterosklerozę:
    - padvigubėja smegenų insulto rizika;
    - siaurėja kojų kraujagyslės;
    - gali atsirasti pilvo aortos aneurizmas;
    - venose gali susiformuoti trombai, kurie gali atitrūkti ir patekti į gyvybiskai svarbius organus;
    - rūkymas, nutukimas ir arterinė hipertenzija skatina plaučių arterijos tromboemboliją.

MECHANIZMAI, KURIAIS NIKOTINAS SKATINA SIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGAS

    Nikotinas- natūralus tabako alkoloidas. Kiekvieną kartą uztraukiant cigaretės dūmą, į organizmą patenka apie 50 mikrogramų nikotino, kuris yra galingas nervų sistemos stimuliatorius. Patekęs į kraują, nikotinas prisijungia prie specifinių receptorių smegenyse, periferinės nervų sistemos ganglijuose, antinksčiuose, nervinėse-raumeninėse jungtyse.  Sių receptorių sudirginimas lemia daugybę organizmo reakcijų, kurias patiria rūkantieji, ir dėl kurių metus rūkyti atsiranda abstinencijos simptomų.
    Pagrindinė reakcija- tai simpatinės nervų sistemos stimuliavimas. Rūkant į kraują isskiriama daug streso hormonų (katecholaminų) ir įvairių kitų biologiskai aktyvių medziagų, veikiančių sirdį ir kraujagysles.
    Atskleista daug būdų, kaip nikotinas padidina aterosklerozės ir miokardo infarkto riziką.
    SUSTIPRĖJĘS SIRDIES DARBAS. Rūkymas sukelia laikiną arterinio kraujospūdzio pakilimą 5-10 mm Hg. Uzkietėjusiems rūkaliams kraujospūdis labiausiai pakyla po pirmos rytinės cigaretės. Nikotinas padidina sirdies susitraukimų daznį 10-15 kartų per minutę. Dėl to sirdies raumeniui reikia daugiau deguonies, sustiprėja kraujotaka vainikinėse sirdies arterijose. Rūkymas gali isprovokuoti sirdies kraujagyslių spazmą, dėl to sirdies raumeniui gali pritrūkti deguonies ir atsirasti isemija.
    VAINIKINIŲ SIRDIES KRAUJAGYSLIŲ KONSTRIKCIJA (SPAZMAS). Ultragarsiniu Doplerio rezimu tiriant  koronarinių sirdies kraujagyslių kraujotaką nustatyta, kad rūkant susitraukia epikardinės sirdį maitinančios kraujagyslės, padidėja bendras koronarinės kraujotakos pasipriesinimas, sumazėja koronarinė kraujotaka. Rūkymas padidina vazospastinės krūtinės anginos riziką, sukelia ūminį vazospazmą angiografijos metu. Kartu spazmuojamos ir odos kraujagyslės.
    ANGLIES monoksido (CO) POVEIKIS.  Rūkant įtraukiama anglies monoksido, o sis prie hemoglobino jungiasi daug aktyviau negu deguonis. Kraujyje sumazėja hemoglobino, galinčio audiniams pernesti deguonį. Tiriant rūkančiųjų kraują nustatyta, kad su anglies monoksidu susijusio hemoglobino (karboksihemoglobino) kiekis padidėja 5-10 %  Anglies monoksidas sergantiesiems koronarine sirdies liga net ir nedidelio fizinio krūvio metu sukelia sirdies raumens isemiją, skilvelio disfunkciją, skatina sunkius, kompleksinius ritmo sutrikimus.
    KRESĖJIMO SISTEMOS AKTYVAVIMAS.  Rūkymas sukelia padidėjusio kresumo atvejus, kai suaktyvėja kresėjimo ląstelės (trombocitai) ir pagausėja fibrinogeno. Be to, kraujyje padidėja  homocisteino koncentracija. Rūkančiųjų trombocitai labiau linkę sulipti. Fibrinogeno  pagausėjimas yra miokardo infarkto prediktorius. Didėjant fibrinogeno koncentracijai, esant didesniam raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) skaičiui padidėja kraujo klampumo rodikliai. Metus rūkyti, fibrinogeno koncentracija pradeda mazėti, tačiau tai uztrunka daug metų.
    TROMBOZĖ YRA PAGRINDINĖ RŪKANČIŲJŲ MIOKARDO INFARKTO PRIEZASTIS.  Rūkymas daug labiau padidina miokardo infarkto ir staigios mirties bei krūtinės anginos  riziką.
    POVEIKIS KRAUJO LIPIDAMS.  Rūkymas neigiamai veikia lipidų profilį. Palyginti su nerūkančiaisiais, gausiai rūkančių zmonių kraujyje daugiau trigliceridų, maziau didelio tankio lipoproteinų, cholesterolio. Aptinkamas ir mazo tankio lipoproteinų, cholesterolio pagausėjimas. Cigarečių dūmuose yra daug laisvųjų radikalų, kurie pazeidzia lipidus, dėl to susiformuoja aterosklerozę skatinančios oksiduotos lipidų dalelės. Rūkančiųjų kraujyje daugiau oksiduoto mazo tankio  lipoproteinų, cholesterolio. Tai būdinga ir pasyviai rūkantiesiems. Lipidų pokyčiai yra grįztami ir, metus rūkyti, tampa normalūs per porą mėnesių.
    ENDOTELIO DISFUNKCIJA.  Rūkymas sukelia vidinio arterijų sluoksnio -endotelio- pazeidimą ir sutrikdo jo funkciją. Kraujagyslės, kurių endotelis pazeistas, prireikus sunkiau issiplečia. Metus rūkyti, endotelio funkcija is dalies grįzta.
    Rūkalių kraujagyslės, netgi nepazeistos aterosklerozės, paradoksaliai reaguoja į plečiamąsias medziagas, pavyzdziui, acetilcholiną: uzuot normaliai issiplėtusios, jos siaurėja. Tai įvyksta dėl to, kad issiskiria maziau endotelio gaminamo relaksuojančiojo faktoriaus - azoto oksido. Taigi sumazėjęs azoto oksido issiskyrimas rūkaliams gali skatinti aterosklerozę ir ūminius koronarinius sirdies priepolius. Rūkalio kraujagyslės paprastai būna sustandėjusios, jų elastingumas mazesnis, nustatomas lėtinis endotelio funkcijos sutrikimas.

