Reklama ir jos ypatumai
Turinys:
Turinys .......... ..... ...... .......... ..... ...... .......... ..... ...... ....... 2
1.Įvadas .......... ..... ...... .......... ..... ...... .......... ..... ...... ...... 3
2.Reklamos esmė
2.1 Reklamos praeitis ir siolaikinės reklamos formavimas ...... 4
2.2 Reklamos esmė ir vaidmuo .......... ..... ...... .................. 6
2.3 Reklamos kaip proceso sudėtis .......... ..... ...... ............. 8
2.4 Reklamos funkcijos .......... ..... ...... .......... ..... ...... . 10
2.5 Reklamos tikslų formulavimas .......... ..... ...... ............... 11
3.Reklamos ypatumai
3.1 Reklamos biudzetas .......... ..... ...... .............................. 12
3.2 Reklamos priemonių parinkimas .......... ..... ...... ......... 15
3.3 Reklamos priemonės .......... ..... ...... ............................. 17
3.3.1 Spaudos reklama .......... ..... ...... .................... 18
3.3.2 Spausdintos reklamos priemonės ........................ 20
3.3.3 Radijo reklama .......... ..... ...... ........................ 21
3.3.4 Televizijos reklama .......... ..... ...... ................. 22
3.3.5 Kino reklama .......... ..... ...... ........................... 23
3.3.6 Pasto reklama .......... ..... ...... .......................... 24
3.3.7 Vitrinų reklama .......... ..... ...... ....................... 26
3.3.8 Lauko (isorinė) reklama .......... ..... ...... ......... 28
3.3.9 Reklama ant transporto priemonių ...................... 29
3.3.10 Įpakavimo reklama. Prekinis zenklas ................. 30
3.3.11.Foto reklama .......... ..... ...... ......................... 31
3.3.12 Sviesos reklama .......... ..... ...... ..................... 32
3.3.13 Demonstracinė reklama .......... ..... ...... ....... 33
3.3.14 Reklaminiai suvenyrai .......... ..... ...... ........... 34
4.Isvados .......... ..... ...... .......... ..... ...... .......... ..... ...... ..... 35
Literaturos sąrasas .......... ..... ...... .......... ..... ...... .................... 36
Įvadas
Sio simtmečio pradzoje beveik visų Europos ir Amerikos firmų pagrindas buvo gamybos specialistai. Gamybos zynovai ir specialistai buvo svarbiausi zmonės. Jie planavo visą firmos strategiją ir taktiką. Firmų pajėgumas ir gamybos apimtis augo. 1929 metais susidarė tokia situacija, kai prekių pasiūla pralenkė paklausą. Kilo ekonominė krizė, ir firmoms sunkiau sekesi parduoti savo produkciją. Todėl isaugo paklausą butent tokiems zmonems, kurie zinojo, kaip prekę pateikti klientui, isskirdami jos privalumus. Būtent tada reklama įgijo savo dabartinę reiksmę.
Laikotarpis nuo Didziosios depresijos iki mazdaug 1960-ųjų metų vadinamas "pardavėjų era". Sekančoje po jos "vartotojo eroje" reklamos reiksmė dar labiau isaugo, nes vartotojas tapo dar isrankesniu. Atsirado daug įstatymų, ginančių ir apsaugojančių jų teises. Taip pat atsirado įstatymų, ribojančių reklamą. Reklama įsėjo is laukinio kapitalizmo epochos ir tapo labiau civilizuota.
Lietuvoje reklamai teko praeiti tokią pat evoliuciją kaip ir Vakaruose bet per zymiai trumpesnį laiką, nes ji jau remdavosi Vakarų patirtimi. Galima pasakyti, kad mes jau gyvenome "vartotojų eroje".
Atsirado daug reklamos agentūrų, laikrasčiuose ir zurnaluose skiriama daug vietos reklamai, nes tai tapo pagrindiniu jų pragyvenimo saltiniu. Tokia pat situacija susiklostė ir Lietuvos televizijoje. Firmoms, tam kad surasti savo rinką tarp vartotojų teko reklamuotis. Is pradzių tai buvo labai panasu į reklamą, kuria Vakarai turėjo 30-40 metais. Turėjo čia įtaką ir atitinkamas technikos lygis.
Didėjant su laiku investicijoms į Lietuvos rinką, tobulėjo ir reklamos saka. Lietuvoje padaryta reklama vis maziau skyriasi nuo kitų savo kokybe ir profesianalumu, nes prie darbo atsisedo jau patirusieji specialistai.
Isreikhdamas ne tik savo nuomonę, galiu pasakyti, kad Lietuva ne tą salis, kuri galėtu padaryti perversmą reklamos sakoje. Tai daris issivysčiusios salis. Bet jau dabar Lietuvoje galima mat 14214h718o yti savarankiską ir grieztą politiką reklamos atzvilgiu. Kovoje uz nacijos dorovę Lietuva pretenduoja pralenkti visas Europos salys, norėdama tapti sestoji pasaulio salimi, kurioje gali būti visiskai uzdrausta tabako ir alkogolio reklama. Gal jeigu Seime dirbtu zmonės, kurie geriau susigaudo ekonomikoje, mes neturetume tokios gylios krizės kaip dabar. Salyje su slubojančią ekonomiką ne gali būti kalbos apie aukstą nacijos dorovę
Ir gal kai kuriems reklama atrodo nereikalingas mokslas dabartinėje Lietuvoje. Bet jei norime sekmingai prekiauti su Vakarais - sis dalykas labai mums reikalingas.
Todėl norečiau apzvelgti reklamos praeitį, dabartines pagrindines tendencijas, siandien esamus reklamos priemones, ju įpatumus ir ypač norečiau, kad po sio darbo skaitimo atsirastu tvirtas įsitikinimas, kad reklama yra kelias į Vakarų ir Rytų rinkas.
Reklamos praeitis ir siolaikinės reklamos formavimas
Didziulė reiksmė reklamos istorijoje uzima 1450 metai, kai Gutenberge buvo israstas knygų spausdinimas. Pirma karta civilizacijos istorijoje buvo pritaikytas tipografinis sriftas. XV a. pabaigoje spausdinimas tipografiniu sriftu issipletė po visą Europą. Bet pries tai mes turime apzvelgti reklamos evoliuciją pries 1450 metus.
Senovėje ir viduramziais reklama buvo pagal siolaikinius supratimus labai primityvi ir grubi. Bet vis dėl to pagrindinė priezastis, dėl ko zmonės naudojo ją buvo ta pati kaip ir siandien - pranesimu platinimas tarp zmonių grupų su tikslų pakeisti ar patvirtinti jų poziurį į reklamojamą prekę. Įdomu, kad taip vadinamieji siolaikiniai reklamos metodai nera nauji, o tik yra senai zinomų metodų modifikacijos.
Mūsų duomenys apie senoves reklamą labai pavirsutiniai. Archeologiniai kasinėjimai Vidurziemio jūros salyse liudyja, kad jau romenai suprato tai, kad pinigai, isleisti reklamai, atsiperka labai greitai. Iki spausdinimo preso atsiradimo, kuris atidare duris siolaikinių masinių informacinių priemonių vystimui, egzistavo tris pagrindinės reklaminės veiklos formos.
Prekybinės markės. Pasididziavimas savo meistriskumu vertė meistrus zymėti prekes savo inicialais. Issipletojant gandams apie kokio nors meistro meną, pirkėjai pradėdavo ieskoti ant prekių jo atpazinimo zenklą lygiai taip pat, kaip ir siandien mes vadovaujames gerai zinomų firmų prekybinias zenklais.
Gildijų sistema su monopolistinemis prekybos formomis teikė zmonems, kurie turėjo teisę gaminti tam tikras prekes, teisinę ginybą. Prekės, kurios neturėjo gildijos antspaudo, negalėjo būti parduodami. Antspaudo padirbinėjimas buvo grieztai persiekiojamas. Taip kad prekybinė markė turi ilgą istoriją ir iki mūsų dienų atlikinėja savo pagrindines funkcijas, saugodama vartotojus nuo padirbinejimų, uztikrina prekės kokybę.
Iskabos. Kai kurie prekiautojai, pvz. finikiečiai, nupiesdavo ties prekybinių kelių ant gerai matomų uolų komercinio pobūdzio pranesimus. Jie girė parduodamas prekės ir buvo siolaikinės isorinės reklamos pradininkai. Pompėjos kasinėjimai parodė, kad kiekviena parduotuvė buvo pazymeta uzrasu ant sienos netoli įejimo kur budavo parasyta tai, ką, uzeidami, zmonės galėjo ten nusipirkti.
Sis identifikacijos metodas paskui buvo patobulintas: uzrasą nebekabindavo ant sienos, o pradėjo kabinti skersai gatves. Siandien į tokius uzrasus įrengiamas dirbtinis apsvietimas, o kartais ir judančiais dalimis kad pritraukti daugiau pirkėjų.
Miesto saukliai. Senoves Graikijoje miesto saukliai buvo visuomeniniu institutu. Jiems mokėjo uz tai, kad jie vaiksčiodavo miesto gatvėmis ir pranesdavo visas svarbias zynias. Veliau, viduramziuje, Anglijoje ir Prancūzijoje saukliai susijungdavo į sąjungas. Jie vaiksčiodavo gatvėmis atkreipdami miestečių dėmesį su skambučių. Po paskutiniųjų zynių pranesimo jie perduodavo uzsakovu apmokamus skelbimus, dazniausiai tai budavo gerimų įstaigos. Miesto saukliai atlikinėjo siolaikines radijos funkcijas.
Ankstyvoji spausdintinė reklama. Gutenbergo principo platus panaudojimas Europoje prasidėjo Renesanso epochoje. Dabar jau nebereikėjo perrasineti ranka knygas, noredami gauti papildomus egzempliorius. Nors ir tipografinis parinkimas uzimdavo daug laiko, bet paskui buvo galima atspausdinti simtus egzempliorius. Tik 1885 metais buvo padaryta efektyvia surinkimo masina (linotipas, Mergentalerio patentas).
Pirmas is mums zinomų atspausdintu reklaminių skelbimų pasirodė 1473 metais anglų kalba. Siais metais anglas Viljamas Kokstonas atspausdino ir isplatino skelbimą, kuris prasė potencialius pirkėjus atkreipti dėmesį į jo isleistą knygą. XVII a. viduryje Anglijoje pradėjo leistis savaitrasčiai, kurie buvo vadinami "merkurijais". Taip spausdinimo presas tapo reklaminių skelbimų platinimo priemone tarp rastingosios gyventojų dalies. Dauguma tuolaikinių skelbimų buvo isreiksta paprasto pareiskimo forma. Tais laikais dauguma reklamos uzsakovu siūlė importojamas į Angliją naujas prekes. Pvz. kava laikrastije pirmą kartą buvo pasiūlyta 1625 metais, kakava - 1657 metais, arbata - 1658 metais. Ir mūsų laikais vienu is pagrindinių uzdavinių islieka nauju prekių rėmimas pradinėje jų rinkos formavimo stadijoje.
Reklamos issivystimas Anglijoje ir JAV ėjo skirtingais keliais. JAV reklamos dinamizmas buvo akivaizdus jau pirmoje XIX a. pusėje. Skirtingi reklamos vystimosio tempai priklausė nuo įvairių priezasčių. Pagrindinis reklamos issivystimui stabdis Anglijoje buvo valstybinis mokestis reklaminėms skelbimams laikrasčiose, kuris buvo panaikintas tik 1853 metais.
Akcizinių mokesčių įvedimas buvo viena is amerikos kolonistų nepasitenkinimo priezasčių, todėl po JAV pergalės nepriklausomybės kare vyriausybė tokių mokesčių neįvedinėjo.
