SOCIALINIŲ MOKSLŲ KRYPTIES STUDIJŲ PROGRAMŲ

(transporto vadybA, turizmo ir viesbučių administravimAS, verslo vadybA, reklamos vadybA)

BAIGIAMŲJŲ DARBŲ RENGIMO IR GYNIMO NUOSTATAI

Anotacija

Sis metodinis leidinys, visų pirma, skiriamas transporto vadybos, turizmo ir viesbučių administravimo, verslo vadybos, reklamos vadybos absolventams ir jų vadovams. Jis turėtų padėti metodiskai parengti gerus, vertingus baigiamuosius darbus, padėti įvaldyti mokslinio darbo rengimo metodiką, numatyti vienodus baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo reikalavimus, rekomenduoti vieningą gynimo procedūrą, vieningus darbų vertinimo kriterijus.

I.      DALIS. BAIGIAMASIS DARBAS. BENDROJI DALIS.

1. Baigiamojo darbo paskirtis, tikslas ir uzdaviniai

Baigiamasis darbas ginamas baigus studijuoti visus studijų programoje numatytus dalykus ir islaikius visus jų egzaminus (įskaitas) bei atlikus visas profesinės veiklos praktikas.

Baigiamasis darbas - tai savarankiska baigiamoji mokslinio tiriamojo pobūdzio studija, parodanti autoriaus gebėjimą panaudoti studijų metu įgytas ir apibendrintas zinias, remtis moksline literatūra, analizuoti ir komentuoti esamus tyrimus; suvokti naujausių pakitimų esmę, apibendrinti praktinę patirtį bei savo ar kitų autorių sukauptą empirinių tyrimų medziagą, savarankiskai padaryti isvadas ir pateikti rekomendacijas darbui gerinti.

Baigiamojo darbo paskirtis - nustatyti studento profesinių kompetencijų, įgytų studijuojant dalykus profesinei kvalifikacijai ir specializacijai įgyti bei atliekant profesinės veiklos 242c25c praktikas, lygį*.

*Jei yra islaikytas kvalifikacinis egzaminas, tai baigiamojo darbo paskirtis - nustatyti studento profesinių kompetencijų, įgytų studijuojant dalykus specializacijai įgyti ir atliekant atitinkamas profesinės veiklos 242c25c praktikas, lygį.

Profesinės kompetencijos nurodytos studijų programos aprasuose.

Baigiamojo darbo tikslas - suteikti studentui galimybę įrodyti, kad jis yra įgijęs profesinę kvalifikaciją pagal pasirinktą studijų programą ir geba taikyti mokslinio pazinimo metodologiją bei metodus teorinių zinių analizei ir profesinės praktinės veiklos faktų nagrinėjimui, taikymui bei apibendrinimui.

Baigiamojo darbo uzdaviniai

atskleisti absolvento gebėjimą savarankiskai, koncentruotai ir issamiai isnagrinėti pasirinktą problemą, naudojant kūrybinio, kritinio, intuityvaus mąstymo gebėjimus bei įgytas profesines zinias;

pagrįsti daromas baigiamojo darbo isvadas ir rekomendacijas patikimais mokslinio tyrimo empiriniais ir teoriniais metodais;

pademonstruoti dalykinę erudiciją, gebėjimą logiskai, argumentuotai ir nestandartiskai mąstyti ir nuosekliai dėstyti savo mintis;

gebėti tinkamai įforminti mokslinį darbą.

Baigiamasis darbas gali būti:

taikomojo pobūdzio krypties, kada pateikiami ir analizuojami savarankiskai gauti nauji empiriniai duomenys, jais remiantis patvirtinamos, tikslinamos arba kritikuojamos teorinės ar praktikoje vyraujančios idėjos, kuriamos programos; remiantis empiriniais faktais daromos isvados ir teikiami pasiūlymai, kaip gerinti praktinę veiklą;

teorinio analitinio pobūdzio krypties, kada nagrinėjami teoriniai literatūriniai saltiniai, kritiskai apibendrinamos ir interpretuojamos vyraujančios idėjos, koncepcijos ir pateikiami originalūs teorinių ar praktinių problemų sprendimo būdai.

Baigiamasis darbas nėra esamos literatūros perrasymas (tai - plagiatas), ne jos kompiliacija (t.y. kitų autorių idėjų, minčių, duomenų bei isvadų sukaupimas), o savarankiskas darbas, turintis naujoviskumo elementų. Jiems būtų priskirtina:

nepakankamai atskleistos literatūroje problemos iskėlimas;

naujų literatūros saltinių suradimas ir jais remiantis naujų faktų ir idėjų apibendrinimas;

naujų rysių tarp zinomų reiskinių ir faktų nustatymas;

naujos, pazangios praktinės profesinės veiklos 242c25c apibendrinimas remiantis nauja idėja;

naujų empirinių rezultatų gavimas ir jų panaudojimas praktinei veiklai pertvarkyti;

naujų profesinės praktinės veiklos pasiūlymų ir metodinių nurodymų parengimas.

Baigiamojo darbo rengimas turi prisilaikyti mokslinio darbo etikos reikalavimų, būti pagrįstas akademiniu korektiskumu. Negalima nenurodant saltinių pateikti medziagos, kuri nėra autoriaus kūrybos rezultatas, klastoti duomenis, citatas.

Baigiamojo darbo temos pasirinkimas ir tvirtinimas

Baigiamųjų darbų temas siūlo dalyko dėstytojai. Baigiamojo darbo pavadinimą (temą) ir atlikimo terminą tvirtina institucijos padalinio (fakulteto) vadovas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo baigiamosios profesinės veiklos 242c25c praktikos pradzios.

Baigiamojo darbo temą ir atlikimo vietą pasirenka bei jo tikslus suformuoja studentas, suderinęs su darbo vadovu.

Nuo tinkamai ir laiku pasirinktos temos priklauso studento savarankisko darbo sėkmė.

Baigiamojo darbo temos pasirinkimo kriterijai:

temos aktualumas - pasirenkant konkrečią temą, reikia atsizvelgti į temos aktualumą, jos teorinę ir praktinę reiksmę, tyrimo galimybes, bei paties studento suinteresuotumą tirti tą ar kitą problemą. Pirmenybė paprastai teikiama toms temoms, kurios yra taikomojo pobūdzio aktualios praktikams taip pat toms, kurios buvo nagrinėjamos rasto darbuose, pagal kurias buvo kaupta medziaga mokomosios praktikos metu. Kuo aktualesnę temą nagrinėja studentai, tuo didesni reikalavimai keliami darbui. Į visą tai būtina atsizvelgti. Studentas, pasirinkdamas visai naują, anksčiau jo nenagrinėtą temą, turi is anksto konsultuotis su būsimu baigiamojo darbo vadovu.

tyrimo bazė - rinkdamasis baigiamojo darbo temą, studentas turi atsizvelgti ne tik į temos mokslinį ir praktinį aktualumą, bet ir sios temos isnagrinėjimo literatūroje laipsnį. Tyrimo bazėje  bus galima rinkti empirinę medziagą, nagrinėjamo dalyko statistikos duomenis, pasinaudoti archyvų medziaga, gauti pakankamai pavyzdzių, visuomenės ir jos narių sociologinių tyrimų rezultatų ir kt. Taip pat studentas turi turėti galimybę isreiksti save kaip tyrėjas ir įdėti savo, nors ir kuklų, indėlį į sios temos tyrimą.

praktikos poreikis - studentas turi atsizvelgti ne tik į nūdienos praktikos problemas, bet ir į, visuomenės, ekonomikos vystimosi, socialinių santykių keliamus reikalavimus, nagrinėjamos mokslo sakos aktualijas.

Studentas baigiamojo darbo temą gali siūlyti ir pats. Siuo atveju jis privalo pagrįsti temos pasirinkimo motyvus, suderinti ją su būsimu vadovu. Gavus vadovo sutikimą, si tema katedros posėdyje įtraukiama į katedros rekomenduojamų baigiamųjų darbų sąrasą. Studentas baigiamojo darbo temą, jos keliamas problemas galutinai issiaiskina iki jo baigiamosios praktikos. Pasirinkta baigiamojo darbo tema patvirtinama katedros posėdyje, jai skiriamas vadovas. Pasirinkęs baigiamojo darbo temą ir pasikonsultavęs su darbo vadovu, per dvi savaites studentas gali patikslinti temos pavadinimą. Po to baigiamojo darbo temą galima keisti tik leidus fakulteto dekanui.

