I SKYRIUS

Administracinė teisė - savarankiska teisės saka

I tema. Administracinės teisės dalykas ir sistema

Administracinės teisės dalykas, sąvoka.

AT - viesojo administravimo teisinis pagrindas. Tai valdymo teisė, nes reguliuoja valdymo santykius.

Socialinis valdymas - kai vienas zmogus ar zmonių grupė valdo kitą zmogų ar jų grupę.

Valstybinis valdymas - valstybinių institucijų vykdoma tam tikra viesoji tvarka. Jis atliekamas valstybės vardu, atliekant valstybės funkcijas. Valstybės valdymą atlieka specialiai tam tikslui sukurtos valstybės institucijos. Esant reikalui taikoma valstybės prievarta. Valstybės valdymo santykiai grindziami imperatyvo principu. Neretai valstybės valdymo institucijos pavaldzios viena kitai. Veikla grindziama viesosios teisės sakų normomis (Konstitucinės, baudziamosios, administracinės, ekologinės teisės).

Prezidentas nevykdo 13413f518n viesojo administravimo tiesiogiai, jis gali reguliuoti, kad būtų teisingai vykdoma kazkokia tai veikla.

Vyriausybė vykdo viesąjį administravimą (pvz. kad būtų vykdomi prezidento dekretai, Seimo aktai). Būtent su vyriausybe yra siejama AT.

AT - tai savarankiska teisės saka, kurią sudaro teisės normos, reguliuojančios:

Viesojo administravimo santykius politinėje, socialinėje bei ūkinėse sferose.

Administracinės teisenos santykiai, saugant ir ginant administracinių - teisinių santykių subjektų teises bei teisėtus interesus.

AT reguliavimo dalykas - santykiai, kurie susiklosto įgyvendinant valstybės valdzią.

Kiekvienos teisės sakos reguliavimo dalykas yra tam tikri visuomeniniai santykiai. AT reguliavimo dalykas yra labai platūs ir sudėtingi santykiai, kurių sudėtingumas kyla is vykdomosios valdzios įgyvendinimo sudėtingumo. AT - viesojo administravimo pagrindas. Viesojo administravimo turinys yra (Adm.bylų teisen.įst.) valstybės ir vietos savivaldos institucijos, kitų įstatymo įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų aktams įgyvendinti ir taikyti, viesosioms paslaugoms teikti bei valstybės ir vietos savivaldos institucijų vidiniam administravimui organizuoti ir vykdyti.

Viesasis administravimas skirtas įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Pirmiausia turi būti sukurta atitinkama vykdomosios valdzios institucijų sistema (Vyriausybė, ministerijos, kt. Vyriausybinės įstaigos, departamentai, inspekcijos, tarnybos, jų pareigūnai).

AT reguliavimo dalykas:

Santykiai dėl vykdomosios valdzios institucijų formavimo. Juos reglamentuoja ne vien AT, bet ir KT normos.

Santykiai susiję su vykdomosios valdzios institucijų kompetencijos nustatymu.

Vidinio administravimo santykiai. Vidinis administravimas - tai administracinė veikla, kuria uztikrinamas valstybės ar vietos savivaldos institucijų įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, materialinių isteklių tvarkymas ir valdymas), kad ji galėtų tinkamai vykdyti viesojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uzdavinius.

Santykiai dėl viesojo administravimo subjektų veiklos teisėtumo.

Administracinės prievartos taikymas:

a)        administracinės prevencinės priemonės

b)       administracinės kardomosios priemonės

c)        administracinės atsakomybės priemonės

Administracinės teisės ir gretimų teisės sakų santykis.

AT yra savarankiska teisės saka. Jos savarankiskumą lemia reguliavimo dalykas ir metodas. AT reguliavimo dalykas - viesojo administravimo sukuriami santykiai. AT labai daznai taikomas imperatyvinis metodas. Viesajame administravime labai dazna subordinacija - pavaldumas. Jei yra pavaldumas yra galimybė taikyti valstybės prievartą ( prevencines atsakomybės priemones). Yra taikomas ir leidimo bei rekomendacijų metodas. AT is esmės yra imperatyvinė, viesoji teisė. AT nėra izoliuota nuo kitų teisės sakų. Sunku nustatyti ribas tarp jų, nes viesasis administravimas yra sudėtinga veikla, kurią vykdant tenka remtis ir kitų teisės sakų normomis.

Rysys su KT. AT isplaukia is KT. KT normos apie valdzių padalijimą, įtvirtina vykdomosios valdzios formavimo pagrindus ir jų kompetenciją. Administracinis reguliavimas isplaukia is Konstitucijos nuostatų. Konstitucijoje numatyta administracinių teismų kūrimo galimybė, vėliau buvo isleisti įstatymai, detalizavę sių teismų veiklą.

Rysys su Civilinio proceso teise. Bendrieji teismai nagrinėja bylas, kylančias is administracinių teisinių santykių (2sk.2d.). Dalį sių bylų perėmė administraciniai teismai, bet bylos dėl administracinių nuobaudų skyrimo, administracinės atsakomybės liko bendrųjų teismų kompetencijoje.

Rysys su mokesčių-financų teise. Administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kylančius dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų ir kt.

Rysys su darbo teise. Darbuotojas drausminę nuobaudą gali protestuoti administracine tvarka.

Rysys su ekologine teise. Uz ekologinės teisės pazeidimus taikomos administracinės sankcijos, baudos. Bylas sprendzia bendrieji teismai, administraciniai teismai.

AT įsikomponuoja į teisės sistemą ne izoliuotai. Neretai vienas įstatymas yra AT ir kitų teisės sakų saltinis tuo pat metu (pvz. Vyr.įst. AT ir KT).

Administracinės teisės sistema.

Teisės sistema - visuma tam tikrų teisinių institutų, o kiekvienas teisės institutas, sudarytas is teisės normų, kurios reguliuoja vienarūsius, giminingus visuomeninius santykius. Institutų grupavimas galimas labai įvairus.

AT normos:

1.Bendroji dalis regulamentuoja bendrąjį teisinį statusą, joje yra administraciniai-teisiniai institutai:

a)        vykdomosios valdzios aparato atskirų grandzių bendrasis teisinis statusas. Tos teisės normos, kurios nustato vykdomosio valdzios funkcijas, pareigas ir teises.

b)       savivaldybių bendrasis administracinis-teisinis statusas (Viet.sav.įst.)

c)        nevalstybinių organizacijų administracinį teisnumą nustatančios normos (Polit.part.įst.)

d)       piliečių ir kt. Lietuvoje gyvenančių asmenų administracinį teisinį statusą nustatančios normos.

e)        viesojo administravimo subjektų veiklos teisėtumo kontrolę reguliuojančios normos (ministerijų, įstaigų veikla turi būti teisėta).

f)        administracinės prievartos taikymo santykius reguliuojančios normos (normos, kurios nustato kokia tvarka gali būti taikomos administracinės nuobaudos, kardomosios priemonės ir t.t.)