Kai 1704 metais balandzio 24 d. Bostone isėjo pirmasis laikrasčio "News Letter" numeris, jame buvo isspausdinti reklaminiai skelbimai, kurie buvo labai panasus į tuo metu Anglijos laikrasčiuose spausdinamus skelbimus. Turėjo praeiti daug laiko, kad JAV reklama galetu prisiartinti prie dabartinio lygio.
Poreikiai, susiję su 1861-1865 m.m. pilietiniu karu, pagreitino neisvengiamą JAV pramoninės revoliucijos procesą. Masinos ir technologijos, kurie buvo israsti Anglijoje, buvo pritaikiti JAV gamyklose.
Pramoninė revoliucija privedė prie esminiu pasikeitimu prekės gamintojo ir vartotojo santykiose. Anksčiau prekių gamintojų buvo nedaug ir gamybos apimtis buvo nedidelė. Tas, kuriam reikėjo batų, kreipesi pas vietinį batsiūvį ir duodavo jam uzsakymą, kurį sis atlikdavo, kai ateidavo jo eilė. Gamintojo parinkimą sąlygodavo jo kaip meistro reputacija, atstumas iki dirbtuvės ir susitarimas dėl kainos. Viską tai pakeitė mechanizacija. Prekė pradėjo gamintis greitai ir per daug dideliais kiekiais, kad ją galima būtu parduoti gamyklos rajone. Prekės gamintojui reikedavo platinti savo rinkos geografiją ir uzsiimineti dilerių paieskomis tolimose rajonose. Bet toli nuo gamyklos vartotojai nieko nezinojo apie gamyntojo reputaciją ir jo prekių kokybę. Atsirado duomenų apie prekės privalumus platinimo problema ir jos sprendimas buvo reklama. Kai gamybos metodų tobulėjimas atvedė prie masinės gamybos, reikėjo praplatinti vartojimą tam kad įmonė veiktu su maksimalių uzkrovimų. Čia taip pat padėjo reklama.
Kol gamybos galymybės nepasieks tokio lygio, kai prekės pasiūla virsija paklausą, kuri atitinka zmonių mokumui, gamintojas nejaučia tikro poreikio reklamuoti savo prekes. Dauguma autoritetų reiskia nuomonę, kad pramoninę revolicija buvo pagrindinę jėga, kuri atvedė prie siolaikines reklamos, todėl kad reklamos isvystimui reikalingas auksto lygio pramoninis isvystimas.
Reklamos esmė ir vaidmuo
Reklamos apibūdinimas yra sudetingas. Nagrinėjant jos sąvoką, randame persipynusius tiek ekonomikos, sociologijos, tiek psichologijos, ir estetikos klausimus. Norint sumaniai naudotis reklama, būtina zinoti jos prigimtį, ir funkcionavimo mechanizmą siuolaikinėje ekonomikoje.
Reklama apibreziama ir kaip ekonominė kategorija. Planingai naudojama kaip informacijos priemonė, reklama tampa tarpininku tarp gamybos, cirkuliacijos ir vartojimo sferų, tarp prekių pasiūlos ir vartotojų paklausos.
Siuo metu reklama tapo būtinu mūsų gyvenimo atributu. Be jos neisivaizduojame ne tik prekybos, paslaugų teikimo, bet ir apskritai daugelio ekonominių sričių egzistavimo.
Reklamą galima apibrezti kaip trumpą, emocionaliai nuspalvlntą intormaciją, nukreiptą į potencialius pirkėjus, kad paskatinti juos atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu. Reklama realizuojama remiantis reklamos davėjo, vartotojo ir visas visuomenes tarpusavio interesais. Ji palengvina vartotojui issirinkti prekę, suteikia kryptingą poveiki atskiriems pirkėjams ir platiems vartotojų sluoksniams. Reklama taip pat padeda formuotis interesams, papročiams, poziūriams, įveikti klaidas ir prietarus, tarnauja kultūriniam, politiniam, moraliniam ir estetiniam zmonių auklejimui. Ji susijusi su visuomenines nuomones formavimu. Reklama yra daugiafunkcijine veikla ir daug tikslu gali būti siekiama jos pagalba. Prekybine reklama, taikydama įvairių būdų ir priemonių sistemą, siekia objektyviai informuoti gyventojus apie prekes, jų savybes, paskirti, vartojimo būdus, apie prekybos firmas, parduotuves, pardavimo formas bei metodus, apie pirkėjams teikiamas paslaugas. Tačiau dazniausiai vien issamia informacija neapsiribojama. Kartu reklama kreipiasi į vartotojus, ragindama nepraeiti pro salį, o nusipirkti reklamuojamą prekę, ją vartoti ir savo pavyzdais uzkresti aplinkinius, pazistamus. Prekių reklama yra nukreipta į galutinį vartotoją ir apsiriboja individualaus vartojimo prekių reklamavimu. Pagrindinis jos skirtumas nuo prekybinės reklamos yra tas, kad į pastartąją įeina ir prekių reklama (ne tik individualaus vartojimo, bet ir pramoninės reiksmės prekių), ir informacija apie įmones, įstaigas, firmas, parduotuves bei įvairių organizacijų teikiamas paslaugas. lr prekybinės reklamos, ir prekių reklamos objektas is esmės tas pats - prekė. Tačiau sąvoka "prekių reklama" yra siauresnė nei "prekybinė reklama". Ji apima tik pačios prekės charakteristiką, vartojimo būdus, savybes, o platesnę informaciją apie įmonę palieka nuosalyje.
Reklamuojant asmeninio ir gamybinio vartojimo prekes, skiriasi reklamos pobūdis. Pirmosios įgyjamos be kokios nors specialios konsultacijos su kitais zmonėmis, nebent su seimos nariais, todėl reklama siuo atveju turi būti suprantama eiliniam zmogui. Pramoninio pobūdzio prekės, atvirksčiai, įgyjamos be emocijų. Paprastai, priimant sprendimus pirkti prekę, dalyvauja didėlis zmonių kolektyvas - vadovai, verslininkai ar pan. Todėl sios reklamos tikslas - pasiekti svarbiausius asmenis, sprendzančius tokius klausimus. Pramoninės reiksmės prekės reklamuoja ne tik prekyba, bet taip pat ir pramonė. Pastaruoju metu, pramonės įmonių darbą pradėjus vertinti pagal realizuotą produkciją, padidėjo ir jos suinteresuotumas savo gaminių reklama. Pramonės organizuojama reklama dazniausiai reklamuoja tik savo produkcją, is dalies ir pačias pramonės įmonės bei jų teikiamas gyventojams paslaugas ir patarnavlmus. Svarbus pramonės uzdavinys reklamos srityje yra tas, kad ji, isleisdama prekę, turi aprūpinti didmeninę ir mazmeninę prekybą reklamine medziaga:prekės charakteristika, paskirtis, savybės, prieziūra. Pramonei daug lengviau reklamuoti sios gaminius nei prekybai, nes ji yra prekės gamintojas, zino jos gamybos technologijos ypatumus, zaliavą, gaminio paskirtį ir gali geriau prekę apibūdinti. Pagaliau, pramonės reklama didina jos įmonių prestizą ir, reklamuodama įmonių firminius zenklus, garantuoja pirkėjams savo gaminių kokybę.
Prekyba, skirtingai nuo pramonės, reklamuoja ne vieną kurią prekę, o daugelio gamybos įmonių vienos gamybos sakos prekes (didmeninė prekyba) arba daugelio prekių grupių ir gamybos sakų prekes (mazmeninė prekyba).
Reklama gali būti isreiskiama ir kaip komunikacinio rysio tarp gamybos ir vartojimo forma, nes sis rysys sutampa su prekių judejimu nuo gamintojo iki vartotojo. Reklama yra būtina prekinei gamybai, nes be jos negali įvykti visuomeniniai mainai "prekė - pinigai". Per reklamą "gamyba - vartojimas" sistemos dalyviai siekia realizuoti savo interesus, kurie yra būtini, kad si sistema normaliai funkcionuotu. Bet kadangi aktyvioji reklamos proceso pusė yra reklamos teikėjas, tai reklama, kaip socialinis reiskinys, daugiausiai isreiskia reklamos teikėjo interesus.
Is auksčiau pasakyto, galima trumpai apibrezti reklamos proceso esmę:reklama yra tam tikro pirkėjo įvaizdzio apie prekės vartotojiskas savybes formavimas, vardan sios prekės gamintojo ekonominio intereso.
Reklamos kaip proceso sudėtis
Reklama kaip procesas susideda is keturių sudedamųjų dalių:
reklamos teikėjai;
reklamos agentūros;
reklamos nesėjai (reklamos priemones);
vartotojai (auditorija, kuriai skirta reklama).
Reklamos teikėjai - tai gamintojai, didmeniniai ir mazmeniniai prekybininkai, paslaugų įmonės, profsąjungos, asociacijos, mokyklos, baznyčios, valstybiniai organai, politiniai veikėjai, privatūs asmenys ir kiti. Pagrindiniai reklamos davėjų tipai - tai bendranacionaliniai ir vietiniai reklamos davėjai.
Tarp svarbiausių faktorių, kurie sąlygodavo reklamos vystimui XIX a. antroje pusėje buvo reklamos agentūrų atsiradimas. Anglijoje reklamos agentūros egzistavo jau 1800 metais o pirmosios JAV reklamos agentai pradėjo savo veiklą XIX a. 40-jų metų pradzioje. Kaip ir Anglijoje, taip ir Amerikoje reklaminiai agentai buvo is pradzių tik tarpininkai, parduodami vietą, skirta reklaminiams skelbimams, laikrasčiuose ir zurnalose. Jie uzpirkdavo pas leidėjus vietas uz mazesnes kainas ir perpardavinedavo jas reklamdaviams uz didesnes kainas, ne teikdami jokių kurybinių paslaugų, ar paslaugų, susujusių su reklaminių kompanijų planavimu, kurios dabar tapo pagrindinemis siolaikinių reklamos agentūrų funkcijomis.
Apie 1890 m. reklamdaviai pradėjo daugiau reikalauti is reklamos agentūrų. Rinka isaugo, isaugo ir reklamos islaidos. Tada reklamos agentūros pradėjo teikti tokias paslaugas kaip reklaminių skelbimų tekstų rasymas, iliustraciju darimas o kartais ir primityvi rinkos analizė. XX a. pradzioje reklamos agentūros pradėjo vaidinti siolaikine role, - kompleksinių reklaminių kompanijų planavimas, kurimas ir pravedimas. Siolaikinės reklamos agentūros - tai nepriklausomos įmonės, kuriose dirba verslininkai ir kūrybiniai darbininkai, projektuojantys, kuriantys ir parengiantys reklamą tam tikrose reklamos priemonėse uzsakovams, siekiantiems savo prekėms ir paslaugoms rasti pirkėjus. Agentūros savo potencialiems klientams siūlo įvairių specialistų paslaugas. Tai ir tekstų kūrėjai, dailininkai, televizijos bei radijo prodiuseriai, poligrafijos specialistai, visuomeninės nuomonės tyrinetojai ir kiti. Reklamos teikėjai daznai naudojasi agentūrų paslaugomis. Tai saugo jų laiką, suteikia reklamai vienalytiskumą ir komponoja ją su įmonės reklaminę strategiją.
Reklamos agentūros gali būti:
autonomiskos;
priklausančios uzsakovui.
Firmai, turint savo agentūrą, nauda yra ta, kad informacija apie firmos planus nepasklinda uz jos ribų ir atskiroms reklamos priemonėms sunaudojama mazau lėsų. Tuo tarpu, autonomiskų agentūrų veikla laikoma labiau kvalifikuota ir efektyvesne. Agentūros gali teikti visas su reklama susijusias paslaugas arba specializuotis siauroje veiklos sferoje. Agentūros gauna atlyginimą uz savo paslaugas komisiniais arba fiksotas sumas.