Vadovavimas baigiamiesiems darbams

Baigiamojo darbo metu studentą konsultuoja institucijos padalinio (fakulteto) vadovo paskirtas baigiamojo darbo vadovas.

Vadovas suteikia absolventui reikiamą dalykinį kryptingumą, ugdo savarankiskumą, konsultuoja, kontroliuoja darbo eigą, ziūri, kad darbas būtų tinkamai įformintas, laiku pristatytas recenzuoti ir ginti. Vadovas padeda studentui sudaryti baigiamojo darbo planą, numatyti darbo etapus, parengti tyrimo ir medziagos rinkimo programą, kontroliuoja baigiamojo darbo rasymo eigą, susipazįsta su parasytais skyriais ir visu parengtu darbu. Vadovas, gavęs uzbaigtą baigiamąjį darbą sprendzia, leisti ar ne ginti baigiamąjį darbą. Jei vadovas negali dalyvauti gynime, jis paraso trumpą atsiliepimą, kuriame įvertina studento savarankiską darbą, atliktus tyrimus, trumpai apzvelgiama baigiamojo darbo rengimo eiga, studento iniciatyvumas, stropumas, produktyvaus mąstymo lygis ir kt.

4. Baigiamojo darbo rengimo etapai

I. ETAPAS

Studentas pasirenka baigiamojo darbo temą.

Susipazįsta su tos temos literatūra, įvairiais tos srities tyrimais, praktiniais duomenimis ir kita tinkama medziaga.

Sudaro baigiamojo darbo planą, kuriame turi atsispindėti, kokie klausimai kokia tvarka ir kokiais duomenimis remiantis bus nagrinėjami, suformuluojami baigiamojo darbo tikslai ir jų pasiekimo metodai. Baigus darbą, isplėstinis patobulintas ir papildytas planas paprastai transformuojamas į turinį.

II. ETAPAS

Renka faktinę medziagą ir ją analizuoja.

Įvertina gautus tyrimo rezultatus.

Atlieka gautų tyrimų rezultatų analizę.

III. ETAPAS

Galutinai įformina baigiamąjį darbą panaudojant dabartines grafines priemones.

Paruosia du rasytinius baigiamojo darbo egzempliorius (viena kopija kietais virseliais ir kita įrista minkstais virseliais); pateikiama ir elektroninė jo versija.

Baigiamieji darbai atliekami valstybine lietuvių kalba, pateikiant reziume uzsienio kalba.

5. Baigiamojo darbo plano rengimas

Baigiamojo darbo planas - ypatingai svarbi ir atsakinga baigiamojo darbo rengimo sudėtinė dalis. Kuo geresnis, tikslesnis, labiau apgalvotas, detalesnis planas, tuo lengviau vėliau yra rasyti patį darbą, sudaryti jo struktūrą, surinkti reikiamą medziagą svarbiausių idėjų pagrindimui, argumentavimui, isvadų darymui. Klysta tie studentai, kurie baigiamąjį darbą raso be plano arba planą sudaro baigdami rasyti. Toks darbas yra neracionalus, todėl galutinis rezultatas daznai būna menkas arba studentas patiria nesėkmę.

Jau pasirinkdamas temą, apgalvodamas jos turinį konsultuodamasis su moksliniu vadovu studentas apgalvoja plano kontūrus. Visa tai padeda studentui geriau suprasti jo darbo ir tyrimo problemas, apsibrėzti numatomus nagrinėti klausimus, geriau isryskėja būsimo darbo kontūrai, konkretizuojama kokia kryptimi reikia ieskoti literatūros ir kaip reikia dirbti.

Pirminis plano variantas padeda studentui kryptingai atrinkti literatūrą ir palengvina darbą su saltiniais.

Be to, turėdamas planą, jau skaitydamas literatūrą, darydamas is jos israsus, studentas gali juos is anksto pasizymėti, kokį klausimą nagrinėdamas jis galės pasiremti siais israsais ir citatomis, kokios medziagos jam dar trūksta.

Geras planas padeda koreguoti ir vertinti viso darbo ir tyrimų rezultatus. Tačiau ir pats planas gali būti koreguojamas.

Absolventas rasydamas baigiamojo darbo planą geriau issiaiskina sio darbo rengimo kryptį, esmę, geriau suvokia visą sį procesą ir tikslingai nukreipia savo veiklą.

Plane taip pat numatoma ne tik medziagos rinkimo, tyrimo etapai, bet ir konsultacijos su vadovu, bei profesionalais praktikais, tyrimo vieta, gautos medziagos apdorojimo bei atskirų darbo skyrių rasymo, derinimo su vadovu bei katedra laikas. Numatant terminus reikia atsizvelgti taip pat į tai, kad po vadovo pastabų ir nurodymų dazniausiai tenka pataisyti arba perrasyti kai kuriuos skyrius ar net visą darbą. Be to, būtina numatyti pakankamai laiko baigiamojo darbo spausdinimui, jo redagavimui bei įforminimui.

Baigiamojo darbo vadovas remdamasis planu gali tinkami kontroliuoti absolvento darbą ir suteikti jam reikiamą pagalbą.

6. Baigiamojo darbo struktūra ir turinys.

Baigiamasis darbas turi būti įformintas rastu. Jį turi sudaryti:

antrastinis lapas, kuriame nurodomas institucijos ir studijų programos pavadinimas, autorius, darbo tema, vadovas, atlikimo metai (zr. pavyzdį);
darbo turinys su darbo skyrių sąrasu ir nurodytais puslapiais;
ĮVADAS:
darbo tikslai;
profesinių kompetencijų, kurias siekiama pademonstruoti siuo darbu, sąrasas;
darbo objekto aprasymas;
informacijos saltinių, kuriais remiantis atliktas darbas, apzvalga;
darbo metodikos ir (arba) priemonių aprasymas;
DĖSTOMOJI DALIS:
teorinė analitinė darbo dalis (sampratų interpretacija ir problemos analizė teoriniame lygmenyje);
skyriaus isvados;
praktinė tiriamosios problemos informacija (atliktų empirinių tyrimų ir jų rezultatų analizė, teorinių teiginių analizė remiantis atliktais tyrimais, jų patvirtinimas faktais, t.y. verifikacija ir kritinis įvertinimas);
darbo rezultatai ir jų aptarimas;
ISVADOS
DARBE NAUDOTŲ INFORMACIJOS SALTINIŲ SĄRASAS
DARBO ANOTACIJOS LIETUVIŲ IR UZSIENIO KALBOMIS
darbo priedai
Baigiamojo darbo atlikimo tvarką ir kitus jo reikalavimus nustato studijų programos komitetas arba (ir) atitinkama katedra.

Antrastinio lapo pavyzdys

VILNIAUS TEISĖS IR VERSLO KOLEGIJOS EKONOMIKOS FAKULTETO EKONOMIKOS IR FINANSŲ KATEDRA STUDENTO VARDAS, PAVARDĖ DARBO PAVADINIMAS ( didziosiomis raidėmis) Baigiamasis darbas Leidziama ginti:______ Darbo vadovas - moksl. laipsnis, pedagoginis vardas; vardas, pavardė Vilnius, 2007

Darbo turinyje is eilės surasomi visi jo skyriai, nurodomas jų pradzios puslapio numeris.