2.Specialioji dalis reglamentuoja konkrečių administracinių subjektų teisinį statusą.Institutai skiriami pagal valdymo sritis (politinė, socialinė-kultūrinė, ūkinė). Kiekvieną valdymo sritį valdo konkrečios ministerijos, departamentai, tarnybos. (pvz. TM - TM nuostatai, kur nustaytos konkrečios funkcijos).

Administracinės teisės saltiniai, jų rūsys.

Teisės saltiniai - teisės normos isorinės israiskos formos, jos vadinamos teisės norminiais aktais. Teisės aktai, kurie laikomi AT saltiniais, tai aktai, kuriais reguliuojami viesojo administravimo santykiai. AT normos paskirtis - reguliuoti teisinius santykius viesojo administravimo srityje.

AT saltinių rūsys:

Konstitucija, nes konstitucinės normos duoda pagrindą priimti kitą teisės aktą.

Įstatymai: a) kodeksai (ATPK. MK)

b) viesojo administravimo įst., Adm.bylų teisen.įst., Vyr.įst., ...

Seimo ir Vyriausybės nutarimai

Vyriausybės nutarimais įtvirtinti ministerijų nuostatai

Ministerijų ir kitų centrinių viesojo administravimo institucijų norminio pobūdzio įsakymai ir kiti įsakymais patvirtinti norminiai aktai (instrukcijos, taisyklės...)

Apskričių virsininkų įsakymai, sprendimai, savivaldybių lygmenyje priimami sprendimai norminio pobūdzio

Prezidento dekretai, jei norminio pobūdzio

Tarptautinės sutartys

Administracinės teisės mokslas

Įvairios knygos yra mokslo pasireiskimo forma. ATM susijęs su AT, bet su ja nesutampa.

Administracinės teisės mokslas - visuma zinių, koncepcijų, teiginių apie administracinio reguliavimo dėsningumus.

ATM tyrinėja AT, jos normas, administracinius-teisinius institutus, administracinius santykius. ATM teikia tam tikras isvadas apie savo tiriamus dalykus. ATM tyrinėja ir viesąjį administravimą. Zinios apie AT normas, viesojo administravimo dėsningumus patenka į ypatingąją ATM dalį. Bendrąją dalį sudaro zinios apie teorinius teisės sakos dalykus (sąvoka, rysio su kitom teisės sakom apibrėzimas, teisės saltiniai, normos apibrėzimas, reguliavimo dalyko nustatymas ir t.t.)

ATM paskirtis yra ir lyginamasis tyrinėjimas. AT lyginama su kitų valstybių AT. ATM isvados taikomos leidziant įstatymus. ATM antrasis tikslas yra pazinimas. ATM - platesnis reiskinys nei AT.

Administracinės teisės sisteminimas ir kodifikavimas.

AT - is dalies kodifikuota teisės saka. Kodifikuotas tik vienas AT institutas - uz pazeidimą taikoma atsakomybė, o likusieji teisės aktai nėra sistematizuoti. Kai kurios ministerijos leidzia savo norminių aktų rinkinius, tai sisteminimas, bet tai daroma ne visur.

II tema. Administracinės teisės normos

Administracinės teisės normos sąvoka ir struktūra.

AT norma - valstybės nustatyta ir visuotinai privaloma elgesio taisyklė administraciniuose-teisiniuose santykiuose, kurios įgyvendinimas gali būti uztikrinamas valstybės prievartos priemonėmis.

AT normos turi ypatumų:

AT normos skirtos administracinių-teisinių santykių subjektams. Jos veikia viesojo administravimo srity (vykdomosios valdzios sferoje). Subjektų yra labai daug - nuo valstybės iki piliečio. Tarp sių subjektų gali būti organizacinis, teisinis pavaldumas.

AT normos savo pobūdziu yra labai įvairios, nes įvairiapusis ir sudėtingas AT reguliavimo dalykas (materialinės, procesinės ir t.t.)

Siekiant įgyvendinti AT normas, labai daznai numatyta galimybė taikyti valstybės administracinę prievartą (prevencines, kardomąsias arba atsakomybės priemones). Valstybės prievarta yra labai ryski administraciniuose-teisiniuose santykiuose.

AT normos yra nustatomos dviejų lygių teisės aktais:

Įstatymais (Konstitucija, ATPK, Valstybės tarnybos įstatymas...)

Poįstatyminiais administracinio valdymo aktais. Jų yra labai daug ir jie sudaro AT normų pagrindą.

AT normos struktūra: hipotezė (aplinkybės)

dispozicija (kaip turi elgtis)

sankcija

AT hipotezė gali būti ne toje pačioje teisės normoje. Ji gali būti nustatyta kitoje normoje (pvz. ATPK 12str.). Bet ji gali būti ir toje pačioje normoje. Hipotezė gali būti ir įsivaizduojama, uzprogramuota teisės normoj.

Dispozicija yra pagrindinė teisės normos dalis. Reikalauja is subjektų veiksmų atitikimo ar susilaikymo nuo jų.

Sankcija numato teisės pazeidimą padariusiam subjektui materialinio ar kito pobūdzio neigiamas pasekmes. Sankcijos gali būti susiję ne tik su administracinės atsakomybės taikymu, bet ir su administracinių sankcijų taikymu (pvz. valstybės tarnybos įstatyme - tarnautojo pareiga tinkamai vykdyt pareigas). Sankcija gali atsirast kitame straipsny (pvz.28str.), gali būti normų kur nėra sankcijos.

Administracinės teisės normų rūsys.

AT normos klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus:

Pagal turinį, tai ką teisės norma įtvirtina: materialinės

procesinės

Materialinė - nustato administracinių-teisinių santykių subjektų teisinį statusą: teises ir pareigas (Konstitucija 98str.1d.)

Procesinė - įtvirtina taisykles, kaip turi būti įgyvendintos materialinės normos (pvz. administraciniai teismai nagrinėja skundus (adm.bylų teisen.įst,), o tai, kaip jis turi tai padaryti nurodo procesinės normos).

Pagal privalomumą: privalomos

leidziančios

draudziančios

rekomendacinės

Privalomos - imperatyvinės ar įpareigojančios. Įpareigoja atlikti veiką arba nuo jos susilaikyti (pvz. Veterinarijos įstatymas 16str.)

Leidziančios - subjektams leidziama atlikti tam tikrus veiksmus (Adm.byl.teisen.įst.37str.)