Reklamos nesėjai yra tos priemones, kuriomis uzsakovas stengiasi pasiekti ir uzkariauti norimą auditoriją. Reklama visų pirma yra masinio įtikinejimo forma, ir uzmegzti kontaktą su auditorija jai padeda masinės informacijos priemonės. Pasįrenkant reklamos priemones yra tiriamas rinkos taikinys, patikslinamas jo dydis ir svarbiausi vartotojų bruozai. Tai leidzia parinkti tokius informacjos perdavimo būdus, kuriais pasiekiama auditorija yra artima rinkos taikiniui. Galutinį pasirinkimą lemia islaidų, reikalinglų kiekvienam reklamos būdui, dydis (zr. 3.3 ).
Reklamos vartotojas - tai asmuo, kuriam skiriama ar kurį gali pasiekti reklamoje skelbiama informacija.
Vartotojų reakcija į reklaminį skelbimą gali būti įvairi:
susijaudinimas;
pasitenkinimas;
pyktis;
draugiskumas;
pergyvenimas;
pasimetimas;
vertingas supratimas;
prieraisumas prekės markei.
Zodziu, reklamą siolaikiniai vartotojai priima kaip dalį savo kasdieninės kultūros
Reklamos funkcijos
Reklamos kaip komunikacjos reiksmę ir svarbą rodo atliekamos funkcijos, kurios yra socialinės ir ekonomines.
Socialinės reklamos funkcijos.
Reklama plečia gyventojų akiratį, turtina jų zinias, supazindina su mokslo ir technikos pasiekimais, informuoja, auklėja, sviečia pirkėjus.
Reklama padeda lavinti gyventojų estetinį skonį, propaguodama skoningas ir dailias prekes, naudodama meniskai apipavidalintas priemones.
Reklama turi įtakos siuolaikinio, sveiko, kultūringo gyvenimo būdo propagavimui, padeda įtvirtinti racionalius poreikius, atsikratyti pasenusių ir zalingų vartojimo įpročių.
Reklama padeda saugoti aplinką, kovoti su netinkamais reiskiniais, skatina gyventojus uzsiimti visuomenei naudinga veikla.
Ekonominės reklamos funkcijos.
Reklama padeda racionalizuoti prekių cirkuliaciją, spartina cirkuliaciją ir mazina prekių atsargas, padeda isvengti jų susikaupimo rinkos kanaluose.
Reklama palengvina gyventojams geriau apzvelgti rinką ir orientuotis joje, greičiau apsispręsti, kuri prekė gali patenkinti jų poreikius.
Reklama padeda subalansuoti rinkoje prekių pasiūlą ir paklausą.
Susiedama pasiūlą su paklausa, reklama padeda tobulinti gamybą, padeda pramonei prisiderinti prie rinkos, gerinti savo gaminių kokybę bei asortimentą, atsisakyti gaminti nepaklausias prekes.
Reklama padeda formuoti gyventojų nuomonę apie prekybos įmonę bei atsitiktinius pirkėjus padaryti nuolatiniais savo klientais.
Padeda formuoti ir keisti prekių paklausą norima kryptimi, nuo vienų prekių į kitas.
Reklama veikia prekių realizavimo kanalus, turi įtaką gaminamų prekių rinkos paruosimui, nes is anksto supazindina su prekių charakteristikomis.
Padeda formuoti ir skatinti naujus gyventojų poreikius, modifikuoti senus. Daznai vienas poreikis skatina kitus ir taip didėja vartojimas.
Reklama susijusi su rinkos tyrimu, ir turi nemazą reiksmę rinkos reguliavimui. Reklama veikia, formuoja rinką, padeda aiskintis potencialius pirkėjus.
Reklama padeda mazinti sezoniskumo įtaką, ragindama gyventojus įsigyti prekes gerokai pries atitinkamo sezono pradzią.
Reklama padeda kelti prekybos, aptarnavinao kultūrą, taupyti laiką prekėms įsigyti, propaguoja pazangius prekių pardavimo metodus.
Ir socialities, ir ekonominės reklamos funkcijos veikia kartu. Jei reklama yra kryptinga ir įtikinanti, visapusiskai atskleizia prekių vartojamąsias savybes, pranesa gyventojams reikalingą ir naudingą informaciją, reiskia tuo pat metu ji daro įtaką pirkėjui.
Reklamos tikslų formulavimas
Reklamos tikslo zinojimas - būtina sąlyga reklamos planui parengti. Tikslas gali būti formuluojamas erdvės, laiko ar subjekto pozūriu. Tikslas erdvės poziūriu - nustatyti platinamu priemonių rajoną; laiko poziūriu - nustatyti reklamos tikslo pasiekimo trukmę (is karto, per tam tikrą laikotarpį, tolimesnėje perspektyvoje);subjekto poziūrių - nustatyti kam bus skirtos reklamos priemonės (pirkėjui - tarpininkui, klientui, grupiniam, kolektyvlmam ar individualiam galutiniam vartotojui).
Tikslai gali būti skirstomi į tikslus, susijusius su paklausa, ir į tikslus, susijusius su objektu.
Tikslai, orientuoti į paklausą:
informacija (gali būti siekiama paskleisti zinias apie markę ar naują prekę konkrečiame rinkos taikinyje;supazindinti vartotojus su nauju darbo tvarkarasčiu;sutrumpinti pardavėjų laiką, kurie jie gaista, atsakydami į vartotoju klausimus;pateikti kuri nors kitą naują informaciją, susijusią su įmonės veikla);
įtikinimas (siekiama prekės markės pripazųnimo, prierasumo markei;padidinti parduotuvių lankomuną;svariais, įtikinančiais argumentais pasiekti vartotojo sąmonę, pritraukti vartotoją);
priminimas (siekiama stabilizuoti prekių realizaciją;palaikyti objektų pazinimą;palaikyti prieraisumą markei bei prekei).
Tikslai, orientuoti į objektą:
sakiniai (siekiama sukurti ir palaikyti teigiamą sakos įvaizdį, sukurti bendrą paklausą);
korporaciniai (siekiama sukurti ir palaikyti teigiamą įmonės įvaizdį, sukurti selektyvią paklausą).
Taigi, priklausomai nuo tikslu, susijusių su paklausa, ir reklama būna informacinė, įtikinanti, primenanti.
Informacinė reklama vyrauja isvedant prekę į rinką, kai reikia sukurti paklausą. Be zinių apie naują prekę suteikimo, informacinės reklamos uzdaviniai yra rinkos informavimas apie kainų pasikeitimus, anksčiau egzistavusios prekės naujas savybes, prekės veikimo principų paaiskinimas, teikiamu paslaugu aprasymas, neteisingų pranesimų pataisymas, vartotojų būgstavmų issklaidymas, poziūrio į įmonę formavimas ir t.t.
Įtikinanti reklama įgyja ypatingą reiksmę įmonės augimo etape, kai jai iskyla selektyvios paklausos formavimo uzduotis. Įtikinanti reklama taip pat siekia pakeisti vartotojo suvokimą apie prekės savybes, įtikinti jį neatideliojant nupirkti prekę. Dalis įtikinančių skelbimų įsipina į palyginamosios reklamos kategoriją, kuri siekia įtvirtinti vienos markės privalumus, lyginant jią su viena ar keliomis analogiskomis markėmis.
Primenanti reklama svarbi realizacijos bei pelno didėjimo etape. Ja siekiama priminti vartotojui, kad si prekė egzistuoja. Jai artima taip vadinama sutvirtinanti reklama, kuri siekia pateisinti pirkėjo pasirinkimą pirkti. Pasibaigus pirkimo sezonui, reikia stengtis islalkyti vartotojo atmintyje informuotumą apie prekę. Primenanti reklama turi nuolat priminti, kur galima nusipirkti konkrečią prekę, jei jos prireiks ateityje.
Informacinės, įtikinancios, primenančios reklamos taikymas skiriasi ir visose prekės gyvavimo ciklo stadijose (įvedimo, augimo, brandos ir smukimo).
Reklamos tikslai turi būti apibrėzti, konkretizuoti. Retais atvėjais kelimas tikslas - padidinti prekių pardavimą apibreżtu dydziu.
Kartais gali būti organizuojama reklamine kampanija pries nepalankią informacijią ir iskeliamas tikslas ją paneigti.
Suformuluotas reklamos tikslas leidzia nusakyti, kokią auditorija turi pasiekti reklaminis pranesimas, ir kaip daznai tai turi įvykti. Reklamos tikslas gali būti nukreiptas sukurti patvarų ilgalaikį prekės vaizdą arba paprasčiausiai greito prekių realizavimo skatinimui (pavyzdzui, savaitgaliais).
Taigi reklamos tikslai gali būti labai įvairus ir nuo jų formulavimo priklauso reklaminės kampanijos kryptis.
Reklamos biudzetas
Nustačius reklamos tikslus, įmonė turi pradėti biudzeto, skirto reklamai finansuoti, planavimą. Biudzetą reikia nustatyti kiekvienai prekei atskirai. Kiekviena įmonė stengiasi reklamai paskirti reikiamą kiekį lėsų. Is vienos pusės, įmonės siekia apriboti tokio pobūdzio islaidas, bet sis apribojimas turi būti protingas. Įmonėje, neturinčioje galimybių skirti reklamai pakankamai lėsu, nera rysio tarp reklamos ir realizacijos. Skiriant nedaug lėsų, sunku planingai vystyti reklaminę veiklą. Įvertinti rinkos situacijos pasikeitimus (paklausos svyravimus, konkurentu poveikį ir pan. ). Is kitos pusės įmonė, skirianti nepagristai daug lėsų, gali tureti dėl to nuoslolių. Taigi, biudzeto apimties nustatymas yra vienas atsakingiausių reklamos planavimo etapu, todėl lėsų sąmatą pagristi reikia kuo galima tiksliau.
Sudarant reklamos biudzetą sprendziame apie bendrą lėsų kiekį (daznai vadinamą asignavimais) ir jų paskirstymą.
Pries atliekant skaičiavimus, reikia zinoti:
kokie yra įvairių alternatyvų kastai;
kiek kartų reikės kartoti reklamą, kad ji būtu efektyvi;
kiek isaugo informacijos priemonių kastai pastaruoju metu;
kokia turi būti firmos reakcija nuosmukio periodu;
kokiems realizacijos kanalų dalyviams galima patiketi savo uzdavinius;
kokio uzmokesčio jie reikalauja uz reklaminę veiklą;
kokia reklaminio skelbimo sukūrimo kaina.
Atsakyti į klausimą, kiek reikia skirti islaidų reklamai, nėra lengva. Tai priklauso nuo daugelio tarpusavyje susijusių esminių faktorių:
rinkos dydzio ir apimties;
reklamos vaidmens marketingo komplekse;
prekės gyvenimo ciklo etapo;
prekės poreikio laipsnio;
pelno dydzio ir realizacijos apimties;
konkurentų islaidų;
finansinių isteklių.
Reklaminių asignavimų paskirstymas yra principine biudzeto rengimo problema. Ypač tai aktualu didėsnėms įmonėms, organizuojančioms reklamines kampanijas ne vienai prekei ar prekių grupei, apimančioms ne vieną rinką ir ne vieną reklamos priemonę.
Lėsos paskirstomos, atsizvelgiant į tokius veiksnius:
reklaminės veiklos funkcijas;
realizavimo teritorijas;
reklamos priemones;
reklamuojamas prekes.
Reklamos biudzeto dydis nustatomas tokiais metodais:
pagal turimas lėsas
procentai nuo pardavimų sumos
konkurencinio pariteto metodas
remiantis tikslais ir uzdaviniais
Metodas "pagal turimas lėsas" yra paprastas ir pavadinimas pasako viska. Bet didelis sio metodo trūkumas yra tai kad jis visiskai ignoroja reklamos įtaką realizavimo apimģiai. Taigi, biudzeto dydis metai is metų lieka neapibreztas, o tai apsunkina rinkos veiklos perspektyvinį planavimą.