Įvadas turi atskleisti skaitytojui baigiamojo darbo esmę. Įvade pagrindziama pasirinkto baigiamojo darbo problema, temos aktualumas, nurodoma kas nagrinėjo sią temą, nurodomi autoriai ir saltiniai. Po to analizuojama, kokie temos klausimai ir jos aspektai yra neistirti, nenagrinėti. Autorius nurodo, kokius klausimus analizuos savo darbe. Taigi, autorius nurodo darbo reiksmę (teorinę ir praktinę), formuluoja baigiamojo darbo tikslą, jam pasiekti paprastai iskelia 3 ar 4 uzdavinius, kurie bus sprendziami, kad tikslas būtų pasiektas, nurodo tyrimo objektą, t.y. į ką yra nukreiptas tyrimas ir dalyką, t.y. kas bus tiriama (kokios objekto savybės, bruozai, pozymiai) patikslina ar interpretuoja vartojamas darbe sąvokas, iskelia hipotezes (ar hipotezę), apzvelgia tyrimo empirinius ir teorinius metodus ir procedūras. Nors įvade turėtų būti atspindėti visi svarbiausi darbo momentai, tačiau jame neturi būti kartojama tai, kas bus aprasyta kituose skyriuose. Įvade turi būti padėtas pagrindas visam tam, kas bus aprasoma kituose skyriuose.
Informacijos saltinių apzvalga neturi būti referatas. Taip pat į ją nereikėtų įtraukti saltinių, kuriuose atlikti darbai tiesiogiai nesusiję su atliekamu darbu arba autorius tų darbų nesupranta. Apzvalga turi būti atspara rasomam darbui. Apzvalgoje darbo autorius, parodydamas kitų autorių nuveiktus darbus, atskleidzia savo darbo esmę, pagrindzia jo tikslus, pasirinktus metodus ir teorijas.
Sioje dalyje taip pat turėtų būti paaiskinta, kaip buvo gauti darbo rezultatai. Pavyzdziui, kaip buvo renkami duomenys ir kaip atliekama jų analizė. Kodėl svarbu tai paaiskinti? Todėl, kad rezultatų gavimo metodai ir priemonės gali turėti jiems įtakos. Pasirinkti darbo metodai turi atitikti darbo tikslus. Daznai tai pačiai problemai spręsti gali būti panaudoti keli skirtingi metodai. Todėl, jei naudojamas tik vienas is jų, turėtų būti argumentuota, kodėl pasirinktas būtent sis metodas, o ne kitas. Idealu, kai naudojami keli skirtingi metodai, o pasitelkus juos gauti rezultatai tarp savęs palyginami ir argumentuotai atrenkami optimaliausi.
Įvado pabaigoje pateikiamas profesinių kompetencijų, kurios, autoriaus nuomone yra pademonstruotos siame darbe ir kurias jis gins (!) darbo gynimo metu, sąrasas.

Dėstomoji dalis yra pagrindinė baigiamojo darbo dalis. Paprastai ji sudaro apie 80 proc. visos darbo apimties. Ją paprastai sudaro du-keturi skyriai, kurie suskirstyti į poskyrius. Kiekvienas skyrius turi nusviesti savarankiską iskeltos problemos klausimą, poskyris - atskirą sio klausimo dalį. Rasant pagrindinius skyrius reikia atkreipti dėmesį į jų loginius rysius ir nuo vienos temos dalies prie kitos pereiti nuosekliai. Pirmasis skyrius paprastai būna daugiau teorinio pobūdzio, kituose aptariami tyrimo rezultatai. Tačiau teoriniai teiginiai ir gauti empiriniai duomenys gali būti dėstomi ir kartu, nagrinėjant atskirus temos klausimus, sprendziant iskeltus baigiamojo darbo uzdavinius. Kiekvieną baigiamojo darbo skyrių (o jei galima - ir poskyrius) rekomenduotina uzbaigti trumpomis isvadomis - tada lengviau padaryti bendras isvadas baigiamojo darbo pabaigoje.

Pagrindinis tekstas prasideda isstudijuotos literatūros apzvalga. Pravartu įsidėmėti, kad literatūros apzvalga turi būti orientuota į perskaitytų knygų, straipsnių, mokslo darbų analizę. Pagrindinė analizės dalis apima esminių teiginių aptarimą. Reikia, kad būtų matyti ne vien tai, ką teigia vienas ar kitas autorius, o turi būti atliekama analizė, lyginamos atskiros idėjos ir teiginiai. Apzvalga baigiama vertinimu, t.y. isryskinamos autorių nuomonių stipriosios bei silpnosios pusės ir pateikiamas asmeninis poziūris į nagrinėjamus klausimus.
Taigi autorius turėtų vertinti, analizuoti sukauptą medziagą, pasverti, lyginti duomenis (neuztenka referuoti kitų autorių mintis, kaip paprastai daroma referatuose). Studentas turėtų parasyti, kurie, jo nuomone, sią temą gvildenusių mokslininkų teiginiai yra pagrįsti, kurie abejotini, o kurie neteisingi ir isvis atmestini. Visi sio lygmens samprotavimai turi būti pagrįsti racionaliais argumentais, logiski ir įtikinami. Nepriimtina rasančiojo pozicija, kai jis pareiskia: "O as nesutinku, manau priesingai". Nesutikti galima, tačiau būtina paaiskinti, kodėl nesutinkama: privalu pateikti argumentų, faktų, duomenų, kurie leidzia manyti kitaip.

Dėstant labai svarbu tinkamai remtis literatūriniais, archyviniais, dokumentiniais saltiniais. Nagrinėjamus saltinius cituoti reikia tiksliai. Tačiau citatomis piktnaudziauti negalima. Cituoti reikia tada, kai citata padeda paryskinti, pagrįsti keliamą mintį. Citatos pateikiamos ir tada, kai darbo autorius nesutinka su kitų autorių mintimis, jas papildo ar kritikuoja. Taip pat reikia atsiminti, kad citatos dar nėra įrodymas ar galutinė priemonė savo minčiai pagrįsti. Be to, be konteksto citata gali įgauti visai kitą prasmę. Per daznos ir ilgos citatos palieka mazai vietos paties autoriaus mintims.

Empirinius duomenis rekomenduotina pateikti apdorotus matematinės statistikos metodais: sudaryti intervalines, santykių skales; isreiksti procentinius santykius; parengti statistines lenteles; atlikti koreliaciją tarp atskirų ismatuotų reiskinių, procesų ar jų pozymių ir kt. Rekomenduojama rezultatus pateikti su jų aptarimu, kuris juos paaiskintų. Aptarime yra pateikiama:

Yra du pagrindiniai būdai, kaip darbe aptarti gautus rezultatus:

. pirmiausia pateikiami visi rezultatai, paskui jie aptariami;

. rezultatai pateikiami dalimis ir kiekvienos dalies pabaigoje jie aptariami.

Būdas, kurį reikėtų pasirinkti priklauso nuo rezultatų kiekio. Jei rezultatų daug, reikėtų pasirinkti antrąjį būdą. Jei aptarimas atskiriamas nuo rezultatų, yra painu pasiekti jo pagrindinį tikslą - paaiskinti rezultatus. Aptarimas atskirai, po kiekvieno rezultato, sią uzduotį gerokai palengvina.

Isvados. Be isvadų baigiamasis darbas netektų prasmės. Isvadų vertingumas, pagrįstumas priklauso ne tik nuo atliktų tyrimų kokybės, bet ir nuo baigiamojo darbo autoriaus erudicijos, jo mąstymo lygio. Todėl pabaigoje daromos isvados geriausiai atspindi mokslinį lygį, autoriaus profesinius ir intelektualinius sugebėjimus.

Isvados gali būti visiskai pagrįstos ir atitikti gautus tyrimo rezultatus arba nepakankamai pagrįstos dėl neissamaus, nevisapusisko tyrimo, t.y. tik hipotetinio pobūdzio (darant prielaidą, kad taip turėtų būti). Rasant isvadas turi būti atsakyta į siuos klausimus:

ar pasiekti darbo tikslai?

kas darbo metu buvo suzinota, pasiekta, padaryta?

kas lieka suzinoti, pasiekti, padaryti kitiems?

kokie yra padaryto darbo privalumai ir trūkumai?

kur galima pritaikyti darbo rezultatus ir kokios naudos galima is to tikėtis?

kokios yra rekomendacijos dėl darbo rezultatų panaudojimo?

Formuluojant isvadas, reikia vengti krastutinumų:

nedaryti per daug plačių ar kategoriskų isvadų, nepagrįstų gautais tyrimų rezultatais. Jei daromos isvados tik is dalies yra patvirtintos tyrimo rezultatų, jas reikia formuluoti kaip tendencijas, kaip nagrinėto reiskinio plėtros kryptis;

vengti, perdėto kuklumo, nepasitikėjimo savo tyrimo rezultatais, baimės prisiimti atsakomybę uz gautus tiriamojo darbo rezultatus.

Isvados gali būti labai trumpos ir konkrečios, konstatuojančios tam tikrus faktus, gautų tyrimų rezultatus. Taip pat isvados gali būti ir bendresnio pobūdzio, t.y. konstatuojančios, kad tam tikroje srityje esama problemų ir kad jas būtina spręsti. Siuo atveju esamas problemas būtina tiksliai įvardinti.

