Jau daugiau kaip ketvirtis simtmečių JAV viesosios mokyklos yra visiskai atmetę vertybinio bei moralinio auklėjimo idėją - isnyko malda, Sv. Rasto skaitymas, Kalėdų bei Velykų renginiai. Dar daugiau - isnyko siekimas ugdyti asmenybę ar charakterį. Vietoj to buvo bandoma įdiegti socialinio prisitaikymo techniką, kurios vaisius siuo metu yra seksualinės informacijos isplėtimas ir narkotikų vartojimo demonstravimas klasėse.
Reikia pailiustruoti seksualinio svietimo nuosmukį. Seniau tokie sekso kursai buvo dėstomi tik kai kuriose aukstosiose mokyklose. Pasigirdo balsai, kad tai daroma per vėlai, ir sekso kursai buvo įvesti vidurinėse mokyklose. Lytinis palaidumas, deja, augo, nes verty 17517w2211r biniai ir moraliniai seksualumo atspindziai buvo atmesti. Ko yra mokoma, to ir ismokstama.
Tvirtinimas "per vėlu" kartojosi. Lytinis svietimas daug kur buvo įvedamas į pradzios mokyklą, galop - į pirmąją klasę. Lytiniai santykiai bei iskrypimai, deja, padaznėjo. Surastas kitas "modernus" atsakymas: reikia demonstruoti seksualinius iskrypimus, kad mokiniai tikrai zinotų, kas yra vertinga. Nors daug visokių baisybių dauguma vaikų buvo matę televizijoje. Mokykla taip ir nesurado priemonių seksualiniam bręstančio jaunimo palaidumui sumazinti.
Nedaug geresnė situacija ir namuose, kur vaikus pradėjo auklėti televizijos jau "isauklėta" karta. Prisiminkime, kad televizija, kaip ir kitos viesosios informacijos priemonės, labai sumazino namų privatumą. Sekso propagavimas beveik neturi ribos - tai kasdieninis vaiko ir jaunuolio penas kone nuo lopsio dienų. Jau daugiau kaip pries dvidesimtį metų moksliniai tyrimai aiskiai parodė, kad televizija yra tik kiek susvelninta dresūros forma, sustiprinama emocine įtampa bei pasitenkinimu. Turėdami laisvę, mokyklinio amziaus vaikai ir kitokių negerovės pripildytas programas. Televizija ir kino filmai daznai atpalaiduoja primityvų vaiko bei jaunuolio polinkį į lytiskumą ir kitas uzgaidas, vaikui dar nesugebant suvokti jų reikalingumo, vertės ar pasekmių. Jo sąmonė ir pojūčiai "uztersiami", jau dar nepasiekus formalaus protavimo amziaus. Piaget studijų duomenimis, formalaus protavimo amzius prasideda apie 12 ar 13 metus.
Masinės informacijos priemonių dėka dabartiniu metu Lietuvoje atsiranda vis daugiau erotikos ir pornografijos saltinių. Tai labai galingos priemonės, galinčios patraukti skaitytojus ir ziūrovus, ypatingai paauglius ir jaunimą. Is tikrųjų mazai kas gali visiskai atsispirti tokiai traukai. Įvairiais būdais skleidziama pornografija tiesiog pavergia vis daugiau jaunimo. Jaunystei būdingas troskimas viską matyti, viską isgirsti, viską asmeniskai bent vieną kartą patirti. Čia ir yra tas kabliukas, kuris uzkabina ir traukia į sekso labirintą, nes norima patirti ir visus kitus kuo didziausius malonumus. Pornografijos pavergimui stiprėjant, silpnėja vidinio balso pojūtis, nyksta atsakomybė uz asmeninio elgesio pasekmes. Tokiomis aplinkybėmis sekso ir smurto nusikaltimų daugėja, nes į moterį dazniau yra zvelgiama vien kaip į lytinio pasitenkinimo objektą.
Paziūrėkime, kas darosi JAV.Dangstoma zodzio laisvės vardu pornografija įsigalėjo visame kraste. Į savo spąstus jį įtraukė milijonus vaikų, paauglių, jaunimo ir dalį suaugusiųjų. Daugėja pornografijos ir kitų neigiamų veiksnių suzadintų nusikaltimų. Vien policijoje uzregistruotų isprievartavimų skaičius 1991 metais pasiekė 207600, o tai 57 daugiau nei 1990 metais. Televizijos bei kino filmų, zurnalų ir video juostų skleidziama sekso banga įgijo masines proporcijas. Įvairių saltinių surinktais duomenimis, JAV viena is
,keturių mergaičių ir vienas is septynių berniukų tampa seksualinės prievartos auka.
Pornografijos rysys su seksualinėmis perversijomis ir sadizmu yra tiesioginis - viena skatina kitus. Vis didesnė Amerikos miestų jaunimo daliai nepakanka vien pornografijos, neuztenka ir vien isprievartavimo, vis dazniau vartojami isradingi kankinimo būdai. Neretas atsitikimas, kai motina ar tėvas parduoda savo dukrą ar sūnų seksualiniam isnaudojimui. Tokiems tėvams narkotikai ir kietoji pornografija labiau rūpi negu jų pačių vaikai.
Įzymus lenkų mokslininkas K.Imelinskis savo knygoje nagrinėja labai aktualią intymią zmogaus gyvenimo sritį - lytinį gyvenimą. Autorius nurodo, kad seniau lytinis gyvenimas daznai buvo niekinamas kaip nesvarus, negrazus reiskinys arba nagrinėjamas kaip neisvengiama blogybė. Seksualumas buvo laikomas zmogaus nuodėmingumo pozymiu. Analizuojant sią zmogaus fiziologijos pusę, daznai buvo pabrėziama tik gimdymo funkcija. Pradėjus labiau domėtis zmogumi, jo pergyvenimais ir sveikata, ligomis ir gydimu, buvo plačiau susipazįstama su lytiniais klausimais. Juos zinoti ypač svarbu, siekiant isvengti emocinės kilmės ligų, ir psichohigienos bei psichoprofilaktikos poziūriu.
Tarybinių mokslininkų (B.Karvasarskio, V.Miagiar ir kt.) tyrinėjimai rodo, kad nervinė-psichinė sveikata labai priklauso nuo sutuoktinių santykių seimoje. Vedybinis rysys yra pats sudėtingiausias rysys tarp dviejų zmonių. Vedybiniame gyvenime labai svarbų vaidmenį vaidina seksualumas, lytiniai santykiai. Mokslininkai pabrėzia, kad lytinis instinktas yra galinga jėga. Jis nepaprastai lengvai absorbuoja perteklių organizmo energijos, nepanaudotos kitiems tikslams, gali visiskai uzvaldyti zmogų, trukdyti vystytis jo asmenybei. Kai netinkamai susiklosto lytinis gyvenimas, sutuoktiniai neretai suserga neuroze ar kitomis ligomis. Taigi reikia kelti vedybinio gyvenimo kultūrą, tinkamai supazindinti jaunimą su lytiniais klausimais, doroviniais-etiniais sios problemos aspektais.