Biudzeto apskaičiavimo metodo "procentais nuo pardavimų sumos" formulė bus tokia:
(islaidos reklamai/bendra pardavimų suma)X 100%
Remiantis uzsienio salių pavyzdziui, dazniausiai reklamai skiriama 2 - 4% nuo pardavimų sumos, bet gali būti skiriama ir daugiau.
Sio metodo privalumai:
jis remiasi tuo, kad pardavimas yra reklamos priezastis, o ne pasekmė;
skaičiavimas procentais nuo pardavimo apimties reiskia, kad reklamos asignavimų suma keisis priklausomai nuo tuo, ką "įmonė gali sau leisti". Tai pilnai patenkina finansinius vadovus, kurie mano, kad islaidos turi sietis su įmonės pardavimo dinamika atskirais verslinio aktyvumo ciklo periodais;
sis metodas priverčia vadovus matyti rysį tarp rėmimo islaidų, prekės patdavimų kainų ir pelno sumos prekės vienetui;
jis padeda palaikyti konkurentinįstabilumą, kai įmonės konkurentės isleidzia rėmimui panasų procentą nuo pardavimo sumos.
Metodo trūkumai:
rodiklis reklama/realizacija neparodo rinkos pakitimų. Nei rinka, nei konkurencija nestovi vietose. Bendra pardavimų suma yra tik pasekmė atskirų rinkos dalių pakitimų tam tikru momentu;
sis metodas nurodo, kad reklamos biudzetą apspręs turimos lėsos, o ne būsimos galimybėmis. Siuo atveju biudzetas priklauso tik nuo realizacijos, o tai trukdo meginti naudoti kitus reklamos biudzeto skaičiavimo metodus;
reklamos biudzeto priklausomybė nuo realizavimo rodiklių pasikeitimo kliudo realiam perspektyviam planavimui. Sis metodas neparodo loginio pagrindo, parenkant konkretų procentinį rodiklį, isskyrus daugiametę patirti ar atsiliepimą į konkurentų veiksmus;
sis metodas neskatina reklamos biudzeto formavimo, įvertinant atskirų prekių ar kiekvienos atskiros rinkos teritoriją.
Konkurencinio pariteto metodas nustato reklamos biudzetą atsizvelgdamas į atitinkamas konkurentų islaidas.
Sį metodą palaiko du argumentai:
konkurentų islaidų dydis atspindi sakos kolektyvinę isminti;
konkurencinio pariteto palaikymas padeda isvengti atskiros kovos reklamos sferoje.
Skaičiavimo metodas "remiantis tikslais ir uzdaviniais" reikalauja, kad rinkos veikėjai formuotų savo reklamos biudzetą remdamiesi:
konkrečių tikslų parengimui;
uzdavinių, priemonių kurios reikia isspręsti sių tikslų siekimui, apibrėzimui;
islaidų sių uzdavinių, sprendimui, priemonių įvertinimu.
Visų sių paminėtų islaidų suma ir duos orientacinį reklamos biudzetą. Sio metodo naudojimas yra daugelio etapų procesas, o į reklamos priemones ziūrima ne kaip į pasekmę, bet kaip į priezastį.
Naudojant tokį metodą, formuojamas tikslas per klausimus:
kokios realizacijos ir pelno apimties norima pasiekti?
kokią rinkos dalį reikės uzkariauti?
kokius rinkos rajonus rekės apimti?
kokia turi būti vartotojo atsakomoji reakcija?
Po to formuojami uzdaviniai, tai yra , numatoma reklamos strategija ir taktika, kuri tampa pagrindu, nustatant reklamos biudzeto dydį. Sio būdo naudojimas reikalauja pastovaus biudzeto perziūrinėjimo. Pvz., jei reklaminė kampanija padidino realizacijos apimtį daugiau nei tikėtasi, reklamos biudzetą galima sumazinti ir atvirksčiai. Arba gali būti pastebėta, kad naujas, nestandartinis vartotojo skatinimas duoda teigiamų rezultatų. Tokiu atveju reklamos biudzetą siame rajone reikės didinti.
Reklamos biudzetą įmonė gali apskaičiuoti atskirai, tačiau galima jį isskirti ir kaip sudėtinę viso remimo komplekso biudzeto dalį. Tai priklauso nuo įmonės marketingo tikslų, nuo jos dydzio bei remimo veiksmų panaudojimo apimties ir galimybių.
Visos turimos asignavimu sumas nereikia is anksto paskirti konkrečioms priemonėms. Dalį lesų vertetu rezervuoti nenumatytoms aplinkybėms. Tyrimų metu gali būti isaiskintos teritorijos, kurioms reikalinga papildoma reklama;per tam tikrą lalkotarpį gali nelauktai isaugti reklamos priemonių įkainiai, smarkiai pasikeisti rinkos situacija. Rezervas leis perskirstyti lėsas ir pakeisti reklamos programą.
Reklamos islaidas įmonė taip pat gali regulioti, priklausomai nuo prekių apyvartos svyravimų, laikantis tam tikros strategijos. Apyvartos svyravimams turi įtakos paklausos, konjunktūriniai ir sezoniniai pokyčiai. Taigi, priklausomai nuo apyvartos, yra galimos tokios reklamos strategijos:
prociklinė;
anticiklinė;
kombinuota;
autonomiska.
Prociklinė reklamos strategija pasizymi tuo, kad įmonė, didėjant apyvartai, didina ir reklamos aktyvumą. Tokių būdu reguliuojamos ir reklamos islaidos.
Anticiklinė reklamos strategija yra priesinga prociklinei: didėjant prekių apyvartai, reklamos islaidos mazinamos, o apyvartai mazejant - jos didinamos.
Kombinuota reklamos strategija derina abi minėtąsias:didėjant apyvartai naudojama procikline, o mazejant - anticikline strategija. Tai reiskia, kad per tam tikrą laiką reklamos aktyvumas lieka santykinai pastovus, bet siek tiek orientuotas į didėjimą.
Taikydama autonomiską reklamos strategiją, įmonė savo reklaminių islaidų dydį nustato nepriklausomai nuo apyvartos svyravimų. Lemiamą reiksmę čia turi reklamos tikslas palaikyti rysį su potencialiais pirkėjais. Kaip pasekmė - reklamos intensyvumas islieka visą laikią pastovus.
Reklamos priemonių parinkimas
Nuo reklamos priemonės pasirinkimo priklauso kaip ir kam bus pateiktas firmos reklaminis kreipinys, kaip jis bus suprastas bei kokia galėtu būti atsakomoji reakcija. Tinkamu priemonių parinkimą is dalies galima laikyti reklamos strategija ir taktika.
Reklamos priemonių arsenalas yra didėlis. Kiekviena jų pasizymi savitomis ypatybėmis, skirtingai veikiančiomis vartotoją (todėl, kad įvamose priemonėse veikia skirtingi reklamimo kreipinio elementai). Skirtinga ir pasiekiama auditorija.
Svarbu, kad pasirinktos reklamos priemonės atitiktu reklamos tikslus, metodikos ir psichologijos reikalavimus. Įmonėje organizuojant platesnio masto reklamos kampaniją, rekomenduojama panaudoti ne vieną, o daugelį priemonių.
Esant daugybei reklamos priemonių, įmonė turi tiksliai apsispresti, kuriomis ji naudosis. Pasirinkimo problemos sudetingumas priklauso nuo konkrečios situacijos, kurioje yra reklamos teikėjas (pavyzdzui, įmonė isikūrusi sostinėje ar mazame miestelyje, didėlės ar mazos reklamos biudzeto galimybės). Perziūrint įvairias galimybes, priemonės lyginamos tarp savęs pagal tokį kriterijų - islaidu vienam reklaminiam kontaktui su potencialių pirkėju minimumą. Patikimai įvertinti leidzia santykinis kriterijus, o ne absoliutus visų islaidų minimumas.
Reikia atkreipti dėmesį, kad vienkartinis kontaktas su pirkėju neturi jokios komercinės vertės. Realią naudą gali duoti tik sistemingas darbas.
Ruosiant reklamos priemonių naudojimo planą, yra naudinga vadovautis tokiais klausimais:
ką mes norime aprėpti?
kur tie vartotojai yra?
kaip pateiktas kreipinys?
kada isleisti skelbimą?
Pirmiausiai reklamos specialistas segmentuioja rinką, o po to renka priemones, turinčias auditorijas, kurios atitinka tikslines rinkos charakteristikas. Reklama pateikiama ten, kur susikaupusi didzoji potencialių pirkėju dalis.
Pasįrenkant priemones, dar reiketų atsizvelgti į tokius faktorius:
kaina;
nenaudinga auditorija;
apimtis;
daznumas;
kreipinio stabilumas;
poveikio laipsnis;
pateikimo terminas.
Reklamos priemonės kaina įvertinama dvejopai - bendros islaidos ir santykine vertė vienam vartotojui.
Nenaudinga auditorija - tai ta jos dalis, kuria neįeina į įmonės tikslinę rinką (pavyzdzui, jei prekė reklamuojama specializuotame zurnale, tai naudinga auditorija bus tik sio zurnalo skaitytojai).
Apimtis charakterizuoja asmenų, turinčių susipazinti su kreipinių per konkretų laiko tarpą, skaičių (pavyzdzui, leidinio tirazas ir kiek įmonių skaito vieną numerį).
Daznumas apibrezia, kiek kartų per konkretų laiko tarpą gali susidurti su kreipinių vidutinis tikslinės auditorijos atstovas.
Stabilumas nurodo, kaip daznai pastobimas ir kiek ilgai atsimenamas skelbimas.
Poveikio laipsnis priklauso nuo daugelio faktorių - įmones reputacjos, vartotoju pomegių ir pan. (Tai reiskia, kaip stipriai atskiros reklamos priemonės sugeba paveikti vartotoją).
Pateikimo terminas nurodo, kada bus isleista ir pateikta vartotojui konkreti reklamos priemonė, kaip ji bus paskirstyta ir isdestyta laike. Planuojant pateikimo terminą, rekomenduojama sudaryti lentelės formos grafiką kuriame atsispindetu atskiros reklamos priemonės (su konkrečias informacijos perdavimo priemonių pavadinimais) bei ju issidestymas tam tikru laiko periodu (pavyzdzui, per metus, pusę metų) ir tam tikrais laiko tarpais (mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis ir pan. )
Reklamos priemonės parinkimas priklauso ir nuo konkrecios reklamuojamos prekės, įvairių reklamos priemonių galimybių isryskinti prekes savybes, nuo planuojamo reklamos masto, prognozuojamo jos poveikio.
Reklamos priemonės
Priemonių reklamos minčiai ir turiniui paskleisti yra labai daug ir įvairių. Jos nuolat pasipildo, ypač atsiradus naujoms komunikacijų rūsims.
Reklamos priemonės yra klasifikuojamos įvairiais poziūriais. Pagal tai, kaip jos veikia zmogaus pojūčius, skirstomos regimąsias, girdimąsias, regimąsias ir girdimąsias, regimąsias ir apčiuopiamąsias. Pagal tai, kur reklamos priemonės naudojamos, jos skirstomos į vidaus ir isores reklamas. Pagal poveikio masiskumą jos skirstomos į masinės ir individualias. Pagal reklaminės informacijos perdavimo budą, skirstomos į priemones, pagrįstas reklamuojamo objekto demonstravimu, priemones, kurios remiasi objekto aprasymu, ir priemonės, kuriose objekto demonstravimas derinamas su jo aprasymu.
Reklamos priemonių klasifikacija pagal jų rūsis.
Spaudos reklama.
Spausdintos reklamos priemonės.
Radijo reklama
Televizijos reklama.
Kino reklama.
Pasto reklama.
Vitrinų reklama.
Lauko reklama.
Reklama ant transporto priemonių.
Įpakavimo reklama.
Foto reklama.
Sviesos reklama.
Demonstracinė reklama.