Draudziančios - įtvirtina tam tikrus draudimus (Adm.byl.teisen.įst.3str.1d.)

Rekomendacinės - rekomenduoja subjektams tam tikrą elgesį, nėra privaloma.

Pagal adresatą: neapibrėztos

konkrečios

kt.

Neapibrėztos - skirtos neapibrėztam asmenų ratui (pvz. kelių eismo taisyklės)

Konkrečios - administracinių-teisinių santykių subjektas yra konkretus (pvz. Teisingumo ministerijos nuostatai taikomi Teisingumo ministerijai)

Normos taikomos tam tikrai AT subjektų grupei - pvz. Valstybės tarnybos įst. Taikomas valstybės tarnautojams, pareigūnams.

Pagal galiojimą teritorijoje: galiojančios visoje salies teritorijoje (ATPK)

taikomos tam tikroje teritorijoje (pvz. priimamas sprendimas  įvesti karantiną, taip pat stichinių nelaimių metu)

Pagal galiojimą laike: normos, galiojančios nustatytą laiką

normos, galiojančios tam tikrą laiką. (kai isnyksta aplinkybės, sąlygojusios normų atsiradimą, jos nustoja galioti).

Administracinės teisės normų įsigaliojimas, galiojimas.

AT normos yra patalpintos tam tikruose teisės aktuose - tai yra AT saltiniuose, todėl turime ziūrėti sių aktų įsigaliojimo aspektu. Tų aktų yra labai daug: įstatymai, nutarimai, zinybų priimami teisės aktai...

Įst. "Dėl LR įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos"93.04.06. Nr I-119:

Oficialus įst. Ir kt. t.a. paskelbimas yra paskelbimas "Valstybės ziniose", o paskelbimo "Vz" diena yra jų isleidimo diena. Įst. ar kt. t.a. oficialus tekstas yra tas, kurį pries paskelbimą pasiraso pareigūnas, turintis sią teisę pagal įstatymus.

Pagal sį įstatymą teisės aktai gali būti neskelbiami, jei jais nėra nustatomos, keičiamos ar pripazįstamos netekusiomis galios teisės normos taip pat gali būti neskelbiami neturintys visuotinės reiksmės Konstitucinio Teismo sprendimai. Nenorminio pobūdzio teisės aktai juos pasirasiusių asmenų nuoziūra gali būti skelbiami "Vz" priede "Informaciniai pranesimai". Teisė aktai, turintys valstybės ar tarnybinę paslaptį "Vz" neskelbiami.

Įstatymai - įsigalioja po to, kai juos pasiraso ir "Vz" oficialiai paskelbia Prezidentas, jei pačiuose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo data. (pasiziūrėti tą atvejį, kai Pr. nepasiraso ir referendumo atvejį).

Prezidento dekretai - įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo "Vz", jei nenustatoma kita įsigaliojimo diena.

Vyriausybės nutarimai - kai jie yra norminio pobūdzio įsigalioja sekančią dieną po to kai juos pasiraso Ministras Pirmininkas ir atitinkamas ministras ir paskelbia "Vz", jei nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo data. Nenorminio pobūdzio nutarimai, jei ir skelbiami "Vz" vis tiek įsigalioja jų pasirasymo dieną, jei nenustatoma vėlesnė data.

Konstitucinio Teismo sprendimai ir nutarimai - įsigalioja nuo oficialaus paskelbimo "Vz".

Kt. institucijų ar pareigūnų priimami norminiai teisės aktai - įsigalioja sekančią dieną po jų oficialaus paskelbimo "Vz", jei nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.

Galiojimo ypatumai liečia administracinę atsakomybę nustatančius teisės aktus - pvz. ATPK. Tie AT aktai, kuriais nustatoma grieztesnė administracinė atsakomybė uz AT pazeidimą atgal negalioja. Jei teisės aktas numato svelnesnę administracinę atsakomybę uz teisės pazeidimą, tai jis taikomas ir iki sių aktų priėmimo padarytiems teisės pazeidimams. AT aktai galioja tiems teisės pazeidimams, kurie buvo uzdrausti nusizengimo padarymo metu.

Administracinės teisės normų realizavimas/įgyvendinimas.

AT normos turi būti įgyvendinamos, turi veikti administracinių-teisinių santykių dalyvių elgesį.

Įgyvendinimo būdai:

At normos laikymasis

At normos taikymas

Įgyvendinimas - pasiekimas tų tikslų, kurių siekiama ta teisės norma. Pasiekimas tvarkos tam tikrų subjektų elgesio atitinkamose valdymo sferose.

Laikymasis - tai nepazeidinėjimas taisyklių, kurios įtvirtintos konkrečioje AT normoje (pvz. kelių eismo taisyklės). Pats paprasčiausias būdas. Su laikymusi labai susijęs AT normos vykdymas (kai kurie autoriai isskiria kaip atskirą) - reikalavimų vykdymas; asmens elgesys atitinka tos teisės normos reikalavimus, bet vykdymas, kai teisės norma reikalauja atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus (pvz. rajone isplinta gyvulių ligos, tai savivaldybė gali priimti sprendimą, kad gyvulį reikia numarinti, jei jis suserga).

Taikymas - jis yra sudėtingesnis, nes:

taikyti AT normą gali tik tam tikri subjektai (eiliniai piliečiai tos teisės neturi), tai dazniausiai pareigūnai, įstaigų, įmonių vadovai, tik tie asmenys, kuriems dėl jų statuso ypatumo nustatyti tam tikri įgalinimai taikyti AT normas.

taikant teisės normą turi būti laikomasi įstatymų, nustatytų procesinių taisyklių (pvz. surasomas protokolas).

Dar isskiriams teisės normos panaudojimas - kaip realizacijos būdas, kai teisės subjektas pasinaudoja teisės normoje įtvirtinta galimybe atlikti tam tikrus veiksmus, įgyti tam tikrą statusą (pvz. Valstybės tarnybos įst. nustato reikalavimus pretendentams įstoti į valstybės tarnybą).

III tema. Administraciniai-teisiniai santykiai.

Administracinių-teisinių santykių sąvoka, struktūra ir ypatumai.

Teisinis santykis - visuomeninis santykis, sureguliuotas teisės normomis.

Administracinis-teisinis santykis - viesojo administravimo visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti administracinės teisės normomis.

Adm-teis. santykiams būdingi tie bendrieji pozymiai, kurie būdingi ir kitų teisės sakų teisiniams santykiams, tačiau jie turi ypatumų, skiriančių juos nuo kitų teisės sakų t.s.:

Administraciniai-teisiniai santykiai kyla specifinėje srityje - viesojo administravimo srityje, tai yra vykdomosios valdzio įgyvendinimo santykiai, todėl sių santykių subjektai yra specifiniai. Paprastai vienu is subjektų bus tam tikra vykdomosios valdzios valstybinė institucija.