Lytinio gyvenimo kultūra - visuomenės kultūros dalis Dėl daugybės įvairiausių aplinkybių sekso kultūra pasirodė esanti labai zema. Dėl to atsiranda lytinių sutrikimų, kurie savo ruoztu labai atsiliepia atskirų zmonių, sutuoktinių ir net istisų seimų psichikai, sveikatai ir asmeninei laimei. Visiskai aisku, tokią padėtį reikia taisyti. Svarbiausia čia - isanalizuoti galimybes taip formuoti lytinį potraukį, kad jis taptų zmogaus ir jo seimos sveikatos bei laimės konstruktyviu elementu. Ilgą laiką vyravo poziūris, kad lytinis potraukis yra kazkas nepadoru, zema; be to, daznas taip mano ir dabar. Viduramziais ir net naujaisiais laikais religinių srovių propaguojamas asketizmas padėjo slopinti lytinio potraukio pasireiskimus ir tai buvo laikoma moralės idealu. Lytinis potraukis buvo traktuojamas neigiamai. Tai blogio simbolis, sėtono veiksmų įsikūnijimas, o bet kokie sio potraukio pasireiskimai buvo laikomi nuodėme ir visomis isgalėmis slopinami. Lytinis potraukis pripazįstamas tikslingu tik zmogaus giminei pratęsti.
Siuolaikinės moterys daznai klaidingai galvoja, kad sutuoktiniams atliekant lytinius santykius, galimos tik pagrindinės pozicijos, bet kokios jų modifikacijos jau yra "lytinis iskrypimas". Tarp kitko, kai kurios moterys (tokių pasitaiko gana retai) lytinį pasitenkinimą jaučia tik tam tikrose pagrindinėse pozicijose. Tarp vyrų gana paplitęs poziūris apie vadinamąjį lytinių santykių "limitą". Pagal sį klaidingą įsitikinimą vyrų limitą sudaro 2000 lytinių santykių, kitaip tariant, jiems "lemtas" tam tikras, is anksto "atseikėtas" erekcijų ir sėklos issiverzimų skaičius. Isnaudojęs savo "limitą", vyras neva jau niekada negalėsiąs lytiskai santykiauti, nes jo lytinė potencija būsianti sumazėjusi. Toks įsitikinimas gali paskatinti vyrą pernelyg rūpintis savo lytiniu gyvenimu ir :planuoti" tam tikram laikui. Kai kurie jauni vyrai jaučia stiprų lytinį potraukį ir pirmaisiais vedybinio gyvenimo metais nori daznai lytiskai santykiauti. Skrupulingai laikydamiesi is anksto "suplanuoto" lytinių santykių daznumo dėl padidėjusio jautrumo gali susirgti lytine neuroze.
Jaunimo lytinio gyvenimo psichohigiena
Dar pries 15-20 metų buvo ginčijamasi, ar reikia vaikams aiskinti lytinius klausimus. Dauguma gydytojų, pedagogų bei psichologų sutiko, kad tokius klausimus būtina aiskinti, ir dabar jie kaip neatskiriama sudėtinė dalis įtraukiami į lytinio auklėjimo ir apskritai jaunimo auklėjimo programą. Labai svarbu isaiskinti lytinio gyvenimo klausimus vaikams, kad jie galėtų isvengti daugelio psichoneurozių ir asmenybės vystymosi sutrikimų. Sie aiskinimai padeda įveikti didelius sunkumus, atsiradusius brendimo laikotarpiu, ir isvengti įvairių lytinių sutrikimų, pavyzdziui, kai kurių iskrypimų. Aiskinant reikia pateikti vaikams atitinkamos informacijos lytinio gyvenimo, vaikų gimdymo klausimais, bet pries laiką nesuzadinti lytinio potraukio. Atitinkamos zinios apie lytinį gyvenimą yra galingas ginklas, padedantis nugalėti prietarus ir klaidas, neleidziantis suvulgarinti lytinių klausimų, vadinasi, sios zinios labai svarbios psichohigienos ir psichoprofilaktikos poziūriais. Neaiskinus vaikystėje lytinius klausimus, vėliau zmogui gali įvykti asmeninė tragedija. Mat vaikams ne visada uztenka drąsos pasidalyti savo abejonėmis ar sielvartu net su artimaisiais is vyresniųjų; o negalėdami patys isspręsti kai kurių seksualinių problemų, vaikai labai sielojasi. Dėl sių vadinamųjų seksualinių konfliktų neretai atsiranda įvairių nervinio pobūdzio sutrikimų. Vaikai, neturintys siais klausimais elementarių zinių, kartais net suvedziojami. Be to, negavę teisingo paaiskinimo, vaikai semiasi "zinių" is atsitiktinių asmenų, kurie jiems viską "paaiskina" taip, kad juos istinka net sunki psichinė trauma. Daznai tokio pobūdzio "aiskinimai" yra tiesiog iskreipta, neteisinga informacija, vaikas susidaro klaidingą, o kartais tiesiog fantastinę paziūrą į lytinį gyvenimą. Įsitvirtinusios psichikoje, sios paziūros gali nulemti įvairiausius seksualinius sutrikimus, konkrečiai, lytinį iskrypimą, o tai savo ruoztu gali atsiliepti visam tolesniam zmogaus gyvenimui. Jeigu ankstyvoje vaikystėje neisugdomas sugebėjimas susivaldyti, nuslopinti kai kuriuos norus, tai vėliau zmogus nebegali suvaldyti savo lytinio potraukio. Gyvulių lytinį potraukį reguliuoja instinktai. Zmogaus lytinį potraukį reguliuoja ne instinktai, o smegenys, protas.