Reklaminiai suvenyrai.
Spaudos reklama
Tai populiariausia reklamos priemonė, kuriai priklauso laikrasčiai bei zurnalai.
Pirmas JAV laikrastis įsėjo 1690 m. rugsėjo 25, bet tuoj pat isniko. Bostono laikrastis "News Letter", kuria, kaip jau kalbėjom, buvo isleista 1704 m. balandzio 24, buvo pirmas laikrastis, egzistavęs ilgesnį laiką. 1830 metais salyje jau buvo apie 1200 laikrasčių, 65 is jų buvo dienrasčiai. Apie 1840 metais atsirado siolakinio tipo laikrasčiai, kurie iseidavo masiniais tirazais. Nuo 1860 m. iki 1914 m. JAV laikrasčių skaičius isaugo nuo 3 tūkstančių iki 15 tūkstančių. Dabar JAV iseina apie 18 tūkstančių laikrasčių, aptarnaujančias reklamdavius. Lietuvoje uzregistruota apie 200 laikrasčių.
Pirmieji du JAV zurnalai buvo isleisti Filadelfijoje 1714 m., t.y. 10 m. po pirmojo Anglijos zurnalo "Gentelman magazin" isleidimo. Vienas is jų, "American magazin" egzistavo tris mėnesius, kitas, kurį leisdavo Bendzaminas Franklinas, "General magazin and Historical Chronical" , - sesi mėnesiai. Toks likimas JAV zurnalams buvo tipiskas beveik 100 metų. Bendros paskirties zurnalas, o taip pat ir zemės ūkio ir kitų gamybos sakų zurnalai atsirado tik XIX a. pabaigoje. Dar 1880 metais tokie bendranacionaliniai zurnalai kaip "Life" ar "Readers magazin" buvo mazatirazinės religijozinės ar literaturinės kripties publikacijos, skirtos aukstomenei. 1870 metais JAV buvo apie 700 nesuvedančių galų zurnalų, 1880 metais jų buvo jau apie 2400. Svietimo lygio ir visuomenės kultūrinių poreikių augimas, transporto tinklo isplietimas, Kongreso specialiai sumazintų pasto tarifų įvedimas - viskas tai kartu su augančių gamintojų siekimų realizuoti savo produkciją bendranacionaliniu mastu privedė prie daugiau kaip dvigubo zurnalų skaičiaus isaugimo per 1880 -1890 m. Leidėjai, suvokdami kad įplaukos nuo reklamos gali pakeisti prienumeratos įplaukas, sumazino prienumeratos kainas ir pradėjo propaguoti savo leidiniis kaip reklamos platinimo budą.
Zurnalas "Harpers", kuris 14 metu visai nespausdino reklamos, apublikavo vien tiktai 1900 metais reklamos , kurios apimtis virsijo visas reklamines publikacijas per visą jo 22 metų gyvenimą.1928 metais JAV uzregistruoti 7092 zurnalai, 1968 m.- 10204, 1994 m.- 12835. Lietuvoje uzregistruota 84 zurnalai.
Laikrasčiai būna dienrasčiai, savaitrasčiai, mėnesiniai. Zurnalai iseina kartą ar du per menesį, per ketvirtį. Pasįrenkant leidinį reikia zinoti jo tirazą, prenumeratorių skaicių, skaitytojų struktūrą pagal profesiją, socialinę sudėtį, leidinio platinimo sferą, turinį, publikacijos būdą, bendro puslapių skaičiaus ir puslapių, skirtų reklamai, skaičiaus santykį, specialius techninius duomenis.
Laikrasčiai dazniausiai yra vienkartinio naudojimo, o zurnalai saugomi ilgiau, dėl to gali tureti pakartotini poveiki. Spauda gali būti respublikinė, vietinė, zinybinė, specializuota, bendroji populiari, masinė, mokslinė, eksportinė, importinė ir pan.
Reklaminių skelbimu kaina brangiausia prestiziniuose ir populiariuose, daugiausiai skaitomuose ir su didėsnių tirazų leidiniuose. Kaina keičiasi, priklausomai ne tik nuo leidinio tipo ar platinimo teritorijos, bet ir nuo skelbimo isspausdinimo vietos leidinyje. Geriausia vieta yra laikrasčių pirmas ir paskutinis puslapis, zurnalo virselio vidinė ir isorinė pusė, vieta arčiausiai paskutinio zurnalo lapo, vieta redakcijai skirtoje skiltyje arba tuoj po jos, desinė lapo pusė virsje.
Svarbus aspektas skelbime yra sriftas. Pagrindiniai jo vertinimo kriterijai - ryskumas, stambumas, aukstis, plotis. sriftas yra įvairus: siltas ir saltas, tvarkingas, paprastas ir su israitymais, grubus, naujo ir senovisko stiliaus, nespalvotas ir spalvotas, su juoda ir viena ar daugiau papildomų spalvių, statmenas, gulsčias ir t.t.
Reklaminiai skelbimai gali būti tokio pobudzio:
tekstiniai (skelbime vien tik tekstas);
vaizdiniai - tekstiniai;
skelbimai - plakatai (didelio formato plakatas);
specialūs skelbimai (spausdinami specializuotuose leidiniuose);
piesiniai su uzrasais (supazindina su konkrečiais duomenimis);
skelbimai su kuponais (pirkėjas gali uzpildyti atitinkamus rekvizitus, atplesti ir issiųsti prekybos įmonei);
serijiniai skelbimai (spausdinami po keletą kartų, panasios isvaizdos, o seriją jungia viena pagrindinė tema);
į spaudą dedami reklaminiai lapeliai (jie paprastai prilygsta skelbimams, būna viengubi, dvigubi ir pan. ).
Skaitytojai dar gali būti informuojami įvairiais straipsniais, zinutemis, interviu, reportazais, paveikslais. Uzsienyje yra populiarūs prekybiniai zinynai, kuriuose nėra įprastu politinių, ekonominių, buitinių zinių, o tik informacija apie naujas ir paklausias prekės.
Laikrascio reklamos privalumai:
konkrečiame rajone yra nedaug konkurojančių tarp saves laikrasčių ir tai palengvins jų pasirinkimą;
vitinis laikrastis turi didesnį tirazą, negu kitos masinės informacijos priemonės (MIP). Tipiskas laikrastis, kuris uzima mieste monopolisto pozicijas, rėmentis specialistų duomenemis, daeina iki 65% suaugusių miesto gyventojų.;
skaitant reklaminius skelbimus laikrasčiuose skaitytojas turi daugiau laiko apgalvoti pasiūlimą negu ziūrint reklamą per televiziją ar klausant per radiją;
laikrasčiuose reklamos davėjas gali pateikti skaitytojui planą, parodantį, kaip pasiekti jūsų firmą, kitų parduotuvių adresus, pardavimo sąlygas;
laikrasčiai labai elastingi, jūsų skelbimas pasirodis spaudoje per 1 - 3 dienas nuo uzsakymo;
nors paskutiniąją minute jus galesite įnesti pakeitimus į jūsų reklaminį skelbimą;
tai yra pigiau ir paprasčiau, negu kituose MIP.
Laikrasčių trūkumai:
vartotjai daznai ignoroja laikrasčių reklamą;
laikrasčių skaitytojai, kaip taisykle, brandūs zmonės, kurie rečiau keičia prisirisimą prie prekių, negu kitų MIP auditorija;
kartais laikrasčių spausdinimo kokybė yra zema, dėl to gali visiskai isnykti kai kurie jūsų reklaminio skelbimo ypatumai;
jūsų skelbimas konkuruos su daugeliais kitais skelbimais.
Reklamos zurnale privalumai:
zurnalas geriausiai susikaupia reklamą ant isrinktos vartotojų grupės;
zurnalai su nedideliu tirazu uzpraso mazesnes kainas negu su dideliu, bet jeigu jų tirazas ispardavinejamas jūsų tikslinėje rinkoje, reklama jose bus labai efektinga;
specializuotu zurnalų skaitytojų intelekto lygis yra pakankamai aukstas, kad jus galetumėte pateikti jūsų reklaminiame skelbime sudėtindus tekstus, tai leis jums isdestyti savo pozicijas ir issamiau papasakoti apie savo prekę.
Reklamos zurnale trūkumai;
kiekvienas zurnalas ilgai ruosiasi, pries iseidamas į spaudą ir nuo skelbimo padavimo į zurnalą datos iki jo pasirodimo gali praeiti keli mėnesiai;
kainos dideliuose zurnalose yra labai aukstos;
zurnalo pasiruosimo technologija neleidzia operatyviai pakeisti jūsų informaciją;
jūsų skelbimas konkuruos su daugeliais kitais skelbimais.
Spausdintos reklamos priemonės
Tai įvairūs specialūs reklaminiai leidiniai:
prospektai;
brosiūros;
informaciniai biuleteniai;
lapeliai;
kalendoriai;
katalogai;
atmintinės;
prekių ir kainu etiketės ir pan.
Prospektas - tai tokia priemonė, kuri reklamuoja kokią nors vieną ar daugelį vienos grupės prekių, kurias gamina viena įmonė. Prospektai būna be virselių, isskleidziami, sąsiuvinio formato, miniatiūriniai. Juose pagrindinė informacija - apie pačias prekes:jų konstrukciją, technines charakteristikas, naudojimo būdus, prieziūros sąlygas. Prospektai gali būti iliustruojami piesiniais, fotografijomis, kartais pritvirtinami prekių pavyzdziai. Jie platinami kaip priedas prie prekės arba atskirai, gali būti įpakuojami kartu su prekę.
Brosiura - didelės apimties prospektas, ji paprastai turi virselį, titulini lapą, turinio rodyklę. Joje supazindinama su konkrečią prekę ar jų grupę, su gamybos ar įmonės istoriją. Brosiūros taip pat būna iliustruotos piesiniais, breziniais, fotografijomis. Jos skiriamos daugiausiai didmeniniams pirkėjams.
Lapeliais ir atmintinėmis parduotuvių ar įstaigų lankytojai informuojami apie naujus gaminius, sezoninę prekybą, muges, įvairių paslaugų teikimą. Juose būna tik tekstas. Jie naudojami ir kitokiems tikslams - tai atsisaukimai, kvietimai, raginimai, primenantis faktų isdestymas.
Kalendoriai gali būti paprasti, informuojantys apie kokią tai preką ar įvykį, skirti kokiai nors progai, sventei pazymeti. Gali būti ir konkrečios įmonės specialus firminis kalendorius.
Katalogai daugiausiai paplitę prekyboje pastu, tačiau juos leidza ir pramonės įmonės, supazindindamos didmeninius (ir mazmeninius) pirkėjus su sudėtingais gaminiais, detalėmis, atsarginėmis dalimis. Katalogai būna kruopsčiai parengti, gausiai ijiustruoti. Iliustracijos čia svarbesnės uz tekstą, tekstas - trumpas, bet informatyvus. Dazniausiai spausdinami bendrieji katalogai (daug prekių rūsių).
lnformaciniai leidiniai - tai įvairūs specialūs ir specializuoti įmonių leidiniai, atskiri tematiniai spaudiniai, adresų knygos, transportinės schemas, telefonų abonentų knygos, zinynai.
Radijo reklama
Pranesimų transliacijos elektroninio prietaiso pagalba isradimo reiksmė reklamos vystimusiui gali būti suliginama tik su knygų spausdinimo isradimu.
Pirmą kartą, jeigu neskaityti sauklius, atsirado galimybė reklamuoti savo prekes nerasantiems zmonems.
Pirma komercinė radiostotis buvo KDKA Pitsburge, Pensilvanijos valstija (1920 m.).Jau 1922 m. sausio 1 dienai buvo isduota 30 leidimų radiostočių atidarimui. Veliau radiostotys atsirado kiekviename miestelyje. Radioimtuvai tapo viena is pačių populiariausių prekių 20 metais. 1926 metais buvo įkurta The National Broadcasting Co. Dabar praktiskai visi amerikiečiai galėjo klausitis tą pačią programą.