 RŪKYMO NUTRAUKIMAS

     Mesti rūkyti itin svarbu zmonėms, kuriems rizika susirgti koronarine sirdies liga yra padidėjusi bei tiems, kurie jau serga. Dėl tam tikrų faktorių daliai zmonių mesti rūkyti sunkiau. Tai gali lemti sie veiksniai:
    - zemesnis issilavinimas, mazesnės kvalifikacijos darbas;
    - vyresnis amzius;
    - gausesnis alkoholio vartojimas;
    - polinkis į depresiją;
    - mazesnis savikontrolės laipsnis.
    Nepaisant suvokiamos rūkymo zalos, neretai bandymai mesti rūkyti baigiasi nesėkme. Padėti gali specialios metimo metodikos, nikotino pakaitalai (kramtomoji guma, pleistrai), taip pat centrinio poveikio vaistai, mazinantys poreikį rūkyti (bupropiono hidrochloridas).
    Rūkymo nutraukimo nauda dvejopa: ankstyva - kraujo kresumo parametrų ir endotelio funkcijos pagerėjimas, vėlyvesnė - aterosklerozės sulėtėjimas ir netgi regresija.
 

        Rūkančiojo kraujagyslės susitraukia ir isspindulioja maziau silumos       

Rūkymas Moksliskai įrodyta, kad rūkymas yra viena is isvengiamiausių ligų priezasčių, turinti įtakos visuomenės sveikatai. PSO duomenimis vienas trečdalis pasaulio suaugusiųjų, t.y. 1.1 bilijonas zmonių rūko. Sie duomenys rodo, kad pasaulyje rūko apie 47 proc. vyrų ir apie 12 proc. moterų. Besivystančiose salyse rūko 48 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, o issivysčiusiose 42 proc. vyrų ir 24 proc. moterų. 1996 metų duomenimis, Lietuvoje kasdien rūko 47 procentų vyrų ir 9,4 procentai moterų (Suaugusių zmonių gyvensenos tyrimas, KMU. 1996). Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet mirsta 3.5 milijono zmonių, o kiekvieną dieną - apie 10 000. Besivystančiose salyse nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet mirsta apie vienas milijonas. Rūkymas sąlygoja apie 20 procentų bendro Lietuvos mirtingumo, tai yra apytiksliai 7000 Lietuvos gyventojų mirsta pries laiką nuo rūkymo sukeltų ligų. Tyrimais įrodyta, jog rūkymo metimas zymiai sumazina riziką susirgti rūkymo sukeltomis ligomis, tai reiskia, kad milijonų mirčių būtų galima isvengti dėka intensyvių rūkymo nutraukimo intervencijų (programų). Prognozuojama, kad 2020 metais tabakas bus pagrindinė ligų ir mirčių priezastis, kiekvienais metais mirs 10 milijonų zmonių, o tai daug daugiau nei mirstama nuo ZIV, tuberkuliozės, gimdymo komplikacijų (motinų mirtingumas), savizudybių ar zmogzudysčių, zūstančių autoavarijose. Rūkymo zala sveikatai Vienas is dviejų rūkančiųjų, kurie pradeda rūkyti jauni ir nepertraukiamai pastoviai rūko visą gyvenimą tikrai mirs nuo rūkymo sukeltos ligos. Vidutiniskai apie 50 proc. tikimybė mirti nuo rūkymo sukeltų ligų, kai rūkyti pradedama paauglystėje ir rūkoma pastoviai. Nuolat rūkančiųjų mirtingumas yra apie tris kartus didesnis nei nerūkančių bet kokioje amziaus grupėje. PSO tyrimų duomenimis, visame pasaulyje per sekančius du desimtmečius rūkymo sukeltų mirčių dėl gali patrigubėti. Siandien yra zinomos daugiau nei dvidesimt penkios rūkymo sukeliamos ligos. Rūkymas yra įvairių ligų rizikos faktorius, pvz., kvėpavimo nepakankamumo, padidėjusio kraujospūdzio, astmos paūmėjimo, impotencijos, nevaisingumo bei anglies dvideginio koncentracijos kraujyje padidėjimo. Ilgalaikis rūkymas padidina sergamumą bei mirtingumą nuo įvairių ligų, įskaitant sirdies nepakankamumą ir miokardo infarktą, plaučių ir kitus vėzius (gerklų, stemplės, kasos, slapimo pūslės, gimdos kaklelio, kraujo) bei chronines obstrukcines kvėpavimo ligas (chroniskus bronchitus, emfizemas). Kenksmingas poveikis sveikatai galimas kvėpuojant tabako dūmais uzterstu oru. Yra įrodyta, kad pasyvus rūkymas yra staigios kūdikių mirties, kūdikių ir vaikų kvėpavimo ligų ir viduriniosios ausies uzdegimo priezastis, o suaugusiems - plaučių vėzio ir sirdies ligų. Dazniausiai nukenčia vaikai, nes tėvai rūkydami sau pakenkia daug maziau. Kas gali padėti sėkmingai mesti rūkyti? Kiekvienam metančiam rūkyti reikalinga individuali strategija, kuri būtų veiksminga. Pagal Kauno medicinos akademijoje atliktus tyrimus 70.6 proc. kasdien rūkančių suaugusių norėtų mesti rūkyti. Dauguma rūkančiųjų (75.4 proc.) buvo susirūpinę dėl rūkymo poveikio jų sveikatai. (Suaugusių zmonių gyvensenos tyrimas. KMU. 1996). Prie nikotino labai priprantama, todėl mesti rūkyti nėra lengva, net ir labai norint. Zinoma, kad daugelis bando mesti rūkyti, bet ne visada tai pavyksta, todėl norintys atsikratyti sio zalingo įpročio turi bandyti keletą kartų. Sie zmonės turėtų isbandyti skirtingas intervencijos programas, siekiant parinkti tinkamiausią, kuriai atrasti atliekami trys ar keturi bandymai. Kiekvienam metančiajam rūkyti turi būti aisku, kad netinkamas sprendimas (pasitaikiusi klaida) dar nereiskia, kad programa bloga, nes ir sėkmingoje programoje pasitaiko įvairių kliūčių. Daznai rūkymo metimo programos yra