Lytinio auklėjimo tikslas - įtikinti jaunimą, kad lytinis aktas turi būti dviejų vienas kitam istikimų zmonių gilių jausmų pasireiskimo finalas. Tik tokiomis sąlygomis lytinis aktas padeda zmogui visiskai atsipalaiduoti ir suteikia jam didziausią pasitenkinimą. Lytiniai santykiai be tikro jausmo suvulgarina lytinį gyvenimą, neleidzia zmonėms patirti aukstų ir malonių jausmų, isstumia juos is normalaus vystymosi kelio. Todėl ir vyrai, ir moterys - jauni ir suaugę - savo pačių labui lytinius santykius turi grįsti tik giliais jausmais. Taigi zmogus turi būti istikimas vienam partneriui, su kuriuo sieja gilūs jausmai, ir partnerį pakeisti galima tik isimtiniais atvejais. Lytinis aktas ir giminės pratęsimo aktas daugelio zmonių sąmonėje jau nebetapatinami. Tačiau negalima dvasinių jausmų pasaulio atskirti nuo lytinio gyvenimo, nes toks vulgarizavimas skaudziai atsiliepia zmonių asmeniniam gyvenimui, jų santuokai, socialiniam aktyvumui. Be to, čia labai svarbu eilė - visų pirma du zmones turi sieti jausmai, o jau paskui bendros seksualinio pobūdzio emocijos, kurios tarytum sustiprina dvasinį artumą. Priesingu atveju, kai jauni zmonės pirmiau, be laiko, pradeda lytinį gyvenimą, dar nezinodami, kiek jie is tikrųjų artimi, sunku tikėtis meilės; veikiausiai galima kalbėti tik apie prisirisimą, įpratimą. Paprastai tokia sąjunga nesukuria sąlygų įkvepiančiam dvasiniam artumui, ir zmonės nepajunta didziulio lytinio pasitenkinimo. Jaunimas turi būti isauklėtas taip, kad savo veiksmus sekso srityje atsakytų. Jis turi jausti zmogiską solidarumą, rysį su kitu zmogumi ir atsakomybę uz tą, su kuriuo susiejo likimą. Atsakomybę uz veiksmus sekso srityje galima laikyti viena is zmogaus psichinio subrendimo sąlygų. Jaunimas turi įsisamoninti, kad lengvai pradėtas lytinis gyvenimas gali prazudyti daugelį asmenų, be to, ne tik pačius partnerius, bet ir gimusį vaiką. Vaiko gimimas tėvams, kurie patys dar yra jaunuolių amziaus ir neturi galimybių jo auklėti, gali atsiliepti visam tolesniam jų gyvenimui, o moterys dar gali netekti ir fizinės sveikatos.
Kalbant apie jaunus jau pradėjusius lytiskai bręsti zmones, pasakytina, kad yra nemaza aplinkybių, kuriomis galima pasinaudoti, ginant arba neigiant iki vedybinį lytinį gyvenimą (pagal Kinskį).
Iki vedybinius lytinius rysius pateisina sie faktoriai:
1. Fiziologinis poreikis patenkinti lytinį jausmą.
2. Galimybė fiziskai ir psichiskai patenkinti lytinį jausmą.
3. Galimybė vystytis toms emocijoms, kurios vėliau gali praversti vedybiniame gyvenime.
4. Galimybė lengviau fiziskai adaptuotis jauname amziuje. Vėliau tai gali sukelti siokių tokių sunkumų.
5. Pageidautina seksualines emocijas ugdyti su kitos lyties partneriu negu isgyventi jas vienumoje, pavyzdziui uzsiiminėjant onanizmu (masturbacija).
6. Savotiska erotinė treniruotė, ypač vyrams (vėliau gali praversti vedybiniame gyvenime).
7. Vystosi ir įsigali heteroseksualinės emocijos; jos gali uzkirsti kelią homoseksualizmui.
8. Galimybė lengvai ir be keblumų issiskirti. Nesėkmė iki vedybiniame lytiniame gyvenime ne tokia prazūtinga kaip vedybiniame.
9. Galimybė pries santuoką patikrinti, ar partneriai tinka vienas kitam sekso poziūriu, ar lytinis gyvenimas teikia jiems pasitenkinimą. Kitaip tariant, savotiskas seksologinis testas.
Iki vedybinius lytinius rysius neigia sie faktoriai:
1. Galimybė turėti kokių nors nemalonumų, kai santykiai iskyla viesumon.
2. Gresia nepageidautinas nėstumas.
3. Galima uzsikrėsti venerine liga.
4. Sązinės grauzimas, suvokus sąmoningai, kad pazeidziamos moralinės, etinės, juridinės ir kitos normos.
5. Baimė, kad nepasmerktų visuomenė.
6. Gali atsirasti pareigos jausmas tuoktis su partneriu ir sis jausmas tuo metu gali būti vienintelis stimulas santuokai sudaryti, nepagrįstas nei psichologiniu, nei biologiniu poziūriu. Abejotina, ar tokia santuoka bus tvirta.
7. Galimybė vesti nepageidautiną partnerę, norint uzmaskuoti iki vedybinį nėstumą.
8. Tikimybė, kad nereguliarus lytinis gyvenimas iki vedybų vėliau gali pastūmėti sutuoktinius į neistikimybę ir atsirasti su nevedybiniais lytiniais rysiais susijusių pasekmių.
9. Gali islikti iki vedybiniu laikotarpiu patirtos seksualinės traumos. Vėliau, jau susituokus, dėl jų gali sutrikti seksualinės emocijos, ypač moterims.
10. Moters nuogąstavimas, kad vyras nustos ją gerbti ir nepanorės tuoktis su ta kuria jau turėjo lytinius santykius.
Siuolaikinio jaunimo gyvenimą uzgozė erotika ne todėl, kad atsirado savaiminių pakitimų lyties srityje arba kad nusmuko moralė visame pasaulyje, o dėl to, kad jį is salies pradėjo veikti dirbtiniai faktoriai. Kai lytinis potraukis atsiranda anksti, kol dar nesusiformavę psichiniai stabdziai, gyvenimo tikslai bei uzdaviniai vis labiau susipina su sekso sritimi, o lytinis potraukis pradeda stelbti asmenybę apskritai. Sioje situacijoje "susidoroti" su savo lytiniu potraukiu beveik neįmanoma, ir zmogus pasidaro jo vergas. Kai potraukis esti nepaprastai stiprus, tenkinant lytinį jausmą, lengvai gali atsirasti nukrypimų.