Daznai siems santykiams būdingas pavaldumo pozymis (pvz. ministerijos Vyriausybė). Salys nėra lygiateisės.

Siam santykiui atsirasti pakanka vienos is salių iniciatyvos. Antros salies autikimo nebūtina gaut (o CT reikia).

Administraciniuose-teisin. santykiuose jo subjektai atsako valstybei, o ne vienas kitam.

Neziūrint salių nelygybės ir administracinio pavaldumo būvimo, sių salių subjektai gali ginčyti tam tikrus veiksmus teismine arba administracine tvarka. Pirmiausia tai būdinga fiziniams asmenims.

Teisinio santykio struktūros elementai: subjektai

turinys

objektas

Administracinio-teisinio santykio subjektų yra labai daug ir savo teisine prigimtimi įvairūs. Daug, nes labai sudėtinga ir įvairiapusė yra teisinio reguliavimo sfera - viesasis valdymas.

Dvi pusės:

Fiziniai asmenys - LR piliečiai taip pat uzsieniečiai bei asmenys be pilietybės. Piliečiai gali būti apibrėziami rūsiniais pozymiais - vlstybės tarnautojai, studentai, pensininkai... Labai retai būna privalomu administracinio-teisinio santykio subjektu.

Kolektyviniai asmenys - įvairovė dar didesnė. Tai pirmiausia vykdomosios valdzios institucijos - Vyriausybė, ministerijos, departamentai, inspekcijos, tarnybos, savivaldybių vykdymo institucijos, nevyriausybinės organizacijos (politinės partijos) taip pat ūkinės organizacijos (UAB, personalinės įmonės).

Valstybė yra CT, BT, KT subjektas. Administraciniuose santykiuose visuomet yra konkrečios institucijos, nors jų pareigūnai veikia valstybės vardu. Visa viesojo administravimo veikla yra valstybinė.

(Dėstytojas pats nezino, ar teismas yra subjektas, ar ne, pvz. tokiu atveju, kai teismas nagrinėja administracinės nuobaudos teisėtumo klausimą).

Policininkas teoriskai nėra subjektas, nes subjektu laikoma tam tikra institucija, kolektyvinis subjektas, siuo atveju policija. Pareigūnas dalyvauja ne kaip privatus asmuo, bet kaip policijos pareigūnas.

Turinį sudaro subjektų teisių ir pareigų visuma. Per jų realizavimą teisinis santykis ir issipildo. Turiniui būdinga, kad čia vieno subjekto teisę atitinka kito subjekto pareiga.

Objektas - tai yra tai, ko siekiama konkrečiu santykiu, dėl ko kyla tas teisinis santykis. Administracinio-teisinio santykio objektas - tam tikro asmens elgesys, kuriuo siekiama uztikrinti tam tikrą tvarką, pasiekti tam tikrų tikslų ūkinėje, socialinėje-kultūrinėje, politinėje sferose.

Dalykas - jis yra konkretus. Turtas - dalykas, o elgesys - objektas (pvz. asmens laisvės apribojimas, ministerijos teisinio statuso nustatymas).

Administracinių-teisinių santykių subjektų administracinis veiksnumas ir teisnumas.

Kolektyvinių subjektų teisnumas ir veiksnumas daznai atsiranda vienu metu (nuo įregistravimo). Tačiau kai kuriais atvejais jų atsiradimo laikas nesutampa (pvz.LR Vyr. teisnumas ir veiksnumas, jie yra įtvirtinti Konstitucijoje ir Vyr.įst.) Vyriausybė teisni, bet veiksni tik tada, kai Seimas patvirtina tos Vyriausybės programą. Ministrų pasikeitimas nulemia ministerijų teisnumą ir veiksnumą.

Fizinių asmenų teisnumas ir veiksnumas neatsiranda kartu. Zmogui sulaukus tam tikro amziaus administracinis teisnumas keičiasi (pagrinde16m, bet vairuoti galima tik nuo 18).

Veiksnumas - atsiranda ne kartu su asmens gyvenimu, nes asmuo turi įgyti tam tikras sąvybes, kad galėtų savo teisėmis naudotis. Siejamas su tam tikru amziumi. Taip pat siejamas su kai kuriomis asmens sąvybėmis (pvz. sveikatos būkle). Savo teises pats apginti asmuo gali sulaukęs pilnametystės.

Administracinių-teisinių santykių rūsys.

Pagal reguliavimo pobūdį: reguliatyviniai

apsauginiai

Reguliatyviniai - būdinga tai, kad juose reguliuojamos administracinės teisinės normos, nustatančios teisinio santykio subjekto tam tikras teises ir pareigas. Formuojams teisinio subjekto teisinis statusas. Sureguliuojamas subjekto elgesys.

Apsauginiai - kuriuose realizuojamos teisės normos, nustatančios administracinę atsakomybę ir taip pat reguliuojančios valdymo institucijų veiklos teisėtumo kontrolę. Normos realizuojamos per atsakomybės pagrindus. Tai apsauginio pobūdzio santykiai.

Pagal tai, kur santykiai susiklosto: viesieji

vidinio pobūdzio

Viesieji - tarp vykdomosios valdzios ir piliečių.

Vidiniai - kiekviena valstybės valdzios institucija, kad galėtų atlikti tam tikras funkcijas turi susitvarkyti viduje.

Pagal turinį: materialiniai

procesiniai

Materialiniai - realizuojamos materialinės teisės normos.

Procesiniai - taikant materialinės teisės normas kyla procesiniai santykiai (kaip materialinė teisės norma turi būti realizuota).

Pagal tai, tarp kokių teisės subjektų atsiranda: vertikalūs

horizontalūs

Vertikalūs - kyla tarp pavaldzių teisės subjektų. (tarp Vyriausybės ir ministerijų)

Horizontalūs - tarp dviejų nepavaldzių vienas kitam teisės subjektų (pvz. tarp dviejų ministerijų). Kyla abejonių, ar čia yra vykdomosios valdzios administraciniai santykiai, tai gali būti ir civiliniai santykiai.

Administracinių-teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.

Jais laikomi juridiniai faktai - tai yra tokie objektyviosios realybės reiskiniai, su kurių atsiradimu įstatymai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.

Veiksniai - pasireiskia veikimu arba neveikimu. Jie priklauso nuo subjekto valios. (Administraciniuose santykiuose gali pasireiksti pvz. valdymo akto priėmimas.)

Įvykiai - nepriklauso nuo zmogaus valios (potvynis pvz., įvykio sukurtas administracinis santykis - sprendimas, draudziantis įvaziuoti į teritoriją).