brangios ir neprieinamos didziajai daliai gyventojų. Sveikatos prieziūros paslaugų tiekėjai, seima, draugai gali paremti, padėti daugumai metančiųjų rūkyti. Bendra programa, kurią sveikatos prieziūros specialistai galėtų rekomenduoti (pasiūlyti) nereikalautų papildomų islaidų ar priemonių, o tik pačių rūkančiųjų, jų seimų bei draugų dalyvavimo. Strategija (veiklos planas): Nuspręsti ir apibrėzti specifinę motyvaciją ir norą mesti. Snekėti su medikais, diskutuoti apie medicinines priemones ir strategijas, svarstyti jas su norinčiais vėl rūkyti, maksimizuoti (padidinti) sėkmės galimybę. Pasirinkti tikslią datą, nuo kurios visiskai atsisakyti rūkymo. Nustatytai datai atsikratyti visko, kas susiję su rūkymu, isplauti visus drabuzius, isvėdinti patalpas bei isvalyti automobilį (jei rūkote automobilyje); nedelsiant mesti rūkyti ir vengti patalpų, kuriose yra prirūkyta. Nereikia nerimauti dėl mitybos, kol visiskai neatsisakėte rūkymo. Uzsitikrinti bendradarbių, draugų ir seimos paramą, palaikymą metant rūkyti bei tam, kad islikti nerūkančiam. Tėvai turi suprasti, kaip svarbu kokį pavyzdį jie rodo savo vaikams. Vengti arba mokėti issisukti is situacijų, kuriose norėtųsi rūkyti. Rūkymo metimo būdų derinys gali būti zymiai efektyvesnis. Elgesio terapija nėra vienintelis būdas mesti rūkyti; daznai nikotino pakaitinė ar benikotininė farmakologinė terapija rūkantiesiems būna daug naudingesnė. Priklausomiems nuo nikotino, sios medziagos poreikis patenkinamas paskiriant nikotino turinčias tabletes, pleistrus, kramtomąją gumą. Tyrimų duomenimis naudojantys nikotino pakaitinę terapiją dvigubai lengviau meta rūkyti. Daugumai metančiųjų rūkyti nikotino terapija palengvina abstinencijos simptomus bei psichologiskai, kaip ir fiziskai, padeda mesti rūkyti. Benikotininės farmakologinės terapijos, pvz., bupropijono, poveikis kitoks nei nikotino pakaitinės terapijos, tačiau įrodyta, kad ji taip pat dvigubai padidina galimybes mesti rūkyti. Elgesio terapija rūkantiesiems gali padėti įveikti socialinį ir psichologinį poreikį rūkyti. Ketinantys mesti rūkyti, turėtų zinoti kokie yra abstinencijos sindromo simptomai: dirglumas, nekantrumas, priesiskumas, nerimas, depresija, bloga nuotaika, sunku susikoncentruoti, nemiga, nuovargis, padidėjęs apetitas bei svorio augimas. Daznai fizinės abstinencijos simptomai pasireiskia kai organizmas staiga nebegauna nikotino. Norint isvengti sių simptomų taikoma pakaitinė nikotino terapija arba kitos medicininės intervencijos. Daugelis, ypač moterys, bijo mesti rūkyti dėl galimo svorio padidėjimo. Rūkantieji turėtų būti įspėti apie galimą svorio padidėjimą, tačiau jiems reikia isaiskinti, jog rūkymo zala sveikatai yra daug didesnė, nei priaugti 2-3 kg svorio. Zmogus neturėtų galvoti apie mitybą bei virssvorį tol, kol nėra visiskai metęs rūkyti, nes tai gali padidinti riziką vėl pradėti rūkyti. Rūkantysis, kuris dalyvauja rūkymo metimo programoje, turėtų būti palaikomas seimos ir visuomenės. Rūkantieji turėtų zinoti, kad nors rūkymo metimas yra sunkus procesas, milijonai rūkančiųjų sėkmingai meta. Mesti rūkyti - naudinga: mazesnė rizika susirgti tabako sukeltomis ligomis; sveikesni vaikai; ilgesnis gyvenimas; sutaupoma pinigų kitoms pramogoms; mazesnė gaisrų tikimybė; maziau tersiama aplinka; neprikvipę tabako dūmais namai, drabuziai, plaukai, automobilis; estetinis pasitenkinimas. Ar nekyla noras mesti rūkyti? Atliktų tyrimų duomenimis net 70.6 proc. kasdien rūkančių suaugusiųjų norėtų mesti rūkyti. Dauguma rūkančiųjų (75.4 proc.) buvo susirūpinę dėl rūkymo poveikio sveikatai. Mesti rūkyti - sunku, tačiau įmanoma Turbūt daugelis zino, kad prie nikotino labai priprantama, todėl mesti rūkyti nėra lengva, net ir labai norint. JUMS PATARIAME, KAIP BŪTŲ GALIMA ATSIKRATYTI SIO ZALINGO ĮPROČIO: issiaiskinkite ar tikrai norite mesti rūkyti; savo apsisprendimą motyvuokite; nustatykite tikslią metimo datą; nuspręskite, ar mesite rūkyti palaipsniui, ar mazinsite palaipsniui cigarečių skaičių; pasiteiraukite, gal yra pazįstamų, norinčių mesti rūkyti: kuo daugiau - tuo drąsiau; atsikratykite visomis cigaretėmis; rūkymą pakeiskite kitu uzsiėmimu; rytais isgerkite stiklinę vandens ar sulčių bei padarykite mankstą; esant nerviniam sukrėtimui, pabandykite atsipalaiduoti, o ne griebkitės cigaretės; jei sunku vienam atsikratyti sio įpročio, pasikonsultuokite su gydytoju; pabandykite nerūkyti ir pabūti kartu su rūkančiais - nemalonų kvapą uzuosite; uzsitikrinkite seimos, draugų bei bendradarbių paramą; venkite situacijų, kuriose norėtųsi rūkyti; nikotino poreikį patenkinkite kramtomąja guma, tabletėmis bei pleistrais; atminkite, kad Jūs esate pavyzdys vaikams. Jei Jums nepasisekė mesti rūkyti is pirmo karto, bandykite tai padaryti antrą, o jei reikia - trečią ir ketvirtą kartą. LINKIME SĖKMĖS!