Sutuoktinių lytinio gyvenimo psichohigiena
Sveikas ir laimingas vedybinis gyvenimas priklauso nuo daugelio biologinių, psichologinių, ekonominių ir kitokių faktorių. Nuo sutuoktinių lytinio gyvenimo daug priklauso seimos tvirtumas ir laimė. Negalintys turėti normalių lytinių santykių arba negebantys organizuoti lytinio gyvenimo sutuoktiniai kartais issiskiria arba suserga. Tačiau tai dar nereiskia, kad svarbiausia tvirto vedybinio gyvenimo ir net pačių vedybų sąlyga reikia laikyti tik atitikimą sekso poziūriu. Zmogus nuolat jaučia lytinį poreikį, atsiradusį lytinio brendimo metu ir isliekantį iki vėlyvo amziaus. Lytinių santykių laiką ir daznumą nusistato pats zmogus ir atsako uz savo seksualinį elgesį (suprantama, jei jis psichofiziskai sveikas). Kad lytinis suartėjimas moteriai galėtų suteikti dziaugsmo, ją turi sieti su vyru meilės ir draugystės jausmai, ji turi pasitikėti, zavėtis juo ir t.t. Tik tada jos organizmas visai normaliai reaguos į seksualinio pobūdzio dirgiklius, tik tada ji, tenkindama lytinį potraukį, pajus tikrą lytinio suartėjimo malonumą. Paprastai geismas ir noras lytiskai suartėti moteriai atsiranda tada, kai ji pamilsta vyrą. Kuo labiau jį myli, tuo labiau nori lytiskai su juo suartėti. Istekėjusiai be meilės, dėl kokių nors kitokių sumetimų ir apskritai vyro nemylinčiai moteriai isblėsta geismas, noras lytiskai suartėti su juo. Mylinti vyrą ir pasitikinti juo moteris ir lytiskai santykiaudama jaučia malonumą bei pasitenkinimą. Baigiantis santykiams, ji pasiekia orgazmą, o po to dar ilgai prisimena lytinį suartėjimą su mylimu vyru ir jaučia pasitenkinimą. Meilės jausmo įtaką vyrų lytiniam aktyvumui yra ne tokia stipri, kaip moterų, bet pakankamai ryski. Su mylima moterimi vyras stipriau geidzia suartėti negu su nemylima. Be to, jis dazniau su ja atlieka lytinius santykius ir susijaudina vos ją pamatęs ar isgirdęs. Jauni vyrai paprastai mieliau lytiskai santykiauja su įvairiomis moterimis ir jaučia pasitenkinimą. Tai ypač būdinga nepatyrusiems jaunuoliams, kuriems lytiniai santykiai su moterimi yra lyg ir įsiskverbimas į paslaptingą pasaulį ir galimybė patirti naują malonumą.
Nieko nėra amzino, viskas praeina. Ypač gali greit nusibosti lytinio gyvenimo kasdienybė. Jei aplinkybės, sąlygos, kuriose santykiaujama, na ir pačių santykių pobūdis ilgą laiką nesikeičia, lytinis pasitenkinimas gali būti ne toks stiprus. Dėl to atsiranda pavojinga situacija - sutuoktiniai pradeda ieskoti naujų įspūdzių, kazko nauja, ir erotiniai tikslai gali būti nukreipti į kitus asmenis. Taigi reikia stengtis, kad lytinis gyvenimas nenublanktų, paįvairinti jį, suprantama, tam tikrose ribose, kad jis neįgautų groteskinių formų. Jei sutuoktiniai norės, tai ras savo lytiniame gyvenime naujų anksčiau nepatirtų pojūčių bei įspūdzių, ir dėl to lytiniai santykiai jiems bus malonūs bei laukiami.
Kalbant apie sutuoktinių lytinį gyvenimą, galima pasakyti, kad jo reiksmė vyrui ir moteriai yra skirtinga. Dauguma vedusių vyrų jaučia poreikį patenkinti savo lytinį jausmą. Labai retai sutiksi vyrą, kuris dėl vienokių ar kitokių priezasčių gali vedybiniame gyvenime apsieiti be lytinių santykių. Matyt, vyras labiau geidzia suartėti su zmona dėl to, kad jo organizmas seksualiniu poziūriu yra aktyvesnis. Jaunų vyrų poreikis lytiskai santykiauti yra toks didelis, kad jie negali įsivaizduoti santuokos be lytinio jausmo patenkinimo. Todėl moterys, kurios negali patenkinti jų geidulių, pavyzdziui, dėl kokių nors lytinės sferos vystymosi trūkumų ar sutrikimų, paprastai nelaikomos tinkamomis kandidatėmis į zmonas. Tik isimtiniais atvejais jaunas, sveikas, jaučiantis lytinio gyvenimo poreikį vyras sutinka vesti moterį, is anksto zinodamas, kad ji negalės turėti su juo lytinių santykių (yra patyrusi kokią nors traumą ar operuota). Moterys kiek kitaip vertina sutuoktinių lytinį gyvenimą. Nors dauguma moterų teikia tam tikrą reiksmę sutuoktinių lytiniam gyvenimui, nemaza jų mano, kad tai nėra būtinas laimės ir tvirto vedybinio gyvenimo faktorius. Kadangi moterų organizmas lytiniu poziūriu ne toks aktyvus kaip vyro, tam tikras moterų procentas gali be ypatingų komplikacijų visiskai atsisakyti lytinio gyvenimo. Siuo poziūriu jaunas moteris galima suskirstyti į tris grupes:
jaučiančias lytinį poreikį ir neįsivaizduojančias vedybų be lytinio gyvenimo;
geidziančias patenkinti lytinį poreikį, bet nelaikančias jo būtiniausia problema;
silpniausiai jaučiančias lytinio gyvenimo poreikį ir praktiskai jam abejingas.