Pateiktas isvadas reikia sunumeruoti.

Po isvadų reikėtų atskirai suformuluoti ir konkrečius pasiūlymus ar rekomendacijas, kaip gautus rezultatus panaudoti profesinėje veikloje, darbo veiksmingumui gerinti, kaip absolventas, rekomenduoja tobulinti įstatymus ir kaip juos geriau galima taikyti praktikoje.

Darbe naudotų informacijos saltinių sąrasas. Darbo pabaigoje pridedamas literatūros, kuria absolventas rėmėsi, rengdamas darbą, arba cituotos literatūros sąrasas. Sąraso antrastė gali būti bendro pobūdzio "Literatūros sąrasas" arba konkretesnė: "naudotos literatūros sąrasas" arba "Cituojamos literatūros sąrasas" arba "Leidinių . tematika sąrasas". Kai sąrasas nedidelis jį galima pavadinti trumpai: "Naudoti leidiniai", "pagrindinė literatūra", "saltiniai".

Literatūros sąrasas sudaromas tokia tvarka: Konstitucija, įstatymai, Lietuvos Seimo ratifikuoti, kiti norminiai aktai, tarptautiniai dokumentai (abėcėlės tvarka).

Kita literatūra rasoma abėcėlės tvarka:

pavardė;

inicialai;

veikalo pavadinimas;

leidimo vieta;

leidykla;

metai;

puslapių skaičius (ne visada).

Atskirai nurodyti archyvinę medziagą, bylas, statistinius rinkinius ir kitus pirminius saltinius; atskirai gali būti isskirtos disertacijos santraukos (autoreferatai), disertacijos, baigiamieji darbai ir kita rankrastinė medziaga.

Į atskirą grupę isskirtina teismų praktika. Oficialiai publikuoti teismų sprendimai nurodomi pagal tas pačias isvardintas taisykles. Tiek publikuotų, tiek nepublikuotų teismų sprendimus sąrase nurodoma: oficialus teismo pavadinimas, bylos pavadinimas ir jei, zinoma numeris. Pvz. Vilniaus apygardos administracinė byla pagal UAB "X" skundą dėl VMI prie Finansų ministerijos sprendimų, byla Nr.

Literatūros sąrase abėcėlės tvarka pirmiausia pateikiami veikalai lietuvių ir uzsienio kalba, kai sriftas toks pat (pvz., lotyniskas), po to kitais sriftais (pvz., kirilica).

Saltiniai pateikiami abėcėlės, chronologiska tvarka arba pagal tematiką.

Nepublikuotus dokumentus, disertacijas, baigiamuosius darbus ir t.t. rekomenduojama pateikti taip pat abėcėlės tvarka. Tvarka gali būti tokia:

knygos, serijinių leidinių tomai, straipsniai ir kt. darbai, lietuvių bei uzsienio kalbomis (lot. srifto);

kirilicos srifto leidiniai;

nepublikuoti dokumentai;

kiti saltiniai.

Taip pat reikėtų nurodyti, kur saugomas nepublikuotas dokumentas, disertacija ir kt. Sudaryto literatūros sąraso saltiniai sunumeruojami arabiskais skaitmenimis. Numeracija turi būti istisinė ir nepriklauso nuo struktūros dalių skaičiaus ir apimties.

Kaip surasyti kitą literatūrą ziūrėkite 7 dalyje "Literatūros citavimas".

Anotacija. Anotacija yra skirta tam, kad skaitytojas, nesugaisdamas daug laiko, galėtų susipazinti su darbo esme. Todėl jos apimtis neturėtų virsyti 200 zodzių. Anotacijoje turėtų būti:

. nurodyta darbe sprendziama problema arba pagrindinis tikslas;

. nurodytas pagrindinis metodas problemai spręsti arba tikslams pasiekti;

. pristatyti svarbiausi rezultatai;

. pateiktos pagrindinės isvados;

Anotacija pateikiama lietuvių kalba ir uzsienio kalba (anglų k., vokiečių k., prancūzų k., rusų k., ).

7. Literatūros citavimas

Naudotų saltinių apraso pavyzdziai

Rasomame tekste kartais tenka remtis kitų autorių sukurto teksto istraukomis, padarytomis isvadomis, issakytomis mintimis, teisės aktais ir pan. Tam yra vartojamos nuorodos. Nuorodų pateikimas priklauso nuo autoriaus gebėjimų rastu dėstyti mintis ir nuo jo literatūrinio stiliaus. Tvarkingos nuorodos - kokybisko teksto pozymis.

Paprastai nuorodos saltiniai būna teisės įstatymai, knygos, zurnalai, moksliniai straipsniai. Siems saltiniams nurodyti dazniausiai vartojami būdai, kuriuose bibliografiniai aprasai pateikiami:

pagrindiniame tekste;

puslapio isnasoje;

darbo pabaigoje.

Nuorodos tekste yra sudaromos vartojant tokius zenklus:

kabutes " ^";

lenktinius skliaustus ( );

lauztinius skliaustus [ ];

virsutinius indeksus ¹.

Pačiame tekste nurodant knygos ar kito leidinio bibliografinius aprasus, taip pat knygos, straipsnio ar zurnalo pavadinimus, vartojamos kabutės ir lenktiniai skliaustai. Nurodant cituojamą literatūrą, kuri pateikta darbo pabaigoje, numeruotame sąrase vartojami lauztiniai skliaustai. Nurodant cituojamą literatūrą puslapio apačioje (isnasoje) ar numeruotame sąrase knygos, knygos skyriaus, straipsnio ar pan. pabaigoje naudojami virsutiniai indeksai arabiskais skaičiais.

Reikia nepamirsti, kad lietuviskame tekste visada pirmosios (atidarančios) kabutės rasomos zemai ("), antrosios (uzdarančiosios) - aukstai (").

Kai bibliografiniai aprasai rasomi tiesiog tekste, tai paprastai pateikiami tokie apraso elementai:

Autorius. Antrastė, leidimo vieta, metai.

Jei cituojama kokia nors konkreti teksto dalis, nurodomas ir puslapis.

Pvz.: Tinklu arba tinkliniu grafiku vadinama grafiskai pavaizduota darbų seka (Puskorius S., Vilnius,2000, p. 60) arba S.Puskoriaus knygoje "Viesasis administravimas kuriant informacinę (pilietinę) visuomenę teigiama: jog "Bendras rysių skaičius organizacijoje, taikant minimumo principą, yra skaičiuojamas kitaip negu taikant minimumo principą". (Vilnius, 2000, P.34).

Kai teksto nuoroda rasoma lauztiniuose skliaustuose, nukreipiama į literatūros sąrasą, esantį darbo pabaigoje. Siuo atveju pačią nuorodą sudaro arba skaičius (pvz., [1]), atitinkantis eilės numerį literatūros sąrase, arba skaičius ir cituojamas puslapis (pvz., [1. P.75]).

Kai bibliografiniai aprasai pateikiami puslapio apačioje (isnasoje), suformuojama nuoroda vartojant virsutinius indeksus ir tada bibliografiniai aprasai pateikiami isnasose:

Įstatymai

įstatymo nurodomas pilnas pavadinimas be datos ir numerio, pradedant zodziais "Lietuvos Respublikos". Pats įstatymo pavadinimas, jeigu jis nėra tarp kabučių arba neprasideda tikriniu zodziu, toliau rasomas maząja raide (pvz., Lietuvos Respublikos viesųjų pirkimų įstatymas). Įstatymas gali būti nurodomas ir be zodzių "Lietuvos Respublikos". Tada jis pradedamas rasyti didziąja raide. Svarbu, kad pasirinkta sistema būtų vienoda;

toliau dedamas dvigubas įstrizas brūksnelis (//) ir nurodomas oficialaus leidinio, kur jis patalpintas, pavadinimas be kabučių (pvz., Valstybės zinios). Po leidinio pavadinimo dedamas taskas, rasomi metai, po jų dedamas kablelis, toliau nurodomas leidinio numeris ir, jei yra, po trumpojo brūksnelio - publikacijos numeris.

Pavyzdys: Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viesosios apyvartos įstatymas // Valstybės zinios. 1996, Nr. 16-412.

2. Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai ir kiti dokumentai

Vyriausybės nutarimas ar kitas teisės aktas nurodomas taip: priėmęs aktą subjektas, data (metai, mėnuo, diena), akto rūsis, jo numeris ir pavadinimas. Toliau nurodomas leidinio, kur jis patalpintas, pavadinimas tokia pat tvarka, kaip ir įstatymų. Tokiu būdu nurodytini ir Konstitucinio Teismo nutarimai.

Pavyzdziai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 335 "Dėl sprendimų dėl uzsieniečių įpareigojimo isvykti arba jų issiuntimo is Lietuvos Respublikos vykdymo tvarkos patvirtinimo"//Valstybės zinios. 2000, Nr. 26-693.;

Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 2000 m. birzelio 28 d. įsakymas Nr. 75 "Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprasymo ir vertinimo"//Valstybės zinios. 2000, Nr. 530-1547;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pazeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai"//Valstybės zinios. 2000, Nr. 56-1669.

Pastaba. Pageidautina, jei tai įmanoma, kad būtų nurodytos teisės aktų ir kitų dokumentų oficialios publikacijos.

3. Jeigu cituojama is knygos:

knygos autoriaus pavardė rasoma pradzioje, inicialai rasomi po pavardės. Jeigu autorių ne daugiau kaip trys, rasomos visos pavardės. Po pavardės (pavardzių) dedamas taskas;

jeigu autorių daugiau kaip trys, po trečiojo autoriaus rasoma "ir kt.". Jeigu knyga yra autorių kolektyvo leidinys, kieno nors redaguotas, apie tai pazymima po viengubo įstrizo brūksnelio (pvz.,/red.D.Galligan.);

po knygos autoriaus (autorių) rasomas knygos pavadinimas. Po jo dedamas taskas;

po knygos pavadinimo rasomas isleidimo miesto pavadinimas. Jis rasomas visas, po jo dedamas dvitaskis ir rasomas visas leidyklos pavadinimas. Leidyklos pavadinimas rasomas be kabučių;

po leidyklos pavadinimo rasomas kablelis ir nurodomi isleidimo metai. Po metų dedamas taskas. Jeigu knyga susideda is kelių tomų, po tasko rasoma zodzio "tomas" pirmoji didzioji raidė, dedamas taskas ir nurodomas tomo numeris (pvz.: T.2), po tomo numerio dedamas taskas;

po to rasomas puslapis. Zodis "puslapis" rasomas pirmąja didziąja raide, po jos dedamas taskas ir nurodomas puslapio numeris (pvz.: P.110). Jeigu nurodomas leidinys ne lietuvių kalba, zodzio "puslapis" pirmoji raidė rasoma originalo kalba pagal tas pačias lietuviskajam leidiniui skirtas taisykles. Svarbu, kad būtų pasirinkta vieninga sistema;

jeigu cituojamas pranesimas, straipsnis ir pan. is rinkinio, tai po autoriaus (autorių) ir pranesimo, straipsnio pavadinimo dedamas dvigubas įstrizas brūksnelis (//) ir toliau nurodomas knygos pavadinimas ir kiti rekvizitai pagal tas pačias taisykles.

Pavyzdziai:

Vieno autoriaus knyga

DIKČIUS, Vytautas. Marketingo tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius, 2003. 187 p. ISBN 9955-528-04-4.

KOTLER, Philip. Marketing Management. 1 lth ed. Upper Sadle River, New Jersey: Pearson Education, Inc., 2003. 706 p. ISBN 0-13-0497150.

Jei darbe naudojama tik dalies knygos medziaga:

JEWELL, B.R. Integruotos verslo studijos. Vilnius: The Baltic Press. 2002, p. 217-226. ISBN 9955-9318-1-7

Kelių autorių knyga (esant daugiau negu trims autoriams paprastai nurodomi tik trys pirmieji, toliau rasoma "et a/")

SHETH, Jagdish N.; GARDNER, David M.; GARRETT, Dennis E. Marketing Theory: Evolution and Evaluation. New York: John Willey & Sons, 1988. 231 p. ISBN 0-471-63527-8.

PRANULIS, V.; PAJUODIS, A.; URBONAVIČIUS, S.; et ai. Marketingas. 2-asis patais, ir papild. leid. Vilnius: The Baltic Press, 2000. 469 p. ISBN 9955-9318-0-9.

Straipsniai spausdintinėse monografijose

LEVITT, Theodore. The Globalization of Markets. Is MONTGOMERY C.A; PORTER M.E. Strategy: Seeking and Securing Competitive Advantage. A Harvard Business RevievvBook. 1991, p. 187-204.

M.A.Glendon, M.V.Gordon, C.Osakwe. Vakarų teisės tradicijos. - Vilnius: Pradai, 1993.P.307.

Mikelėnas V. Civilinis procesas. Vilnius: Justitia, 1995.T. 2. P. 538.

Zilys J. Konstitucinis Teismas ir Lietuvos teisės raida//Konstitucinė justicija: dabartis ir ateitis. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 1998. P.15-57.

4. Jeigu cituojama is periodinio leidinio:

straipsnio autoriaus inicialai rasomi pries pavardę. Jeigu autorių ne daugiau kaip trys, rasomos visos pavardės. Po pavardės (pavardzių) dedamas taskas;

po autoriaus rasomas straipsnio pavadinimas. Po straipsnio pavadinimo taskas nededamas, bet nuo tolesnio teksto jis atskiriamas dviem įstrizais brūksneliais (//);

toliau rasomas periodinio leidinio pavadinimas, dedamas taskas;

po to nurodomi leidimo metai, dedamas kablelis;

po kablelio nurodomas leidinio numeris, numerio pavadinimą nurodant visuotinai priimtu sutrumpinimu (Nr.) ir uzrasomas arabiskas numerio skaičius;

po numerio skaičiaus dedamas kablelis ir rasomas puslapis. Zodis "puslapis" rasomas didziąja raide, po jos dedamas taskas ir nurodomas puslapio numeris (pvz.: p.110). Jeigu nurodomas leidinys ne lietuvių kalba, puslapis pazymimas pagal tas pačias lietuviskajam leidiniui skirtas taisykles;

jeigu cituojamas straipsnis is dienrasčio, savaitrasčio ir pan. (ne zurnalo), po leidinio pavadinimo dedamas kablelis, parasomi leidimo metai ir be skiriamojo zenklo parasomas sutrumpintas mėnesio pavadinimas (saus., vas., kov., bal., geg., birz., liep., rugs., spal., lapkr., gruod.), po jo dedamas taskas ir nurodomas isleidimo dienos numeris. Jeigu leidinys turi ir numerį, galima po kablelio jį nurodyti taip pat, kaip ir zurnalo numerį (pvz.: Sargyba, 2000 lapkr.16, Nr.46).

Pavyzdziai:

Straipsniai zurnaluose ir kituose spausdintiniuose tęstiniuose leidiniuose

SORENSEN, O.J. Tinkliskumo teorijos ekonominiai aspektai. Ekonomika, 2002, t. 59, p. 23-36.

LYDEKA, Zigmas; STANAITYTĖ, Jūratė. Zinių perdavimas paslaugų sektoriuje naujosios ekonomikos kontekste. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 2002, t. 22, p. 163-173.

SABALIAUSKAS, Dainius. Kam ir kodėl tenka didziausia pyrago dalis: televizijos reklama. Vadovo pasaulis, 2003, liepa-rugpjūtis, Nr. 7-8, p. 30-35.

J.Pečkaitis, R.Tidikis. studijų kokybės tobulinimas: studentų poziūris // Jurisprudencija. 2001, Nr.20(12). P.125.

Pekarskaitė J. Lietuviams uzsienyje - trečiarūsių dalia// Lietuvos rytas, 2001 geg. 18, Nr.115.

Visame darbe nuorodas į bibliografinių aprasų reikia pateikti tik vienu is minėtų būdų.

5. Nepublikuotų dokumentų (disertacijų, archyvinių dokumentų, baigiamųjų studentų darbų, darbo ataskaitų ir kt.) citavimas

Pavyzdziai:

Viesai neskelbti informacijos saltiniai (prilyginami rankrasčiams)

MAKSTELYTĖ, Eglė. Investicinių paskatų vaidmuo pritraukiant tiesiogines uzsienio investicijas: magistro darbas. Vilnius: Vilniaus universitetas. Marketingo katedra, 2001, p. 25-32.