Zala

Rūkymas yra vienas is pagrindinių daugelio plaučių ligų, taip pat ir lėtines obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos ir plaučių vėzio rizikos veiksnių. Rūkantys zmonės lėtiniu bronchitu serga 5 karto, o plaučių vėziu - 10 kartų dazniau negu niekada nerūkiusieji. Rūkančių tėvų vaikai taip pat dazniau serga lėtiniu bronchitu, bronchine astma ir plaučių vėziu. Rūkančiųjų mirtingumas nuo plaučių ligų yra didesnis nei nerūkančiųjų. Mirtingumas didesnis tų rūkančiųjų, kurie surūko daugiau cigarečių, pradeda anksčiau rūkyti ir giliau įkvepia dūmus. Sergančių lėtiniu obstrukciniu bronchitu rūkalių mirtingumas yra 10 kartų didesnis nei nerūkančiųjų.

Cigaretė

Pavojus susirgti kvėpavimo organų ligomis ypač didėja, jei rūkaliai dirba kenksmingomis sąlygomis- chemijos, metalo, kalnakasybos, gumos, zemės ūkio ir panasiose pramonės sakose. Kai kuriose salyse į tokias darbo vietas rūkančiųjų rekomenduojama nepriimti.

Dėl plačiai aiskinamos rūkymo zalos tuo uzsiimančių zmonių pastaruoju metu Europoje labai sumazėjo, tačiau tam tikra dalis zmonių teberūko ir sis įprotis galutinai isnykti nezada.

Vyrai ir rūkymas
Rūkymas yra svarbiausia jaunų pajėgių vyrų impotencijos priezastis, mat sis zalingas įprotis sutrikdo kraujo patekimą į penį ir gali pazeisti voztuvą, palaikantį erekciją.

Rūkymas turi neigiamos įtakos hormonams, atsakingiems uz lytinius skirtumus tarp vyrų ir moterų. Tabake esantys toksinai perdirba būdą, kuriuo hormonai patenka į kūną.

Taip pat pastebėta, kad tabakas yra zalingas sėklidėms, kur produkuojama sperma. Vyrų rūkorių sperma yra labiau pakitusi ir suzalota nei tų, kurie gyvena be cigaretės.

Moterys ir rūkymas

Rūkančių moterų liaukose vyriskų ir moteriskų hormonų balansas yra pakitęs. Todėl rūkorėms dazniau formuojasi vyriskos kūno formos, kai riebalai veikiau kaupiasi ties pilvu nei slaunyse ar ties krūtine. To rezultatas - ne itin klasikinis moteriskas kūnas, o taip pat padidėjusi rizika susirgti diabetu ir sirdies ligomis.

Mazesnis kiekis moteriskų hormonų sukelia ir kitų padarinių. Manoma, kad jaunos rūkančios moterys skausmingiau isgyvena mėnesines, jos dazniau būna nereguliarios. Cigaretė gali būti ir ankstesnės menopauzės priezastis: rūkores ji istinka vidutiniskai dvejais metais anksčiau.

Nors zmonės zino, jog rūkymas sukelia plaučių vėzį, reta jauna rūkanti moteris nutuokia, kad rūkydama padidina riziką susirgti gimdos ar gimdos kaklelio vėziu. Tačiau svarbu zinoti, kad metus rūkyti imama sveikti. Tuomet rizika, kad į organizmą įsimes vėzys, tampa normali, o net ir nustačius sią ligą, gydymas liovusis traukti dūmą isties gali būti sėkmingas.

Vyrai, moterys ir... rūkymas

Ir moterims, ir vyrams rūkymas yra prieslaikinio senėjimo priezastis. Nuolat čiulpiant cigaretę ir markstantis nuo į akis besiplaikstančių dūmų, rūkoriams susidaro raukslės apie lūpas ir akis.