Vyrams būdinga didelis seksualinis aktyvumas. Tai paaiskina is dalies tuo, kad į vyro lytinį potraukį kartu su psichiniu komponentu dar įeina daug stipresnis negu moterų fizinis komponentas, kuris priklauso nuo įtampos lytinių organų srityje. Zmogaus kūno pavirsiuje yra ypač jautrių vietų, prie kurių prisilietus pazadinamas lytinis jausmas. Jauni sutuoktiniai turėtų zinoti, kur zmogaus kūne issidėsčiusios erogeninės zonos. Tai labai svarbu normaliems jų lytiniams santykiams. Lytinis potraukis gali būti įvairaus stiprumo. Tačiau labiausiai aktyvumas priklauso nuo zmogaus amziaus. Amerikietis mokslininkas Kinsis, istyręs kelis tūkstančius vyrų, nustatė, kad vedę vyrai nuo 21 iki 25 metų lytinius santykius vidutiniskai turi tris kartus per savaitę, 25-35 metų vyrai - du kartus per savaitę, o apie 45 metų - vieną kartą per savaitę. Analogiskai lytinio potraukio stiprumas priklauso nuo santuokos trukmės. Slenkant metams, sutuoktinių lytiniai santykiai retėja. Pirmaisiais bendro gyvenimo metais sutuoktiniai, būdami pakankamai jauni, gali santykiauti po 2-3 kartus per naktį. Moterų lytinis aktyvumas paprastai esti mazesnis. Mat jų lytinio potraukio fizinis komponentas ne toks stiprus, kaip vyrų. Vyras paprastai labai greitai lytiskai susijaudina, kai jį padirgina partnerė. Kartais uztenka tik mylimai moteriai istarti zodį, negatyvumo laipsnis priklauso nuo vyrą su moterimi siejančių jausmų stiprumo. Atliekant sekso santykius su mylima, gerbiama ir zavinga moterimi, galimos neigiamos emocijos esti labai silpnos. Paprastai vyrai jaučia tik pasitenkinimą ir malonų nuovargį. Po santykių su nemylima moterimi neigiamos emocijos gali taip sustiprėti, kad vyras ne tik daugiau nenorės su ja atlikti bet kokius seksualinius veiksmus, bet tiesiog bjaurėsis partnere. Tai pati gamta tarytum stengiasi reguliuoti sutuoktinių poras seksualiniu poziūriu, kad būtų pasirinkta tik tada ,kai atsiranda patvarūs dvasiniai rysiai. Depresija, nepasitenkinimas arba suirzimas tuoj po orgazmo rodo, kad santykiai su partnere buvo blogi, apskritai paziūra į lytinius santykius neigiama. Moterų lytinio susijaudinimo eiga kiek kitokia. Sveikos moters lytinis jausmas stiprėja lėčiau negu vyro. Pačių santykių metu lytinis susijaudinimas kinta priklausomai nuo jos jausmų partneriui, tai pat nuo to, ar partneris patenkina jos norus, ar moka paveikti erogenines zonas ir glamonėmis ją sujaudinti, ar pazadino jai malonų seksualinį jausmą.
Vyrui labai pravartu būtų susipazinti su kai kuriais duomenimis apie moters seksualumo psichofiziologiją. Tyrimai parodė, kad juntamųjų nervų galūnių (juos padirginus, moteris lytiskai susijaudina) daugiausia yra varputėje ir įėjime į makstį, o pačioje makstyje jų labai maza. Tik baigiantis lytinio brendimo laikotarpiui, vadinamoji lytinio jautrumo zona psichiskai persikelia is varputės į makstį. "Psichiskai" todėl, kad makstyje, kaip ir anksčiau, yra labai mazai juntamųjų nervų galūnių, bet vis dėlto ją dirginant galima sukelti stiprų lytinį jausmą.
Sąlyginių refleksų vaidmuo lytiniame gyvenime
Sąlyginiai refleksai labai svarbūs darniam zmonių lytiniam gyvenimui. Beje, zmogaus lytinis gyvenimas kaip tik tuo ir skiriasi nuo gyvūnų lytinio gyvenimo, kuris pagrįstas nesąlyginiais refleksais. Gyvūnų lytiniam jausmui pazadinti pakanka nesąlyginio dirgiklio (lytinio partnerio). Zmones paprastai veikia ne tik nesąlyginiai dirgikliai, einantys is seksualinio partnerio, bet ir daugybė sąlyginių dirgiklių, kurie gali lytinį jausmą slopinti arba zadinti. Veikiant sąlyginiams dirgikliams, atsiranda tam tikra nuotaika (ji lytinę aistrą skatina arba atvirksčiai, slopina), noras suartėti, lytinė potencija bei lytinis pasitenkinimas. Sąlyginiai refleksai daro įtaką beveik visoms, net labai subtilioms zmogaus lytinio gyvenimo detalėms.Dviejų zmonių, kuriuos vieną su kitu sieja aukstesnieji jausmai, lytiniame gyvenime gali būti visiskai indiferentiskų kitiems asmenims ir veikiančių tik sią porą dirgiklių. Tai būna tada, kai seksualiniai indiferentiski dirgikliai sutampa su tuo pačiu metu veikiančiais nesąlyginiais lytiniais dirgikliais. Siuo atveju indiferentiskų dirgiklių turinys pasidaro seksualinis, nes jie tampa laukiamo nesąlyginio lytinio dirgiklio signalais. Tokiu principu pagrįsti beveik visi seksualumo reiskiniai, pasitaikantys kasdieniniame zmonių gyvenime. Beveik kiekvienas indiferentiskas kitiems, bet susijęs su mylimu zmogumi dirgiklis gali sukelti seksualines emocijas.
Mylimos moters sypsena, bet koks jos gestas, balso tonas gali maloniai vyrą sujaudinti, nes signalizuoja apie jos artėjimą ir galimus lytinius santykius su ja. Ta pati sypsena, tas pats gestas arba balso tonas nesusijusiam su sia moterimi vyrui bus visiskai indiferentiski, nes jis siuose reginiuose ar isgirstose sąvokose nejaučia seksualinio turinio. Praėjus kiek laiko, net daiktai, kuriuos naudojo mylimas zmogus, gali maloniai sujaudinti (kaip ir jį prisiminus). Pavyzdziui, mylimosios laiskas, atsitiktinai ar sąmoningai paliktas jos plaukų segtukas ar kokia nors kita smulkmena maloniai sukrečia, nes primena mylimą moterį ir pergyventą su ja lytinį suartėjimą.
Ir pačiam lytiniam gyvenimui sąlyginiai refleksai labai reiksmingi. Per tam tikrą laiką sutuoktiniams issivysto teigiami erotiniai refleksai. Vėliau juos pradeda jaudinti labai daug dirgiklių, pavyzdziui, kvapas, sklindąs nuo patinkamos moters, jos judesiai ir kt. Kaip tik tuo ir paaiskinama, kodėl vyras salia mylimos moters labai daznai (o kartais ir moteris, pamačiusi mylimąjį) seksualiai susijaudina. Taip yra todėl, kad jį veikia įvairūs, kartais jau anksčiau pajusti dirgikliai. Tuo tarpu artumas kitos moters gali jo visiskai nejaudinti. Čia svarbu pasitikėti mylimu zmogumi. Kai partneriai įsitikina, jog myli vienas kitą, labai pagerėja jų savijauta, nuotaika, taip pat ir lytinė potencija, ypač vyrų. Sąlyginiai refleksai daro didelę įtaką ir moters lytiniam gyvenimui. Lytinis gyvenimas paremtas tvirtais dvasiniais rysiais, normaliai vystosi ir sudaro palankias sąlygas taip laukiamai erotinei nuotaikai atsirasti. Jei moteris gyvendama su nuolatiniu partneriu tvirtai įsitikina, jog jos lytiniai geismai visuomet bus patenkinti, lytiskai santykiaudama pajunta tokį lytinio jausmo prasiverzimą, kad net įvyksta orgazmas - seksualinis pasitenkinimas.