Kol nėra įvykęs juridinis faktas, tol administraciniai-teisiniai santykiai yra tik menami. Tai yra teisės norma priimta, bet teisinio santykio dar neturim. Todėl skiriami:

Administracinių-teisinių santykių subjektai, kurie yra visąlaik.

Administracinių-teisinių santykių subjektai, atsirandantys esant juridiniam faktui.

II SKYRIUS

Valstybinio valdymo (vykdomosios valdzios) sąvoka ir pagrindiniai principai

(sito nėra konspektuose, turbūt ir nereikia)

IV tema. Valstybinio valdymo sąvoka, struktūra ir pagrindiniai principai.

Bendroji valdymo sąvoka.

Sistema - tai organizuota aibė tarpusavyje susijusių ir atliekančių tam tikras funkcijas struktūrinių elementų. Sistemai būdinga sudėtinių dalių vienybė, o tai uztikrina valdymas - kryptingas poveikis sistemos struktūriniams elementams.

Valdymas - sistemoje pasireiskiantis tikslingai kryptingas poveikis, kuris įgyvendinamas valdymo subjekto komandomis objektui, siekiant islaikyti sistemą tam tikroje organizacijos būsenoje bei pasiekti kitus sistemos tikslus ir isspręsti jos uzdavinius.

Socialinis valdymas.

Socialinis valdymas reiskiasi specifinėje sferoje - zmonių visuomenėje. Bendriausia prasme tai vieno zmogaus ar zmonių grupės daromas poveikis kitam zmogui ar jų grupei. Socialinio valdymo paskirtis - visuomenės ar jos tam tikros dalies bendro gyvenimo, veiklos organizavimas ir koordinavimas sutinkamai su bendrais visuomenės interesais ir tikslais.

Socialinį valdymą įgyvendina zmonės bei jų organizuoti kolektyvai. Socialinio valdymo objektas - ne atskiras individas, o visuomeniskai reiksmingas elgesys, veiksmai. Soc. valdymo ypatumai: normatyvinis reguliavimas ir organizacinė veikla. Metodai - įtikinimas, prievarta.

Socialinio valdymo rūsys yra isskiriamos pagal subjektus, tai yra kas įgyvendina soc. Valdymą - valstybinis ir visuomeninis valdymas (vykdo įvairūs piliečių susivienijimai - visuomeninės organizacijos, jų organai, o ne valstybės organai, taip pat vykdomas ne valstybės vardu).

Valstybinis valdymas.

Plačiąją prasme - tai viso valstybinio aparato veikla. Naudojant plačiąja prasme sąvoka čia prie valstybinio valdymo subjektų priskiriame pavyzdziui ir teismai nors jie pagal savo prigimtį nėra valdymo organai (teisiniu poziūriu).

Valstybinis valdymas turi tvirtą normatyvinį pagrindą - jis įtvirtintas Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose. Valstybiniui vladymui yra būdingi sie bruozai:

Įgyvendina specialūs subjektai, t.y. ne visi valstybės organai, o tik valstybinio valdymo.

Vykdomojo pobūdzio veikla. Svarbiausia valstybinio valdymo organų paskirtis - realizuoti įstatymus ir kitus valstybinės valdzios priimtus teisinius aktus bei organizuoti jų vykdymą.

Valdymo veiklai būdingi pavaldumo, subordinacijos santykiai. Todėl valstybinio valdymo organai, realizuodami teisės aktus bei organizuodami jų vykdymą duoda pavaldiems subjektams privalomus vykdyti nurodymus. Tai daroma valstybės vardu, si veikla yra juridiskai valdingo pobūdzio (jos procese leidziami teisiniai valdymo aktai, taikomos skatinimo ir prievartos ptiemonės ir t.t.)

Poįstatyminė veikla. Ji vykdoma remiantis įstatymu. Įstatymai ar kiti jų pagrindu priimti teisės aktai nustato valstybinio valdymo kryptis, apimtį, įgyvendinimo formas ir metodus. Valdymo aktai taip pat poįstatyminiai aktai turi tiksliai atitikti įstatymus, nepriestarauti jiems.

Plati veiklos sfera. Apima visas svarbiausias (valstybės poziūriu) visuomeninio gyvenimo sritis. Valstybinio valdymo srity piliečiai realizuoja daugumą jiems priklausančių teisių, laisvių ir pareigų.

Organizuojantis veiklos pobūdis. Valstybinio valdymo procese sujungiamos ir nukreipiamos kolektyvinių ir individualių subjektų pastangos valdymo uzdaviniams spręsti, reguliuojama ir koordinuojama jų veikla. Įvairių socialinių procesų nepertraukiamumas sąlygoja valstybinio valdymo nepertraukiamumą.

Valstybinis valdymas - valstybinių institucijų vykdoma tam tikra viesoji tvarka. Jis atliekamas valstybės vardu, atliekant valstybės funkcijas. Valstybės valdymą atlieka specialiai tam tikslui sukurtos valstybės institucijos. Esant reikalui taikoma valstybės prievarta. Valstybės valdymo santykiai grindziami imperatyvo principu. Neretai valstybės valdymo institucijos pavaldzios viena kitai. Veikla grindziama viesosios teisės sakų normomis (KT, BT, AT, EkT).

Pagrindiniai valstybės valdymo (viesojo administravimo) principai. (Vies.adm.įst.4str.)

Viesojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi siais demokratinio valstybės administravimo principais:

Įstatymo virsenybės - viesojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta sio (Viesojo administrav.įst.) įstatymo, o veikla atitikti siame įstatyme isdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Objektyvumo - sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viesojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nesaliski ir objektyvūs.

Proporcionalumo - administracinio sprendimo mastas bei grieztumas turi būti proporcingi administravimo tikslui.

Nepiktnaudziavimo valdzia - viesojo administravimo institucijoms draudziama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų įgaliojimų arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų.

Tarnybinio bendradarbiavimo - viesojo administravimo institucijos, rengdamos administracinius aktus, prireikus teikia viena kitai reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą.

Viesojo administravimo sistema reformuojama vadovaujantis subsidiarumo principu, t.y. reikalavimu, kad aukstesnėms institucijoms nebūtų priskiriamos funkcijos, kurias gali atlikti zemesnios institucijos ar kiti asmenys.

III SKYRIUS

Administracinės teisės subjektai

V tema. Valstybinio valdymo (vykdomosios valdzios) organai.

Valstybinio valdymo organų sąvoka, teisinė padėtis ir vieta kitų valstybės organų bei AT subjektų sistemoje.

Valstybinio valdymo subjektai - institucijos, įstaigos, tarnybos, valstybės tarnautojai (pareigūnai), turintys įstatymų suteiktas viesojo administravimo teises ir praktiskai įgyvendinantys vykdomąją valdzią ar atskiras vykdomosios valdzios funkcijas. Institucijų ratas platus, greta valstybinių yra dar ir savivaldybių.