Ilgainiui ląstelių genetinę medziagą gabenantys chromosomų galiukai issipainioja ir suyra. Nors sie procesai susiję su natūraliu senėjimu, rūkoriams tokie pokyčiai įvyksta anksčiau. Todėl tikėtina, kad tai verčia greičiau senti ir kitas kūno dalis.

Kai ateina metas pradėti seimą, rūkoriai vėlgi susiduria su problemomis. Rūkančios moterys sunkiau pastoja ir dvigubai dazniau nei nerūkančios būna nevaisingos. O siekiančioms issigydyti nevaisingumą rūkančioms poroms tai gali nepavykti kur kas dazniau nei sveikai gyvenantiems.

Taigi rūkymas sutrikdo daugybę mūsų sveikatos ir giminės pratęsimo funkcijų. Tačiau to galima isvengti atsisakius sio zalingo įpročio.

Rūkymo poveikis zmogui

Tabako dūmų sudėtis
Tabako rūkymas siejamas su desimtimis mirtinų ligų. Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, is kurių apie 200 laikomi realiai kenksmingais sveikatai, o 40 yra patvirtinti A grupės kancerogenai.

Nikotino poveikis
Nikotinas sukelia energijos antplūdį, padeda susikaupti, pagerina akių ir rankų koordinaciją, taip pat stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, sutraukia vainikines sirdies kraujagysles. Nikotinas labai greitai rezorbuojasi plaučių kapiliaruose ir per kelias sekundes susidaro didelė jo koncentracija smegenyse. Po 6-8 valandų nikotino koncentracija sumazėja 75%. Tuomet zmogus stipriai pajunta abstinencijos simptomus.

Nikotino abstinencijos simptomai

Nikotino abstinencijos simptomai stipriausi esti praėjus 24-36 valandoms po paskutinės surūkytos cigaretės. Ryskiausi nikotino abstinencijos simptomai trunka 7-10 dienų. Vėliau mazdaug per dvi savaites jie pamazu isnyksta. Rūkaliams greitai atsiranda priklausomybė nikotinui. Pradėjus rūkyti, per kelerius metus cigarečių suvartojimas padidėja nuo 2-3 surūkytų cigarečių per dieną iki 15-50 cigarečių.

Rūkymo paplitimas
Remiantis Pasaulio banko bei Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamais duomenimis tabako rūkymas jau seniai pasiekė pandemijos lygmenį. Visame pasaulyje reguliariai rūko apie trečdalį suaugusių zmonių. Rūkymas yra vienas is veiksnių, sąlygojančių sveikatos netolygumų vystymąsi pasaulyje. Reguliariai rūko apie 35 proc. issivysčiusių salių vyrų ir apie 50 proc. vyrų besivystančiose salyse. 1994 metais pradėtas vykdyti suaugusių Lietuvos zmonių gyvensenos tyrimas fiksavo nuolatinį rūkymo paplitimo didėjimą. Tik 2002 metais pirmą kartą uzfiksuotas nezymus rūkymo paplitimo sumazėjimas. 1994-2002 metais daugiau nei dvigubai padaugėjo rūkančių 20-64 metų amziaus moterų nuo 6 iki 12,8 proc. Iki 2000 metų rūkymo paplitimas didėjo ir tarp vyrų. 2000 metais jis siekė 51,2 proc. 2002 rūkymo paplitimas tarp vyrų buvo kaip ir 1994 metais, t.y. 43,7 proc.

Masinė tabako produktų gamyba ir vartojimas kasmet pasauliui kainuoja milijonus gyvybių. Kartu su AIDS tabako vartojimas yra viena is greičiausiai augančių prieslaikinių mirčių priezasčių pasaulyje. Rūkymas jau dabar sąlygoja 4 mln. mirčių kasmet, būdamas vienos is 10 mirčių priezastimi. Kiekvieną dieną pasaulyje nuo tabako sukeltų ligų mirsta daugiau nei 13 tūkstančių gyventojų. Nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti jog iki 2030 m. mirtingumas nuo tabako sukeltų ligų isaugs iki 10 mln. per metus ir taps vienos is sesių mirčių priezastimi, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 m. gali pasiekti pusę milijardo. Lietuvoje nuo tabako sukeltų ligų kasmet mirsta apie 7000 gyventojų. Peto R. ir kt., tyrinėdami su rūkymu susijusį mirtingumą Europos sąjungoje (25 salyse), nustatė, kad rūkoriai, kurie mirs vidutinio amziaus nuo tabako sukeltų ligų, praras iki 22 savo gyvenimo metų. Net ir mirstantys sulaukę 70 metų ar vyresni neteks iki 8 gyvenimo metų.

Ar zinote, kad:

1 surūkyta cigaretė per dieną sutrumpina rūkančiojo gyvenimą 11-a minučių.

1 cigarečių pakelis per dieną sutrumpina gyvenimą 1330 valandų arba 56 dienas.

Metęs rūkyti darbingo amziaus zmogus sutaupo vidutiniskai 20 gyvenimo metų.

Mesti rūkyti nėra niekada per vėlu!
Daugelis rūkorių nemeta rūkyti galvodami, kad po ilgo rūkymo pakenkimai sveikatai negrįztami ir mesti rūkyti nebėra prasmės. Tai netiesa! Rūkymo zala kaupiasi, bet kuo anksčiau yra metama rūkyti, tuo aiskesnė nauda sveikatai.
1990 metais paskelbtame JAV chirurgų metiniame pranesime buvo pastebėta, kad metus rūkyti rizika sveikatai pradeda mazėti tuoj pat:

po 20 val. is organizmo visiskai pasalinamas anglies monoksidas (CO);

per tris dienas, pradėjus atsipalaiduoti bronchams, palengvėja kvėpavimas;

per tris mėnesius susireguliuoja kraujotaka (sirdies daznis, arterinis kraujospūdis);

per tris - devynis mėnesius plaučių funkcija pagerėja apie 10 proc.;

po vienerių metų miokardo infarkto rizika sumazėja 50 proc. lyginant su tais, kurie rūko toliau;

per keletą metų sumazėja plaučių vėzio, sirdies ligų, insulto, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir kitų vėzinių susirgimų rizika.