Daktaro disertacija

Ancelis P. Ikiteisminio nusikaltimų tyrimo procesinės ir organizacinės problemos: (lyginamosios teisėtyros studija): daktaro dis.soc. mokslai: teisė (6F)/ LPA.- V., 1996. P.29.

Habilitacinis daktaro darbas

Piesliakas V. Baudziamųjų įstatymų principinės nuostatos ir jų įgyvendinimas naujajame Lietuvos Respublikos baudziamajame kodekse: habil.darbas: soc. mokslai: teisė (6F)/ LPA, VU.- V., 1995.P.40.

Daktarinės disertacijos santrauka

Sakočius A. Policijos veikla įgyvendinant aplinkos apsaugos funkciją: daktaro dis.sant.: soc. mokslai: teisė (6F)/ LPA.-V.,1997.P.12.

Archyvo medziaga

Sąrasas verdeno lietuvių kareivių, įstojusių į Lietuvos kariuomenę // Lietuvos valst.archyvas.-F. 383, ap. 7, b. 323, lap. 15-16. VRM archyvas.- F. 25, ap. 25, b. 289, 17 lap.

6.Straipsniai ir kita informacija interneto saltiniuose ir kitose elektroninėse
laikmenose. Cituojant dokumentą ar kitokį tekstą is interneto svetainės būtina nurodyti siuos duomenis:

a)  dokumento autorių ir pavadinimą (jeigu tokie yra);

b)  pilną dokumento adresą;

c)  prisijungimo prie interneto svetainės laiką.

ČIČINSKAS, Jonas. Kredito plėtra ir Lietuvos ekonomika. Is Omni laikas. Vilnius, 2003 04 29 [ziūrėta 2003 m. rugpjūčio 25 d.]. Prieiga per intemetą <https://www.omni.lt/index.php7base/z_98980>.

SAKALYS, Algirdas. Transporto sektoriaus modernizavimas integruojantis į ES. Is Lietuvos ekonomikos apzvalga 2003, Nr. 1 [CD-ROM]. Vilnius, Statistikos departamentas, Ūkio ministerija, 2003.

Lietuvos Respublikos viesųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas// https://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2? Condition 1 = 193748& Condition =; prisijungimo laikas: 2002-12-05.

Bibliografiniai duomenys is esmės turėtų būti nurodyti prie kiekvieno mokslinės reiksmės kompiuterinio dokumento.

Adresas - skaičiai, sutartiniai zenklai, raidės ir zodzių santrumpos - turi simbolizuoti geriausią kelią iki ieskomo (cituojamo) dokumento. Tam gali padėti speciali literatūra.[1]

Tačiau, kadangi Interneto paslaugos plečiasi, paieskos metodai tobulėja, o tekstas tarpais gali būti keičiamas, pries įtraukiant kompiuterinį dokumentą į naudotos literatūros sąrasą, būtina patikrinti jo adresą ir antrastę ekrane.

7. Kiti literatūros citavimo ir saltinių naudojimo nurodymai

Kartojant nuorodą rasoma tik autoriaus pavardė, inicialai, pagrindinė antrastė ir puslapiai. Jeigu autorius nenurodytas, rasoma pagrindinė antrastė ir puslapiai. Esant ilgai antrastei galima rasyti tik tris pirmuosius zodzius ir daugtaskį. Daznai pasikartojančią nuorodą galima pakeisti zodziais:

tas pats (to paties), ten pat (lietuviskiems leidiniams);

ibid, idem (uzsieniniams lotynisko srifto leidiniams);

kirilicos srifto leidiniams).

Kartotinės nuorodos pavyzdziai

Knygos: ¹Puskorius St. Matematiniai metodai vadyboje.-Vilnius: TEV, 2001. P.173.

Jeigu sutampa puslapiai, tai kartojant nurodoma: ten pat.

Jeigu kiti puslapiai: Ten pat, P.212.

jeigu cituojamas zurnalo straipsnis

Galinaitytė J. Individo teisinė socializacija: samprata ir struktūra//Jurisprudencija.2001, t. 20(12), P.16-22.

kartojant: J. Galinaitytė. Individo teisinė socializacija ..// ten pat, P.19;

jeigu kartojasi paeiliui (tame pačiame puslapyje arba sekančiuose) tuomet: Ten pat, P.20.

Archyvinio saltinio:

Lietuvos centrinis valstybinis archyvas (toliau LCVA).- F.1846, ap. 2, b.5, lap. 46.

LCVA . b.6, lap.49.

ten pat

Jeigu citata nurasyta ne is pirmojo saltinio, o is kito citavusio leidinio ar liudytojo nuorodą pradedame zodziais: cituojama pagal leidinį (cit.pagal.:.., op.cit.:.. Jeigu tai uzsieninis leidinys. Pavyzdziui:

"Teisingumą Sokratas aiskino kaip teisėtumą, paklusimą rasytam ir nerasytam įstatymui".¹

Pagal: Ksenofontas (Atsiminimai apie Sokratą). Vilnius: Pradai, 1993.P.16.

Jeigu mintis ar faktas dokumentuojamas keliais saltiniais, juos galima sujungti į vieną nuorodą, atskiriant vieną nuo kito kabliataskiais.

To paties autoriaus keli kūriniai dar gali būti sunumeruojami nuorodoje ir isdėstomi pagal leidimo metus ar antrasčių abėcėlę.

Aiskinamosios pastabos rasomos puslapio isnasose ar teksto gale. Tai retai vartojamų zodzių, sudėtingesnių sąvokų, terminų paaiskinimas, daznai nurodant apibrėzimų, pasisakymų istraukas su saltinių bibliografiniais duomenimis. Citata, kaip ir pagrindiniame tekste, rasoma kabutėse ir nurodoma saltinio autorius, antrastė ir kiti elementai.

Aiskinamosios pastabos, ypač su nuorodomis, geriau padeda suprasti pagrindinį tekstą ir minties, idėjos esmę. Tekstas tampa rislesnis, lengviau skaitomas. Tai padeda nuodugniau atskleisti autoriaus minties istakas, isreiksti būdingesnį posakį originalo kalba. Studentas įgauna galimybę parodyti savo erudiciją, pirminių saltinių zinojimą.

8. Lentelės ir grafikai

Baigiamajame darbe turi būti skiriamas reikiamas dėmesys statistinėms lentelėms, grafiniam kiekybinių duomenų pavaizdavimui. Lentelės, schemos, diagramos numeruojamos atskirai eilės tvarka. Zodis "lentelė" ar "schema" ir jos numeris rasomi virs sudarytos lentelės desinėje pusėje, o zemiau - lentelės pavadinimas. Kiekviena lentelė, schema ar kt. suvestinė medziaga turi turėti trumpą ir aiskų pavadinimą, kuris apibūdintų lentelės turinį. Taip pat aiskiai ir trumpai turi būti formuluojami lentelių skilčių ir eilučių pavadinimai. Pageidautina, jog lentelės atspindėtų ne tik socialinio reiskinio proceso rezultatus, bet ir jų kitimo tendencijas. Lentelėse turi būti pateikiami ne vien absoliutūs skaičiai, bet ir jų pagrindu apskaičiuoti santykiniai ar vidurkių dydziai, jų procentas, kurių pagalba gautus duomenis būtų galima lyginti su kitais savo ar kitų autorių duomenimis. Lentelėse pateiktus duomenis būtina aptarti, analizuoti, nepakanka tik nuorodos "zr. Lentelę".

Darbe pateikiami grafikai ir diagramos neturi kartoti lentelių duomenų. Lenteles, grafikus ir kt. statistinę medziagą galima pateikti prie teksto (tačiau jie turi būti viename puslapyje) arba gale darbo - prieduose.

Visi skaičiavimai darbe turi būti atlikti pagal atitinkamas formules. Formules, koreliacijų apskaičiavimus ir kt. reikia rasyti atskiroje eilutėje, stambiu sriftu, nurodant simbolių reiksmes ir saltinį, is kur jos paimtos.

Sudarant lentelę, rekomenduojama vizualiai atskirti stulpelių ir eilučių antrastinius langelius nuo duomenų langelių, todėl rekomenduojama antrastinius langelius aprėminti storesnėmis linijomis arba įrasus juose pateikti kitu sriftu.