Isorinių aplinkybių įtaka lytiniam gyvenimui
Įvairios isorinės sąlygos ir aplinkybės daro didelę įtaką lytinio gyvenimo pobūdziui ir eigai. Vienas is svarbiausių isorinių faktorių, atsiliepiančių sutuoktinių gyvenimui ir ypač jų lytiniams santykiams, - buto sąlygos. Visų pirma sutuoktiniai turi miegoti visiskai atskirame kambaryje. Jei kitaip negalima padaryti ir jie priversti miegoti viename kambaryje su vaikais, tai tokiais atvejais lytinius santykius galima atlikti tik tada, kai vaikai giliai įminga. Tačiau ir zinant, kad vaikai gerai įmigę, lytinis jausmas negali laisvai augti, dėl to kartais sutrinka erekcija, o moteris nepakankamai lytiskai susijaudina ir nepajunta orgazmo. Lygiai taip pat neigiamai sekso sferą veikia tokia situacija, kai tame pačiame kambaryje miega ir pagyvenę zmonės - vyro ar zmonos tėvai (jie retai įminga labai giliai). Gerai, kai kambarys kiek galint labiau izoliuotas nuo pasalinių garsų ir zmonių. Net pravaziuojančio gatve tramvajaus bildesys, kaimynų skandalo atgarsiai ir kita gali atitraukti sutuoktinių dėmesį ir sutrikdyti normalią lytinio akto eigą. Ypač lytiniam gyvenimui atsiliepia partnerių fizinis ir psichinis pervargimas, nes susilpnėja jų lytinės galimybės. Psichiskai ir fiziskai pervargęs vyras nelabai geidzia suartėti su zmona, be to, jo lytinė potencija ir seksualinis pasitenkinimas būna gerokai silpnesni.
Mūsų laikais vis teisingiau įvertinama lytinio gyvenimo įtaka sutuoktinių santykiams. Visi daugiau dėmesio skiriama ne tik vyrų, bet ir moterų lytiniams santykiams normalizuoti. Siuolaikinė moteris lytinių santykių jau nelaiko sutuoktinių pareiga.,nes puikiai zino, kad ir ji turi lytinį potraukį bei su juo susijusias galimybes. Moteris supranta, kaip yra svarbu abiem sutuoktiniams patenkinti lytinį potraukį.
Nesantuokiniai lytiniai santykiai
Siuolaikinė visuomenė visaip stengiasi apriboti nesantuokinį lytinį gyvenimą. Nesantuokiniai lytiniai santykiai labai pavojingi tuo, kad galima suduoti smūgį savo arba svetimai seimai, uzkrėsti partnerį venerine liga gali prasidėti nepageidautinas nesantuokinis nėstumas. Mylintis ir gerbiantis vienas kitą, norintys vienas kitam patikti sutuoktiniai labai retai nusileidzia iki neistikimybės. Termanas mano, kad nesantuokinių lytinių rysių siekia tos istekėjusios moterys, kurios nejaučia orgazmo arba kai tarp santuokinių atsiranda kitokių konfliktų. O Maslovas teigia, kad į nesantuokinius lytinius santykius pastūmi nepasitenkinimas santuoka, troskimas įvairumo, vieno is sutuoktinių isvykimas arba ilga liga, pagaliau, finansiniai sumetimai. Kinskio nuomone, nesantuokinių lytinių santykių priezastys yra sios:
Nesantuokiniai lytiniai santykiai būna malonesni ir įvairesni, - mat nauji ir daznai geresni sekso poziūriu partneriai. Kai kurie vyrai nesantuokinių lytinių santykių metu su moterimis yra mandagesni ir svelnesni negu su zmona.
Daugeliu atvejų vyrai ir moterys pasiryzta nesantuokiniams lytiniams rysiams kone sąmoningai, norėdami pakilti auksčiau socialiniu ar tarnybiniu atzvilgiu (socialiniai-seksualiniai kontaktai).
Moterys nesantuokiniams lytiniams santykiams ryztasi, norėdamos būti "arčiau" įzymaus zmogaus (artisto,rasytojo ir kt.), netgi tais atvejais, kai tokie santykiai neteikia joms nei naudos, nei pasitenkinimo.
Kiti neistikimybę aiskina noru "atsilyginti simteriopai" tiktai neistikimam ar įtariamam neistikimybę sutuoktiniui.
Kartais ir vyrai, ir moterys nesantuokiniais lytiniais santykiais stengiasi tarsi pademonstruoti ir apginti savo teises.
Nesantuokiniai lytiniai santykiai gali būti naujų emocijų saltinis.
Kartais sutuoktiniai po nesantuokinių lytinių santykių seksualiniu poziūriu geriau prisitaiko vienas prie kito.
Lytinis potraukis ir psichika
Lytinio potraukio psichinio komponento stiprumas priklauso nuo to, kaip issivysčiusi pati psichika. Kuo labiau issivysčiusi psichika, tuo stipresnė lytinio potraukio emocinė pusė. Zmonių, kurių gerai islavėjusi psichika, lytinio potraukio emocinis komponentas yra gerokai stipresnis negu fizinis. Zmonių, kurių psichika silpnai issivysčiusi (nevisiskai issivysčiusi arba protiskai atsilikusių), kūniskasis lytinio potraukio komponentas yra stipresnis uz psichinį. Kai sie zmonės netenka fizinio komponento, jų lytinis potraukis labai susilpnėja arba net visiskai isnyksta. Mat jų lytinio potraukio stiprumą visų pirma apsprendzia fizinis komponentas, o psichinis komponentas yra per silpnas, kad galėtų (nedalyvaujant kūniskajam komponentui) uztikrinti normalų lytinį gyvenimą. Si priklausomybė buvo pastebėta, kastruojant kai kuriuos lytinius iskrypėlius (tokia operacija kai kuriose salyse iki siol "gydomi" asmenys, kurių yra labai iskrypęs lytinis potraukis). Visa tai leidzia padaryti svarbią isvadą: zmogaus lytinis potraukis intensyvėja vystantis jo psichikai (stiprėjant psichiniam komponentui). Lytinis potraukis stiprėja ne tik individualiai vykstantis psichikai, bet ir filogeniskai - is kartos į kartą. Kitaip tariant, kai vystosi psichika, tai stiprėja ir lytinis potraukis.