Metus rūkyti nauda jaučiama jau po:

Rūkymo pavojai
Su rūkymu yra siejama apie 30 proc. visų vėzinių susirgimų. Rūkymas sąlygoja 80-90 proc. plaučių vėzio atsiradimo ir iki 70 proc. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų. Rūkymas vidutiniame amziuje iki 10 kartų padidina riziką sirgti sirdies ir kraujagyslių ligomis, kurios kliniskai pasireiskia nestabilia krūtinės angina, ūmiu miokardo infarktu, staigia mirtimi, smegenų bei periferinių kraujagyslių ligomis, aortos aneurizma. Cigarečių rūkymas didina staigios mirties riziką esant hipertenzijai, hipercholesterolemijai, gliukozės tolerancijos sutrikimui bei cukriniam diabetui. Rūkymas siejamas ir su kai kurių psichikos ligų būklės pablogėjimu. Nikotinas, būdamas psichotropine medziaga ir įtakodamas neuromediatorių veiklą, pablogina depresijos eigą, ir atvirksčiai - depresija sergantys ligoniai yra maziau motyvuoti ir sunkiau meta rūkyti. Sergantiems depresija ir rūkantiems pacientams 40 proc. padidėja tikimybė susirgti isemine sirdies liga ir iki 60 proc. isauga mirties rizika. Ta pati tendencija stebima ir vyrams, ir moterims.

Moterims cigarečių rūkymas pre- ir post- menopauzėje keičia estrogenų metabolizmą, todėl anksčiau pasireiskia menopauzė ir aterosklerozės sąlygotos ligos. Rūkančios moterys dazniau nei nerūkančios serga pirminiu ir antriniu nevaisingumu. Rūkančioms nėstumo metu isauga prieslaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo rizika, daznesnis placentos atplysimas, placentos pirmeiga, prieslaikinis gimdymas. Moterims, kurios rūko ir kartu vartoja peroralinius kontraceptikus, 20 kartų padidėją miokardo infarkto rizika ir iki 7 kartų - insulto rizika.

Blogas įprotis - rūkyti, ir navikinės ligos

Prof. habil. dr. Elena Moncevičiūtė-Eringienė
Lietuvos onkologinio centro
Navikų epidemiologijos ir profilaktikos klinika

Zmonės dazniausiai pradeda rūkyti nesuprasdami tabako dūmų zalingo poveikio sveikatai, o rūkantieji jau negali atsikratyti sio blogo įpročio, prie nikotino priprantama ir galvos smegenų zievėje susiformuoja sąlyginiai refleksai. Nustatyta, kad rūkymas yra viena pagrindinių galvos - kaklo navikų ir plaučių vėzio priezasčių. Nerūkantiems galvos - kaklo navikai atsiranda labai retai. O rūko, aisku, daugiau vyrų negu moterų. Mūsų Profilaktinės imunologijos laboratorijos duomenimis, is 282 tirtų Trakų rajono gyventojų rūkė 86 vyrai ir 29 moterys, o is 282 tirtų Sirvintų rajono gyventojų rūkė 84 vyrai ir 18 moterų. Rūkaliai sudaro didelį plaučių vėzio rizikos procentą (80 proc.). Tik 20 proc. plaučių vėzio atvejų būna kitos kilmės. Be to, remiantis anglų mokslininku Dolu, reikia nurodyti, kad nuo visų navikinių ligų 30 proc. mirčių priezasčių yra dėl cigarečių rūkymo.

Tabako dūmai yra ne tik plaučių vėzio, bet ir gerklų ir burnos ertmės, siek tiek maziau stemplės ir ryklės navikinių ligų priezastys. Susirgti skrandzio vėziu rizika rūkantiems didesnė 1,5 karto negu nerūkantiems. Lietuvos vyrai plaučių vėziu serga apie 8 kartus, o skrandzio - apie 2 kartus dazniau negu moterys. Rūkymas yra aiski melanomos, slapimo pūslės, inkstų ir kasos vėzio priezastis. Todėl tabako dūmai yra vienas is aplinkos veiksnių, lėtai zudančių zmogų zemėje. Pasaulinė statistika tokia: 3 milijonai mirčių per metus nuo tabako rūkymo, tarp jų 1 milijonas - nuo plaučių vėzio.

Ypač kenksmingas sveikatai yra ankstyvas rūkymas. Daug jaunuolių, ir, zinoma, nemazai suaugusių nesigilina į medicinos problemas. JAV nustatyta, kad tų, kurie nuolat rūko dar nesulaukę 15 metų, plaučių vėzio rizika (jei nerūkančių riziką zymėsime 1, yra 15, pradėjus rūkyti nuo 15-19 metų - 13, nuo 20-24 metų - 10, o po 25 metų - 3.