Valstybės valdymo organai yra sudėtinė ir labai svarbi valstybės aparato dalis. Be vykdomosios valdzios dar įeina įstatymų leidziamoji institucija, teismų sistema, prokuratūra, valstybės kontrolė. Valstybės valdymo organai turi visus pozymius, kurie būdingi valstybės aparato kitoms grandims:

veikia valstybės vardu;

turi valstybinius, valdingus įgaliojimus;

finansuojami is valstybės biudzeto lėsų ir formuojami tų lėsų pagrindu.

Valstybės valdymo organai issiskiria is valstybės aparato:

turi specifinę paskirtį: vykdo įstatymus ūkinėje (ypatingai), politinėje ir socialinėje sferose. Dėl to ir vadinami vykdomosios valdzios organais;

valstybinio valdymo organai leidzia specifinius valdymo aktus, jų veikla todėl yra poįstatyminė, nes tais aktais siekiama įgyvendinti valdymo aktus;

neretai būdinga hierarchinė sudėtinga struktūra;

nuo teisminės skiriasi tuo, kad nevykdo teisingumo. Neteisėtus valdymo aktus teismai gali pripazinti negaliojančiais. Su Prezidentu kontaktuoja per Vyriausybės formavimą. Su įstatymų leidziamąją yra rysys (pvz. kontrolė - Seimas prisideda prie Ministrų kabineto suformavimo, atleidimo, paklausimai, interpeliacijos).

Valstybės valdymo organai turi civilinį teisnumą, nes yra juridiniai asmenys, disponuoja tam tikromis lėsomis ir veikia civilinėje ir kitose apyvartose.

Valstybės valdymo organų sistema.

valstybinio administravimo subjektai;

savivaldybių administravimo subjektai;

kiti administravimo subjektai.

Visiems siems subjektams įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai suteikia viesojo administravimo įgaliojimus.

Valstybės valdymo organų klasifikacija.

Pagal teritorines veiklos ribas:

visoje salies teritorijoje (Vyriausybė, ministerijos, departamentai, tarnybos)

veikiantys administraciniame teritoriniame vienete - apskrityje (apskrities virsininko administracija)

Pagal valdymo apimtį:

centriniai (ministerijos)

vietiniai (ministerijų padaliniai rajonuose, miestuose, pavaldūs ministerijoms)

Pagal kompetenciją:

bendros kompetencijos (Vyr.)

specialios kompetencijos (ministerijos, pagal atskiras sakas)

tarpsakinės funkcinės kompetencijos (valstybės valdymo organo suskurta institucija tam tikrai funkcijai vykdyti - pvz. statistikos departamentas)

Pagal formavimo būdą:

institucijos formuojamos tiesiogiai Konstitucijos pagrindu (Vyriausybės, ministerijos)

institucijos formuojamos Vyriausybės

institucijos formuojamos ministerijų (departamentai)

Kai kurie rusų autoriai skiria: auksčiausi

vietinės ir vietos savivaldos

valstybinių įminių ar įstaigų administracija

Savivalda nėra valdymo reiskinys. Tačiau valstybė deleguoja kai kurias valdymo funkcijas. Savivaldybių tarybos administruoja valdymą, isleisdama valdymo aktus (vykdo administracines funkcijas, nors neturi valstybinės prigimties). Dėl įmonių, įstaigų administracijos galima ginčytis. Tai nėra klasikinis administravimas. Tai viesųjų paslaugų teikimo įstaigos. Jų administracija atlieka vidinį administravimą.

Teisiniai valstybinio valdymo organų formavimo pagrindai ir tvarka.

Teisės normos įtvirtina ne tik valstybinio valdymo organų sistemą, bet ir nustato atitnkamų organų formavimo būdus, nurodo kas, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis bei aplinkybėmis formuoja valstybinio valdymo organus.Bendras daugumos valdymo organų formavimo teisinis pagrindas yra konstitucinės normos.

Remiantis konstitucinėmis normomis, galima isskirti du valstybinio valdymo organų formavimo būdus: rinkimus ir steigimą. Rinkimų būdas naudojamas palyginti neplačiai - siuo būdu formuojami vietiniai bendros kompetencijos valdymo organai. Visi kiti valstybinio valdymo organai formuojami steigimo būdu - juos steigia kompetetingi valstybiniai organai.

Bendrosios kompetencijos valdymo organai - tai konstituciniai organai tikrąją sios sąvokos prasme: jų steigimas, sistema ir nuolatinis nepertraukiamas funkcionavimas įtvirtinti konstitucijose. Kitaip tariant dėl sių organų steigimo nereikia priimti jokių papildomų teisės aktų, nes sis klausimas isspręstas konstitucinėse normose. Sių organų sudėtis periodiskai atnaujinama, kadangi jie steigiami tam tikrai kadencijai.

Bendra valstybinio valdymo organų formavimo tvarka nėra nustatyta. Formuojant valdymo organus yra isleidziami atitinkami teisiniai aktai, tai pirmiausia turi būti laikomasi siems aktams priimti nustatytų bendrų reikalavimų ir tvarkos. Valstybinio valdymo organus, įstaigas, įmones, organizacijas reorganizuoja ir panaikina tie valstybiniai organai, kurie juos įsteigė; siais atvejais taip pat isleidziami atitinkami teisiniai aktai.

Organizacinė valstybinio valdymo organų vidaus struktūra.

Atsizvelgiant į valstybinio organo uzdavinių, funkcijų ir įgalinimų pobūdį bei apimtį, nustatomos atitinkamos pareigybės ir jų skaičius. Pareigybė yra teisinė sąvoka, kuriai būdingi du pozymiai: 1) tai valstybinio organo maziausia struktūrinė ląstelė, jo vidinės organizacijos pagrindinė dalis; 2) konkrečiai pareigybei nustatoma tam tikra valstybiniui organui priklausančios kompetencijos dalis, t.y. kompleksas uzdavinių, pareigų, tikslų.(toliau V.Tarn.į.)

Organo organizacinė struktūra - organo vidinių struktūrinių padalinių visuma su tam tikrais jų tarpusavio rysiais.

VI tema. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Vykdomosios valdzios virsūnėje yra LRV. LRV įgyvendina vykdomąją valdzią Lietuvoje. Ji yra viena is administracinių-teisinių santykių subjektų, turi administracinį teisnumą ir veiksnumą. LRV yra konstitucinių-teisinių santykių subjektas dėl savo paskirties, funkcijų, bet didesne dalimi yra adm.-teis. santykiu subjektu.