Jai būdinga palyginus mazos kainos ir tai, kad radijo gali būti klausomasi visur:namie, darbe, įstaigoje, parduotuvėje, autobuse, automobilyje, netgi gatvėje. Radijas tarp įvairių masinės informacijos priemoniu reklamą paskleidzia greičiausiai il efektyviausiai. Radijas leidzia adresuoti pranesimą didelėms auditorijoms.
Jos poveikis gana stiprus, nės balso intonacija galima perduoti smulkiausius emocinius niuansus. lr, nors klausant radijo ne visada pavyksta sukoncentruoti dėmesi, psichologų nuomone zmogui efektinga ir pasąmonėje isgirsta reklama.
Radijo reklamoje naudojama ir racionali, ir emocionali argumentacija su įvairiomis isvadomis, apibendrinimais, palyginimais. Jos pagrindas - gyvas diktoriaus zodis. Dazniausiai tekstas neapsunkinamas įvairiais terminais, o labiau priartinamas prie snekamosios kalbos.
Reklama transliuojama per respublikines ar miestų, valstybines bei privačias radijo stotis ir per įmonių, parduotuvių, parkų, aikstelių lektuvų radijo mazgus. Laidos būna savarankiskos (10 - 15 min. ) arba derinamos su kitomis radijo laidomis. Galima panaudati radijo įrasą su muzika arba reportazu.
Svarbų vaidmenį efektyviam poveikiui atlieka diktoraus teksto skaitymo israiskingumas, naudojant pauzes, kalbos tempo sulėtinimą, balso tono pakėlimą, tembrą, ritmą, garso padidinimą
Naudojami dialogai, įvainis akustiniai efektai:
aidas;
foninė muzika;
specifinis triuksmas;
garsiniai efektai.
Muzika turi didėlį įtaką garsinės reklamos įtaigumui, bet ją reikia laikas nuo laiko keisti.
Radijo reklamos privalumai:
ekonomiskumas;
mobilumas;
didėlis kurybinis lankstumas;
suteikia galimybę pritraukti apibreztą auditoriją;
radijos auditorija jaunesne, negu laikrasčių, ji noriau naudojasi naujomis paslaugomis ir prekemis
Radijo reklamos trūkumai:
radijas yra tik girdimoji priemonė;
radijo reklama yra trumpalaikė;
didelė konkurencija tarp reklamų;
labai segmentuotos auditorijos;
kai kurie klausytojai labai nemegsta reklaminių blokų ir jiems prasidėjųs is karto perjungia į kitą kanalą.
Televizijos reklama
Tai viena brangiausių, galingiausių ir veiksmingiausių reklamos priemonių. Televizijos eros atėjimas pakeitė radijos rolę ir dar labiau susilpnino spausdintų reklamos platinimo priemonių padetį. Dabar zmonės galėjo ne tik klausitys apie įvykius, bet ir stebeti jos, sedint namuose. Pirmą kartą masinės informacijos priemonė apjungė garsą ir dinaminį vaizdą.
Įvertinus televizijos komercines galimybes, reklamos davėjai pradījo vis daugiau lėsų asignuoti siai priemonei. Atėjo naujas reklamos vystimosio amzius, nors strukturiskai pasikeitęs radijas dar turi pakankamai stiprias pozicijas reklaminiame versle.
TV auditorijos sudėtis labal įvairi. Televizijos teigiamas veiksnys - patogumas. Vaizdo, veiksmo, teksto, garso, muzikos, judesio, spalvų, veikiančių kartu, dėka, telereklama turi padidintą poveiki ziūrovui. Todėl ji pasizimi operatyvumu, vaizdumu, įtaigumu. Svarbus veiksnys - kabelinės ir palydovinės televizijos tobulejimas.
Pagrindinis poveikio faktorius - paveikslas, o tekstas jį tik palydi. Gyvas, pasnekesio formos tekstas pateikia daugiau informacijos negu spausdintas. Kaip ir radijo reklamoje, tai panasu į asmeniską pardavėjo bendravimą su pirkėju. Muzika taip pat turi didėlį poveikį.
Svarbu pasirinkti tinkamą reklamos perdavįmo laiką. Geriauslas laikas - priės zinias ir po jų, pries filmus ir po jų bei įsiterpiant į juos. Įsiterpimas sukelia daugelio ziūrovų nepasitenkinimą, tačiau tada yra garantija, kad reklamins kontaktas įvyks.
Naudojami tokie telereklamos zanrai:
prekių dėmonstravimas su diktoriaus skaitymu;
reklaminiai reportazai;
reklaminiai filmai
scenos su populiariais aktoriais;
paprasti bei originalūs siuzetai.
Reklaminiai filmai yra ne itin populianis, nes jie ilgi. Pranasesnės, siuo atvėju, 10 - 15 min. trukmės reklamos programos. Geriausia ir efektyviausia yra trumpa 15 - 30 sekundzių reklama.
Pastaruoju metu plinta įvairus telekonkursai, pramoginės laidos, prie ekranu sutraukiantys didelės ziūrovu mases.
Televizijos reklamos privalumai:
vienintelė is visų MIP, kuria reklama perduoda forma, turinčia zodzius, muziką, ir vizualinę israiską;
gali paroditi ziūrovui tai, kaip jis jausis, nupirkdamas siūlomą prekę ar paslaugą;
zmonės ziūri televizorį, kai jie nekur neskuba ir ilsisi (ypač vakare);
pasirodimo per TV jūsų firmos faktas gali sukurti isvaizdą, kad ji didesne ir solidesne negu is tikrųjų yra;
jei kas nors uzrasis jūsų reklamą ant videojuostos, tai jis matis ją ilgo laiko begyje ir daug kartų
Reklamos per TV trūkumai:
reklaminio filmo kaina gali būti labai didelė (ne visada), klaidos čia apsieina labai brangiai;
nei vienas is kitų reklaminių priemonių nereikalauja tiek daug meistriskumo;
būtinumas vartotojui ziūrint visiskai susikaupti, sukoncentruoti dėmesį laidai;
eterinis laikas ypač bendranacionalinėse TV stotyse yra labai brangus..
Kino reklama
Televizija, radijas ir kinas vadinamos projekcinėmis - akustinėmis reklamos priemonėmis. Kine taip pat veikia daugelis reklaminio kreipinio elementu kartu. Veiksmingumą didina, jog kreipiamasi į plačią auditoriją ir ziūrovas kine priverstas ziūreti sią reklamą. Trūkumas tas, kad negalima pasirinkti auditorijos, todėl kreipiniai yra bendresni.
Sudetingesnė yra reklaminių filmų kūrimo technologija ir jų platinimas. Bet, kino juostos gali plačiau informuoti apie prekių gamybos technologiją, įmonę, naujų prekių struktūrą.
Priklausomai nuo scenarijaus, kino filmai būna įvairių zanrų:
trumpi informaciniai filmai;
reklaminiai intarpai;
dokumentiniai - pramoniniai filmai;
siuzetiniai filmai;
meniniai, vaidybiniai filmai;
multiplikaciniai filmai;
lėlių, animaciniai filmai.
Pagrindinis vaidybos principas reklaminiuose kino filmuose ir skirtumas nuo kitokio pobūdzio filmų - nedidelis aktorių skaičius.
Kartais demonstruojami diapozityvai. Tai vaizdai ant stiklo ar plokstelės, kurie specialių aparatu projektuojami - padidinami ekrane. Serija diapozityvinių piesinių vadinama diafilmu. Jis paprastai turi vieną bendrią temą. Diafilmai būna trumpametraziniai, įgarsinti ir neįgarsinti, spalvoti ir juodai balti.
Tačiau, pastaruoju metu, kino reklama yra labai mazai ir retai naudojama. Pagrindinis konkurentas kinui - televizija. Spartus jos tobulėjimas, video, o taip pat palydovinės bei kabelinės televizijos atsiradimas zymiai mazina reklaminės kino galimybės.
Pasto reklama
Si reklamos priemonė, labai populiari uzsienyje, vadinama "direct mail", Įmonės paprastai turi jas dominančių zmonių (potencialių pirkėju) sąrasus ir, esant atitinkamai situacijai, siunčia reklamos priemones konkrečiu reikiamu adresu.
Pasto reklama - ne masinė, o atrankinė priemonė, leidzianti tiksliai nustatyti kreipinio gavėjus, esant minimaliai nenaudingo tirazo apimčiai. Sudaryti adresatų sąrasus yra nelengva, reikia apdoroti gausią informaciją, panaudoti techniką. Daug vargo sudaro sąrasų tikslinimas, nes gyventojai migruoja, keičiasi ir adresal, ir asmenys.
Tokie sąrasai sudaromi įvairiais būdais:
juos sudaro patys reklamuotojai;
gaunami keičiantis su kitomis organizacijomis;
adresai nuomojami is brokerių
susitariama su periodiniais leidiniais ir naudojami jų turimi adresai.
Pastu siunčiamos priemonės yra kur kas pranasesnės, nes jose pateikiama daugiau informacijos, konkrečių pasiūlymų, kvietimų. Būdingas asmeninis charakteris ir tikslumas. Reklaminių laiskų paprastai kreipiamasi konkretų vartotoją, kaip kad reklamos teikėjas kalbetų susitikęs asmeniskai, ir susidaro įspūdis, kad rasantysis zino, kas jis toks yra, kuo domisi ir pan. O tai labai svarbu kiekvienam vartotojui.
Reklama pastu yra organizuojama ne tik pagal konkrečius adresus, bet ir pagal principą "į kiekvienas duris". Tokių atvėju reklaminės priemonės isnesiojamos į gyventoju pasto dezutes.
Dėl atsakymo garantijos laiskas gali būti siunčiamas kelis kartus tuo pačių adresu. Dazniausiai po pirmojo laisko atsako 4 - 10% adresatų, po antrojo - iki 35%, po trečiojo - iki 60%, po ketvirtojo - iki 75% ir po penktojo - 95% adresatų.
Reklaminiai laiskai susideda is keturių dalių:
trumpo įvado, kuris atkreiptu dėmesį;
reklaminio kreipimosi, pereinančio prie reklamuojamo objekto;
įtikinamos argumentacijos;
konkretaus kvietimo ar raginimo.
Reklaminiai laiskai nebūna ilgi, jų tekstas aiskus, mintis logiska, issireiskimai originalūs ir mandagūs, artimi kasdieninei kalbai. Prie reklaminių laiskų gali būti pridedama įvairi reklamine medziaga - prospektai, lapeliai, brosiūros, grįztamieji vokai ar atvirukai, katalogai, firminiai zenklai, kainorasčiai, pakvietimai, programos, prekybiniai, moksliniai bei informaciniai biuleteniai, diagramos, grafikai, schemas, plakatai, kalendoriai, atmintinės, spausdinti suvenytai, vizitinės kortelės, blankai uzsakymams, pasto kortelės.
Paprastai skiriamas dėmesys tokių pasto siuntinių isoriniam vaizdui - laiskai rasomi ant firminio blanko ir siunčiami firminiame voke.
Pasto reklamos privalumai:
tiesioginę pasto reklamą galima skirti konkrečiam asmenim arba konkrečai rinkai;
pasto reklama yra individualus kreipimasis, kuris nekonkuruoja su kitomis reklamos rūsimis;
pasto reklama gali būti net konfidenciali;
ji neturi reklamos vietos, laiko, formato apribojimų;
palyginti su kitomis reklamos priemonėmis, ji teikia kur kas daugiau galimybių rinktis reklamos medziagą;
pasto reklamą galima tiksliai priderinti prie reklamos davėjo poreikių, individualaus reklamos grafiko;
ja galima issiusti tiksliai nustatytu laiku, taip pat tiksliai apskaičiuoti jos gavimo laiką;
ypatingo skatinimo būdu, kuo nepasizymi kitos reklamos priemonės, si padeda gavėjui tvirtai veikti ir atlikti pirkimo aktą;
duoda galimybę įvertinti savo reklaminės kampanijos efektingumą pagal atsilepusius klientus.