Istirta, kad tikimybė susirgti plaučių vėziu tiesiogiai priklauso nuo skaičiaus cigarečių, surūkytų per parą. Jei riziką susirgti plaučių vėziu vėl pazymėsime 1, tai surūkantiems iki 10 cigarečių si rizika bus 5, o daugiau kaip 20 cigarečių - net 13. Be to, plaučių vėziu susirgti labiau rizikuoja tie, kurių rūkymo stazas didesnis, negu tie, kurie surūko daugiau cigarečių. Pavyzdziui, kasdien surūkius 3 kartus daugiau cigarečių, tikimybė susirgti plaučių vėziu didesnė 3 kartus, o turintiems 3 kartus didesnį rūkymo stazą - 100 kartų.

Rūkantieji sukelia ligas, įskaitant ir plaučių vėzį, nerūkantiesiems. Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad rūkančiųjų vyrų zmonos plaučių vėziu rizikuoja susirgti 50 proc. dazniau negu zmonos nerūkančių vyrų. Tai vadinamas pasyvusis rūkymas. Rūkančių tėvų vaikai dar labiau rizikuoja. Vyro, surūkančio 20 cigarečių per parą, zmona priverstinai pasyviai "surūko" 10 cigarečių, o vaikai - 6 cigaretes. Nuodingos tabako dūmuose medziagos (smalkės, nikotinas) vienodai veikia rūkančiuosius ir toje pačioje patalpoje esančius nerūkančiuosius.

Pasyvusis rūkymas kenkia vaisiaus ir kūdikio vystymuisi. Rūkančiųjų moterų naujagimių svoris yra mazesnis net 30 proc., palyginti su nerūkančių moterų naujagimių svoriu. Amerikiečių autoriai Sekstonas ir Hebelis nurodo, kad nustojusių rukyti nėsčių moterų naujagimių svoris padidėja 92 g, palyginti su kontroliniu svoriu. Rūkančių nėsčių moterų vaikams didesnė rizika turėti įgimtų ligų. Dėl motinos rūkymo nėstumo metu mokyklinio amziaus vaikai gali blogiau mokytis matematikos.

Vaiko vystymasis gali sulėtėti dėl nuolatinio deguonies trūkumo. Mat rūkančių tėvų ispučiamos smalkės - anglies oksidas vaiko kvėpavimo takuose jungiasi su hemoglobinu kelis simtus kartų greičiau negu deguonis. Kraujuje susidaro karboksihemoglobinas. Amerikiečių tyrimai parodė, kad rūkančių tėvų kūdikių slapime yra nuodingo nikotino metabolito katinino. Jo rasta ir moksleivių, kurių tėvai rūko, seilėse.

Rūkančiųjų vaikai dazniau serga bronchitais ir plaučių uzdegimu negu nerūkančiųjų. Nustatyta, kad, kai rūko vienas tėvas, daznu kosuliu serga 42 proc. moksleivių, o kai rūko abu tėvai - 48 proc.

Todėl blogas įprotis rūkyti nėra asmeninis rūkalių reikalas, pavojus yra visiems, o ypač vaikams. Nerūkantieji pasyvaus rūkymo metu taip pat yra priversti kvėpuoti esančias tabako dūmuose kancerogenines medziagas. Todėl rūkantieji viesose vietose pazeidzia nerūkančiųjų teisę į sveikatą.

Kaip zinoma, neretai rūkoma kartu geriant alkoholinius gėrimus. Tyrimai atlikti Japonijoje parodė, kad burnos ertmės vėziu nevartojantys alkoholio rūkantieji rizikuoja susirgti 2 karto dazniau, o rūkantieji ir vartojantys alkoholį - 5,3; gerklų vėziu atitinkamai 0,8 ir 3,0 karto dazniau, ir tai taikoma visoms onkologinėms ligoms. Prancūzų mokslininkai nustatė, kad zmonių, kasdien isgeriančių daugiau negu 80 gramų alkoholio ir surūkančių 30 cigarečių, rizika susirgti įvairiomis onkologinėmis ligomis didesnė net 44 kartus.

Isanalizavus daugelį statistinių rodiklių kyla tokie klausimai: kodėl rūkančiųjų organizmas tampa maziau atsparus infekcijoms ir vėziui; nuo ko prasideda tabako dūmų organizmą zalojantis poveikis; kokie rūkančiųjų vėzio formavimosi mechanizmai, ar jie bendri visoms vėzio ligos formoms. Kartu norisi pridurti - nemanykime, kad navikinės ligos atsiranda ūmiai.

Sutrikus plaučių vietiniam valymui, vyresnių rūkančių ir sergančių bronchitu zmonių apatinė kvėpavimo sistemos dalis dazniausiai yra uzkrėsta bakterijomis, o sveikų zmonių ji yra sterili. Todėl pirmųjų kvėpavimo sistemos būklė labai palanki bronchitams formuotis. Rūkantys ir sergantys bronchitu ligoniai dazniau suserga kvėpavimo takų infekcijomis pakartotinai. Jų ligos eiga būna sunkesnė negu sveikų nerūkančių zmonių. Sveiki jauni ir suaugę rūkaliai, kurie dar neserga lėtiniu bronchitu, taip pat gerokai dazniau serga ūminėmis infekcinėmis kvėpavimo sistemos ligomis.

Mūsų laboratorijoje nustatyta, kad rūkančių vyrų kraujuje pagausėja slopinančių imunines reakcijas ląstelių (vadinamųjų T limfocitų supresorių) kiekis, palyginti su nerūkančiais. O tai būdinga ir vėziu sergantiems zmonėms. Taip pat mūsų nustatyta, kad jaunų (20-34 m.) rūkančių zmonių kraujo serume sumazėja organizmą saugančio imunoglobulino M koncentracija net 31proc., o natūralių antikūnų - 21 proc. Ir kitos imuninės reakcijos rodė natūralaus imuniteto slopinimą. Dabartiniu metu galima teigti, kad imuninės sistemos funkcijų slopinimas yra navikų atsiradimo ir formavimosi organizme universalus mechanizmas, kuris padeda formuotis pazeistų ląstelių atsakui.