Uzrasai lentelės antrastiniuose langeliuose turi būti trumpi, paprasti ir aiskūs.

Tekstas kiekviename antrastiniame langelyje, taip pat ir kiekviename duomenų langelyje, visada pradedamas rasyti didziąja raide.

Į tekstą lentelės įterpiamos po pastraipos, kurioje jos minimos, arba kitame puslapyje. Tekste turi būti tik tokios lentelės, kuriose pateikta apibendrinta medziaga. Si medziaga neturi būti kartojama tekste, o jame lentelė tik aptariama.

Kiekviena lentelė būtinai turi turėti pavadinimą, kuris, kaip ir lentelės numeris, rasomas toje pačioje eilutėje virs lentelės, pavyzdziui:

1 lentelė. Nusikalstamumo Lietuvoje struktūra

Po lentelės pavadinimo taskas nededamas.

Visos lentelės numeruojamos paeiliui (nerekomenduojama numeruoti raidėmis, pvz., 7a lentelė). Lentelių nuorodos tekste pateikiamos lenktuose skliaustuose.

Į tekstą diagramos įterpiamos po pastraipos, kurioje jos minimos, arba kitame puslapyje. Kiekviena diagrama būtinai turi turėti pavadinimą, kuris, kaip ir diagramos numeris, rasomas toje pačioje eilutėje po diagrama. Po diagramos pavadinimo taskas nededamas. Pavyzdziui:

6 pav. Nagrinėtų bylų skaičius 1995-2000 metais

II. DALIS. BAIGIAMOJO DARBO ĮFORMINIMAS

Baigiamasis darbas turi būti parasytas taisyklinga lietuvių kalba, jo apimtis - du spaudos lankai, t.y. 40-50 puslapių, jis neturėtų virsyti 50 spausdintų puslapių (be priedų). Baigiamojo darbo tekstas turi būti surinktas kompiuteriu, atspausdintas A4 formato lapuose ir įristas. Tekstas spausdinamas vienoje lapo pusėje 1,5 eilutės intervalu, puslapio laukeliai tokie: 3 cm is kairės, 1,5 cm is desinės, 2 cm nuo virsaus, 2 cm nuo apačios. Raidzių aukstis 12 taskų (12 pt.). Rekomenduojama puslapių numeraciją pradėti nuo titulinio lapo ir puslapio numerį rasyti lapo apačioje desinėje pusėje. Tituliniame lape lapo numeris nerasomas.

Būtina atsiminti, jog įrisant lapo laukeliai gali būti truputį apkerpami. Skyrių pavadinimai atitraukiami nuo teksto 30 mm, nauja eilutė atitraukiama 15 mm. Prie sių standartinių reikalavimų studentas turėtų įprasti, nes jų laikosi visos leidyklos ir redakcijos.

Braukymai baigiamajame darbe neleistini, isskyrus nedidelius korektūros taisymus (juodu tusu).

Baigiamasis darbas prasideda tituliniu lapu.

Po titulinio lapo eina turinys. Jis rasomas pagal baigiamojo darbo planą, nurodant puslapius. Puslapių numeracija istisinė. Zymėti pradedama nuo trečiojo puslapio, nes titulinio lapo ir turinio puslapiai nezymimi. Tekstas dalijamas į skyrius ir poskyrius. Jie numeruojami arabiskais skaitmenimis eilės tvarka, skyrių poskyriai ar atskiri jų klausimai - eilės tvarka to skyriaus ribose, pvz., "2.1" (antro skyriaus pirmas poskyris).

Jei baigiamajame darbe minimi zymūs mokslininkai ar kiti visuomenės veikėjai, tik pirmą kartą dera parasyti jų svarbiausius titulus, gyvenimo ar kitas datas.

Literatūros ir saltinių sąrasą taip pat reikia rasyti naujame puslapyje.

Prieduose galima pateikti paties studento sudarytas lenteles, schemas, diagramas, surastus nepublikuotus dokumentus, tyrimo programą, tyrimo metodų (interviu, testų, anketų ir kt.) pavyzdzius. Si medziaga parodo autoriaus savarankiskumą, mokslinę darbo vertę.

Galiausiai baigiamasis darbas atidziai perskaitomas, istaisomos korektūros klaidos, sunumeruojamas ir įrisamas. Paskutiniame lape nurodoma darbo baigimo data ir absolvento parasas.

Uzbaigto baigiamojo darbo vienas egzempliorius įristas kietais virseliais su baigiamojo darbo vadovo atsiliepimu ir įvertinimu ir kitas tik įristas minkstais virseliais pristatomi į katedrą ne vėliau kaip desimt dienų iki numatytos gynimo datos. Baigiamasis darbas yra uzregistruojamas katedroje.

Kolegijos administracija, ne vėliau kaip pries 9 dienas iki gynimo skiria recenzentą. Pageidautina, kad jis būtų kitos aukstosios mokyklos ar mokslo įstaigos atstovas arba bent kitos katedros dėstytojas, turintis mokslo laipsnį ar mokslinį pedagoginį vardą ir gerai zinantis nagrinėtą problemą. Papildomi recenzentai taip pat gali būti specialistai praktikai, dirbantys su baigiamojo darbo tematika susijusį darbą. Jeigu vadovas yra ne katedros narys, recenzentais gali būti sios katedros dėstytojai.

III. DALIS. BAIGIAMŲJŲ DARBŲ RENGIMAS, PATEIKIMAS, GYNIMAS IR VERTINIMAS

Baigiamųjų darbų rengimo ir pateikimo tvarka

Kaip taisyklė, vadovauti baigiamiesiems darbams turi teisę dėstytojas ar kitos institucijos darbuotojas, turintis mokslinį laipsnį arba pedagoginį vardą.

Absolventas privalo palaikyti su darbo vadovu nuolatinius kontaktus, informuoti vadovą apie darbo rasymo eigą, atsizvelgti į vadovo dalykinius ir metodinius patarimus bei pastabas.

Parengtą baigiamąjį darbą studentas įteikia vadovui ne vėliau kaip likus mėnesiui iki gynimo dienos.

Vadovui leidus gintis, baigiamasis darbas ne vėliau kaip pries 10 dienų iki gynimo įteikiamas kolegijos administracijai, kuris skiria recenzentą.

Po to baigiamasis darbą įteikiamas recenzentui, is jo gaunama recenziją pries darbo dieną iki gynimo bei įvertinimą 10 balų sistema.

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos, kaip taisyklė sudaromos prie specialybės katedros.

Baigiamojo darbo autorius gynimo metu padaro trumpą pranesimą (iki 10 min.) apie savo darbą, nurodydamas tyrimo problemą, darbo tikslą, uzdavinius, hipotezę (jei yra), tyrimo objektą, dalyką, gautus tyrimo rezultatus, panaudotų metodų patikimumą, supazindina ir pagrindzia isvadas bei rekomendacijas. Po to atsako į recenzento, kvalifikacinės komisijos ir kitų dalyvaujančių gynime asmenų klausimus.

Baigiamasis darbas vertinamas 10 balų sistema uz darbo kokybę ir gebėjimą jį ginti. Baigiamąjį darbą vertina baigiamojo darbo gynimo komisijos nariai, vadovas ir recenzentas. Po to paskelbiami ir apibendrinami vertinimo rezultatai.

Apginti baigiamieji darbai, įvertinti "gerai", "labai gerai" ir "puikiai" perduodami į VTVK biblioteką, kiti - į archyvą.

Jei baigiamasis darbas įvertintas "nepatenkinamai", kvalifikacinė baigiamųjų darbų komisija sprendzia, gali studentas ginti tą patį darbą jį papildęs ir pataisęs ar turi rengti naują darbą, kurio temą tvirtina katedra. Savo sprendimą si komisija įformina protokolu.

Studentas, nesutinkantis su baigiamojo darbo įvertinimu, turi teisę per 24 val. paduoti apeliaciją dekanui. Apeliacija nagrinėjama pagal apeliacinės tvarkos nuostatus

Studentui neapgynusiam baigiamojo darbo leidziama ginti ne anksčiau kaip po vienerių metų tris kartus.

Absolventams, nevykdantiems siuose punktuose jiems keliamų reikalavimų, ypač dėl terminų laikymosi, nepasirinkus temos, gali būti vadovų atsisakoma jiems vadovauti.