LRV administracinis teisnumas ir veisnumas atsiranda vienu metu (kaip ir kitų juridinių asmenų). Teisnumas ir veiksnumas atsiranda, kai nauja Vyriausybė po LRS rinkimų formuojama Prezidento ir Seimo. Kai MP sudaro LRV, o Seimas pritaria LRV programai būtent tada LRV įgauna teisnumą ir veiksnumą. Jei LRS nepritaria programai, tai LRV turi atsistatydinti, kadangi ji negauna įgalinimų. LR Prezidentas gali skelbti naujus LRS rinkimus, o tai įtakos ir Vyriausybės formavimo faktą.

LRV veiksnumas isskiriamas tik teoriskai, nes jau pritarus LRV programai galima suprasti, kad ji yra visiskai veiksni. Jei pasikeičia daugiau kaip ½ LRV narių galima kalbėti apie teisnumą, jog LRV nebesugeba dirbti. Atėjus naujiems nariams, kurie nebuvo tiesiogiai gavę įgalinimų is LRS. Taigi teisnumas suliejamas su veiksnumu.

Veiksnumas pasibaigia, kai grązinami įgalinimai ir atsistatydina LRV (8-9str.). Įgaliojimai grązinami, kai isrenkami LR Prezidentas ir LRS. Visais atvejais, kai grązinami įgaliojimai, paprastai pavedama senai LRV vykdyti viesąjį administravimą toliau. T.y. todėl. kad negali būti valstybės, kurioje neveikia vykdomoji valdzia.

LRV turi grązinti įgaliojimus dviem atvejais, kai isrenkamas LRP ar LRS, bet KT isaiskina, kad perrinkus LRP atsistatydinti LRV neprivalo, nes nepasikeičia institucija įgaliojusi LRV. Is esmės gali grązinti įgaliojimus (anot dėstytojo tai yra mandagumo gestas). Tačiau LRV lieka legetimi net ir perrinkus LRP ir net grązinus įgaliojimus.

LRV administracinis teisnumas ir veiksnumas yra tęstinis, nes nėra laiko, kai LRV neveikia.

LRV teisnumas pagal LRV funkcijas (22str.)

Čia LRV yra ir konst-teis santykių ir Adm-teis sant. subjektas. Įgaliojmai būna bendresnio ir individualesnio pobūdzio.

LRV turi įst. leidybos iniciatyvos teisę. LRV priima nutarimus (posėdyje kolegialiai), potvarkius (MP individualaus pobūdzio aktai), rezoliucijas. Apskritai galima diskutuoti, jog potvarkis yra norminio pobūdzio.

LRV steigia vyriausybines įstaigas ir įmones prie ministerijų. Tvirtina ministerijų nuostatus.

LRV teikia LRS siūlymą dėl LRV įstaigų įsteigimo ir panaikinimo.

LRV koordinuoja ministerijų ir LRV įstaigų veiklą - tai grynai adm.santykių veikla. Koordinavimas vyksta per ministrus.

LRV turi teisę panaikinti ministrų, ministerijų pavaldzių įstaigų bei LRV pavaldzių įstaigų teisės aktus. Panaikinama tam, kad aktai atitiktų galiojančius teisės norminius aktus. Taigi leisdama neteisėtus teisės aktus, LRV ar jos įstaigos negali įgyvendinti viesojo administravimo funkcijų.

LRV skiria ir atleidzia is pareigų apskričių virsininkus.

LRV organizuoja valdymą aukstesniuose teritoriniuose vienetuose - daromo per apskrities virsininkus ar ministerijas ar vyriausybines įstaigas.

Pagal vietos savivaldos įst.

Savivaldybės nėra pavaldzios vyriausybės institucijoms, todėl savivaldybių prieziūra yra specifinė. Prieziūra vykdoma per skiriamus LRV atstovus, o ne tiesiogiai. LRV neretai tiekia tik rekomendacijas tam tikrais klausimais. Tai retas rekomendacijos metodas, tai daroma svietimo, kultūros, mokslo srity bei sveikatos apsaugos. Kita vertus savivalda nėra atskira nuo Vyriausybės, savivalda privalo vykdyti įstatymus, poįstatyminius aktus, Vyriausybės nutarimus. Savivaldos plotmėje Vyriausybė per savivaldos priziūrėtojus vykdo administracines funkcijas.

Vyriausybės atsotvo įst.

Atstovas priziūri, ar savivaldybės laikosi LR Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus. Atstovas privalo tikrinti ar savivaldybių organų priimti sprendimai nepazeidzia piliečių ir organizacijų teisių, ar savivaldybių pareigūnai vykdo įstatymus ir poįstatyminius aktus.

Vyr.atstovas turi teisę gauti visus savivaldybės dokumentus. Turi teisę dalyvauti posėdziuose ir isdėstyti savo nuomonę svarstomais klausimais.

Atstovas turi teisę nagrinėti gyventojų skundus dėl savivaldybių institucijų sprendimų, veikos.

Kai Vyr.atstovas nusprendzia, jog pazeidziamos teisės, jis gali reaguoti:

motyvuotai rastu kreiptis į institucijos, priėmusios aktą, vadovą, gali reikalauti, kad būtų panaikintas;

savo potvarkiu gali sustabdyti ginčytino sprendimo vykdymą ar pareikalauti, kad artimiausiame posėdyje savivaldybės taryba svarstytų sį reikalą;

raso rastą savivaldybės tarybai ar valdybai, kad būtų vykdomas Vyriausybės nutarimas, o si turi parodyti, ką padarė.

Sustabdyti savivaldybės organų sprendimai negali būti taikomi tol, kol reikalas neissprendziamas taryboje ar teisme. Į teismą paduodama per 10d. Jei ir toliau nevykdomas Vyriausybės nutarimas, kreipiamasi į Vyriausybę. Vyriausybė, savo ruoztu, gali kreiptis Į LRS dėl tiesioginio valdymo įvedimo.

LRV vadovas - Ministras Pirmininkas (jo administracinis teisnumas)

MP turi ypatingesnius įgalinimus nei ministrai. Jis daugiausiai atlieka vidinio administravimo funkcijas. Kad LRV veiktų yra:

Mp aparatas

LRV kanceliarija

MP aparatui vadovauja kancleris. Jis padeda MP rengti programas, palaikyti rysį su visuomene. MP skiria ir atleidzia LRV kanclerį, jo pavaduotojus ir kitus aparato darbuotojus. Gali skirti drausmines nuobaudas. Kancleris yra atskaitingas MP. Kancleris savo kompetencijos ribose taip pat vykdo vidinį administravimą (rezoliucijas gali skirti visiems isskyrus LRV narius).