Lytinio potraukio psichinis komponentas sustiprėja kartu su meile kitam zmogui. Meilė tarytum palaiko bei suaktyvina psichinį lytinio potraukio komponentą. Tarp vyro ir moters lytinio potraukio yra tam tikrų kokybinių skirtumų. Moters psichinis komponentas paprastai yra stipresnis uz kūniskąjį (fizinį). Jos lytinis potraukis apskritai atrodo glaudziau susijęs su psichika. Tai rodo zinomas faktas: moteris paprastai tik tada reaguoja į seksualinius dirgiklius, kai ją su vyru sieja kokie nors emociniai-psichiniai rysiai. Nebūtinai ji vyrą turi mylėti (tada moteris reaguoja stipriausiai) - gali tarp būti draugiski jausmai, pagarba, susizavėjimas, prisirisimas. Kadangi siems jausmams issivystyti reikia tam tikro laiko, moters seksualinė reakcija prasideda ne staiga, ji pasireiskia, atsiradus tam tikroms emocijoms. Vyrui seksualinė reakcija gali pasireiksti staiga, pavyzdziui, pamačius grazų moters kūną. Be to, ji nebūtinai susijusi su kokiais nors jausmais (isskyrus malonumą ziūrėti į jį). Moterims tai būna retai. Nuogo vyro vaizdas joms nėra toks stiprus dirgiklis, kaip nuogas moters kūnas vyrui. Moters lytinis potraukis glaudziau susijęs su jos psichika. Tai bendrai pasireiskia tuo, jog moteris nereaguoja taip stipriai į kūniskus seksualinius dirgiklius, kaip vyras; tokia I reakcijai atsirasti moteriai būtinai reikia psichinio akstino. Be to, lytinis moters poreikis yra vientisesnis, kitaip tariant, jos potraukis nukreiptas į visą vyrą, ne tik į jo lytinius organus. Vyro poreikis dazniau būna nukreiptas į moters lytinius organus. Kartu jam įsiterpia ir lytiniai organai. Lytinį pasitenkinimą (orgazmą) moteris jaučia greičiau kaip soką, isjudantį visą psichiką, o vyras, be to, ir visiskai aiskų palengvėjimą bei "iskrūvį" lytiniu organų srityje. Intelektas yra labai svarbus partnerių seksualiniam patrauklumui islaikyti. Tai vienodai liečia abiejų lyčių atstovus. Is paprasto gyvenimisko patyrimo zinoma, kad primityviai mąstanti moteris greičiau "nusibosta" vyrui kaip seksualinė partnerė negu inteligentė, net, jei abiejų moterų fizinės savybės yra vienodos. Primityvus vyras taip pat greičiau pasidaro nepatrauklus moteriai negu zmogus inteligentas.
Islaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp lytinio potraukio ir jau protu suformuotų stabdzių reikia sugebėti. Sąmonė ir intelektas nebūtinai turi visiskai kontroliuoti bendrus geismų ir potraukių afektus. Mat seksualinės funkcijos turi įtakos pasitenkinimui. Kai lytinis potraukis pasidaro taip pavaldus protui ir intelektui, kad bet kokį seksualinį potraukį galima sukelti :apgalvotai", tai emocijos netenka joms būdingų savybių, nes zmogus jas apskaičiuoja ir kalkuliuoja. Pernelyg isvystytas intelektas "uzmusa" emocijas. Ko tada būtų verti zmogaus pergyvenimai, kiekvienas gestas, kiekvienas sirdies virptelėjimas, kurį tuoj pat pradėtų kontroliuoti bei analizuoti arba net "sankcionuoti" saltas protas? Kaip tada atrodytų emocinė ir seksualinė lytinio gyvenimo pusė? Ar zmogus nepasidarytu automatu, atliekančiu ismoktus veiksmus, nė kiek jų nesuvokdamas ir dėl jų nepergyvendamas? Juk visi mes linkę manyti, kad zmogus, nesugebąs aistringai susizavėti ir taip karstai mylėti, kad viską pasaulyje uzmirstų, yra kazkoks nepilnavertis. Toks jis gali pasidaryti dėl įgimtos silpnos jausmų sferos arba dėl silpno temperamento, taip pat dėl emocinės traumos arba pernelyg didelės proto kontrolės.
Kai intelektas visiskai nekontroliuoja emocijų, prieinama iki kito krastutinumo. Tokiems potraukių nekontroliuojantiems asmenims įvyksta seksualinė trauma, atsiranda seksualinio pobūdzio sutrikimų, jie net padaro nusikaltimų. Taigi intelektas ir lytinis potraukis turi vystytis harmoningai, priklausomai vienas nuo kito. Tada partnerio seksualinis elgesys teiks jiems abiems didziulį lytinį pasitenkinimą, bus kuo maziau sielvarto ir nesusipratimų, kurių gali pasitaikyti. Taip paprastai būna , kai partneriai gana gerai "atitinka" vienas kitą. Kad du zmonės galėtų laisvai, spontaniskai lytiskai suartėti, jie turi jaustis saugūs, pasitikėti vienas kitu ir suprasti vienas kitą, karstai mylėti arba būti nuosirdziais draugais. Taip bendraudami, partneriai beveik niekada neuzgauna ir neįzeidzia vienas kito. Kitais zodziais tariant, čia proto balsas gali būti antroje vietoje, uzleisti vietą veiksmams, atsirandantiems issiverzus seksualinėms emocijoms. Apskritai galima teigti, kad zmogaus elgesys priklauso nuo visuomeninio sąmoningumo. Be to, visuomeninis sąmoningumas turi įtakos ir lytiniam individo gyvenimui. Jausmai, kuriais zmogus vadovaujasi, atsispindi lytiniame gyvenime. Pavyzdziui, sąziningas, kitus gerbiantis ir atsakingas zmogus tuos pačius jausmus reiks ir savo lytiniame gyvenime. Tuo tarpu neatsakingas, abejingas svetimoms kančioms, nesąziningas ir lengvabūdis zmogus tikriausiai toks pat bus ir sekso sferoje. Is čia ir seka isvada, kad auklėjimo priemonėmis isugdytas visuomeninio sąmoningumo jausmas daro įtaką ne tik bendravimo su zmonėmis būdui bendra sio zodzio prasme, bet ir jo lytiniam, taip pat ir vedybiniam gyvenimui.