Baigiamųjų darbų pristatymas ir recenzavimas

Baigiamojo darbo recenzijoje turėtų būti aptarti ir įvertinti sie dalykai:

nagrinėjamos temos aktualumas ir praktinis reiksmingumas;

iskelto tikslo, uzdavinių tikslingumas, jų įgyvendinimo galimybės;

atliktų teorinių ir empirinių tyrimų lygis, jų patikimumas;

darbo struktūra, issami kiekvieno skyriaus charakteristika;

literatūros ir tyrimo duomenų apibendrinimas ir panaudojimas;

minčių dėstymo ir jų pagrindimo logiskumas;

baigiamojo darbo privalumai ir trūkumai;

isvadų pagrįstumas ir rekomendacijų praktinis naudingumas;

baigiamojo darbo autoriaus kalba, rastingumas, darbo tvarkingumas.

Recenzentas įvertina, kaip darbas atitinka baigiamojo darbo reikalavimus (pvz., "visiskai atitinka", "atitinka", "neatitinka".. - siuo atveju detaliai nurodoma, kodėl). Taip pat darbą įvertina teigiamai arba neigiamai.

Recenzijos pabaigoje turi būti data, recenzento parasas, vardas, pavardė, mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas, pareigos, įstaiga ir pan.

Baigiamojo darbo gynimas

Baigiamieji darbai ginami kvalifikavimo komisijos posėdyje, kuriame gali dalyvauti visi norintieji.

Gynimui absolventas parengia pranesimą, kurį turės padaryti kvalifikavimo komisijos posėdyje. Siame pranesime absolventas trumpai pagrindzia temos aktualumą, jos pasirinkimo motyvus, nusako darbo tikslą, uzdavinius, hipotezes, informuoja apie taikytus tyrimo metodus ir tyrimo objektą, dalyką, isdėsto svarbiausius savo tyrimo rezultatus, isspręstus uzdavinius, hipotezės pasitvirtinimo laipsnį, isvadas bei rekomendacijas. Gerai, kai yra parengta vaizdinė medziaga: statistinės lentelės, schemos, diagramos, plakatai, skaidrės, vaizdo medziaga ir pan. Siame savo pranesime absolventas turi pasakyti, ką jis padarė savarankiskai, kokiomis kitų autorių idėjomis pasinaudojo. Detalesni statistikos duomenys pranesime pateikiami tik tais atvejais, jei jie būtini teiginiui įrodyti, pagrįsti ar iliustruoti. Kiti duomenys gali atsispindėti pateikiamose lentelėse.

Nepatartina pranesimo skaityti, daug geriau jį atpasakoti ir taip parodyti savo erudiciją ir pakankamą problemos ismanymą. Pranesimą tikslinga aptarti su moksliniu vadovu.

Baigęs pranesimą, absolventas atsako į komisijos narių, recenzento ir kitų dalyvaujančiųjų posėdyje klausimus, liečiančius jo nagrinėjamą temą. Atsakydamas į klausimus absolventas negali apsiriboti tik atsakymais "su pastabomis sutinku" arba "su pastabomis nesutinku". Jis turi į juos issamiai atsakyti ir atsakymą pagrįsti. Be to, parodyti, kad tirdamas netgi siaurą, konkrečią temą, jis isnagrinėjo gerokai daugiau klausimų negu jo tyrimo problema. Tačiau atsakymai į klausimus turi būti trumpi, tikslūs, susiję su klausimo esme ir kartu įtikinami, pakankamai argumentuoti, paremti mintimis is literatūros saltinių, savo atliktų tyrimų rezultatais, norminiais aktais ir profesinės praktikos patirtimi.

Savo nuomonę trumpai issako norintys komisijos nariai.

Posėdzio pabaigoje, kai visi issako savo nuomonę, absolventas turi teisę, jei būtina, dar kartą patvirtinti arba patikslinti savo poziciją ir atsakyti į issakytas pastabas. Kuo pagrįsčiau ir įtikinamiau absolventas gina savo darbo teiginius, ginčijamus oponentų, tuo sėkmingesniu laikomas baigiamojo darbo gynimas. Objektyviai vertindamas kitų nuomonę, absolventas turi mokėti pripazinti ir issakytas teisingas pastabas.

Baigiamųjų darbų vertinimas

Absolventų baigiamieji darbai įvertinami uzdarame kvalifikavimo komisijos posėdyje, pasibaigus visiems tos dienos darbų gynimams.

Baigiamieji darbai vertinami ne tik uz darbo kokybę, bet ir uz gebėjimą juos ginti.

Komisija baigiamąjį darbą įvertina pazymiu, kuris paskelbiamas gynimo dieną. Vertinant atsizvelgiama ne tik į paties baigiamojo darbo kokybę, bet ir į absolvento gebėjimą gynimo metu įtikinamai pateikti duomenis, juos aiskinti, pagrįsti savo teiginius ir isvadas. Taip pat atsizvelgiama į vadovo ir recenzento vertinimus.

Jei baigiamasis darbas įvertintas "nepatenkinamai", kvalifikacinė baigiamųjų darbų komisija sprendzia, gali studentas ginti tą patį darbą jį papildęs ir pataisęs ar turi rengti naują darbą, kurio temą tvirtina katedra. Savo sprendimą si komisija įformina protokolu.

Studentui neapgynusiam baigiamojo darbo leidziama ginti ne anksčiau kaip po vienerių metų.

Studentas, nesutinkantis su baigiamojo darbo įvertinimu, turi teisę ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo įvertinimo paskelbimo paduoti apeliaciją fakulteto dekanui. Apeliacija nagrinėjama pagal apeliacinės tvarkos nuostatus.

Baigiamasis darbas vertinamas balais pagal desimties balų skalę vadovaujantis profesinių kompetencijų lygiais:

1) auksčiausias profesinių kompetencijų lygis (9-10 balai): darbo tikslai yra priimtini ir aiskiai suformuluoti; darbe pademonstruotos profesinės kompetencijos is visų, studijų programoje numatytų, profesinės veiklos 242c25c sričių*; pateikti originalūs arba keli priimtini issikeltų problemų sprendimo variantai ir argumentuotai atrinkti optimaliausi; taikyti įvairūs adekvatūs teoriniai modeliai bei analizės metodai; gauti rezultatai tarpusavyje palyginti; pademonstruotos visapusiskos teorinės zinios pagal darbe demonstruojamas profesines kompetencijas; darbo rezultatai gali turėti praktinę reiksmę, o jų taikymas duoti naudą; isvados yra argumentuotos, konkrečios, apima visus darbo tikslus ir juos atitinka; darbas parasytas be kalbos klaidų ir įformintas pagal nustatytus reikalavimus;

2) vidutinis profesinių kompetencijų lygis (7-8 balai): darbo tikslai yra priimtini; darbe pademonstruotos profesinės kompetencijos is daugiau kaip dviejų trečdalių studijų programoje numatytų profesinės veiklos 242c25c sričių*; problemų sprendimai yra priimtini ir argumentuoti; taikyti adekvatūs teoriniai modeliai ir analizės metodai; pademonstruotos geros teorinės zinios pagal darbe demonstruojamas profesines kompetencijas; darbo rezultatai ir isvados yra priimtini, apima visus darbo tikslus ir juos atitinka; darbas įformintas pagal nustatytus reikalavimus;

3) minimalus būtinas profesinių kompetencijų lygis (5-6 balai): darbo tikslai is esmės yra priimtini; darbe pademonstruotos profesinės kompetencijos is daugiau kaip pusės studijų programoje numatytų veiklos sričių*; problemos is esmės isspręstos; taikyti priimtini teoriniai modeliai ir analizės metodai; pademonstruotos minimalios būtinosios teorinės zinios pagal darbe demonstruojamas profesines kompetencijas; darbo rezultatai ir isvados yra is esmės priimtini ir atitinka jo tikslus.

* Jei studentas yra islaikęs kvalifikacinį egzaminą, baigiamajame darbe turi būti pademonstruotos pasiriktos specializacijos srities profesinės kompetencijos.

Atsizvelgiant į konkretų studijų krypties reglamentą, profesinio rengimo standartą ir studijų programą gali būti numatyti papildomi studijų rezultatų vertinimo reikalavimai.