Kanceliarija - techninio pobūdzio institucija. Ji uztikrina LRV posėdzių įvykimą. Sukviečia suinteresuotus asmenis. Jai vadovauja sekretorius, skiriamas MP. LRV sekretorius atlieka vidinį administravima ir net is dalies viesąjį administravimą, ministerijų sekretoriams duoda nurodymus, skiria nuobaudas.

MP taip pat vykdo vidinį administravimą: kviečia posėdzius, tvirtina darbotvarkę, sprendzia LRV veiklos organizacinius klausimus.

MP taip pat skiria įstaigų vadovus (departamentų direktorius), tai daro kanclerio ar sekretoriaus patarimu. Taigi labai diskutuotina, bet tai yra vidinis administravimas.

v       MP viesojo administravimo funkcija yra apskričių virsininkų pavaduotojų skyrimas, tačiau tik siaurąja prasme. Plačiąja prasme, t.y. LRV pavaldi institucija ir galėtume laikyti vidine administracine veikla.

Ministrų, kaip fizinių asmenų, teisnumas yra visiskai toks pat kaip ir paprastų zmonių, tačiau administracinis teisnumas yra kitoks: MP ir ministrų laisvė negali būti suvarzyta, iskelta baudziamoji byla be LRS sutikimo, o per Seimo seijos pertrauką be LRP sutikimo, negali būti suimti.

ATPK 265str. Administracinis sulaikymas.

Faktiskai realiai ministrai ar MP yra nebaudziami. ATPK normos teoriskai gali būti taikomos ministrų ar MP atzvilgiu, bet tai būtų pareigūnų "savizudybė".

Gyvenime buvo 1 atv., kai ministras, pazeidęs ATPK reikalavo, kad jį nubaustų. Tai padarė Astrauskas. Vyriausybė norėjo uzglaistyti sį pazeidimą, bet pats ministras arsiai argumentavo: kokia čia teisinė valstybė, jei pati padeda uzglaistyti teisės pazeidimus.

VII tema. LR ministerijos ir kiti centriniai valstybinio valdymo organai

Ministerijos administracinis teisnumas.

Ministerijos - labai ryskios viesojo administravimo institucijos. Ir būtent per jas yra įgyvendinamos funkcijos. Tai yra specializuoti sakinio valdymo organai, kurie turi atskirą kompetenciją. Yra 14 LRVM. Ministerijos reguliuoja, valdo pagrindines sakas: ūkinę, politinę, socialinę. Kartu ministerija yra centrinis organas, nes savo konkrečioje srityje visoje valstybėje ji yra pagrindinė. Miestuose, rajonuose yra sakinių atstovaujamųjų institucijų (ZŪM turi ZŪ skyrius, svietimo, mokesčių skyriai, inspekcijos).

Kiekviena ministerija turi LRV patvirtintus nuostatus. Skirtingai nei LRV, ministerija yra vienasmenė, o ne kolegiali institucija. Svarbiausias ministerijos vadovas - ministras. Jis asmeniskai atsako LRS ir LRP uz ministerijos veiklą. Būtent todėl jis vienasmeniskai gali priimti norminio ar individualaus pobūdzio aktus - įsakymus.

Prie ministro gali būti steigiama kolegija - tai patariamąjį balsą turinti institucija (viceministrai, sekretorius, departamentų vadovai).

Ministerija is esmės vadovauja pavaldzioms įstaigoms, institucijoms. Čia susiklosto valdymo administraciniai-teisiniai santykiai. Teisiniai santykiai yra ir tarp nepavaldzių institucijų (kt.ministerijų, apskrities virsininko, savivaldybės).

Ministerijų struktūra.

Kad ministerija galėtų įgyvendinti savo funkcijas, prie jų steigiami departamentai, inspekcijos. Sių padalinių institucijų vadovus skiria MP (protingiau būtų jei skirtų ministras - čia dėstytojo nuomonė).

Ministerijos steigia padalinius vietose. Jos nėra pavaldzios savivaldybei, nei apskrities virsininkui (bet sis gali kreiptis dėl neteisėtų aktų priėmimo).

Pati ministerija susideda is vidaus padalinių:

neseniai atsiradusi pareigybė - viceministras (skiria MP ministro teikimu). Jis padeda įgyvendinti tikslus tam tikroje srityje (jie gali vadovauti departamentams ir yra atsakingi ministrui).

ministerijos administracija - vadovauja sekretorius. Jis gali atleisti ministerijos skyriaus, vadovybių, padalinių vadovus.

Ministerijų valdymo aktai: įsakymai, reglamentai, taisyklės.

LRV įstaigos  kaip administracinių-teisinių santykių subjektai.

LRV gali steigti įstaigas, tarnybas, inspekcijas, agentūras (statistikos departamentas) ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti. Tai Vyriausybė gali daryti nedidindama biudzeto lėsų. LRV tvirtina sių įstaigų nuostatus ir skiria jų vadovus. T.y. specialios paskirties tarpsakinės įstaigos. Sių LRV įstaigų vadovai gali leisti tiek individualaus, tiek norminio pobūdzio aktus. Įstaigų veiklą koordinuoja kancleris.

Seimo formuojamos ir jam atskaitingos valstybinio valdymo institucijos

Yra institucijų, kurios nėra tiesiogiai vykdomosios valdzios institucijos, bet LRS formuojamo valstybinio valdymo institucijos:

LRV kontrolierius

LTB vadovas

LRS formuoja valstybės kontrolę, Lietuvos banką. Tai nėra vykdomosios valdzios institucijos, bet jos atlieka kai kurias valstybinio valdymo funkcijas.

LTB įst. 94.12.01.

LTB nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

LTB funkcijos: jis priziūri bankų veiklą, isduoda licenzijas, nustato uzsienio valiutų kursus, priziūri valiutinių operacijų tvarką.

Valstybės kontrolė - tai valstybinė institucija. Valstybės kontrolė vykdo financinę valstybinių įstaigų, įmonių kontrolę. Kontrolieriai skiriami 5m., juos skiria Seimas. Atsakinga LRS.

Kontrolierius tikrina ūkinę ir financinę kontrolę. Ūkinė - kaip vykdomos funkcijos. Financinė - kaip panaudojami skirti pinigai. Visos įmonės privalo teikti informaciją, financinę ataskaitą. Jei neteikia, gali kontrolieriai pasitelkti policijos pagalbą. Kontrolieriai turi teisę priimti sprendimus dėl rastų pazeidimų. Pareigūnų sprendimai gali būti apskundziami per 10d. Jei tai padarė virsininkas apskundziama jo pavaduotojams. Jei sprendimą priima valstybės kontrolės virsininkas ar jo pavaduotojai, tai apskųsti galima teismui.

Valstybės kontrolė gali skirti administracinę baudą, piniginę nuoskaitą, isieskojimą is kitų tarnautojų.