Labai svarbu anksti, dar pries prasidedant lytiniam sprendimui, suformuoti atitinkamus emocinius stabdzius (ismokyti zmogų valdytis). Zmogus, kurio yra gerai isvystyti emociniai stabdziai ir kuris sugeba valdyti savo impulsines reakcijas, yra susitvardantis, ramus, pusiausviras ir pasitikintis savimi. Turintis siuos bruozus vyras lytiniame gyvenime yra potencialus, zinoma, jei jo lytinis potraukis nesutrikęs. Neturintis pakankamai stiprių vidinių stabdzių zmogus yra impulsyvus, greitai supykstantis, nesugeba susivaldyti. Tokiems asmenims gali būti sunku bendrauti su zmonėmis apskritai, o neretai lytinis suartėjimas darosi neįmanomas. Negalintiems valdyti savo emocinių bei seksualinių reakcijų dazniausiai sutrinka potencija, o kartais jie visiskai negali turėti lytinių santykių. Kad lytinis potraukis galėtų normaliai vystytis, labai svarbu pazadinti jaunimui norą domėtis visuomeniniais intelektualiniais, estetiniais dalykais, galinčiais sukelti daugiau emocijų ir uzpildyti didelę dalį gyvenimo. Nuo interesų priklauso intelektualaus zmogaus gyvenimo prasmė ir turinys - be interesų gyvenimas darosi pilkas ir nuobodus. Jie yra tarytum lytinio potraukio atsvara, dėl to pats potraukis visoje asmenybėje vystosi tolygiai, ramiai. Koks sių interesų turinys, visiskai nesvarbu. Tai gali būti sportas, turizmas, filatelija arba kas nors kita. Svarbu su jais susijęs emocinis krūvis. Kuo labiau jaunuoliai domėsis savais interesais, tuo geriau jie galės isbalansuoti lytinį potraukį. Yra tam tikras rysys tarp seksualumo, is vienos pusės, ir polinkio į blogus įpročius bei depresiją - is kitos. Susilpnėjus lytiniam potraukiui, susidaro palankios sąlygos blogiems įpročiams keroti bei depresijos reakcijai atsirasti.
Kalbėdami apie emocinę pusę, turime galvoje vadinamuosius aukstuosius jausmus, siejančius zmones vieną su kitu: meilės, draugiskumo, patriotizmo, grozio jausmas, teisingumo bei pareigos jausmas ir kt. Visi sie jausmai būdingi tik zmonėms, jų neturi gyvuliai. Tokie zmogui būdingi instinktai, kaip savisaugos instinktas, alkio jutimas arba lytinis potraukis, is esmės taip pat yra jausmai. Tačiau jie yra pirminiai (zemesnieji) ir atsiranda, veikiant vadinamiesiems fiziologiniams dirgikliams, sklindantiems is organizmo. Sie jausmai sukelia pirminius malonius ra nemalonius pojūčius priklausomai nuo to, ar jie yra patenkinami, ar ne.Zmogaus emocinis gyvenimas susideda is trijų lygių:aukstesniųjų jausmų sferos, pirminių (zemesniųjų) jausmų ir vadinamųjų archainių jausmų. Visi trys emocinio gyvenimo lygiai susiję vienas su kitu ir vienas nuo kito priklauso. Kitaip tariant, aukstieji (aukstesnieji) jausmai priklauso nuo zemesniųjų (instinktų). Pavyzdziui, aukstesnysis jausmas - meilė priklauso nuo lytinio potraukio (instinkto), t.y. nuo zemesniojo jausmo. Aukstesnieji emociniai jausmai glaudziai susiję su zemesniaisiais. Tai atsispindi zmonių emociniame gyvenime - aukstesnieji jausmai paprastai atsiranda veikiant instinktams, o paskui patys daro įtaką instinktui. Remiantis tuo, kad meilės, kaip ir visų aukstesniųjų jausmų, pagrindas yra instinktas (siuo atveju lytinis potraukis), negalima daryti isvados, kad sį potraukį reikia patenkinti vos tik pabunda meilė. Zmogui lytinis aktas turi tik papildyti, apvainikuoti visiską dvasinę ir emocinę dviejų zmonių vienybę. Todėl lytinio gyvenimo geriau nepradėti tol, kol neissivystė pakankamai stiprūs zmones siejantys aukstieji jausmai. Pries laiką lytiskai suartėjančius (kol dar neissivystęs meilės jausmas) partnerius vieną su kitu sieja tik zemesnieji jausmai. Kartais per ilgesnį laiką tokioje sąjungoje gimsta aukstesnieji jausmai - draugystė,prisirysimas, pagarba vienas kitam, bet paprastai meilė gimsta retai. Tai turi zinoti jaunuoliai ir merginos. Jiems reikia priminti kad, pries laiką pradėjus lytinį gyvenimą su partneriu, yra pavojus netekti tikros meilės jausmų. Sutuoktiniai turi stengtis palaikyti aukstesniuosius jausmus, kurie yra labai brangūs, be to, padeda giliai pajusti lytinio suartėjimo su mylimu zmogumi dziaugsmą.
Isvada
Nėra nieko absoliučiai bloga arba gera. Daug kas priklauso nuo poziūrio į tam tikrą reiskinį, taip pat nuo to, kaip jis priimamas. Tam tikras kiekis ir atitinkamos koncentracijos net baisiausių nuodų gali turėti gydomąją galią. Taip pat yra ir su lytiniu gyvenimu. Netinkamai panaudota jame esanti didziulė energija gali sukelti baisias kančias ir nelaimes, isardyti seimą; kartais dėl to zmogus net sunkiai suserga. Bet ta pati zmogaus valios pazabota energija, nukreipta reikiama vaga, gali tapti dziaugsmo ir laimės saltiniu, gali pasidaryti tvirtu santuokos pagrindu ir pagerinti sveikatą. Bet kokiam gyvenimo procesui tinkamai formuoti reikia zinių. Tegul sis kuklus darbas padės skleisti psichologijos zinias, susijusias su lytiniu gyvenimu visuomenėje.
Panaudota literatūra:
Maria Furst "Psichologija"; Lumen leidykla, Vilnius 1998m.
Justinas Pikūnas "Asmenybės vystymasis.Kelias į savęs atradimą"; Vytauto Didziojo universitetas 1994m.
K.Imelinskis "Lytinio gyvenimo psichohigiena"; Mokslas, Vilnius 1980m.
KAUNO AUKSTESNIOJI MAISTO PRAMONĖS MOKYKLA
SEKSAS ZMOGAUS GYVENIME
Kaunas 2002m.
Turinys
Jaunimo lytinio gyvenimo psichohigiena.
Sutuoktinių lytinio gyvenimo psichohigiena.
Sąlyginių refleksų vaidmuo lytiniame gyvenime.
Isorinių aplinkybių įtaka lytiniame gyvenime.
Nesantuokiniai lytiniai gyvenimai.
Lytinis potraukis ir psichika.
Isvada.
|