Pasto reklamos trūkumai:
auksta issiūntimo kaina gali pakenkti mazos firmos biudzetą;
pastebimos tendencijos, kai klientas, radęs savo pasto dezėje kruvą pasto reklamos, pasipiktina, ir, rupindamas gamta pradeda protestuoti pries tokią popieriaus naudojimą reklamai.
Vitrinų reklama
Vitrinos yra pagrindine reklamos priemonė mazmeninėje prekyboje. Jų paskirtis - apsviesti patalpas, jungti jų vidaus erdvę su gatve ir kartu papildyti lauko reklamą. Vitrina, atitinkamo prekių apipavidalinimo pagalba, informuoja pirkėjus apie prekybos įmonės specifiką, parduodamu prekių pobūdį. Vitrinos įrengiamos parduotuvių languose, jų viduje ir uz jų ribos - gatvėse, gelezinkelio, autobusų stotyse, prieplaukose, stadionuose, aerouostuose. Tokiais atvėjais vitrinose yra ir papildoma informacija - parduotuvių adresai, pardavimo sąlygos ir t.t.
Vitrina parduotuvėje daznai uzima ne tik sienos storį, bet pereina į interjerą arba gatvę. Svarbus aspektas vitrinu reklamoje - prekių komponavimas jose ir derinimas prie isorinio gatvės vaizdo, aplinkos architektūros. Nuo vitrinos kompozicijos priklauso ir jos veiksmingumas.
Vitrinas galima suskirstyti pagal jų įrengimo pobudį:
vitrinos - katalogai;
vienos prekės rūsiės vitrinos;
kompleksinės vitrinos.
Pirmosios tinka nedidelėms parduotuvėms, neturinčioms daug langų. Vienos prekės vitrinos parodo prekės gausumą, pasirinkimo galimybę. Jos tinka specializuotose, kombinuotose, universalinėse parduotuvėse, turinčiose daug langų ir platų prekių asortimentą. Universalinės ir kombinuotos parduotuvės įrengia ir kompleksines vitrinas, kuriose parodomos tarpusavyje susijusios prekės. Atskira tokių vitrinu rūsis - siuzetinės vitrinos, kur prekės sukomponuojamos pagal kokį nors siuzetą.
Vitrinos erdvė būna suskirstyta į tris dalis: priekinę, vidurinę ir galinę. Vieni daiktai isdestomi arčiau stiklo, kiti - toliau, giliau. Stengiantis patraukti praeivių dėmesi, vitrinoje komponuojama ryski detalė, kuri pirmiausiai krinta į akis. Tai gali būti prekė ar kitas dekoratyvinis elementas, kontrastingas, lyginant su fonu ir kitomis prekėmis. Kontrastingumas gali būti pasiekiamas judesių - judanti figūra ar besisukanti plokstuma. Ryskumui padidinti naudojami sviesos kontrastai, spalvoti sviesos pluostai.
Prekės vitrinoje grupuojamos pagal tam tikrus dekoravimo principus - simetrinės ir asimetrinės pusiausvytos, ritmo, pastovumo, linijomis, piramidėmis. Svarbu intensyviai apsviesti vitrinas. Ryski sviesa turi isskirti vitriną is aplinkos, sustiprinti jos reklaminį vaidmenį. Apsvietimo kokybė turi įtakos daikto formos suvokimui:kuo mazesnis daiktas, tuo daugiau reikia apsvietimo. Stipriau apsviečiami tamsesni ir labiau akcentuotini daiktai. Kuo labiau apsviesta prekybos salė ir gatvė, tuo stipresnis turi būti vitrinos lango apsvietimas. Atspindziams padidinti, naudojami veidrodzai, reflektoriai.
Vitrinos paprastai būna įrengtos langu angose, pristatytos prie sienos, lnijos ar zigzago formos, taip pat atskirai pastatytos įstiklintos dezės - vitrinos, statomos ant saligatvių, parduotuvės viduje, po pastato kolonų skliautais. Gali būti naudojama visa parduotuvės fasadinė įstiklinta siena, kur matyti ne tik prekių ekspozicija, bet ir parduotuvės vidus. Taip pat svarbu ir vitrinas teisingai įstiklinti. Kad vitrina nepridulkėtų ir ziemą neuzsaltų, jos stiklas daromas is dviejų lakstų, tarp kurių paliekamas 20 - 25 mm. oro tarpas. Kad isorinis stiklas neatspindėtu, kas labai nepatogu ziūrovui, jis statomas kiek pasviręs, o kad neaprasotų, lango apatiniame ir virsutiniame reme daromos nedidelės skylės orui cirkuliuoti. Vaisių - darzovių parduotuvėse gali būti įrengiami drekinami vitrinų stiklai. Sioje vitrinoje visada palaikoma vienoda temperatūra ir dregmė. Maisto prekių vitrinos gali būti saldomos, bet saldymo agregatai paslepiami. Vasarą nuo saulės vitrinos apsaugomos specialiais tentais ar uztamsintais stiklais. Gali būti vitrinos ir neturincios jokios ekspozicijos, bet plačiai atskleidziančios patalpos vidų. Jos naudojamos stambioms prekėms, kai interjeras neperkrautas (baldai, masinos).
Pagal apipavidalinimą vitrinas galima skirstyti taip:
prekinės;
prekinės - dekoratyvinės;
dekoratyvinės;
prekinės - informacinės.
Dekoratyvinės vitrinos paprastai įrengiamos svenčių progomis. Jų papuosimui plačiai naudojamos gėlės. Svarbus vitrinų apipavidalinimo elementas - spalvingumas. Vitrinos buna vienos spalvu gamos ir įvairiaspalvės.
Vitrina atlieka reklaminę funkciją tik tuomet, kai ji gerai priziūrima. Vitrinas reikia sistemingai valyti, dazniai keisti ekspoziciją. Taip daroma dėl vitrinų įvairumo, prekių issaugojimo. Parduotuvės vidaus - interjero - apipavidalinimas taip pat turi didėlę reiksmę reklamai. Jis padidina vitrinos reklaminį poveikį vartotojui, kelia pirkimo nuotaiką.
Lauko (isorinė) reklama
Tai vienas seniausių būdu informuoti potencialius pirkėjus apie įmonės, parduodamas prekės bei teikiamas paslaugas. Si reklamos priemonė skiriasi nuo kitu tuo, kad gyventojas informaciją gauna budamas ne namuose, o gatvėje.
Organizuojant lauko reklamą, svarbu parinkti jai tinkamą vietą, kad ji būtų gerai matoma ir organiskai įjungta į aplinką, ją pagyvintu. Lauko reklama paprastai įtaisoma neaukstai, nes daiktų matomumo ruozas apima 30 laipsnių kampą ir, esant normaliam regėjimui, pakyla iki 4 metrų. Siauresnėse gatvėse praeivio zvilgsnis retai pakyla virs 1 auksto.
Lablauslai paplitusios lauko reklamos priemonės:
parduotuvių pastato isore (eksterjeras);
reklaminiai plakatai;
reklaminial skydai;
reklaminės iskabos;
reklamimai stendal;
transparantai;
pano;
skulpturas.
Iskabos rodo pastato paskirtį. Pagrindinė iskaba būna horizontali, pagalbinės - vertikalios. Gaminamos jos is įvairiois medziagos, įvairių formų. Iskabose akcentuojama įmonės pavadinimas, savininko pavardė arba tai, kuo įmonė prekiauja, kokią paslaugą joje galima gauti. Būna, taip vadinamos, simbolinės reklaminės iskabos, kur nera teksto, o tik simboliai (figūros).
lskaba turi būti ryski, is tolł matoma, jos estetinis vaizdas turi derintis prie aplinkos. Ji taip pat turi būti aiski ir gerai įskaitoma. Todėl nerekomenduotina naudoti įmantrų sriftą, kad ir israiskų, patrauklų, bet nesuprantamą, arba tokį, kuriam perskaityti ir suprasti reikia laiko, ko praeivis dazniausiai ir neturi. Sriftas taikomas prie gatvės ir pastato stiliaus. Architekturos paminklams taikomi ju laikmečio sriftai, o siuolaikinės statybos objektams - blokinis aiskus ir paprastas sriftas.
Svarbūs yra ir reikalavimai iskabu spalvoms. Dazai neturi isblukti saulėje. Pagrindinė iskabos spalva turi būti kontrastinga aplinkai:sviesių pastatų fone naudojama tamsi spalva, ir atvirksčiai. Atba naudojami kontūrai.
Plačiai naudojama lauko reklamos priemonė - plakatai. Jie gaminami tipografinių būdu, gali būti popieriniai, kartoniniai, is plėvelės ir kitokios medziagos. Si pigi reklamos rūsis gali isplatinti reklamini kreipimąsi gana plačiai auditorijai, gali aprėpti konkrečias teritorijas, gali būti naudojama specialiems uzdaviniams spręsti konkrečių rinkų viduje. Plakatai buna įvairaus formato, tekstiniai arba su piesinių. Jų efektyvumas priklauso nuo isplatinimo laipsnio, nuo sugebėjimo pritraukti praeivių dėmesį.
Reklaminiai stendai statomi atskirai, tam skirtose vietose - gatvėse, prie pastatų sienų, prie kelių. Stendus geriau statyti sugrupuotus po keletą arba sujungus į didesnį kompleksą, negu isdestytus po vieną. Stendams pastatyti reikalingi miesto savivaldybės leidimai. Pastatyti jie isbūna nuo 4 mėnesių iki metų.
Transparantai bei pano paprastai daromi ant drobės ar kitokio audinio, plokstės arba kitokios medziagos.
Reklama ant transporto priemonių
Si reklamos priemonė yra gana lanksti. Ją galima naudoti viename kuriame mieste ar apimti didesnes teritorijas. Taip vadinama "reklama ant ratų" sugeba pasiekti didzilę auditoriją ne tik visuomeninių transportu vazinejančių zmonių, bet ir pesčųjų bei automobilių keleivių. Siai priemonei būdinga ne tiksliskumas, bet masiskumas. Ji tampa vis populiaresnė, nes, esant didelei reklaminių kontaktu apimčiai, ji reikalauja visiskai nedaug lesų.
Transporto reklama būna trijų tipų:
reklaminiai kreipiniai įtaisomi visuomeninio transporto priemonės salone;
isoriniai plakatai, skelbimai, klijuojami ant visuomeninio, zinybinio ar privataus transporto isores;
reklamos priemonės, įrengiamos transporto priemonių stotelėse ir stotyse.
Plačiausiai praktikai pritaikoma reklama - ant transporto sonu is lauko pusės. Tam naudojamos tokias transporto priemonės, kaip troleibusai, autobusai, gelezinkelio transportas, taksi, specialas konkrečių įmonių automobiliai. Reklamai paprastai naudojama spalvota lipni juosta, paruosiama pagal atitinkamą pavyzdį. Si priemonė taip pat turi būti rūpestingai priziūrima. Transporto reklamoje efektyvumas pasiekiamas, atkreipiant kiekvieno eismo dalyvio dėmesį neįprastą akiai dirgiklį. Potencialūs vartotojas gali ignoruoti kitas reklamos priemonės, tačiau, jis bus priverstas kontaktuoti su sią priemonė, tenkindamas judėjimo, susisiekimo poreikį.
Transporto reklamos privalumai:
gerai matoma, o tai reiskia efektyvia;
prieinama vartotjams 16 - 18 valandų per parą;
pastoviai vazinėja po miestą, ją mato įvairūs zmonės.