Daugelio tyrinėtojų (Bernaras, Kenonas, Horizontovas) nustatyta, kad organizmo normaliai veiklai labai svarbi yra nekintanti vidinė terpė. Jo gyvybinės funkcijos gali ilgai islikti normalios, nors ir veikia kenksminga aplinka ir zalingi įpročiai. Organizmo imuninė sistema saugoja homeostazės pastovumą. Nusilpusi imuninė sistema nepajėgia sunaikinti tabako dūmuose esančiomis kancerogeninėmis (jų priskaičiuojama daugiau kaip 20) ir kitomis cheminėmis (iki 3900) medziagomis pazeistas gerklų, trachėjos, bronchų ar plaučių epitelio ląsteles. Per ilgą kancerogenezės (5-20 ir daugiau metų) periodą gali būti pazeistos ir kitų organų ( slapimo pūslės, inkstų, skrandzio ir kt.) ląstelės. Tokiose islikusiose gyvose, bet pazeistose ląstelėse blogai formuojasi normalios būsenos grįztami procesai, nes prislopinta imuninė sistema jų atsistatymą blogai skatina.

Todėl pazeistose ląstelėse pradeda veikti bendri evoliucinės apsaugos rezistentiskumo islikimo mechanizmai, kurie yra susiformavę dar bakterijose pries 4 milijardus metų ir buvo perduoti evoliucijos etapais kitų organizmų - pirmuonių, bestuburių, zinduolių ir zmogaus ląstelėms. Rezistentiskumo genai ir baltymai natūraliai funkcionuoja visose nepazeistose tiek gyvūnų, tiek zmogaus ląstelėse. Jie nukenksmina ir salina is ląstelių medziagų apykaitos produktus ir kitas joms nereikalingas medziagas. Sias ląsteles saugoja organizmo augimą reguliuojančių sistemų veikla. Tačiau, kai kenksmingi isoriniai ir vidiniai agentai yra pazeidę ląsteles, tarp jų - ir tabako dūmų cheminėmis medziagomis, rezistentiskumo genų ir jų baltymų ekspresija padidėja, kad tokios zeidziančios medziagos būtų pasalintos is ląstelės vidinės terpės. Taigi ląstelės tampa rezistentiskos zalojantiems jas faktoriams ir atavizmo (atavi-protėviai) raidos keliu lyg grįzta evoliucijos etapais atgal - supaprastėja jų genetinės, morfologinės, funkcinės savybės, kad isgyventų nepalankiomis sąlygomis. Tokios genetiniame chaose (mutacija, amplifikacija, transfekcija, delecija ir kt.) egzistuojančios ląstelės nepaklūsta organizmo augimo reguliacijos mechanizmams ir ima neribotai daugintis, kaip ir evoliucijos pradzioje susiformavę pirmieji organizmai. Pasaulinėje literatūroje įrodyta, kad tokių pačių rezistentiskumo genų ir jų baltymų (P-glikoproteinas, glutationo S-transferazės ir kiti enzimai) didesnė ekspresija taip pat charakteringa vėzinėms ląstelėms, kurios isplitusios organizmą prazudo.

Isplitusio vėzio gydymas yra sudėtingas ir ilgas. Isgydoma kas antras sergantysis, nes 3/4 zmonių pirmą kartą ateina pas gydytoją jau navikiniam procesui isplitus toliau nuo sergančio organo. Todėl reikia navikinėms ligoms uzkirsti kelią dar tada, kai nėra navikinių sutrikimų ar dar anksčiau - salinant is aplinkos kenksmingas medziagas ir atsisakant rūkymo. Zinau asmenų, kurie lengvai nustojo rūkyti, vartodami nikotinelio lipdukus ar kramtomąją gumą, turinčią nikotino (apie dozavimą ir naudojimo trukmę reikia tartis su savo gydytoju).

Sią informaciją noriu baigti dviem teiginiais, kad įprotis yra antroji prigimtis (Ciceronas) ir zmogus yra zmogus, kad moka savo veiksmus apriboti (Gandi). Visi gerai zinome, koks dabartinės aplinkos tarsos kenksmingumas mūsų sveikatai, o rūkant dar prisideda tabako dūmų zalingas poveikis. Taigi dvigubas kenksmingumas - aplinkos tarsa ir rūkymas veikia mūsų organizmą, skatindami navikinio proceso formavimąsi. Todėl sergančių navikinėmis ligomis kasmet daugėja 1-1 proc. Pagal mirtingumo duomenis, mirtys nuo piktybinių navikų uzima antrą vietą po sirdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

Tad modernioji visuomenė, remdamasi siuolaikinio mokslo pasiekimais, privalės pripazinti labai paprastus zmonijos simtmečių ir tūkstantmečių patirtimi pagrįstus ir vėliau uzrasytus įstatymus: saikingai gyventi, netersti aplinkos ir nekenkti kūnui, t.y. nenaikinti savęs ir kitos gyvybės. Tik teisingos gyvensenos nuostatos apsaugo ląsteles nuo evoliucinio didesnės ekspresijos rezistentiskumo mechanizmų formavimosi. Mazėjant aplinkos tarsai pagal visus lygius, pirmiausia atsisakius rūkymo, galima bus uzkirsti kelią, kad nedidėtų sergamumas vėziu. Sitaip galima būtų atkurti pazeistų organizmo ir atskirų ląstelių normalią homeostazę, kurios mechanizmai vėl sugebėtų kontroliuoti normalų augimą ir kancerogenezės grįztamumą spontaniskai isnykstant ikivėziniams pakitimams.