Transporto reklamos trūkumai:
zmonėms pasilieka mazai laiko, kadįsisavinti informaciją;
pastoviai veikiama atmosferiniu faktoriu ir vandalizmų aktu.
Įpakavimo reklama. Prekinis zenklas
Prekės įpakavimas ne tik apsaugo prekę, suteikia jai prekinį vaizdą, bet yra ir reklamos priemonė. Įpakavimui, tarai naudojama popierius, kartonas, rauksletas kartonas, plastmasė, putų polistirolas, stiklas, mediena, metalas ir kitos medziagos. Jos kuriamos vis naujos.
Gaminant tarą, įpakavimą, jis vertinamas pagal panaudotą medziagą ir konstrukciją, vartojimo patogumą, grafinę kompoziciją, reklaminį poveikį.
Įpakavimo reklamoje svarbiausias aspektas - prekinis zenklas. Prekinis zenklas yra originaliai apipavidalintas meniskas prekės atvaizdas, jos originalūs pavadinimas, isreikstas zodzių, atskirų raidzių derinių ar piesinio kompozicija, derinama su raidėmis, skaičiais. Prekės be prekinio zenklo lieka bevardės, jas sunku reklamuoti, o zenklas jas individualizuoja, isskiria is kitų prekių.
Prekinis zenklas paprastai naudojamas ne tik įpakavimo reklamoje, bet ir derinamas su kitomis priemonėmis (spaudoje, spausdintose priemonėse, televizijoje). Tačiau, prekės įpakavime tai bene svarbiausias kriterijus, darantis įtaką reklaminiam poveikiui.
Prekiniai zenklai atlieka dvi pagrindines funkcijas:reklamos argumento ir įmonės isryskinimo. Tai svarbi rinkos uzėmimo priemonė. Zenklo nustatymas - svarbi realizacijos politikos sritis. Zenklai gali atstovauti gamintojus arba atsirasti per realizavimo kanalus - komercines įmones, didmenines, mazmenines parduotuves. Prekiniai zenklai yra registruojami, uz jų pasisavinimą baudziama. Įmonei tai svarbi kokybės garantija. Uzsienyje prekė, turinti zenklą yra 20 - 30% brangesnė uz neturinčią (puikūs Pavyzdys - buvusioje TSRS galiojęs penkiakampis kokybės zenklas).
Vienos kurios pramonės ar prekybos įmonės zenklas visoms gaminamoms ar parduodamoms prekėms, vadinamas firminiu zenklu. Tačiau, gaminiai, tokių atvėju, dazniausiai būna tos pačios paskirties (isskyrus universalinių parduotuvių firminius zenklus).
Firminiais zenklais būna papuostas įmonės fasadas, dalykiniai rastai, firminial blankai, skelbimai, plakatai bei įpakavimo medziaga.
Galima isskirti bendranacionalinius prekinius zenklus. Tokiu atvėju, desiniajame prekės kampe dedamas zenklas (R). Tai reiskia, kad gaminys yra uzpatentuotas, praėjęs tarptautinę registraciją.
Foto reklama
Galima isskirti tokias foto reklamos priemones:
fotoplakatai;
fotomontazai;
fotonuotraukos.
Sios reklamos priemonės taip pat yra derinamos su kitomis. Jos paprastai patalpinamos parduotuvių interjere, vitrinose, spaudoje, naudojamos įvairiose spausdintos reklamos priemonėse.
Fotografija - svarbus akcentas turizmo reklamoje bei prekybos pastu kataloguose. Spalvos, vaizdai, jų sukomponavimas, nuotraukų kokybe yra reiksmingi faktoriai vartotojo poveikiui. Fotografija yra įtikinantis vaizduojamasis dokumentas.
Reklamoje naudojamos ir serijinės bei sceninės fotografijos. Taip pat naudojamos tokias techninės priemonės:dvigubas objekto vaizdas, objektas antrame plane, judesio, proceso parodymas, seselių pavaizdavimas, daikto kontūro pavaizdavimas, atspalvių kaita, grafine fotografija ir t.t.
Sviesos reklama
Sią priemonę galima vadinti naktine reklama. Ji tarnauja ne tik reklaminiams tikslams, bet ir papuosia bei apsviečia miestų gatves. Ji kas vakarą sukuria sventinę atmosferą, efektyviai pirkėjams primena apie prekes, įmones, parduotuves.
Sviesos reklama pasizymi savo lakoniskumu ir įrangos sudėtingumu, palyginti su kitomis priemonėmis. Ji būna isreiksta įvairių sriftų ir piesinių junginiais, simboliais, kontūrais, azūriniais uzrasais ir pan. Jos tikslas - issaukti psichologinę vartotojo reakciją (sustabdyti, nustebinti, įtikinti). Sviesos reklama yra kombinuojama su isorės reklama, todėl panasūs ir reikalavimai jos pateikimui. Ji turi būti meniskai atlikta ir, jeigu joje yra teksto, jis turi būti trumpas ir vertingas informacinių poziūriu.
Sviesos reklamai naudojamos dazniausiai dujų pripildytos iliuminacinės lempos - kolbos arba vamzdeliai, paremti isretintų dujų savybe - svytėti praleidus pro jas elektros srovę. Sviesos spalva priklauso nuo dujų rūsiės (neono, argono, helijo). Taip pat yra pridedama nedidelis klekis gyvsidabrio. Įvairūs sviesos atspalviai gaunami vamzdelio vldų padengus specialiomis medziagomis - liuminoforais.
Sviesos reklama būna statinė ir dinaminė. Is judančių ir mirksinčių linijų galima sudaryti įvairiausius reginius, kas labal padidina efektyvumą.
Sviesos reklamos rūsys:
sviečiamios iskabos;
pano;
stendai;
tablo;
laikrasčiai.
sviečiančių tablo tekstai yra nejudantys, o laikrasčių tekstas susideda is judancių raidzių eilutės (is kairės į desinę arba is virsaus zemyn). Sviesos reklamos įrenginių turinys būna reklamims - informacinis, politinis - agitacinis bei dekoratyvinis - meninis.
Demonstracinė reklama
Į sią reklamos priemonę įeina:
įvairios parodos;
madų demonstravimai;
gėrimu degustacijos;
prekių veikimo dėmonstravimai:
parodos - pardavimai;
parodos - perziūros;
mugės.
Sios priemonės organizuojamos tam tikrose įstaigose svencių, įvairių renginių metu arba specializuotos. Gana svarbią reiksmę turi mugės. Si reklamos priemonė paprastai derinama su firmos pardavimu skatinimo priemonėmis.
Reklaminiai suvenyrai
Reklaminiai suvenyrai - tai dazniausiai smulkūs buitiniai daiktai su juose pazymetais įmonės vardu, adresu, prekiniu zenklu, kartais ir reklaminių kreipinių. Suvenytai dalijami nemokamai ir nereikalaujant is gavusiojo jokių įsipareigojimu, jie vertingi tik kaip prisiminimas.
Reklaminiai suvenyrai paprastai skirstami į tokias kategorijas:
kalendoriai;
įmonės gaminiai su uzrasais;
kiti dirbiniai su uzrasais;
dalykinės dovanos;
dovanos atsakingiems darbuotojams.
Specialistai pripazista, kad suvenyrai turi tam tikrą vertę ir kainą kaip ir kita prekė, bet stengiasi pabrėzti, kad tai yra reklaminis daiktas.
Reklaminiai suvenyrai turi ilgalaikę vertę, jais palaikomi daugkartiniai kontaktai, todėl daznai pakartotinai veikia jų naudotojus be papildomų islaidų. Paprastai suvenyrai saugomi ir dazniai naudojami.
Suvenyrų, kaip reklamos priemonės, teikėjas gali visiskai kontroliuoti rinką, nes juos galima gaminti ir skirti is anksto atrinktai auditorijai ir tiksliai numatytu laiku. Suvenyrai yra patogūs naudoti, nedidelės apimties, juos galima laikyti netgi ten, kur nepatenka jokia kita reklamos priemonė. Paprastai vartotojai suvenyrus priima noriai ir su dėkingumu, taigi jie sudaro palankumo ir dėkinguma atmosferą, juos galima rodyti ir tretiesiems asmenims.
Reklaminiai suvenyrai yra palyginti nebrangūs, jie nekonkuruoja su kitomis reklamos priemonėmis, juos galima naudoti ir reklaminių kampanijų metu, ir su kitomis reklamos priemonėmis. Tai svarbus tiesioginio asmeninio poveikio elementas, bei realizacijos skatintojas.
Isvados
Reklaminės priemonės kaip ir mūsų pasaulis, labai greitai keičiasi. Nors artimiausioje ateityje tikrai dar bus leidziami laikrasčiai, zurnalai, bus televizija ir radijas, bet sunku pasakyti, kokios reklamos platinimo priemonės prisijungs prie jų, kokios uztvirtins savo pozicijas, kokios isnyks.
Viena is verslininko uzdavinių reklamoje - susipazinimas su naujomis reklaminėmis priemonėmis, kad būtu galima naudoti tokias, kurios didina reklamos poveikio apimtį, rezultatyvumą, rentabilumą.
Ateitis artėja. Jau siandien kai kuriose salyse reklamą deda į videosistemas, įmontuotas į didelių parduotuvių pirkinių vezimelius, parodo reklamines medziagas demonstruojamose liektuvų salonose ir konferencijų salėse videoprogramose.
Ateityje laikrasčiai ir zurnalai leisis kompjuterinėse ir video versijose, kurias vartotojas gaus per modemą arba magnetinėse ar lazeriniuose diskuose. Prienumeratoriai galės elektroninių būdu sortiruoti ir ieskoti informaciją, ignoruodami tą, kuri juos nedomina.
Internetas, kopjuterinės telefonų knygos, reklama ant rubų, reklaminiai įdėklai į knygas, reklama telefonu, faksu, telefaksu, prekių, susijusiu su TV ar kinofilmų, TV laidų premjeromis, rėmimas, reklama videojuostose, autoatsakovuose, hologramos, videosistemos, su kuriomis galima bendrauti, palydovais perduodama reklama - tai tik dalis galimybių, kurios dar nėra pakankamai isvystytos siolaikinėje visuomenėje. Vieni is jų brangus, kiti - ne, kai kurių laukia perspektyvioji ateitys, kiti pasirodys neefektyvūs ir bus uzmirsti.
Įvertindami naujas reklamines priemones, reikia laikytis tokiu pat kriteriju, kokiais mes vadovaujames įvertindami siolaikines priemones:
ar nauja reklaminė priemonė pasieks jūsų tikslines rinkos;
ar pakankamai stipriai ji veikia klientus;
ar ji atitinka jūsų firmos poziciją.
Aisku, visada yra rizikos laipsnis. Nauji reklamos tipai su didelią ateitimi gali jus apvilti, jeigu jus neturesite pakanakamai lėsų tinkamai isvystyti jas. Be to, zmonės yra zmonės - daznai nauja reklaminė priemonė ne duos tinkamo rezultato, netgi jeigu jos analizė parodo, kad ji turi būti efektyvi. Kai nuspręsite, kokia reklaminė priemonė jums tinkama, naudokite ją pakankamai daug laiko - tik tada jūsų sprendimas atnes derlių.
Literaturos sąrasas
1. Virvilaitė R. Marketingas.- K.,1994
2. Urbonavičius S. Marketingo pagrindai.- V.- S.,1991
3. Urbanskienė R. Reklama ir rėmimas.- K.,1995
4. Ivanauskas R. Reklamos poveikys visuomenei/Litas,1996,vasario 6 d.
5. Äåķčńīķ Ä. Ó÷åįķčź ļī såźėąģå.- Ģķ.,1996
6. Óńīā Ā. Såźėąģą ēąsóįåęīģ.- Ģ.,1979
7. Ųąķäåēīķ Ę. Ģåņīäū ļsīäąęč.- Ģ.,1990
8. Selame E. The Company Image.- John Wiley & Sons, Inc,1988
|
